Paieška

„Panorau jį prismaugti. Panorau jį pabučiuoti. Panorau visko. Turbūt tai ir yra meilė.“

Bi Kėnigsvaser gyvenimo principas paprastas: „Ką darytų Marie Curie?“ Jei NASA jai pasiūlytų vadovauti neuroinžinerijos projektui – tai didžiausia Bi svajonė, – Marie nė nedvejodama sutiktų. Kita vertus, šiuolaikinės fizikos motinai neteko dirbti kartu su Leviu Vordu.

Žinoma, Levis patrauklus – aukštas, tamsiaplaukis, kojas pakertančio skvarbaus žvilgsnio. Bet dar per magistrantūros studijas jis aiškiai leido suprasti – jiedu su Bi ne tik iš skirtingų pasaulių, bet ir iš atskirų galaktikų, tad dėl šventos ramybės (ir sveiko proto) jiems geriau laikytis vienam nuo kito atokiau.

Tačiau kai pradingsta jos įranga, o NASA darbuotojai tai ignoruoja, Bi pastebi, kad Levis pamažu tampa jos sąjungininku, pritaria jos idėjoms ir... ryja ją akimis, taip sužadindamas visus jos neuronus. Galiausiai ateina laikas rizikuoti savo širdimi ir telieka vienas klausimas: ką darys Bi Kėnigsvaser?

„Ideali rašytoja, gebanti parodyti, kad mokslas – velniškai seksualus.“

Jodi Picoult, rašytoja, bestselerių autorė

„Žaismingas rašymo stilius, įtraukianti ir netikėtų posūkių kupina siužeto linija bei tiesiog užburiantys veikėjai – tikras meilės romanų žanro perlas.“

Publishers Weekly

„Negaliu atsitraukti nuo A. Hazelwood kuriamų intelektualių meilės istorijų!.. Ji rašo emocingai ir šmaikščiai – tikra meilės romanų meistrė.“

Christina Lauren, bestselerio „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

„Nuostabiai moksliukiška ir seksuali, kupina itin taiklių pastabų apie moteris STEM srityje.“

Helen Hoang, bestselerio „Meilės aritmetika“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir čia įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. 2022 m. pasirodęs romanas „Meilės chemija“ nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

AR MEILĖ STIPRESNĖ UŽ PYKTĮ IR KERŠTO TROŠKIMĄ?

Viskas, kuo Penelafė kada tikėjo, yra melas. Pakylėtieji, Dviejų Karalių karas, Mergelės vaidmuo, net vyras, kuriam ji patikėjo savo slapčiausius troškimus, juodžiausias paslaptis ir... širdį, – viskas pasirodė besą netikra. Ir būtent Hokas durklą suvarė giliausiai... Kraupiomis legendomis apipintas atlantiečių princas Kastylis Danyras, apsimetęs Solio karalystės gvardiečiu, apraizgė jos mintis, pavergė kūną ir įgijo pasitikėjimą vien tam, kad galiausiai panaudotų ją savo politiniams žaidimams. Ir Popė jam už tai nedovanos. 

Prievarta atitremta į svetimus kraštus, Penelafė jaučia artėjant dar baisesnius neramumus: atlantiečiai vis dažniau šnibždasi apie bręstantį karą, karalius siekia ją panaudoti kaip jauką, Nužengusieji trokšta jos mirties, o Kastylis sąmoksliškai šypsodamas prašo besąlygiškai juo pasitikėti. Supant grėsmėms, Popės galios jausti kitų emocijas ir numalšinti skausmą netikėtai ima stiprėti, ir ji pajunta pirmą sykį galinti visa tai valdyti.

Pražūčiai tykant už kiekvieno kampo, Popei teks rinktis, ar sutikti su priešais ir žaisti pagal jų taisykles, ar be baimės mesti iššūkį visiems skriaudikams: ji nepasiduos nei į spindinčius Solio, nei į mirtimi alsuojančius Atlantijos gniaužtus – laisvę turi pasiekti bet kokia kaina. Net jei tektų stoti akis į akį su širdį kaitinančiu niekšiškai kerinčiu apgaviku.

„Romantinės fantastikos priebėga, kurios visi slapčia taip trokštame.“ 
Candace Reads Books, apžvalgininkė

„Vis dar galvojat, kaip jums patiko „Iš kraujo ir pelenų“? Patikėkit, šis kvapą gniaužiantis tęsinys patiks dar labiau!“ 
K-Books, knygų apžvalgininkė

„Jennifer spinduliuoja tiesiog neįtikėtiną magiją: septynias valandas negalėjau atitraukti akių... Daug ką pasako, tiesa?“
The Blond Book Lover, apžvalgininkė

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas. 

„Kūno ir ugnies karalystė“ – antroji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga.

„Krūtinėje suliepsnojo apmaudo ir susierzinimo laužas.
Per Stelą Alonzo aš tampu silpnas, ir man tai labai nepatinka.“

Velnias tobulai nulietu kostiumu. Tik taip daugelis galėtų apibūdinti vienos sėkmingiausių apsaugos bendrovių vadovą ir prabangaus daugiabučio „Miražas“ savininką Kristianą Harperį. Visad pasitempęs, niūraus, lyg iš akmens išskaptuoto veido Kristianas tiksliai žino, ko ir kada jam reikia: jokių sprendimus ribojančių moralinių normų, jokių nepatikimų žmonių jo aplinkoje ir jokių gyvenimą komplikuojančių romaniūkščių. Tačiau yra viena moteris, kuri jam neduoda ramybės ir nuolat veržiasi į mintis. Ir ji, lyg tyčia, gyvena bute tiesiai po jo ištaigingais apartamentais...

Miela, jautraus būdo Stela Alonzo nepakluso tėvų valiai siekti rimtos karjeros ir nusprendė eiti savo keliu – dirbti mados srityje. Blaškantis tarp kelių darbų, jai nuolat stinga laiko net paprasčiausiam poilsiui, o ką jau kalbėti apie romantiškus pasimatymus... Tačiau vieną vakarą iš praeities pasiviję šešėliai Stelą pastūmėja pagalbos ieškoti vieno grėsmingiausių jai žinomų vyrų glėbyje: pavojais ir geismu žaižaruojančių akių Kristianas Harperis, regis, yra vienintelė ir patikimiausia išeitis. Keista, tačiau prie to bauginančio vyro Stela jaučiasi ne tik saugi, bet ir pagaliau galinti būti savimi.

Tik niekas nėra taip paprasta. Sudarę abiem naudingą sandorį Stela ir Kristianas turi daug paslapčių, kurių nevertėtų žinoti nė vienam mirtingajam. Ir kai šios ima lįsti į paviršių, jųdviejų pasaulis verčiasi aukštyn kojom...  

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas melas“ – ketvirtoji serijos „Twisted“ knyga.

„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“


Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.

Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.

„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.


„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

Ledi, vengianti viešumos, ir vikontas, turintis paslapčių...

Vitbio pakrantėje Frensė Vebster vėl sutinka atšiaurųjį Artūrą Ambertoną. Bet dabar jis jau ne tas veržlus jaunas džentelmenas, kuriam kadaise ji buvo neabejinga. Bėgant metams pasikeitė ir pati Frensė. 

Po tragiško nutikimo liko ne tik fizinių, bet ir emocinių randų. Frensė gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Tačiau ji jau susitaikė su likimu ir dėl mylimos sesers Lidijos laimės paaukos savąją. Ji brangina naująją draugystę su Artūru ir stengiasi neparodyti jam savo tikrųjų jausmų. Bet vieną dieną Artūras pasiūlo už jo tekėti! 

Nejaugi Artūro ketinimai rimti ir jis iš tiesų ją myli? O gal tik nori atkeršyti jos seseriai? Jei ištars lemtingąjį „taip“, ar Frensės branginama sesuo netaps didžiausiu sutuoktinių priešu?

Tekėk už manęs... ir atgausi laisvę.

Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru, nei reikalavo tėvas ! Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas. 

Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia. 

Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę?

Turiu jums pasiūlymą...

Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą!

Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas. 

Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika.

Meilės romanas apie tvarką, kurią taip sunku išlaikyti širdyje.

Už turtuolio iš Miuncheno ištekėjusi lietuvaitė Olivija atsiduria Stokholme pas seserį Mariją. Olivija – kontrolę mėgstanti pedantiškai tvarkinga perfekcionistė, įpratusi valdyti milijoninius sandorius ir savo jausmus. Marija – keistuolė ezoterikė, pamiršusi, kaip atrodo jos dulkių siurblys.

Labiau nei netvarka sesers bute Oliviją erzina Marijos jaunikis – beprotiškai patrauklus Aleksas Magnusonas, irgi švaros maniakas.

Jis pasiūlo Olivijai slaptą sandorį – tvarkyti sesers butą už neadekvačiai didelį atlygį. Ji priversta sutikti, nes dėl sutuoktinio manipuliacijų liko be lėšų.

Butas sublizga švara, bet į herojų širdis įsisuka neplanuotas meilės chaosas.

„Naujajame Jolitos Zykutės romane jaučiama taikli ironija, primenanti, kad gyvenimas dažnai pranoksta bet kokią fikciją. Tekstas be galo gyvas, dialogai – natūralūs. Autorė geba apie rimtus dalykus kalbėti lengvai, bet ne paviršutiniškai.“ – Rašytoja Jolita Herlyn

„Tai knyga, kurios neįmanoma paleisti iš rankų, – seksualu ir be galo jautru.

Autorė netikėtu kampu pasakoja apie lietuvių emigrantų gyvenimą, kupiną paradoksų: vienoje orbitoje sukasi švedų ir vokiečių milijonieriai, Vaižganto knygų personažai, Karalaitės ir Lapė, o šmaikštus pasakojimo stilius primena legendinį televizijos serialą „Draugai“.

Knygos herojai ne tik kovoja už būvį, bet ir nuoširdžiai juokauja, aistringai myli ir klysta. Šiame pasakojime niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – vingrus siužetas yra išskirtinis Jolitos Zykutės kūrybos bruožas.

Tai ne tiesiog dar viena emigrantų istorija, o gilus emocinis detektyvas, kuriame autorė meistriškai apnuogina žmogaus sielą ir primena, kad meilė – ne vien gražūs žodžiai, bet ir drąsa priimti skausmą bei transformuotis. 

Šis romanas elegantiškai įrodo, kad net didžiausia išdavystė gali tapti nauja pradžia: kartais būtina pasiekti nevilties dugną, kad bjaurūs, lėti vikšrai virstų nuostabaus grožio drugeliais, o mes suprastume, jog kiekvienas savyje nešiojamės galimybę skristi – net jei šią akimirką jaučiamės įstrigę ankštame ir tamsiame kokone.“ – Rašytoja Ilona Skujaitė

Jolita Zykutė gimė Alytuje, studijavo ir dirbo Vilniuje, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Rašytoja kuria vaikams ir suaugusiesiems. Išleido aštuonias knygas. Pirmasis romanas suaugusiesiems „Karaliai myli kitaip“ Joanos Maks slapyvardžiu pasirodė 2023 m., išleido leidykla „Svajonių knygos“. Romanas „Karaliaus žmonos tarnaitė“ 2023 metais tapo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso finalininku.

Savo romanus autorė vadina širdies terapija, nes nori jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad gyvenime įmanoma laiminga pabaiga. Ant jos rašomojo stalo triumfuoja chaosas, bet dulkės ant grindų laikomos mirtina nuodėme.

Daugiau apie rašytoją skaitykite www.jolitazykute.lt

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“

David Mitchell

„O’Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 

Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 

Mary Beth Keane

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, aštuonių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women’s Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga.

Ištisos moterų kartos visame pasaulyje dievino šią knygą.

Ji būdavo cituojama ir didmiesčių literatūriniuose salonuose, ir kaime. Jaunutės gimnazistės slėpdavo romaną nuo tėvų. Jis buvo jų gyvenimo mokykla. Ir šiandien ši knyga, visiems laikams įėjusi į pasaulio literatūros aukso fondą, nėra praradusi nepakartojamo žavesio ir elegancijos, vis dar keri jautrias moterų širdis mokydama neprarasti orumo net mylint su beprotiška aistra.

Kai godi posūnio žmona priverčia ponią Dašvud išsikraustyti iš velionio vyro namų, našlė su trimis dukterimis apsigyvena kukliame kotedže Devonšyre. Vyriausiai dukrai Elinorai nauji namai - tai išsiskyrimas su mylimu žmogumi, o jos sesuo Marianė ten randa meilę.

Jausminga, atvira Marianė neklauso sesers Elinoros, patariančios elgtis santūriau, ir pamilusi žavų nenaudėlį Džoną Vilobį neslepia jausmų kurstydama paskalas. Tuo tarpu Elinora, paisanti elgesio normų, iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti savo meilę net nuo artimiausių žmonių...

Kokia yra stiprios moters meilė? Akla, gaivališka aistra, drovus nuolankumas ar priešingai - išdidus jausmas? Kokia silpnos moters meilė? Jausminga? Trapi ir švelni kaip knygose ir romansuose? Pasiryžusi aukotis, bet nesugebanti kovoti? O kokia vyro meilė? Ir kas lemia laimę - protas ar jausmai? Jane‘s Austen romano personažai turės rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Viršelio dizaino autorė - Gitana Jurkienė.

30-tas, jubiliejinis, „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo numeris – ir būtent vasarą! Stabtelime pasidžiaugti, kokį kelią nuėjome, ir renkamės PAUZĖS temą. Vasarą mieste daugiau tylos nei triukšmo. Pauzė – ir emocinis saugumas, prieglobstis dalyvaujant maloniose veiklose, pertrauka savose vietelėse.

Jubiliejus irgi pauzė, ją patirti keliaujame į Aušros Vartų sodą. Čia augino vaistažoles ir gėles basieji karmelitai, vėliau viską paslėpė šiukšlių sluoksnis, o dabar atkurtame sode netgi žaliuoja vynuogės. Nurimę ir susimąstę pėdiname link Žygimantų gatvės – pamatysime namą Nr. 10, kuris toks ypatingas, kad gyventojai buvo susirinkę švęsti jo šimtmetį.

O ar mokate pagauti išskirtinį kadrą per pietų pertrauką? Tuo metu istorijos profesorė pasakoja apie dešimtmečius trukusias pauzes, po kurių dėl okupacijos iš Vilniaus universiteto pašalinti studentai gauna atminties diplomus.

Mūsų širdys mielai pasiklysta Vilniaus gamtos salose, bet štai pažiūrėti į miestą kaip į kurortą – šis tas naujo! O kaip apkabinti tylą mieste? Sekame paskui medituoti mokančius vilniečius. Atsiduriame ir Užupyje – tarsi atskirame meno kūrinyje. O paskui važiuojame į pliažą Valakampiuose – ten savo viloje atostogavo Šlapeliai, ten yra net kino studija.

Bet šiaip tai Vilnius užaugo ant raugo! Ragaujame girą, kombučią ir net ruošiamės kimči festivaliui mieste. O pasiilgę spalvų ir dinamikos, keliaujame per Vilniaus gėlynus – kraštovaizdžio architektė pasakoja, kaip jie buvo kuriami.

Yra ir kitas miestas. Lyg parkas, lyg kapinės. Architektūros tyrėja ir istorikė nusiveda į Rasų kapines, kurios primena anglišką parką. Iš Rasų keliaujame į „Jaunimo liniją“ ir aiškinamės, kodėl savanoriams reikia išmokti daryti žinojimo pauzes.

Pūkšt į ežerą... Į Gelūžę, o gal į Raistelį? Vaikų draugas Neakivaizdinukas jau paruošė naują užduotį! „O kas, jeigu vasaros saulės įkaitintame mieste ištirptume ir sutekėtume į vieną didelį ramybės ežerą?“ – svarstome piešdami komiksą. Gal būtų visai smagu?

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“


Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D'Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?


„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“
The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“
The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“
Kirkus


Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje.
Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

Skaitydami knygas mes norime laimingos pabaigos. Dokumentinė, o ypač politinė publicistika, deja, kitoks žanras. Ši knyga laimingos pabaigos neturi. Nors, tiesą sakant, tą rugpjūtį galvojome, kad laiminga pabaiga bus. Gal net ne pabaiga, o tęsinys. Ir kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, parašiusi feisbuke: „Sveikinu visus, kurie prisidėjo prie Lietuvos apsivalymo. #Sureikšminkim“, bus teisi.

„Pagauti Palucką“ – tai istorija apie dešimtmetį darbo, kaip „Laivų mūšyje“ šaudant didžiausio kreiserio apylinkėse. Tai pasakojimas apie purvinus prezidento rinkimų žaidimus, slepiamą turtingų ir įtakingų veikėjų tapatybę bei neaiškios kilmės pinigus.

Dar tai yra istorija apie tikėjimą Gintautu Palucku. Ir tai dar ne viskas. Tai mudviejų dialogas, šaipantis vienam iš kito, geliant dėl arogancijos, ir užsispyrimo. Galiausiai – tai istorija apie draugystę, kurią išaugino vienas karpis, vienas premjeras ir vienas galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje.

Tai tikrų tikriausia istorija. Ir dėl to tai neįtikėtina.

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Šiaurinės Japonijos Hakodatės mieste, pilname šlaituotų gatvelių, kalno papėdėje gyvuoja kavinukė „Donna Donna“. Čia ruošiama ypatinga kava – ir vyksta šis tas mįslingiau. Apie vieną šios kavinės kėdę sklando keista miesto legenda. Sakoma, kad į ją atsisėdęs ir tik joje sėdėdamas gali nusikelti į norimą laiką.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti ne visai malonių taisyklių ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui patiekta kava, trečiame serijos romane „Kol dar neišnyko prisiminimai“ veriasi dar keturi širdį šildantys stebuklai, nutikę toje keistoje kavinėje. 

Pirmoje istorijoje sutinkame dukrą, troškusią iškoneveikti tėvus.

Antroje pasakojama apie komiką, neįstengusį paklausti žmonos, ar ji laiminga.

Trečia istorija – apie jaunėlę seserį, negalėjusią prisipažinti, kad serga.

O ketvirta – apie jaunuolį, nespėjusį prisipažinti, kad myli.

Šis ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas gvildena seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišnyko prisiminimai“ – trečias serijos „Kol dar neatšalo kava“ romanas. Antras – „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ („Baltos lankos“, 2024). Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

„Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.“

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele. 

Iš jų atėmė viską.
Privertė kautis iki mirties.
Bet nėra nieko stipriau už norą gyventi.

Tuziną Panemo apygardų, įsikūrusių vietoje, kadaise žinotoje Šiaurės Amerikos vardu, geležine ranka valdo šalies centre klestinti Sostinė. Kiekvienais metais, norėdama priminti savo neaprėpiamą galią, Sostinė rengia kraupų realybės šou: uždaroje arenoje verčia kautis 12 berniukų ir 12 mergaičių. Mirties žaidynes stebi visa šalis, o iš dvidešimt keturių dalyvių išlikti gali tik vienas, nes taisyklės čia paprastos: žudyk arba nužudys tave.

Ketnei Everdin šešiolika ir ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik užimti jaunesnės sesutės vietą Mirties žaidynėse ir tapti šių metų paaukotąja. Nors mergina, kitaip nei turtingesnių apygardų dalyviai, tam nesiruošė visą gyvenimą, kasdieniai iššūkiai mėginant išgyventi ją ne kartą privertė žvelgti mirčiai į akis. Tad, kad ir ką galvotų Žaidynių rengėjai, lengvuoju Ketnė nepasiduos – ji ras būdą kuo ilgiau išlikti Mirties žaidynėse. Reikės tik pamiršti, kad šįsyk medžioja ne žvėris.

Laimingų Mirties žaidynių! Tegul persvara visada būna jūsų pusėje!


Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – amerikiečių rašytoja, laidų vaikams scenarijų autorė. Pirmoji jos sukurta serija paaugliams „Bado žaidynės“ netruko užkariauti visą pasaulį ir sužavėjo net tokius rašytojus kaip Stephenas Kingas ir Johnas Greenas. Trilogijos knygos ilgiau nei šešerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, o 2012-aisiais perkeltos į didžiuosius ekranus. Šiuo metu autorės kūriniai išversti net į 53 pasaulio kalbas, jau parduota daugiau nei 100 milijonų knygų egzempliorių.
„Bado žaidynės“ – pirmoji trilogijos knyga.

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“


Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.


„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

„Leiskite pasidalinti prielaida apie jus ir jūsų vaikus: jūs visi esate geri.“

Klinikinė psichologė Becky Kennedy – milijonams sekėjų „Instagram“ platformoje žinoma kaip „Dr. Becky“ – sukėlė tikrą revoliuciją vaikų auklėjimo srityje. Tėvams ilgą laiką buvo siūlomi vaikų drausminimu pagrįsti auklėjimo modeliai: nuo susitarimų dėl apdovanojimų už gerus pažymius iki laikino išmaniųjų įrenginių atėmimo. Tačiau, pasitelkiant šias technikas, neugdomi esminiai įgūdžiai, kurių vaikams reikia gyvenime, ir neatsižvelgiama į jų sudėtingus emocinius poreikius. Tad dr. Becky siūlo alternatyvą – pirmenybę teikti ryšiui su vaiku, o ne jo elgsenos kontrolei.

Pagrindinis knygoje „Vidinis gerumas“ siūlomas principas – visi vaikai (o kartu ir tėvai) yra geri vidumi: taip blogą elgesį galima suprasti ne kaip asmenybės, bet emocinių poreikių išraišką. Dr. Becky išsamiai aprašo savo auklėjimo filosofiją ir knygoje pateikia:
o konkrečių scenarijų ir problemų sprendimo gairių, taikytinų įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant pykčio protrūkius, brolių ir / ar seserų konkurenciją bei atsiskyrimo baimę;
o praktinių strategijų, kaip nustatyti tvirtas, meilės kupinas ribas, stiprinančias ryšį su vaiku, ir atsisakyti neveiksmingų bausmių;
o būdų stiprinti emocijų reguliavimo įgūdžius, padėsiančius vaikams būti emociškai atspariems ir pasitikintiems savimi;
o humanišką mąstyseną, kaip palengvinti savo pačių santykį su vaikų auklėjimu.


„Nesvarbu, ar jums sunku nuraminti savo mažylį, ar paskatinti paauglį atsiverti, B. Kennedy – tikras išminties šaltinis.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

„Ši knyga skirta tėvams, kada nors patyrusiems sunkumų su didžiule vaikų priežiūros našta – kitaip tariant, mums visiems. „Vidinis gerumas“ – ne tik išmintingas ir praktiškas vadovas, kaip užauginti atsparius ir emociškai sveikus vaikus, bet ir palaikymo šaltinis tėvams, kuriems reikia daugiau atjautos ir mažiau streso. Dr. Becky – protinga, įžvalgi ir didelę patirtį turinti auklėjimo ekspertė, kurios visi taip ilgai laukėme!“
Eve Rodsky, „The New York Times“ bestselerio „Fair Play“ autorė


Dr. Becky Kennedy (Beki Kenedi) – klinikinė psichologė, psichoterapeutė ir trijų vaikų mama, kurią žurnalas „Time“ pavadino tūkstantmečio kartos vaikų užkalbėtoja. 2020 m. ji įkūrė ekspertų kuruojamą ir milžiniškos bendruomenės palaikomą socialinę platformą „Good Inside“ (liet. „Vidinis gerumas“), skleidžiančią tokią tėvystės filosofiją, kai tarpusavio santykiuose vienodai svarbi tiek tėvų, tiek vaikų raida bei tobulėjimas.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“

Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D’Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?

„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“

The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“

The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“

Kirkus

Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje. 

Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

Regis, Šunėnas kai kam įgriso iki gyvo kaulo, ir priešai nenuleis rankų, kol juo neatsikratys!

– Bet juk Šunėnas nekaltas!!!!! 
– Žinau. Mes pasistengsim jam padėti... Tik reikia sugalvoti kaip.

Šunėnas ir vėl bėdoje. Nubudęs vieną rytą, jis sužino esąs kaltinamas net dviem naktį įvykdytais apiplėšimais! Pėdsakai, išdaužtas langas ir saugos kamerų nuotrauka – viskas tik patvirtina jo kaltę. Tačiau Šunėnas nepamena ką nors padaręs... Kaipgi dabar jam išnešti sveiką kailį ir įrodyti, kad yra nekaltas?..

Kol nuteistas Šunėnas vargsta Šunų kalėjime, jo geriausi draugai – Super Katulis, Žybsnis, Vadas, Sara su Zuzu ir Jolanta Kaprizė – nusprendžia nesėdėti sudėję rankų ir patys sučiupti blogiukus. Juk draugystė gali įveikti bet kokias bėdas, tiesa?

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, todėl, kad netrukdytų pamokų, mokytojai dažnai Davui liepdavo sėdėti už klasės durų. Būtent tada jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę. 

„Šunėnas. Protėvių kauksmas“ – šeštoji serijos apie nepaprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-        skatina empatiją ir gerumą;

-        moko atkaklumo ir ryžto;

-        drąsina niekad nenuleisti rankų ir ieškoti sprendimų;

-        primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Naujausia Dr. Austėjos Landsbergienės knyga „IKI MOKYKLOS. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“

• Kūdikis tiesia rankas ne į mamą, o į tėtį. Ar aš bloga mama?
• Mažas vaikas irgi turi smegenis. Kaip jos veikia?
• Kotletas plaukioja kompote. Ar mano vaikas išbando ribas?
• Darželinukas nupiešė mėlyną lapę. Ar kas nors negerai?
• Pokalbiai su ikimokyklinuku apie lytiškumą. Ar jūs juokaujate?!

Šioje knygoje edukologė, socialinių mokslų daktarė, trylikos švietimo įstaigų steigėja ir keturių vaikų mama Dr. Austėja Landsbergienė neria į savo mėgstamiausią vaikų amžiaus tarpsnį – nuo gimimo iki pradinės mokyklos. Čia rasite keturiasdešimt aktualių temų, skirtų ikimokyklinukus auginantiems tėvams ir juos ugdantiems pedagogams, papildytų autentiškomis pamokomis, mokslinių tyrimų faktais ir pačios Austėjos motinystės istorijomis, kurios – nustebsite – nėra vien sklandžios. Autorė neabejoja: ikimokyklinis amžiaus tarpsnis pats svarbiausias, nes padeda pamatus visam žmogaus gyvenimui. Knyga gal ir neapsaugos nuo tėviškų klaidų auginant mažylius, bet įkvėps jų daryti mažiau, atsakys į daugelį klausimų, nuramins ir suteiks vilties.

„Saugokis, nes aš nieko nebijau, o tai tik dar didina mano galią.“

Nepaprastai talentingas, bet sykiu egoistiškas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir iš mirusiųjų kūno dalių sukurtai būtybei įkvepia gyvybę. Tačiau greitai savo kūriniu nusivilia, juo pasišlykšti ir jį atstumia. Kiti sutiktieji pasielgia taip pat. Visų apleistas ir niekinamas Frankenšteino kūrinys ima neapkęsti žmonijos ir persekioti savo kūrėją, reikalaudamas išsklaidyti jo vienatvės skausmą – sukurti panašų į jį padarą.

„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – gotikinis siaubo kūrinys, laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanų, kuriame keliami ir šiandien itin aktualūs klausimai apie žmogaus prigimtį, jo galią kurti gera ir sykiu bloga. Šis romanas nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų daro didžiulę įtaką literatūrai ir kinui. Pastaruoju metu pasirodė du jo įkvėpti filmai: „Frankenšteinas“ (rež. Guillermo del Toro, 2025), apdovanotas trimis „Oskarais“, ir „Nuotaka!“ (rež. Maggie Gyllenhaal, 2026).


„XXI amžiuje „Frankenšteinas“ skatina susimąstyti apie [šiuolaikinio mokslo] keliamas baimes: nuo dirbtinio intelekto ir robotų humanoidų iškilimo iki bandymo prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.“
Mar Padilla, kultūros žurnalistė

„Su Mary Shelley kūriniu gyvenu visą savo gyvenimą. Tai – mano biblija. Šedevras pulsuoja egzistenciniais, švelniais ir negailestingais klausimais, kokie begali degti jauname prote.“
Guillermo del Toro, kino režisierius, „Oskaro“ laureatas

„M. Shelley yra provokatorė. Ji mums meta iššūkį išsakyti savas tiesas, nebijoti savo tamsiosios pusės.“
Jessie Buckley, aktorė, "Oskaro" laureatė.

„M. Shelley – tikra literatūros pankė. Skaitydama mąsčiau, kad galbūt rašydama romaną ji norėjo pasakyti daug daugiau nei 1818 metais būtų buvę priimtina publikuoti ar netgi įsivaizduoti.“
Maggie Gyllenhaal, kino režisierė


Mary Shelley (Merė Šeli, 1797–1851) – anglų rašytoja. Romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ ji parašė būdama vos devyniolikos, o 1818 m. išleido anonimiškai. Vėliau kūrinį papildė ir išleido savo vardu. Pasak autorės, romano idėją įgyvendinti paskatino siaubo istorijos rašymo varžytuvės, kurias draugų kompanijai pasiūlė poetas Lordas Byronas kartu atostogaujant Ženevoje.

Žiaurus karas, Izraelio pradėtas prieš Gazą reaguojant į 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytą išpuolį, oficialiai pavadintas operacija „Geležies kalavijai“, yra vienas reikšmingiausių įvykių krauju paženklintoje Izraelio ir Palestinos konflikto istorijoje. Tai jau aštuntoji Izraelio karinė operacija Gazos Ruože; pirmoji, pavadinta „Lydytas švinas“, pradėta 2008 m. gruodį. Ši operacija taip pat tapo barbariškiausia, labiausiai naikinančia ir daugiausia gyvybių pareikalavusia ataka – aukų skaičius daug kartų viršijo visų ankstesnių septynių operacijų aukas kartu sudėjus.

Šioje Avi Shlaimo knygoje Izraelio politika Gazos Ruožo atžvilgiu atsiduria po bekompromisiu didinamuoju stiklu. Autorius teigia, kad nuolat pasikartojančios karinės atakos, kurias patys Izraelio generolai ciniškai pavadino „žolės pjovimu“, yra neišvengiama sionistinio kolonializmo, siekiančio sunaikinti vietos gyventojus, pasekmė.

Anot autoriaus, šis naujausias karas yra daugiau nei žemės grobimas ar etninis valymas – Izraelis vykdo nusikaltimų nusikaltimą: genocidą.

Pratarmę knygai parašė Francesca Albanese, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių okupuotose Palestinos teritorijose klausimais:
„Galima be perstojo kartoti, kad sionizmas ir judaizmas yra du skirtingi dalykai. Sionizmas yra pasaulietinė politinė ideologija; judaizmas – religija. Tačiau sionistų lyderiai savo kovą dėl žydų valstybės siekė pagrįsti judaizmu. Nors patys sionistai netiki Dievu, jie pasitelkė jo autoritetą tarsi nekilnojamojo turto agentą, teigdami, jog šis pažadėjo visą vadinamąją „Izraelio žemę“ žydų tautai. Vis dėlto judaizmo ir sionizmo vertybės iš esmės skiriasi. Pagrindinės judaizmo vertybės yra altruizmas, tiesa, teisingumas ir taika. Benjamino Netanyahu vadovaujama vyriausybė – Izraelio politinio gyvenimo svorio centras – yra šių vertybių antitezė. Judaizmo esmė yra nesmurtinė, o Netanyahu vyriausybė yra agresyviausiai nacionalistinė, etnocentriška, mesianistiška ir smurtiškiausia per visą Izraelio istoriją. Jos tikslas – ne taikus sambūvis su palestiniečiais, bet hegemonija ir dominavimas.
Benjaminas Netanyahu, Itamaras Ben-Gviras ir Bezalelis Smotrichas – dominuojančios šios vyriausybės figūros – tvirtai tiki doktrina, kad smurtu galima pertvarkyti pasaulį pagal jų rasistinę, žydų suprematizmo viziją. Didelė jų vidaus ir užsienio politikos dalis grindžiama fašistine nuostata, jog teisus tas, kuris stiprus. Iškelti tautą aukščiau individo, diskriminuoti nežydus, paminti teisinės valstybės principus vidaus politikoje ir remtis gryna karine jėga užsienio politikoje – visa tai yra fašizmo elementai. Šio triumvirato retorika ir politika Gazoje juos demaskuoja ne tik kaip fašistus, bet ir kaip genocidinius fašistus.“

„Kaip iš pradžių atsargiai vartojau terminą „genocidas“, taip dvejojau ir prieš pavartodamas žodį „fašistinis“. Esu mokslininkas, todėl privalau kruopščiai pasverti savo žodžius. Netanyahu vyriausybė nepasižymi visomis klasikinio fašizmo ypatybėmis, tačiau, be abejonės, turi jų pakankamai, ypač militarizmo, kad nusipelnytų „fašizmo“ etiketės. Taip, ji buvo išrinkta demokratiškai. Tačiau demokratiškai buvo išrinkta ir nacių partija Vokietijoje, fašistų partija Italijoje, o mūsų dienomis – Viktoro Orbáno dešinioji populistinė partija Vengrijoje.
Kaip žydas jaučiu moralinę pareigą atsistoti ir reikalauti, kad mano balso būtų paisoma: kalbėti laisvai ir drąsiai, pačiais stipriausiais žodžiais pasmerkti Netanyahu ir palaikyti palestiniečius tuo metu, kai jiems to labiausiai reikia. Šis esė rinkinys yra mano kuklus asmeninis indėlis į kovą prieš sionistinį fašizmą ir už teisingumą taip ilgai kenčiančiai palestiniečių tautai. Jis grindžiamas įsitikinimu, kad vienintelis demokratiškas Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas yra viena valstybė nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros, su lygiomis teisėmis visiems jos piliečiams, nepriklausomai nuo religijos ar etninės kilmės.“

Avi Shlaimas, mokslininkas, istorikas ir eseistas

Avi Shlaimas (Avi Šlaimas) – Oksfordo universiteto tarptautinių santykių profesorius emeritas, Šv. Antano koledžo tarybos narys, pasaulinio garso mokslininkas, besispecializuojantis šiuolaikinėje Artimųjų Rytų istorijoje. 1995–1997 m. jis buvo Britų akademijos docentas, 2003–2006 m. – profesorius; 2006 m. išrinktas Britų akademijos tarybos nariu, o 2017 m. apdovanotas akademijos medaliu už viso gyvenimo nuopelnus.

„Logika sakė nesivelti su Izabele į kalbas daugiau, nei būtina. <...> Tačiau, užuot paklusęs sveikam protui ir išėjęs, tik žengiau artyn ir pirštais perbraukiau baltus fortepijono klavišus. Vis dar šiltus nuo jos prisilietimo.“

Izabelei dvidešimt aštuoneri, bet, vyresniojo brolio teigimu, ji vis dar nerado savo kelio ir tik švaisto gyvenimą visokiems niekams. Visgi darbas prestižinio klubo bare „Valhalla“ Izabelei neatrodo beprasmis – juk būtent ši veikla finansuoja jos siekį tapti rašytoja. Be to, čia nuolat sukiojasi jos kūrybai netikėtų idėjų pakišantys žmonės. Tarp jų ir bendras jos bei geriausios draugės Vivianos pažįstamas – gerokai išvaizdesnis, nei derėtų, – milijardierius Kajus Jangas.

Kajus Jangas dar nuo ankstyvos jaunystės jautėsi visur turįs būti geriausias: su pagyrimu baigti Kembridžo ir Oksfordo universitetai, tobulai įvaldytos septynios kalbos, preciziškai atliekami Beethoveno kūriniai ir ranka pasiekiamas jauniausio generalinio direktoriaus postas. Regis, gyvenime jam mažai ko trūksta. Ir visgi, už baro besisukiojanti laisve alsuojanti Izabelė Valensija jo žvilgsnį traukia lyg magnetas...

Tačiau Izabelė ir Kajus suvokia, kad vis stiprėjantis smalsumas ir nenumaldomas potraukis nėra verti nei sunkiai išsikovotų pozicijų, nei kruopščiai susikurto įvaizdžio. Nes juk tai tik laikinas proto aptemimas, greit išblėsianti kibirkštėlė, tiesa?

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja, pasauliniais bestseleriais tapusios „Twisted“ serijos autorė. Jos knygos garsėja prabangos kupinais pasauliais, stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. Anos Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Autorės knygos nuolat patenka į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašus. „Puikybės karalius“ – antroji serijos „Kings of Sin“ knyga.