Olivia Laing

Ką iš tiesų reiškia gyventi kūne – nuolat kintančiame, kupiname geismų, troškimų ir įtampų?

Britų rašytoja Olivia Laing į kūną žvelgia kaip į malonumo ir skausmo šaltinį su vidine konstitucija, polinkiais ir aistromis. Per žymių XX a. menininkų ir aktyvistų istorijas ji atskleidžia, kaip kūnai gali tapti priespaudos taikiniais arba galios įrankiais. Drauge jie – ir laisvės, tapatybės, atsparumo šaltinis.

O. Laing akiratyje dvi vėžiu sirgusios rašytojos – Susan Sontag ir Kathy Acker, tapytoja Agnes Martin, pasirinkusi atsiskyrėlės kelią, homoseksualus rašytojas Christopheris Isherwoodas, dainininkė Nina Simone, turėjusi bipolinį sutrikimą, juodaodis aktyvistas Malcolmas X ir dešimtys kitų. Jų gyvenimai apmąstomi atsispiriant nuo vieno kontroversiškiausių psichoanalitikų Wilhelmo Reicho, siekusio suprasti, kaip tarpusavyje siejasi psichologiniai, kūniški ir socialiniai veiksniai, – idėjų.

„Kūnas ir laisvė“ – intelektualus ir poetiškas tyrimas apie priespaudą, pasipriešinimą ir laisvę XX–XXI a. Pradėtas rašyti per pabėgėlių krizę 2015 m. ir baigtas per pandemiją 2020 m., jis mums primena, kad kova už pamatinę žmogaus teisę būti laisvam tęsiasi iki šiol.

Olivia Laing (gim. 1977) – pripažinta britų intelektualė, kultūros kritikė, rašytoja, Karališkosiosliteratūros draugijos narė, už negrožinę literatūrą pelniusi Britų bibliotekos rašytojų, Windhamo ir Campbell premijas, nominuota seniausiai Britanijoje Jameso Taito Blacko premijai. „O. Laing yra vienas svarbiausių mūsų laikų balsų“, – teigia literatūros kritikė Rachel Spence. Lietuviškai išleista O. Laing knyga „Vienišas miestas“.

„Štai ką vienas kūnas gali padaryti kito labui: skelbti laisvę, kuria galima dalytis, kuri smelkiasi po oda. Laisvė – tai ne išsivadavimas nuo praeities naštos. Laisvė reiškia, jog ir toliau gyvename, einame į ateitį, visą laiką svajodami. Laisvas kūnas nebūtinai turi būti sveikas, nepažeistas ar nemodifikuotas. Jis nuolat kinta, kinta, kinta, juk vis dėlto kūnas – tai taki forma.“

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/947b8ece-5d5e-4123-9c89-db1c49bc51bd.html

Rašytoja Olivia Laing būdama beveik 35-erių nusprendžia kraustytis iš Europos į Niujorką pas mylimąjį. Kelionė jau suplanuota, bet paskutinę minutę jis persigalvoja. Palikta viena, svetimame megapolyje moteris išgyvena radikaliausią vienatvės formą. Ji ima domėtis niujorkiečių menininkų kūryba ir biografijomis – daugiausia tai žmonės, kuriems buvo sudėtinga megzti artimus ryšius ir kurie savo kūriniuose apmąstė vienatvę. O. Laing dėmesio centre atsiduria poparto ikona Andy Warholas, tapytojas Edwardas Hopperis, menininkas ir aktyvistas Davidas Wojnarowiczius, mėgėjų meno atstovas Henry Dargeris ir dainininkas Klausas Nomi.

Apmąstydama savo pačios ir pasirinktų menininkų patirčių sąsajas autorė teigia, kad vienatvė gali ne tik kankinti, bet ir suteikti naujų atradimų. Poetiškoje esė „Vienišas miestas“ autorė išpažįsta ir legitimuoja vienatvę, atskleisdama jos universalumą ir grožį.

„Menas negali padaryti daugybės dalykų. Negali prikelti mirusiųjų, negali išspręsti nesutarimų tarp draugų, išgydyti AIDS ar sustabdyti klimato kaitos. Vis dėlto menas atlieka nepaprastas funkcijas, turi keistą gebėjimą suvesti žmones, įskaitant ir tuos, kurie niekada nesusitiks, tačiau įsiskverbs į vienas kito gyvenimą ir praturtins vienas kitą. Menas geba suteikti intymumą; gali gydyti žaizdas ir dar geriau – parodyti, kad ne visas žaizdas reikia gydyti ir kad ne visi randai bjaurūs. Skamba kietai, nes kalbu iš asmeninės patirties. Kai atvykau į Niujorką, buvau palūžusi ir, nors keista sakyti, vientisumo pojūtį atgavau ne ką nors sutikusi ar įsimylėjusi, o veikiau prisilietusi prie kitų žmonių sukurtų dalykų, per tai pamažu įsisavindama, kad vienatvė ir ilgesys nėra nesėkmė, tiesiog tai rodo, kad žmogus yra gyvas.“

Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė, kultūros kritikė, šešių knygų autorė. Jos eseistikoje susipina asmeninė patirtis ir įžvalgos apie meno istoriją, žinios apie menininkų biografijas, psichologinės temos, kelionių įspūdžiai. 2014 m. rašytoja apdovanota Eklso britų bibliotekos rašytojų prizu(Eccles British Library Writers Prize), 2018 m. gavo Windhamo ir Campbell apdovanojimą už negrožinę kūrybą, o 2019 m. – Jameso Taito Blacko prizą už romaną „Crudo“. Ji yra Karališkosios literatūros draugijos narė.