Popierinės knygos

„Ir visas tas bundantis kūniškumas, talpinamas savyje, tarsi savotiška paslaptis, [...] nesupranti, ar pasaulis apie tave žino viską, ar nieko nežino, nes neturi kaip sužinoti, ar tokie tavo patyrimai universalūs, ar vyksta vien tau.“

Penkiolikmetis Ištvanas su mama gyvena ramiame daugiabučių kvartale Vengrijoje. Neseniai atsikraustęs į miestą ir iš prigimties drovus, jis jaučiasi svetimas. Vienintele jo drauge tampa kaimynė – ištekėjusi moteris, amžiumi artima jo motinai. Jų susitikimai pamažu perauga į slaptą ryšį, kurio prasmės pats Ištvanas beveik nesuvokia, o gyvenimas netrukus ima slysti jam iš rankų. 

Bėgant metams, išėjęs iš kariuomenės jis patenka į Londono turtingųjų pasaulį, kuriame vis giliau patiria meilės, artumo, sykiu statuso ir turto troškimą, kol galiausiai pasiekia ir svaiginamas aukštumas, ir žlugdančius praradimus. 

Lakoniška, santūria proza parašytame romane „Kūnas“ pasakojamas vieno nuo pasaulio ir savęs emociškai atsiribojusio žmogaus gyvenimas ir keliami esminiai egzistenciniai klausimai: kas iš tiesų nulemia žmogaus gyvenimą, kas suteikia jam prasmę, o kas jį gali palaužti. 

„Nepriekaištingai ir išmintingai papasakota istorija apie atsitiktinumus ir sėkmę, meilę, seksą ir pinigus.“

David Nicholls 

„Viena labiausiai nustebinusių knygų, kokias tik esu skaičiusi.“

Dua Lipa 

„Parašyta pasitelkiant itin taupią kalbą, ši hipnotizuojančiai įtempta ir įtraukianti knyga tampa jaudinančiu
vieno žmogaus gyvenimo portretu.“

„The Booker Prize“ 2025 komisija 

David Szalay (Davidas Salay, gim. 1974) – vengrų kilmės britų rašytojas. Jis gimė Kanadoje, užaugo Londone, gyveno Vengrijoje, o dabar gyvena Vienoje. Iš viso sukūrė šešis kūrinius, kurie išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų. Jo naujausias romanas „Kūnas“ 2025 m. apdovanotas „The Booker Prize“ literatūros premija.

Pasaulinio bestselerio „Išdrįsk būti nemėgstamas“ autorių knyga. Pasaulyje parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių.

„Mes, žmonės, nesame tokie trapūs, neturime gyventi vien iš praeities traumų malonės. Adlerio idėjas lėmė jo stiprus tikėjimas žmogiškuoju orumu ir potencialu – tuo, kad žmonės bet kada gali nuspręsti, kaip jiems gyventi.“

Prabėgus trejiems metams po pirmojo pokalbio jaunuolis dar vienam vakarui grįžta į filosofo studiją. Nusivylęs tuščiu Adlerio idealizmu, jaučiąs negalintis jį sužavėjusių idėjų pritaikyti realybėje, jaunuolis ryžtasi atsisakyti visko, kuo buvo įtikėjęs. Tačiau priešiškai prasidėjusi diskusija po truputį įsibėgėja ir ima vertis naujos plotmės, nauji būdai ir galimybės Adlerio idėjoms rasti vietą chaotiškoje XXI amžiaus kasdienybėje.

Knyga gali būti skaitoma kaip lydinčioji „Išdrįsk būti nemėgstamas“ dalis arba kaip savarankiškas filosofinis savigalbos kūrinys, joje perteikiami vieno iš svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymai. „Išdrįsk būti laimingas“ skatina atsisakyti praeities traumų, atsiverti meilei, išmokti gerbti kitus bei patikėti savimi, o visa apimantį laisvės jausmą nukreipti tikrosios laimės paieškoms. Laimės, kurią, nepaisant aplinkybių, kiekvienas gali atrasti ir susikurti pats.

„Visa keičianti knyga.“
Marie Claire

Ichiro Kishimi (gim. 1956) augo Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, padeda jaunuoliams psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestselerių apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir savo mintis išdėstė klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

„Tau gresia ištirpti pasaulyje, kuriame bandai pasislėpti.“

Literatūros profesorius Gerardas Gavronskis gyvena spalvingą gyvenimą: gerbiamas intelektualas, įdomus dėstytojas, rašytojas, vieno gražiausių Vilniaus rajonų – Rasų kolonijos – gyventojas. Tačiau ne viskas taip, kaip atrodo: sykiu Gerardą sunarplioję manipuliatyvūs meilės ryšiai, machiavelliškos akademinės intrigos ir vis neapleidžiantis jausmas, kad jis tėra šalutinis veikėjas savo paties gyvenime. 

Ar marionetė kažkieno rankose? Vienas po kito įtartinomis aplinkybėmis miršta operatyvininkai, kažkada dalyvavę nepavykusioje Biuro operacijoje. Artėjančių prezidento rinkimų fone Biuro vadovybę pasiveja ne tik žlugusios operacijos aidai, bet ir draugiškų šalių žvalgybų įspėjimai apie Rusijos, o galbūt ir Kinijos rengiamą plataus masto operaciją prieš Lietuvą. Neišvengiamai vėl grįžta klausimas apie ᴏᴄᴛᴀᴠᴜs – tik iš dalies išaiškintą įtakingų Maskvos šnipų tinklą. 

Nuo Vilniaus ir Neapolio iki Stambulo ir Taipėjaus vis garsiau aidint barbarų žingsniams, veriasi skandalingos politinės paslaptys ir ryškėja toli siekiantys priešiškų jėgų kėslai.

„Mantas Adomėnas grįžta su nauju įspūdingos aprėpties romanu, kuriame ne tik vėl nuveda skaitytojus į žvalgybos pasaulio užkulisius, bet ir kelia filosofinius, egzistencinius klausimus apie gyvenimą ant barbarybės amžiaus slenksčio. Ambicingas, intelektualus romanas, kuriame puikiai dera įtampa, galios žaidimai ir politiniai, istoriniai, kultūriniai sluoksniai, – dar vienas įrodymas, kaip šnipų romanas gali būti ir puiki pramoga, ir šių dienų jausenų bei amžinųjų žmogiškųjų dilemų atspindys.“  

Audrius Ožalas, literatūros apžvalgininkas ir žurnalistas

Apie dilogiją „Moneta & labirintas“:

„John le Carré susitinka Umberto Eco šiame įtraukiančiame ir intelektualiai provokuojančiame šnipų romane. Meistriškai sukurti M. Adomėno „Monetos & labirinto“ personažai, pasitelkdami aukščiausio lygio šnipinėjimo įgūdžius, laviruoja tarp fenomenologinių paradoksų. Knygos tempas ir intelektualinė gelmė kuria naują geopolitinės grožinės literatūros paradigmą.“

Edward Lucas, „The Economist“ buvęs vyresnysis redaktorius ir „The Times“ skiltininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete ir Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ („Baltos lankos“) 2023-aisiais tapo Metų knyga. Antroji romano dalis pasirodė 2024 m. ir tapo bestseleriu nr. 1. „Barbarų įsiveržimai“ – naujausias M. Adomėno intelektualus šnipų romanas, kurio veiksmas plėtojasi toje pačioje literatūrinėje erdvėje, kaip ir „Moneta & labirintas“.

„Silva rerum II“ – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka... Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?

„Antroji „Silva rerum“ kitokia negu pirmoji – tačiau autorė vėl keri jau pažįstama takaus, įtraukiančio pasakojimo magija, ryškiais herojų paveikslais, sumaniai suaustomis siužeto gijomis ir ta nepakartojama nuodugniai dalyką išmanančio, protingo žmogaus intonacija, kuri suteikia Kristinos Sabaliauskaitės romanams reto žavesio.“
Rasa Drazdauskienė 

Menotyros mokslų daktarė, žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė 2008-aisiais debiutavo istoriniu romanu Silva rerum („Baltos lankos“). Kūrinys tapo tikru literatūriniu įvykiu Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorijos specialistų, skaitytojus jis pavergė vaizdingumu ir sodria, turtinga kalba, pasakojančia apie autentišką XVII amžiaus (1659–1667 metų) atmosferą ir įvykius. Šmaikšti publicistės plunksna, grožiui ir detalėms atidi menotyrininkės akis ir humanitarės dėmesys epochos dvasinei istorijai – tai su niekuo nesupainiojamo autorės stiliaus dėmenys, teikiantys daugiasluoksnio skaitymo malonumą. 

2008-aisiais romanas „Silva rerum“ pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją ir buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o 2009-aisiais skaitytojų išrinktas Lietuvos Metų knyga ir kritikų oficialiai pavadintas viena įsimintiniausių dešimtmečio knygų.

„Silva rerum III“ tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. 

Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui. Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga – bestseleris apsakymų rinkinys „Danielius Dalba & kitos istorijos“.

Kažkieno šeimoje, laiptinėje, name, mieste gyvena Lili. Ir tu tikrai būsi sutikusi ar sutikęs ne vieną Ūlą.

Knygos dalis „Lili“ ir „Seen“ jungia neišmylėtas, nesuprastas, neišgirstas, įskaudintas, laiku nepamatytas vaikas. Jautriais, vietomis aštriai nuogais paauglių pasakojimais autorė atskleidžia problemas, kurios jauno žmogaus pasaulyje gali tapti nepakeliamos: patyčias, trapius socialinius ir šeiminius ryšius, draugų išdavystes, prievartą, skilinėjančią savivertę ir pasitikėjimo pasauliu griūtį.

Šioje knygoje nesunkiai atpažinsi save: arba tu kovoji su savimi ir prieš save, kad taptum pakankamai liekna, gražus, gera, mylimas, priimta, arba esi kovojančios, sergančiojo draugas, sesuo, mama, tėtis, mokytoja, mylimasis, klasiokė, kaimynas, gydytoja...

Valgymo sutrikimas nėra tik paties sergančiojo reikalas, ši liga paliečia visus, esančius greta. Valgymo sutrikimai neturi nei amžiaus, nei lyties – jie vienodai žaloja mergaites, merginas, moteris, berniukus, vaikinus, vyrus ir neturi vienintelės priežasties. Ligos pradžia gali tapti netinkamu laiku išgirstas komentaras, išsiskyrimas, išdavystė, socialinis spaudimas, prievarta, netektis ir kt.

„Labai noriu tikėti, kad ši knyga taps namais. Taps ranka. Glėbiu. Ne rytoj, o dabar. Nes kartais tų rytoj yra per daug, o dabar – per mažai. Ir tas dabar gali būti lemiamas žingsnis į ramesnį, šviesesnį, jaukesnį rytojų. Kai nebebijai nubusti, kai nori pasitikti rytą ir pasauliui pasakyti LABAS.“

Andra

Andra Kavaliauskaitė (gim. 1986 m. Kaune) – režisierė, aktorė ir dramaturgė. 2019 m. ji apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už socialinį tyrimą, monospektaklį „SEEN“. Pastaruosius septynerius metus kūrėja nagrinėja jautrias socialines temas – valgymo sutrikimus, psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, kalba apie depresiją ir kitomis temomis, kuriomis kalbėti būtina, nors neretai norisi patylėti. Tai pirmoji autorės parašyta ir iliustruota knyga.

Turinio perspėjimas: knygoje aptariamos valgymo sutrikimų, patyčių, smurto ir seksualinės prievartos temos.

Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja!

„Meškis Zujus povandeniniame laive“, „Meškis Zujus dinozaurų parke“ ir „Meškis Zujus, lėktuvo pilotas“:

- slankiojančios ir besisukančios detalės lavina smulkiąją motoriką,
- daugybė spalvingų iliustracijų skatina smalsumą ir norą paveikslėliuose surasti vis ką nors nauja,
- žaismingas formatas padės prisijaukinti knygelių skaitymą nuo pat mažų dienų.

Silva rerum

Silva Rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji – kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta…

Silva rerum II

„Silva rerum II“ – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka... Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?

Antroji „Silva rerum“ kitokia negu pirmoji – tačiau autorė vėl keri jau pažįstama takaus, įtraukiančio pasakojimo magija, ryškiais herojų paveikslais, sumaniai suaustomis siužeto gijomis ir ta nepakartojama nuodugniai dalyką išmanančio, protingo žmogaus intonacija, kuri suteikia Kristinos Sabaliauskaitės romanams reto žavesio.
Rasa Drazdauskienė

Silva rerum III

„Silva rerum III“ tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę.

Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui <...> Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Silva rerum IV

„Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.

Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus.

Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.

Pirmoji „Silva rerum“ ciklo dalis 2008–aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, „Silva rerum II“, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis, „Silva rerum III“, išleista 2014 m. Už šį romaną ir visą „Silva rerum“ ciklą 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos.

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.

„Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.

Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus. 

Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. 

Pirmoji „Silva rerum“ ciklo dalis 2008–aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, „Silva rerum II“, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis, „Silva rerum III“, išleista 2014 m. Už šį romaną ir visą „Silva rerum“ ciklą 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos. 

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.

Užburiantis Coco Wyo advento kalendorius – viduje net 24 jaukios ir mielos spalvinimo knygelės!

Iki Kalėdų liko vos 24 dienos! Kad jos prisipildytų dar daugiau džiugesio, kasdien išimk ir nuspalvink po vieną šventinę knygelę. Jau pamėgti ypač mieli Coco Wyo personažai, idiliški vaizdeliai ir žavingos kalėdinės detalės pakels nuotaiką, o spalvinimas suteiks ramybės Kalėdų laukimo šurmulyje. Adventas dar niekad nebuvo toks jaukus ir mielas!

Rinkinį sudaro: dėžutė su įmaute (420 x 310 mm), 1 didesnė (150 x 150 mm) ir 23 mažesnės (100 x 100 mm) spalvinimo knygelės po 24 puslapius.

„...merginos, kad ir kur jūs esate, aš esu su jumis. Kai naktimis jaučiatės vienišos, aš esu su jumis. Kai žmonės jumis abejoja ar išvis nurašo, aš esu su jumis. Kasdien dėl jūsų kovojau. Todėl ir jūs nesiliaukite kovoti, aš jumis tikiu.“

2015 m. amerikietis studentas Brockas Turneris buvo pripažintas kaltu dėl seksualinės prievartos prieš jauną merginą Stanfordo universitetiniame miestelyje. Nors jam grėsė iki 14 metų laisvės atėmimo bausmė, jis buvo nuteistas tik šešiems mėnesiams. Nuosprendžio dieną jo auka, savo tapatybę paslėpusi po Emily Doe slapyvardžiu, perskaitė pareiškimą apie išpuolio poveikį jos gyvenimui. Šis liudijimas, paskelbtas „BuzzFeed“ svetainėje, kur vos per keturias dienas jį peržiūrėjo vienuolika milijonų žmonių, ir viešai perskaitytas JAV Kongreso posėdyje, paskatino Kalifornijos įstatymų dėl seksualinio smurto pakeitimus. Tūkstančiai žmonių rašė, kad moters žodžiai suteikė jiems drąsos pasidalinti skaudžiomis savo patirtimis.

Knygoje „Atmink mano vardą“ amerikietė Chanel Miller atskleidžia ir taip susigrąžina savo tapatybę, kad pasidalytų savo istorija apie traumą, gijimą ir žodžių galią. Nors byla atrodė nesudėtinga – būta nusikaltimo liudininkų ir nenuginčijamų įrodymų, – Ch. Miller patirti sunkumai po nusikaltimo ir teismo proceso metu skausmingai parodo, su kokiais iššūkiais susiduria seksualinio smurto aukos, įskaitant socialinę atskirtį ir gėdą. Ch. Miller pasakoja apie kultūrą, linkusią ginti nusikaltėlius, kritikuoja amerikiečių teisinę sistemą, nuviliančią pažeidžiamiausius žmones, ir galiausiai spinduliuoja drąsą įveikti skausmą ir gyventi visavertį gyvenimą.

„Smogia tiesiai į širdį, bet galiausiai vis tiek suteikia vilties.“

Washington Post

„...[Ch. Miller] iš savo skausmo išgauna auksinius sakinius...“

Vogue

„Knygoje „Atmink mano vardą“ pasakojama jautri brandos istorija... Autorė atvirai dalijasi tiek ramiomis ir džiaugsmingomis, tiek abejonių ir stiprybės reikalaujančiomis akimirkomis... Dovanodama mums galimybę ją pažinti, Ch. Miller parašė išskirtinį liudijimą apie seksualinio smurto aukas ir įtaigų priminimą, kodėl už jas kovojame.“

The Cut

„Atmink mano vardą“ pradėjau skaityti tikėdamasi rasti išgyvento smurto istoriją. Tačiau vietoj to atsidūriau nuostabios rašytojos ir mąstytojos rankose. Ch. Miller – filosofė, kultūros kritikė, įžvalgi stebėtoja... Negalėjau atsitraukti nuo šios nepaprastos knygos.“

Glennon Doyle, „The New York Times“ bestselerio „Nesutramdyta“ autorė

„Ch. Miller žodžiai nepaprastai tikslūs. Jie tarsi žemėlapis, o ji pati – jame glūdintis lobis.“

Jennifer Weiner, rašytoja, žurnalistė

Chanel Miller (Šanel Miler) – amerikiečių rašytoja, iliustratorė ir menininkė. Jos atsiminimų knyga „Atmink mano vardą“ JAV pasirodė 2019 m. ir išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu. Knyga taip pat laimėjo ne vieną apdovanojimą, įskaitant prestižinį „National Book Critics Circle Award“ autobiografijos kategorijoje, ir buvo nominuota geriausia metų knyga „Goodreads Choice Awards“ atsiminimų ir autobiografijų kategorijoje.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

„Gyvenimą pagal ryškumą vertint derėtų.

Čia manąjį tu prisiminki.“

1968-ieji, Hemstono kaimas Šiaurės Dorsete, Anglijoje. Betės ir jos švelnaus, mielo vyro Franko dienos teka ramia vaga – galbūt todėl, kad jiedu nekalba apie skaudžią praeitį. Bet kai Betės svainis nušauna šunį, puolusį jų avis, šūvis pakeičia visą jų gyvenimą. Juk tas šuo priklausė Gabrieliui Vulfui – vyrui, sudaužiusiam Betei širdį paauglystėje. Gabrielis sugrįžo į kaimą su savo sūneliu Leo – berniuku, Betei primenančiu jos pačios sūnų, tragiškai žuvusį per nelaimingą atsitikimą.

Kai Betė vėl įtraukiama į Gabrielio gyvenimą, kaime ima augti įtampa, o pavojingos praeities paslaptys ir pavydas iškyla į paviršių grasindami mirtinomis pasekmėmis. Betė priversta rinktis tarp anuometinės ir dabartinės savęs.

„Nepakartojama meilės istorija. Tai ir sudėtinga mįslė, ir nuostabus, gilus žvilgsnis į antrųjų šansų kainą bei sunkias likimo ir atleidimo akimirkas. Įspūdinga.“

Chris Whitaker, rašytojas, bestselerių autorius

„…nepamirštama istorija apie meilę, netektį ir lemtingus mūsų gyvenimo pasirinkimus… Kartu tai ir meistriškai parašyta detektyvinė istorija, priversianti spėlioti iki pat paskutinio puslapio. Ar išties tokia knygos pabaiga?! Visiškai nesitikėjau.“

Reese Witherspoon, Holivudo aktorė ir prodiuserė

Clare Leslie Hall (Kler Lesli Hol) – britų žurnalistė, rašytoja. Ilgus metus gyvenusi ir dirbusi Londone, kartu su vyru ir trimis vaikais persikraustė į seną sodybą Dorsete: ją supantys laukai ir su gamta glaudžiai susiję ūkininkai įkvėpė sukurti išgalvotą Hemstono kaimą, kuriame rutuliojasi romano „Įskilusi žemė“ istorija. Pasirodęs 2025-aisiais, romanas išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu, „Goodreads Choice Awards“ buvo nominuotas geriausios istorinės grožinės knygos kategorijoje. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon romaną įtraukė į savo knygų klubo „Reeseʼs Book Club“ skaitinių sąrašą; visame pasaulyje parduota per milijoną knygos egzempliorių.

„Karas baigėsi. Holdfastas negyvas. Amžinoji Liepsna užgeso. Nebeturi nieko, ką galėtum išgelbėti.“

Helena Marino, niekuo neišsiskirianti alchemikė ir viena iš Pasipriešinimo gydūnių, po pralaimėto karo patenka į nelaisvę. Jos bendražygiai brutaliai nukankinti, galios nuslopintos, o pažinoto pasaulio nelikę nė krislelio. 

Visgi Heleną sučiupusiems Paladiją valdantiems bedvasiams nekromantams ir korumpuotoms gildijos šeimoms kyla įtarimų. Jie niekaip negali paaiškinti, kodėl toji per stebuklą išgyvenusi mergina nepamena nieko iš paskutinių Pasipriešinimo mėnesių. Galbūt ji nėra tik nereikšminga sukilėlė? Gal jos atminty užšifruotas pasaulį vėl apversiantis galutinis Pasipriešinimo smūgis?

Norėdami išsiaiškinti Helenos slepiamą tiesą, Naujosios Paladijos valdovai merginą perduoda iškvosti vienam galingiausių ir negailestingiausių nekromantų. Įkalinta jo atšiauriuose namuose, Helena iš paskutiniųjų stengiasi išsaugoti jai dar likusius savasties trupinius. Tačiau ją kankina nuojauta, kad nekromantas turi visa pakeisiančią paslaptį, ir Helena ją privalo išsiaiškinti bet kokia kaina.

SenLinYu užaugo JAV Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų regione. Baigė laisvųjų menų ir kultūros studijas. SenLinYu kūriniai internete atsisiųsti daugiau nei 20 milijonų kartų ir išversti į 23 pasaulio kalbas. „Alchemised“ – pirmasis tradiciniu būdu išleistas romanas, kurio pasaulyje jau parduota daugiau nei milijonas egzempliorių. Knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

Kasdienio merginų gyvenimo džiaugsmai atsiveria prieš tavo akis!

Karštos kakavos puodelis, akustinės gitaros skambesys ar iki vėlumos nusitęsiantys geriausių draugių pokalbiai – tegul tave užburia žaismingas ir jaukus merginų pasaulis. Net 45 ranka pieštos iliustracijos nukels į ramybe ir tyliu džiugesiu spindinčias akimirkas: imk mėgstamiausius pieštukus ar flomasterius ir prisijunk!

„Girl Moments“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Toliau jūsų bilietas nebegalioja

„Man patiko intymus bendravimas dviese, į kurį niekas negali įsiterpti. Visa, kas šioje srityje laikoma „reputacija“, yra stebuklo pabaiga. Tikrieji meilės namai – visada slėptuvė. Beje, ištikimybė man nebuvo koks nors išskirtinis sandėris, o tiesiog nuoširdus bendravimas laikantis tų pačių vertybių.“

Šešiasdešimtmetis pagrindinis knygos veikėjas Žakas Renjė susiduria su vidutinio amžiaus krize, bando susitaikyti su jį ištinkančiu finansiniu, profesiniu nuosmukiu, silpnėjančiu seksualumu, kintančiais žmonių tarpusavio santykiais ir savivoka, jaučia kaltę savo sūnui dėl nenusisekusio tėvo vaidmens ir pirmąkart iš tikrųjų įsimyli gerokai už save jaunesnę merginą. 

Romane „Toliau jūsų bilietas nebegalioja“ ironiškai ir su taikliu humoru nagrinėdamas žmogaus ir laiko santykį, atskleisdamas trapų ir pažeidžiamą žmogaus vidinį pasaulį, apmąstydamas jo vertybių svarbą, Romainas Gary skaitytojams pateikia tikslų psichologinį žmogaus portretą. 

Moters šviesa

„Bet jeigu vieną gražią dieną aš liausiuosi mylėjęs, vadinasi, praradau plaučius. Jūs – čia, moters šviesa spindi, ir nelaimė liaujasi buvusi gyvenimo duotybe.“

Apgirtusiam nuo skausmo, pasaulis Mišeliui atrodo lyg improvizuoto teatro, kartais absurdiško ir tragikomiško, scena. O pats jis – tarsi ašies netekęs, bet aplink jos regimybę vis besisukantis kūnas. Ką tik netekęs žmonos ir nepajėgdamas išvykti iš miesto, jis grįžta ir staiga gatvėje susiduria su nepažįstama, bet, regis, tokia artima moterimi. Du šviesos išsiilgę, nelaimės prislėgti žmonės leidžiasi į pažintį ir bando suprasti, kuo vienas kitam galėtų būti. 

„Moters šviesa“ – tai romanas apie pamatinį moteriškumą ir vyriškumą, grynosios meilės ilgesį ir jos pažadą. 

Aitvarai

„...geriau nepasakysi.“ Tai ne tik paskutinis romano „Aitvarai“ (1980) sakinys, bet ir apskritai paskutinis išspausdintas rašytojo žodis. Romainas Gary (Romenas Gari, 1914–1980), parašęs romaną „Aitvarai“, nusižudė, o priešmirtiniame raštelyje vėl grįžo prie šios minties: „Taigi, koks paaiškinimas? Galbūt atsakymas galėtų būti... mano romano pabaigos žodžiai: ...geriau nepasakysi. Pasakiau visa, ką turėjau pasakyti.“

„Aitvarai“ – pasakojimas apie prancūzo Liudo gyvenimo meilę lenkaitei Lilai Bronickai. Tai dar viena Romeo ir Džuljetos istorija, besiskleidžianti pasipriešinimo kovos fone, okupuotoje Šiaurės Prancūzijoje. Anksti netekusį tėvų Liudo augina ir globoja dėdė Ambruazas Fleri – keistuolis kaimo laiškanešys, didis aitvarų meistras. Apdovanotas „besaike“, genialia atmintimi mažasis Liudo jau niekada neužmirš Lilos – merginos, gyvenime siekiančios nuveikti „ką nors didingo ir... baisiai svarbaus“.

„Ir aš buvau pasirengęs viską paaukoti, kad išsaugočiau jos akyse pačių nuostabiausių aukštumų didybę. Šiaip ar taip, draugavau su mergina, kurios stabas, sergantis džiova Šopenas, išvyko žiemą numirti į drėgnąją Maljorką dėl Žorž Sand užgaidos ir kuri blizgančiomis, vilties kupinomis akimis man primindavo, kad du didieji rusų poetai, Puškinas ir Lermontovas, žuvo dvikovose, pirmasis – trisdešimt šešerių, antrasis – dvidešimt septynerių, kad Helderlinas išprotėjo iš meilės, o fon Kleistas nusižudė kartu su savo mylimąja.“

Įsimylėjėlius išskiria prasidėjęs karas ir okupacija. Liudo gina savo šalį ir žmogiškąsias vertybes, mėgina susigrąžinti meilę, o jam prieš akis visad iškyla didingų aitvarų, nuolat besiveržiančių aukštyn, vaizdas – drąsos, poezijos ir laisvės simbolis.

Pseudo/Emile'io Ajaro gyvenimas ir mirtis

Ypač ilgėjausi jaunystės, debiuto, pirmos knygos, naujos pradžios. Pradėti iš naujo, gyventi iš naujo, būti kitu buvo didžiulė pagunda mano gyvenime. Savo knygų viršeliuose skaičiau: „...keli turtingi gyvenimai... lakūnas, diplomatas, rašytojas...“

Įkopęs į septintą dešimtį, Romainas Gary buvo vienas populiariausių Prancūzijos rašytojų ir žurnalistų. Jausdamas, kad skaitytojai bei kritikai jau yra priklijavę jam pripažinto, tačiau geriausius laikus jau pragyvenusio rašytojo etiketę, kitą romaną jis pasirašė Emilio Ažaro slapyvardžiu. Antroji šiuo vardu pasirašyta knyga Gyvenimas dar prieš akis sulaukė didžiulės sėkmės, pelnė rašytojui Goncourt'ų premiją ir tapo perkamiausiu XX amžiaus prancūzų romanu.

Toks populiarumas kėlė skaitytojų smalsumą, kas yra Emilis Ažaras. Bandydamas paslėpti pėdsakus, Gary sukūrė romaną Pseudo - melagingą išpažintį ir vieną sėkmingiausių literatūrinių mistifikacijų. Prisidengdamas dviem kaukėmis Gary žaidė dvigubą ar net trigubą žaidimą – apsimetė esąs Polis Pavlovičius, prisipažįstantis esąs Emilis Ažaras, autorius knygų, kurias parašė pats Gary.

Kai pasirašiau kelis šimtus kartų, kambariūkščio kiliminė danga buvo nuklota baltais lapais, juose į visas puses šliaužė mano pseudo, o mane suėmė klaiki baimė: parašas darėsi vis tvirtesnis, vis panašesnis, identiškas, toks, koks yra, vis stabilesnis. Jis buvo čia. Kažkoks žmogus, tapatybė, spąstai visam gyvenimui, nebuvimo buvimas, negalia, deformacija, sužalojimas pamažu mane savinosi, virto manimi. Emilis Ažaras. Aš įsikūnijau.

Trojos moterys

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai. 

Mergelių tyla

„Mes išgyvensim – mūsų dainos, mūsų pasakos. Jie niekada nepajėgs mūsų pamiršti. Daug dešimtmečių po to, kai mirs paskutinis prie Trojos kovojęs vyras, jų sūnūs prisimins dainas, kurias jiems dainavo trojėnės motinos. Liksime jų sapnuose – ir jų baisiausiuose košmaruose.“

Kai per legendinį Trojos karą karalienės Briseidės miestą užkariauja graikai, jos gyvenimas dūžta į šipulius. Miesto karalienė tampa belaisve, laisva moteris – verge, kuri atitenka karžygiui Achilui kaip karo grobis. Ir ji toli gražu ne vienintelė. Per ilgus žiauraus karo metus galybė moterų išvaromos iš savo namų ir paimamos priešų nelaisvėn.

„Mergelių tyla“ – Homero „Iliados“ įkvėptas romanas, suteikiantis balsą Trojos karo moterims. Per Briseidės pasakojimą veriasi universalus karo skriaudas patyrusios moters likimo žemėlapis – nutildytos, prievartautos, bet siekiančios laisvės ir teisės būti išgirstai.

Akla kaip akmuo. Medūsos istorija

„Taigi, mirtingiesiems žmonėms mes – pabaisos. Dėl dantų, skrydžio, jėgos. Jie mūsų bijo, todėl vadina pabaisomis.“

Medūsa – mirtinga jūrų dievų Keto ir Forkijo dukra. Augdama su seserimis Gorgonėmis, ji po truputį ima suvokti, kad vienintelė iš jų geba patirti skausmą. Po lemtingo susitikimo su Poseidonu patyrusi pagiežingos Atėnės kerštą, Medūsa lieka perkeista amžiams: vietoje juodų garbanų jai ima rangytis gyvatės, ji nebegali pažvelgti į jokią gyvą būtybę, nes nuo jos žvilgsnio visa pavirsta į akmenį. Norėdama apsaugoti seseris, Medūsa pasmerkia save gyventi tamsoje. Tačiau Persėjas jau išsiruošė kelionėn parsivežti Gorgonės galvos...

„Akla kaip akmuo“ – tai graikų mito perpasakojimas šiandienos žvilgsniu, nuspalvintas psichologijos ir feminizmo įžvalgų ir skatinantis mąstyti apie traumuojančio įvykio pasekmes žmogui.

Kirkė

Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.

Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

„Kirkė“ – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

Achilo giesmė

Jūrų nimfos Tetidės ir karaliaus Pelėjo sūnus Achilas, „geriausias iš graikų“, – tvirtas ir mitrus gražuolis, kuriam neatsispiria nė vienas sutiktasis. Patroklas – nerangus jaunuolis, dėl beprasmiškai žiauraus poelgio ištremtas iš savo tėvynės į Pelėjo rūmus. Nepaisydami tarpusavio skirtumų, Achilas ir Patroklas susidraugauja. Kartu mokydamiesi karo ir medicinos menų, jie tampa vis artimesni ir įsimyli, nors rizikuoja užrūstinti nuožmiąją Tetidę, nepritariančią jų jausmams.

Pasklidus žiniai, kad Spartos karaliaus žmoną Helenę pagrobė Trojos karaliaus sūnus Paris, Achilas iškeliauja į žygį prieš Troją pasitikti išpranašauto likimo, o nerimo dėl mylimojo kamuojamas Patroklas seka paskui. Jiedu nė nenutuokia, kokių sunkių išbandymų ir siaubingų aukų iš jų pareikalaus rūsčiosios lemties deivės moiros.

Įkvėptas Homero „Iliados“, romanas „Achilo giesmė“ – tai istorija apie žemiškus dievus ir dieviškus žmones, jų likimus, kovą dėl valdžios, nemirtingą šlovę, aistras, išdavystes ir meilę. Per jų poetiškai ir vaizdingai papasakotus likimus atgyja nemarios Trojos karo ir Antikos legendos.

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Metas įsipatoginti jaukiausiame kampelyje!

Trauk mėgstamus pieštukus ir flomasterius – metas kartu su Coco Wyo pasinerti į užburiantį meilybių spalvinimo pasaulį! Tavęs laukia net 45 ranka pieštos iliustracijos. „Cozy corner“, „Cozy cuties“ ir „Cozy days“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Iš kraujo ir pelenų

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

Kūno ir ugnies karalystė

AR MEILĖ STIPRESNĖ UŽ PYKTĮ IR KERŠTO TROŠKIMĄ?

Viskas, kuo Penelafė kada tikėjo, yra melas. Pakylėtieji, Dviejų Karalių karas, Mergelės vaidmuo, net vyras, kuriam ji patikėjo savo slapčiausius troškimus, juodžiausias paslaptis ir... širdį, – viskas pasirodė besą netikra. Ir būtent Hokas durklą suvarė giliausiai... Kraupiomis legendomis apipintas atlantiečių princas Kastylis Danyras, apsimetęs Solio karalystės gvardiečiu, apraizgė jos mintis, pavergė kūną ir įgijo pasitikėjimą vien tam, kad galiausiai panaudotų ją savo politiniams žaidimams. Ir Popė jam už tai nedovanos. 

Prievarta atitremta į svetimus kraštus, Penelafė jaučia artėjant dar baisesnius neramumus: atlantiečiai vis dažniau šnibždasi apie bręstantį karą, karalius siekia ją panaudoti kaip jauką, Nužengusieji trokšta jos mirties, o Kastylis sąmoksliškai šypsodamas prašo besąlygiškai juo pasitikėti. Supant grėsmėms, Popės galios jausti kitų emocijas ir numalšinti skausmą netikėtai ima stiprėti, ir ji pajunta pirmą sykį galinti visa tai valdyti.

Pražūčiai tykant už kiekvieno kampo, Popei teks rinktis, ar sutikti su priešais ir žaisti pagal jų taisykles, ar be baimės mesti iššūkį visiems skriaudikams: ji nepasiduos nei į spindinčius Solio, nei į mirtimi alsuojančius Atlantijos gniaužtus – laisvę turi pasiekti bet kokia kaina. Net jei tektų stoti akis į akį su širdį kaitinančiu niekšiškai kerinčiu apgaviku.

Sukta meilė

Aleksas  – velnias, apdovanotas angelo veidu. Genamas visą gyvenimą persekiojančios tragedijos, negailestingai siekia galios ir keršto, todėl širdies reikalams neturi laiko. Tačiau kai Aleksui tenka pasirūpinti geriausio draugo seserimi, krūtinėje kažkas užsiliepsnoja – ugnis, galinti ištirpdyti jo ledo rūmą.

Eva – vėjavaikiška mergina, kamuojama miglotų košmarų apie vaikystę, nors pati jos gerai neprisimena. Tačiau geba visur įžvelgti pasaulio grožį... ir regi širdį, slypinčią po lediniu vyro, kurio nederėtų pamilti, veidu. Tai geriausias jos brolio draugas. Kaimynas. Gelbėtojas – ir pražūtis.

Uždrausta Alekso ir Evos meilė atskleidžia paslaptis, negrįžtamai pakeisiančias juodu ir viską, kas jiems brangu.

Sukti žaidimai

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

Suktas pyktis

„Gyvenime gali būti tikras tik dėl trijų dalykų: kad neišvengsi mirties bei mokesčių ir kad mudu su Džošu Čenu niekada netapsime draugais.“

Pastarosios savaitės Džulsei Ambrouz buvo tikras iššūkis: bevaisės būsto paieškos, prastai pasibaigę pasimatymai ir artėjantys egzaminai, kuriems pasiruošti vis neužtenka laiko... Ir dar, lyg tyčia, kad ir kur ji pasisuktų, po akimis nuolat painiojasi siaubingas pasipūtėlis, ir geriausios draugės Evos brolis, – Džošas Čenas. Tačiau Džulsė nebūtų Džulsė: nei laikini trukdžiai, nei pašaipus savimyla gražuoliukas nesugadins jai nuotaikos ir nesutrukdys siekti išsvajoto teisininkės darbo prestižinėje advokatų kontoroje. Reikia tik plačiai nusišypsoti, drąsiai atsikirsti, ir viskas bus gerai, tiesa?

Žavus, savimi pasitikintis Džošas Čenas labai aiškiai žino savo prioritetus: gydytojo rezidento darbas, neįpareigojantys pokalbiai su merginomis baruose ir jokios, absoliučiai jokios Džulsės Ambrouz bent keleto metrų spinduliu. Bet, kad ir kiek vengtų tos nervus gadinančios vėjavaikės, ji vis atsiranda šalia. Džošas nė neketina švaistyti energijos bendraudamas su ja civilizuotai – Džulse reikėjo atsikratyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjo megztis jųdviejų su Eva draugystė. Tik, paties Džošo nuostabai, Džulsė vis dažniau ir vis atkakliau ima skverbtis į jo mintis...     

Ir koks likimo pokštas: keliems draugams atsisakius vykti slidinėti į Vermontą, Eva į kelionę pasikviečia savo du mylimiausius žmones – Džošą ir Džulsę. Žiežirbų kupinas savaitgalis garantuotas! Tik ar tos žiežirbos tikrai vien iš neapykantos?..

Suktas melas

„Krūtinėje suliepsnojo apmaudo ir susierzinimo laužas.
Per Stelą Alonzo aš tampu silpnas, ir man tai labai nepatinka.“

Velnias tobulai nulietu kostiumu. Tik taip daugelis galėtų apibūdinti vienos sėkmingiausių apsaugos bendrovių vadovą ir prabangaus daugiabučio „Miražas“ savininką Kristianą Harperį. Visad pasitempęs, niūraus, lyg iš akmens išskaptuoto veido Kristianas tiksliai žino, ko ir kada jam reikia: jokių sprendimus ribojančių moralinių normų, jokių nepatikimų žmonių jo aplinkoje ir jokių gyvenimą komplikuojančių romaniūkščių. Tačiau yra viena moteris, kuri jam neduoda ramybės ir nuolat veržiasi į mintis. Ir ji, lyg tyčia, gyvena bute tiesiai po jo ištaigingais apartamentais...

Miela, jautraus būdo Stela Alonzo nepakluso tėvų valiai siekti rimtos karjeros ir nusprendė eiti savo keliu – dirbti mados srityje. Blaškantis tarp kelių darbų, jai nuolat stinga laiko net paprasčiausiam poilsiui, o ką jau kalbėti apie romantiškus pasimatymus... Tačiau vieną vakarą iš praeities pasiviję šešėliai Stelą pastūmėja pagalbos ieškoti vieno grėsmingiausių jai žinomų vyrų glėbyje: pavojais ir geismu žaižaruojančių akių Kristianas Harperis, regis, yra vienintelė ir patikimiausia išeitis. Keista, tačiau prie to bauginančio vyro Stela jaučiasi ne tik saugi, bet ir pagaliau galinti būti savimi.

Tik niekas nėra taip paprasta. Sudarę abiem naudingą sandorį Stela ir Kristianas turi daug paslapčių, kurių nevertėtų žinoti nė vienam mirtingajam. Ir kai šios ima lįsti į paviršių, jųdviejų pasaulis verčiasi aukštyn kojom...  

„Šunėnas“ – knygų serija apie neįprastą herojų. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-          skatina empatiją ir gerumą;

-          moko atkaklumo;

-          primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Netekę vilties

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“

Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.

Ieškant vilties

„Galėčiau dar ilgai vardyti dalykus, kurių ilgiuosi, bet nenoriu vėl imti savęs gailėti. Per pastaruosius metus supratau, ką iš tikrųjų reiškia ilgėtis. Jei ko nors ilgiesi, vadinasi, tau teko garbė jį pažinoti.“

„The New York Times“ bestselerių autorės Colleen Hoover romanas „Netekę vilties“ („Baltos lankos“, 2025 m.) sudaužė ir vėl sulipdė tūkstančių skaitytojų širdis, pasakodamas apie sunkumų kamuojamą merginą vardu Skai ir jos vaikystės draugą Diną Holderį. Padedama Holderio Skai atskleidė šokiruojančias šeimos paslaptis ir susitaikė su skaudžiais prisiminimais bei jausmais.

Romane „Netekę vilties“ pasakojama Skai istorija. O romane „Ieškant vilties“ pagaliau sužinome tiesą apie Diną Holderį ir mįslėmis apipintą jo praeitį.

Dino Holderio mintis temdo kaltė – jį persekioja vaikystės prisiminimai apie dingusią mergaitę, kuriai nepadėjo išvengti pavojaus. Holderis jos tebeieško, nes tik ją radęs tikisi atgauti ramybę. Tačiau vaikinas net nenumano, kad, jiedviem vėl susitikus, jo laukia dar didesnė neviltis...

„Panorau jį prismaugti. Panorau jį pabučiuoti. Panorau visko. Turbūt tai ir yra meilė.“

Bi Kėnigsvaser gyvenimo principas paprastas: „Ką darytų Marie Curie?“ Jei NASA jai pasiūlytų vadovauti neuroinžinerijos projektui – tai didžiausia Bi svajonė, – Marie nė nedvejodama sutiktų. Kita vertus, šiuolaikinės fizikos motinai neteko dirbti kartu su Leviu Vordu.

Žinoma, Levis patrauklus – aukštas, tamsiaplaukis, kojas pakertančio skvarbaus žvilgsnio. Bet dar per magistrantūros studijas jis aiškiai leido suprasti – jiedu su Bi ne tik iš skirtingų pasaulių, bet ir iš atskirų galaktikų, tad dėl šventos ramybės (ir sveiko proto) jiems geriau laikytis vienam nuo kito atokiau.

Tačiau kai pradingsta jos įranga, o NASA darbuotojai tai ignoruoja, Bi pastebi, kad Levis pamažu tampa jos sąjungininku, pritaria jos idėjoms ir... ryja ją akimis, taip sužadindamas visus jos neuronus. Galiausiai ateina laikas rizikuoti savo širdimi ir telieka vienas klausimas: ką darys Bi Kėnigsvaser?

„Ideali rašytoja, gebanti parodyti, kad mokslas – velniškai seksualus.“

Jodi Picoult, rašytoja, bestselerių autorė

„Žaismingas rašymo stilius, įtraukianti ir netikėtų posūkių kupina siužeto linija bei tiesiog užburiantys veikėjai – tikras meilės romanų žanro perlas.“

Publishers Weekly

„Negaliu atsitraukti nuo A. Hazelwood kuriamų intelektualių meilės istorijų!.. Ji rašo emocingai ir šmaikščiai – tikra meilės romanų meistrė.“

Christina Lauren, bestselerio „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

„Nuostabiai moksliukiška ir seksuali, kupina itin taiklių pastabų apie moteris STEM srityje.“

Helen Hoang, bestselerio „Meilės aritmetika“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir čia įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. 2022 m. pasirodęs romanas „Meilės chemija“ nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.