Šiuolaikinė literatūra

Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais.  Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena.

Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti sunkiausia. Vieną dieną kirminas ryžtasi įgyvendinti netikėtą ir pavojingą – savo – sumanymą.

Reklamos kūrėjo ir menininko Jono Valatkevičiaus romane pirmuoju asmeniu kalba botas. Kūrinys diskutuoja su šiandiena, persisunkusia procesų, kurie dar visai neseniai buvo įmanomi tik mokslinėje fantastikoje. Per personažų mikropatirtis autorius kritiškai, ironiškai ir skvarbiai analizuoja istorinį visuomenės kismą. Romane švyturiuoja šių dienų mąstytojų – Ray Kurzweilo, Shoshanos Zuboff, Giorgio Agambeno, Yuvalio Noah Harari, Williamo Gibsono ir kt. – idėjos.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/34409b40-0eb9-4193-b729-46390562c891.html

Tai buvo namas be gerumo, neskirtas ir netinkamas gyventi žmonėms, namas be meilės ar vilties.

Eleonorai Vans – trisdešimt dveji. Po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties ji pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris mėnesius praleisti bloga reputacija garsėjančiame Kalvų name ir fiksuoti visas patirtis. Moteris pajunta, kad tai pasiūlymas, kurio ji labai ilgai laukė. 

1959 metais pasirodęs romanas „Namas, kuriame vaidenosi“ yra psichologinio siaubo klasika. Įtaigus JAV rašytojos Shirley Jackson balsas užčiuopia siaubą, slypintį kasdienybėje, šeimoje, žmogaus santykiuose su kitu žmogumi ir visuomene. Stephenas Kingas šį kūrinį ne sykį minėjo kaip vieną reikšmingiausių savo įkvėpimo šaltinių. Romanas adaptuotas kine (1963, 1999), teatro scenoje, pagal jį sukurtas populiarus „Netflix“ serialas (2018).

Shirley Jackson (1916–1965) – ryški XX amžiaus siaubo literatūros kūrėja, taip pat laikoma ir dviejų dešimtmečių (1940–1960) nematomos JAV moterų istorijos metraštininke. Savo kūriniuose ji perteikė nerimastingą, prieštaringą, nepatogią moters jauseną atliekant įvairius jai tenkančius vaidmenis. Rašytoja studijavo Sirakūzų universitete, užaugino keturis vaikus, o jos asmeninės patirtys dažnai atsispindėjo kūryboje.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/83e8b7a6-57c9-4a21-b1ea-7162e12b54cb.html

Jaunas britų aristokratas Edvinas dėl Viktorijos laikų moralei nederamo elgesio ištremiamas į Kanadą. Kartą Kajetės miške netikėtai išgirdęs smuiko garsus, staiga pasijunta lyg keistoje didelėje erdvėje – stotyje ar bažnyčioje, – ir tas patyrimas jį sukrečia iki širdies gelmių...

Po dviejų šimtmečių Antrojoje Mėnulio kolonijoje gyvenanti rašytoja Olivija išvyksta į savo knygos pristatymo turą po Žemę. Jos romane yra keistas epizodas: aidinčiame orlaivių terminalo koridoriuje vyriškis griežia smuiku, o aplinkui, lyg kitame laiko sluoksnyje, iškyla miškas.

2401-aisiais Gasperis, detektyvas iš aptemusio Nakties miesto, nusamdomas ištirti keistą įvykį Šiaurės Amerikos miškuose, ir jam ima vertis eilė sugriautų gyvenimų: tremtinys grafo sūnus, palūžęs po karo, rašytoja, įstrigusi toli nuo namų pandemijos apniktoje planetoje, ir vaikystės draugas, kuris, kaip ir pats Gasperis, gali leistis į žygį, pakeisiantį gyvenimo priežasties ir pasekmės dėsnį.

Emily St. John Mandel (gim. 1979) – Niujorke gyvenanti kanadietė rašytoja, per pastarąjį dešimtmetį išgarsėjusi romanais „Vienuolikta stotis“ ir „Stiklo viešbutis“. Ties riba tarp mokslinės fantastikos ir grožinės literatūros esantis romanas „Ramybės jūra“ išverstas į 27 kalbas. Knyga nominuota Andrew Carnegie’o medaliui už meistriškumą grožinės literatūros srityje, „Locus“ apdovanojimuose pateko į ilgąjį sąrašą. Skaitytojai „Goodreads“ platformoje romaną pripažino geriausiu 2022 m. mokslinės fantastikos kūriniu, jis pateko į „Amazon“ redaktorių sudarytą geriausių knygų dvidešimtuką bei „Financial Times“ geriausių metų knygų sąrašą.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/292b3ac4-ce28-4de4-8dde-245496d33f0c.html

Ką iš tiesų reiškia gyventi kūne – nuolat kintančiame, kupiname geismų, troškimų ir įtampų?

Britų rašytoja Olivia Laing į kūną žvelgia kaip į malonumo ir skausmo šaltinį su vidine konstitucija, polinkiais ir aistromis. Per žymių XX a. menininkų ir aktyvistų istorijas ji atskleidžia, kaip kūnai gali tapti priespaudos taikiniais arba galios įrankiais. Drauge jie – ir laisvės, tapatybės, atsparumo šaltinis.

O. Laing akiratyje dvi vėžiu sirgusios rašytojos – Susan Sontag ir Kathy Acker, tapytoja Agnes Martin, pasirinkusi atsiskyrėlės kelią, homoseksualus rašytojas Christopheris Isherwoodas, dainininkė Nina Simone, turėjusi bipolinį sutrikimą, juodaodis aktyvistas Malcolmas X ir dešimtys kitų. Jų gyvenimai apmąstomi atsispiriant nuo vieno kontroversiškiausių psichoanalitikų Wilhelmo Reicho, siekusio suprasti, kaip tarpusavyje siejasi psichologiniai, kūniški ir socialiniai veiksniai, – idėjų.

„Kūnas ir laisvė“ – intelektualus ir poetiškas tyrimas apie priespaudą, pasipriešinimą ir laisvę XX–XXI a. Pradėtas rašyti per pabėgėlių krizę 2015 m. ir baigtas per pandemiją 2020 m., jis mums primena, kad kova už pamatinę žmogaus teisę būti laisvam tęsiasi iki šiol.

Olivia Laing (gim. 1977) – pripažinta britų intelektualė, kultūros kritikė, rašytoja, Karališkosiosliteratūros draugijos narė, už negrožinę literatūrą pelniusi Britų bibliotekos rašytojų, Windhamo ir Campbell premijas, nominuota seniausiai Britanijoje Jameso Taito Blacko premijai. „O. Laing yra vienas svarbiausių mūsų laikų balsų“, – teigia literatūros kritikė Rachel Spence. Lietuviškai išleista O. Laing knyga „Vienišas miestas“.

„Štai ką vienas kūnas gali padaryti kito labui: skelbti laisvę, kuria galima dalytis, kuri smelkiasi po oda. Laisvė – tai ne išsivadavimas nuo praeities naštos. Laisvė reiškia, jog ir toliau gyvename, einame į ateitį, visą laiką svajodami. Laisvas kūnas nebūtinai turi būti sveikas, nepažeistas ar nemodifikuotas. Jis nuolat kinta, kinta, kinta, juk vis dėlto kūnas – tai taki forma.“

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/947b8ece-5d5e-4123-9c89-db1c49bc51bd.html

„Trumpi pokalbiai su atgrasiais vyrais“ – 1999-aisiais pasirodęs amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallaceʼo apsakymų rinkinys, įtvirtinęs jo kaip nuožmaus literatūros inovatoriaus ir vieno reikšmingiausių JAV prozininkų reputaciją. 

Vienoje istorijoje – skausmingas ir sykiu graudžiai juokingas depresija sergančios moters portretas, kitoje – absurdiška šiuolaikinio televizinio bei šou verslo ir antikinių mitų samplaika-parodija, trečioje – laike ištirpęs trylikametis berniukas, besiruošiantis nuo aukšto tramplino šokti į baseiną. Dar kitur per trumpus eskizus Wallaceʼas bando suprasti, ar įmanoma atlikti kilniaširdišką veiksmą be savigyros ir kodėl nereikalingą įrankį paprasčiau parduoti už menką sumą nei atiduoti dykai. O centrinė apsakymų serija, suteikusi pavadinimą knygai, – tai pašnekesiai su daugybe skirtingų, išties atgrasių vyrų apie santykius su moterimis. Nežabotomis kalbomis jie išsipasakoja, ginasi, giriasi, išsisukinėja, išduoda savo seksualines obsesijas, kabinimo technikas, fetišus, fantazijas ir kartais stulbinamą nejautrumą kito žmogaus traumai. Egomanijos, mizoginijos, objektifikavimo čia ne mažiau nei juodojo humoro bei nuogo, nepatogaus tikrumo.

Pristatydamas iki absurdo išmąstytas ir grotesko kupinas situacijas, Wallaceʼas žvalgosi po tamsiuosius sąmonės koridorius, tūkstantmečių pervartai būdingą išsikvėpusią romantinių ir asmeninių santykių plotmę, kurios gelmėje slypi vienišumas, nepasitikėjimas ir nerimas. Įmantriai raizgydamas siužetus, keistą, rūškaną vizionieriškumą jungdamas su pažįstamu kasdieniškumu ir nepatogiu, vietomis net smurtingu atvirumu, Wallaceʼas tyrinėja tai, ką ir kaip gyvenime renkasi žmogus, kaip įsimyli ir (ne)lieka mylintis, kaip išgyvena ir naikina save bei kitus.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2bac96f4-83c9-485d-a794-e939350c607b.html 

1986-ųjų pavasaris, Santjagas. Diktatoriaus Augusto Pinocheto galia silpsta ir skeldėja. Viename iš skurdžių miesto rajonų darbuojasi La Loka, aistringa, vieniša translytė kampo karalienė, siuvinėjanti staltieses prašmatnioms ponioms ir nuolat visu garsu besiklausanti bolero melodijų, kad užgožtų gatvėse vykstančių riaušių garsus. Netikėtai jos gyvenime atsiranda Karlosas – žavingas studentas, aktyvistas, kuriam ši romantiška pamišėlė, staiga įsiplieskus meilei, užleidžia palėpę slaptiems susitikimams ir apsiima namuose laikyti paslaptingas dėžes. Tuo metu Pinochetas, varginamas nesibaigiančių žmonos tauškalų ir kankinamas vaikystės košmarų, vis važiuoja į savo Maipo slėnyje esančią vilą ir atgal, kol vieną dieną karščio alinamame tarpeklyje jo, Karloso ir La Lokos keliai susikerta.

Vienas ryškiausių Čilės prozininkų Pedro Lemebelis (1952–2015), barokiška, spalvinga proza jungdamas intymias ir kolektyvines istorijas, atkuria karčią ir niūrią senosios diktatūros realybę, apkarstydamas ją kutais ir blizgučiais, šokdindamas bolero ir senamadiškų dainų ritmais, atrasdamas joje spalvingą ir gyvybingą romantikos siūlą. „Aš bijau, matadore“ – jaudinantis Čilės istorinėje kryžkelėje portretas, bet labiausiai – tai kūrinys apie meilę ir draugystę, išsivadavimą ir revoliuciją, liudijantis neįtikėtiną švelnumo ir atsidavimo galią, greitai sulaukęs milžiniško populiarumo ir per pastaruosius dešimtmečius tapęs vienu skaitomiausių romanų Čilėje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/05a3fc87-9402-486d-9523-d17635bad894.html 

Elė, miela, paprasta knygyno savininkė, gyvena nuobodokai ir ramiai. Ji džiaugiasi išsigydžiusi širdies žaizdas, kurias paliko buvęs vaikinas. Ji atvira naujai meilei ir tiki, kad likimas ją suves su tinkamu žmogumi. Netikėta avarija sujaukia Elės gyvenimą. Ji susipažįsta su Henriu – tobulu, rūpestingu vyru, kuris jai suteikia saugumo jausmą. Elė įsimyli jį, manydama, kad Henris yra jos gyvenimo meilė, ir pradeda kurti su juo ateitį. Tačiau netrukus ji sužino kraupias savo svajonių jaunikio paslaptis, o jos širdį stipriau priverčia plakti netikėtai sutiktas itin galantiškas naktinio klubo savininkas. Elė supranta patekusi į pavojų, bet pabėgti jau per vėlu...

„Noras mylėti ir būti mylimiems kartais mums paspendžia spąstus...“ – Rašytoja Jolanta Vilkevičiūtė

„Jei pavargote nuo banalių romanų, griebkite šį! Ar įmanoma mylėti ir jaustis mylimai, kai širdis šalia artimo žmogaus dažniau daužosi iš baimės nei iš meilės? Trilerio elementais pagardinta meilės istorija įtraukė ir neleido atsikvėpti iki pat pabaigos.“ – Rašytoja Laima Čiuplienė

„Netikėtas siužeto posūkis meilės romaną paverčia pagrindinės veikėjos asmeniniu pragaru. Jei bėgsi – mirsi, jei nebėgsi – mirsi vis vien.“ – Rašytoja Jolanta Waldner

Apie autorę:

Akvilė Metrikienė – rašytoja, mokytoja, gyvenanti ir dirbanti Kaune. „Nevėlu pabėgti“ yra autorės debiutinė knyga. Ji gimė iš noro sukurti istoriją apie meilės ir pasitikėjimo spąstus, iš kurių ištrūkti dažnai atrodo neįmanoma. Šiuo kūriniu ji perduoda žinutę, kad išsivaduoti iš sudėtingų santykių dažnai baisu, bet privaloma.

Rozalinda Alen nedalyvauja aukštuomenės gyvenime. Ji jau seniai susitaikė su mintimi, kad niekada neištekės. Gyvenimas ją išmokė, jog santykiai tik skaudina. Kai susitikimas su paslaptingu nepažįstamuoju pažadina viltį, kad viskas gali klostytis kitaip, ji pati jaučiasi priblokšta...

Rozalinda nė nenutuokia, kad paslaptingasis vyras yra Leo Bečampas, Čeritono hercogas. Tikėdamasis išvengti jo besivaikančių damų hercogas keliauja prisidengęs kitu vardu. Kuklioji Rozalinda yra pirmoji Leo pakerėjusi moteris. Bet ar pavyks įtikinti šią Pelenę patikėti jam širdį?

Krištolo gamyklos savininko dukrą Tėją Markam pribloškia brolio Danieliaus dingimas. Netikėtai pasirodęs paslaptingas lordas pradeda klausinėti apie Danielių ir pasisiūlo jį surasti. Nežinodama, ar gali pasitikėti gražuoliu didiku, Tėja persirengia jaunuoliu ir nuseka paskui!

Lordo Vernono Bečampo gyvenimui trūksta prasmės. Susitikęs su Tėja jis atranda tikslą. Tačiau kartu leidusis į skandalingą nuotykį draugiškus jausmus greitai užgožia aistra...

Ledi Sesilijai Bečamp šeima visada buvo svarbiausia. Netikėtai ją sužavi paslaptingasis Zacharijas Grėjus – romų kilmės vyras. Žinodama, kad šeima tokiai santuokai nepritars, Sesilija prisiverčia atlikti savo pareigą ir tekėti už kito. Tačiau kaip sunku atsispirti traukai, kurią ji jaučia Zacharijui... Tarp jų žybtelėjusi kibirkštis pažadina aistrą – jos neįmanoma nepaisyti!

Trys kartos, keturios moterys, žavios meilės ir draugystės istorijos ir daug paslapčių, pašnibždėtų mėnesienoje. 

Lorena manė susikūrusi tobulą gyvenimą Londone, bet jis ėmė ir subyrėjo. Pradėti viską iš pradžių nėra lengva, ypač kai reikia vienai auginti paauglę dukrą, kuri nuolat maištauja.

Džena turi mėgstamą darbą ir mylimą vyrą, tetrūksta kūdikio, bet...  Ir vėl tenka nusivilti. Nejau jos svajonei nelemta išsipildyti? Džena nusiminusi, bet iš visų jėgų stengiasi šypsotis.

Nensė ir pati žino, kad nėra tobula motina. Bet kaip paaiškinti jau suaugusioms dukroms Lorenai ir Dženai, kodėl buvo tokia šalta su jomis? Tiesa gali sužeisti.

Likimas tarsi gaivus vėjo gūsis vėl suburia  šias moteris drauge. Leisdamos vasarą nuostabaus grožio Martos Vynuogyno saloje jos visos: Džena, Nensė, Lorena ir jos dukra Makė, mokosi būti šeima ir ryžtasi didžiausiam gyvenimo iššūkiui – atskleisti ilgai saugotas paslaptis. Ir nuo šiol būti atviros viena kitai, kad ir kas nutiktų...

„Mintregys“ – maginės fantastikos kūrinys apie žmones, turinčius ypatingų galių regėti svetimas mintis.

„Šis pasaulis – tarsi piešinys ant popieriaus. Jame nėra gylio, kvapo, jis – tik akimirka amžinybėje. Manau, kad ir mes, žmonės, tokie esame. Tik mūsų mintys prasikrapšto pro sąstingio plutą ir vos užčiuopia visatos didybės užuominą. Juk galime pamilti ir nekęsti to, ko nebėra arba ko niekada nebuvo. Kvaila tai ar gražu?“ 

Romano pagrindinis veikėjas Klaudijus – jaunas vagis, nuteistas vergauti teisėjų ordinui savo šalyje Kalerijoje. Kai jis netikėtai apdovanojamas ypatinga galia – regėti kitų žmonių mintis, – negailestingas teisėjų ordinas suteikia vaikinui dvejus metus išlaikyti egzaminą: arba taps vienu iš jų, arba mirs.

Pasaulyje siaučia sielokrata – liga, pasiglemžianti žmonių sielas. Užtenka vienos klaidingos minties, ir tu žuvęs. O mintys sklinda, nepaisydamos nei sienų, nei įstatymų. Klaudijų aplanko vizijos, ir jaunuolis patiki, kad tai jam lemta visus išgelbėti. Tarnaudamas teisėjams, jis sutinka Heleną – nuo savo pareigos pabėgusią Nevaros šalies princesę.

Ar jaunuoliams, užaugusiems priešiškose šalyse, pavyks išgelbėti žmones nuo sielokratos? Ar jiems atsivers magiškieji vartai, galintys padėti sutaisyti pasaulį?

„Šiais laikais daug žmonių kenčia nuo psichikos sutrikimų, o psichologai pataria: suvaldyk savo mintis ir suvaldysi save. Ši idėja mano kūrinyje pateikiama kaip magija: mintys yra regimos – kas valdo jas, tas valdo pasaulį. Blogis yra ne monstras požemyje, o idėjos, sklindančios iš lūpų į lūpas.“
Živilė Mitkė, autorė

„Autorė meistriškai veda skaitytoją per šio šiurpaus pasaulio gatves, rūmus ir purviniausius užkampius, plukdo jūra, klaidina miškuose, priversdama sekti paskui personažus. Tai – įtraukiantis, daugialypės struktūros, bet lengvai skaitomas kūrinys, kuris daro įspūdį dėl aiškiai, bet neprikišamai perteiktos filosofinės minties, raiškaus veikėjų charakterizavimo, per visą romaną išlaikomos intrigos, sklandaus, pagavaus rašymo stiliaus, kūrybingo požiūrio į lietuvių kalbą.“
Aušra Gudavičiūtė, literatūrologė ir vertėja

Živilė Mitkė (gim. 1992 Kaune) – rašytoja, dailininkė ir programuotoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Rašyti istorijas pradėjo dar pradinėse klasėse, o pastaruosius šešerius metus dirba prie savo maginės fantastikos knygų serijos „Mintregys“. Tai – pirmasis serijos romanas.

Edgaras Vilsonas pažvelgia galvijui į akis, ima jį glostyti. Ant kaktos nubrėžia kryžiaus ženklą ir staigiu, tiksliu kūjo mostu apsvaigina. Tai daro diena iš dienos. Jis tiki, kad karves nuraminti svarbu, ypač dabar, kai jos tokios neramios.

Pastaruoju metu jos nustojo ganytis pasisukusios į šiaurę – Vilsonas žino, jog tai blogas ženklas. Po kurio laiko dalis galvijų dingsta kaip į vandenį. Skerdyklos savininkas išvykęs, tad grupelė darbininkų – romusis apsvaigintojas, bet ką ardyti gyvenime mėgstantis ketvirčiuotojas ir lengvai kvaištelėjęs skerdyklos prižiūrėtojas, – nusprendžia mįsles aiškintis patys. Tai, kas iš pažiūros atrodė kaip vagystė, pasirodo besą kažkas daug tamsiau ir mįslingiau. 

„Apie gyvulius ir žmones“ – skvarbus, šiurpus romanas apie kasdienį žiaurumą ir netiesiogines jo pasekmes aplinkai, apie svarbius žmogaus, gyvūno ir gamtos ryšius. Brazilų rašytoja Ana Paula Maia taupiu, nedramatizuojančiu stiliumi praveria dažnai iš minčių išstumiamos industrijos vidurius, suteikia balsą jos juodadarbiams. Tai sunki, tiesmuka ir stipri knyga, nelyg smūgis kūju tiesiai į kaktą.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d2d50907-c025-455d-a1e0-ae8f8d7e51e4.html

„Jiedu užlipo į pirmą laiptų aikštelę. Nuo apačios juos skyrė kokie dešimt laiptelių. Tokį žaidimą žaisdavo vaikai, mesdami vieni kitiems iššūkį šokti užlipus vis aukščiau ir aukščiau. Frenkas paėmė ją už rankos. Kleo suspaudė jo ranką savojoje. Ir jie abu nušoko.“

Niujorkas slysta Kleo iš rankų. Taip, ji lankosi vis kituose vakarėliuose, bet beveik neturi pažįstamų. Jos studentės viza netrukus baigsis ir ji net neturi pinigų cigaretėms. Bet tada Kleo sutinka Frenką. Beveik dvidešimčia metų vyresnio vyro gyvenimas kupinas sėkmės ir pertekliaus, kurių Kleo taip trūksta. Frenkas pasiūlo jai galimybę būti laimingai, laisvę tapyti ir šansą gauti žaliąją kortą. Kleo pasiūlo jam gyvenimą, kupiną grožio ir meno, – ir priežastį mažiau gerti. Vienas kitam jie yra viskas, ko abu tuo metu trokšta.

Kleo ir Frenkas stačia galva neria į meilės romaną. Įvykiai vystosi taip greit, kad abiem ima gniaužti kvapą. Pasikeičia ne tik jų, bet ir aplinkinių gyvenimai: tiek Kleo geriausio draugo, bandančio susitaikyti su savo seksualine tapatybe jos santuokos akivaizdoje, tiek Frenko sesers, nuo jo priklausomos finansiškai. Galiausiai atsitiktinis dviejų nepažįstamųjų susitikimas, išėjus iš Naujųjų metų vakarėlio, pakeičia viską – į gera arba į bloga.

„Kleopatra ir Frankenšteinas“ – skausmingai artimas debiutinis romanas apie spontaniškus sprendimus, perkeičiančius mūsų likimus, ir netobulus santykius, gimstančius iš netikėtai tobulų vakarų.

„Švelnus, veriantis širdį ir kupinas humoro pasakojimas… Coco Mellors balsas – naujas, elegantiškas ir jaudinantis.“

Pandora Sykes

„Meilės laiškas Niujorkui ir pačiai meilei.“

Nathan Englander

„C. Mellors sukūrė pasaulį, kuriame draugystė reiškia daug, o siekis perprasti, kaip mylėti, laikomas svarbiausiu iš visų tikslų.“

Susan Minot

Coco Mellors (Koko Melors) užaugo Londone, būdama paauglė persikėlė į Niujorką. Įgijo Vaizduojamųjų menų magistro laispnį Niujorko universitete. Parašė du romanus: „Kleopatra ir Frankenšteinas“ ir „Blue Sisters“. Kiekvienas jų išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių. Pagal „Kleopatrą ir Frankenšteiną“ šiuo metu „Warner Bros“ kuria serialą. Autorė gyvena Niujorke su vyru ir sūnumi.

2010-ieji, Vaguras. Jauna moteris ilgisi šalies, kurioje niekada negyveno. Jos seneliai iš Farerų salų prieš pat okupaciją emigravo į Daniją, ir mirdami jie drauge su savimi į kapą nusineša didžiąją savo istorijos dalį. Anūkė keliauja į Farerų salas, kad susipažintų su gyvenimais, kurių iš tiesų niekada dorai nesuprato. Ar „namai“ – tik vieta, o gal ir kažkas daugiau?

Šis romanas – tai atmosferiškas ir poetiškas pasakojimas apie trijų šeimos kartų, atskirtų Atlanto vandenyno, praeitį ir dabartį, santykius, emigraciją ir bandymą įsišaknyti tarsi iš naujo. Meilės kupina kelionė po kraštovaizdį, kur virš kaimo spengia mėlynas kalnas, siaučia geležies skonio vėjas ir tvyro permirkęs, žalias rugpjūtis.

Siri Ranva Hjelm Jacobsen (gim. 1980) – fareriečių kilmės danų rašytoja ir vertėja, gyvenanti Kopenhagoje. Baigė literatūros studijas. Jos kūryboje svarbios tokios temos kaip gamtos ir žmogaus santykis, mitai ir transformacija, klimato kaita, laikas ir atmintis. Debiutavo 2016 m. romanu „Sala“ (Ø), jis buvo išverstas į keletą kalbų ir apdovanotas tarptautine „MarEtica“ premija.

„Keliautojai laiku“ – tai ES remiamas vertimų projektas, kuris vienija šiuolaikinių Europos rašytojų kūrinius, atveriančius netikėtą istorijos perspektyvą. Serijoje – vienuolika knygų, kurias skaitydami galėsite pakeliauti laiku – nuo tolimiausios praeities iki šių dienų.
Daugiau apie projektą www.keliautojailaiku.lt

Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“

Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..

Pokylių sezono sensacija. Pirma knyga

Kas tas žavus džentelmenas?..

Amerikietę Ketriną Vandenberg varžo Londono aukštuomenės etiketo taisyklės. Pabodus pokyliui ji išsprunka pabūti viena. Bet čia Ketrina pastebi gražų nepažįstamąjį, kuris... parodo jai žvaigždes!

Lonsdeilo hercogui Džulianui Karlailui, matyt, bus lemta kankintis vedus iš pareigos. Juk mergina, kuri jam išties patinka, yra nekilminga. Ketrina anaiptol ne tokia nuotaka, kokios jam reikia. Jų romanas neabejotinai sukeltų skandalą. Bet gal vis tik įmanoma, kad ši moteris taptų Džuliano verta hercogiene?

Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“

Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..

Laimingiausi pasaulyje. Antra knyga

Garbingo hercogo išpažintis...

Kai Vinterborno hercogas pasipiršo Olivijai, ji pasijuto laimingiausia mergina pasaulyje. Sėkminga santuoka kėlė pavydą visai aukštuomenei. Tačiau viskas pasikeitė tą naktį, kai gimė jų sūnus...

Vinterborno hercogo gyvenimas kupinas tamsių paslapčių, kurios užslopino judviejų su žmona meilę. Gabrielius niekuo nebepasitiki. Tačiau dabar jiems reikia susilaukti antro vaiko, kad būtų užtikrintas kilmingos šeimos tęstinumas. Norint prisivilioti Oliviją atgal, teks patikėti jai savo paslaptis... Gal ir pavyks susigrąžinti ją į savo gyvenimą?

Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“

Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..

Tegyvuoja meilė! Trečia knyga

Po šimts pypkių, panele Forester, ką jūs čia veikiate?

Hartviko grafas mėgsta savo elgesiu šokiruoti aplinkinius. Tačiau šįkart jis pats pasijunta sukrėstas. Sprukdamas iš slapto pasimatymo grafas susiduria su panele Sara Forester... Naktį ant namo stogo, merkiant lietui!

Sara ieško sumaniai paslėpto deimanto. Tas erzinantis Hartas tik blaško dėmesį. Pasirodo, kad ir jis ieško to paties brangakmenio! Porelei tenka varžytis, bet tarp jų skraidančių kibirkštėlių nesustabdysi. Greitai Sara supranta, kad jos širdis geidžia visai kitokio lobio... 

Mano pagrindinė veikėja neteko meilės, vyro ir darbo. Ji pardavė viską, ką turėjo, blusturgyje. Bet ji – nenugalima. Vera nesileidžia paskandinama netekties. Ji atsisako būti nelaiminga našle ar auka. Ji myli, ką nori, ir gyvena taip, kaip renkasi pati. Čia ir jos stiprybė. Kasdien sutinku tokių moterų – norėjau suteikti joms balsą.

Zyta Rudzka

Vera – patyrusi vyrų kirpėja, ištekėjusi už žokėjaus Karolio. Vera ir Karolis visą gyvenimą praleido kartu: išgyveno ir šviesių, ir sunkių laikų, suprato vienas kitą iš pusės žodžio. Dabar Karolis guli karste, o Vera, kaip šiuolaikinė Odisėja, vaikšto po Varšuvą, ieškodama velioniui tinkamo kostiumo ir batų. Tinkami batai numirėliui – tikra retenybė, bet Vera ne iš tų, kurios pasiduoda; ji pasiryžusi įvykdyti savo misiją. Ieškodama batų apmąsto jųdviejų praeitį, aplanko buvusius meilužius ir meilužes – visa tai susilieja į stulbinantį vidinį monologą, kupiną atkaklumo ir aštraus sąmojo.

Prestižine Nikės premija 2023 m. apdovanotas romanas – tai drąsus kalbinis eksperimentas, kuriame susijungia gyva šnekamoji ir poetinė kalbos, žavi savitas bekompromisis stilius, blykčioja šmaikštūs dialogai, vaizdingos metaforos.

Zyta Rudzka (gim. 1964) – lenkų rašytoja, dramaturgė ir scenaristė. Pagal išsilavinimą psichoterapeutė, besispecializuojanti seksualinės pagalbos srityje. Literatūrinį kelią pradėjo poezijos rinkiniu, vėliau išleido devynis prozos kūrinius ir jie pelnė ne vieną apdovanojimą. Rašytojos tekstams būdinga „neliteratūrinė“ kalba – grubi, netašyta, kupina tarmybių ir žargono, kartu itin vaizdinga ir ritminga. Z. Rudzka laikoma viena originaliausių šiuolaikinių Lenkijos rašytojų.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/0d5edba1-dbe9-4126-b84f-a5ec122e6ee1.html

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.


„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“
Jon Michaud

„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“
New Yorker

„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“
Independent

„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“
Guardian

„Visi turi perskaityti šią šiuolaikinę literatūros klasiką. Tai meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“
Brigid Delaney


Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) – amerikiečių rašytoja. Jos debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womens Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes.

„Kirkus Prize“ 2015 laureatė
„Man Booker Prize“ 2015 nominantė
„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Women's Fiction“ 2016 nominantė
„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė
„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė

„Amazon“ viena geriausių metų knygų
„New York Times“ viena geriausių metų knygų
„Guardian“ viena geriausių metų knygų
„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų
„Washington Post“ viena geriausių metų knygų
„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“


Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.

Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.


„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“
Michael Cunningham

„Mūsų laikų šedevras.“
Observer

„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“
Sunday Times


Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.


Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.

Nors knyga pavadinta Vaikų literatūra, ji daugiausia – apie tėvus. Šį kūrinį, motyvuotą prisirišimo, galima laikyti eklektiška ir jaukia įvairiopos tėvystės patirties enciklopedija. Per keturiolika šio fragmentiško autofikcinio romano dalių žymus Čilės rašytojas Alejandro Zambra nepaliauja tyrinėti, kaip vaiko gimimas ir augimas keičia ne tik dabartį bei ateitį, bet ir praeities suvokimą.

Vaikų literatūrą pradeda jautrus, eseistiškas pirmųjų tėvystės metų dienoraštis, tačiau tekste gana greitai įsisuka grožinės literatūros mechanizmai. Viename fragmente skaitome pasakojimą apie jungiamąją ir destruktyvią keiksmažodžių galią vaikystėje. Kitame vyras, paveiktas migreną malšinančios psichodelinių grybų dozės, bando iš naujo prisijaukinti sudėtingą ropojimo meną. Toliau – komiškas traktatas apie tėčių „futbolo liūdesį“, istorija apie tėvą, nesiteikiantį išleisti sūnaus į jau užsakytą kelionę po Niujorką, kol šis neapsikirps, bei nuolat taisomas ir pildomas vaikystės atsiminimas apie neteisingą apkaltinimą vagyste.

Šių tekstų, kupinų šilumos, humoro ir žaismingumo, tematika juda nuo buvimo tėvu prie buvimo sūnumi, vaiku, partneriu; čia tyrinėjama draugystė, pirmosios meilės ir santykiai, patyčios, agresija, vyriškumas, išankstinės nuostatos, atmintis ir savęs supratimas. Švelniais naratyvais puikiai atkurdamas tėviškos kasdienybės ir per atmintį perleistos vaikystės tekstūras, Zambra aiškinasi, kaip šeimose formuojasi istorijos, kaip jos pasakojamos ir kaip keliauja per kartas. Sykiu jam įdomu, kokį vaidmenį čia vaidina vaikai, verčiantys pamiršti neviltį ir susireikšminimą, kažkur šalin nustumdami chronologinio laiko tironiją.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/44d9b0d2-7d36-404c-b56c-fed6a9c62584.html

Kūrinys išverstas į 21 kalbą ir pelnė Reader’s Digest bei Washington Post geriausios metų knygos titulą.

„Iš dalies Vilis Vonka, iš dalies magiškasis realizmas ir labai jaudinanti... Ji priminė man, kad net užaugęs, jei gerai ieškosi, savo viduje vis dar rasi vaiką.“ Jodi Picoult

Suprantate, tai istorijos kuria mus. Mes ką nors perskaitome ir tai mus sujaudina, paliečia širdį, mums prakalba, o tada... tada mus keičia.

Skaudžią vaikystę be tėvų meilės Liusei ištverti padėjo „Laikrodžių salos“ knygų serija. Kruopelytė magijos iš šių knygų merginai praverstų ir dabar, sulaukus dvidešimt šešerių ir taupant kiekvieną centą, nes jos didžiausia svajonė dirbant mokytojos padėjėja – įsivaikinti vieną savo mokinių, našlaičiu tapusį Kristoferį. Tačiau kai po ilgų metų tylos jos mylimiausių vaikystės knygų autorius grįžta su nauju kūriniu ir paslaptingu kvietimu skaitytojams įsitraukti į žaidimą jo saloje ir taip laimėti vienintelį knygos egzempliorių, mergina žino, kad tai – jos gyvenimo šansas, kurio nevalia praleisti. Tačiau varžovai gudrūs, knygos iliustratorius pavojingai žavus, o pats rašytojas nenuspėjamas... Tad viskas bus dar sudėtingiau, nei Liusė tikėjosi.

„Norų žaidimas“ – knyga, kurios magija skaitytojų lyginama su „Čarliu ir šokolado fabriku“. Tai tikra dovana mūsų širdyje gyvenančiam vaikui.

„Gudru, tamsu ir viltinga... Tai meilės laiškas skaitymui ir vaikystės istorijoms, kurios mus ir užaugusius dar ilgai veikia.“ V. E. SCHWAB, New York Times bestselerių autorė, parašiusi „Nematomą Adės Laru gyvenimą“

„Kieta, tyra ir kupina meilės knyga apie kūną, protą ir sielą moters, kuriai pavyko prasibrauti pro gyvenimo betoną, dumblą ir mėšlą, kad prisikeltų.“ 

Rebecca Brown, amerikiečių rašytoja

 Skaityti Lidiją Yuknavitch – tai jausti, kaip žodžiai duria, bado, pjauna. Ji rašo apie architektą tėvą, smurtaujantį prieš dukras ir žmoną, apie geriančią motiną, apie alinančias plaukimo treniruotes ir žlungančias viltis pelnyti olimpinį auksą, apie paauglišką maištą, kūrybą, svaiginimąsi ir valkatavimą, apie meilužius, meilužes ir lėtą žaizdų randėjimą. Apie išsigelbėjimą, kurį suteikia meilė, lyg vanduo nugludinanti aštrius patyrimus.

„Vandens chronologija“ – tai triumfuojančiai atviras žvilgsnis į gyvenimą moters, gebančios sukurti save iš nuolaužų. Gyvu, pulsuojančiu romanu jį paverčia drąsi stilistika, suardyta struktūra ir plastiškas nardymas tarp gyvenimo įvykių. 

Lidia Yuknavitch (gim. 1963) – Oregone (JAV) gyvenanti lietuvių kilmės rašytoja, kurios proseneliai Juknevičiai emigravo į Jungtines Valstijas. Ji dažnai mini močiutę, pasakojusią legendas apie Eglę žalčių karalienę ir vandenų deivę Laumę. Dėl išskirtinės kūrinių stilistikos rašytoja vadinama kalbos bandite. Autobiografinis romanas „Vandens chronologija“ yra garsiausias autorės kūrinys. Oregono universitete L. Yuknavitch įgijo literatūros daktaro laipsnį, veda kūrybinio rašymo dirbtuves. Yra puiki plaukikė. 

„Vėjas į veidą delnai dega skauda kelius minu atgal greitis ir greitisgreitisgreitisgreitis sulaikau kvėpavimą oda dilgčioja kaip tada aukštai medžiuose šiurpūs vorai ropoja mano oda kaip tada aukštai prie Didžiojo kanjono mano galva per karšta suksuksuksuksuk aš suku aš stabdau aš nejaučiu pėdų aš nejaučiu kojų aš nejaučiu rankų aš nejaučiu delnų galvos širdies tėvo balsas rėkia gera mergaitė tėvas bėga nuo kalno tėvas kuris tai padarė kuris mane pastūmė mano akys merkiasi mano galūnės atsipalaiduoja aš pasileidžiu aš paleidžiu tokia mieguista tokia lengva kažkas skrieja skrieja greitis akys užmerktos smarkus smūgis trenksmas niekas.“ 

„Visi mano gyvenimo įvykiai nardo vieni tarp kitų. Be chronologijos. Kaip sapnuose. Taigi kai galvoju apie buvusius santykius arba apie važiavimą dviračiu, arba apie meilę literatūrai ir menui, arba apie tai, kaip pirmą kartą paragavau alkoholio, arba kaip dievinau savo seserį, arba apie tą dieną, kai tėvas pirmą kartą mane palietė, – tarp šių prisiminimų nėra jokio linijinio ryšio. “

https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/88c8ef69-85b3-47a9-8767-bc725392e942.html

 Į žmonos paieškas jokiu būdu negalima žiūrėti atmestinai! Dažnai jauni džentelmenai leidžia širdies balsui nustelbti proto patarimus ir susisaisto santuokos saitais deramai visko neapsvarstę. Atminkite, kad stačia galva nėrus į vedybinį gyvenimą vėliau dažniausiai tenka gailėtis.

Renkantis tobulą žmoną negalima skubėti. Juk žmona yra ir jūsų atspindys. Kas, jei ji bus prasta šeimininkė? Ar pernelyg tiesmukai reikš nuomonę? Bus linkusi karščiuotis arba ją dažnai apims liūdesys?

Tokia žmona galiausiai taps jums kliuviniu. Teks apgailestauti dėl tos nelemtos dienos, kai susisaistėte šventosios sąjungos saitais.

Benetas Montagis, šešioliktasis Avelio hercogas, ieško tobulos žmonos. Iš gausaus būrio merginų jis jau išsirinko penkias savęs vertas kandidates... Bet staiga pasirodžiusi jo tetos kompanionė sumaišo visas kortas.

Amelijai Mansfild teko sunkiai kovoti dėl vietos po saule, todėl nieko keisto, kad ji linkusi padėti vargšams. Tačiau svečiuojantis pas hercogą derėtų vengti abejotinų užsiėmimų. Ameliją siutina Beneto pasirinktas būdas ieškoti žmonos, tačiau vis tiek tenka leisti laiką jo draugijoje. Pamažu ji geriau pažįsta hercogą ir supranta, kad jis gali būti netgi labai žavus ir viliojantis...