Puslapiai, kurie prailgins trumpiausias metų naktis

Į nuotykius su Super Triušiuku!

Gyvūnų miestelis kupinas šokių ir dainų, o Šuo Dainorėlis čia iš visų smagiausias. Tai labai nepatinka Vikingų Karaliui, tad jis sugalvoja planą, kaip amžiams nutraukti linksmybes.

Išgelbėti visus nuo Vikingų Karaliaus užmačių gali tik pats drąsiausias, greičiausias ir sumaniausias herojus – Super Triušiukas! Jam teks įveikti ne vieną lygį, kad pasiektų savo tikslą. Tik ar pakaks tam žaidimo gyvybių?..

Serija „Spausk „Pradėti!“ – augantiems kartu su knyga:

-        trumpi skyriai;

-        daugybė iliustracijų;

-        nuobodžiauti neleisiančios istorijos;

-        tinka pradedantiems ir pradedančioms skaityti savarankiškai.

Thomas Flintham (Tomas Flinthemas) visada mėgo piešti ir pasakoti istorijas. O dabar tai jo darbas! Jis užaugo Linkolne, Anglijoje, o dailę studijavo Kambervelio menų koledže Londone. „Žaidimas baigtas, Super Triušiuk!“ – pirmoji serijos „Spausk „Pradėti!“ knyga.

Tegul ryškiausios spalvos užlieja jaukias dienas!

Leisk vaizduotei nunešti tave į nuostabiausias vietas, smagiausius nuotykius ir idiliškas akimirkas: net 45 ranka pieštos iliustracijos, kad kiekviena diena prisipildytų jaukumo ir visa apimančios ramybės.

„Cozy Days“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Su melodijomis ir ištraukiamais paveikslėliais

Tai pasakojimas apie reto Lietuvoje gyvenančio ir saugomo drugelio gyvenimą. Skaitykite ir sužinokite, kodėl mėlynžiedė gėlė tokia svarbi drugeliui melsviui ir kam jam reikalingos rudos skruzdėlytės bei kuo čia dėta žmogaus veikla?

• Ištraukiamos kartoninės detalės ir slankiojamieji paveikslėliai kiekviename atvarte padės sudominti net mažiausius gamtininkus.
• Skambančios melodijos ir šmaikštūs garsai suteiks smagių emocijų ir mažiesiems, ir suaugusiesiems.
• Tinka lavinti smulkiąją motoriką, mokytis tausoti gamtą ir kurti gerą nuotaiką.

„Aš bijau aukščio. Bijau tamsos. Bijau vandens. Bijau ugnies. Ir telefonų bijau. Bet visų pirma bijau bijoti. <...> bijau patekti į baimės gniaužtus ir niekada iš jų nebeištrūkti.“

Po tragiškos tėvų žūties namų gaisre keturiolikmetis Ričardas Elovedas išsiunčiamas gyventi pas tetą ir dėdę į atokų Balantaino miestelį. Kai dingsta jo klasės draugas Tomas, visi įtaria, kad kaltas būtent jis – naujai atvykęs, piktas paauglys. Niekas netiki Ričardo pasakojimu, kad taksofono būdelėje Tomą įsiurbė telefono ragelis... Niekas, išskyrus bendramintę Kareną, skatinančią Ričardą ieškoti užuominų, atvedančių iki apleisto namo Veidrodžio miške. Ten jis pamato šiurpų veidą lange, o į ausį ima kuždėti balsai...

Kai dingsta dar vienas klasės draugas, Ričardas privalo rasti būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti sveiką protą. Kita vertus, jis – ne pats patikimiausias pasakotojas...

 „Nakties namai“ – pirmasis Jo Nesbø siaubo romanas, atiduodantis duoklę Stephenui Kingui ir sykiu sumaniai griaunantis žanro tradicijas. Tokie leidiniai kaip „Sunday Express“ ir „Library Journal“ išskyrė knygą kaip vieną geriausių 2023 m. siaubo romanų, o „Chicago Tribune“ ir „New York Post“ ją įtraukė į geriausių tų pačių metų knygų sąrašus.

„Šiurpi pramoga.“

Kirkus Reviews

„Kaip viskas susidėlioja šioje knygoje, šiukštu neturėtų būti atskleista, bet pakaks pasakyti, kad „Nakties namai“ tikrai ne klasikinis siaubo romanas, o istorija apie psichologiškai traumuoto jaunuolio prasmės paieškas po asmeninės tragedijos.“

Associated Press

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje.

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų. 

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami – vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“

Time Out

„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“

Daily Telegraph

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.

1. Laivelis
2. Šarkos varnos
3. Atein katins naktavot
4. Gegužėlė
5. Supu supu vaiką
6. Baltas sapnas


Šį lietuviškų lopšinių rinkinį sudaro šešios dainelės, aranžuotos ir sudainuotos Aistės Smilgevičiūtės bei Roko Radzevičiaus (grupė „Skylė“). Knygoje lietuvių liaudies lopšinės („Šarkos varnos“, „Atein katins naktavot“, „Gegužėlė“) dera su autorine kūryba („Laivelis“, „Supu supu vaiką“, „Baltas sapnas“), o ramiems, į saldžius sapnus lydintiems tekstams akompanuojama tikrais instrumentais.

Dovydo Čiuplio iliustracijose gausu mielų miegotojų ir sapnų saugotojų: į naktinį miestą katinas atneša sapną, o gegužėlė – plunksnų pagalvę, savo oloje, hamake, jaukiai snaudžia lapės, o vaiko kambaryje parpia didelis minkštas lokys, katinas, triušis ir kiti migdytojai.

Knygelės lapai kartoniniai, todėl lengvai vartyti, tyrinėti ir klausytis galės net patys mažiausi nemiegaliai.

„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“

„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.


„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius

„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja


Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.

Jūs gyvenat taip, kaip norit, –
Mes gyvenam aukštyn kojom.
Ir svajojam, ir dainuojam
Aukštyn kojom!

– Linksmas, stebuklingas ir labai keistas istorijas dainomis pasakoja Darius Auželis, Robertas Aleksaitis, Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Andrius Kaniava.
– Tai originalių dainų, skambėjusių pagal Donaldo Biseto pasakas sukurtame spektaklyje (premjera 1991 m.) fragmentai.
– Knygelės lapai kartoniniai, todėl kuo keisčiausiai vartyti, klausyti ir dainuoti galės net patys mažiausi keistuoliai.

Šioje knygoje rasite šešias legendinio muzikinio spektaklio „Aukštyn kojom“ dainas:
1. Aukštyn kojom
2. Dviračių daina
3. Varna Albertina
4. Afrika
5. Stebuklingas medis
6. Karalių lopšinė

Dainas ir muziką sukūrė talentingieji keistuoliai:
Aidas Giniotis,
Andrius Kaniava,
Andrius Kulikauskas.

„Persimetėm vos keliais žodžiais, bet aš jau kuo aiškiausiai žinojau du dalykus. 
Pirma, Dantė bus mano sužadėtinis.
Antra, gali būti, kad dar neatkeliavę prie altoriaus mudu vienas kitą pasmaugsim.“

Prabangius renginius Niujorke organizuojanti dvidešimt aštuonerių Viviana Lau vis dar emociškai priklausoma nuo savo tėvų. Tad išgirdusi, kad šiandien įvyks jos sužadėtuvės, mergina nė neišdrįsta paprieštarauti – šeimos galvos Fransio Lau sprendimai yra galutiniai ir neginčijami. Visgi yra ir blogesnė žinia nei netrukus įvyksiančios vestuvės... Būsimasis Vivianos vyras – šaltas ir arogantiškas, ne itin mandagiu elgesiu pagarsėjęs milijardierius Dantė Rusas. Gal ir tituluojamas kaip geidžiamiausias Niujorko jaunikis, bet tik ne jai: ši santuoka – grynų gryniausias sandoris, ir savo susitarimo dalies būsima nuotaka planuoja stropiai laikytis.

Visas milijardieriaus Dantės Ruso gyvenimas sustyguotas lyg tobulai veikiantis mechanizmas: jokių netikėtumų, jokių palaidų galų, viskas yra tik dar vienas verslo sandoris. Tad kai juvelyrikos magnatas Fransis Lau šantažu priverčia jį susižadėti su savo dukra Viviana, prasimuša karštas itališkas Dantės kraujas – jis nesileis vadovaujamas kažkokio visuomenės laipteliais kopti siekiančio verslininkėlio. Vestuvės negali įvykti, o priešams turi būti tinkamai atlyginta. Tik viena bėda: iš niekur atsiradusi sužadėtinė, regis, yra tai, ko Dantė nė neįsivaizdavo taip ilgai troškęs...

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygos garsėja stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. „Rūstybės karalius“ – pirmoji serijos „Kings of Sin“ knyga.

1937-ieji, Anglija. Aukštesniajai vidurinei klasei priklausančioje Kazaletų šeimoje justi atostogų nuotaikos. Kiekvieną vasarą visos trys kartos – broliai Edvardas, Rupertas, Hju su žmonomis ir vaikais, netekėjusi sesuo Reičel ir šeimos patriarchas su matriarche, vadinami Brigu ir Kunigaikšte, – susirenka į savo idilišką kotedžą Sasekse. Ten jie praleidžia du mėnesius, kupinus juoko ir žaidimų, ištaigingų šeimos pietų, saulėtų iškylų paplūdimyje, ramybės ir džiaugsmo.

Tačiau už patogumų ir privilegijų fasado slypi neišsakyti troškimai, nerimas ir artėjančių permainų nuojauta. Šeimos vyrus persekioja Pirmojo pasaulinio karo patirtys, ramybės neduoda auganti naujo karo grėsmė. Šeimos moterys bando kovoti su nuviliančiomis santuokomis, neištikimybe, visuomenės joms primestais vaidmenimis. O jaunoji karta ima pastebėti suaugusiųjų pasaulio įtrūkius ir nujausti, kad nekaltumo laikai artėja prie pabaigos.

Romanas „Šviesūs metai“ – pirmasis ciklo „Kazaletų metraščiai“ tomas. Tai meistriška šeimos saga, kurioje subtiliais potėpiais kuriamas sudėtingų šeimos ryšių, vienišos žmogaus prigimties ir nenumaldomai tekančio laiko paveikslas.

„E. J. Howard padeda mums atlikti labai reikalingą dalyką: atverti akis ir širdis.“

Hilary Mantel

„Turbūt mėgstamiausia mano visų laikų knyga.“

Marian Keyes

„Kazaletų metraščiai“ pelnytai užsitarnavo garbingą vietą tarp didžiųjų šeimos sagų.“

Sunday Telegraph

„Primena Virginia’os Woolf „Ponią Delovėj“ ir serialą „Dauntono abatija“.“

Books and Reviews

Elizabeth Jane Howard (Elizabetė Džeinė Hovard, 1923–2014) – anglų rašytoja, sukūrusi per dvidešimt kūrinių. Išgarsėjo penkių dalių romanų ciklu „Kazaletų metraščiai“, iš dalies paremtu jos pačios gyvenimu. BBC televizija pagal šį ciklą sukūrė serialą. 2000 m. už nuopelnus literatūrai E. J. Howard suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (CBE).

Lauke, pievoje, parke, miške, paežerėje ar net po žeme gyvena daugybė įvairiausių žvėrelių, paukščių ir vabalėlių. Kartais mes juos pastebime, bet dažniau – ne. Visi užsiėmę savais reikalais: džiaugiasi ir liūdi, serga, rūpinasi vieni kitais, pykstasi ir taikosi, mėgsta pasmaližiauti, augina vaikelius, toli iškeliauja ir vėl grįžta. Ir mėgsta pasilinksminti – visai kaip žmonės.

• Dainuodami apie gyvūnus, vaikai daug apie juos sužinos: kaip kuris atrodo, kaip elgiasi ir ką mėgsta.
• Dainelių melodijos paprastos, nesunkiai išmokstamos.

Dainuoja:
Vytautas Leistrumas
Jurgis Marčėnas
Kotryna Stasikėlė

Geriausias pasaulyje policininkas. Nauji supergalingi blogiukai. Ir draugai, padėsiantys viską įveikti.

„Šunėne... apiplėšta gyvūnėlių parduotuvė! Ar Šunėnas nori išnarplioti šią bylą??? Kas pagaus blogiukus? Sučiupk juos!!!“

Paslaptingas nepažįstamasis Vado gimimo dieną apiplėšia gyvūnėlių parduotuvę. Visi įtaria, kad čia vėl pasidarbavo piktasis katinas Pitas. Tik yra bėdelė – Pitas jau kurį laiką sėdi kalėjime ir niekaip nebūtų galėjęs to padaryti. Atrodo, kažkas mėgina apsimesti Pitu ir nori jį pakišti! Piktasis katinas šito taip paprastai nepaliks – laikas dar kartelį ištrūkti iš kalėjimo ir suvesti sąskaitas su naujuoju nusikaltėliu!

Šunėnui teks trigubai daugiau darbo. Kai miestą ima pulti blogiukai ir visokio plauko niekšeliai, jį išgelbėti gali tik geriausias iš geriausių!

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai liepdavo jam sėdėti už klasės durų. Būtent ten jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas. Be stabdžių“ – antroji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

- skatina empatiją ir gerumą;

- moko atkaklumo;

- primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Naujųjų metų išvakarėse Oslo širdyje, Rotušės krantinėje, fejerverkų griausmą nustelbia sprogimas. Tarp begalės sužeistųjų – Aleksandrui Bliksui gerai pažįstama Ruta Kristinė Smėplas, prieš dešimt metų pagrobtos Patricijos motina. Bliksas aktyviai dalyvavo mergaitės dingimo tyrime, tačiau jos pėdsakų rasti nepavyko. Aplink įvykio vietą vis dar sproginėjant fejerverkams ir vyraujant chaosui, tinklaraštininkė Ema Ram pamato savo vaikino kūną... 

Norvegiją persmelkia teroro baimė. Negalėdami atsikratyti blogos nuojautos, Bliksas ir Ram imasi ieškoti galimo ryšio tarp sprogimo ir prieš dešimtmetį neišspręstos Patricijos pagrobimo bylos. Tiesa, jie nė nenutuokia, kad jų laukia šokiruojantis melo ir mirtinų paslapčių tinklas.

„Dūmų uždanga“ – antroji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinio romano „Atskaitos taškas“ (Baltos lankos, 2023 m.) tęsinys, 2022 m. įtrauktas į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Gudrus, greitas, įtampos kupinas galvosūkis.“

Vrij Nederland

„Jørno Liero Horsto ir Thomo Engerio duetas įspūdingas. Šie autoriai puikiai žino, kaip suintriguoti skaitytoją.“

Financial Times

„Įtampos lygis toks aukštas, kad knygą sunku padėti į šalį. <...> Aukščiausio lygio pramoga, sukurta dviejų garsiausių Norvegijos kriminalinės literatūros autorių, gerai pažįstančių aplinką, apie kurią rašo. <...> „Atskaitos taškas“ jau buvo puikus, o „Dūmų uždanga“ – dar geresnė.“

Tvedestrandsposten

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

Su medžiagėlėmis ir veidroduku!
Skirta patiems mažiausiems skaitytojams.

Ieškokite pasislėpusių gyvūnėlių drauge.
Kiekvieną puslapį lydės nuoširdus mažylių džiaugsmas ir juokas!

Mira ir Šiva, dvi mažosios pandutės, gyvena aukštai kalnuose.
Savo mylimai mamai jos pasižada būti šalia ir VISUOMET rūpintis viena kita.
Bet Šiva nenustygsta vietoj – nori klajoti.
Ir kai ji leidžiasi į nuotykingą kelionę toli nuo namų, Mira turi priimti svarbų sprendimą...

Rachel Bright ir Jimas Fieldas šioje istorijoje jaunus ir vyresnius skaitytojus kviečia į pamokantį nuotykį apie šeimą, meilę ir ypatingą pažadų svarbą.

Pažado duoto laikytis svarbu,
Nes tada aš pasitikiu jūsų...
...o jūs - manuoju žodžiu.

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą... Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta tiesa, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“
Arvydas Šliogeris

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913-1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

„Sakyti, kad Tana French yra viena geriausių detektyvų ir trilerių autorių, būtų per maža. Ji yra tiesiog nepaprastai talentinga rašytoja.“

Gillian Flynn

Detektyvė Kesė Medoks vis dar negali atsigauti po nesėkmingos operacijos Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyriuje, todėl nusprendžia pereiti dirbti į ramesnį Smurto artimoje aplinkoje skyrių. Kai jos vaikinas detektyvas Semas O’Nilas pakviečia nuvykti į savo tiriamo nusikaltimo vietą, Kesė ir vėl patiria šoką: rasta jauna mergina subadyta krūtine yra tikrų tikriausia Kesės antrininkė. Tapatybės dokumentai atskleidžia, kad aukos vardas – Leksė Medison. Šiuo vardu Kesė naudojosi prieš daugelį metų vykdydama slaptas operacijas.

Dublino policija neranda įkalčių, nėra ir įtariamųjų. Bet žmogžudystę tiriantis detektyvas Frenkas Makėjus supranta, kad turi unikalią galimybę išaiškinti nusikaltimą: Kesė gali apsimesti Lekse, tariamai išgyvenusia po užpuolimo, ir privilioti žudiką užbaigti savo purvino darbo. Iš pradžių Kesė priešinasi tokiam planui, bet sužinojus daugiau paslaptingų detalių apie nužudytą merginą tenka pripažinti, kad vienintelis būdas susitaikyti su šia mirtimi bus panirti į aukos gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų jai nutiko.

„Būtina perskaityti, jei vertinate kietą, nepalaužiamą intelektą ir išradingą siužetą.“

New York Times

Tana French (Tana Frenč) – airių rašytoja, už detektyvus ir trilerius apdovanota prestižinėmis premijomis, tarp jų – Edgaro Allano Poe, „Anthony“ bei „Barry“. Jos romanus itin vertina ne tik kritikai, bet ir skaitytojai bei skaitytojos: visame pasaulyje jau parduota per 7 mln. autorės knygų egzempliorių. „New Yorker“ teigia, jog T. French kūrybos „skaitytojai yra kaip sektos nariai“. „Panašumas“ tęsia seriją apie Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyrių (pirmąją serijos knygą „Miškuose“ išleido „Jotema“, 2010).

Pasaulyje yra daugybė paršelių rūšių. Bet viena jų stebuklinga – mėlynasis pagalvinis paršiukas. Iš esmės jis labai panašus į kitus: kriuksi, mėgsta voliotis purve, o labiausiai džiaugiasi, kai kas nors pakaso nugarą. Tik šie paršeliai labai maži ir labai... slapti. Dienomis, sulindę į minkštas kojines, jie tykiausiai miega giliausiuose stalčiukų kampučiuose. Tačiau kai pradeda temti ir namai priplūsta žiovuliukų, šitie paršiukai tekini lekia pas savo vaikelius.

Pagalvinio paršiuko darbas – prižiūrėti, ar sapnai gerai liejasi. Jis į sapną įdeda spalvą ar žodį, įlieja melodiją, tikrina, ar sapnas neprakiuręs, ar neteka pro šalį, ir saugo nuo košmarų.

Susipažinkite su paslaptingu sapnų saugotoju, kuris stengiasi, kad kiekvieno vaiko miegas būtų ramus, o sapnai – įdomūs, spalvingi ir melodingi. Tiesa, kartais šis paršelis iškrečia vieną kitą išdaigą.

Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė yra leidyklos „Baltos lankos“ skelbto literatūrinio konkurso III vietos laimėtoja. „Pagalvinis paršiukas“ – pirmoji autorės knyga vaikams. E. Gelažiūtė-Pranevičienė aktyviai kuria muziką suaugusiesiems ir vaikams, yra išleidusi keturis solinius albumus, koncertuoja. Baigusi filologijos ir muzikologijos studijas, šiuo metu studijuoja etnologijos krypties doktorantūroje ir tyrinėja lietuvių muzikinį folklorą.

Philomena Marmion – iliustratorė, gimusi ir užaugusi Kaune, Edinburgo universitete baigusi iliustracijos studijas. Tradicines kūrybos priemones ji derina su skaitmeninėmis medijomis. Šios knygos nuotaiką įkvėpė ir padėjo sukurti Ph. Marmion vaikystės namai bei šunys Atila ir Havana. „Pagalvinis paršiukas“ – pirmoji iliustratorės knyga.

„Kai kurie žmonės, kai kurie įvykiai priverčia pamesti galvą. Jie tarsi giljotinos – perskelia gyvenimą pusiau, į mirusį ir gyvą, į prieš ir po.“

Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.

Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti.

„Plaukti tamsoje“ – atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas, tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti norint gyventi prasmingą gyvenimą.

„Įsivaizduokite, kad „Vadink mane savo vardu“ vyksta komunistinėje Lenkijoje, ir prieš akis iškils šis jaudinantis debiutas apie užvaldančią meilę neramumų krečiamoje šalyje.“

Oprah Magazine

„Jedrowski – aukščiausio talento šiuolaikinis kūrėjas.“

Sebastian Barry

„Apie jaunos meilės malonumą bei skausmą, apie tai, ką reiškia alkti laisvės ir kito žmogaus.“   

Independent

„Prikaustantis ir savo tviskančiais paviršiais, ir bauginamais gyliais.“ 

Justin Torres

Tomasz Jedrowski (Tomašas Jedrovskis, gim. 1985) augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje. Studijavo teisę Kembridžo universitete. Kalba penkiomis kalbomis, šiuo metu gyvena Paryžiuje. „Plaukti tamsoje“ – jo pirmasis romanas.

Balys Sruoga (1896–1947) – lietuvių literatūros klasikas. Be jo neįmanoma įsivaizduoti XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Rašytojo atsiminimų knyga Dievų miškas vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą.

Ši knyga parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2005 m. leidimą. Kūrinio tekstas nekupiūruotas. Leidime palikta asmenvardžių ir vietovardžių rašyba su šiokiais tokiais netikslumais, kurių būta pirmame kūrinio rankraštyje.

2022 m. METŲ KNYGA PUBLICISTIKOS IR DOKUMENTIKOS KATEGORIJOJE 

Turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide.

Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti – juk iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo. Tačiau jie skaitytojams ir skaitytojoms prieš akis atveria netikėtai įvairią ir dinamišką seksualumo kultūrą: tuometė spauda mėgaujasi publikuodama seksualizuotus moterų atvaizdus ir tik valdžiai susizgribus tai nevirsta kultūros revoliucija; atsiradus vaizdo grotuvams, piliečiai grupelėmis renkasi žiūrėti pornografijos; gydytojai auklėja vyrus, nesugebančius seksualiai patenkinti savo žmonų; apklausose trečdalis studentų prisipažįsta turėję seksualinių santykių tik iš smalsumo. 

Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu.

Valdemaras Klumbys (gim. 1979) – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas. Jis du dešimtmečius tyrinėja pasipriešinimo sovietmečiu, sovietų Lietuvos socialinę ir kultūrinę istoriją, parašė monografiją „Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu“ (2021).

Tomas Vaiseta (gim. 1984) – rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. Apie penkiolika metų nagrinėja sovietų Lietuvos kasdienybės, psichiatrijos, atminties ir seksualumo istorijos klausimus, parašė dvi monografijas – „Nuobodulio visuomenė. Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984)“ (2014) ir „Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990“ (2018).

Vaikams nuo 4–5 metų. Su pirmaisiais skaitymo pratimais!

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas kviečia skaitytojus kartu patirti nuotykių tamsiame miške. Čia sutiksime kalbančią gegutę, kiek išsigandusį drąsuolį kiškį ir net vidury miškų, namelyje su meduoliniu stogu, gyvenančią raganą! Taip pat sužinosime, kad už gerus darbus laukia atlygis – kartais labai netikėtas ar net stebuklingas!  

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

– kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

– knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėlioti mintis;

– tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, nesudėtingais dialogais;

– knygelių serijoje bus kalbama apie tarpusavio santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus ir kvies versti vis kitą puslapį!   

„Du broliai. Nuotykis miške“ – pirmoji serijos dalis.

Jie susitinka.
Jie susidraugauja.
Jie įsimyli.

Čarlis ir Nikas lanko tą pačią mokyklą, bet iki šiol vienas kito nepažinojo. Visai atsitiktinai prasidėjus naujam semestrui abu pakliūva į vieną klasę ir greitai randa bendrą kalbą. Mokykloje ir po pamokų drauge jie ima leisti vis daugiau laiko, ir nors Čarlis žino, kad neturi jokių šansų, jo širdis kaskart, vos pamačius Niką, ima plakti stipriau ir stipriau...

Bet meilės keliai nenuspėjami, tad ką gali žinoti, tiesa?

Rašytoja, iliustratorė ir scenarijų autorė Alice Oseman (Elis Ousmen, gim. 1994) gimė ir augo Kente, Jungtinėje Karalystėje. Pirmąją knygą išleido būdama 19 metų, vėliau pelnė „YA Book Prize“ apdovanojimą. Dažniausiai Alice sutiksite intensyviai žvelgiančią į kompiuterio ekraną, audžiančią mintis egzistenciniais klausimais ar darančią viską, kas tik įmanoma, kad nereikėtų imtis darbo biure nuo 8 iki 17 val.

2022-aisiais kultine tapusią komiksų seriją „Heartstopper“ ekranizavo „Netflix“.

„Net silpnutis šviesos spindulėlis nugali tamsą.“

Ši knyga – tai odė taikai ir vilčiai. Ukrainiečių autorių dueto sukurtas jautrus pasakojimas apie ypatingą, trapų, žydintį Rondo miestą. Jo gyventojai nepaprasti ir itin gležni, jie puoselėja sodus ir parkus, dainuoja, piešia, kuria poeziją. Bet vieną įprastą dieną Ronde staiga nuščiūva gyvenimas: tarytum iš niekur trinksėdamas ir girgždėdamas ateina juodas, baisus Karas. Viskas, prie ko jis prisiliečia, išnyksta tirštoje juodumoje. 

Prieš Karą stoja trys labai narsūs draugai Danka, Fabianas ir Zirka, nors iš pradžių jie visai nežino, kaip su juo kovoti. Danka mano, kad norint laimėti reikia smogti Karui į širdį, bet netrunka suprasti: Karas neturi širdies... Ar pavyks miesto gyventojams drauge apginti savo ypatingąjį Rondą? Ar po Karo viską galima atkurti ir sutvarkyti? Kodėl Rondo mieste pražysta skaisčiai raudonos aguonos?

Atsakymus į šiuos ir kitus jautrius klausimus rasite ukrainiečių autorių knygoje, skirtoje ir vaikams, ir suaugusiesiems. Romana Romanyšyn ir Andrij Lesiv – sutuoktiniai, kelių visame pasaulyje įvertintų leidinių autoriai. „Kaip Karas pakeitė Rondą“ pirmą kartą išleista Ukrainoje 2015 metais. 

Geriausia „Bank Street College of Education“ knyga 2022

USBBY išskirtinė tarptautinė knyga 2022 

Geriausia „Kirkus“ knyga 2021 – geriausia paveikslėlių knyga norint pradėti pokalbį 

Tarptautinės Bolonijos vaikų knygų mugės „NEW HORIZONS BolognaRagazzi“ apdovanojimas 2015 

„Jis buvo vienas. Atsiskyręs nuo pasaulio, laimingas, pajutęs neramų gyvenimo pulsą. Vienas, jaunas, ryžtingas, netelpantis savyje, vienas gryno oro ir sūrių vandenų platybėse, miglotoje pilkoje saulės šviesoje <…>.“

Vėlyvojo XIX a. Dublino fone subtiliai ir žaismingai tapoma talentingo jaunuolio Stiveno Dedalo emocinės ir intelektualinės brandos istorija: jis išbando didelio savo proto galias, leidžiasi užvaldomas ir vėl pažaboja savo aistras ir nuodėmes, maištauja prieš religiją, stebi besikeičiantį santykį su šeima ir šalimi, ieško savo tapatybės, balso, kalbos – savos vietos pasaulyje. Galiausiai pašvenčia gyvenimą grožiui ir menui.

Autobiografinis romanas „Menininko jaunų dienų portretas“ – ryškus ir daugiabriaunis menininko „amžinos vaizduotės“ liudijimas, skvarbus žvilgsnis į paties Joyce'o jaunystę ir unikalus modernizmo literatūros pavyzdys.

„Stivenu Dedalu patiki taip, kaip apskritai įmanu patikėti vos keletu literatūrinių personažų.“
H. G. Wells

„J. Joyce'as buvo ir vis dar išlieka kone unikalus tarp romanistų, nes publikavo išskirtinai tik šedevrus.“
Times Literary Supplement

James Joyce (Džeimsas Džoisas, 1882–1941) – airių rašytojas, padaręs didžiulę įtaką moderniosios literatūros raidai, vieno svarbiausių XX a. pasaulinės literatūros veikalų „Ulisas“, kuriuo transformavo romano tradiciją, autorius. Ieškodamas naujų formų psichikos procesams perteikti, jis įtvirtino sąmonės srauto techniką. „Menininko jaunų dienų portretas“ (1916) – pirmas J. Joyce'o romanas. Ši atnaujinta romano laida pasirodo praėjus daugiau kaip 30 metų nuo išleidimo Lietuvoje 1989-aisiais.