Netrukus pasirodys

Niekas stipriau nesujungia nei bendra nuodėmė. Ar išdrįsi leistis į šią tamsią meilės istoriją?

„Norėjau vyro, kurio siela būtų juoda kaip naktis. Vyro, kuris nė nemirktelėjęs dėl manęs sudegintų pasaulį.“

Medicinos sesuo Elė Kapeluči po sekinančių darbo valandų traumatologijos skyriuje nori tik vieno – grįžti namo ir išniurkiusi savo pūkuotą katiną pasinerti į vaizduotę kaitinančius kaukėtų vyrų vaizdo įrašus internete. Tačiau, kad ir kaip smagu komentuoti ir vis iš naujo žiūrėti įspūdingiausius pamėgto vaikino įrašus, Elei nė netopteli, kad jos slapčiausios svajos vieną dieną gali virsti tikrove.

„Gal atėjo laikas susitaikyti su faktu, kad nesu normalus ir niekada nebūsiu. Noriu kitokių dalykų, negu dauguma žmonių, užuot troškęs meilės ir šviesos, trokštu tamsos.“

Tikrovėje Džošas Hamondas stengiasi išlikti nepastebėtas, tačiau kibernetinės platybės – visai kita kalba. Čia jis pasineria į anoniminį pasaulį, leidžiantį jam atskleisti savo ilgai gniaužtą pusę: naktimis, veidą slėpdamas po kauke, jis vieną po kito filmuoja ir į internetą tūkstančiams gerbėjų kelia aistras žadinančius vaizdo įrašus. Tačiau nelauktai viena sekėja sudomina ir patį Džošą...

Kartu išgyvendami karščiausias akimirkas, jiedu  nė neįtaria, kad Elė patraukė kažkieno kito, šįsyk gerokai pavojingesnio, dėmesį. Dabar Džošui teks spręsti, kiek toli jis gali nueiti, kad apgintų jo kūną ir mintis užvaldžiusią moterį.

„Sukta, aistringa ir netikėtai smagu, – puikus pasirinkimas visiems, trokštantiems nuklysti į tamsiąją romantikos pusę.“
Luna Ramirez, rašytoja

„Nelaukti siužeto vingiai ir iki maksimumo įelektrintos pagrindinių veikėjų replikos – kaip galima eiti miegoti nesužinojus, kas bus toliau?“
Foxy Fables, apžvalgininkė 

Navessa Allen – itin populiari „TikTok“ platformoje išgarsėjusi tamsiosios romantikos autorė. Ji gyvena Rytinėje Pakrantėje, JAV, ir kartu su vyru augina kelias be galo išlepintas kates. „Išjunk šviesas“ – pirmoji serijos „Į tamsą“ knyga, išsyk tapusi „The New York Times“ ir „The USA Today“ bestseleriu ir pavergusi viso pasaulio skaitytojus bei skaitytojas ne tik aistringomis temomis ar nenugludintos moralės herojais, bet ir intriguojančia, veiksmo kupina istorija. Pasaulyje jau parduota daugiau nei 5 milijonai šios knygos egzempliorių.

Dėmesio! Serijos „Į tamsą“ knygos skirtos tik vyresniems nei 18 metų skaitytojams ir skaitytojoms. Detalesnė informacija apie galimą jautrų turinį pateikiama knygos pradžioje.

„Meilė yra gražiausias dalykas pasaulyje. Deja, ją be galo sunku išlaikyti ir be galo lengva prarasti.“ 

Nors keleri pastarieji metai Viliui ir Leikei nebuvo lengvi, regis, gyvenimas po truputį ima stoti į vėžes: mokslai tęsiasi, kiekvieną savaitę vakarienės užsuka ir juokais maisto mūšį sukelia geriausi draugai, mažieji broliukai tampa vis savarankiškesni, o trumpos, bet neapsakomai šiltos akimirkos dviese praskaidrina net liūdniausius prisiminimus. Dabar jiems tereikia judėti pirmyn – ir visad drauge. Tačiau pamažu įsigalinčiai ramybei visgi nelemta tęstis: viena netikėtai išaiškėjusi Vilio praeities detalė staiga sudrebina taip sunkiai pelnytą laimę. 

Kai iššūkių kupino gyvenimo vis labiau gniuždoma Leikė jau sunkiai geba atleisti ir rasti jėgų darsyk patikėti laiminga pabaiga, Vilis pasiryžta visiems įrodyti, kad jų pastangos nebuvo bergždžios. Jaunųjų įsimylėjėlių priimti sprendimai gali ne tik atskleisti jų pačių dar nepažintas puses, bet ir negrįžtamai pakeisti jiems brangiausių žmonių likimus.

„Poetiška ir jautru.“
Tarryn Fisher, rašytoja 

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Laikas atsitraukti“ – antroji serijos „Slemas“ dalis (pirmoji – „Slemas“, „Baltos lankos“, 2025), tęsianti Leikės ir Vilio santykių istoriją: kas seka po to, kai manaisi pasiekęs savo išsvajotą laimingą pabaigą?

Dafnei visad patiko klausytis, kaip Piteris pasakoja jų istoriją. Apie plačią skrybėlę, staiga pakilusį vėją ir netikėtai susidūrusius jųdviejų likimus. Tiksliau, jai patikdavo klausytis jų istorijos, iki ši tapo tik menkute įžanga į tikrąją Piterio ir jo vaikystės draugės Petros laimę.

Ir taip vieną rytą, lyg iš giedro dangaus, Dafnė praranda viską: mylimąjį, namus ir gražią ateitį, kurią vos prieš kelias savaites gyvenimas dar piešė jai vaiskiomis spalvomis. Vienintelis paguodos šaltinis šiame liūdesio vandenyne – be ceremonijų Petros palikto Mailso pasiūlytas nekaltučio keršto saldžiajai porelei planas: apsigyvenimas kartu, viena kita kiek klaidinanti Mailso ir Dafnės bendra nuotrauka socialiniuose tinkluose, priimtas kvietimas drauge atvykti į vestuves… ir gal tikslas bus pasiektas!

Galvodami tik apie savo buvusiuosius ir norą jiems sukelti pavydą, Dafnė ir Mailsas stačia galva neria į pačių susikurtą žaidimą. Tik kas galėjo pamanyti, kad keršto planas gali būti toks smagus ir… patrauklus?

„Kas galėtų prilygti Emily Henry? Tiesiog kitas pasakotojų lygmuo.“
Elle Kennedy, romanų „Susitarimas“ ir „Klaida“ autorė

„Regis, Henry žino, kaip kaskart pasotinti mūsų vidinį meilės ir laimingų pabaigų troškulį. „Juokinga istorija“ – geriausias to įrodymas.“
The USA Today

„Lengvų ir šmaikščių meilės romanų karalienė.“
Cosmopolitan

Emily Henry (Emili Henri) – amerikiečių rašytoja, pasaulinių bestselerių autorė. Jos romanas „Juokinga istorija“ įtrauktas į „The New York Times“ išskirtinių 2024-ųjų knygų sąrašą. Mintimis, apžvalgomis ir smagiomis akimirkomis autorė dalijasi ir „Instagram“ platformoje – @emilyhenrywrites.

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą... Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta tiesa, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“
Arvydas Šliogeris

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913-1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“

Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.

„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“

Haruki Murakami

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.