Popierinės knygos

Kasdien daugėja porų, apsisprendusių auginti vienturtį vaiką. Tą lemia didėjantis gyvenimo tempas, pakitusios šeimos vertybės, karjeros galimybės. Savo knygoje dr. S. Newman pateikia patarimų ne tik vienturtį jau auginančioms poroms, bet ir tiems, kurie dar tik svarsto apie tai.

Remdamasi šeimų istorijomis, įvairių sričių specialistų nuomone, autorė negailestingai griauna mitus apie išlepintą vienturtį ir išsamiai analizuoja šiuos klausimus:

• kaip apsispręsti dėl šeimos dydžio
• kaip atsispirti spaudimui auginti dar vieną vaiką
• pusiausvyra trijų narių šeimoje
• kaip nubrėžti ribas vaikui, pripratusiam prie nuolatinio abiejų tėvų dėmesio
• kaip ugdyti vienturčio vaiko sėkmės troškimą, kūrybingumą, nepriklausomybę
• kaip pasipriešinti pasenusiems vienturčio vaiko sampratos stereotipams
• vienturtį auginantis vienišas tėvas

Socialinės psichologijos atstovė, dėstytoja ir daugelio knygų autorė dr. Susan Newman (Siuzana Niuman) – vienturčio vaiko auginimo ekspertė, kurios specializacija yra vaikas
bei šeima.

Ketvirtoji „Lietuvos istorijos“ knyga „Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.“ skirta esminių Lietuvos visuomenės ir valstybės permainų laikotarpiui. Pusantro šimto metų laiko tarpas yra gana ilgas, bet drauge ir vientisas, tad įmanoma jį suvokti kaip vieną epochą. Knygos autoriai siekia apibūdinti svarbiausius šio istorinio laikotarpio bruožus, aprėpti tautų, visuomenės grupių, individų, dvasinės ir materialinės istorijos visumą, atskleisti Lietuvos valstybės sandaros ir politinių struktūrų kitimą, jos tapsmą Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir šios etnokonfesine bei kultūrine prasme dvinarės bendrijos žengimą į vakarietiškos krikščioniškosios Europos erdvę. 1386–1529 m. datomis pažymėtas istorijos tarpsnis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimą atnešė tiek daug naujovių, kad gali būti pavadintas visa apimančių pokyčių epocha.

Neatsitiktinai žodžiai: „permainos“, „naujovės“, „pertvarka“, labai dažnai sutinkami šios knygos tekste.
Autorių pasirinkta vėlyvųjų viduramžių Lietuvos istorijos dėstymo forma skiriasi nuo tradicinės vadinamosios įvykių istorijos. Knygą sudaro trys dalys. Kiekvienos dalies tekstas yra tarsi užbaigtas, chronologiškai visą laikotarpį aprėpiantis pasakojimas, parašytas savitu stiliumi. Kita vertus, atskiros dalys glaudžiai susijusios, viena kitą pratęsia ir papildo nauja faktografija bei interpretacijomis.

Knyga baigiama apibendrinimu, kuriam pasirinktos socialinės bei ekonominės raidos ypatumų, kultūrinės refleksijos bei istorinės savimonės genezės temos. Abi jos parodo, kaip per „ilgą penkioliktą amžių“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė, susipažindama su europine kultūra ir socialiniais reiškiniais, juos perimdama ir kūrybiškai plėtodama, apmąstė save pačią ir drauge keitėsi.

... ta amžių sandūra, tas garsusis „fin de sizcle“, lieka apgaubtas ypatingos ir paslaptingos auros, stebina daugybe spalvų bei atspalvių, srovių bei tendencijų ir dar nepakartojamu amžiaus pabaigos nuovargiu, nuspalvinusiu Hugo von Hofmannsthalio ir jo amžininkų kūrybą bei pasaulėjautą. Jie buvo vadinami ir estetais, ir dekadentais, ir narcizais, jie atrodė žavingai nuvargę nuo gyvenimo, ir ne patirtieji sunkumai buvo to nuovargio priežastis.
Hofmannsthalis tiki, kad grožis pažadina mene įšaldytus instinktus, kuriuos jis laiko pavojingais ir nevaldomais, bet pradeda jais domėtis, ir jau vien dėmesys instinktų raiškai nebeleidžia kūrėjui likti abejingu stebėtoju arba vien tik žaisti mažai individualizuotais personažais bei siužetais – instinktų pripažinimas estetui praveria duris į realesnį gyvenimą negu jo pavaizduotasis. Vis dėlto sakralinė Hofmannsthalio sąvoka lieka grožis, bet ne tas, kuris turėtų išgelbėti pasaulį, o tas, kuris paslaptingai susijęs su iracionalumu.
Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė

„Akademinės Lietuvos istorijos“ pirmas tomas skirtas Lietuvos priešistorei. Jame remiantis naujausiais archeologijos mokslo pasiekimais aptariamas akmens ir bronzos amžių bendruomenių ūkis ir visuomenės gyvensena.
Akmens ir ankstyvoji metalų epocha Lietuvoje apima dešimties tūkstančių metų laikotarpį. Tai – ilgas priešistorės tarpsnis nuo paskutiniojo ledyno atsitraukimo iki pirmojo raštiško Pietryčių Pabaltijyje gyvenusių žmonių paminėjimo. Tuo laikotarpiu vyko sudėtingi kultūriniai, ūkiniai ir etniniai procesai.
Darbe išryškinami vėlyvojo paleolito, mezolito, neolito ir ankstyvojo metalų laikotarpio bendruomenių būdingiausi bruožai, materialinio, dvasinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo ypatumai baltų kultūros priešaušryje. Lietuvos priešistorės paveldo visuma nagrinėjama Rytų Pabaltijo ir Europos istorinės kultūros tyrimų kontekste. Šis veikalas apibendrinamojo pobūdžio, todėl čia nėra atskirų
paminklų tyrimų aprašymo ar metodologinių samprotavimų apie atliktus tipologinius arba chronologinius medžiagos tyrimus. Kiekvieno skyriaus pradžioje apibūdinama kiekvieno laikotarpio tyrimų istorija ir chronologija, o knygos gale pateikiama literatūra, knyga iliustruota schemomis, piešiniais ir nuotraukomis.
Visi autoriai, rengę „Akademinės Lietuvos istorijos“ pirmąjį tomą ir gana skirtingai traktuojantys priešistorėje vykusius procesus, sugebėjo konstruktyviai dirbti ir rasti kompromisą neretai iškilusių diskusijų metu.

Ši knyga – tai siekis rekonstruoti XX a. pradžios Vilniaus dailę, nušviesti jos pobūdį ir funkcionavimą to meto visuomenėje. Vilniaus dailės reiškiniai nagrinėjami to meto Europos meno kontekste, akcentuojami glaudūs ryšiai su Vakarų meno procesais, naujųjų krypčių – modernizmo, estetizmo, simbolizmo pasirodymas, pirmieji avangardinio meno žingsniai. Monografija paremta gausia lig šiol nepublikuota medžiaga, nuotraukomis ir dailės kūrinių reprodukcijomis.

– Kęstutis Nastopka „Skaitymo strategijos“
– Saulius Žukas „Rimvydo Šilbajorio Tarybų Lietuva“
– Žibuntas Mikšys „Mano jaunystė“
– Ericas Landowskis „Po dvidešimties metų“
– Algirdas Julius Greimas „Figūratyvinė semiotika ir plastinė semiotika“
– Maurice Merleau-Ponty „Suvokimo fenomenologija. Pratarmė“
– Jūratė Levina „Sally Poter Orlando: apie tekstinės tapatybės matmenis (ne)literatūriškame kine“
– Danutė Bacevičiūtė „Užrašytas pokalbis“ (seminaras)
– Vygantas Aleksandravičius, Danutė Bacevičiūtė, Eigirdas Gudžinskas, Mintautas Gutauskas, Gintautė Lidžiuvienė, Dalia Pailiukevičiūtė, Nerija Putinaitė, Arūnas Sverdiolas, Marija Vabalaitė „ Mirtis ir laikas: pasyvumo ištakų link“ (seminaras)
– Hans-Georg Gadamer „Hermeneutinė klausimo pirmenybė“ (seminaras)
– Gediminas Rudis „Dinamizmo troškulys“, „Valstybės saugumo policijos valdininko J. Šabano 1934 12 07 raportas“
– Neringa Mikalauskienė „Prarastos savaitės beieškant: 2006 metų „Baltų lankų“ stovyklos atmintis“
– Daiva Laurinėnaitė „2006 metų Santaros-Šviesos konferencijos trupiniai, trupinėliai“