Alma littera

ATVIRI, JAUDINANTYS IR ĮKVEPIANTYS BUVUSIOS JUNGTINIŲ VALSTIJŲ PIRMOSIOS PONIOS PRISIMINIMAI

Vaikystėje Michelle Robinson pasaulis buvo pietinė Čikaga, kur ji su broliu Craigu dalijosi kambariu šeimos bute antrame aukšte, žaidė gaudynių parke; jos tėvai Fraseris ir Marian Robinsonai užaugino ją atvira ir nebijančia reikšti nuomonės asmenybe. Tačiau netrukus gyvenimas paskatino ją išplėsti savo pasaulio ribas ir nuvedė į Prinstono universitetą, kur ji pirmą kartą sužinojo, ką reiškia būti vienintele juodaode auditorijoje, o galiausiai ji buvo užkelta į stiklo bokštą ir tapo įtakinga bendrovių teisininke. Bet vieną vasaros rytą jos kabinete pasirodęs teisės studentas Barackas Obama sujaukė visus kruopščiai kurtus jos planus.Knygoje Michelle Obama pirmą kartą aprašo pirmuosius santuokos metus, sunkumus derinant darbą, šeimą ir sparčiai kylančią vyro politinę karjerą. Ji papasakoja mums jų asmeninę diskusiją apie tai, ar Barackas turėtų kandidatuoti į prezidentus, supažindina su savo asmenybės (populiarios, bet dažnai kritikos strėlių per jo rinkimų kampaniją sulaukusios) vaidmeniu.

Oriai, su puikiu humoru ir nepaprastai atvirai ji pateikia mums gyvą šeimos istorinio tapsmo, į kurį sutelktas viso pasaulio dėmesys, ir 8 įsimintinų gyvenimo Baltuosiuose rūmuose metų (per juos ji turėjo progą pažinti šalį, o šalis ją) užkulisių aprašymą.„Mano istorija“ veda skaitytoją per kuklias Ajovos virtuvėles ir Bakingamo rūmų puotų sales, supažindina su širdį gniaužiančio ypatingos ir novatoriškos istorinės figūros sielvarto ir neapsakomo atsparumo akimirkomis ir atskleidžia jos siekius gyventi autentiškai, pastangas pasitelkti savo stiprybę ir balsą aukštesniems tikslams. Nuoširdžiai ir drąsiai pasakodama savo istoriją ji meta iššūkį mums visiems – kas mes esame ir kuo norime tapti?

MICHELLE ROBINSON OBAMA buvo pirmoji Jungtinių Valstijų dama 2009–2017 metais. Prinstono universiteto ir Harvardo teisės mokyklos absolventė Michelle Obama karjerą pradėjo dirbdama teisininke Čikagos teisinių paslaugų įmonėje „Sidley & Austin, čia ji sutiko būsimą vyrą Baracką Obamą. Vėliau ji dirbo Čikagos mero biure, Čikagos universitete ir Čikagos universiteto Medicinos centre. Ponia Obama taip pat įsteigė organizacijos „Public Allies“, rengiančios jaunus žmones karjerai viešajame sektoriuje, skyrių Čikagoje. Obamos dabar gyvena Vašingtone ir augina dvi dukras Malią ir Sashą.

„Dar daugybės dalykų nežinau apie Ameriką, apie gyvenimą ir apie tai, ką gali atnešti rytojus. Tačiau pažįstu save. Mano tėtis, Fraseris, išmokė mane daug dirbti, dažnai juoktis ir laikytis duoto žodžio, o mama, Marian, – galvoti savo galva ir pasakyti savo nuomonę. Kai gyvenome ankštame butelyje pietinėje Čikagoje, jie padėjo man suvokti mūsų istorijos, mano istorijos, savo šalies istorijos vertę. Net jei ta istorija nei graži, nei tobula. Net jei ji kur kas tikroviškesnė, nei norėtųsi. Niekas ir niekada neatims jūsų istorijos. Ji priklauso jums.“

Šių laikų pasaulis kitoks ir mūsų vaikai kitokie. Svarbiausia auklėjant yra meilė ir vaikams skirtas laikas bei energija. Vis dėlto vien meilės nepakanka. Nesuprasdami individualių vaiko poreikių, tėvai neįstengia duoti to, ko vaikams šiandien labiausiai reikia.

SUŽINOKITE:
- kaip užauginti valingus ir savimi pasitikinčius vaikus,
- kaip vaikui išugdyti atsakingumo jausmą ir paskatinti jį nebijoti pripažinti savo klaidų,
- kokie yra penki pozityvaus auklėjimo principai,
- kaip nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir rasti bendrą kalbą su vaiku.

VAIKŲ AUKLĖJIMAS – TAI IŠŠŪKIS. ĮVEIKIME JĮ KARTU, TAIKYDAMI POZITYVAUS AUKLĖJIMO METODUS!

„Išklausyti savo vaikus yra kur kas svarbiau negu kur nors ne pa vėluoti.“

DŽONAS GRĖJUS

DŽONAS GRĖJUS (JOHN GRAY), skaitomiausias visų laikų knygų apie santykius autorius, yra parašęs daugiau nei 20 knygų, tarp jų ir „The New York Times“ bestselerį, visų laikų populiariausią knygą apie tarpusavio santykius „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“.

Dž. Grėjus yra filosofijos mokslų daktaras, didelę patirtį turintis psichologas, tarptautiniu mastu pripažintas komunikacijos ir santykių ekspertas. Jis daugiau nei 35 metus veda viešus ir privačius seminarus tūkstančiams dalyvių. Šioje knygoje autorius dėsto savo požiūrį į vaikų auklėjimą, pataria, kaip tapti savimi pasitikinčiais tėvais ir padėti vaikams susikurti sėkmingą gyvenimą.

„Knygoje „Vaikai kilę iš dangaus“ aprašomus pozityvaus auklėjimo metodus kūriau daugiau kaip trisdešimt metų. Šešiolika metų konsultuodamas suaugusiuosius, kuriems iškildavo individualių ir bendravimo sunkumų, turėjau galimybę analizuoti, kokie auklėjimo būdai mano pacientų vaikystėje buvo neveiksmingi. Tapęs tėvu, keturiolika metų kūriau ir naudojau kitokius, naujus auklėjimo įgūdžius. Naujosios įžvalgos bei metodai padėjo ne tik mums, bet ir tūkstančiams kitų šeimų.“

„Vaikai kilę iš dangaus“ siūloma plati praktinė auklėjimo filosofija, tinkanti bet kurio amžiaus vaikams. Naujosios įžvalgos ir metodai padės auklėti ir kūdikius, ir žengiančius pirmuosius žingsnelius, ir mažus, ir pereinamojo į paauglystę amžiaus vaikus, ir paauglius. Net jeigu savo paauglius iki šiol auklėjote kitaip, naujieji metodai jiems bus paveikūs.“
DŽONAS GRĖJUS

Jūsų rankose knyga-klausimas. Autorius ją įvardija kaip egzistencialistinę provokaciją, kuri skaitytoją įvilioja į keistą Miestą, kuriame nėra nei vardų, nei pavadinimų, tik gausybė sniego. Priemesčio namas, bažnyčia, psichiatrijos klinika, viešbutis, universitetas, palėpė virš vyno parduotuvės, traukinys – tai kelionė veikiau ne geografinėje, o vidinėje erdvėje. Atkakliai ieškant rakto net tada, kai nėra spynų.
Ar visa tai rūkų rūkas, ar mylinčio Kūrėjo dovana? Autorius neprimeta jums atsakymo, tik negailestingai spiria išlįsti iš krūmų, kuriuose mėginame pasislėpti nuo savo pačių gyvenimo.

Andrius Navickas – filosofijos daktaras, ilgametis Bernardinai.lt redaktorius, knygų tikėjimo ir visuomenės temomis autorius, vertėjas, politikas, 2017 m. tapo Seimo nariu. „Babelis“ – pirmoji grožinė jo knyga.

Ryte radusi du vidurnaktį praleistus draugės Erikos skambučius Gabrielė nutaria ją aplankyti. Pravėrus draugės buto duris merginą apima slogi nuojauta. Ji pasitvirtina – miegamajame, ant lovos, vilkėdama senamadišką nuotakos suknelę guli Erika... nebegyva. Ar tai savižudybė? O jei ne, tai kas ir kodėl nužudė šią jauną, gyvybingą moterį? Kiek toli galima nueiti norint susigrąžinti mirties sunaikintus jausmus? Kiek iš tiesų galima pažinti žmones, kuriuos laikome pačiais artimiausiais savo gyvenime?

Tai įtemptas pasakojimas apie meilę ir neapykantą, iš proto vedančią aistrą seniai prarastai moteriai, fatališką tikėjimą meno amžinumu ir metų metus slepiamas, tačiau vis tiek galiausiai į viešumą išnyrančias šeimų paslaptis.

Autorė baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Ilgą laiką dirbo teisininke, šiuo metu dėsto teisės dalykus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete. „Mirtis tarp žvaigždžių“ – trečioji jos knyga.

Autorė 2005 m. išleido detektyvą „Kleopatros brilianto paslaptis“, o 2015 m. Sabinos Šatinskos slapyvardžiu – detektyvą „Paslaptingi Petros lobiai“.

Kai ateina vakaras ir ima slėgti vienatvė, kai apima sunkios mintys ar abejonės dėl gyvenime padarytų klaidų ir iširusios šeimos, Jolanta pakelia telefono ragelį ir surenka Romo numerį. Jų likimai labai panašūs – jis taip pat vienišas, išsiskyręs, nusivylęs meile ir šeima… Šie naktiniai pokalbiai abiem pasidaro labai reikalingi, bet telefoninis romanas negali tęstis be galo. Kur veda ši naktinė draugystė? Ar įmanoma suklijuoti sudužusių gyvenimų šukes? Ir kuo čia dėti tie šimtas baltų mersedesų?..

„Šimtas baltų mersedesų“ – pirmoji skaitomiausia lietuvių grožinės literatūros autore bibliotekose tituluojamos Irenos Buivydaitės knyga, pasirodžiusi lygiai prieš 25 metus, 1995-aisiais. Nuoširdus pasakojimas apie paprastų žmonių gyvenimus krečiančią skyrybų krizę užbūrė skaitytojų širdis ir lemtingai paženklino pačios autorės kūrybą – ji iki šiol liko ištikima su pirmąja knyga pasirinktam žanrui ir temoms, kurios kviečia prisiliesti prie pačios mūsų egzistencijos šerdies: meilės ir neapykantos, tikėjimo ir pasitikėjimo žmonėmis, porų ir kartų santykių.

Neseniai gatvėje mane sustabdė viena nepažįstama moteris ir tarė: „Man jūsų romaną reikėjo paskaityti anksčiau, tada gal nebūčiau išsiskyrusi.“ Jos žodžiai sujaudino – vadinasi, man pavyko užgauti jautrią žmogiškų santykių stygą, priversti susimąstyti, ar kartais nepaskubame, ar nebuvo įmanoma paieškoti kitos išeities, todėl manau, kad romanas aktualus ir šiandien.

Irena Buivydaitė

Svetlana Aleksijevič (g.1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje.

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Naujasis Jolitos Herlyn romanas – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

„Jei ji nejaučia kaltės, tai gal ir sąžinės neturi? Ši mintis Vitai labai nepatiko, kūnas pašiurpo ir piestu ant rankų atsistojo gyvaplaukiai. Ji išsigando. Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai. Tačiau jei ji bijo būti žmogum be sąžinės, tai gal vis dėlto sąžinę turi? Tik ar ji, ta sąžinė, visų vienoda? Juk vieniems ji liepia atleisti priešams, o kitiems – kapoti jiems galvas. Ir ar sąžinė, tas vidinis teisėjas, gali egzistuoti be kaltės botago?“

Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta? Galbūt – niekas. Galbūt – viskas. Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju...Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo. Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.

Renata Šerelytė  

Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu. Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami  meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.

Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.Paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

IŠMOKIME SAVO VAIKAMS SUPRANTAMA MEILĖS KALBA PASAKYTI: „AŠ MYLIU TAVE.“Ilgametė abiejų autorių šeimų konsultavimo patirtis, iliustruojama konkrečiais pasakojimais, ir išmintingi patarimai padės išreikšti jausmus vaikui suprantama meilės kalba ir pateiks daug pasiūlymų, kaip būti geriems tėvams.

„Žmonių santykiai nuostabūs tuo, kad jie nėra statiški. Visada yra galimybė padaryti juos geresnius. Kuriant artimesnius santykius su savo mažyliu, paaugliu ar suaugusiu vaiku gali prireikti nugriauti sienas ir pastatyti tiltus – tai labai sunkus, bet atpildą suteikiantis darbas.“Gary Chapmanas, Rossas Campbellas

„Penkios vaikų meilės kalbos“ – tai meilės kalbų kursai tėvams, mokytojams ir kitiems žmonėms, mylintiems vaikus ir dirbantiems su jais.Knygos autoriai – dr. Gary Chapmanas, parašęs bestselerį „Penkios meilės kalbos“, ir jo ilgametis kolega, 37 metus dirbęs psichiatrijos srityje, dr. Rossas Campbellas.

„Jei tau ši vieta ką nors reiškia, jei šios gatvės ir kalnai tau priklauso, nebijok čia likti.“Kai prasideda karas arba potvynis, žmonės dažniausiai palieka gimtuosius namus ir bėga kur akys mato. Tačiau Trina pasirinko kitą kelią. Gimusi ir užaugusi Italijai priklausančiose vokiškose Pietų Tirolio žemėse ji atlaikė skaudžius diktatoriaus Benito Musolinio fašistinio režimo kirčius, nesitaikstė su vokiečių nacionalistais, nepabūgo ir italų valdininkų, siekiančių paversti jos mylimą miestelį dirbtiniu ežeru. Kovos įrankiu Trina renkasi pasakojimą, kuriame sutelpa ne tik skausmingi vietos gyventojų išgyvenimai, bet ir jos asmeninės dramos. Gyvenimo negandų užgrūdinta moteris skiria savo atsiminimus pradingusiai dar prieš karą dukteriai. Tikėdama, kad vieną dieną ši sugrįš namo, Trina stengėsi perteikti gimtinės istoriją, įprasminti jaunystės idealus ir išsaugoti brangiausių žmonių atminimą.

Marco Balzano sako, kad parašyti šį romaną jį įkvėpė tikra Pietų Tirolio miestelio Kurono istorija. Po karo pastačius užtvanką, miestelis buvo užtvindytas, ir šiandien tik kyšanti iš dirbtinio ežero bažnyčios varpinė mena jame gyvenusių žmonių praeitį. Iki šiol mokytoju dirbantis autorius, kurio kūriniai yra pelnę prestižines literatūrines premijas, mums pateikia ne tik mažos bendruomenės istoriją didžiųjų istorijos kataklizmų epochoje. Jis meistriškai piešia paprastos moters, pasiryžusios priešintis pasaulio likimą lemiančioms jėgoms, drąsą ir tvirtybę.