Jūsų prekių krepšelis tuščias

Popierinės knygos

Filtrai
Rodoma
Per 20 nepriklausomybės metų fotografija tapo pagrindine menininkų raiškos priemone. Amžiaus pabaigoje įsigalėjo skaitmeninė fotografija. Lengvai padaroma ir greitai perduodama ji pasklido po visas gyvenimo sritis – tapo komunikacijos priemone, konkuruojančia su kalba. Kokia meninės fotografijos vieta skaitmenizuotame fotografijos pasaulyje, kalbama knygoje Lietuvos fotografija: 1990–2010. Agnė Narušytė apžvelgia svarbiausius
procesus, įvykusius Lietuvos fotografijoje per 20 atkurtos nepriklausomybės metų. Autorė atskleidžia pagrindinius fotografijos meno pokyčius, analizuoja tokius reiškinius kaip atminties diskursas, absurdo vaizdavimas, konceptualioji fotografija, pinhole atgimimas ir kt. Knygoje aptariamos 20 metų vis dar aktualios fotografijos temos: tapatybės ženklų paieškos peizaže, miestovaizdyje, portrete, socialinių procesų dokumentacija, lyčių problematikos tyrimas fotografuojant kūną, nuobodulio estetika.

Rašydama knygą autorė rėmėsi patirtimi, įgyta lankantis parodose, rašant kritikos straipsnius, kalbantis su fotografais, kartu su jais kuruojant parodas ir sudarant knygas. Čia fotografija nagrinėjama kaip meninis tekstas, kurį įdomu skaityti ir, kaip teigia A. Narušytė, „kažką supratus, papasakoti kitiems“.

„20 nepriklausomybės metų“ – tai knygų serija, skirta svarbiausiems procesams, įvykusiems Lietuvoje per nepriklausomybės 20–metį, apžvelgti.
€9,04

Kūdikio praradimo skausmą patyrusios mamos nepaliaujamai ieško atsakymų į dažniausiai po šios nelaimės kylančius klausimus. Kodėl tai įvyko? Ar šis košmaras gali pasikartoti? Ar susilauksiu dar vaikų? Kodėl kiti nesupranta mano skausmo? Kaip šioje situacijoje elgtis kūdikio netekusiam tėčiui?
Knygą sudaro ne tik daugybės ekspertų – psichologų, akušerių, ginekologų, neonatologų – nuomonės, bet ir skausmingą įvykį išgyvenusių mamų pasakojimai. Tai padeda geriau suprasti fizinę ir emocinę netektį patyrusios moters reakciją.
Šią savo knygą autorė skiria ne tik toms poroms, kurios neteko savo kūdikių, bet ir visiems, kas kada nors yra išgyvenę netektį, skausmą, sielvartą, sumišimą ar nori ištiesti pagalbos ranką, bet nežino, kaip tai padaryti.

Giorgia Cozza (Džordžija Koca) – trijų vaikų mama, pati patyrusi kūdikio netektį, žurnalistė, bendradarbiaujanti su įvairiais žurnalais, skirtais nėštumo, maitinimo krūtimi, motinos ir vaiko psichologijos bei sveikatos temoms. Taip pat knygų tėvams apie kūdikių auginimą autorė.

€1,00 €5,10

Gilles'io Deleuze ir Félixo ... Audronė Žukauskaitė

Pamažu ši ištarmė ima virsti tikrove: XX amžiaus pabaigoje prasidėjęs Deleuze’o ir jo knygų bendraautoriaus Félixo Guattari filosofijos suklestėjimas persikėlė ir į XXI amžių.
Deleuze’o ir Guattari idėjos tampa pagrindu naujai interpretuojant vizualinės kultūros, performatyvumo, teatro, kino, medijų reikšmes. Jų filosofija taip pat pasitelkiama kritikuojant globalų kapitalizmą, analizuojant galios struktūras, disciplinos ir kontrolės mechanizmus, naujas komunikacijos formas. Jų suformuota socialinių institucijų kritika tampa labai svarbi kvestionuojant laisvosios rinkos ir ją įtvirtinančius kontrolės režimus. Deleuze’o ir Guattari argumentai taip pat pasitelkiami analizuojant naujus socialinius judėjimus bei sprendžiant feminizmo, socialinės lyties (gender), postkolonializmo, antiglobalizmo klausimus. Deleuze’o ir Guattari filosofija kvestionuoja tiek demokratinių visuomenių konsensusą, tiek galimybę išspręsti ginčus racionalių debatų keliu: savo filosofija jie siekia konceptualizuoti situaciją tų, kuriems neleidžiama diskutuoti, kurie net nėra matomi viešojoje erdvėje.

Knygoje Deleuze’o ir Guattari filosofijos analizė pateikiama kitų šiuolaikinių mąstytojų (Foucault, Alaino Badiou, Giorgio Agambeno, Michaelio Hardto, Antonio Negri, Rosi Braidotti, Elizabeth Grosz) idėjų kontekste, teorinės įžvalgos derinamos su vizualinės kultūros, literatūros, teatro, kino reiškinių analize.

Vieną dieną šis [XX] amžius greičiausiai bus vadinamas Gilles’io Deleuze’o vardu
Michelis Foucault

Audronė Žukauskaitė – filosofė, monografijų „Anapus signifikanto principo: dekonstrukcija, psichoanalizė, ideologijos kritika“ (2001) ir „Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos“ (2005) autorė, leidinių „Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano“ (2005) ir „Interrogating Antigone in Postmodern Philosophy and Criticism“ (2010) sudarytoja.

€5,79

Ritualai Cees Nooteboom

Inis Vaintropas, „diletantas itališkąja šio žodžio prasme“, turi pakankamai pinigų, kad gyventų patogiai. Jis prekiauja paveikslais, rašo horoskopus ir receptus laikraščiams, seka akcijų biržos naujienas. Žengia per gyvenimą be ypatingų rūpesčių ir nepuoselėja didelių ambicijų. Jo religija – moterys. Deja, ritualu tapęs mylėjimasis nužudo pačią meilę, ir vieną dieną, kaip, beje, pats Inis išpranašavo savo sukurtame horoskope, jį palieka žmona. Jis sugniuždytas. Bet negebantis valdyti savo gyvenimo Inis nesugeba ir deramai jo nutraukti.
Vienas su kitu visiškai nebendraujantys tėvas ir sūnus Tadsai gyvena „vieni gražioje ir tuščioje visatoje, riedančioje savo pačios susikurtais bėgiais kaip traukinys be mašinisto“. Jie taip pat susikuria išgyventi padedančių ritualų. Inis – tik pasyvus pasaulio stebėtojas, todėl skirtingu laiku juodu trumpam įsileidžia jį į savo gyvenimus, nesibaimindami, kad jis pakeis jų rutiną.
Tadso tėvo ritualas, pasak Inio, „visų daiktų tėvas“ laikas, Tadsas tėvas – „lyg žmogus dykumoje ties tam tikru smėlio grūdeliu būtų padaręs sandėrį: tik čia jis gali valgyti, skaityti“. Tadso sūnaus ritualas – japoniška arbatos ceremonija, bet jis nėmaž netrokšta aplankyti Japonijos, tardamas, kad ji – tik iškreipta jo idealo forma.
Įspraudę savo gyvenimą į ritualus Inis ir Tadsai nebepastebi paties gyvenimo ir nepajunta, kaip jis nevaldomai ima jiems sprūsti iš rankų...

„Šiais laikais vargu ar rasi nuostabesnį ir labiau įkvepiantį malonumą nei skaityti Ceeso Nooteboomo knygas.“
Neue Zürcher Zeitung

Ceesas Nooteboomas (Cėsas Notebomas, gim. 1933 m.) – daugybės literatūrinių apdovanojimų laureatas, skelbtas kandidatu į Nobelio premiją. Poetiškas, santūrus, paprastumu sukrečiantis romanas „Ritualai“ – vienas garsiausių XX a. Nyderlandų literatūros kūrinių.

€3,47
Pasiū-lymas

Silva rerum Kristina Sabaliauskaitė

Silva Rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis,
brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji – kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta…

€11,03

Ismailas – žmogus, atskirtas nuo savo istorijos. Dėl gimtąją šalį apėmusios audringos revoliucijos junystėje jis buvo priverstas palikti namus, atsisveikinti su mylimais žmonėmis. Po daugelio metų už tūkstančių kilometrų miršta jo tėvas. Tėvo palikimas – keistais rašmenimis primarginta užrašų knygelė. Tyrinėjant šią knygelę – mat ilgainiui ji atsiduria Ismailo rankose – jam pamažu atsivers nepaprasta istorija, atskleisianti ne tik jo paties, bet ir viso Irano praeitį.
Kaderas Abdolah – slapyvardis, skirtas autoriaus bičiuliams atminti: du pseudonimo dėmenys yra rašytojo draugų, kurie žuvo persekiojami dabartinio Irano režimo, vardai. Autorius gimė 1954 m. Irane. Teherane studijuodamas fiziką įstojo į pogrindinės kairiųjų partijos, kovojusios tiek su šacho diktatūra, tiek ir su vėlesniu ajatolų režimu, gretas, rašė straipsnius nelegaliam leidiniui. 1988 m. rašytojas pasitraukė iš tėvynės ir pasiprašė politinio prieglobsčio Nyderlanduose. Abdolah pasirinko rašyti svetima, išmokta olandų kalba, norėdamas Vakaruose įprasminti savo tėvynės dramą, turtingą kultūrą ir istoriją.

€4,63

Milžino paunksmė Balys Sruoga

1929 – 1930m. Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą "Milžino paunksmė". Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama Vytauto didybė. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas, narpliojamos asmeninės ir valstybinės problemos. Nors dramoje nenukrypstama nuo istorinės tikrovės, tačiau B.Sruogai pirmoje eilėje rūpėjo charakterių atskleidimas, jų psichologija.

€2,01 €3,01

Choro dirigento užrašai Rasa Gelgotienė

Rasos Gelgotienės „Choro dirigento užrašai“ - tai patraukli, aiškios struktūros, šiuolaikiška, nuoširdi ir kartu labai praktiška knyga. Su didžiausiu susidomėjimu skaičiau pastraipas apie gimtosios kalbos panaudojimą vokalui formuoti, apie dikcijos priklausymą nuo gero balsių, - o ne priebalsių, - tarimo. Sužavėjo autorės rūpinimasis gero dainininko perspektyvomis, balso higiena (duodamas išsamus balso ilsinimo receptų sąrašas). Pasiūlytas įspūdingai paprastas ir suprantamas ritmo notacijos paaiškinimas muzikinio rašto neišmanantiems choristams. Detaliai aprašyti universalūs gero sceninio vaizdo principai

Daugelį chorinio darbo aspektų Rasa Gelgotienė mato ne vien talentingos choro dirigentės, bet it modernios kultūros vadybininkės akimis. Be didelių užuolankų ir įprastos mistifikacijos aptariamos aktualios struktūrinės bei organizacinės chorinio darbo sritys: choro įvaizdžio kūrimas, santykiai su žiniasklaida, reklama, chormeistrių darbo organizavimas, finansų tvarkymas, choro vadovo motyvacija ir apmokėjimas.
€4,61

Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia yra pirmoji knyga iš trijų, skirtų Lietuvos XIX amžiui. Šios knygos, kaip ir kitų dviejų būsimų knygų, autoriai siekia realizuoti bendrą visos sintezės koncepciją – atskleisti Lietuvos, kaip savito sociokultūrinio fenomeno, tapsmą ir raidą, parašyti procesų, o ne įvykių istoriją, pabrėžiant Lietuvos visuomenės gyvenimo formas, jų raišką, kaitą, sąveiką su Europos procesais. Aiškinimo išeities taškas, šerdis, – visus juos nulėmęs procesas, kuris įvardijamas kaip modernėjimas, modernizacija.

Knygoje apibūdinamos XIX a. Lietuvos visuomenės funkcionavimo aplinkos. Charakterizuojamos to meto ypatybės, apibūdinama Lietuvos samprata, aptariamos visuomenės egzistavimo gamtinės ir klimato sąlygos, ištekliai, demografiniai procesai, luominė, konfesinė ir etninė visuomenės sudėtis, gyventojų tankumas, krašto urbanizacija. Išsamiai nagrinėjama Rusijos imperijos valdymo ir teisės sistema, visuomenės struktūra ir institucijos, etninės ir etnokonfesinės bendruomenės. Sekant pasaulinės istoriografijos tendencijomis atsirado netradicinis tokio pobūdžio darbams skyrius, skirtas šeimos ir moterų problemoms. Knygoje pateikiama ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir kitų konfesijų – evangelikų, stačiatikių, unitų – Bažnyčių padėtis ir raidos ypatumai.

Darbe remiamasi naujausiais mūsų ir užsienio šalių mokslininkų Lietuvos istorijos tyrimais, naudojami visų kartų mokslininkų įdirbiai, daugelio kitų mokslo šakų tyrinėtojų darbo rezultatai, taip pat skelbti šaltiniai, kurių dalis istoriografijoje visai nenaudota arba naudota retai.

Knygai parengti originalūs informatyvūs žemėlapiai, pateiktos retai arba pirmą kartą publikuojamos iliustracijos, schemos.

€3,00 €5,79

Joshua Slocumas (Džošua Slokamas, 1844-1909) - amerikietis buriuotojas, pirmą kartą istorijoje nedideliu burlaiviu "Purslas" (Spray) vienas pats apiplaukęs aplink pasaulį. Ilgiau nei trejus metus trukusios kelionės įspūdžius ir išgyvenimus jis aprašė knygoje Vienas su burėmis aplink pasaulį. Pirmą kartą išleista 1900 metais, ji tapo puikia patarimų knyga ateities jūrų keliautojams vienutininkams ir tikru atradimu visiems, kas trokšta bent savo vaizduotėje leistis į pavojų ir nuotykių kupiną kelionę jūra.

Tikroviškai perteikti kelionės vaizdai, įtikinamai pasakojami patirti džiaugsmai ir sunkumai, subtilus humoro jausmas neleidžia abejoti, kad autorius buvo talentingas rašytojas, lygiai kaip ir puikus laivų statytojas bei navigatorius. Naudodamasis savo patirtimi, žiniomis ir gerai išmanydamas buriavimo principus, Slocumas naudojo virvę šturvalui pririšti ir burlaivis vairuodavo pats save. Tai davė pradžią įvairiausių tipų autopilotams, be kurių šiais laikais negali apsieiti nė vienas tolimojo plaukiojimo laivas.

Ši naujovė ir knygoje entuziastingai papasakota kelionės istorija įkvėpė daugybę žmonių. Atsirado Slocumo sekėjų buriuotojų, kurie atliko vėlesnius vienutininkų žygius aplink pasaulį. Ir ne tik... Žymus amerikiečių rašytojas Jackas Londonas perskaitęs knygą taip susidomėjo jūros tema, kad net nebūdamas buriuotojas parašė savo garsųjį romaną Jūrų vilkas.

Knygos būna trijų rūšių: įdomios autoriui, įdomios skaitytojui ir keičiančios gyvenimą. Ši knyga yra būtent trečiosios rūšies. Dabar ji jau prieinama ir lietuvių kalba skaitančiai auditorijai. Atidžiai perskaitykite šią knygą ir, kas žino, gal pakeisite savo gyvenimą, ir mes ateityje skaitysime apie jus.

Artūras Dovydėnas

"Horizontų" serijos knygos pasakoja apie žmones, kurie išdrįso mesti iššūkį sau ir visuomenei. Keliautojų, tyrinėtojų, svajotojų ir atradėjų keliai labai skirtingi ir drauge panašūs - jie mus įkvepia ir atverdami plačiausius akiračius kviečia išbandyti žmogaus galimybių ribas.

€8,00
Pasiū-lymas

Silva rerum II Kristina Sabaliauskaitė

„Silva rerum II“ – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka... Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?

Antroji „Silva rerum“ kitokia negu pirmoji – tačiau autorė vėl keri jau pažįstama takaus, įtraukiančio pasakojimo magija, ryškiais herojų paveikslais, sumaniai suaustomis siužeto gijomis ir ta nepakartojama nuodugniai dalyką išmanančio, protingo žmogaus intonacija, kuri suteikia Kristinos Sabaliauskaitės romanams reto žavesio.
Rasa Drazdauskienė

Menotyros mokslų daktarė, žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė 2008-aisiais debiutavo istoriniu romanu Silva rerum („Baltos lankos“). Kūrinys tapo tikru literatūriniu įvykiu Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorijos specialistų, skaitytojus jis pavergė vaizdingumu ir sodria, turtinga kalba, pasakojančia apie autentišką XVII amžiaus (1659–1667 metų) atmosferą ir įvykius. Šmaikšti publicistės plunksna, grožiui ir detalėms atidi menotyrininkės akis ir humanitarės dėmesys epochos dvasinei istorijai – tai su niekuo nesupainiojamo autorės stiliaus dėmenys, teikiantys daugiasluoksnio skaitymo malonumą.

2008-aisiais romanas „Silva rerum“ pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją ir buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o 2009-aisiais skaitytojų išrinktas Lietuvos Metų knyga ir kritikų oficialiai pavadintas viena įsimintiniausių dešimtmečio knygų.

€11,03

Žaiskime. Žaisdami mokomės ... Patrice Huerre, Sophie Senart

Ar šiais laikais, kai mūsų vaikams jau nuo mažens į pasiekimų knygeles rašomi vertinimai, kai paprastas, neįpareigojantis žaidimas nebeskiriamas nuo ugdomųjų žaidimų, nesame praradę noro žaisti tiesiog savo malonumui?

Net ir nuolatos patirdami visuomenės spaudimą siekti gerų darbo rezultatų ir komercinės sėkmės, neturime pamiršti, kad žaidimas yra būtinas žmogui formuotis, jis padeda ugdyti socializacijos įgūdžius ir kūrybingumą. Taip pat suteikia kryptį vaiko impulsams ir fantazijoms. Jei nebuvo pakankamai žaista vaikystėje, vėliau, ypač paauglystėje, dėl to gali kilti rimtų padarinių.

Vaikų psichiatras Patrice'as Huerre'as, daugelio leidinių tėvams ir specialistams autorius, trisdešimt metų tyrinėjantis paauglių problemų prevencijos ir gydymo sritį, šioje knygoje atsako į mums rūpimus klausimus:
ar reikia žaisti su vaikais?
ar žaislai būna netikę?
ar verta baimintis vaizdo žaidimų?
ar vienatvę mėgstantį vaiką turime versti žaisti su kitais?
kas būdinga pradinuko žaidimams?
ar paauglystėje vis dar žaidžiama?

Nuo to, ką ir kaip žaidėme vaikystėje, priklausys, kaip gyvensime suaugę.

€2,31

Baltos lankos Nr. 33 Autorių kolektyvas

Šio numerio gale spausdinamas Danutės Bacevičiūtės straipsnis „Dvidešimtosios „Baltos lankos“. Čia prisimenama, kad Druskininkų akademinė savaitė jau sulaukė šiokio tokio jubiliejaus, bet dar svarbesnis dalykas yra pamažu atsirandanti diskusinės aplinkos tradicija. Tos tradicijos įkvėptas siūlyčiau atkreipti dėmesį į kelis šiame "Baltų lankų" numeryje užsimezgančius saitus tarp skirtingos tematikos straipsnių. Tikiuosi, kad šios kelios punktyrinės linijos kvies pasvarstyti, ar tai tik atsitiktinės sąsajos, ar gana logiški šių dienų gyvenimo ir galvojimo bendrumai.

Šis numeris ir formaliai artimas diskusinei aplinkai: greta straipsnių čia spausdinami net keli pokalbiai su autoriais, pateikiama susisteminta kelis mėnesius trukusios diskusijos A. J. Greimo centro tarpdisciplininiame seminare medžiaga.
€2,31

Prijaukintoji Anglija Andrius Užkalnis

Dviejų bestselerių (Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį, 2009, ir Kelionių istorijos, 2010) autorius, žurnalistas ir keliautojas Andrius Užkalnis tęsia pirmoje knygoje pradėtą pasakojimą. Šį kartą dėmesio centre ne tik patys anglai, jų papročiai ir gyvenimo būdas, bet ir salą kaip laikinus ar nuolatinius namus pasirinkę lietuviai. Nuo darbo Anglijoje paieškų iki kvailysčių ir nusikaltimų, nuo skausmingos mišrių santuokų realybės iki mažųjų lietuviukų, užsivilkusių angliškas uniformas ir žygiuojančių į svetimos šalies mokyklas. Autorius apie mūsų tautiečių prisijaukintą šalį pasakoja informatyviai ir jautriai, bet nenuslysta į nereikalingus sentimentus ir – jei reikia – nevengia be gailesčio įkąsti.
Prijaukintoji Anglija nekartoja pirmosios knygos, nemina išvaikščiotu taku, bet tuo pačiu autoriaus žvilgsniu įdėmiai skrodžia šalies ir jos taisyklių kertes. Tai lyg dar vienas susitikimas su draugu, su kuriuo pirmą kartą nespėjote iki galo išsišnekėti.

€1,50 €7,62

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) Esė rinktinės trečioje dalyje skelbiami 1944–1953 m. publikuoti straipsniai, interviu ir pasakytos kalbos.
Užuot pasidavus svaigiai šlovei, smurto filosofijoms, kančios garbstymui ir savigailai, Camus kviečia atsigręžti į pasaulio grožį ir konkretų žmogų, mylėti tai, kas jame unikalu, prisiminti „šviesą ir gyvenimo vidudienius“. Rašytojas ragina neiškeisti dialogo ir žmonių draugystės į abstrakcijų, tautinių ar idėjinių, absoliučios tiesos pasaulį. Ištikimas pats sau Camus nesiliauja kovoti už tai, „kas žmoguje nesutinka mirti“.

„...Norėčiau, kad vienu kitu požiūriu tie, kurie kurs rytdienos prancūzų intelektą, būtų pasiryžę bent jau niekados nenuolaidžiauti. Norėčiau, kad jie nenuolaidžiautų, kai jiems bus sakoma, kad be intelekto galima apsieiti, kai jiems bus stengiamasi įrodyti, kad, norint laimėti daugiau, galima meluoti. Norėčiau, kad jie nenuolaidžiautų nei klastai, nei smurtui, nei ištižimui. <...> Galbūt tuomet laisvoje ir aistringai tiesą mylinčioje tautoje žmogus vėl pajus palinkimą prie žmogaus, be kurio pasaulis per amžius bus tik begalinė vienatvė.“
A. Camus įžangos žodis, pasakytas „Prancūzų draugystės“ susirinkime 1945 m.

€2,31

Literatūros semiotika Kęstutis Nastopka

Kęstutis Nastopka – literaūros tyrinėtojas, kritikas, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotinių studijų centro profesorius, knygų „Lietuvių eilėraščio poetika“ (1985), „Išsprūstanti prasmė“(1991), „Reikšmių poetika“ (2002) autorius. Jo naujausia knyga „Literatūros semiotika“ – pirmasis Lietuvoje veikalas, kuriame susistemintos svarbiausios semiotikos idėjos, temos, sąvokos. Knygoje išsamiai pristatoma Algirdo Juliaus Greimo semiotikos mokyklos teorija nuo pat jos ištakų iki mūsų dienų. Aptariamos pagrindinės Tartu-Maskvos (Jurijaus Lotmano) ir amerikietiškosios (Charles'o Sanderso Pierce'o) semiotikos nuostatos. Teoriniai samprotavimai derinami su konkrečių lietuvių literatūros tekstų semiotine analize.
Gimusi iš bendravimo su studentais ir Lietuvos bei užsienio kolegomis, Kęstučio Nastopkos „Literatūros semiotika“ nėra beaistrė akademinė monografija, tai pulsuojantis pokalbis su bičiuliais ir oponentais, tarp kurių „kiečiausias“ oponentas pasirodo besąs pats „lėmėjas“ A. J. Greimas, kurio teoriją knygos autorius užsispyrėliškai gina, surasdamas vis naujų argumentų ir taip plėtodamas pačią teoriją.
Loreta Mačianskaitė

Iki šiol vyravo nuostata, kad semiotiniai tekstai nuobodūs ir nepaskaitomi dėl per daug specifinės juose vartojamos metakalbos, suprantamos tik siauram specialistų ratui. Naujausia Kęstučio Nastopkos knyga griauna šią semiotinio rašymo tradiciją. Joje semiotika ne tik deklaruojama, bet ir praktikuojama kaip ,,linksmasis mokslas'', lengvai ir žaismingai dėstant prasmės problematiką, semiotinio metodo gudrybes, sumaniai derinant teorinius svarstymus su praktinėmis jų iliustracijomis.
Nijolė Keršytė

€1,50 €3,47

Lietuva 1938 – 1939 m. ... Algimantas Kasparavičius

Lietuvos istorijos instituto istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos „Lietuva 1938 – 1939 m.: neutraliteto iliuzijos“ tema – Baltijos valstybių tarptautinė padėtis ir jų užsienio politika Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
A. Kasparavičius naujai interpretuoja nagrinėjamą temą. Daugiausia susitelkta ties trimis diskusinio pobūdžio klausimais. Pirmiausia nagrinėjama, kokie išorės veiksniai tarptautinės krizės išvakarėse labiausiai veikė ir apsprendė Baltijos valstybių tarptautinę padėtį ir jų užsienio politiką. Antra, siekiama išsiaiškinti, ar 1939 m. susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje pasyvaus neutraliteto politika buvo pagrįsta ir racionali. Trečia, bandoma atsakyti į klausimą, ar krizės laikotarpiu Baltijos valstybės matė alternatyvas savo vykdomai politikai, ar tik inertiškai plūduriavo vadinamosios didžiosios politikos užutėkyje.
Dažnai teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse trys Baltijos valstybės iš esmės neturėjo jokio politinio pasirinkimo galimybių. Autorius mano, kad šis teiginys nėra pagrįstas ir korektiškas. Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių visuomenė ir vyriausybės aptarinėjo galimas užsienio politikos alternatyvas, diplomatiniais kanalais tyrinėjo jų įgyvendinimo perspektyvas.
Įgyvendinti alternatyvas Baltijos šalims labiausiai sutrukdė keli dalykai: pernelyg konjunktūriški santykiai su didžiaisiais kaimynais, politinių lyderių pasyvumas, pilietinių demokratinių institutų nepakankamumas, nedemokratinis Baltijos šalių režimų pobūdis, neigiamai veikiantis ir užsienio politiką, dažnai nesutampantys trijų kaimyninių šalių interesai, konkurencija, perauganti į nepasitikėjimą ir netgi iracionalų pavydą.
Nagrinėjami įvykiai kruopščiai pagrįsti archyviniais dokumentais (knygos priede pateikiami 39 neskelbti archyviniai dokumentai, daugiausia konfidencialūs Lietuvos diplomatų raštai užsienio reikalų ministrui). Leidinio privalumas – 50 archyvinių, iki šiol neskelbtų nuotraukų.
Tiek dėl faktų atrinkimo principų, tiek dėl patrauklios pasakojimo formos knyga bus įdomi ir platesniam skaitytojų, kurie domisi istorijos problematika, ratui.

€3,47

Literatūros tyrinėtojo, semiotiko, kritiko ir leidėjo Sauliaus Žuko (gim. 1952) knygą „Teksto gilumas“ sudaro straipsniai, parašyti per du praėjusius dešimtmečius. Pagrindinis dėmesys šiuose semiotiniuose etiuduose skiriamas konkrečių tekstų aptarimui. Vienuose – galbūt labiausiai Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ ištraukos analizėje – atviriau demonstruojamas semiotinis metodas, nuosekliai ir išsamiai pristatomi semiotinės teksto analizės etapai. Kituose tekstuose semiotinė metodika derinama su eseistiniu kalbėjimu apie literatūrą, fotografiją, reklaminius skelbimus.

€1,00 €2,31
Pirma išsami, iliustruota litvakų kultūros istorija anglų kalba. Jos autorius – Dovid Katz – ilgametis Oksfordo universiteto ir Jidiš instituto profesorius, Lietuvos žydų kultūros žinovas.
€69,72

Moteris be šešėlio Hugo von Hofmannsthal

... ta amžių sandūra, tas garsusis „fin de sizcle“, lieka apgaubtas ypatingos ir paslaptingos auros, stebina daugybe spalvų bei atspalvių, srovių bei tendencijų ir dar nepakartojamu amžiaus pabaigos nuovargiu, nuspalvinusiu Hugo von Hofmannsthalio ir jo amžininkų kūrybą bei pasaulėjautą. Jie buvo vadinami ir estetais, ir dekadentais, ir narcizais, jie atrodė žavingai nuvargę nuo gyvenimo, ir ne patirtieji sunkumai buvo to nuovargio priežastis.
Hofmannsthalis tiki, kad grožis pažadina mene įšaldytus instinktus, kuriuos jis laiko pavojingais ir nevaldomais, bet pradeda jais domėtis, ir jau vien dėmesys instinktų raiškai nebeleidžia kūrėjui likti abejingu stebėtoju arba vien tik žaisti mažai individualizuotais personažais bei siužetais – instinktų pripažinimas estetui praveria duris į realesnį gyvenimą negu jo pavaizduotasis. Vis dėlto sakralinė Hofmannsthalio sąvoka lieka grožis, bet ne tas, kuris turėtų išgelbėti pasaulį, o tas, kuris paslaptingai susijęs su iracionalumu.
Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė

€2,31

Baltos lankos Nr. 29 Arūnas Sverdiolas

€1,16

„Lithuanian Heraldry“ is an original report of the twenty years of activity of the Lithuanian Heraldry Commission covering the period 1987-2007. Apart from the symbols of the state - the coat of arms, flags of the State, of the nation and of the President of the Republic of Lithuania, and the national anthem, here the reader will find the coats of arms of all ten counties of Lithuania, of six regional municipalities and of 251 cities and towns with their histories. In addition to colour drawings of the coats of arms, this book includes colour designs of the flags of the counties, regional municipalities, cities and towns, and other original iconographic material (over 900 colour and black-and-white illustrations) explaining the choice of particular symbols.

€3,50 €11,58

O Sena teka Vargas F.

Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu labai skirtingai vertino tai, kas vadinama „idomiu dalyku“. Pavyzdžiui, komisarui buvo gana idomu nieko neveikti, o Danglarui „idomu“ kele mirtina panika. Adamsbergas pasitikejo instinktu ir tikejo žmonijos galia, Danglaras pasitikejo protu ir tikejo baltojo vyno galia. Adamsbergas dažniausiai vaikšciodavo susikišes rankas i kišenes. Svajinga komisaro atsainuma retai sutrikdydavo kriminaliniu nusikaltimu verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybiu iki atomazgos, kuria nujausdavo. Prireikus mokejo laukti savaites ir menesius, kol nusitaikydavo i tiksla, ir tai vare i nevilti Danglara. Juodu skirtingi, taciau vieno tikslo vedini, nes ir per šv. Kaledas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyveliai išplaukia i upes paviršiu ir Visu Šventuju diena, o kasdien prie jusu laukuju duru trunijantis elgeta, pasirodo, siuntineja grasinamus ar intriguojamus laiškus… Pasirodo… visi gyvenimai verti vieni kitu, baltojo vyno galia nenuginčijama, o Sena teka…

€1,16

Baltos lankos Nr. 28 Saulius Žukas

„Baltų lankų“ žurnalo 28 numeris skirtas Algirdo Juliaus Greimo moksliniam palikimui aptarti. Praeitą rudenį Vilniaus universitete surengta mokslinė konferencija „Greimo ieškojimas“. Joje buvo keliami klausimai apie semiotinės teorijos gyvybingumą, klasikinių Greimo tekstų aktualumą. Paolo Fabbri, parašęs įvadus pakartotinai išleistoms Greimo knygoms „Struktūrinė semantika“ ir „Semiotikos žodynas“ pabrėžia ištikimybės klasikiniams veikalams ir galimos teorinės kaitos vienybę. Greta minėtų įvadų šiame numeryje spausdiname trumpą ir kiek netikėtą Greimo straipsnį apie laišką, kuriame aptariamas ir perėjimas nuo tikro susirašinėjimo prie laiško kaip literatūrinio žanro.

Antroje šio numerio dalyje plėtojama diskusijos su filosofijos tradicija tema. Jacques Derrida pasakoja apie savo ryšius su Heideggeriu. Atrodo, kad šis santykis komplikuotesnis negu Greimo ir jo mokytinių. Greta spausdiname naują Maurice Merleau-Ponty knygos „Suvokimo fenomenologija“ dalį.
€1,16

Kaunas Irena Vaišvilaitė

Pažinti Kauną nėra ir negali būti paprasta. Labai lengva pasimesti sudėtingoje miesto istorijoje, o ir Kauno urbanistika taip pat ne mažiau intriguoja. Tik miesto gyventojai nesunkiai orientuojasi mieste, besidriekiančiame dviejų upių – Nemuno ir Nėries – slėnyje, iš abiejų pusių apsuptame kalvų. Labai sunku Kauną apibūdinti vos keliais žodžiais, pateikti glaustą miesto istoriją ar ją paprasčiausiai paaiškinti.

Kaip apibūdinti Kauną? Tai miestas, kuris taip ir nesusitaikė su jam primesta antrojo Lietuvos miesto etikete ir kuris vis dar prisimena, kad tarp dviejų pasaulinių karų jis buvo laikinąja Lietuvos valstybės sostine. Tai senas prekybos ir pramonės centras, kurio jau keletą dešimtmečių taip ir neįstengia nurungti kiti Lietuvos miestai. Tai miestas, galintis didžiuotis didžiausiu Lietuvoje studentų skaičiumi, nors universitetas čia įkurtas tik 1920 metais. Tai miestas, sovietmečiu garsėjęs nepaklusnumu valdžiai ir tikėjimu „buržuazinėmis“ vertybėmis, nepriklausomybės metais meru išsirinkęs skandalingą populistą.

Kauno gyventojai niekada nemėgo savo miesto lyginti su kitais miestais ar išsakyti savo nuomonę apie jį, Kauno patriotai tiesiog išdidžiai konstatuoja: „Kaunas yra Kaunas.“
Gotikinė architektūra, gynybos įtvirtinimai, įvairių čia gyvenusių etninių grupių palikti pėdsakai, muziejai, Kaunas, kaip pirmosios Respublikos sostinė, architektūros racionalizmas ir funkcionalizmas – tik keletas iš visų galimų maršrutų pirmai pažinčiai su Kaunu.

Visiems Lietuvos gyventojams Kaunas yra pirmosios modernios Lietuvos valstybės paminklas ir dvidešimt vienerius metus trukusių pastangų sukurti valstybę įrodymas. 1990 metais bandanti atgauti nepriklausomybę Lietuva savo valstybingumo paminklus ir simbolius visų pirma atstatė Kaune. Kaunas išlieka modernios valstybės miestu.

€2,31
Nuo: €0,00 Iki: €70,00
0 70