Kodėl šiandien tiek daug kalbama apie ilgaamžiškumą? Ar tai tik laikina mada, ar neblėstantis mitų šaltinis? Kas naujo biotechnologijose ir kas nepajudinama gamtos dėsniuose? Kas slepiasi už skambių pažadų ir už ląstelės sienelių? Ką galime padaryti kasdien ir kuo jau pasirūpino evoliucija? Kaip suprasti sudėtingus senėjimo procesus ir nepasiklysti informacijos jūroje?

Knygoje „Laiko biochemija“ mokslininkė ir mokslo žurnalistė atvirai ir nuodugniai nagrinėja sudėtingą senėjimo procesą, atskleidžia, kaip laikas ir kūno molekulės veikia išvien, kaip susidomėjus ilgaamžiškumu tenka laikyti ir informacinio raštingumo egzaminą.

Unikalus rašymo stilius ir autorių polėkis veda skaitytoją per 12 temų, susijusių su skirtingais senėjimo mechanizmais. Kaskart veiksmas prasideda kasdienybėje, pasileidžia nenuspėjamais kalneliais – nuo tinginio ant sofos iki DNR gijos, nutįsusios per kosmoso platybes, ir atgal į žarnyno bakterijų visatą... kol sujungia asmenines patirtis su naujausiomis mokslo žiniomis į pažinimo bei apmąstymų metus.

„Laiko biochemija“ – knyga tiems, kurie nori ne greitų receptų, o gilesnio supratimo apie savo kūną, ilgaamžiškumo mokslą ir sąmoningą gyvenimą.

• Kas svarbiau – genai ar aplinka?

• Ar senėjimo procesas mūsų ląstelėse užprogramuotas?

• Kas tos gerosios bakterijos?

• Ar galime nusipirkti papildomų metų?

• Ar mus sendina mikroplastikas?

• Ar reikia išsiplauti smegenis?

• Dantys genda ir nuo lėtinio streso?

• Jau prasidėjo perimenopauzė – ar ne per anksti?

• Ar protarpinis badavimas – tikrai badas?

• Ar mokslas vienodai objektyvus vyrams ir moterims?

• Ar galėtume iš medūzos išmokti nemirtingumo?

Dr. Miglė Tomkuvienė

Baigiau molekulinės biologijos, genetikos ir biochemijos studijas, dabar esu mokslininkė epigenetikė, Vilniaus universitete dėstau nukleorūgščių chemiją. Skamba sausai ir nuobodžiai? Anaiptol – kasdien žaviuosi žmogaus kūno ir visos gamtos mechanizmų stebuklais. Stebiu, kaip gyvena, bendrauja, pinasi ir kuria molekulės. Ten tiek ir tokių kūrybai įkvepiančių istorijų, kad norisi rašyti, pasakoti, dalintis. Ir pačiai gyventi kuo ilgiau ir sveikiau, kad tyrinėjimų nuotykiai nesibaigtų.

Tai jau antroji mano mokslo populiarinimo knyga, 2024 m. kartu su bendraautoriais išleidau knygą „Kodas RNR“.

Esu Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, stengiuosi, kad mokslas Lietuvoje taptų suprantamesnis ir artimesnis. Į ilgaamžiškumo temą žvelgiu pro informacinio raštingumo prizmę – kaip atskirti, kas tikra, kai pasaulyje daugėja melagienų. Su mokslininke suvienijome jėgas, kad ilgaamžiškumo mokslą galėtų lengviau suprasti kiekvienas. Tai jau antroji mano knyga – 2024 m. išleistoje knygoje vaikams ir jaunimui „Kas vyksta kosmose“ pristatau naujausius astronomijos pasiekimus ir atradimus, kviesdama jaunąją kartą smalsauti ir domėtis mokslu.

Mokslininkai apskaičiavo, kad genetinis paveldimumas sudaro tik 10–20 procentų mūsų sveikatos pagrindų.

---

Labiausiai saugotis saulės reikia, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

---

Mikroplastiko yra visur – mūsų plaučiuose, kraujyje, smegenyse, ore, kuriuo kvėpuojame, motinos piene, arbatoje, augaluose ir net Arkties vandenyne.

---

Po pietų pogulio mūsų dėmesys, reakcija ir informacijos apdorojimo greitis gerėja net kelias valandas.

---

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas prisideda prie lėtinio uždegimo.

---

Genetiškai gauname užkoduotą maksimalią gyvenimo trukmę. Būdami sąmoningi ir gyvendami palankioje aplinkoje galime ją pasiekti arba sutrumpinti žalingais pasirinkimais.

---

Jei bus injekcija nuo senatvės, ar „skiepysitės“?

Išmoningai parašyta ir meistriškai supinta... visiems, kurie mėgsta Donnos Tartt knygas, „Lyg būtume piktadariai“ taip pat patiks.

Kai draugai virsta priešais... žala gali būti beribė.

Septyni ambicingi jaunuoliai studijuoja aktorystę ir Šekspyro kūrybą elitinėje menų konservatorijoje, kur, Šekspyras „...gyveno su mumis kaip aštuntas kambariokas, vyresnis ir išmintingesnis draugas, niekada nesirodantis, bet nė akimirkai nedingstantis iš mūsų minčių“.

Oliveris Marksas ką tik atliko dešimties metų bausmę kalėjime už žmogžudystę, kurią galbūt įvykdė, o galbūt ir ne. Paleidimo dieną jis susitinka su žmogumi, tyrusiu nusikaltimą. Detektyvas Kolbornas – jau nebe policininkas, bet žūtbūt nori sužinoti, kas iš tiesų nutiko prieš tuos dešimt metų.

Oliveris yra vienas iš septynių jaunuolių, studijuojančių aktorystę ir Šekspyro kūrybą elitinėje menų konservatorijoje, kur verda didžiulės ambicijos ir arši konkurencija. Šiame uždarame rate, repeticijų salių ir oda aptrauktų knygų pasaulyje, Oliveris su bendrakursiais tiek scenoje, tiek gyvenime atlieka tuos pačius vaidmenis: herojaus, piktadario, tirono, draugo ar statisto.

Tačiau paskutiniame kurse konkurencija nesveikai pakeičia tarpusavio santykius, ir į studentų pasaulį įsisuka tikras smurtas. Rytą po premjeros ketvirtakursiai susiduria su tragedija ir dar neregėto masto iššūkiu: įtikinti policiją, aplinkinius ir save pačius, kad jie nekalti dėl draugo mirties.

„Lyg būtume piktadariai“ buvo įtraukti į Bustle Metų geriausių trilerių sąrašą.

„Puikiai parašyta ir prikaustanti odė scenai... Nuostabus netradicinis požiūris į konkurenciją, draugystę ir tiesą.“ – Mystery Scene

„Įtraukiantis Rio debiutinis detektyvas primena tokius akademinius romanus kaip Donnos Tartt „Slapta istorija“, tik čia įmaišyta tiek Šekspyro teatro, kad jį perskaitęs gali pats lipti ant scenos... Rio sukūrė painią istoriją apie draugystę, meilę ir išdavystę. Rekomenduojama skaitytojams, kuriems patinka Tartt ar Emily St. John Mandel kūryba.“ – Library Journal recenzija

„Kruvinas, dramatiškas, įtampos kupinas debiutinis romanas... Ši knyga apie obsesijas konservatorijoje ir jums neabejotinai sukels visišką obsesiją.“ – Kirkus recenzija

...tai kada ateis daktaras?

2020-ieji, rugpjūtis. Pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo darbo dieną ligoninėje. Studentiškos dienos praeity – dabar ji jau gydytoja, turinti licenciją, atsakomybę ir norą padėti žmonėms. Pasaulis netrunka knygos heroję pastatyti į vietą – ji greit susiduria su medicinos ir socialinės sistemos neteisybe, į kišenes brukamais kyšiais, pacientais be kelnių, o ir vyresni gydytojai ne visada paglosto. Lyg to būtų maža – po dviejų rezidentūros mėnesių pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Kaip Ievai seksis išlikti savimi, išlaikyti savo širdyje ne tik troškimą padėti, bet ir pasirūpinti savimi?

– Daktare, man depresija, duokit man parūkyt.

– Daktare, kaip tai nebus invalidumo?

– Jūs rimtai? Aš jus šitaip gydžiau, šitaip popinau, kad jūs pasveiktumėt, o jūs norit būti invalidu?

– Paimk, daktaryte, bent saldainę, kad mani taip gerai dabojai.

„Galbūt esate mano kolega ir atpažįstate save, gal esame draugai, gal jūs esate ar būsite mano mokytojas ar susitiksime (o gal jau susitikome) ligoninėje kaip gydytojas ir pacientas. Linkiu nepriimti istorijos asmeniškai, atjausti tą žioplą kažko nežinančią ir bijančią rezidentę Ievą, kartu su ja pasijuokti iš gyvenimo absurdo – kaip bandome juoktis iš beveik kasdien užstringančios e. sveikatos.“

Gintarė Aukselė

Gintarė Aukselė – gydytoja neurologė, psichoterapeutė, aštrialiežuvė, savo leksikonu garsėjanti tinklaraščio „LRezidentė“ autorė, Baltijos jūros gerbėja, kavos snobė. Feisbuke tinklaraštį pradėjo rašyti kaip „Pirmų Metų Rezidentė“, tais pačiais 2020-aisiais, kai įstojo į rezidentūrą. Ją baigusi panoro užbaigti ir rezidentės istoriją, kuri tapo debiutine Gintarės knyga. 

„Nuostabi tarsi sapnas, skaudi, bet ir šildanti širdį. Pasiimkite nosinaičių. Daug nosinaičių.“ – RealSimple.com

Pasaulyje parduota beveik 20 milijonų autoriaus knygų.

Bestselerių „Gyveno kartą Uvė“ ir „Nerimo žmonės“ autorius Fredrikas Backmanas dovanoja tris užburiančias istorijas apie gyvenimo išbandymus ir kalba apie tai, kas iš tiesų svarbiausia.

„Svarbiausias gyvenimo sandoris“ – jaudinanti istorija, vykstanti Kūčių vakarą. Čia susipina dviejų žmonių likimai: drąsios mergaitės, kovojančios už gyvybę, ir pasaulinę verslo imperiją sukūrusio, bet šeimos ryšių netekusio vyro. Šią naktį jam suteikiama proga priimti sprendimą, galintį pakeisti mergaitės likimą. Tačiau prieš tai jis turi suvokti, ko iš tiesų vertas buvo jo paties gyvenimas.

„Ir kasryt kelias namo vis ilgesnis ir ilgesnis“ – jautrus pasakojimas apie besišnekučiuojančius senelį ir anūką. Jie juokauja, kalbasi apie matematiką ir mokyklą, o senelis prisimena savo žmoną – meilę ir netektį, baimę vieną dieną jos nebeprisiminti. Kartais šalia prisėda ir berniuko tėvas, kuriam arčiau širdies ne skaičiai, o muzika ir žodžiai. Visą gyvenimą laukęs tėvo pritarimo, jis atranda su juo ryšį per sūnų. Šioje trapioje tikrovėje trys kartos mokosi pasakyti sudie.

Ir galiausiai – „Sebastianas ir trolis“, iškalbingas apsakymas apie berniuką, kuriam gyventi kur kas sunkiau nei bendraamžiams: jis jaučiasi baisiai vienišas, nemoka džiaugtis ir juoktis. Kol vieną dieną prie jo nežinia iš kur atsiranda trolis – tikras, apaugęs minkštais gaurais, mokantis kalbėti ir kartais kyštelėti kokį išmintingą patarimą. Šia jautria alegorija perteikiama, kaip įveikti baimę ir tapti savimi.

Su nepakartojamu humoru, švelnumu ir išmintimi Backmanas primena: gyvenimas yra dovana. O svarbiausia – kaip ja dalijamės su tais, kuriuos mylime.

Namai ten, kur širdis...

„Vitjerų šeima“ – tai širdį sušildanti istorija apie šeimos, namų ir buvimo savimi svarbą.

Prestonas ir Konstancija Vitjerai visą gyvenimą kūrė šiltus namus savo šešiems vaikams prabangiame, gražiame, istoriniame Manhatano name. Tačiau per kasmetinę slidinėjimo kelionę Alpėse smogia tragedija, ir suaugę Vitjerų vaikai pirmą kartą be tėvų turi susirinkti vaikystės namuose. Kiekvienas jų turi savo kovų: byranti santuoka, vienatvė, verslo sunkumai, asmeniniai iššūkiai ir klaidūs gyvenimo pasirinkimai.

Siekdami išlaikyti šeimą, keturi vyresnieji privalo atidėti į šalį asmenines problemas ir sielvartą, remti vienas kitą ir jaunesniuosius brolį bei seserį. Sprendimas parduoti namą su visais brangiais, į sienas įsigėrusiais prisiminimais atrodo tarsi dar vienas skaudus praradimas. O gal yra ir kitas kelias?

Priversti susitelkti vienas į kitą, broliai ir seserys atranda, kad net sunkiausiais laikais šeima gali būti stipriausia atrama ir galbūt suteikti gyvenimui visiškai naują kryptį. Kas, jei ne šeima, gali pagydyti širdis išbandymų ir skausmo akivaizdoje?

Magijos baimė kamuoja karo nuniokotą Anvivną. Mišrūnai – žmonės, turintys fėjų kraujo, tokie kaip Rija Flitvud, – pašalinami vos pastebėti. Tačiau jos egzekuciją nutraukia netikėtas gelbėtojas – paslaptingasis komandoras Dalgis, daug baisesnis už jos žudikus. Naujo priešo gniaužtuose Rija kovoja dėl išlikimo nederlingose Šiauržemėse. Tačiau kuo toliau nuo namų atsiduria, tuo labiau supranta, kad anaiptol viskas yra ne taip, kaip atrodo, – nei jos baisusis pagrobėjas, nei maras, niokojantis jos mirštančią karalystę, nei ji pati.

Nes Rija nėra paprasta mišrūnė. Keista žymė jai ant krūtinės ir vėjas, kurį ji instinktyviai geba iškviesti, reiškia, kad ji – viena iš keturių sielų, turinčių stichijų galios ženklą, ir jai lemta atkurti magijos pusiausvyrą... arba mirti to siekiant.

Įvaldyti viduje slypinčią galią nėra sunkiausias uždavinys. Aistra vyrui, kuriuo Rija negali pasitikėti, liepsnoja taip aršiai, kaip jos krūtinėje siaučianti audra, ir nekantrauja ištrūkti. Rija turi pasirinkti: užgesinti liepsnas... arba leisti joms ją praryti.

Šiame užburiančiame romane kunkuliuoja magija, romantika ir nuotykiai: jauna mergina vėl įžiebia senovinės pranašystės žarijas, sukeldama audrą, galinčią išgelbėti jos karalystę... arba visus pasmerkti.

„Vėjo valdovė“ – meistriškas epinės fantazijos ir jaudinančios romantikos derinys.“ – Thea Guanzon

Julie Johnson – „Sunday Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi romano „Vėjo valdovė“ autorė. Kai nerašo, Julie dažniausiai galima rasti sėdinčią paplūdimyje netoli savo namų gimtajame Masačusetse, keliaujančią, geriančią per daug kavos ir knygos puslapiuose vengiančią realybės. Debiutinį romaną ji išleido spontaniškai, prieš pat paskutinius studijų metus kolegijoje, ir niekada nesigailėjo tokio sprendimo. Nuo tada ji išleido dar dvidešimt romanų, kurie buvo išversti į daugiau nei dešimt užsienio kalbų ir pateko į bestselerių sąrašus visame pasaulyje.

Mirtinga moteris. Nesenstantis dievas. Sąjunga, kuri išgelbės pasaulį... arba jį pražudys.

„Atšiaurus meistriškai sukurtas pasaulis, kurį sušildo nepaprasta lėtai įsiliepsnojančios meilės istorija. Nespėjau versti puslapių!“

– S. M. Gaither, serijos „Šešėliai ir karūnos“ autorė

Mirtingojo kančios baigiasi mirtimi. Dievo kančia – amžina.

Šis užburiantis lėtai įsiliepsnojančios meilės romanas, įkvėptas „Gražuolės ir Pabaisos“ bei graikų mito apie Hadą ir Persefonę, labai patiks Sarah J. Maas, Jennifer L. Armentrout ir Scarlett St. Clair knygų gerbėjams.

Jau tris šimtus metų Edžvudo apylinkes kausto ledas, nes Tamsos siena – stebuklingas užtvaras, saugantis miestelio gyventojus nuo anapus esančios Negyvosios žemės, – silpnėja. Tamsos sienos griūtį gali sustabdyti tik viena: kraujas mirtingosios, santuoka susietos su pavojingu nemirtinguoju Šiaurės Vėju, kurio širdis, kaip kalbama, tokia pat šalta kaip ir jo valdoma žemė. Atėjo laikas jam išsirinkti nuotaką.

Kai Šiaurės Vėjas nusižiūri Renos seserį, Rena pasiryžta padaryti viską ir išgelbėti seserį, nors tai reikštų, kad teks pasiaukoti pačiai. Tačiau mirtinga ar ne, Rena be kovos nepasiduos...

Įtraukianti ir seksuali meilės istorija su daugybe prieskonių, kad lėktų kibirkštys, o fantastinio pasaulio kūrimas – šviežias ir savitas, net jei akivaizdi pasakų įtaka. Romantiškos meilės gerbėjams tikrai svaigs galva.

– PUBLISHER’S WEEKLY

O KAS, JEI GALĖTUM DAR KARTĄ PAVAKARIENIAUTI SU ŽMOGUMI, KURIO NETEKAI?

Šurmulingame Niujorko restoranų pasaulyje įsikūręs ir apetitą žadinančių valgių aprašymų kupinas „Poskonis“ – tai širdį veriantis žvilgsnis į meilę ir netektį, audringa meilės istorija, pasakojimas apie vaiduoklius, aprėpiantis viską, dėl ko alkstame ir kaip toli esame pasiryžę nueiti, kad pasisotintume.

Kai Kostiai buvo dešimt, mirė jo tėvas, ir nuo tada jis gyvena apsuptas vaiduoklių. Nors jų nemato, Kostia geba justi mėgstamiausių jų patiekalų poskonį – jo burną vis pripildo niekada nevalgyto maisto skonis, ir tada jis žino, kad kažkur šalia yra dvasia. Kone visą gyvenimą slėpęs šį gebėjimą, vieną vakarą Kostia nusprendžia, kad metas su juo ką nors daryti. Tada viskas ir apsiverčia aukštyn kojom.

Paaiškėja, kad Kostia geba sugrąžinti žmonėms išėjusius artimuosius – bent kol jie valgo jo pagamintą patiekalą. Ilgainiui Kostia įtiki, kad jo gyvenimo tikslas – padėti gedintiems nepažįstamiesiems susitaikyti su netektimi, o šito jis ima mokytis pačiame karščiausiame pragare – Niujorko restoranų virtuvėse. Išnaudoti savo ypatingą dovaną Kostią paskatina ir netikėtai sutikta (o gal likimo pamėtėta?) mėlynplaukė aiškiaregė Moira. Dvasių pasaulio apsupty juodu aplanko paprasta žemiška ir už viską didesnė meilė. Deja, apakintas ambicijų Kostia nepastebi pomirtiniame pasaulyje bręstančios katastrofos...

Darios Lavelle romanas – tai degustacinis valgiaraštis, kuris patenkins, sužavės, sujaudins, paguos ir įkvėps net išrankiausius skaitytojus. Ši protą ir sielą pasotinanti istorija trykšta originalumu, nuoširdumu ir niujorkietišku sarkazmu.

„Meistriškai išrutuliota ir labai originali istorija. „Poskonis“ neprimins jums nieko, ką skaitėte anksčiau. Tai ištisas degustacinis valgiaraštis, kupinas vaiduoklių, romantikos, aukštosios virtuvės ir nusikalstamo pasaulio paslapčių. Jis priblokš jus, sužavės ir visiškai pasotins.“

Julia Phillips, romano „Bear“ autorė

12 vieta tarp 100 geriausių metų knygų Italijoje

VERTA PERSKAITYTI VISAS SILVIOS AVALLONE KNYGAS, O ŠIĄ – LABIAUSIAI. PERSKAITĘ SUPRASITE, KAIP JUMS TO REIKĖJO.

Silvios Avallone romanas „Juoda širdis“ įsismelkia į sielą ir skaudina, kelia pyktį, baimę, smalsumą ir šypseną. O skaitant pabaigą per kūną ima bėgti šiurpuliukai.

Tai nėra tiesiog gražiai ir įtaigiai papasakota istorija, tai pasakojimas apie kaltę, sielvartą, atgimimą. Apie šviesą tamsoje.

Dabar tau tai atrodo neįmanoma. Bet patikėk, viskas praeina. O jei negali praeiti – pasikeičia.

Vienintelis būdas nusigauti iki kalnų kaimelio Sasajos – status takas per kaštainių giraitę. Ten vieną dieną ir išdygsta Emilija, pasišiaušusi, liesa kaip šakaliukas raudonplaukė. Nors jai trisdešimt, atrodo kaip paauglė – su violetiniais kerziniais batais ir ryškiai salotine striuke. Brunas stebi ją iš priešais stovinčio namo tarytum įsibrovėlę. Ta mergina kalba ne šio krašto akcentu ir tempiasi krūvą krepšių ir lagaminų. Ką ji veikia čia, kalnuose, toli nuo pasaulio?

Kai jiedu pagaliau susitinka, kiekvienas savos vienatvės atgintas, Emilijos akyse – „be menkiausios liepsnelės, lyg dvi mirusios žvaigždės“ – Brunas įžvelgia prarają, primenančią jo paties, tik priešingą. Jie abu pažįsta blogį: jis – nes patyrė, ji – nes padarė. Sasaja – jų prieglobstis, vienintelis būdas išsisukti nuo ateities, kuria nė vienas nebetiki. Bet ateitis ateina ir vadovaujasi savais įstatymais. Nusikaltėlis tu ar nekaltas, auka ar budelis, laikas bėga ir parodo mus tokius, kokie esame: be galo trapius, lemtingai žmogiškus.

Su meile, kaip apie savus personažus geba rašyti tik didieji autoriai, Silvia Avallone sukūrė savo brandžiausią romaną – pasmerkimo ir išsigelbėjimo istoriją, įsiskverbiančią į tamsiausias, giliausias sielos kertes ir pripildančią jas užuojautos, gyvybės ir šviesos.

„Silvia Avallone – kerėtoja. Ji paima už rankos ir pakviečia eiti kartu. Jeigu jos paklausysi, nebepaleis iki pat galo. Tokie jos pasakojimo kerai.“

Niccolò Ammaniti

Jaunimui nuo 15 metų

LONDONAS, 1923-IEJI. Danguje skraido drakonai, gatvėse siautėja protestai, o Vivjena nesijaudina. Ji laikysis taisyklių, gaus galimybę atlikti vasaros praktiką, skirtą drakonų kalbų studijoms, pasižymės sumanumu ir geru būdu ir pasirūpins, kad jos jaunėlei sesutei nė už ką netektų augti Trečioje klasėje. Jai tereikia išvaduoti vieną drakoną.

Vidurnaktį Vivjena sukelia pilietinį karą.

Jos tėvai suimti, sesuo dingusi, o ji pati pristatyta į Blečlio parką dirbti Kodų nulaužimo skyriuje – jeigu jai pavyks, kartu su šeima galės grįžti namo. Jei ne, visų laukia mirtis.

Atrasdama slaptos drakonų kalbos paslaptis, Vivjena supranta, kad trapus Taikos susitarimas tarp žmonių ir drakonų, yra nesąžiningas, o pavojingas jos darbas gali ją pačią pražudyti.

„Drakonų kalba“ – fantastinis romanas, kurio neįmanoma paleisti iš rankų, akimirksniu tapęs bestseleriu. Drakonai, galybė siužeto vingių, išdavysčių, apsimetėlių pinklės ir jaudinančios uždraustos meilės žybsniai pakerės „Ketvirtojo sparno“ gerbėjus.

„Šį romaną būtina perskaityti, jis ne tik turi įtraukiantį siužetą, bet ir iškelia žodžių bei empatijos svarbą susiskaldžiusiame pasaulyje.“ – School Library Journal

„Draugystė, romantika, lingvistikos ir kovotojų šnipinėjimo subtilybės, persmelktos distopiškos atmosferos ir galybės drakonų – taip galima apibendrinti išdavysčių, nevilties ir ambicijų kupiną epą.“ – Publishers Weekly

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno jų apsupta dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir ši tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Įgijusi Bato Spa universiteto Jaunimo literatūros magistro diplomą, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.

Rebeccos Yarros sukurti drakonai stulbina!  Išdidūs, gražūs, kupini nepakartojamos magijos.

CHRISTOPHER PAOLINI, BESTSELERIŲ CIKL O „PAVELDĖJIMAS“ AUTORIUS

Po beveik pusantrų metų Basgiato karo koledže Violeta Sorengeil supranta, kad laiko mokslams neliko. Neliko ir netikrumui. Mūšis prasidėjo, o priešams artėjant prie sienų ir įsimaišius į gynėjų gretas, neįmanoma žinoti, kuo pasitikėti.

Dabar Violeta turi keliauti už silpstančių Aretijos apsauginių kerų ribos į nepažįstamus kraštus ieškoti sąjungininkų, kurie galėtų palaikyti Navarą. Kelionė išbandys Violetos proto aštrumą, sėkmę ir jėgą; ji padarys viską, kad išgelbėtų tai, ką myli, – savo drakonus, šeimą, gimtinę ir jį.

Net jei teks saugoti didelę paslaptį, galinčią sunaikinti viską.

Jos žmonėms reikia kariuomenės. Reikia galios.

Reikia magijos. Ir reikia to, ką gali rasti tik Violeta: tiesos.

Artėja audra... ne visi pajėgs atlaikyti jos rūstybę.

Raiteliai nebėga. Jie kaunasi.

Violeta Sorengeil

„Mirtingieji“ – visų laikų tarptautiniu mastu sėkmingiausias suomių literatūros debiutas, nuo pasirodymo 2023-aisiais jau išverstas į 28 kalbas.

Torch-Bearer Prize, Finlandia Prize nominantė, Helsingin Sanomat Literature Prize apdovanojimas už geriausią debiutą

„Užburianti. Kone mitiška. Ši reikšminga ir jaudinanti knyga apie prarastas istorijas ir gyvybes mane prikaustė savo magija.“ – Essie Fox, The Fascination autorė

„Tai gražiai sudėtas pasakojimas, gilus ir reikšmingas kaip pati jūra.“ – Phillip Hoare, knygos William Blake and the Sea Monsters of Love autorius

„Mirtingieji“ – tris šimtmečius apimantis, kvapą gniaužiantis romanas apie žinių alkį, ugningas ambicijas, žmogaus ir gamtos susidūrimą.

1741 m. gamtininkas Georgas Wilhelmas Stelleris leidžiasi į ekspediciją su kapitono Beringo įgula ieškoti jūrų kelio iš Azijos į Ameriką. Ekspedicijai žlungant, šį tikslą keičia kitas, netikėtas ir stulbinantis: pasauliui pristatyti naujai atrastą švelniąją jūrų milžinę, jūrų karvę.

1859 m., Rusijai priklausanti Aliaska. Naujai paskirtam gubernatoriui šiame pasaulio užkampyje tenka sukti galvą, kaip pasirūpinti savo ką tik sukurta šeima, ligota iš už jūrų marių atsiųsta seserimi, ir dar atsiskaityti už iškasenų ir medžiojamų gyvūnų skurdų kraštą. Jo išsigelbėjimu tampa jau šimtą metų išnykusiu laikomo jūrinio žinduolio griaučiai. O po dvejų metų vyrų valdomą mokslo pasaulį sudrebina moteris, pasamdyta įamžinti šį gyvį istorijoje.

Galiausiai 1952 m. keliamės į Helsinkio zoologijos muziejų, kurio talentingiausiam restauratoriui tenka užduotis atgaivinti jau išnykusios jūrų karvės griaučius, įkvėpsiančius būsimų kartų vaizduotę. Tik ar žmogus pajėgus išgelbėti gamtą nuo savęs paties?

New York Times bestselerių autorius Adamas Grantas pasakoja, kaip galime pakelti save ir kitus į netikėtas aukštumas.

Mes gyvename talento apsėstame pasaulyje. Tačiau žavėdamiesi žmonėmis, kurie turi įgimtų pranašumų, dažnai nepastebime savo augimo potencialo ir pamirštame, kiek patys esame pajėgūs pasiekti. Visi mes turime galimybę tobulėti. O jei proga nepasitaiko, yra būdų, kaip ją sukurti.

Paslėptas potencialas siūlo naują sistemą, padedančią kelti siekius ir viršyti lūkesčius, nukreipdama dėmesį nuo įgimto genialumo į mokymosi galią. Pasakodamas įtikinamas istorijas ir pristatydamas novatoriškus tyrimus knygos autorius parodo, kad pažanga labiau priklauso ne nuo to, kiek sunkiai dirbate, bet nuo to, kaip gerai mokotės. Augimas nėra susijęs su jūsų turimu talentu – jį skatina charakterio ugdymas. Ši knyga parodo, kaip kiekvienas gali pasiekti didesnius dalykus. Tikrasis jūsų potencialo matas – ne pasiektos viršūnės aukštis, o tai, kiek toli nuėjote, kad ją pasiektumėte.

Ši nuostabi knyga atskleidžia, ko reikia, kad taptum geresne savo versija. Adamas Grantas parodo kelią, kaip ugdyti talentus, kurie anksčiau atrodė nepasiekiami, ir pasiekti tikslus, kurie anksčiau atrodė neįgyvendinami.

– James Clear, knygos Atominiai įpročiai autorius

Adamas Grantas yra Vartono verslo mokyklos organizacinis psichologas. Čia jis septynerius metus iš eilės pelnė geriausio profesoriaus įvertinimą. Jo knygos parduotos milijonais egzempliorių, jo TED paskaitos peržiūrėtos daugiau nei 30 milijonų kartų, o tinklalaidė „WorkLife with Adam Grant“ reitinguose užėmė pirmąją vietą. Novatoriški autoriaus tyrimai įkvėpė žmones permąstyti pagrindines motyvacijos, dosnumo ir kūrybiškumo prielaidas. Grantas pripažintas vienu iš dešimties įtakingiausių vadybos mąstytojų pasaulyje ir įtrauktas į žurnalo Fortune sąrašą „40 Under 40“, jam taip pat paskirti Amerikos psichologų asociacijos ir Nacionalinio mokslo fondo apdovanojimai už išskirtinius mokslinius pasiekimus. Grantas baigė Harvardo universitetą, o Mičigano universitete įgijo daktaro laipsnį, be to, jis yra buvęs jaunių olimpinių žaidynių tramplino šuolininku. Autorius gyvena Filadelfijoje su žmona ir trimis vaikais.

Fenomenalaus bestselerio „Istorijų sergėtoja“ autorė Sally Page pristato nepaprastai gražų ir žavų romaną, kupiną paslapčių, tik ir laukiančių, kada gi jos bus atskleistos…

Džo Sorsbi naujas gyvenimo skyrius prasideda dabar... Slėpdamasi nuo praeities, ji sutinka padirbėti jaukioje dėdės Vilberio raštinės reikmenų parduotuvėlėje. Tarp šiluma dvelkiančių medinių lentynų pirkėjai čiupinėja spalvotas užrašų knygeles ir rašinėja savo mintis, leidžiančias žvilgtelėti į jų gyvenimus. Tai bent trumpam numaldo sudaužytą Džo širdį.

Kai susipažįsta su Ruta, vikare, pabėgusia nuo mįslingos praeities, ir Malkolmu, įžengusiu į aštuntą dešimtmetį ir vis dar ieškančiu savęs, Džo staiga suvokia – ji ne viena.

Tai, ką šiuodu žmonės turi papasakoti apie save, gali pakeisti Džo gyvenimą, jei tik ji juos įsileis į savo širdį.

Tobula dovana knygų mylėtojams, romano „Istorijų sergėtoja“ ir Evie Woods „Dingusio knygyno“ gerbėjams. Tai puikus romanas apie paslaptis ir galimybes iš naujo pradėti gyvenimą bei draugystę, užgimstančią pačiose netikėčiausiose vietose.

Kodėl šią knygą laikai rankose? Davė kas nors ar pati nusipirkai, knygyno konsultantei įrodžiusi, kad nesi boba?

Tada gerai – esi maniškė. Tokia pat amžinai jauna, pasiutusi, nenugalima.

Leiskimės abi į aistringą ir linksmą 200 puslapių kelionę, užkariaudamos pasaulį, užkariaudamos save.

Duok man ranką. Oho, kaip smarkiai plaka tavo širdis!

Apie ką su tavimi kalbėsiuosi šioje knygoje, spinduliuojančioje gyvenimo džiaugsmu?

• Apie tai, ką patyriau ir supratau per dešimt metų, kurie skiria „Ne bobų vasarą“ nuo šitos knygos – mano šešiasdešimtmetį nuo septyniasdešimtmečio.

• Apie tai, kaip netapau žyde: apie bandymą surasti Dievą ir naują tėvynę Jeruzalėje.

• Apie gyvenimą jachtoje, kuris buvo mano pragaras. Apie galybę kelionių – vienišų ir ne – bandant užkariauti didelį ir nesvetingą pasaulį.

• Apie nesibaigiančias pastangas užkariauti save.

• Apie Ispaniją, kurią pasirinkau kaip paskutinius savo gyvenimo namus, nes čia galima gyventi... iš lietuviškos pensijos. Taip, iš tikrųjų g y v e n t i.

• Ir galiausiai apie meilę, kuri mane vis ištinka. Štai ir vėl. Ar jau paskutinis kartas? Kaip manai?

Informacija vartotojui

- Ši knyga priklauso nesteroidinių antibobinių knygų grupei.

- Skirta silpno ir vidutinio laipsnio subobėjimo simptomams mažinti.

- Galima skaityti nevalgius, taip pat kartu su maistu ir gėrimais.

- Skaitant knygą ir dvi savaites po rekomenduojama vengti bendravimo su abiejų lyčių bobomis.

- Pasireiškus šalutiniam poveikiui (nenumaldomam norui pakeisti pasaulį) arba atsinaujinus subobėjimo sindromui (perdėtam dėmesiui televizoriui, pomidorams ir anūkams, taip pat nutukimui), nesikreipti į gydytoją ar vaistininką. Giliai įkvėpti, iškvėpti ir perskaityti dar bent vieną knygos puslapį.

- Jei perskaičius visą knygą, per tris dienas savijauta nepagerėjo, rekomenduojama įdėmiai pažiūrėti į veidrodį.

Iš Rūtos gyvenimo atradimų

• Kad tu pati taptum vaivorykšte, tau nieko nereikia daryti. Tik lietuje atsisukti į saulę.

• Kad ir koks būtų tamsos greitis, šviesos greitis didesnis.

• Užtrunka ilgus dešimtmečius, kol pagaliau tampi jaunas.

• Vienatvė yra Dievo bausmė už nusikaltimus, kurių nesi padaręs.

• Po visų klajonių, po visų sutiktų vyrų tikrai žinau, ko moteriai reikia. Emocinio stabilumo ir geros širdies.

Rūta Vanagaitė – rašytoja, prodiuserė, legendinio festivalio LIFE sumanytoja, projektų „Pagauk kampą“, „Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ autorė. Jos knygos „Ne bobų vasara“, „Mūsiškiai“, „Jis“ ir kitos sulaukė didelio populiarumo, taip pat ir prieštaringų vertinimų. „Ne boboms“, parašyta Ispanijoje, – aštuntoji autorės knyga.

Kūrinys išverstas į 21 kalbą ir pelnė Reader’s Digest bei Washington Post geriausios metų knygos titulą.

„Iš dalies Vilis Vonka, iš dalies magiškasis realizmas ir labai jaudinanti... Ji priminė man, kad net užaugęs, jei gerai ieškosi, savo viduje vis dar rasi vaiką.“ Jodi Picoult

Suprantate, tai istorijos kuria mus. Mes ką nors perskaitome ir tai mus sujaudina, paliečia širdį, mums prakalba, o tada... tada mus keičia.

Skaudžią vaikystę be tėvų meilės Liusei ištverti padėjo „Laikrodžių salos“ knygų serija. Kruopelytė magijos iš šių knygų merginai praverstų ir dabar, sulaukus dvidešimt šešerių ir taupant kiekvieną centą, nes jos didžiausia svajonė dirbant mokytojos padėjėja – įsivaikinti vieną savo mokinių, našlaičiu tapusį Kristoferį. Tačiau kai po ilgų metų tylos jos mylimiausių vaikystės knygų autorius grįžta su nauju kūriniu ir paslaptingu kvietimu skaitytojams įsitraukti į žaidimą jo saloje ir taip laimėti vienintelį knygos egzempliorių, mergina žino, kad tai – jos gyvenimo šansas, kurio nevalia praleisti. Tačiau varžovai gudrūs, knygos iliustratorius pavojingai žavus, o pats rašytojas nenuspėjamas... Tad viskas bus dar sudėtingiau, nei Liusė tikėjosi.

„Norų žaidimas“ – knyga, kurios magija skaitytojų lyginama su „Čarliu ir šokolado fabriku“. Tai tikra dovana mūsų širdyje gyvenančiam vaikui.

„Gudru, tamsu ir viltinga... Tai meilės laiškas skaitymui ir vaikystės istorijoms, kurios mus ir užaugusius dar ilgai veikia.“ V. E. SCHWAB, New York Times bestselerių autorė, parašiusi „Nematomą Adės Laru gyvenimą“

Šachmatų istorija. Kruiziniame laive grupelė keleivių meta iššūkį pasaulio šachmatų čempionui – pakviečia sužaisti partiją. Iš pradžių grupelė pralaimi didmeistriui, bet netikėtai jiems į pagalbą ateina paslaptingas nepažįstamasis – ima pašnibždomis patarinėti, ir šansai išsilygina. 

Tai įtempto siužeto dramatiškas pasakojimas apie maniją ir genialumo kainą.

Kelionė į praeitį. Po devynerių metų, praleistų kare, Liudvigas pagaliau sugrįžta ir sutinka moterį, kurią aistringai mylėjo ir kuri buvo pažadėjusi jo laukti. Tačiau abu jau gerokai pasikeitę... O gal jų meilė tebėra gyva nepaisant sunkumų, išdavysčių ir laiko? 

Jaudinantis pasakojimas apie nostalgišką ilgesį ir trapų meilės grožį.

Jausmų sumaištis. Rolandas universitete sutinka dėstytoją, kuris įtraukia jį į literatūros ir žinių pasaulį. Bet staiga Rolandui ima atrodyti, kad šis nepaprastas žmogus nežinia kodėl jo nekenčia. Tikroji šių jausmų priežastis visiems laikams pakeis abiejų vyrų gyvenimą.

Stefanas Zweigas (1881–1942), austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas, – vienas skaitomiausių XX a. pradžios Europos rašytojų („Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“, „Nepažįstamosios laiškas“, „Permainų svaigulys“). Jo kūriniai – su psichologine potekste, įtaigūs, įtempto siužeto, atskleidžiantys žmonių aistras bei silpnybes. Universalios rašytojo gvildenamos temos nepraranda aktualumo ir šiandien.

Dieną ji – ledi Džordžiana, hercogo sesuo, bjauraus skandalo sužlugdyta dar prieš pirmąjį jos sezoną. Bet tiesa kur kas labiau pribloškianti: tamsiausiose Londono kertėse ji yra Čeisas, paslaptingas nepažįstamasis, garsiausių miesto lošimo namų įkūrėjas. Daugelį metų niekas nė nenumanė apie jos dvigubą tapatybę... iki šiol. 

Sumanaus, entuziastingo, velniškai gražaus Dankano Vesto dėmesį patraukia atstumtoji gražuolė, kažkaip susijusi su tamsos ir nuodėmių pasauliu. Supratęs, kad ji slepia kur kas daugiau, nei gali pagalvoti iš pirmo žvilgsnio, Vestas užsispiria įminti visas Džordžianos paslaptis, atskleisti praeitį, sukeldamas grėsmę ateičiai ir viskam, ką ji brangina... įskaitant ir širdį. 

MacLean užbaigia populiariąją „Nedorėlių taisyklių“ seriją jai būdingu meistrišku siužetu, rafinuotu stiliumi ir sodriu juslingumu. Puiki išskirtinės serijos pabaiga. – Kirkus Reviews 

Aštrus sąmojis, juoko prošvaistės, bręstantis pyktis ir puikiai sukurti veikėjai suteikia šiam puikiam pasakojimui sodrumo ir meistriškai atskleidžia daugelį socialinių, klasinių ir moterų problemų, kartu padovanodami stulbinamą meilės istoriją... Nuostabi, viliojanti, nepaprastai pagauli knyga. – Library Journal 

Tikra draugystė neturi ribų

Hana ir Keitė susidraugavo penktoje klasėje, kai Hana užvožė berniukui, bandžiusiam žvilgtelėti Keitei po sijonu. Nuo to laiko jos artimos lyg seserys, nors jų gyvenimai susiklostė nevienodai.

Keitė su vyru Deividu sukūrė šeimą ir džiaugiasi augindami dvi žavias dukreles. O štai Hana su sutuoktiniu Benu jau ne vienus metus mėgina susilaukti kūdikio. Žinia, kad ji tikriausiai niekada netaps mama, sudaužo Hanai širdį. Matydama, kaip draugė kankinasi, Keitė ryžtasi padaryti ypatingą paslaugą – išnešioti jai kūdikį.

Dvi šeimos, kupinos atgimusios vilties, jaudulio ir dėkingumo, pradeda lemtingų sprendimų kupiną kelionę tėvystės link…

Įžvalgi ir stulbinamai atvira knyga. Tai jaudinantis pasakojimas apie dvi moteris, tvirtą draugystę, nelengvus pasirinkimus ir pavojų, į kurį esame priversti žengti siekdami savo svajonių.

Karma visada mylėjo rašytinį žodį. Vaikystėje ją dažnai buvo galima rasti sukišusią nosį į knygą arba rašančią istorijas apie pačiūžomis čiuožinėjančius dramblius. Suaugusi (dažniausiai jai pavyksta tokiai būti) ji tapo perkamiausių knygų autore, kurios debiutinis romanas „Eime su manimi“ („Come Away with Me“) pateko į „Globe & Mail“ geriausių 2015 metų knygų šimtuką. Antroji Karmos knyga „The Choices We Make“ taip pat buvo įvertinta skaitytojų ir papuolė į perkamiausių sąrašus. 2017 metų pavasarį pasirodė ir trečiasis jos romanas „In This Moment“.

Karma yra pelniusi „National Magazine“ apdovanojimą, jos straipsniai spausdinti tokiuose leidiniuose kaip SELF, „Redbook“, „Today‘s Parent“, „Best Health“, „Canadian Living“ ir „Chatelaine“.

Karma su vyru, dukra ir šunimi gyvena netoli Toronto, Kanadoje. Tuo metu, kai nedailina kuriamo romano siužeto linijų, ji dažniausiai bėgioja arba treniruoja savo pašėlusį šunį, leidžia laiką su šeima, jaukia virtuvę ir šniukštinėja po elektronines parduotuves rinkdamasi daiktus, kurių vis tiek nepirks. Šiuo metu Karma jau kankina savo nešiojamąjį kompiuterį dirbdama prie naujausios knygos.

Jis yra hercogas Žudikas, apkaltintas Maros Louv nužudymu jos jungtuvių išvakarėse.

Neprisimenantis tos lemtingos nakties, Templas dvylika metų karaliauja tamsiausiuose Londono užkaboriuose, turtingas ir galingas, bet slegiamas kaltės. Kol vieną naktį vėl išdygsta Mara, siūlydama vienintelį dalyką, apie kurį jis svajojo, ‒ išteisinimą.

Ledi sugrįžo...

Mara neplanavo kada nors grįžti į pasaulį, iš kurio buvo pabėgusi, bet kai jos brolis visiškai prasiskolino prabangiam Templo kazino, jai neliko kitos išeities, tik pasiūlyti Templui sandorį: ji pasirodo aukštuomenei ir atskleidžia tai, ką žino tik ji viena, ‒ kad jis nėra žudikas.

Kilo skandalas...

Tai atrodė puikus sandoris, kol Templas suprato, kad ledi ‒ ir jos praeitis – jam reiškia daugiau, negu galėjo atrodyti. Jam teks sukaupti visas jėgas, kad atsispirtų šios paslaptingos, beprotiškos moters, pasiryžusios rizikuoti viskuo dėl garbės, traukai ir... meilės jėgai.

„Jeigu norite protingo, sąmojingo ir aistringo istorinio romano, rekomenduoju rinktis bet kurią MacLean knygą.“ – Lisa Kleypas

„Tai ne tik nuostabus, gniaužiantis kvapą romanas, bet ir istorija, kurios intensyvumo ir gilumo pojūtis išliks dar ilgai po to, kai ją perskaitysite. Puikiai sukurta!“ – RT Book Reviews

„MacLean dovanoja skaitytojams tamsią, sodrią ir nepaprastai aistringą istoriją, kuri nuo pradžios iki pabaigos užvaldo emocijas. Kupina nuostabių dialogų, įsimintinų personažų ir tiesiog gero santūrus sąmojo, „Meilė ir menas“ pasižymi visomis romanui būtinomis savybėmis.“ – Booklist

„MacLean ir šioje knygoje sukuria patrauklius ir sudėtingus personažus, nukreipia juos meilės ir susitaikymo taku, kuris prasideda iš pažiūros neįmanomais kompromisais, o viską vainikuoja išskirtinė pabaiga. Viliojanti ir emociškai sodri knyga.“ – Kirkus Reviews

Prieš daugiau nei tūkstantį metų į Umbrą atvyko pirmieji žmonės. Umbra tapo jų namais, tėvyne ir prieglobsčiu. Šiose žemėse vietos užtenka visiems: kilmingų dinastijų valdomoms šalims, nepriklausomam pirklių gildijos miestui ir piratų lizdui, vadinamam Laisvąja Draugija. Įvykus pasikėsinimui į sosto įpėdinį ir jo gvardiją, apiplėšiama Akademijos, kur ugdomi maginiai Reginčiųjų gabumai, biblioteka. Tarp pavogtų knygų – ir ta, kurioje aprašytas bandymas ištrinti ribą tarp gyvybės ir mirties. Kodėl susikirs gvardijos leitenanto, Akademijos auklėtinio Doreno es Tua ir iš tėvynės priverstos bėgti Čintos imperatoriaus šnipės Pjen Du Giuili keliai? Ir ką reiškia Umbroje vis dažniau pasirodantys ūkanos šešėliai?

„Tamsa ryja tamsą“ – pasakojimas apie pasaulį, labai panašų į mūsiškį, koks jis buvo XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje. Panašų, tačiau tuo pat metu visiškai kitokį.

Gintautas Kęstutis Ivanickas (gim. 1967 m. Kaune) – rašytojas, vertėjas. Apsakymai, publikuoti rinkiniuose „Geriausia Lietuvos fantastika“, pelnė apdovanojimų. 2003 m. pasirodė debiutinis autoriaus maginės fantastikos romanas „Laumės mėnuo“. 2016 m. išleista istorinių miniatiūrų knyga „38 minučių karas“. Fantastinis romanas „Tamsa ryja tamsą“, papildytas apsakymais „Septintoji taisyklė“ ir „Šmėklos“, išleidžiamas antrą kartą.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/e7096e4d-c45e-468b-8ebb-fec2bebc7933.html

„Jis prisiminė, kaip blykčiojo ledo kristalėliai, vėjo blaškomi tarp gūrančių griuvėsių, išsibarsčiusių ant neaukštų kalvų netoli Laiko Kapų, prisiminė ir dar už juos šaltesnį plieno blizgesį – juo tvieskė protu neaprėpiamas Šraiko medis, pasišiaušęs metaliniais dygliais. Prisiminė kraupius riksmus naktį, prisiminė ir šimtabriaunių, rubino ir kraujo raudonumo paties Šraiko akių žvilgsnį.“

„Hiperionas“ – kosminė opera, įkvėpta mitologijos ir epų. Jau klasika tapęs, 1989 m. išleistas kūrinys autoriui pelnė „Locus“ premiją ir Hugo apdovanojimą už geriausią mokslinės fantastikos romaną.

XXVIII amžius. Žmonijos Hegemonija atsidūrusi ant katastrofos slenksčio: tarpžvaigždinis karas su paslaptingaisiais Benamiais atrodo neišvengiamas. Neaiškūs ir DI TechnoŠerdies tikslai. Visi ženklai rodo, kad įvykių epicentru taps nuošalus Hiperiono pasaulis – ten stūkso legendiniai Laiko Kapai ir įsikūręs Šraikas, mirtį nešantis padaras, kurio galių nevaržo nei erdvės, nei laiko ribojimai. Ten į paskutinę piligriminę kelionę išsiruošia septynetas atidžiai atrinktų piligrimų. Kiekvienas iš jų turi savų paslapčių ir siekių, dėl kurių, jei reikėtų,  paaukotų gyvybę. O vienas savo rankose galbūt laiko žmonijos likimą.

Dan Simmons (gim. 1948) – amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos, siaubo romanų ir trilerių rašytojas. Apie 15 metų dirbo literatūros mokytoju, kurį laiką rengė mokymo programas gabiems vaikams. Jau daugiau kaip 35 metus yra atsidėjęs tik rašymui. Kartais kuria savo nuošalioje kalnų trobelėje Vindvokeryje, prie kurios stovi 2,5 metro aukščio skulptūra – aštriais spygliais apsmaigstytas Simmonso sukurtas personažas Šraikas. Ją rašytojui padovanojo buvusi mokinė.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6da53151-df10-4e09-886d-0b1a0f608182.html

Įdomu, ar jus taip pat keistai traukia prie manęs, kaip mane prie jūsų; niekada neturėjau draugės – nejaugi rasiu ją dabar?

Apsupta tėvo ir tarnų globos devyniolikmetė Laura leidžia dienas tarp vaizdingų Štirijos miškų Austrijoje, senoje gotikinėje pilyje. Laikas čia teka lėtai ir nuspėjamai, kol vieną ūkanotą pilnaties vakarą nutinka šis tas keisto. Nuo kalvos kaip uraganas pasileidžia karieta ir su trenksmu apvirsta pilies gyventojų akivaizdoje. Išdrįsusi prasimerkti Laura išvysta iš karietos iškeliamą jauną moterį. Jos motina prisistačiusi paslaptinga dama prašo laikinai pagloboti dukrą. Laura maldauja tėvą sutikti ir šis nusileidžia. Neilgai trukus merginos pajunta abipusę simpatiją.

Airių rašytojo Sheridano Le Fanu apysaka „Karmila“ (1872) – pirmas literatūros istorijoje pasakojimas apie vampyres, dažnai laikomas svarbiausiu XIX a. gotikinės literatūros kūriniu. Būtent jis įkvėpė šio žanro šedevru laikomą Bramo Stockerio „Drakulą“. Tačiau, kitaip nei „Drakula“, „Karmila“ pastaraisiais dešimtmečiais įgavo antrąjį kvėpavimą. Kūrinys vertinamas ne tik kaip gotikinė siaubo istorija, bet ir kaip psichologinė drama, tirianti moters seksualumą, troškimus, apsėdimo temą. „Karmila“ daugybę kartų adaptuota įvairiais formatais – nuo filmų iki komiksų ir vaizdo žaidimų.

„Tai priminė įsimylėjėlio įkarštį ir vertė mane drovėtis; tai buvo nepakenčiama ir kartu neatsispiriamai masino; rydama mane akimis ji traukė mane savęsp ir karštos jos lūpos klaidžiodavo mano skruostu bučiuodamos ir kone kūkčiodama ji kuždėjo: – Tu mano, tu būsi mano, tu ir aš – kaip viena amžinai.“

„Ši hipnotizuojanti apysaka, toli gražu ne „tik“ pasakojimas apie vampyrus, kelia susidomėjimą įvairiais požiūriais – lyčių vaidmenų, seksualumo vaizdavimo, politiniu, kultūriniu aspektais. Be to, labai plati žanrinė, stilistinė jos įtakos sfera įvairioms meno rūšims: ji padarė poveikį gotikiniam romanui, viduramžių estetika grįstai literatūrai, kinematografui.“

Kathleen Costello-Sullivan, šiuolaikinės airių literatūros profesorė

https://itraukiojileidyba.lt/cert/565cffc4-38af-4bb1-962e-51bb0f3fa85a.html

Skaitytojams nuo 14 m.

Heizelė Trepas visada jautėsi kitokia nei jos broliai ir seserys. Tryliktasis vaikas, tėvų pažadėta vienam iš dievų, vaikystę praleidžia laukdama, kol jos krikštatėvis – Merikas, mirties dievas – ateis ir pasiims ją su savimi.

Pagaliau pasirodęs, jis atskleidžia savo planus: Heizelė turi tapti didžia ir garsia gydytoja. Merikas ją apdovanoja gebėjimu akimirksniu atrasti vaistą, kokio reikia ligoniui. Tačiau kiekviena dovana turi savo kainą…

Heizelė taip pat regi, jei ligonis jau priklauso mirties karalystei, ir privalo užbaigti jo kančias… visiems laikams. Persekiojama nužudytųjų šmėklų, Heizelė trokšta pabėgti. Tačiau likimas atveda ją į karališkuosius rūmus, kur ji sutinka Leopoldą – lėbautoją princą, niekinantį visus ir viską. Heizelė susiduria su sunkiausiu pasirinkimu: gelbėti mirties ženklu pažymėtą karalių ar paklusti likimui? Ji žino, ką turi daryti. Ir žino, ko trokšta jos širdis. Kas nutiks, jei ji pasipriešins mirčiai?

Apdovanota stulbinama vaizduote, Erin A. Craig sukūrė kvapą gniaužiančią istoriją. Ką reiškia nugyventi prasmingą gyvenimą? Ir kaip mes pateisiname neįmanomus sprendimus, daromus dėl tų, kuriuos mylime?

„Tryliktasis vaikas“ – knyga, kurią privalo perskaityti visi romantinės, tamsios ir epinės fantastikos gerbėjai.

Erin A. Craig yra parašiusi The New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje pabuvojusias knygas „Druskos ir sielvarto namas“, „Smulkios paslaugos“ ir „Seni pražūties namai“. Autorė nuo mažens mėgo pasakoti istorijas. Baigusi Mičigano universitetą, kur įgijo scenografijos ir teatro bakalauro laipsnį, ji dirbo teatro vadybininke – koordinavo tragiškas operas su kuprotais veikėjais, spiritizmo seansais ir klounais žudikais, kol galiausiai nusprendė pati rašyti ne mažiau šiurpius pasakojimus knygų puslapiuose. Erin – aistringa skaitytoja, nebloga siuvinėtoja, pašėlusi krepšinio gerbėja bei rašomųjų mašinėlių kolekcionierė, su vyru ir dukra gyvena Vakarų Mičigane. Daugiau apie ją sužinosite apsilankę svetainėje erinacraig.com

„Craig ir vėl dovanoja užburiantį šedevrą. Mėgavausi kiekviena akimirka!“

– Lauren Blackwood, The New York Times bestselerio „Už šių nuodėmingų sienų“ autorė

Leipcige po tiltu srovė išplukdo sudarkytą jaunos moters kūną. Komisaras Valteris Pulaskis netrukus pastebi, kad prostitutės Natali, emigrantės iš Čekijos, nužudymo tyrimas jo kolegoms nėra prioritetinė užduotis. Jis imasi savarankiško tyrimo, prie jo prisideda Natali motina Mikaela, siekianti bet kokia kaina surasti dukters žudiką. Komisaras ir aukos motina aptinka kruviną serijinio žmogžudžio pėdsaką, vedantį per Prahą ir Pasau iki pat Vienos. Ten advokatė Evelina Mejers ką tik ėmėsi atstovauti klientui, įtariamam brutaliu jaunos moters nužudymu. Padariusi lemiamą neteisingą sprendimą, Evelina pati vos netampa dar viena auka...

Andreasas Gruberis gimė 1968 m. Vienoje, su šeima ir keturiomis katėmis gyvena Grilenberge, Žemutinėje Austrijoje, yra laisvai samdomas rašytojas. Parašęs kelis labai sėkmingus ir apdovanojimus pelniusius apsakymus ir romanus. Daugiau apie autorių ir jo knygas galima rasti adresu www.agruber.com, taip pat www.facebook.com/Gruberthriller .

Labiausiai vertinu Andreasą Gruberį už tai, kad jis eina savitu pasakojimo keliu. Jo kuriama atmosfera yra tokia patikima ir suprantama, kad norėtųsi sekti paskui jį. 

Andreasas Eschbachas