Netrukus pasirodys

„...nepažįstamasis atrodė labai keistas. Aukštas, itin lieknas, baltais plaukais ir trapaus sudėjimo. Oda buvo glotni, veidas – gyvas ir jaunatviškas, o akys – taip pat neįprastos. Atrodė, tarsi būtų trumparegis, perdėtai jautrus šviesai, tačiau žvilgsnis galėjo priklausyti tik senam, išmintingam ir pavargusiam žmogui.“

Vieną dieną Kentukio valstijos miestelyje tarsi iš niekur pasirodo paslaptingas vyras vardu Tomas Džeromas Niutonas – ateivis iš Antėjos planetos. Iš pradžių jis verčiasi pardavinėdamas vertingus daiktus, kad galėtų pragyventi. Tačiau šis nepažįstamasis turi toli pažengusių mokslo žinių, kurios leidžia jam kurti stulbinamas technologijas. Ilgainiui jis sukuria milžinišką verslo imperiją ir susikrauna didžiulius turtus. Tačiau kokiu tikslu?

Žaibiškas jo iškilimas į sėkmės viršūnę visus pribloškia ir pradeda kelti įtarimų. Pasidavęs žmogiškosioms silpnybėms, Niutonas vis labiau tolsta nuo savo pirminio sumanymo. Tikrajam jo atvykimo į Žemę tikslui iškyla grėsmė likti neįgyvendintam.

„Pasakojimas apie nežemišką lankytoją iš kitos planetos sukurtas iš esmės tam, kad šį tą reikšmingo pasakytų apie gyvenimą šioje.“

The New York Times

„Vienas geriausių savo epochos mokslinės fantastikos romanų.“

J. R. Dunn 

„Pakankamai realistiškas pasakojimas, kad taptų metafora tai egzistencinei vienatvei, kuri slypi mūsų visų viduje.“

Norman Spinrad

Walter Tevis (Valteris Tevisas, 1928–1984) – amerikiečių rašytojas, daugybės trumposios prozos kūrinių ir šešių romanų autorius. Priešpaskutinį W. Teviso romaną „Valdovės gambitas“ („Baltos lankos“, 2022), literatūros kritikų vadinamą nepastebėtu šedevru, ekranizavo „Netflix“ (2020). Serialas itin išpopuliarėjo, buvo apdovanotas gausybe premijų, įskaitant vienuolika „Primetime Emmy“, o knyga iškart atsidūrė „The New York Times“ bestselerių sąraše. Dabar vis daugiau skaitytojų iš naujo atranda W. Teviso kūrybą. Antras jo romanas „Žmogus, kuris nukrito į Žemę“ (1963) tapo kultiniu, kai 1976 m. išėjo jo kino ekranizacija su Davidu Bowie, vaidinančiu pagrindinį veikėją Niutoną.

„…pirštais patrynė peilio rėžius molyje. Šie ėmė blukti lyg užsitraukiančios žaizdos ir kaipmat pranyko, tarsi jų nė nebūtų buvę.“

Perdegusi nuo įtempto televizijos laidų scenaristės darbo, trisdešimtmetė Džiongminė supranta – metas pokyčiams, ir nusprendžia viską mesti. 

Pasikeitus trims metų laikams, kuriuos praleido atsiribojusi nuo pasaulio, vieną dieną Džiongminė išeina pasivaikščioti Kaštainių Dyglių miestelio gatvėmis. Ir netikėtai aptinka keramikos dirbtuves „Sojo“. Sužavėta didelius langus gožiančių kaktusų vazonų, visus plaučius užpildančio molio ir kavos aromato, Džiongminė pajunta, kaip kažkas jos viduje ima busti…

Šiose molio dirbtuvėse kiekvienas žmogus turi istoriją, kuria nori pasidalyti, ir kviečia savosiomis dalytis kitus. Keičiantis metų laikams, ir Džiongminė pamažu atsiveria. Puodelis po puodelio, lėkštė po lėkštės ji pajunta: kuo labiau užimtos rankos, tuo ramesnės tampa mintys. O jos širdis, suradusi bendraminčių, sužydi kaip niekada anksčiau.

„Skaitydama šį romaną, jaučiau gryną džiaugsmą ir šilumą. Lyg ir aš keturis metų laikus būčiau praleidusi „Sojo“ keramikos dirbtuvėse.“

Baek Sehee

„Žavinga ir poetiška.“

Sally Page

„Skaitytojai, viliuosi, ir Jums šis tekstas atrodys gydantis, kaip atrodo man.“

Patricia Park

Yeon Somin (Yon Somin, gim. 2000) – kylanti Pietų Korėjos literatūros žvaigždė, jau spėjusi pasižymėti tiek grožinės literatūros, tiek televizijos scenarijų kūrimo srityse. Jos debiutinis romanas 2022 m. įvertintas prestižiniu Korėjos naujojo rašytojo apdovanojimu. Rašytoja yra dirbusi laisvai samdoma televizijos scenariste didžiuosiuose Pietų Korėjos televizijos kanaluose. Laisvalaikiu Yeon Somin ramybę ir atgaivą randa užsiimdama keramika. „Gydančių molio dirbtuvių metas“ – antras Yeon Somin romanas, išleistas net penkiolikoje šalių.

Kiek gėrio ir drąsos turi būti tavo širdy, kad įveiktum šešėliuose nuolat tykantį blogį?

– Kas atsitiko? Išsiblaškęs vėl praganei blogiuką? Ruoškis, HD-80! Dabar mes mokysim Šunėną!

Sėkmingai nugalėję milžinišką molio Pilypą, Šunėnas ir jo draugai pasineria į įprastą kasdienybę: Sara ir Zuzu skelbia karščiausias naujienas, Mažasis Pitas ir HD-80 žaidžia ir konstruoja smagius išradimus, o Pitas prasmingai leidžia laiką kalėjime, taikydamasis ir vėl iš ten išnešt kudašių. Tačiau, kad ir kaip viskas atrodytų įprasta ir normalu, blogiukai niekada nesnaudžia! 

Kad ir kur būtų – tamsiuose užkaboriuose ar minkštučiame Dičkio Džimo kailyje, – jie ir toliau tyliai rezga niekšiškus keršto planus ir laukia, kada galės su trenksmu juos įgyvendinti. Regis, Šunėnui ir jo puikiajai komandai vėl teks stoti į kovą su blogiu. Tik kartais, kad nugalėtum niekšelius, pirma reikia įveikti ir savo didžiausias baimes. Ar Šunėnui ir šįsyk viskas pavyks?

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, todėl, kad netrukdytų pamokų, mokytojai dažnai Davui liepdavo sėdėti už klasės durų. Būtent tada jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę. 

„Šunėnas. Kam rieda kamuoliai“ – septintoji serijos apie nepaprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-        skatina empatiją ir gerumą;

-        moko atkaklumo ir ryžto;

-        įkvepia ieškoti kūrybingų sprendimų;

-        drąsina niekad nenuleisti rankų ir pasikliauti artimaisiais;

-        primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą... Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta tiesa, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“
Arvydas Šliogeris

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913-1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.