Detektyvai, trileriai, siaubo literatūra

Vos vienas praleistas posūkis, ir linksmas nuotykis tampa nesibaigiančiu aštuonių valandų košmaru.

Šešiems draugams – pavyzdingajai Medei, jos pasipūtėliui broliui Oliveriui ir jo tobulai merginai Reinai, nuolat kvailiojančiam Saimonui, grupės naujokui Arturui ir melagysčių bei paslapčių kankinamai Redai – kelionė kemperiu turėjo būti tik pašėlusiai smagi pavasario atostogų pradžia.

Tačiau vienąsyk neteisingai pasukus dingsta GPS signalas ir grupelė galiausiai atsiduria ne lauktojoje stovyklavietėje, o atokioje laukymėje. Susikivirčiję ir sunerimę, kad niekaip nepavyksta rasti kelio atgal ir dabar teks nakvoti gūdžių miškų apsuptyje nežinia kur, jie staiga susiduria su kur kas šiurpesne problema: neperregimoje tamsoje kiekvieną jų žingsnį ima lydėti raudona virpanti optinio taikiklio švieselė...

Pamažu jie suvokia, kad čia atsidūrė neatsitiktinai: žudikui reikia aukos. Tik kuris taps jo grobiu? Kuriam iš draugų nebus lemta pasitikti auštančios dienos?

„Paslaptys, įtampa ir nenutrūkstantis veiksmas – ši knyga darsyk įrodo, kad Jackson yra jaunimo romanų karalienė.“
Independent

„Iš proto varančius klausimus tik dar labiau kursto gudriai išslapstytos užuominos – laukia nepamirštamas pasivažinėjimas.“
Kirkus Reviews

Holly Jackson (Holė Džekson) – britų rašytoja, „New York Times“ bestselerio „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“, pagal kurį sukurtas „Netflix“ serialas tuo pačiu pavadinimu, autorė, itin populiari „TikTok“ platformoje. Kurti pradėjo dar paauglystėje, o pirmąjį romaną parašė būdama penkiolikos. Ji mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir, žiūrėdama kriminalinę dokumentiką, apsimesti detektyve. Autorės paskyras galite rasti socialiniuose tinkluose „X“ ir „Instagram“ (@HoJay92).

Pliusai, minusai ir kita amžėjimo matematika

Lavija Šurnaitė – beveik dvidešimt metų Lietuvoje žinoma žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja, populiarių knygų autorė. 

Knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, „Optimizmo genas“, „Pakeliui su savimi“ pelnė dešimčių tūkstančių skaitytojų simpatijas, puikavosi šalies knygynų ir bibliotekų skaitomiausių knygų dešimtukuose.

„Iki keturiasdešimties žmogus kylą į savo kalną, o paskui tik leidžiasi žemyn“, – galvoje sukasi girdėta citata.

Eikit sau, visi kaip susitarę! Tarsi pasirašę slaptą sandėrį kiekviename žingsnyje priminti, kad mano laikrodėlis tiksi – tik tak.

Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+... Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio, klubo durys plačiai atvertos ir jums. 

Atvirai, nuoširdžiai, bet neprarasdama humoro ir ironijos, autorė leidžiasi tyrinėti naujo pasaulio, kuris ištinka įžengus į brandą. Kaip atrasti, kaip pažinti save iš naujo metų virsmuose ir, svarbiausia, išgyvenus pokyčius ir nepatogias patirtis, švęsti savo esybę!

„Vis smalsiau imame tyrinėti – kas mums nutinka amžėjant? Lavijos Šurnaitės knygoje „Suaugusių moterų klubas“ įvardijami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys.“

GENOVAITĖ PETRONIENĖ, PSICHOLOGĖ IR RAŠYTOJA

„Nuo pirmojo sakinio Lavija traukia tuo, kas nepaleidžia skaitant visą knygą, – humoru ir atvirumu. Lengvai, žaismingai, nuosekliai ir atvirai pasakodama apie savo asmeninę kelionę, Lavija dalijasi atradimais ir „o, taip!“ momentais, pakeitusiais jos nuostatas, suvokimą ir leidusiais prisijaukinti nepatogų pokytį. Skaitydama knygą, atpažinau ir savo mintis bei nuostatas apie amžėjimą.“

KRISTINA SAVICKYTĖ, AKTORĖ

“Po 40-ojo gimtadienio vieną neplanuotą dieną suvoki, kad mirsi ir kad tai nutiks gerokai anksčiau, nei atrodė 20-ies. Ties šia vieta galima pradėti sielvartauti, nerimauti ar bandyti susigrąžinti tai, kas niekada nebegrįš. Bet galima atverti širdį gyvenimui taip plačiai, kaip iki tol nedrįsai, nebetaupyti gražiausių suknelių ar aukštakulnių, ir galų gale iš tiesų pamilti save.”

VIKTORIJA URBONAITĖ, RADIJO IR TV LAIDŲ VEDĖJA

„NEW YORK TIMES“ ir „THE SUNDAY TIMES“ bestseleris

Kartais suaugti – tai susidurti su savo demonais.

Džeimis Konklinas, vienišos motinos sūnus, tenori paprastos vaikystės, nors pats nėra paprastas. Berniukas gali regėti tai, ko niekas kitas nemato, ir atskleisti tai, ko niekas kitas neįstengtų sužinoti. Jis gali bendrauti su mirusiaisiais... ir priversti juos sakyti tiesą. Mama apie šį antgamtinį gebėjimą sūnui liepia neprasitarti jokiam gyvam padarui. O gal labiau reikėtų saugotis ne gyvųjų, o mirusiųjų?

Kai mamos draugė Niujorko policijos detektyvė Džeimį įtraukia į žudiko, kuris net ir po savo mirties baudžiasi surengti kruviną išpuolį, gaudynes, vaikinukas supranta, kad jo talentas turi kainą. Nors jam pavyko atskleisti numirėlio paslaptį, kova su mirties demonu dar nebaigta. Ir didysis tos kovos prizas – paties Džeimio gyvybė. O gal net ir kai kas daugiau!

Naujausias Stepheno Kingo romanas „Vėliau“ – aukščiausios kokybės siaubo literatūros karaliaus darbas, šiurpi, jaudinanti istorija apie vaiko pažintį su gyvenimu, jo pastangas atskirti blogį nuo gėrio. Knygoje skamba kultinio siaubo romano „Tas“ atgarsiai, Kingas įspūdingai ir nepamirštamai nagrinėja, ko reikia, kad pasiryžtume susigrumti su blogio įsikūnijimu ir visomis jo atmainomis.

„Iš dalies detektyvas, iš dalies – trileris... bauginančiai jautrus ir nuoširdus.“

The New York Times

„Grėsme alsuojantis detektyvas, puikiai tinkantis Jo Nesbø ir Stiego Larssono trilerių gerbėjams.“

Erik Axl Sund, tarptautinio bestselerio „Varnų mergaitė“ autorius

„Anderso de la Motte’s romanas – elegantiškai parašyta žudiko maniako drama.“

„Dagens Nyheter“

Aštrialiežuvė užsispyrėlė inspektorė Leo Asker turėtų tapti Malmės policijos sunkių nusikaltimų skyriaus vadove. Tereikia rasti netikėtai dingusią turtingos šeimos dukrą Smilą Holst. Tačiau Asker karjeros sėkmė kolegoms vyrams policijoje kelia pavydą ir inspektorė, vos pradėjusi tirti naująją bylą, perkeliama į prarastų sielų skyrių. Čia, policijos nuovados rūsyje, atsiduria pamirštos, niekam nereikalingos bylos ir... atstumti ar prasikaltę darbuotojai. 

Nušalinta nuo dingusios merginos bylos, Asker neria į mįslingą bylą naujame skyriuje. Kažkas geležinkelio klubo makete jau keletą metų palieka figūrėles, kurios, išsiaiškina Asker, primena įvairiausius be žinios dingusius asmenis. Viena figūrėlių nepaprastai panaši ir į Smilą Holst. 

Dėl dviejų iš pradžių lyg ir nesusijusių bylų Asker leidžiasi į paslaptingą kelionę po tamsias, blogiu alsuojančias Švedijos kalnų gelmes.

„Kalnų karalius“ seka geriausių Švedijos detektyvų autorių pėdomis. Andersas de la Motte rašo taip pat intriguojančiai, kaip „Merginos su drakono tatuiruote“ autorius Stiegas Larsonas.  Ir „Kalnų karalių“ perskaitysite vienu prisėdimu.

„La Vanguardia“

Andersas de la Motte (g. 1971 m.), buvęs policijos pareigūnas, kaip rašytojas debiutavo 2010 metais pristatydamas trilerį „Žaidimas“ ir tapo vienu populiariausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. De la Motte yra parašęs net kelias populiarias detektyvų serijas, „Kalnų karalius“ – naujausios rašytojo serijos „Inspektorė Asker“ pirma dalis.

TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.

Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.
Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.

„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“
Sunday Times

„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“
Daily Express

„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“
Wall Street Journal


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.

Vyrausiojo inspektoriaus Viljamo Vistingo karjera prasidėjo prieš septyniolika metų tiriant sudėtingą dvidešimtmetės Sesilijos Lindės pagrobimo bylą. Pasibaigęs tragiška jaunos merginos mirtimi, tyrimas Norvegijoje sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

Šiandien Viljamas Vistingas – itin gerbiamas detektyvas, meistriškai tiriantis komplikuotas bylas. Tačiau, į dienos šviesą iškilus naujai informacijai, Vistingas apkaltinamas suklastojęs svarbiausius Sesilijos bylos įrodymus ir pasodinęs į kalėjimą nekaltą žmogų. Jis nušalinimas nuo pareigų, o žurnalistai it medžiokliniai šunys, užuodę naują grobį, vėl sutelkia dėmesį į skandalingus bylos faktus ir „susitepusį“ detektyvą. Kankinamas abejonių ir vedamas žūtbūtinio noro išsiaiškinti tiesą, Vistingas slapta atverčia seniai užmirštą bylą. Tačiau jo mintis drumsčia nauja dar vienos jaunos merginos pagrobimo byla.

„Unikali ir įtraukianti istorija apie policijos detektyvo kovą už teisybę siaubingos nelaimės akivaizdoje.“
„The Martin Beck“ apdovanojimo komisija

„Nepriekaištingas, daugialypis ir kupinas įtampos pasakojimas.“
„Crime Time“

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“

Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.

„S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.“

BTJ

„Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.“

Litteratursiden

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ – penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Tarptautinis bestseleris

Lenora Houp, septyniolikmetė,

Virve pakorė seserį, kai nieks nematė.

Vieną 1929-ųjų vakarą kraupios Houpų šeimos žudynės sukrėtė visą Meino pakrantę. Nors daugelis žmonių manė, kad kalta septyniolikmetė Lenora, to įrodyti policijai nepavyko. Apie tragiškąjį vakarą ji niekada nekalbėjo, bet daugiau nekėlė kojos iš Vilties akligatvio – namo ant skardžio, kuriame ir įvyko žudynės.   

Peiliu nudūrė savo tėvą

Ir mamą nusiuntė pas Dievą

1983-ieji, pagyvenusių žmonių prižiūrėtoja namuose Kitė Makdyr atvyksta į griūvantį Vilties akligatvį rūpintis Lenora. Ji greit sužino, kad ankstesnė slaugytoja savo globotinę paliko pabėgdama vidury nakties. Prirakinta prie neįgaliojo vežimėlio septyniasdešimtmetė pacientė yra praradusi gebėjimą kalbėti ir su Kite bendrauja spausdindama žodžius rašomąja mašinėle. Vieną vakarą naudodamasi ja Lenora pateikia viliojantį pasiūlymą – noriu tau viską papasakoti.

„Ne mano darbas“, – gynėsi Lenora, 

Bet ji vienintelė kvėpuoja oru. 

Kai Lenora ima aprašinėti įvykius, privedusius prie Houpų žmogžudysčių, išryškėja kur kas daugiau šiurpios istorijos detalių, nei buvo žinoma. Kitė pradeda įtarinėti, kad Lenora galbūt nepasako tiesos iki galo – ir kad ši bejėgė moteris, kuria tenka rūpintis, gali būti pavojingesnė, nei iš pradžių manė.  

„Bauginanti ir tokia įtraukianti knyga, kad norėdama perskaityti dar vieną skyrių vos nepavėlavau į lėktuvą.“

Rachel Hawkins, New York Times bestselerio Dingusi žmona autorė 

„Dinamiškas... svaiginantis gotikinis detektyvas.“

New York Times Book Review

Po kvapą gniaužiančių detektyvinių trilerių „Dėžė“ ir „Kultas“ du populiarūs Švedijos autoriai –  Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato paskutinę trilogijos knygą „Miražas“.  Ji labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus. Naujajame romane, sukurtame pagal geriausias skandinaviškų trilerių tradicijas, policijos detektyvė Mina ir mentalistas Vincentas tiria šiurpias Stokholmo požemių paslaptis ir stengiasi užbėgti už akių pasikėsinimui į šalies teisingumo ministro gyvybę. 

Stokholmo metro tunelyje randami žmogaus kaulai. Paaiškėja, kad tai visuomenei žinomo finansininko palaikai. Policija stengiasi aptikti nors menkiausią užuominą, kas iš tiesų nutiko, deja, nesėkmingai. Lyg to būtų maža, reikia tirti ir įtartiną teisingumo ministro gautą žinutę, skelbiančią, kad jo valandos – suskaičiuotos. 

Nusiplūkusi ir viltį praradusi policijos inspektorė Mina Dabiri vėl priversta kreiptis pagalbos į mentalistą ir kūno kalbos ekspertą Vincentą Valderį. Nors ir slegiamas paslapties, keliančios grėsmę paties gyvybei, Vincentas prisijungia prie komandos. Netrukus Stokholmo požemiuose randama dar viena krūvelė kaulų. 

Ar žmonės, kurių palaikai aptikti skirtingose metro vietose, gyvenime turėjo ką bendro? Ar gali būti, kad šie griaučiai kaip nors susiję ir su paslaptinga grėsme teisingumo ministrui? Mina ir Vincentas leidžiasi į pavojų kupinas ir desperatiškas lenktynes su laiku, stipriai abejodami, ar šįkart jas laimės. 

Henrikas Fexeus – žinomas švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jis yra parašęs daugiau nei 15 knygų, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 1,2 milijono egzempliorių 35 kalbomis. Nemažai išleista ir lietuviškai: „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“,  „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kt.

Camilla Läckberg – viena sėkmingiausių Švedijos rašytojų. Jos knygų išversta į daugiau nei 40 kalbų, išleista daugiau nei 60-yje šalių, parduota daugiau nei 30 milijonų kopijų tiražu.

„Įspūdingo siužeto kriminalinis romanas. Jo pabaigoje autoriai rašo, kad pasiilgs Minos Dabiri ir Vincento Valderio. Jų tikrai pasiilgsiu ir aš.“ 

Bohusläningen

Ar kada nors esate dėl ko nors klydę?

Junona klydo dėl Vini Krauč.

Prieš atsikraustydama į Kraučų namus, Junona manė, kad Vini ir jos vyras Naidželas mėgaujasi tobula santuoka, turi tobulą sūnų, gyvena tobulą gyvenimą. Tačiau dabar, įsikūrusi jų gražiame name, mato, kad dailų fasadą bjaurojantys įskilimai pernelyg gilūs ir į juos negalima numoti ranka.

Vis dėlto – ne jai spręsti. Smarkiai serganti buvusi psichoterapeutė tenori ramiai užbaigti savo dienas. Tačiau po nugirsto šiurpaus pokalbio tarp Vini ir Naidželo ramybės kaip nebūta…

Jai nederėtų kištis.

Tikrai nederėtų.

Kita vertus, galbūt tai galimybė bent ką nors padaryti teisingai.

Jei manėte, kad pati Junona neturi paslapčių, klydote ir dėl to.

TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.

Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.

Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.

„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“

Sunday Times

„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“

Daily Express

„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“

Wall Street Journal

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...


„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“
Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“
Sara Sligar


Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

Metų trileris! Tamsus, painus, sukrečiantis ir paslaptingas.

Ana jau ketverius metus neatmerkia akių. Ji panirusi į komai prilygstantį miegą nuo tos nakties, kai buvo rasta prie geriausių draugų kūnų, įtariama įvykdžiusi kraupią dvigubą žmogžudystę. Bulvariniai laikraščiai praminė ją Miegančiąja gražuole, bet iš tiesų Anos būklė yra retas psichosomatinis sutrikimas, neurologų vadinamas pasidavimo sindromu.

Teismo psichologas ir su miegu susijusių nusikaltimų ekspertas daktaras Benediktas Princas žino viską apie tamsiausius žmogaus proto užkaborius, pasąmonėje tūnančias paslaptis. Jo taikomi tyrimo metodai yra paskutinė viltis išspręsti liūdnai pagarsėjusią Anos O bylą. Tačiau jis irgi turi paslapčių bei sudėtingą asmeninį gyvenimą, tad privalo būti labai atsargus.

Kai Ana pradeda busti, Benediktas skuba išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko tą kraupią naktį. Tiesą žino tik Ana, o Benediktas vienintelis gali tą tiesą išgauti. Ir dėl to jiems abiem gresia mirtinas pavojus.

Anos O pažadinimas – ne istorijos pabaiga, tai tik visko pradžia.

„Šis siužeto posūkis yra geriausias, kokį man kada nors teko skaityti.“

David Baldacci

„Skaitoma kaip sapnas, bet neramina kaip košmaras.“

A. J. Finn

„...tiksli metafora tyrimui apibūdinti buvo dėlionė. Tik kartkartėmis pasitaiko per daug detalių iš kitų dėlionių.”

Kai parlamento narys Bernardas Klausenas staiga miršta ištiktas širdies smūgio, Viljamas Vistingas skubiai iškviečiamas pas generalinį prokurorą. Policija Klauseno vasarnamyje aptiko kai ką, kas neatitinka jo, kaip patikimo ir veržlaus politiko, įvaizdžio. 

Vistingas, keli išrinktieji iš policijos pajėgų ir Vistingo duktė Lina įtraukiami į slaptą tyrėjų padalinį. Netrukus jie sužino, kad Klauseno paslaptys turi mažai ką bendro su politika, daug daugiau – su neišaiškintais nusikaltimais. Tarp jų – ir dingusio be žinios jaunuolio, kuris 2003 m. išvyko žvejoti Jeršio ežere, byla.

Jeršio byla dabar atsidūrė ant tyrėjo Adriano Stilerio darbo stalo. Vistingas nenoromis pripažįsta: jam prireiks Stilerio, Neišaiškintų bylų grupės vadovo, pagalbos, kad išspręstų galvosūkį, vedantį į tamsų nusikalstamą pasaulį, pažymėtą Klauseno interesų ir ydų pėdsakais. 

„Meistriškas, atmosferiškas, įtaigiais veikėjais pagrįstas trileris – negalėjau nustoti skaityti!”

Alex Dahl

„J. L. Horstas – vienas puikiausių šiuolaikinių kriminalinių romanų rašytojų.”

Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams ir skaitytojoms puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. 2020 m. pasirodęs jo romanas „Galinis kambarys“ buvo įtrauktas į trumpąjį britų įsteigtos premijos „Petrona Award“ už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą ir ilgąjį prestižinių „CWA International Dagger“ apdovanojimų sąrašą.

Romane „Moneta & labirintas II“ Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę tiesos link. Kur nuves paslaptis, užšifruota nužudyto jų mokytojo Leono rankraštyje? Ar pavyks išardyti šnipų tinklą Lietuvos valstybės institucijose, kurį žymi akrostichas OCTAVUS? Kaip pagrindinis knygos herojų priešininkas – Akademikas – susijęs su senovine Trečiosios Romos teorija? Koks tikrasis „Velnio piršto“ projekto, arba „Prarasto šanso“ brolijos, tikslas – ir ar pavyks jam pasipriešinti?

Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.

„Tikrasis autoriaus meistriškumas pasireiškia gebėjimu pateikti ilgai klaidžiais keliais vedžiotam skaitytojui įtikinamą atsakymą ir jaudinamai, neužgesinant medžioklės įkarščio, prie jo priartėti. Antroje romano dalyje Mantas Adomėnas šį egzaminą išlaikė: šalia žaidimų architektūros prasmėmis, dar vieno istorinio intarpo ir patrauklių semantinių pratybų joje ir vėl į pirmą planą iškyla žvalgybos darbuotojų veikla, o galiausiai po atvirai biblinės šėtoniško gundymo scenos įvyksta ilgai brendusios dramos atomazga.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja

„Monetą & labirintą“ rekomenduoju visiems, kurie dar neskaitė.“
Rita Miliūtė, žurnalistė

„Moneta & labirintas“ – tikrai knyga-įvykis Lietuvoje. Filosofinis šnipinėjimo romanas <…>. Daug čia autentikos, pasakojimas užkabina, su dideliu nekantrumu laukiu antros dalies.“
Audrius Ožalas, žurnalistas, literatūros apžvalgininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete, daktaro disertaciją apsigynė Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas II“ – antroji dilogijos knyga (pirma – „Moneta & labirintas“, „Baltos lankos“, 2023).

Dingo trys merginos…

Prieš dvidešimt metų: vieną lietingą naktį Olivija Ruterford vežė savo drauges namo ir staiga, ant kelio išnirus žmogystai, ji pasuko automobilį ir vertėsi. Atgavusi sąmonę ji suprato automobilyje esanti viena – jos draugės dingo.

Jų daugiau niekas niekada nematė...

Dabartis: į uždarą Staferberio bendruomenę atvyksta žurnalistė Džena Halidei, norėdama įtikinti Oliviją prabilti ir padėti atskleisti merginų dingimo paslaptį. Bet Olivija tyli.

Kas nutiko?

Ar Olivija kažką slepia?

Kodėl Staferberio gyventojai tokie įbauginti?

Kiek paslapčių gali slėpti vienas mažas miestelis?

Moneta & labirintas

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį. 

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova. 

„Mantas Adomėnas parašė ne paprastą detektyvą ar šnipų romaną <...>. Tai didžiulis, erdvus, daugialypis ir daugiasluoksnis pasaulis <...>. Rašydama kaip detektyvų mėgėja pasakyčiau, kad tai detektyvas pačia tikriausia šio žodžio prasme, kurį skaitant, dar neapleidžia ir gryniausias džiugesys dėl begalinės pasaulio įvairovės ir mūsų aštraus siekio bei gebėjimo ją pažinti, kad ir kokia kaina. <...> Šitas romanas yra tikras ir didelis įvykis.“

Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Moneta ir labirintas“ tikrai tapo įvykiu Lietuvos literatūriniame pasaulyje. Turime kruopščiai parašytą intelektualiai filosofinį šnipų romaną pagal geriausias le Carré ar Roberto Harriso tradicijas.“

Andrius Tapinas, visuomenininkas, rašytojas

„[Kūrinyje] yra ir žvalgybos alegorija, ir žvalgybos filosofija, bet skaitytoją, žinoma, sugriebia ir gilyn traukia žvalgybos romantika. Dar – detektyvinės mįslės ir tai, ką kas nors tikriausiai pavadins magiškuoju realizmu. Nors aš tai vadinčiau realistine magija.“

Bernardas Gailius, istorikas, rašytojas

„Taigi, turime kažką lyg ir iš atvirkščio Dano Browno (į tai nurodoma ir tekste), kažkiek gal Umberto Eco, truputį klasikinio šnipų trilerio, bet kas ypač smagu – kad tai apie Lietuvą, lietuvius ir mūsų istoriją. Vienur – tikrą, kitur – kontrafaktinę, bet jokio smulkinimosi, kad mes – maži, nereikšmingi <...>.“

Justinas Žilinskas, teisininkas, rašytojas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.

Moneta & labirintas II

Romane „Moneta & labirintas II“ Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę tiesos link. Kur nuves paslaptis, užšifruota nužudyto jų mokytojo Leono rankraštyje? Ar pavyks išardyti šnipų tinklą Lietuvos valstybės institucijose, kurį žymi akrostichas OCTAVUS? Kaip pagrindinis knygos herojų priešininkas – Akademikas – susijęs su senovine Trečiosios Romos teorija? Koks tikrasis „Velnio piršto“ projekto, arba „Prarasto šanso“ brolijos, tikslas – ir ar pavyks jam pasipriešinti?

Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.

„Tikrasis autoriaus meistriškumas pasireiškia gebėjimu pateikti ilgai klaidžiais keliais vedžiotam skaitytojui įtikinamą atsakymą ir jaudinamai, neužgesinant medžioklės įkarščio, prie jo priartėti. Antroje romano dalyje Mantas Adomėnas šį egzaminą išlaikė: šalia žaidimų architektūros prasmėmis, dar vieno istorinio intarpo ir patrauklių semantinių pratybų joje ir vėl į pirmą planą iškyla žvalgybos darbuotojų veikla, o galiausiai po atvirai biblinės šėtoniško gundymo scenos įvyksta ilgai brendusios dramos atomazga.“

Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Monetą & labirintą“ rekomenduoju visiems, kurie dar neskaitė.“

Rita Miliūtė, žurnalistė

„Moneta & labirintas“ – tikrai knyga-įvykis Lietuvoje. Filosofinis šnipinėjimo romanas <…>. Daug čia autentikos, pasakojimas užkabina, su dideliu nekantrumu laukiu antros dalies.“

Audrius Ožalas, žurnalistas, literatūros apžvalgininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete, daktaro disertaciją apsigynė Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas II“ – antroji dilogijos knyga (pirma – „Moneta & labirintas“, „Baltos lankos“, 2023).

Prieš trejus metus. Čia, saugioje Hitros saloje. Jos berniukas išvažiavo dviračiu namo iš draugo ir nuo to laiko niekas jo nebematė.

Pripažintas niūrių skandinaviškų detektyvų meistras Samuelis Bjørkas, pasaulinių bestselerių „Aš keliauju viena“, „Pelėda medžioja naktį“, „Berniukas sniege“ ir „Vilkas“ autorius, pristato penktą knygą apie milijonų skaitytojų pamėgtus detektyvus Holgerį Munką ir Mią Kriuger.

Dešimt metų Žmogžudysčių skyriui Osle atidavusi Mia Kriuger po paskutinės bylos nusprendė atsisveikinti su tarnyba policijoje ir sugrįžo į nuošalią salą. Prieš dešimtmetį ji ketino čia nusižudyti, bet dabar yra pasirengusi atversti naują gyvenimo lapą ir pamiršti praeities vaiduoklius.

Tačiau net ir saloje nėra ramybės. Į Mią kreipėsi vienuolikmetė Sofija, prašydama surasti prieš trejus metus pradingusį draugą Jonataną Holmeną. Netrukus salą sukrėtė dar vienas nusikaltimas: žiauriai nužudyta paauglė, o jos krauju užrašytas Jonatano vardas.

Akivaizdu, kad abu nusikaltimai yra susiję, bet Mia supranta, kad be Holgerio Munko pagalbos jų išsiaiškinti nepavyks. Kol nesugaunamo žudiko kirčiai nepasiglemžė daugiau gyvybių, Kriuger ir Munkas skuba išnarplioti bylą, net ir rizikuodami patys pasiklysti mirtiname salos labirinte.

Rimčiausiu Jo Nesbø konkurentu tituluojamas Samuelis Bjørkas knygoje „Hitros sala“ sau įprastu stiliumi pasakoja painią detektyvinę istoriją, praskleisdamas idiliškos bendruomenės tamsiąją pusę slepiančią uždangą ir parodydamas už jos slypintį klastos ir apgaulės pasaulį.

Naujausia Norvegijos nusikaltimų ir detektyvų sensacija. 

Sunday Times

LAIMĖTI ŽAIDIMĄ ARBA MIRTI ŽAIDŽIANT

Dvi valandos pranykti.

Skaitmeninių technologijų vunderkindo bendrovė „Fusion“ teigia galinti susekti bet ką visame pasaulyje. Bet ar jos priemonės tikrai suveiks?

Viena galimybė pabėgti.

Kiekvienam projekto dalyviui duodamos dvi valandos „tapti nuliu“ – dingti iš sekimo sistemų akiračio – ir trisdešimt dienų išsisukti nuo jį gaudyti pasiųstų, technologiškai itin pažangių medžiotojų komandų. Bet kuris iš nulių, įveikęs bendrovę „Fusion“, laimės tris milijonus dolerių grynaisiais.

Nulis alternatyvų.

Dalyvei Keitlinai Dėj rūpi už pinigus daug reikšmingesnis prizas. Ir motyvai, dėl kurių ji įsitraukia į šį projektą, yra gerokai asmeniškesni, nei kas galėtų numanyti. Keitlina turi iškovoti pergalę, kad gautų, ko nori, tačiau „Fusion“, siekiančios įgyvendinti ambicingus tikslus, nesustabdys niekas.

Kai laikmatyje užsižiebs nulis, laimėtojas bus tik vienas!

Keturis kartus „Oskarui“ nominuotas, laimėjęs „Auksinių gaublių“ ir BAFTA apdovanojimus kaip scenaristas ir prodiuseris už filmus: „Visko teorija“, „Tamsiausia valanda“, „Du popiežiai“, „Bohemijos rapsodija“, Anthony McCartenas grįžta su padūkėliškai smagiu, šiuolaikiniu, veiksmo kupinu trileriu.

„Tapti nuliu“ provokuojantis, įžvalgus ir... genialus, geriau nei „Oazė: žaidimas prasideda“ ir „Dingę“! A. J. Finn

„NEW YORK TIMES“ BESTSELERIS NR. 1

Populiarios vyresniųjų klasių moksleivės Endės Bel žmogžudystės byla jau seniai baigta. Prieš penkerius metus Endę nužudė jos vaikinas Salas Singas, o tuomet atėmė gyvybę ir sau. Tai žino policija. Tai žino visi Litl Kiltono miestelio gyventojai.

Tačiau Pipa Fic-Amobi, dabar jau pati vyresniųjų klasių moksleivė, nėra tuo užtikrinta. Salą ji pažinojo iš vaikystės – vaikinas visada buvo toks geras... Pipa nusprendžia pati ištirti Endės Bel bylą. Ji randa tamsių paslapčių pėdsakus, galinčius įrodyti, jog Salas buvo nekaltas. Bet kažkas miestelyje nenori, kad Pipa kapstytųsi po praeitį.

Ar Pipa gali jaustis saugi, jei tikrasis žudikas arba žudikė vis dar slapstosi Litl Kiltone?


„Įdomus, įtraukiantis romanas, kupinas meistriškai sukurtos įtampos. Man labai patiko Pipa – jos mielos keistenybės, išradingas tyrimo metodas ir ryžtas peržengti savo saugaus pasaulio ribas, kad surastų tiesą.“
Emily Arsenault, romano "All the Pretty Things" autorė



Holly Jackson (Holė Džekson) – britų rašytoja, „New York Times“ bestselerių serijos autorė. Jos romanas „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“ tapo „TikTok“ sensacija. Kurti H. Jackson pradėjo dar paauglystėje, o pirmą romaną parašė būdama penkiolikos. Notingamo universitete ji studijavo literatūrinę lingvistiką ir kūrybinį rašymą, taip pat įgijo anglų literatūros magistro laipsnį. Mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir, žiūrėdama kriminalinę dokumentiką, apsimesti detektyve. Populiarias autorės paskyras galite rasti socialiniuose tinkluose „X“ ir „Instagram“ (paskyros @HoJay92).

„...o tada pasigirdo triukšmas. Aišku, jie niekada ligi tol nebuvo tokio garso girdėję. Tokio garso niekas negirdi – jį patiria, ištveria, išgyvena, paliudija. Beveik galėtum sakyti, kad jų gyvenimą galima padalyti į laikotarpį prieš išgirstant tą garsą ir į laikotarpį po.“

Amanda su Klėjumi atvyksta į atokų Long Ailando kampelį, tikėdamiesi atsipūsti nuo pragariško Niujorko ritmo, pabūti su paaugliais sūnumi ir dukra ir pasimėgauti ramiu gyvenimu prabangiame name, išsinuomotame savaitei. Tačiau šeimos idilę nutraukia netikėti svečiai: vėlai vakare į duris pasibeldžia Rutė ir Dž. H. Tvirtina, kad nuomojamas namas priklauso jiems, o jie patys atvyko mieste dingus elektrai. Tačiau čia, nuošaliose apylinkėse, kur taip pat nustojo veikti televizija ir internetas, sunku suprasti, kuo tikėti.

Netrukus ima dėtis sunkiai paaiškinami dalykai: namo teritorijoje pasirodo kaimenės stirnų, orą perskrodžia keisti negirdėto stiprumo garsai... Ar tokiomis neįprastomis aplinkybėmis Amanda ir Klėjus gali pasitikėti svečiais? O ar Rutė su Dž. H. gali jaustis saugūs? Kas nutiko Niujorke? Ar nuo civilizacijos atskirtas namas – tikrai nepavojinga vieta šioms dviem šeimoms?


„Kupina įtampos, trikdančiai žvelgianti į pasaulio nestabilumą ir skirtingų socialinių klasių bei rasių santykius. Kai, regis, nutikti gali bet kas – net apokalipsė, – romanas siūlo realistiškai pamąstyti, kaip gali baigtis visiems mums pažįstamas pasaulis. Išmuš skaitytojus iš vėžių.“
Buzzfeed


Rumaan Alam (Rumanas Alamas, gim. 1977) – amerikiečių rašytojas. Vos pasirodęs 2020-aisiais, sėkmingiausiu laikomas jo romanas „Palikite pasaulį užmaršty“ tapo „New York Times“ bestseleriu, pateko į „National Book Award“ premijos finalininkų sąrašą, o tokie įtakingi leidiniai kaip „Washington Post“, „Kirkus" ir „Boston Globe“ pripažino jį viena geriausių metų knygų. 2021 m. įtrauktas į Baracko Obamos metų vasaros skaitinių sąrašą ir nominuotas „Orwell Prize“ literatūros premijai.

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.

Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.
Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“
Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“
New York Times

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“
Will Dean

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

„Gerai gyvena tas, kas gerai slepiasi.“

Florensė Darou visada manė, kad jai lemta tapti įžymia rašytoja, tačiau po nesėkmingo romano su vedusiu vadovu ji suabejoja savimi. Viskas pasikeičia išvykus į Maroką su naująja vadove – garsia atsiskyrėle rašytoja Mode Dikson. Modė gali būti kandi, bet sykiu ji kupina išminties – žino ne tik kaip rašyti, bet ir kaip gyventi. Spalvingose Marakešo gatvėse ir vėjuotuose pakrantės paplūdimiuose Florensė ima jaustis pagaliau gyvenanti įdomų, kosmopolitišką gyvenimą, kokio nusipelnė.

Bet vieną dieną Florensė atsibunda ligoninėje po baisios automobilio avarijos ir visiškai neprisimena, kas įvyko praeitą naktį. Galiausiai, niekur neradus Modės, jai kyla pavojinga mintis: užuot tūnojus šešėlyje, kodėl gi Florensei nepasisavinus Modės tapatybės ir taip viliojančio jos gyvenimo?


„Stilinga, įžvalgi, su aštriais ir taikliais lyg adatos dūriai siužeto posūkiais.“
Maria Semple

„Sujungia greitą siužetą su svarbiais autentiškumo ir autorystės klausimais, sukurdama veriantį ir unikalų kūrinį, tokį pat įtaigų kaip ir paslaptinga figūra, esanti jo centre.“
Vogue

„Intelektuali, klastinga ir velniška geriausia šio žodžio prasme. Puikiai tiks ieškantiems jaudulio ir įtampos.“
Ann Patchett, romano „Olandų namas“ autorė

Alexandra Andrews (Aleksandra Endrius) – amerikiečių žurnalistė ir redaktorė. Kai 2021 m. pasirodė debiutinis jos romanas „Kas toji Modė Dikson?“, tokie leidiniai kaip „New York Times“, „Time“, „New York Post“ ir „Entertainment Weekly“ jį pripažino vienu geriausių metų trilerių. A. Andrews su vyru ir vaikais gyvena Brukline, Niujorke.

„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“
Fyens Stiftstidende

Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.
Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.
Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...

„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“
Scottish Sun

„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“
Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Sakyti, kad Tana French yra viena geriausių detektyvų ir trilerių autorių, būtų per maža. Ji yra tiesiog nepaprastai talentinga rašytoja.“
Gillian Flynn


Vertė Rasa Drazdauskienė, „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė.

Detektyvė Kesė Medoks vis dar negali atsigauti po nesėkmingos operacijos Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyriuje, todėl nusprendžia pereiti dirbti į ramesnį Smurto artimoje aplinkoje skyrių. Kai jos vaikinas detektyvas Semas O'Nilas pakviečia nuvykti į savo tiriamo nusikaltimo vietą, Kesė ir vėl patiria šoką: rasta jauna mergina subadyta krūtine yra tikrų tikriausia Kesės antrininkė. Tapatybės dokumentai atskleidžia, kad aukos vardas – Leksė Medison. Šiuo vardu Kesė naudojosi prieš daugelį metų vykdydama slaptas operacijas.

Dublino policija neranda įkalčių, nėra ir įtariamųjų. Bet žmogžudystę tiriantis detektyvas Frenkas Makėjus supranta, kad turi unikalią galimybę išaiškinti nusikaltimą: Kesė gali apsimesti Lekse, tariamai išgyvenusia po užpuolimo, ir privilioti žudiką užbaigti savo purvino darbo. Iš pradžių Kesė priešinasi tokiam planui, bet sužinojus daugiau paslaptingų detalių apie nužudytą merginą tenka pripažinti, kad vienintelis būdas susitaikyti su šia mirtimi bus panirti į aukos gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų jai nutiko.

„Būtina perskaityti, jei vertinate kietą, nepalaužiamą intelektą ir išradingą siužetą.“
New York Times

Tana French (Tana Frenč) – airių rašytoja, už detektyvus ir trilerius apdovanota prestižinėmis premijomis, tarp jų – Edgaro Allano Poe, „Anthony“ bei „Barry“. Jos romanus itin vertina ne tik kritikai, bet ir skaitytojai bei skaitytojos: visame pasaulyje jau parduota per 7 mln. autorės knygų egzempliorių. „New Yorker“ teigia, jog T. French kūrybos „skaitytojai yra kaip sektos nariai". „Panašumas“ tęsia seriją apie Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyrių (pirmąją serijos knygą „Miškuose“ išleido „Jotema“, 2010).