S.F Williamson

Jaunimui nuo 15 metų

KAS GI TOJI VIVJENA PLUNKSNAKREGŽDĖ?

Pasipriešinimo simbolis – Kregždė prieš korumpuotą valdžią ir įsibrovėlius Bulgarijos drakonus? 

Žalvariakalbė, tuoj atrasianti naują drakonų kalbą? 

O gal tiesiog Vivė – mergina, netekusi savo gyvenimo meilės, kai pamėgino tapti šnipe?

Šis klausimas kirba galvoje kiekvienam Britanijos žmogui ir drakonui, tačiau atsakymo nežino net ji pati. 

Vivė žino tik tiek, kad turi stoti į kovą. Jos ginklai – aparatas, kuriuo galima klausytis drakonų minčių, žurnalas, kuriame užsimenama apie dar neatrastą drakonų kalbą ir troškimas atkeršyti už prarastą meilę. Taip apsiginklavusi Vivė leidžiasi ieškoti nesugaunamųjų Hebridų slibinų. Jei jai pavyks juos rasti ir įtikinti stoti į karą, pasipriešinimo judėjimui dar yra vilties.

Tačiau netrukus Vivjena supranta, kad kalba, net ir tapusi ginklu, nebūtinai padės jai pasiekti pergalę ar atrasti save.

Kvapą gniaužianti The New York Times romantinės fantastikos bestselerio„Drakonų kalba“ antra dalis, kur kare tarp žmonių ir drakonų, kalba tampa svarbiausiu ginklu, o viena vertėja gali pakeisti pasaulį. 

„Įtraukiantis tęsinys. Besikeičiantis Vivjenos požiūris į vertimą kaip į komunikacijos ir priespaudos įrankį ir toliau intriguoja, o jos siekis atrasti savo vietą pasaulyje ir pasipriešinimo judėjime yra šios knygos ašis.“ – Kirkus Reviews

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno tarp jų dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ ir jo tęsinį įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir atrasta tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Bato Spa universitete baigusi Jaunimo literatūros magistro studijas, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.

Jaunimui nuo 15 metų

LONDONAS, 1923-IEJI. Danguje skraido drakonai, gatvėse siautėja protestai, o Vivjena nesijaudina. Ji laikysis taisyklių, gaus galimybę atlikti vasaros praktiką, skirtą drakonų kalbų studijoms, pasižymės sumanumu ir geru būdu ir pasirūpins, kad jos jaunėlei sesutei nė už ką netektų augti Trečioje klasėje. Jai tereikia išvaduoti vieną drakoną.

Vidurnaktį Vivjena sukelia pilietinį karą.

Jos tėvai suimti, sesuo dingusi, o ji pati pristatyta į Blečlio parką dirbti Kodų nulaužimo skyriuje – jeigu jai pavyks, kartu su šeima galės grįžti namo. Jei ne, visų laukia mirtis.

Atrasdama slaptos drakonų kalbos paslaptis, Vivjena supranta, kad trapus Taikos susitarimas tarp žmonių ir drakonų, yra nesąžiningas, o pavojingas jos darbas gali ją pačią pražudyti.

„Drakonų kalba“ – fantastinis romanas, kurio neįmanoma paleisti iš rankų, akimirksniu tapęs bestseleriu. Drakonai, galybė siužeto vingių, išdavysčių, apsimetėlių pinklės ir jaudinančios uždraustos meilės žybsniai pakerės „Ketvirtojo sparno“ gerbėjus.

„Šį romaną būtina perskaityti, jis ne tik turi įtraukiantį siužetą, bet ir iškelia žodžių bei empatijos svarbą susiskaldžiusiame pasaulyje.“ – School Library Journal

„Draugystė, romantika, lingvistikos ir kovotojų šnipinėjimo subtilybės, persmelktos distopiškos atmosferos ir galybės drakonų – taip galima apibendrinti išdavysčių, nevilties ir ambicijų kupiną epą.“ – Publishers Weekly

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno jų apsupta dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir ši tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Įgijusi Bato Spa universiteto Jaunimo literatūros magistro diplomą, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.