Detektyvai, trileriai, siaubo literatūra

„Sunday Times“ bestseleris nr. 1

Viskas prasidėjo nuo vakarėlio pas kaimynus...

Džiaugsmu ir energija trykštanti kaimynų pora iš gretimo namo pakviečia Aną ir Marką Končius užsukti vakarienės. Tačiau jiems griežtai pasakoma: jokių vaikų; nieko asmeniško, tiesiog kaimynė Sintija negali pakęsti kūdikių verksmo, ypač per savo vyro gimtadienį. Nors Ana nėra tikra, ar elgiasi teisingai, jiedu su vyru susitaria, kad kas pusvalandį eis patikrinti, ar jų pusės metų mažylė Kora ramiai miega lopšyje. Končių namai vos už kelių žingsnių – juk nieko blogo nenutiks...

Tačiau dabar viskas atrodo kaip didžiulė klaida: spengiančios tylos užlietuose Anos ir Marko namuose knibžda būrys policininkų, kiekvienas detektyvo Rasbacho klausimas tėvus gramzdina vis giliau į neviltį, o Koros nebėra. Dingo. Kažkas ją paėmė, kol jie linksminosi visai šalia.

Įsibėgėjant įtemptoms lenktynėms su laiku, ima aiškėti nuslėptos detalės, į paviršių iškyla ilgai gniaužta pagieža ir nuoskaudos, slapti planai ir išdavystės. Kuo pasitikėti, kai visi gali būti kalti, o tavo gyvenimas pažiro į šipulius ir jo nebėra kaip surinkti atgal?

„Nenuspėjamas, gudriai susuktas katės ir pelės žaidimas, painiuose dusinančių santykių labirintuose ieškant tiesos.“
Metro

„Maniau, kad „perskaičiau vienu prisėdimu“ – tiesiog atsibodusi, nuvalkiota klišė. Oi, kaip aš klydau!..“
Linwood Barclay

„Nuo „Popierinių sienų“ negalėsite atsitraukti nė per žingsnį: deginantis troškimas sužinoti tiesą nepaleis iki paskutinių puslapių. Tačiau kai suprasite, kas iš tikrųjų įvyko, gali būti jau per vėlu…“
Lisa Gardner

Shari Lapena (Šeri Lapeinja, g. 1960) – kanadietė trilerių autorė. Prieš pradėdama rašytojos karjerą, dirbo teisininke, anglų kalbos mokytoja. 2016 m. išleido pirmąjį trilerį „Popierinės sienos“, kuris iškart sukėlė tarptautinį susidomėjimą ir tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu. Šiuo metu autorės knygos išverstos į daugiau nei 35 pasaulio kalbas.

Alvinai Naitli pavyko pasiglemžti gražios ir išlepintos sesers Betės gyvenimą, bet Alvė veikiai supranta, kad už pavogtą dvynės tapatybę mokės didelę kainą. Ypač po to, kai Sicilijoje randamas negyvos Betės kūnas. Tačiau policija – toli gražu ne vienintelis dalykas, dėl kurio Alvei reikia nerimauti. Praleidusi naktį Londono viešbutyje „Ritz“ su gražuoliu meilužiu, ryte supranta, kad Nino paspruko su jųdviejų pavogtu lambordžiniu ir dviem milijonais eurų.

Bet Alvė niekada nesistengė bėgti nuo iššūkių. Ji atvira širdimi priima savo tamsiąją pusę ir, įsitraukdama į mirtiną katės ir pelės žaidimą, ima persekioti išdaviką per visą Europą, kol galiausiai atsiduria prabanga tviskančioj Romoj. Nė pragare nerastum tiek įniršio, kiek jo turi atstumta moteris, – tik ar Alvė spės įvykdyti savo keršto planą, iki ją pavys pačios padaryti nusikaltimai?

„Prikaustanti antiherojė!“
US Weekly

„Daugiaplanis nuotykių trileris su gero humoro užtaisu.“
Booklist

Chloé Esposito (Chlojė Espozito) – britų rašytoja. Oksfordo universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas, yra dirbusi anglų kalbos mokytoja bei mados žurnaliste. „Įniršis Romoj“ – antroji trilogijos knyga, kuri, kaip ir pirmasis trilogijos romanas „Klasta Sicilijoj“, bus išleista daugiau kaip 20 šalių.

Jis visų mėgstamas policijos inspektorius.

Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos.

Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi.

Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku.

Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės.

Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško.

Nebent žudys.


„Išradingas ir įtikinamas. Nesbø sukūrė tamsų, tačiau teikiantį vilties mūsų nerimastingų laikų „Makbetą“.“
New York Times Book Review

„Šiuolaikinis „Makbetas“ – tai niūrūs peizažai, nusikaltėlių (ne)ištikimybė, sumanūs ir išradingi pabėgimai, tamprūs nusikaltėlių ir juos bandančių sugauti policininkų ryšiai.“
Washington Post


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Naujausias autoriaus kūrinys „Makbetas“, šiuolaikinė Williamo Shakespeare'o tragedijos „Makbetas“ interpretacija, jau spėjo užkopti į pasaulinių bestselerių viršūnes.

Vos už trijų namų detektyvo Viljamo Vistingo kaimynas beveik keturis mėnesius išsėdėjo negyvas priešais televizorių. Artimųjų neturėjęs Vigas Hansenas buvo atsiskyrėlis ir niekas jo nepasigedo. Nors policija nerado jokių smurtinės mirties žymių, byla susidomi Vistingo dukra – žurnalistė Lina. Ji imasi tirti Hanseno gyvenimą, norėdama kaip tik prieš Kalėdų šventes parašyti straipsnį apie susvetimėjusią Norvegijos visuomenę.

Tuo pat metu Vistingas imasi naujos bylos: eglučių parke berniuko su tėčiu aptikto lavono nužudymo. Paaiškėja, kad nežinomas žmogus su durtine žaizda gulėjo nepastebėtas nuo vasaros pabaigos. Neįprastas radinys vyro drabužiuose policijai iškelia daugybę klausimų, o šie veda paskui pavojingiausią žudiką per visą Norvegijos policijos istoriją. Sudėtingo tyrimo įkarštyje Vistingo neapleidžia nuojauta, kad kaimyno mirtis ir nepažįstamo vyro žmogžudystės byla turi kažką bendra.

„Jørn Lier Horst talentas neatsilieka nuo iškiliausių skandinaviškojo detektyvo meistrų!“
The Times

„Bauginantis ir originalus knygos siužetas: kaip šaltakraujis žudikas, meistriškai pasinaudojęs visuomenės atstumtaisiais, tampa nematomas.“
Shotsmag

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi ir unikalią patirtį pritaiko romanuose. Norvegijoje itin populiari knygų serija apie detektyvą Viljamą Vistingą – jos dalys ne kartą pakliuvo į Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

Kur baigiasi realybė ir prasideda paranoja?

Ana Foks jau dešimt mėnesių neišeina iš namų. Tarsi vaiduoklis kasdien klaidžiodama po kambarius menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais žiūri senus filmus ir pro fotoaparato objektyvą atidžiai stebi kaimynų gyvenimus.

Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia stingdantis riksmas. Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje.

Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje, visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą? Kiekvienas knygos herojus slepia šiurpias paslaptis, o tiesa kur kas niūresnė, nei buvo galima numanyti...

„Labiausiai prikaustantis trileris po Gillian Flyn romano „Dingusi“. A. J. Finnas – drąsus ir ryškus naujas talentas!“
„New York Times“ bestselerių autorė Tess Gerritsen

„Nuostabiai tamsus, elegantiškas trileris, atkuriantis Hičkoko ir klasikinio „noir“ atmosferą. Įtemptas, apgaulingas ir puikiai parašytas. Netikėti siužeto posūkiai išpildyti iki tobulybės, o pagrindinės herojės Anos pilkšvai niūrių namų aprašymas sukuria šiurpulius keliančią klaustrofobišką atmosferą.“
C. J. Tudor, detektyvo „Kreidelių žmogus“ autorius

Amerikiečio rašytojo A. J. Finno (A. Dž. Finas, g. 1980 m.) talentas tiesiog skirtas kinematografiškoms Hičkoko stiliaus istorijoms kurti! „Moteris lange“ – laukiamiausias šių metų debiutinis psichologinis trileris, iš karto atsidūręs „New York Times“ perkamiausių knygų viršūnėje JAV bei žaibiškai užkariavęs knygų topus kitose šalyse. A. J. Finnas ilgą laiką dirbo žurnalistu ir rašė tokiems leidiniams kaip „Los Angeles Times“, „Washington Post“, „Times Literary Supplement“.

Yra vietų, kur mirusieji nenurimsta...

Šiaurės Švedijoje plyti daug pelkynų, kur dar akmens amžiuje dievams buvo aukojami žmonės. Biologė Natali, atvykusi į mažą kaimelį šalia pelkės, imasi ją tyrinėti. Tačiau greitai paaiškėja, kad šis kaimelis kažkada buvo jos vaikystės namai – vieta, kurioje nutiko daug siaubingų dalykų. Natali bijo pelkynų, bet kartu jaučia jiems protu nesuvokiamą trauką.

Vieną gūsingą rudens naktį prie pat pelkės Natali randa sąmonės netekusį vyrą pilnomis kišenėmis aukso – būtent taip senovėje, anot legendų, dievams ir buvo aukojami žmonės. O netoli kūno – ką tik iškastą kapą. Ar pelkė šaukiasi naujų aukų, kaip puse lūpų kalba prietaringi kaimo žmonės? O gal vis dėlto tai žmogiškojo blogio padariniai?

„Aukojimo pelkė“ – tamsus, paslapties ir įtampos kupinas pasakojimas apie gamtos jėgas, formuojančias mus supančią tikrovę, apie istorijas, kurias pasakojame, kad geriau suprastume aplinkinį pasaulį ir save, ir apie tai, kokių baisių pasekmių galime patirti, tas istorijas interpretavę klaidingai.

„Dargana, tamsa, senosios legendos ir paslaptimis alsuojanti pelkė. Neabejotinai geriausias metų debiutas.“
Crimegarden

„Puikiai išlaikyta siaubo, įtampos, folkloro ir mokslo pusiausvyra…“
Johannas deckarhörna

„Skaitant krėtė šiurpas.“
Nya Wermlands tidning

„Taip vaizdinga, kad visu kūnu imi justi drėgmės skleidžiamą pulsavimą.“
Dast Magazine

„Pelkę užgulusi migla ir ją juosianti gamta romane grėsmingai atgyja. Riba tarp gyvenimo ir mirties, gamtos ir žmogaus, realybės ir regimybės užčiuopta stulbinamai... Vilioja ir kartu palieka trikdantį nesmagumo jausmą. Niekada į klampias pelkes nežiūrėsiu taip pat.“
Accent Magazin

Susanne Jannson (Siuzana Janson, g. 1972) – Švedijos žurnalistė, fotografė ir rašytoja. „Aukojimo pelkė“ – jos debiutinis romanas, kuris bus išleistas net 25 pasaulio kalbomis.

Vieną ankstų rytą Kopenhagos senamiesčio name pensininkas Grėgersas Hermansenas, nešdamasis šiukšlių maišą, leidžiasi suklypusiais laiptais. Žemesnio aukšto kaimynių buto durys praviros. Grėgersui kyla įtarimų, todėl nusprendžia diskretiškai įsitikinti, ar viskas gerai. Tačiau, šlepetės nosimi atsargiai stumtelėjęs duris, netenka pusiausvyros ir krenta ant buto grindų. Atsipeikėjęs pajunta, kad guli ant kruvino mirusios jaunos moters kūno.

Taip prasideda namo gyventojų ir žmogžudystės tyrėjų Jepės Kiornerio ir jo kolegės Anetės Verner košmaras. Negana to, paaiškėjus, kad žudikas ant aukos veido išpjaustė ornamentą, nužudytosios buto nuomotoja ir kaimynė Estera de Laurenti prisipažįsta rašanti detektyvinį romaną, kuriame lygiai taip pat savo bute antrame aukšte nužudoma jauna moteris. Tačiau Esteros de Laurenti romanas dar nebaigtas, kaip nebaigta ir jaunos moters nužudymo byla.

„Engberg – nepaprastai gera mezgėja. Jos numegztas siužeto voratinklis – pavojingai viliojantis ir tobulai suraizgytas.“
Berlingske

„Nuostabus atradimas! Talentinga autorė turi peilio ašmenų aštrumo akį mažoms detalėms, kurios ir padaro veikėjus visapusiškus, itin žmogiškus ir... tiesiog tikrus.“
Liv

„Jeigu mėgstate trilerius ir ieškote naujo mėgstamiausio šio žanro rašytojo, pradėkite nuo „Sėjiko“.“
ALT for Damerne

Katrine Engberg (Katrinė Engberg, g. 1975) – danų rašytoja, choreografė ir režisierė. Ji yra keleto teatro spektaklių bendraautorė, Danijos valstybinio transliuotojo pramoginių laidų režisierė. 2012 m. kartu su rašytoja Anne Mette Hancock išleido epistolinį romaną „Užsičiaupk, arkly!“. Gyvena Kopenhagoje su vyru ir sūnumi. Šis romanas – jos solo debiutas.

Detektyvas Viljamas Fokas, kolegų vadinamas Vilku, prieš ketverius metus brutaliai užpuolė ką tik išteisintą įtariamąjį, tvirtai įsitikinęs, kad jis ir yra serijinis žudikas. Vilkas kalėjimo išvengė, bet ne psichiatrų dėmesio. Šie nenuleidžia akių nuo jo net tada, kai detektyvas grįžta į tarnybą.

Iškviestas į naujo nusikaltimo vietą Vilkas nė nesusidomi – dar vienas kūnas ir tiek. Tačiau jo kolegė Emilė Bakster įspėja: tai neeilinė byla, iš tų, kurios pasitaiko tik kartą per karjerą. Netrukus Vilkas tuo įsitikina pats: negyvėlis vienas, tačiau sudurstytas iš šešių skirtingų aukų kūnų dalių. Žiniasklaida jį pramins „Skudurine lėle“.

Įtampa ima kilti, kai buvusi Vilko žmona, televizijos žurnalistė Andrėja gauna siuntinį: sąrašą su dar šešių aukų pavardėmis ir būsimų jų mirčių datomis. Paskutinė pavardė sąraše – paties Viljamo Foko.

Žudikui žengiant vienu žingsniu greičiau nei policija, prasideda nuožmios lenktynės su laiku, o Vilkas vis giliau grimzta į tamsius praeities prisiminimus ir vis aštriau ima suvokti, kad ši byla jam gali būti lemtinga.


„Žudantis siužetas. Žudantis tempas. Žudantys posūkiai ir genialiai suktas žudikas! Gimė nauja kriminalių romanų žvaigždė.“
Simon Toyne

„Žvėriškas malonumas! Įspūdingas, tamsus, galingos jėgos ir juodojo humoro kupinas kriminalinis romanas.“
Gregg Hurwitz

„Demoniškai išradingas trileris apie serijinį žudiką!“
Mason Cross


Daniel Cole (Danielis Koulas) – britų rašytojas, tituluojamas naujuoju kriminalinių romanų genijumi. Anksčiau jis dirbo paramediku ir yra įsitikinęs, kad šis ypač sudėtingas darbas padėjo sukurti itin tikroviškas žmogžudysčių scenas, o personažus apdovanoti išskirtiniu juodojo humoro jausmu. „Skudurinė lėlė“ yra debiutinis D. Cole'o romanas, kuris jau spėjo sulaukti didžiulės sėkmės ir bus išleistas daugiau kaip 30-yje šalių. Tai pirmoji detektyvo Viljamo Foko serijos knyga.

Jo Nesbø detektyvų tamsa ir Paulos Hawkins trilerių įtampa

PRIEŠ

Ema Boman saugo paslaptį: jos viršininkas, charizmatiškas ir kontroversiškas verslo magnatas Jesperas Orė paprašė jos rankos. Vienintelė jo sąlyga – kad šitai liktų tik tarp jų.

PO

Prabangiame Jespero Orės užmiesčio name policija randa jaunos moters kūną nukirsta galva. Nužudytosios tapatybė neaiškėja, klaikiai panašus nusikaltimas, įvykdytas prieš dešimtmetį, taip ir liko neišaiškintas, o Jesperas Orė dingo be pėdsako.

Paslaptingiausios metų žmogžudystės tyrėjai policininkas Peteris Lindgrenas ir kriminalinių nusikaltimų psichologė Hanė Lagerlind Šion aklavietėje. Problema dar ir ta, kad jųdviejų santykiai pašliję jau dešimt metų. Nuo tada, kai Peteris paliko Hanę.

Kas yra nužudytoji moteris? Kur dingo Jesperas Orė? Kokių paslapčių turi Ema? Ką slepia Hanė? Kas neduoda ramybės Peteriui? Ir kodėl meilė dažnai yra tokia nenuspėjama? Stokholmą kaustant žiemos šalčiui, Emos, Peterio ir Hanės likimams lemta neišvengiamai susipinti šiurpiame apsėdimo, keršto, beprotybės, žlugusios meilės ir tamsių praeities šešėlių šokyje.


„Šis pasakojimas lėtai ir subtiliai išsiskleidžia į daugiasluoksnį, psichologiškai niuansuotą žmogžudystės tyrimą, kuriame, užuot priartėjus prie tiesos, nuo jos vis labiau tolstama - iki kol ji atskleidžiama visa savo jėga.“
Arne Dahl


Camilla Grebe (Kamila Grebė, g. 1968) – viena žinomiausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. Daugelį jų parašė duetu su seserimi, o „Meilužis ir drugys“ yra jos solo debiutas, tarptautiniu mastu jau įvertintas už unikalų literatūrinį balsą skandinavų kriminalinėje literatūroje.

Vyrausiojo inspektoriaus Viljamo Vistingo karjera prasidėjo prieš septyniolika metų tiriant sudėtingą dvidešimtmetės Sesilijos Lindės pagrobimo bylą. Pasibaigęs tragiška jaunos merginos mirtimi, tyrimas Norvegijoje sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

Šiandien Viljamas Vistingas – itin gerbiamas detektyvas, meistriškai tiriantis komplikuotas bylas. Tačiau, į dienos šviesą iškilus naujai informacijai, Vistingas apkaltinamas suklastojęs svarbiausius Sesilijos bylos įrodymus ir pasodinęs į kalėjimą nekaltą žmogų. Jis nušalinimas nuo pareigų, o žurnalistai it medžiokliniai šunys, užuodę naują grobį, vėl sutelkia dėmesį į skandalingus bylos faktus ir „susitepusį“ detektyvą. Kankinamas abejonių ir vedamas žūtbūtinio noro išsiaiškinti tiesą, Vistingas slapta atverčia seniai užmirštą bylą. Tačiau jo mintis drumsčia nauja dar vienos jaunos merginos pagrobimo byla.

„Unikali ir įtraukianti istorija apie policijos detektyvo kovą už teisybę siaubingos nelaimės akivaizdoje.“
„The Martin Beck“ apdovanojimo komisija

„Nepriekaištingas, daugialypis ir kupinas įtampos pasakojimas.“
„Crime Time“

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

„Norvegija gali didžiuotis savo sūnumis: Henriku Ibsenu, Edvardu Munchu ir geriausiu trilerių rašytoju Jo Nesbø.“
New York Times

Moderniame Oslo kalėjime dešimtmetį kalintis Sonis – idealus kalinys. Ramaus būdo vaikinas seniai tapo kitų nuteistųjų išpažinčių klausytoju, o korumpuota kalėjimo valdžia naudojasi juo svetimiems nusikaltimams nuslėpti. Už šias keistokas paslaugas kaliniui nenutrūkstamai tiekiamas heroinas. Narkomanu, abejingu savo likimui, Sonis tapo, kai, norėdamas išvengti susitepusio policininko vardo, nusižudė jo tėvas. Tačiau netikėta kalinio išpažintis supurto primigusią Sonio sąmonę – taip seniai slėpta tiesa apie tėvo mirtį paskatina jį suregzti ir įvykdyti genialų pabėgimo iš kalėjimo planą. Prasideda nuožmi, šaltakraujiškai apskaičiuota keršto medžioklė. Šį kartą Sonis diktuos žaidimo taisykles.

Vyresnysis inspektorius Simonas Kefas, senosios policijos mokyklos atstovas, vieną dieną gauna naują nužudymo bylą ir naują kolegę. Sekdami Oslo nusikalstamo pasaulio pėdsakais, Simonas ir Kari netikėtai įsitraukia į Sonio vykdomų žmogžudysčių tyrimą. Vaikino tėvas buvo inspektoriaus draugas ir kolega, todėl Simonas įtaria, kas yra naujasis Oslo mirties angelas ir kokie Sonio tikrieji tikslai.

„Dar vienas stiprus Nesbø talento pavyzdys, kuriuo jis kuria istoriją, grojančią visomis nervų stygomis ir tokiu intensyvumu, kad, rodos, sutalpintų į vieną ir Bibliją, ir Betmeną. Anksti sakyti, tačiau nenustebčiau, jei ši knyga gautų metų detektyvo titulą.“
Ekstra Bladet

„Tai paini ir sukrečianti istorija. Žiaurūs, pikti ir atgailaujantys policininkai bei nusikaltėliai... Tai, ko ir reikėtų tikėtis iš geriausio norvegų šiuolaikinių detektyvų autoriaus, galbūt geriausio šiuolaikinių detektyvų autoriaus apskritai.“
The New York Times Book Review

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Jo knygos ne kartą puikavosi tarptautinių bestselerių sąrašuose. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.

Refaelis atsimeną tą akimirką, lyg tai būtų vykę vakar. Jiedu su sužadėtine žvelgė į raibuliuojantį jūros horizontą, pūtė lengvas vasaros brizas. Ana paklausė:
„Ar mylėtum mane, net sužinojęs tamsiausią mano paslaptį?“

Ką atsakytumėte jūs? Ana buvo jo gyvenimo meilė. Po trijų savaičių turėjo įvykti jųdviejų vestuvės. Refaelis buvo tvirtai įsitikinęs, kad mylėtų savo būsimą žmoną nepaisant nieko. Bent jau taip galvojo, kol Ana, virpančia ranka pasiraususi savo rankinėje ir padavusi jam nuotrauką, tarė žodžius, kurie pakeitė jų gyvenimą visam laikui: „Tai padariau aš“.

Apstulbęs jis žvelgė į siaubingą Anos paslaptį tylėdamas. Sukrėstam vyrui drebėjo rankos. Jis atsistojo ir netaręs nei žodžio išėjo. Kai grįžo, buvo jau per vėlu: Ana buvo dingusi. Nuo tos siaubingos dienos Rafaelis nepaliauja ieškojęs mylimos moters.

Velniška intriga, nepakartojamai žavūs personažai, kiekvieną akimirką lydinti nežinia: "Mergina iš Bruklino" yra vienas ambicingiausių ir sėkmingiausių Guillaume'o Musso romanų.


„Neįtikėtina įtampa! Atsivertę romaną, nebegalėsite jo paleisti iš rankų, kol nesužinosite, kas iš tiesų toji mergina iš Bruklino. Pasiruoškite bemiegėms naktims...“
Marc Fernandez, „Metronews“

Guillaume Musso (Gijomas Muso, gim. 1974) – populiariosios prancūzų literatūros fenomenas. Pasaulyje parduota daugiau kaip 25 milijonai jo kūrinių egzempliorių, jo knygos išverstos į 40 kalbų. Nuo 2011 m. Prancūzijoje Musso yra perkamiausias autorius. Lietuvoje taip pat didelės sėkmės sulaukė „Baltų lankų“ išleistos knygos „Dabarties akimirka“, „Centrinis parkas“, „Popierinė mergina“, „Rytoj“, „Po septynerių metų“ ir „Angelo kvietimas“.

Puikus vasaros vakaras Amsterdame. Dvi sutuoktinių poros susitinka pavakarieniauti prašmatniame restorane. Ragaudami gardžius patiekalus jie mandagiai šnekučiuojasi apie kasdienius dalykus. Tačiau po tuščiais, nerūpestingais žodžiais slypi baisi paslaptis, galinti sugriauti jiems gyvenimą. Sulig kiekvienu nauju patiekalu peiliai tarsi aštrėja...
Vakarienei pasiekus kulinarinę kulminaciją, pagaliau prabylama apie paslaptį. Romanas išsirutulioja į kvapą gniaužiantį psichologinį trilerį, kuriame niekas nėra nekaltas.


„Perskaičius šį įtraukiantį romaną, joks apsilankymas restorane nebebus įprastas.“
De Volkskrant

„Kaip toli galima eiti, siekiant apsaugoti savo vaiką?“
Vrij Nederland

„Kochas laviruoja tarp žanrų: tai ir trileris, ir psichologinis romanas, ir satyra vienu metu. Jis neleidžia pagrindiniams veikėjams elgtis pagal skaitytojų lūkesčius.“
Tzum

Hermanas Kochas (gim. 1953) žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet“) kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Debiutavo romanu „Gelbėk mus, Marija Montaneli“. 2009-aisiais pasirodžiusi „Vakarienė“ išgarsino autorių visame pasaulyje. Romanas buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir ilgas savaites nesitraukė iš „The New York Times“ bestselerių sąrašo. Knyga autoriaus tėvynėje pelnė 2009-ųjų Metų knygos titulą ir Publikos premiją („NS Publieksprijs“). Pagal romaną Nyderlanduose sukurta spektaklių ir filmas „Vakarienė“ (rež. Menno Meyjes).

Lizai ir Arturui lemta matytis tik kartą per metus.
Jis savo gyvenimą praleidžia jos ieškodamas...
...Ji savąjį – jo laukdama.

Kai Lizai prausiantis duše netikėtai šalia išdygsta pirmąkart gyvenime matomas vyras, ji iš visų jėgų jam tvoja ir pabėga. Antrąkart jie susitinka bare. Šįkart – neatsitiktinai, nes Arturas jos ieškojo po visą Niujorką. Tačiau ji nė nenutuokia, kad tai tas pats vyras. Tarp jų akimirksniu užsimezga nepaprastas ryšys.
Nuo šiol Liza rizikuos viskuo, kad galėtų būti su Arturu. Net jeigu jis prašys padaryti keisčiausių dalykų... Nes Arturas ne toks kaip visi vyrai. Jis Lizai atskleidžia siaubingą paslaptį, kuri jų meilę paverčia sunkiausiu gyvenimo išbandymu:

„Tai, kas su manimi darosi, yra neįsivaizduojama, bet vis dėlto tikra...“

Labiau nei bet kada anksčiau nenuspėjamas Niujorkas tampa Lizos ir Arturo jausmų labirintu. Jiedu sujungia savo likimus, kad pabėgtų nuo negailestingiausio jų meilės priešo – laiko.

„Dabarties akimirka“ – svaiginantis, romantiškas, įtemptas psichologinis trileris su kvapą gniaužiančia pabaiga.

Trumpas, aštrus ir makabriškas trileris

Samdomas žudikas Ulfas bėga. Jo bosas, negailestingas ir nuožmus narkotikų magnatas Žvejys, už išdavystę baudžia mirtimi. Išsigelbėjimą Ulfas bando surasti Norvegijos šiaurės smaigaly – ten, kur saulė vasarą niekada nenusileidžia žemiau horizonto. Nors bet kokį tikėjimą vyras prarado seniai, jį priglaudžia vietinė religinė bendruomenė. Slėpdamasis medžiotojų trobelėje negyvenamoje plynaukštėje, Ulfas supranta, kad tik pamokslininko dukros Lėjos ir jos sūnaus Knuto dėka dar nesubyrėjo trapi riba tarp gyvenimo ir mirties. Tačiau jų rūpestis Ulfo neapsaugo nuo beprotybės, besismelkiančios su vidurnakčio saulės sutemomis. Rodos, iš toli jau ataidi Žvejo smogikų žingsniai.


Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø kūrinys ir trilerio „Kraujas ant sniego“ tęsinys, kurį galima skaityti kaip atskirą knygą, – subtilus, tamsios nežinios ir stingdančios įtampos kupinas trileris apie samdomą žudiką, kurio širdis žvėriškoms kriminalinio pasaulio taisyklėms buvo per gera.


„Nepriekaištingo siužeto ir idealaus tempo knyga, dar ir sodriai juokinga bei mirtinai rimta.“
Publishers Weekly (US)

„Labai gerai parašyta... Meistriškas pasakojimas.“
NRK (Norway)

„Lingvistiniai fejerverkai pakylėja romaną. Šmaikštūs veikėjų portretai, nuostabūs peizažai... – užuomina, kad Nesbø mėgavosi kiekviena šios knygos rašymo akimirka.“
VG (Norway)

„Nesbø pasakojimas – elegantiškas ir stilingas. <...> Kaip ir kituose jo kūriniuose, nuotaika svyruoja: čia dar tik kelia virpulį, o štai jau audringa, čia švelni, vos trikdanti, o po akimirkos jau brutali.“
Ekstra Bladet (Denmark)

„Praryjamas vienu kartu <...>.“
The Independent (UK)

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.

Trumpas, taiklus ir žaibiškas trileris.

Ulavo meilė gali būti tokia pat stipri, kaip ir gebėjimas žudyti. Vis dėlto jis visada vienišas, nes jo profesija – baudėjas. Kai gyvenimui užsidirbi bausdamas, sunku su kuo nors užmegzti artimą ryšį. Tačiau, regis, pagaliau jis sutiko savo svajonių moterį. Tik yra dvi problemos: ji – jo boso žmona, o Ulavą ką tik nusamdė ją nužudyti.

Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø darbas – greito veiksmo, glaustas ir lyriškai tamsus trileris, kurio centre – rankas susitepęs, bet nuoširdus antiherojus, samdomas žudikas, ramiai besileidžiantis į meditacinius apmąstymus apie meilę ir mirtį.


„Neginčijamai skandinaviško trilerio karalius... Mums jau tapo įprasta, kad Nesbø trileriai didelės apimties, juose daug staigių siužeto vingių, žiaurios prievartos, o štai minimalistinis ir trumpas tarsi poezija Kraujas ant sniego – visiška priešingybė ankstesniems autoriaus romanams.<...>“
The Times


„Puikus romanas... Kraujas ant sniego turi vyriško romantizmo, kurį randame, pavyzdžiui, filmuose apie mafiją... Tai vienas iš „tų“ elementų, kurie šį romaną paverčia tikrai gera literatūra.“
Dagbladet (Norway)


„Kraujas ant sniego – asmeninis Nesbø „bulvarinis skaitalas“ dviem prasmėmis. Tai ir duoklė kietai sukaltam aštuntojo dešimtmečio pasakojimo stiliui, ir kartu paralelės su Quentino Tarantino filmais.<...>“
Dagsavisen (Norway)


„Gryna, kruvina, šalta, mistinė ir žavinti tamsuma.“
CrimeFictionLover

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.