Naujienos

Įvykis

1963-iaisiais, būdama dvidešimt trejų ir netekėjusi, Ani pasijunta nėščia. Tačiau kūdikio ji pasilikti negali. Prancūzijoje, kur tuo metu abortai draudžiami, ji mezgimo virbalu nesėkmingai bando nutraukti nėštumą. Paskui, apimta nevilties ir baimės, suranda nelegaliai abortus atliekančią moterį. Bet galiausiai, vos mirtinai nenukraujavusi, atsiduria ligoninėje. 

Šis tekstas užrašytas praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo jame aprašomo įvykio. Tai atsiminimais ir dienoraščio fragmentais paremtas pasakojimas apie traumą, Annie Ernaux nešiotą visus tuos metus. Ji atkakliai, su atida ir stojišku pasiryžimu išrašo savo patirtį, be gailesčio ją fiksuodama tarsi krištolas permatomais, taupiais sakiniais. Nelyg restauratorė ji sluoksnis po sluoksnio atidengia giliausias savo atminties kertes ir taip bando susitaikyti su vienu asmeniškiausių ir labiausiai sukrėtusių gyvenimo įvykių.

Paprasta aistra

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

Metai

„Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija.“

Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941–2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius – autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją. 

Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos“.

Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis

„...aš neturiu sutrikimų – turiu iššūkių. Mano keistumas neišnyks, jei validuosiu save įsirašydama diagnozę, autizmas – tai aš, tai mano asmenybės dalis, tai nėra kažkas, ką dabar įsidėjau į kišenę, o paskui galėsiu išmesti.“

Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su vaikų ir paauglių psichiatru prof. Dainiumi Pūru, žmonių su negalia teisių ekspertu prof. Jonu Ruškumi, medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene ir Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramune Mazaliauskiene.

Knyga kviečia pažinti unikalų autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, <...> padeda surasti panašius ir panašias į save“.

100 pirmųjų žodžių. Spalvos, skaičiai, formos

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

-          lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

-          išmokti svarbiausių žodžių iš aplinkos, kasdienės rutinos;

-          įvardinti savo pomėgius ir atpažinti emocijas. 

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

100 pirmųjų gyvūnų

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

-          lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

-          mokytis gyvūnų, paukščių, vabzdžių pavadinimų;

-          sužinoti, kurie gyvūnai gyvena namuose, vandenyje ar medyje, skraido ar plaukia, turi margas plunksnas ar dryžuotą kailį.

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

Su nuotraukomis, medžiagėlėmis ir iššokančiais gyvūnėliais!

Kur pasislėpė kačiukai, tigriukai ir ėriukai? Ieškok, kas dar slepiasi po medžiagėlėmis.

Ši lavinamoji knygelė padės smagiai praleisti laiką su vaiku ir kartu:
- kurti pozityvias emocijas žaidžiant ieškojimo žaidimą;
- lavinti sensorinius įgūdžius ir smulkiąją motoriką;
- lavinti kalbos įgūdžius.

Vaikams nuo 4–5 metų. Su pirmaisiais skaitymo pratimais!

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

– kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

– knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėlioti mintis;

– tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, nesudėtingais dialogais;

– knygelių serijoje bus kalbama apie tarpusavio santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja.

Du broliai. Nuotykis miške

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas kviečia skaitytojus kartu patirti nuotykių tamsiame miške. Čia sutiksime kalbančią gegutę, kiek išsigandusį drąsuolį kiškį ir net vidury miškų, namelyje su meduoliniu stogu, gyvenančią raganą! Taip pat sužinosime, kad už gerus darbus laukia atlygis – kartais labai netikėtas ar net stebuklingas!

Du broliai. Kelionė jūra

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas šįkart kviečia skaitytojus ir skaitytojas kartu leistis į kelionę jūromis mariomis. Pučiant vėjams, supant laivui mus lydės drąsusis kapitonas Kukas. Sutiksime delfinų, nersime po vandeniu stebėti koralų, išgirdę SOS signalą pagelbėsime į bėdą patekusiai Mortai, kartu išsilaipinsime vėžlių saloje, kurią reikia saugoti nuo atplaukiančių šiukšlių.

Du broliai. Senoviniame mieste

Šįkart broliai Tedas ir Vincas kviečia pasižvalgyti po senovinį princesės Antelės miestą. Čia jie apsilankys spalvingame riterių turnyre, sužinos, ką reiškia būti pažu, valgys smuklėje ir netgi išjos į medžioklę, o joje teks akis į akį susidurti su tikru pavojumi.

Du broliai. Dino žemėje

Šįkart broliai išpildo seną svajonę – apsilanko dinozaurų žemėje! Tačiau patekę tarp šių didžiulių padarų jie supranta, kad ne visur yra laukiami svečiai. Kaip jiems seksis išgyventi ir kokius nuotykius patirs, lankydamiesi ten, kur joks žmogus niekada nebuvo įkėlęs kojos?

Riboto leidimo ženkliukas „Baltos lankos“ – tavo meilės knygoms simbolis, sukurtas „Make Heads Turn“ meistrų.

Išmatavimai: 4,4 cm x 1 cm.

Mirtina galia.

Stipriausia aistra.

Žiauriausias likimas.

Brisa Kvinlan ir Hantas Atalaras išgelbėjo Pusmėnulio miestą, bet patyrę tiek sumaišties dabar labiausiai trokšta grįžti į įprastą gyvenimą: stabtelėti, atsipūsti ir suprasti, kas laukia ateityje.

Kurį laiką asterai laikėsi žodžio ir buvo palikę Brisą su Hantu ramybėje. Bet sukilėliams atkakliai siekiant pakirsti asterų galią, valdovai kelia vis didesnę grėsmę. Į sukilėlių veiklą įsitraukusių Brisos, Hanto ir jų draugų laukia neišvengiamas pasirinkimas – atsitraukti, kai kiti engiami, arba kovoti dėl teisingumo. Tačiau jiems niekada nesisekė tūnoti nuošalyje.

Aistros, įtampos ir netikėtų siužeto vingių kupiname The New York Times bestselerio „Pusmėnulio miestas“ antroje dalyje Sarah J. Maas meistriškai pasakoja prikaustančią istoriją apie pasaulį, atsidūrusį prie pražūties slenksčio, ir jo gyventojus, pasiryžusius padaryti viską, kad jį išsaugotų.

„Su netikėtu siužeto posūkiu, atimsiančiu skaitytojams žadą (jei to dar nepadarė kaitinančios meilės scenos), „Dangaus ir oro giminė“ – tai veiksmo kupinas romantinės miesto fantastikos romano tęsinys, kurį skaitytojai tiesiog praris.“ – „Booklist“ apžvalga, įvertinta žvaigždute.

Sarah J. Maas – „The New York Times“ ir tarptautinių bestselerių, romantinių fantastikos serijų „Pusmėnulio miestas“, „Dyglių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“ autorė. Jos knygos išverstos į trisdešimt septynias kalbas ir pasaulyje parduodamos milijonais egzempliorių. Lietuvoje šios autorės kūryba taip pat pritraukė daugybę skaitytojų, ištroškusių kraują kaitinančios romantikos ir vaizduotę svilinančio įtempto siužeto.

Ak, ta Buenos Airių magija! Klaidžiojimai senamiesčio labirintais, bučiniai po žibintais… Ir tango, tango, tango – kavinėse, šokių aikštelėse ir tiesiog gatvėje, vos pasigirdus geismingiems akordeono garsams...

Meilė tango šokiui jaunystėje nuvilioja choreografę Lijaną, o vėliau ir jos dukrą Gedvilę, į Argentiną. Ten, kur muzika kaitina kraują, įsiplieskia ir aistra partneriui. O Gedvilės anyta Nomeda studentavimo laikais nuotykių troškulį malšina kelionėse į Jugoslaviją su gerokai vyresniu Manfredu. Atrodo, kad tarp jų įsižiebusi kibirkštis turėjo baigtis kaip pasakoje: „ilgai ir laimingai…“

Tačiau likimas, sveikas protas ir tetos iš Argentinos slaptas planas viską sudėlioja savaip.

Trys moterys. Trys likimai:

Lijana seniai suprato, kad kartais neverta trokšti nepasiekiamos žvaigždės, kai šalia tyli, bet tikra ir patikima meilė.

Gedvilė mano, kad santuoka tėra nepavykęs eksperimentas, ir nusprendžia atgaivinti Argentinoje užgimusią aistrą bei romantiką.

Nomeda kapstosi po praeitį ir ieško kaltų dėl nutrūkusio ugningo santykių tango, nespėjus iki galo susišokti su partneriu.

Ar įmanoma pasimokyti iš tėvų klaidų, ar esame pasmerkti jas kartoti? Kas sugriauna šeimas, o kas padeda jas išsaugoti?

Skaitomiausių bibliotekų autorių tandemas – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – sugrįžta.

Antrasis istorijų kolekcionierių bendras romanas pulsuoja argentinietiškojo tango siautuliu, stebina kino filmo vertais siužeto posūkiais ir, kaip visada, artimais bei atpažįstamais likimais. Tai istorija apie lemtingus pasirinkimus, santykių meno subtilybes, draugystę, kaltę, atleidimą ir, žinoma, apie meilę bei pastangas mokytis tango šokti dviese.

Karo dukterys

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

Arbatos plantatoriaus žmona

Kiek paslapčių prireiks sugriauti tobulą santuoką?

Ką tik ištekėjusi už žavingo ir turtingo našlio jaunoji Gvendolina Huper nekantrauja pradėti naują gyvenimą egzotiškame Ceilone. Ji pasiryžusi būti tobula žmona ir mama. Bet gyvenimas naujuose namuose, apsuptuose žalių lyg aksomas arbatkrūmių, ne visai toks, apie kokį ji svajojo tekėdama už Lorenso Huperio. Plantacijų darbininkai šiurkštūs ir pagiežingi, kaimynai tikri pavyduoliai, o jos mylimas vyras praleidžia ilgas valandas darbe, palikęs savo jauną nuotaką vieną. Klajodama po apylinkes, Gvendolina vis dažniau susiduria su savo vyro praeities šešėliais: dulkėta skrynia su geltona vestuvine suknele, krūmokšniais apaugęs nedidelis kapas, vis labiau kelianti nerimą Lorenso tyla... Tačiau netrukus Gvendolina pastoja ir jų namus aplanko džiaugsmo kupinos dienos. Deja, palaimingas sutuoktinių gyvenimas netrunka ilgai. Gimdymo kambaryje Gvendolina priversta priimti žiaurų sprendimą ir amžiams tai laikyti paslaptyje. Bet ar tokia didelė paslaptis gali būti palaidota ilgam?

Iš kraujo ir pelenų

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

Drakonų valdovė. Spalvinimo knyga

Spalvinimo knyga visiems fantastikos ir romantinės fantastikos gerbėjams, ir ne tik!

Sveiki atvykę į Drakonų valdovės dvarą, kur sutiksite kovų nepabūgstančius herojus ir herojes, drakonus ir bebaimius jų raitelius bei raiteles. Nesibaigiančios intrigos, aistringos paslaptys ir tauriais jausmais liepsnojančios širdys kviečia pasinerti į legendomis apipintą magišką pasaulį.

Nuoširdūs, jaudinantys ir ilgai laukti kino legendos, „Oskaro“ laureto aktoriaus sero Anthony Hopkinso, daugiau nei šešiasdešimt metų stebinusio žiūrovus neprilystamais vaidmenimis, memuarai.

Gimęs mažame Velso plieno liejyklų miestelyje karo ir depresijos laikais, seras Anthony Hopkinsas užaugo tarp vyrų, kurie bet kokį emocinį pažeidžiamumą dangstė grubumu ir skandino alkoholyje. Mokykloje sunkiai besimokantis vaikas savo bendraamžių, tėvų ir kitų suaugusiųjų buvo laikomas nevykėliu be ateities. Tačiau vieną lemtingą vakarą šis valų berniukas pažiūrėjo 1948 m. ekranizuotą „Hamletą“ – tai įžiebė aistrą vaidybai ir nuvedė jį visiems netikėtu keliu.

Dėmesį prikaustančiuose knygos puslapiuose seras Anthony atvirai ir jautriai aprašo savo profesinius laimėjimus ir suteikia mums unikalią progą išvysti, kaip gimė jo legendiniai vaidmenys.

Ypač atvirai seras Anthony nužvelgia savo asmeninį gyvenimą. Priklausomybė sugriovė dvi pirmąsias jo santuokas, sugadino santykius su vienintele dukra ir vos nenuvarė į kapus. Per plauką išvengęs mirties, jis galiausiai pasirinko blaivybę ir šio įsipareigojimo laikosi jau kone pusę amžiaus.

Ir gniuždomas nuopuolių bei širdgėlos kupinų netekčių, ir pasiekęs neįtikėtinas aukštumas, seras Anthony visą gyvenimą su savimi nešiojasi nedidelę trimečio Tony nuotraukėlę. Joje užfiksuota akimirka, kai jam buvo suteiktas antras šansas siekti laimės, – tarsi visų ateities klaidų ir begalinių jam atsiversiančių galimybių pranašystė. Kadaise buvęs nerimastingas berniukas, jis nuėjo tokį ilgą kelią, kad dabar negali susilaikyti mažajam sau netaręs: „Mums pavyko, vaiki.“

Britanijos imperijos ordino komandoras (CBE) seras Philipas Anthony Hopkinsas – vienas žinomiausių pasaulyje ir daugiausia vaidmenų atlikusių britų aktorių. Jis pradėjo savo karjerą teatre, dirbdamas su Laurenceʼu Olivieriu, o vėliau ėmė filmuotis kine ir tapo ne vieno kritikų išliaupsinto filmo žvaigžde. Per šešis karjeros dešimtmečius serą Anthony išgarsino nepriekaištinga vaidyba tokiuose filmuose kaip „Avinėlių tylėjimas“, „Dienos pėdsakais“, „Tėvas“, „Marvel“ studijos „Toras“ ir daugelyje kitų žymių juostų. Naujausią vaidmenį jis atliko „Oskaro“ laureato Bobby Moresco sukurtame biografiniame filme „Broliai Maserati“. Už puikius pasirodymus seras Hopkinsas yra gavęs gausybę apdovanojimų, tarp kurių – du „Oskarai“, keturi Britų akademijos kino apdovanojimai, dvi „Primetime Emmy“ statulėlės ir Laurence’o Olivierio apdovanojimas. Šiuo metu su žmona Stella jis gyvena Los Andžele, Kalifornijos valstijoje.

„Nuostabi tarsi sapnas, skaudi, bet ir šildanti širdį. Pasiimkite nosinaičių. Daug nosinaičių.“ – RealSimple.com

Pasaulyje parduota beveik 20 milijonų autoriaus knygų.

Bestselerių „Gyveno kartą Uvė“ ir „Nerimo žmonės“ autorius Fredrikas Backmanas dovanoja tris užburiančias istorijas apie gyvenimo išbandymus ir kalba apie tai, kas iš tiesų svarbiausia.

„Svarbiausias gyvenimo sandoris“ – jaudinanti istorija, vykstanti Kūčių vakarą. Čia susipina dviejų žmonių likimai: drąsios mergaitės, kovojančios už gyvybę, ir pasaulinę verslo imperiją sukūrusio, bet šeimos ryšių netekusio vyro. Šią naktį jam suteikiama proga priimti sprendimą, galintį pakeisti mergaitės likimą. Tačiau prieš tai jis turi suvokti, ko iš tiesų vertas buvo jo paties gyvenimas.

„Ir kasryt kelias namo vis ilgesnis ir ilgesnis“ – jautrus pasakojimas apie besišnekučiuojančius senelį ir anūką. Jie juokauja, kalbasi apie matematiką ir mokyklą, o senelis prisimena savo žmoną – meilę ir netektį, baimę vieną dieną jos nebeprisiminti. Kartais šalia prisėda ir berniuko tėvas, kuriam arčiau širdies ne skaičiai, o muzika ir žodžiai. Visą gyvenimą laukęs tėvo pritarimo, jis atranda su juo ryšį per sūnų. Šioje trapioje tikrovėje trys kartos mokosi pasakyti sudie.

Ir galiausiai – „Sebastianas ir trolis“, iškalbingas apsakymas apie berniuką, kuriam gyventi kur kas sunkiau nei bendraamžiams: jis jaučiasi baisiai vienišas, nemoka džiaugtis ir juoktis. Kol vieną dieną prie jo nežinia iš kur atsiranda trolis – tikras, apaugęs minkštais gaurais, mokantis kalbėti ir kartais kyštelėti kokį išmintingą patarimą. Šia jautria alegorija perteikiama, kaip įveikti baimę ir tapti savimi.

Su nepakartojamu humoru, švelnumu ir išmintimi Backmanas primena: gyvenimas yra dovana. O svarbiausia – kaip ja dalijamės su tais, kuriuos mylime.

Rebeccos Yarros sukurti drakonai stulbina!  Išdidūs, gražūs, kupini nepakartojamos magijos.

CHRISTOPHER PAOLINI, BESTSELERIŲ CIKL O „PAVELDĖJIMAS“ AUTORIUS

Po beveik pusantrų metų Basgiato karo koledže Violeta Sorengeil supranta, kad laiko mokslams neliko. Neliko ir netikrumui. Mūšis prasidėjo, o priešams artėjant prie sienų ir įsimaišius į gynėjų gretas, neįmanoma žinoti, kuo pasitikėti.

Dabar Violeta turi keliauti už silpstančių Aretijos apsauginių kerų ribos į nepažįstamus kraštus ieškoti sąjungininkų, kurie galėtų palaikyti Navarą. Kelionė išbandys Violetos proto aštrumą, sėkmę ir jėgą; ji padarys viską, kad išgelbėtų tai, ką myli, – savo drakonus, šeimą, gimtinę ir jį.

Net jei teks saugoti didelę paslaptį, galinčią sunaikinti viską.

Jos žmonėms reikia kariuomenės. Reikia galios.

Reikia magijos. Ir reikia to, ką gali rasti tik Violeta: tiesos.

Artėja audra... ne visi pajėgs atlaikyti jos rūstybę.

Raiteliai nebėga. Jie kaunasi.

Violeta Sorengeil

Garsinių šventinių knygelių rinkinį sudaro:

Džyru džyru žiema. Lietuviškos dainelės nuo advento, Kalėdų iki Užgavėnių

Džyru džyru Kalėdos. Lietuviškos kalėdinės dainelės

Šios knygos skirtos visiems, norintiems išmokti lietuviškų kalėdinių dainų ir jų melodijų, skambėdavusių šaltuoju metų laiku – nuo advento, Kalėdų laikotarpio iki Užgavėnių šventės. Jose išdainuojama amžinoji pasaulio, gamtos tvarka, mitiniais vaizdiniais pasitinkama grįžtanti saulė ir iš naujo pasukamas metų ratas.

Knygelių lapai kartoniniai, todėl vartyti, tyrinėti ir klausytis tinkami net patiems mažiausiems skaitytojams.

Garsinių knygelių rinkinį sudaro:

Džyru džyru žiema. Lietuviškos dainelės nuo advento, Kalėdų iki Užgavėnių

Džyru džyru Kalėdos. Lietuviškos kalėdinės dainelės

Džyru džyru greitakalbės. Tartį lavinančios dainelės

Mažoji džyru džyru muzikėlė. 5 dainelės apie žvėris, paukščius ir bites

Mažoji džyru džyru muzikėlė. 5 tartį lavinančios dainelės

Visos dainelės yra lietuviškos, jų melodijos ir aranžuotės paprastos, kad dainuoti kartu būtų lengva ir mažiau patyrusiems dainininkams.

Knygelių lapai kartoniniai, todėl vartyti, tyrinėti ir klausytis tinkami net patiems mažiausiems skaitytojams.

Kodėl šią knygą laikai rankose? Davė kas nors ar pati nusipirkai, knygyno konsultantei įrodžiusi, kad nesi boba?

Tada gerai – esi maniškė. Tokia pat amžinai jauna, pasiutusi, nenugalima.

Leiskimės abi į aistringą ir linksmą 200 puslapių kelionę, užkariaudamos pasaulį, užkariaudamos save.

Duok man ranką. Oho, kaip smarkiai plaka tavo širdis!

Apie ką su tavimi kalbėsiuosi šioje knygoje, spinduliuojančioje gyvenimo džiaugsmu?

• Apie tai, ką patyriau ir supratau per dešimt metų, kurie skiria „Ne bobų vasarą“ nuo šitos knygos – mano šešiasdešimtmetį nuo septyniasdešimtmečio.

• Apie tai, kaip netapau žyde: apie bandymą surasti Dievą ir naują tėvynę Jeruzalėje.

• Apie gyvenimą jachtoje, kuris buvo mano pragaras. Apie galybę kelionių – vienišų ir ne – bandant užkariauti didelį ir nesvetingą pasaulį.

• Apie nesibaigiančias pastangas užkariauti save.

• Apie Ispaniją, kurią pasirinkau kaip paskutinius savo gyvenimo namus, nes čia galima gyventi... iš lietuviškos pensijos. Taip, iš tikrųjų g y v e n t i.

• Ir galiausiai apie meilę, kuri mane vis ištinka. Štai ir vėl. Ar jau paskutinis kartas? Kaip manai?

Informacija vartotojui

- Ši knyga priklauso nesteroidinių antibobinių knygų grupei.

- Skirta silpno ir vidutinio laipsnio subobėjimo simptomams mažinti.

- Galima skaityti nevalgius, taip pat kartu su maistu ir gėrimais.

- Skaitant knygą ir dvi savaites po rekomenduojama vengti bendravimo su abiejų lyčių bobomis.

- Pasireiškus šalutiniam poveikiui (nenumaldomam norui pakeisti pasaulį) arba atsinaujinus subobėjimo sindromui (perdėtam dėmesiui televizoriui, pomidorams ir anūkams, taip pat nutukimui), nesikreipti į gydytoją ar vaistininką. Giliai įkvėpti, iškvėpti ir perskaityti dar bent vieną knygos puslapį.

- Jei perskaičius visą knygą, per tris dienas savijauta nepagerėjo, rekomenduojama įdėmiai pažiūrėti į veidrodį.

Iš Rūtos gyvenimo atradimų

• Kad tu pati taptum vaivorykšte, tau nieko nereikia daryti. Tik lietuje atsisukti į saulę.

• Kad ir koks būtų tamsos greitis, šviesos greitis didesnis.

• Užtrunka ilgus dešimtmečius, kol pagaliau tampi jaunas.

• Vienatvė yra Dievo bausmė už nusikaltimus, kurių nesi padaręs.

• Po visų klajonių, po visų sutiktų vyrų tikrai žinau, ko moteriai reikia. Emocinio stabilumo ir geros širdies.

Rūta Vanagaitė – rašytoja, prodiuserė, legendinio festivalio LIFE sumanytoja, projektų „Pagauk kampą“, „Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ autorė. Jos knygos „Ne bobų vasara“, „Mūsiškiai“, „Jis“ ir kitos sulaukė didelio populiarumo, taip pat ir prieštaringų vertinimų. „Ne boboms“, parašyta Ispanijoje, – aštuntoji autorės knyga.

Kartą gyveno Alfonsas. Arba tiesiog Alfa. Mokytojas. Kitaip tariant – prestižinės profesijos atstovas (taip, taip, juokitės garsiau!). Turėjo viską, ką privalo turėti statistinis pilietis: darbą, žmoną, porą vaikų ir būsto paskolą. Vyriškio gyvenimėlis tekėjo ramia, kartais užknisančiai monotoniška vaga – visai kaip tavo ar mano. Ir štai – vos perkopęs keturiasdešimt, Alfa mirė. Granitinį antkapį papuošė epitafija:

„Čia dūla niekam nežinomo mokytojo kauleliai. Dirbo pusantro etato it nuvarytas arklys, arė tol, kol pats mokyklos suole pakratė kojas. Nors turėjo net du mėnesius atostogų.“

Stop. Palaukit. Ne, ne taip! Kas čia per nekrologas? Paleiskim plokštelę iš naujo...

„Mokytojo išpažintis“ – tai tikrais įvykiais paremtas, šmaikštus ir skaudžiai juokingas pasakojimas apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą ir jau keiksmažodžiu tapusią mokyklą, kurioje realybė kartais pranoksta groteską (O, dabar visai kitas reikalas!). Per savo naivumą ir jautrumą mokytojas kasdien patenka į absurdo teatro scenos vertas situacijas, o vakarais lieja širdį savo supratingajai žmonai Birutei.

• Mokinys padovanoja granatą (ir ne, tai ne vaisius).

• Pamokos vidury sustreikuoja širdis – bet negi skambinsi 112 ir gąsdinsi vaikus?

• Prašai nedarbingumo? Skandalas! Mokytojas gi turi būti nemirtingas.

• Vaikas užregistruotas pas gydytoją, bet apie mamadienį nė nesvajok!

• Ir... žinoma, vakare skambina isterijos ištiktas mokinio tėvas.

Visus šiuos ir dar krūvą kitų klausimų su dosniu juodojo humoro prieskoniu gvildena Algis, istorijos mokytojas ir švietimo influenceris (stebėkite jį socialiniuose tinkluose, jei to dar nedarot!), ir knygų mylėtoja Giedrė – sutuoktiniai, kurie vis dar (naiviai?) tiki, kad Sistemą galima pagydyti. Gal net sulaukti išsvajotų pokyčių. Tiesa, ši knyga – ne tik apie Alfą. Ji apie mus visus. Juk kiekvienas iš mūsų viduje esame Mokytojas.

Algis Bitautas – mokytojas, istorikas, edukologijos mokslų daktaras.

Dr. Irvinas D. Yalomas (g. 1931 m.) – vienas žymiausių pasaulio psichiatrų, terapeutas vizionierius, Stanfordo universiteto profesorius ir tarptautinių bestselerių autorius. Jis parašė ne vieną mokslinį darbą ir net keletą visame pasaulyje išpopuliarėjusių romanų. Kiekvienas iš jų išverstas į keliasdešimt kalbų, susilaukė puikių įvertinimų ir neabejotinai buvo įrašytas į literatūros istoriją.

Žymūs autoriaus darbai yra „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“, „Gydymas Šopenhaueriu“, „Meilės budelis“, „Mamytė ir gyvenimo prasmė“, „Mirties ir gyvenimo klausimas“ – dvigubi memuarai, parašyti kartu su jau mirusia žmona dr. Marilyn Yalom. Jo vadovėliai „Grupinės psichoterapijos teorija ir praktika“ ir „Egzistencinė terapija“ naudojami visame pasaulyje besimokančių terapeutų. 2014 m. apie jį sukurtas dokumentinis filmas „Yalom’s Cure“. Įpusėjęs devintą dešimtį daktaras Yalomas gyvena Šiaurės Kalifornijoje ir toliau rašo.

„Širdies valanda“ – valandos trukmės seansų rinkinys, kuriame pripažįstamas tylus didvyriškumas, reikalingas norint užsiimti terapija ir ištirti save, kad galėtum kuo labiau mėgautis gyvenimu ir priimti savo mirtingumą. „Širdies valanda“ demistifikuoja psichiatrą – čia jis neatrodo kaip antgamtinių galių turintis telepatas, neklystantis, bet į save pažvelgęs metafiziniu rentgenu. Knyga paveiki ir provokuojanti sąmoningumą, į kurį gali vesti tikras terapijos seansas.“

Paul Cowling, ArtsHub

„Žymaus psichoterapeuto Irvino Yalomo nuomone, santykiai gydo. Šią filosofiją jis įtaigiai perteikia pasakodamas apie tai, kaip suderino terapinę praktiką ir asmeninį atminties silpimo procesą. Yalomo smalsumas, meistriškas ir atviras savo paties trūkumų įvardijimas ir gebėjimas prisitaikyti prie akimirkos poreikių suteikia daug džiaugsmo ir persmelkia istorijas, paremtas asmeniniais apmąstymais apie tapatybę, senėjimą, netektį ir mirtį.“

Fiona Capp, The Sydney Morning Herald

KAIP SUSIDRAUGAUTI SU LIGA, PASVEIKTI AR NET UŽBĖGTI JAI UŽ AKIŲ

AUTENTIŠKA PACIENTO PATIRTIS IR SPECIALISTŲ PATARIMAI

„Tai, kas nutiko man, iš tiesų yra geriausia, ką galėjau patirti per visą savo gyvenimą. Galbūt tik sukrėstas žmogus gali labiau save pažinti.“

Virginijus Šaulys

Prieš 11 metų Virginijui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos neuroendokrininis kasos navikas, išplitęs į kepenis. Praėjus pirmajam emociniam šokui, jis nusprendė išgyventi dėl artimųjų. 

Jokių stebuklų neįvyko, Virginijaus neišgelbėjo nei burtininkai, nei painios interneto platybės. Jam padėjo pasitikėjimas medicina, šeimos ir artimųjų palaikymas, tikėjimas, stipri valia ir tikslo siekimas. Pasiekęs mažuosius tikslus, jis išsikėlė didesnius, kol galiausiai užsibrėžė nepalikti šio nuostabaus pasaulio dėl šios ligos. 

„Vėžys – ne nuosprendis, labiau visuomenės stigma, kurią privalu laužyti ir suteikti viltį kiekvienam, kad iš tiesų šią ligą galima įveikti. Knygą skiriu vėžiu sergantiems ir jų artimiesiems – tiems, kurie pasiryžę ieškoti ir atrasti“, – sako Virginijus.

Reikia drąsos vartant knygą tokiu pavadinimu! Turite? Tuomet perskaitę sužinosite, kaip elgtis išgirdus onkologinės ligos diagnozę. Ką daryti, kad kuo greičiau suvaldytumėte ligą, o vėliau ir pasiektumėte ilgalaikę remisiją. Virginijus Šaulys pasakoja savo sveikimo istoriją, atskleidžia, kas svarbiausia kovojant su šia klastinga liga, kaip padėti gydytojui gydyti. O įvairių sričių sveikatos specialistai atsako į onkologiniams pacientams kylančius klausimus.

• Ką valgyti susirgus onkologine liga?

• Kodėl toks svarbus fizinis aktyvumas? Kaip ir kiek reikia judėti?

• Koks yra fitoterapijos, žolinių preparatų, jų veikliųjų medžiagų poveikis ir sąveika su vaistais?

• Kaip išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir atrasti save iš naujo?

• Kaip gydyti limfedemą ir jos sukeliamas komplikacijas?

• Opiausi slaugos higienos ir savireabilitacijos klausimai.

„Savo diagnozę išgirdau 2013 metais. Pamenu stresą, pasimetimą ir jovalą, kuris tada dėjosi mano galvoje. Kiek aprimęs suvokiau, kad viskas, nuo šios akimirkos gyvenimas yra nebe mano. Privalau gyventi dėl žmonių, kuriuos myliu, ir pirmiausia pasveikti savo mintyse. Kai realiai pradedi vertinti situaciją, kai išdrįsti ieškoti informacijos apie savo ligą, požiūris pasikeičia.

Šiandien galiu pasakyti, kad gyvenimas prieš diagnozę ir po jos, yra du visiškai skirtingi dalykai. Įvertinęs nueitus kelius, sukauptą patirtį ir žinias, nusprendžiau, kad privalau tuo dalintis. Dabar man atrodo, jog tai yra prasmingiausia, ką galiu nuveikti gyvenime, kuris man liko.“ 

Virginijus Šaulys

„Dauguma gali tik įsivaizduoti, kas yra ne kartą išgirsta vėžio diagnozė, operacijos, chemoterapija, skausmas, vilties praradimas, baimė prieiti prie tyrimų kabinetų, galiausiai – labai stiprus troškimas gyventi. Virginijus Šaulys kalba ne apie įsivaizdavimus, gyvenimą filosofuojant, o apie patirtį ir dalykus, su kuriais pats išmoko gyventi ir kurių galia gali padėti patikėti kitiems einantiems panašų kelią. Rekomenduoju šią knygą kaip praktinio gyvenimo vadovą, aplankius būtent tokioms patirtims.“

Nuoširdžiai kunigas Benas Lyris

Moneta & labirintas

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį. 

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova. 

„Mantas Adomėnas parašė ne paprastą detektyvą ar šnipų romaną <...>. Tai didžiulis, erdvus, daugialypis ir daugiasluoksnis pasaulis <...>. Rašydama kaip detektyvų mėgėja pasakyčiau, kad tai detektyvas pačia tikriausia šio žodžio prasme, kurį skaitant, dar neapleidžia ir gryniausias džiugesys dėl begalinės pasaulio įvairovės ir mūsų aštraus siekio bei gebėjimo ją pažinti, kad ir kokia kaina. <...> Šitas romanas yra tikras ir didelis įvykis.“

Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Moneta ir labirintas“ tikrai tapo įvykiu Lietuvos literatūriniame pasaulyje. Turime kruopščiai parašytą intelektualiai filosofinį šnipų romaną pagal geriausias le Carré ar Roberto Harriso tradicijas.“

Andrius Tapinas, visuomenininkas, rašytojas

„[Kūrinyje] yra ir žvalgybos alegorija, ir žvalgybos filosofija, bet skaitytoją, žinoma, sugriebia ir gilyn traukia žvalgybos romantika. Dar – detektyvinės mįslės ir tai, ką kas nors tikriausiai pavadins magiškuoju realizmu. Nors aš tai vadinčiau realistine magija.“

Bernardas Gailius, istorikas, rašytojas

„Taigi, turime kažką lyg ir iš atvirkščio Dano Browno (į tai nurodoma ir tekste), kažkiek gal Umberto Eco, truputį klasikinio šnipų trilerio, bet kas ypač smagu – kad tai apie Lietuvą, lietuvius ir mūsų istoriją. Vienur – tikrą, kitur – kontrafaktinę, bet jokio smulkinimosi, kad mes – maži, nereikšmingi <...>.“

Justinas Žilinskas, teisininkas, rašytojas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.

Moneta & labirintas II

Romane „Moneta & labirintas II“ Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę tiesos link. Kur nuves paslaptis, užšifruota nužudyto jų mokytojo Leono rankraštyje? Ar pavyks išardyti šnipų tinklą Lietuvos valstybės institucijose, kurį žymi akrostichas OCTAVUS? Kaip pagrindinis knygos herojų priešininkas – Akademikas – susijęs su senovine Trečiosios Romos teorija? Koks tikrasis „Velnio piršto“ projekto, arba „Prarasto šanso“ brolijos, tikslas – ir ar pavyks jam pasipriešinti?

Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.

„Tikrasis autoriaus meistriškumas pasireiškia gebėjimu pateikti ilgai klaidžiais keliais vedžiotam skaitytojui įtikinamą atsakymą ir jaudinamai, neužgesinant medžioklės įkarščio, prie jo priartėti. Antroje romano dalyje Mantas Adomėnas šį egzaminą išlaikė: šalia žaidimų architektūros prasmėmis, dar vieno istorinio intarpo ir patrauklių semantinių pratybų joje ir vėl į pirmą planą iškyla žvalgybos darbuotojų veikla, o galiausiai po atvirai biblinės šėtoniško gundymo scenos įvyksta ilgai brendusios dramos atomazga.“

Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Monetą & labirintą“ rekomenduoju visiems, kurie dar neskaitė.“

Rita Miliūtė, žurnalistė

„Moneta & labirintas“ – tikrai knyga-įvykis Lietuvoje. Filosofinis šnipinėjimo romanas <…>. Daug čia autentikos, pasakojimas užkabina, su dideliu nekantrumu laukiu antros dalies.“

Audrius Ožalas, žurnalistas, literatūros apžvalgininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete, daktaro disertaciją apsigynė Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas II“ – antroji dilogijos knyga (pirma – „Moneta & labirintas“, „Baltos lankos“, 2023).

TARPTAUTINIS BESTSELERIS, IŠVERSTAS Į 41 KALBĄ

Gliukozė, arba cukrus kraujyje, – tai mažytės molekulės mūsų organizme, darančios didžiulį poveikį mūsų sveikatai. Devyniasdešimt procentų žmonių kenčia nuo per didelio gliukozės kiekio organizme ir dauguma apie tai nė nežino.

Kokie simptomai apie tai byloja? Noras užkandžiauti, nuovargis, nevaisingumas, hormoniniai sutrikimai, aknė, raukšlės… Laikui bėgant išsivysto tokios ligos kaip II tipo diabetas, vėžys, demencija ir širdies ligos.

Remdamasi pažangiausiu mokslu ir novatoriškais savo pačios tyrimais, biochemikė Jessie’ė Inchauspé pateikia dešimt paprastų patarimų, kurie padės jums subalansuoti savo gliukozės kiekį ir atsikratyti simptomų, nesilaikant dietos ir neatsisakant mėgstamų patiekalų.

Be kita ko, perskaitę knygą sužinosite:

* kaip maisto valgymas tinkama tvarka padės be pastangų numesti svorio;

* kokį slaptą produktą valgydami galėsite mėgautis desertu ir vis tiek deginsite riebalus; 

* koks mažas pusryčių pokytis suteiks energijos ir panaikins norą užkandžiauti.

„Gliukozės revoliucija“ – tai įdomi, informatyvi, naujausiais moksliniais tyrimais paremta knyga, kuri pakeis jūsų mąstymą apie sveikatą ir iš esmės pagerins gyvenimo kokybę.

Jessie’ė Inchauspé – prancūzų biochemikė ir tarptautinių bestselerių autorė. Ji stengiasi naujausius mokslo pasiekimus paversti paprastais patarimais, padedančiais žmonėms pagerinti savo fizinę ir psichikos sveikatą. Jessie’ė įkūrė labai išpopuliarėjusią instagramo paskyrą @GlucoseGoddess, kurioje daugiau kaip du milijonus žmonių moko veiksmingų sveikos mitybos įpročių. Jos knyga „Gliukozės revoliucija“ tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išversta į 41 kalbą.

Romanas apie sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos gyvenimą, paremtas jos atsiminimais

Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.

Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.

Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.

Gina Viliūnė (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.

Turėdami tinkamą informaciją, kaip gyventi kokybiškiau ir už ką atsakingas kiekvienas organas organizmo orkestre, galime būti sveikesni ir energingesni.

Įminę žarnyno mįsles užsimanysite keisti gyvenimo būdą. 

Jūsų rankose – patogaus formato, smagiai parašyta knyga, padėsianti suvokti, kokią didelę įtaką mūsų savijautai daro žarnynas – viena sudėtingiausių (po smegenų) organizmo sistemų ir didžiausias jutimo organas su trilijonais bakterijų (kurių svoris gali siekti nuo 1 iki 3 kg!). 

Skirta glaustą ir aiškią informaciją vertinančiam šių dienų žmogui. Klausimų ir atsakymų forma pateikta profesionali medžiaga – lengvai suvokiama.

ŽARNYNAS ir →

Imunitetas

Emocijų pasaulis

Osteoporozė

Stresas ir nerimas

Miegas

Atmintis ir Alzheimeris

Amžėjimas

Menopauzė

Augantis svoris

Nėštumas ir kt.

Atsivertę jums rūpimą skyrių, akimirksniu gausite reikiamus atsakymus ir praktines, moksliniais faktais grįstas rekomendacijas, kaip pagerinti savijautą. Taip pat rasite ir žarnyno sveikatai palankų vienos dienos valgiaraštį.

Sandrija Čapkauskienė – jau 17 metų dirba pedagoginį darbą, šiuo metu dėsto Lietuvos sporto universitete, Kauno kolegijoje, skaito paskaitas užsienio universitetuose, veda seminarus ir kvalifikacijos kėlimo kursus, dalyvauja įvairiuose projektuose, publikuoja mokslinius straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, yra parengusi kelias studijų knygas, teikia naujausią ir mokslu pagrįstą informaciją mokslo populiarinimo leidiniuose. Aktyviai dalyvauja TV ir radijo laidose, kalba visuomenei aktualiomis sveikatai palankaus maitinimosi temomis. Užsiima ir asmenine veikla mitybos srityje – konsultuoja žmones.

Atsisakykite tradicinių ir nebūtinų žemės darbų, nešvaistykite daugiau energijos, negu gaunate naudos, ir pereikite prie natūralaus ūkininkavimo!

Gamtinė žemdirbystė nėra kokia nors nauja religija ar auksinių taisyklių rinkinys, tai netgi ne „žemės dirbimas“, o natūraliai vykstantys dirvodaros procesai. Darbą nudirba pati gamta.

Saulius Jasionis – gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas ir propaguotojas – buvo išskirtinė asmenybė. Jo neeilinės žinios, gyvenimo matymas padėjo suburti nemenką bendruomenę. Man, dar jaunam bernui, Saulius padarė didelę įtaką formuojantis vertybėms ir ateities pasirinkimams. Jo dėka mano jaunystė buvo pilna įdomių patirčių, o dabar galiu dirbti su aukšto lygio restoranais, šeimai parnešti tikro, kokybiško maisto. Saulius savo paskaitomis ir knygomis tęsia prasmingas pamokas ir daro pokyčius net po savo mirties. Ačiū likimui už galimybę turėti tokį draugą ir mokytoją.

Povilas Patumsis (Povilo ūkis)

• Jeigu daržovės puikiai auga neariamoje ir neperkasinėjamoje dirvoje, kam ją arti ir perkasinėti?

• Jeigu mes galime gauti gerą derlių be trąšų, o daržų bei sodų derlingumas kasmet didėja, kam pirkti trąšas?

• Jeigu mokame sukurti tokią aplinką, kurioje augalų ligos ir kenkėjai nepadaro žalos, kam rūpintis profilaktika ir gydymu?

• Jeigu dažnai aplinka jau yra sukurta arba kuriama pačios gamtos be mūsų įsikišimo, kam tą aplinką kurti?

Šie ir dar daugiau knygoje aptariamų neįtikėtinų „jeigu“, teorija ir praktika su vaizdžiomis iliustracijomis įrodys jums, kad išmėginti šį ūkininkavimo būdą, užsiauginti kokybiškų gėrybių išsaugant sveiką ir švarią aplinką neabejotinai verta.

Rinkinys „Subtilumas“ – tai puiki dovana subtiliai, poetiškai ir drauge drąsiai, aistringai asmenybei. Lauren Groff romanas „Matrix“ kartu su itin kokybiška „HYGGE Lietuva“ rankų darbo kvapiąja žvake puikiai tiks jaukiam žiemos vakarui.

Romanas „Matrix“ – tai drąsi moterų meilės, atsidavimo, galios ir aistros vizija. Savitas ir poetiškas pasakojimas apie utopinio moterų pasaulio kūrimą.

­„HYGGE Lietuva“ rankų darbo žvakės pagamintos Lietuvoje iš palmių vaško. Itin kokybiška žvakė su prabangiais kvapiaisiais aliejais yra gražios šerkšno pavidalo tekstūros, tolygiai dega.