Svajonių knygos

Ar šventinis romanas gali trukti visą gyvenimą?

Niūrus baronas Ksanderis Montekis, turintis daugybę prabangių viešbučių, privalo atnaujinti savo viešąjį įvaizdį. Nenoromis sutikęs Kalėdoms priimti šunį iš prieglaudos, Ksanderis nėra pasirengęs antrai susitarimo daliai – uraganui, kurį sukelia laisvos dvasios šunų auklė Elfė. Tačiau atsivedęs ją į savo pasaulį, Ksanderis sužino, kad Elfė – daug gilesnė asmenybė, nei tikėjosi, ir netrukus baronas nebeįsivaizduoja gyvenimo be jos – ir be šuns…

„Nieko blogo retkarčiais pasielgti lengvabūdiškai.“
Pavogtas bučinys privers patikrinti šią teoriją…

Kai Teilorė Tompson sužino apie neplanuotas piršlybas, ji tikrąja to žodžio prasme pasislepia spintoje! Čia ją aptinka Roisas Noksas, jos vaikino vyresnis ir, jos nuomone, gerokai seksualesnis brolis. Apimta panikos jį pabučiuoja. 
 
Roisas nesusilaikęs atsako į bučinį. Tačiau, kai juos užtinka jo brolis, tenka nemenkai pasiaiškinti. O faktas, kad jis su broliu varžosi dėl vadovo kėdės, situacijos visai nepalengvina. Roisas dabar turi pasirinkti tarp mylimos įmonės ir moters, kuri jį uždega...

„Prisiekiu, dar iki vidurnakčio būsi mano.“

Asmeninė asistentė Edisona Abrams pasiryžta išsižadėti šiltų jausmų milijardieriui bosui Brenonui Noksui. Tačiau Brenas turi kitų planų. Netikėtai kelionė prie ežero virsta romantišku savaitgaliu su kaukių pobūviu. Vakaro pabaigoje kaukės nukrenta ir vos vienas jųdviejų bučinys įžiebia nežabojamą aistrą. Edė iš paskutiniųjų stengsis užgniaužti jausmus ir pasitenkinti vienu savaitgaliu su Brenu. Tik tai padaryti bus beveik neįmanoma...

Kvapą gniaužiantis bučinys jiems tapo tiltu į dar vieną galimybę būti kartu. Ir tai tik pradžia.

Džija Noks-Kuper ir Džeisonas Kuperis po skyrybų sutaria puikiai: drauge dirba, o Džeisonas liko lygiaverčiu Džijos milijardus uždirbančios šeimos nariu. Tačiau netrukus įvyksiančiose šeimos vestuvėse paaiškės tikroji tiesa. Tarp atskirai gyvenančių buvusių sutuoktinių vis dar rusena aistros kibirkštis. Vos vienas žadą atimantis bučinys ir netramdomas geismas grįžta. Geismas, besikėsinantis apversti jųdviejų gyvenimus aukštyn kojomis...

Dėl meilės, skirtingai nei dėl karūnos, klasta nepakovosi.

Princas Edvardas įsimyli Adelę, dėl jo galvą pametusią geriausio draugo nuotaką. Jos tėvas despotiškasis karalius Albrechtas nekenčia princo.

Albrechto sūnus Rikardas dega vieninteliu noru – kad atšiaurus tėvas įtrauktų jį į karūnos paveldėtojų sąrašą. Tėvas sutinka tai padaryti, jeigu intrigomis garsėjantis sūnus jo mirtino priešo Lyros karaliaus dukrą Lyją supirš su Edvardu. Netikėtai Rikardas supranta, kad pats geidžia karalaitės.

Gražuolė Lyja atstumia visus jaunikius, kurių siūloma kariuomenė ar turtai padėtų laimėti ilgamečius karus. Ji tiki pranašyste, jog pati yra Lyros gelbėtoja, o jai padės Žaibo Žmogus, už kurio ir ištekės. Tačiau kas yra Žaibo Žmogus? Tiksliau tariant, kuris iš jų yra tikrasis?

Herojai nuolat priversti rinktis, paklusti šaltam protui ir pareigai ar visgi klausyti širdies. Juk jeigu karaliai negali tuoktis iš meilės, ką jie apskritai gali?

„Tai tas atvejis, kai fantastinis pasaulis atrodo toks realus, kad beveik galima jį pačiupinėti. Aistra ir skausmas, karališki siekiai susipynę su paprastais žmogiškais troškimais, o magija, savo prigimtimi tokia moteriška, visapusiška, trapi ir kartu galinga. Meilė šioje istorijoje tarsi žaltvykslė, viliojanti skaitytoją sekti klaidžiais nepraeinamais keliais, ir vis dingstanti už staigių siužeto posūkių. Netikėtumai garantuoti kiekviename puslapyje iki pat pabaigos – ar tikrai karaliai myli kitaip?“ – Lavisa Spell

„Autorės valia atsiduriame fantastinėje, bet ir labai tikroviškoje karalystėje, kupinoje karų, tarpusavio kovų, paslapčių, intrigų ir magijos. Herojams teks patirti aistrą ir išdavystę, kalėjimą ir žaizdas, mirtį ir viską nugalinčią meilę. Įvykiai svaiginančiu greičiu įtraukia į sūkurį ir nepaleidžia iki pat paskutinio puslapio.“ – Irena Buivydaitė

„Romanas priverčia pamiršti kasdienius rūpesčius ir lyg vėtra įtraukia į herojų kovas dėl meilės, karūnos, taikos ir laisvės.“ – Jolita Herlyn

Joana Maks

Dievina kavos kvapą, bet geria tik arbatą. Savo knygose vengia ilgų aprašymų ir nelaimingos pabaigos.

Vos viena naktis apvertė jų gyvenimus aukštyn kojomis.

Ar jie pajėgs numalšinti deginančią aistrą dėl būsimo kūdikio gerovės?

Po prieš kelis mėnesius kartu praleistos aistringos nakties generalinis direktorius Romanas Zeinas niekaip negali pamiršti Seiblės Kordero. Tačiau kylanti jo brolio dizaino studijos žvaigždė, pritrenkianti įžymybių stilistė, yra pasiryžusi neperžengti nustatytų ribų. Net paaiškėjus, kad Seiblė laukiasi ir Romanui pasisiūlius ją visapusiškai paremti, tolesni intymūs jųdviejų santykiai, rodos, yra neįmanomi. Tačiau bandymas priešintis deginančiam geismui tik sužadina dar didesnę aistrą...

Vienintelis būdas išgelbėti įmonę – suvedžioti Bleirę. Tačiau kuris kurį suvedžios pirmas?..

Ar gali Bleirė Vestkot būti „Dešampsų kosmetikos“ šnipe? Įmonės generalinis direktorius Lukas Dešampsas pažada ją suvilioti ir tai išsiaiškinti. Jam svarbiausia – išsaugoti verslą. Tačiau Bleirės rūpestinga, švelni prigimtis prieštarauja Luko įtarinėjimams. Ir jos nepakartojami bučiniai įžiebia aistrą, kuriai verslo magnatas nepajėgia atsispirti. Ar, skęstant Bleirės glėbyje, atskleis šios išdavystę... ar pats bus apkaltintas?

Ji aštuonerius metus bėgo nuo praeities. Tačiau vyras ją rado.

Kadaise Čeisas Seranas aktorės Tanos Blekston gyvenime buvo svarbus – tapo jos pirmąja meile. Ir vyru, kurį ji negailestingai sužlugdė. Tana nesitikėjo, kad likimas dar kartą juos suves. Vieną dieną Čeisas išdygsta prie namų Brukline durų ir pareikalauja padėti atkeršyti už jos šeimos sukeltą skausmą. Aktorei įsižiebia viltis išpirkti kaltę. Savaitgalį apsimes jo sužadėtine, darys, ko prašoma, ir galbūt pagaliau galės atleisti sau už praeities nuodėmes. Tačiau įtakingo verslininko sumanymas kitoks. Tana tampa keršto įrankiu, jos rami kasdienybė pakimba ant plauko. Nejaugi su Čeisu darsyk pasuks skirtingais keliais? Ar istorija ir vėl pasikartos?

„Juk tai tu mane palikai, prisimeni?“

Kaip jis galėtų pamiršti?

Garsus verslininkas Makas Holovėjus sugrįžo namo į „Mėnesienos kalnagūbrį“, nes teko pasirūpinti savo globėju ir gelbėti prabangų šeimos kurortą. Tačiau, norėdamas tai padaryti, jis turi susitikti su savo praeitimi – moterimi, kurią paliko netaręs nė žodžio, kurorto vadove Mole Haskel. Jis taip ir neatskleidė, kodėl tąkart išvyko iš namų, ir dabar nėra pasirengęs prisipažinti, net kai kartu dirbant įsiliepsnoja aistros liepsna, grasinanti sudeginti visa kita. Tačiau ir Molė turi paslaptį, kuri gali jiems pakišti koją...

Po savaitės intensyvaus darbo Paryžiuje lietuvaitė Elinga nekantrauja greičiau grįžti namo, pas Paulių. Staiga netekęs stabilaus pagrindo po kojomis, paryžietis Alenas kasdien prieš užmigdamas svajoja nebepabusti. O Paryžius, rodos, deda visas pastangas, kad jo ir Elingos keliai vėl ir vėl susikirstų. Kurioziškos aplinkybės priverčia du netikėtai susipažinusius žmones įsitikinti, kad priešingybės – išties traukia. Tik ar meilės miesto pastangos nenueis veltui? Juk Elinga geriau žino, ką myli ir ko nekenčia! Ir Paryžiaus – užvis labiausiai!

Istorija plėtojasi ne tik romantiškame Paryžiuje, bet ir Kaune. Pasirodo, meilės miestas gali būti ten, kur myli. Ir net kai dega Dievo Motinos katedra, dviejų ne kartą įskaudintų, nusivylusių, iš nelaimingų santykių ištrūkusių žmonių troškimas mylėti ir gyventi liepsnoja karščiau.

Romanas linksmas ir dinamiškas, švelnus ir romantiškas, paliečiantis jautrias ir reikalingas temas. Autorė ne tik džiugina gražia meilės istorija, bet ir įrodo, kad kiekvienas savo lagamine (rožiniame, bet nebūtinai!) į santykius atsineša ir per ilgus metus susikaupusių nuoskaudų, kurioms išgydyti reikia meilės.

Aleksandra M. Aistė

Pagal specialybę esu informatikė, mano vyras – menotyrininkas. Draugai sako, kad turėtų būti atvirkščiai. Muziejų ir meno galerijų man reikia kaip oro. Dievinu senus Italijos ir Prancūzijos miestus, žaviuosi jų istorija, architektūra ir žmonėmis. Svajoju kada nors išbandyti gido darbą.

Rašytoja, su kuria norėčiau pasikalbėti prie arbatos, būtų Astrid Lindgren. Prie vyno taurės – Umberto Eco.