Audioknygos

Įsivaizduok savo didžiausią baimę ir pažvelk baisiausiam košmarui į akis...
Žinau, ko tu mirtinai bijai...

Vienoje Los Andželo bažnyčioje prie altoriaus laiptų randamas kruvinas kunigo kūnas; teismo medicinos ekspertų komanda ant jo krūtinės aptinka krauju užrašytą trejetą.
Iš pradžių detektyvui Robertui Hanteriui pasirodė, kad tai ritualinė žmogžudystė, bet kai vėliau atsirado daugiau lavonų, teko pakeisti nuomonę. Visi tie žmonės buvo nukankinti nusikaltėlio, puikiai žinojusio, ko aukos savo gyvenime labiausiai bijojo, taigi visos mirė patyrusios žodžiais nenusakomą košmarą.
Robertas Hanteris leidžiasi medžioti itin žiauraus ir gudraus žudiko, ko gero, gebančio skaityti žmogaus mintis. Nusikaltėlio, kuris viską išmano apie kiekvieno giliausiai slepiamą jausmą – baimę.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

Airija. Postpandeminis Dublinas. Įvedama nepaprastoji padėtis, šalis grimzta į represinį režimą, visuomenė – ant žlugimo ribos. Beveik akimirksniu keturių vaikų motinos Eilišės realybė virsta košmaru – pradingus jos vyrui, o vėliau ir vyriausiajam sūnui, moteris supranta, kad įprastos kasdienybės ir laisvos šalies, kurioje gyveno, nebeliko.

Tarsi be pauzių besivystančiu siužetu skaitytojas įtraukiamas į klaustrofobišką, dusinančią atmosferą, kurioje išgyventi bando Eilišė, kovodama už savo vaikų saugumą. Tai yra ne tik Airijos kritika – kūrinys kalba apie šių laikų konfliktus ir pabėgėlių krizę visame pasaulyje. 2023 m. knyga apdovanota prestižine „Booker“ premija ir yra vertinama kaip svarbus įspėjimas apie tai, kas gali nutikti, jei visuomenė taptų politiškai apatiška.

Paulas Lynchas yra apdovanojimų pelnęs romanų Beyond the Sea, Grace, The Black Snow ir Red Sky in Morning autorius. Be kitų ap¬dovanojimų, jis yra pelnęs „Kerry Group Irish Novel of the Year Award“ ir Prancūzijos „Prix Libr’a“ Nous už geriausią užsienio romaną. Jo knygos patenka į įvairių tarptautinių premijų trumpuo¬sius sąrašus, tarp jų – „Prix Jean Monnet“ už Europos literatūrą, „Prix du Meilleur Livre Etranger“, „Prix Litterature-Monde“ ir Walterio Scotto vardo premijų. Rašytojas gyvena Dubline.

Vilnius buvo labai vargingas miestas, bet žmonės jo gatvėmis ėjo pakeltomis galvomis. Jie vos užsidirbo sausai duonai, bet po miestą vaikščiojo atvirais veidais, nesugniuždyti. Gerai sukirpta mintis, pakilus žodis, pamokantis sakinys būdavo svarbiau negu sotus valgis.

Pirmą kartą jidiš rašytojo Abraomo Karpinovičiaus apsakymų rinktinė „Paskutinis Vilniaus pranašas” pasirodė 1998 m. Kaip ir didžioji rašytojo kūrybos dalis ji byloja žydiškojo Vilniaus – Lietuvos Jeruzalės legendą. Dvasia ir tikėjimas čia kur kas svarbiau nei materija; Vilnius – tai visų pirma dvasios ir kultūros židinys.

Neprilygstomu pasakotoju vadinamas A. Karpinovičius rinktinėje atveria daugialypę kasdienio gyvenimo tikrovę; ypatingą dėmesį jis skiria žemųjų sluoksnių gyventojams, kurie dažnai lieka socialinio gyvenimo paribyje. Tai įvairaus plauko vizionieriai ir fantastai, vagys ir prostitutės, aktoriai – neretai keisti žmonės, tačiau nuoširdūs ir saviti. Juos autorius vaizduoja su meile ir lengvu humoru. Dauguma jų turėjo realius prototipus.

„Paskutinis Vilniaus pranašas“ yra tarsi paminklas buvusiam ryškiam ir spalvingam žydų gyvenimui, kuris buvo negailestingai sunaikintas per nacių vykdytą fizinį ir dvasinį genocidą 1941–1945 m. <…> Ši apsakymų rinktinė atkuria žydų bendruomenės paveikslą, koks jis buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą: su giliomis tradicijomis, savitais žmonių santykiais, juokingomis ir net graudžiomis istorijomis, kurios Lietuvoje skleidėsi prieš kelis dešimtmečius.

Humanitarė Danielė Ūselytė, Šiaurės Atėnai

Ar norite iš gyvenimo daugiau, įveikti iššūkius ir išplėsti savo galimybių horizontą? Gedimino Navaičio knyga gali tapti jūsų sėkmės įrankiu, suteikti daugiau, nei tikitės. Tai tarsi šiltas pokalbis su patyrusiu psichologu, kuris dosniai dalijasi ilgamete patirtimi, suteikia žinių ir galią.

KNYGA „SĖKMĖS FORMULĖS“ SIŪLO ITIN PRAKTIŠKUS, GREITUS IR LENGVAI PRITAIKOMUS SPRENDIMUS.

Įtraukianti, žaisminga ir lengvai skaitoma knyga, parašyta remiantis ilgamete autoriaus mokymų ir konsultacijų patirtimi, skaitytojui pagelbės dorotis su dažniausiai ramybės neduodančiais rebusais: stresu ir jo (su)valdymu, perdegimu, naudingų įpročių, darnių santykių su partneriu ir aplinkiniais, sėkmės ir komfortiškos aplinkos darbe kūrimu ir t. t.

Pagardinta gausybe pavyzdžių, eksperimentų, komentarų, testų ir netgi juokelių.

• Suvaldytas stresas

• Įgytas pasitikėjimas savimi 

• Įveiktos priklausomybės ir ydos

• Stulbinanti karjera

• Džiuginantys santykiai

Įmanoma, kai žinai, kaip! Atraskite naujomis žiniomis grįstą kelią į sėkmę!

Pirmoji Lietuvoje knyga, kuriai atsiliepimus už Z. Froidą, B. F. Skinerį ir V. Franklį parašė dirbtinis intelektas.

Gyvenimas vientisas. Stresą ir priklausomybes valdantis, savimi pasitikintis žmogus padaro karjerą, yra mylimas ir džiaugiasi sėkme bei laime. Kam skaityti dešimtis savigalbos knygų, jei viską galite rasti vienoje.

Prof. dr. Gediminas Navaitis – vienas iškiliausių Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų, daugelio mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, keturių dešimčių knygų lietuvių ir užsienio kalbomis autorius.

„Tai, ką skaitėte šioje knygoje, reikėtų iškart pamiršti, o knygą atiduoti priešui, jei svetimas problemas nuolat suvokiate kaip savo, jei nuo vaikystės įdomiau nagrinėti savo jausmus, nei juos išgyventi, jei neįsivaizduojate, kuo dar, be psichologijos, galėtumėte užpildyti savo laisvalaikį.“ – Gediminas Navaitis

Pagal šį romaną sukurtas to paties pavadinimo kino filmas. 

1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža ją į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia: jei liks gyva, įamžins savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe ji kuria ir siunčia meninius pranešimus, vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie dar gyvi.

Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?

„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.

RUTA SEPETYS gimė ir užaugo Mičigane. Ji – lietuvio pabėgėlio duktė. Lietuva, Latvija ir Estija 1941-aisiais buvo ištrintos iš žemėlapių ir tik 1990-aisiais vėl išniro iš užmaršties. Apie šių šalių likimą kalbama retai, tad Ruta norėjo suteikti žodį tiems šimtams tūkstančių žmonių, kuriuos pražudė Stalino užmojai „išvalyti“ Baltijos regioną. 

„Tarp pilkų debesų“ – pirmasis jos romanas. Į lietuvių kalbą taip pat išversta „Nelengvu keliu“, „Druska jūrai“, „Kuždesių fontanas“, „Turiu tave išduoti“.

„Stalinas milijonus žmonių ištrėmė ir išžudė, tačiau nepajėgė sunaikinti jų pasėtų atminties, atjautos ir kūrybos daigų. Iš jų Ruta Sepetys sudėjo nepaprastą meilės ir išlikimo istoriją, kuri ištisoms ateities kartoms išsaugos gyvą tų žmonių atminimą." 

Laurie Halse Anderson, rašytoja, populiarių romanų „Kalbėk" ir „Wintergirls"  autorė

„Su visomis kraupiomis smulkmenomis Ruta Sepetys atkuria Antrojo pasaulinio karo metų paauglystės istoriją, kuri šiandien atrodo itin aktuali. „Tarp pilkų debesų" – dokumentas, kurio jau seniai reikėjo."

Richard Peck, rašytojas, Njuberio medalio laimėtojas

„Tarp pilkų debesų" – nepaprastai stipri knyga. Jaučiuosi dėkinga Rutai Sepetys – rašytojai, narsiai pasakojančiai tragišką istoriją apie tai, kas nutinka paprastiems žmonėms, kai pasaulio galingieji su pakalikais griebiasi prievartos ir neapykantos. Tai įspūdinga ir nepamirštama." 

Susan Campbell Bartoletti, rašytoja, Njuberio diplomo laimėtoja, romano „Hitlerio jaunystė" autorė

„Jei tu žmogui tikrai rūpi, jam daug svarbiau, kaip jautiesi tu, o ne kaip jaučiasi jis pats.“

Obern Ryd pasiryžusi pradėti gyventi iš naujo – ji negali sau leisti padaryti nė vienos klaidos. Ieškodama darbo atsiduria ypatingoje Dalaso dailės studijoje ir ten sutinka paslaptingą dailininką Oveną Gentrį. Obern surizikuoja paklausyti širdies.

Deja, netrukus paaiškėja, kad Ovenas nešiojasi didžiulę paslaptį. Į dienos šviesą iškilusi jo praeitis galbūt sunaikins viską, ką Obern šiame pasaulyje myli labiausiai. Vienintelis būdas jai grįžti į teisingą kelią – nutraukti bet kokius ryšius su Ovenu.

Jei Ovenas nori išsaugoti jųdviejų santykius, jam tereikia prisipažinti. Tačiau išpažinti klaidą gali būti daug pražūtingiau, nei ją padaryti...


„Dedu prie kitų C. Hoover romanų mano visų laikų mėgstamiausiųjų sąraše. Pagalvojus apie šią knygą, man akys vis dar apsipila ašaromis, suvirpa širdis. Perskaitykite ją ir pamilkite.“
Knygų tinklaraštis „Nestled in a Book“



„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“ ir „Lapkričio 9“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. JAV pasirodęs 2015 m., romanas „Išpažintys“ pelnė „Goodreads Choice“ apdovanojimą „Reader's Favorite Romance“ kategorijoje.

Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.

Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.

Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?

„Avinėlių tylėjimo“ šiurpas, stingdanti „Se7en“ neviltis ir ore tvyrantis nerimas.“
Sydsvenskan

„Patikėkite, jūs tikrai nenorite praleisti „9 kapo“.“
Publishers Weekly

„Tarsi be menkiausių pastangų Ahnhemas peršoka paties sau pirmuoju romanu „Beveidės aukos“ aukštai išsikeltą kartelę.“
Dagblad De Limburger

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) įvykių.

Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.

Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.

Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?

„Avinėlių tylėjimo“ šiurpas, stingdanti „Se7en“ neviltis ir ore tvyrantis nerimas.“
Sydsvenskan

„Patikėkite, jūs tikrai nenorite praleisti „9 kapo“.“
Publishers Weekly

„Tarsi be menkiausių pastangų Ahnhemas peršoka paties sau pirmuoju romanu „Beveidės aukos“ aukštai išsikeltą kartelę.“
Dagblad De Limburger

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) įvykių.

Didžiulio populiarumo visame pasaulyje sulaukusi Michaelo A. Singerio knyga „Išlaisvinta siela“ atskleidžia santykį su mintimis ir emocijomis. Autorius taip pat gilinasi į vidinės energijos šaltinį ir jos svyravimus, aiškina, kaip išsilaisvinti iš įprastų minčių, emocijų modelių, varžančių sąmonę. Galiausiai ši knyga išlaisvina vidinį „aš“.

Kaip jaustumėtės, išsilaisvinę nuo apribojimų? Kaip pasiekti sielos ramybę ir laisvę? Audioknygoje „Išlaisvinta siela“ rasite nesudėtingus, tačiau nepaprastai gilius ir iš širdies ateinančius atsakymus. Nesvarbu, ar tai bus pirmoji pažintis su savuoju „aš“, o gal kelionei į savo vidų jau paskirtas visas gyvenimas, – ši knyga pakeis požiūrį į save ir pasaulį.

Autorius ir dvasinis vadovas M. A. Singeris, naudodamasis meditacijos ir dėmesingumo lavinimo tradicijomis, parodo, kaip mąstymo technikos gali padėti įsitvirtinti dabarties akimirkoje. Knyga moko paleisti skausmingas mintis bei prisiminimus, neleidžiančius siekti laimės ir saviraiškos.

Michael A. Singer (Maiklas Singeris, gim. 1971) Floridos universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Rengdamas daktaro disertaciją, jis patyrė stiprų dvasinį nušvitimą, tapo atsiskyrėliu ir visiškai paniro į jogą bei meditaciją. 1975 m. įkūrė „Visatos šventyklą“ – šiandien gerai žinomą jogos ir meditacijos centrą vidinės ramybės ieškantiems visų tikėjimų žmonėms. Per daugelį metų M. Singeris pasižymėjo verslo, meno, švietimo, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos srityse. 

Vaikams nuo 10 metų

„Čia buvo sodas, senas ir sulaukėjęs ir didžiulis rojaus obuoliukų medis – bene svarbiausia priežastis, dėl kurios jiedu pasirinko šią vietą. Mergaitė dar niekad nebuvo mačiusi rojaus obuoliukų.“

Elzė su tėčiu ilgai kraustosi iš vienos vietos į kitą, kol pagaliau atranda savo tikruosius namus – kaimo sodybą su nuostabia obelimi sode. Elzę, kurią tėtis brangina it rečiausią gėlę, žavi naujieji namai ir juos supanti gamta. Mergaitė dar nenujaučia, kiek čia sutiks naujų žmonių ir kokie netikėti atradimai, potyriai jos laukia.

Knygoje spausdinami du svarbiausi Nacionalinės premijos laureatės, trumposios prozos meistrės Bitės Vilimaitės kūriniai vaikams – apysaka „Rojaus obuoliukai“ ir apsakymų rinkinys „Čiuožyklos muzika“.

Rašytojai itin rūpėjo vaikų likimai, jų kasdienybė, atradimai ir skauduliai, į juos ir susitelkia šiuose kūriniuose. Jos kūrybai būdinga itin lakoniška kalba, lyrizmas. Itin iškalbingos čia įvairios kasdienybės detalės, asociacijos, žvilgsniai, kurie padeda atskleisti veikėjų būsenas ir jausmus. O svarbiausia tampa tai, kas nepasakyta, kas lieka tarp eilučių suvokti pačiam skaitytojui.

„Rojaus obuoliukai. Čiuožyklos muzika“:

• talentingos autorės kūriniai ugdo literatūrinį skonį ir suvokimą;

• skatina būti jautriam, atidžiam, įsiklausyti į kitus, pagalvoti apie savo elgesio pasekmes;

• skatina pastebėti gyvenimo smulkmenas ir suvokti jų prasmę.

Bitė Vilimaitė (1943–2014) – viena svarbiausių lietuvių trumposios prozos kūrėjų, rašiusi tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, ne tik noveles, bet ir apysakas. Rašytoja yra Nacionalinės premijos laureatė. Laikoma trumposios prozos meistre, viena įdomiausių ir talentingiausių laikmečio rašytojų. Išvysčiusi savitą itin lakoniškos novelės formą. 

Amoso Cliffordo, vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų, sukurtas ir išplėtotas vakarietiškasis miško maudynių metodas – tai fizinę ir emocinę sveikatą ir kūno bei proto ramybę grąžinantis ritualas šiuolaikiniam skubančiam, nuo technologijų priklausomam, lėtinio nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui. 

Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu –akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.

Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti. Toks buvimas miške skatina pastabumą ir kūrybingumą, tad ilgainiui kvietimus išmoksite kurti patys ir veiklos miške tikrai nepritrūksite.

„Miške apstu kvietimų. Žolė kviečia atsigulti. Debesys kviečia juos stebėti. Vanagas kviečia ištiesti rankas lyg sparnus ir žengti tarytum skrendant. Stati tako atkarpa kviečia sulėtinti tempą ir stebėti, kaip pavyksta išlaikyti gravitacijos centrą. Sliekas siūlo patyrinėti dirvą. Šie kvietimai paprasti, juos lengva pastebėti“, – rašo autorius.

Tereikia pažadinti savo vaizduotę, atsipalaiduoti ir žaisti – „šokti su mišku lyg su partneriu“. Žaisdami nė nepastebėsime, kaip gyjame nuo netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų, kaip mažėja nerimastingumas, lengvėja rūpesčių našta ir mažėja atskirtis tarp mūsų ir gamtos. Ir kaip natūraliai kyla noras gamtą pažinti, puoselėti ir ja rūpintis.

TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.

Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.

Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.

„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“
Sunday Times

„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“
Daily Express

„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“
Wall Street Journal


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.

TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.

Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.

Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.

„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“
Sunday Times

„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“
Daily Express

„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“
Wall Street Journal


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.

Džiaugiuosi pristatydama jums knygą, kurioje dalinuosi savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip šiandieninėje visuomenėje būti tvirtesne, labiau užtikrinta mama ar pasitikinčiu tėčiu.  

Man, keturių vaikų mamai ir sveiko proto motinystės šalininkei, svarbu, kad kiekviena mama jaustųsi girdima ir palaikoma. Todėl knygoje nagrinėju mums, mamoms, svarbias temas: 

• Dirbančių mamų iššūkiai ir prieraišioji motinystė 

• Emocijų valdymas ir vaikų potencialo atskleidimas 

• Technologijų vaidmuo ir santykių svarba šeimoje.

Esu socialinių mokslų daktarė. Švietime dirbu jau 30 metų, sukaupiau daugiau nei 15-os metų patirtį savo sėkmingai veikiančiuose „Vaikystės sodo“ darželiuose ir Karalienės Mortos mokykloje, todėl siūlau realius ir mokslu grįstus sprendimus bei skatinu sąmoningą tėvystę.

Knygoje dalinuosi, kaip svarbu:

• Užmegzti dialogą su savo vaikais 

• Priimti jų jausmus 

• Ugdyti discipliną 

• Kurti rutiną ir savo šeimos tradicijas. 

 „SVEIKO PROTO MOTINYSTĖ“ NE TIK SUTEIKS DAUG INFORMACIJOS, BET IR ĮKVĖPS PASITIKĖTI SAVIMI IR TIKĖTI, KAD ESAME SAVO VAIKUI GERIAUSI.“

Dr. Austėja Landsbergienė

„Pavadinti Aušvicą moralinio nuopuolio vieta būtų pernelyg švelnu. Tai buvo panašu į juodąją skylę, kurioje visas žemės blogis įsiurbdavo ištisas tautas ir istorijas. (...) Tai buvo fenomenas.“

Vokiečio Oskaro Šindlerio ir jo išgelbėtų nuo Holokausto daugiau nei tūkstančio žydų istorija prasiskverbia iki giluminių humanizmo šaknų. Ne be reikalo romano formą jai suteikęs australų rašytojas Thomas Keneally savo knygą 1982-aisiais pavadino „Šindlerio laivu“ (Schindler's Ark) – kaip aliuziją į biblinį Nojaus laivą. Po dešimtmečio pasirodžiusi Steveno Spielbergo režisuota romano ekranizacija pakoreguotu pavadinimu „Šindlerio sąrašas“ šią jaudinančią Antrojo pasaulinio karo istoriją plačiai išpopuliarino visame pasaulyje, ir savo įtaigos mastais ji dar labiau susilietė su amžinomis ir universaliomis biblinėmis tiesomis.

Iš kur kyla „Šindlerio sąrašo“ – literatūrinės vaizduotės ne itin paveikto dokumentinio pasakojimo – įtaigos jėga? Be jokios abejonės, iš pagrindinio herojaus Oskaro Šindlerio charakterio – žmogiškai paprastos ir kartu kontroversiškos asmenybės, jeigu jai taikysime griežtus dorovinio elgesio kriterijus. Kitaip negu kino filme, knygoje pateikta tolesnė – pokario – Šindlerio gyvenimo ir likimo istorija iki pat jo mirties sustiprina metafizinį pojūtį, kad šį Pasaulio Teisuolį keleriems metams bus atsiuntusios gėrio ir blogio pusiausvyrą Žemėje palaikančios jėgos – kaip kitados judėjų patriarchą Nojų.

Tomas Kenelis (Thomas Keneally) gimė 1935 metais, studijavo Sidnėjuje, Australijoje. Be „Šindlerio sąrašo“, kuriam skirtos Bukerio ir L. A. Times premijos, jis dar yra parašęs knygas To Asmara („Į Asmarą“), Chant of Jimmie Blacksmith („Džimio Bleksmito giesmė“), Flying Hero Class („Skrydis didvyrių klase“), nominuotas Sunday Express Metų knygos premijai. Rašydamas „Šindlerio sąrašą“, autorius dėstė Kalifornijos universitete Irvine, ten jam buvo suteiktas garbės profesoriaus vardas.

Atviroje jūroje iš kruizinių laivų per metus dingsta vidutiniškai 23 žmonės. Nė vienas iš jų neatsirado. Iki šios akimirkos...
Sveiki atvykę į laivą!

Prieš penkerius metus policijos psichologas Martinas Švarcas neteko žmonos ir sūnaus. Tragedija įvyko šiems atostogaujant kruiziniame laive „Jūrų sultonas“. Niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kas iš tiesų nutiko. Nuo tada dvasiškai palūžęs Martinas visą savo laiką skyrė savižudiškoms slaptojo agento misijoms.

Vienos operacijos metu jam paskambina keista senyva ponia, kuri prisistato rašomo trilerio autore. Ir prašo nedelsiant atvykti į „Jūrų sultoną“, nes turinti naujų žinių apie jo šeimos dingimą. Martinas buvo prisiekęs daugiau niekada gyvenime nekelti kojos į laivą, bet jis sugrįžta ir sužino, jog „Sultone“ netikėtai atsirado prieš kelias savaites dingusi mergaitė. Kuri turi jo sūnaus pliušinį meškutį.

„Be jokios abejonės, tai vienas iš įtaigiausių pasaulyje kriminalinių istorijų kūrėjų.“
Karin Slaughter

„Fitzekas kuria kvapą gniaužiančius trilerius, kuriuose yra daugybė beprotiškų vingių.“
Harlan Coben

Gydytojas Deividas Bekas patyrė skaudžią netektį, ir jau aštuonerius metus kiekvieną dieną vis prisimena tą išgyventą siaubą: spindintis ežeras, blausi mėnulio šviesa... veriantis riksmas. Tą naktį pagrobė jo žmoną. Tą naktį jis paskutinį kartą matė ją gyvą.
Vieną dieną jo kompiuteryje netikėtai pasirodo žinutė – frazė, kurią suprasti gali tik jiedu su žmona. Beką pribloškia suvokimas – gal jo žmona vis dėlto gyva ir siunčia įspėjimą niekam nesakyti.

Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlanas Cobenas yra dvylikos romanų autorius, įskaitant New York Times bestselerius „Nekaltas“, „Tik vienas žvilgtelėjimas“, „Kitos progos nebus“, „Išėjęs amžinybėn“ ir „Niekam nesakyk“. Jo kūriniai, pelnę ne tik skaitytojų pripažinimą, bet ir kritikų prielankumą, išversti į daugiau nei trisdešimt dvi kalbas ir parduodami visame pasaulyje.

Genialus šachmatininkas Aleksandras Lužinas, gyvenantis veikiau abstrakčiame ir nuo kasdienybės nutolusiame savo keisto meno pasaulyje, o ne realiame Berlyne, tariamai ima perprasti lemties jėgas, kurios tvarko žmogaus gyvenimą nepriklausomai nuo jo valios. Nesėkmingai bandydamas tarsi šachmatų lentoje atspėti „lemties ėjimus“ ir susikurti gynybą nuo grėsmingų gyvenimo situacijų atsikartojimo, Lužinas pradeda nebesuprasti, kur baigiasi žaidimas ir prasideda tikrasis gyvenimas. Staigiai artėjančioje daugiareikšmėje romano atomazgoje priešais pamišusį herojų visu savo „lediniu“ siaubu „paslaugiai ir nenumaldomai išsipliekia“ transcendentinė „anapusybė“, gudriai žaidusi su juo visą gyvenimą.

„Lužino gynyba“ – trečiasis Vladimiro Nabokovo (1899–1977) romanas, kurį trisdešimtmetis autorius parašė rusų kalba 1929 m., o 1930 m. V. Sirino slapyvardžiu jį išleido rusų emigrantų leidykla Berlyne. Visuotinai pripažįstama, kad šis romanas – pirmoji didelė jauno rašytojo sėkmė, kai į jo kūrybą atkreipė dėmesį tiek rusų išeivijos profesionalioji kritika, tiek skaitančioji visuomenė.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...

Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas. 

Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. 

Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami. 

Benas Lyris

Tikra istorija apie meilę, nusikaltimus ir pavojingą maniją

GERIAUSIA METŲ KNYGA: The Washington Post, The New Yorker, Lit Hub

Vienas įspūdingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus pasakojimų apie tikrus nusikaltimus – daugiausia meno kūrinių pasaulyje pavogusio Stéphane’o Breitwieserio istorija.

Šimtmečius meno kūriniai buvo vagiami įvairiausiais  būdais, tačiau niekam nepavyko to padaryti taip sėkmingai, kaip vagysčių meistrui Stéphane’ui Breitwieseriui. Per dešimt savo „karjeros“ metų jis įvykdė daugiau nei du šimtus įžūlių vagysčių – dažnai gausiai turistų lankomuose muziejuose ir katedrose vidury baltos dienos. Knygoje „Meno vagis“ Michaelas Finkelis skaitytoją įtraukia į keistą, bet žavų Stéphane’o Breitwieserio pasaulį. Kitaip nei daugumos vagių, Breitwieserio tikslas nebuvo pinigai, nors jo sukauptos kolekcijos vertė siekė maždaug du milijardus dolerių. Jam patiko menas, to dėl visą savo grobį jis laikė viename kambaryje ir juo grožėjosi. Nusikaltimus vykdęs kartu su savo mergina, Breitwieseris jautėsi nepagaunamas, kol vieną dieną sėkmė nuo jo nusisuko.

Tai jaudinanti istorija apie meną, nusikaltimą, meilę ir nepasotinamą alkį bet kokia kaina įsigyti gražių meno kūrinių.

Michael Finkel yra knygų „Meno vagis“, tarptautinių bestselerio „Nepažįstamasis miške“ ir „Tikra istorija“ (pagal kurią 2015 m. buvo sukurtas filmas su Jamesu Franco ir Jonah Hillu) autorius. Jis rengė reportažus iš daugiau nei 50 šalių, rašė žurnalams „National Geographic“, „GQ“, „Rolling Stone“, „Vanity Fair“, „The New York Times Magazine“ ir kt. Jo darbai buvo įtraukti į „The Best American Sportswriting“, „The Best American Science and Nature Writing“, „The Best American Travel Writing“ ir „The Best American Non-Required Reading“ antologijas. Jis su šeima gyvena Šiaurės Jutoje ir Pietų Prancūzijoje.

„Meno vagis“, kaip ir pagrindinis knygos veikėjas, žavi savo veržlumu, istorija ir ryžtingumu.“ – The New Yorker

Per plauką gatvėje išvengus mirtinos akistatos nejučia įsiliepsnoja dviejų svajotojų širdys. 

Žavingos merginos didžiausia aistra – kelionės, o jis – keliautojas ir, regis, pati lemtis suveda dvi giminingas sielas pačiam nuostabiausiam gyvenimo nuotykiui. Jis iš tiesų galėtų būti įspūdingas, bet... mergina yra nevaikštanti neregė, o greitai paaiškėja, kad ir jos laikas baigiasi. Į kokią kelionę gali pakilti įsimylėjėliai, jei neįmanoma žengi nė vieno žingsnio? Staiga randasi neįtikėtinas planas, tik ar įmanoma nužygiuoti per visą pasaulį, kai tokia kelionė neegzistuoja!? Kaip pasiekti savo tikslą, laimėti bent vieną gyvenimo viršvalandį, jei negali eiti, negali sustosi ir nieku gyvu negali užmigti... Prasideda mėnulio medžioklė. 

Svajinga, graudi ir linksma, kupina gerumo ir ilgesio istorija nuves ten, kur dangaus žydrynėje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, ir tada nereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. 

„Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?“

Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai ima atrodyti, kad tam tikru požiūriu apokaliptinės tėvo pranašystės išties ima pildytis, tad kiek beliko ateities?

Kitame pasaulio gale, Singapūro pasauliniame prekybos centre, internete žinoma išgyvenimo ekspertė Lai Žen bėga nuo žudikės. Ji nesupranta, kas vyksta, ir įspeista į kampą nebežino, kaip išsigelbėti. Staiga jos telefone prabyla tobula programa ir nurodo, ką daryti. Makabriškai išnešusi sveiką kailį, genama baimės ir smalsumo, dabar Žen turi išsiaiškinti, koks ypatingas pranašas jai padeda ir kodėl.

Martos ir Žen keliai netrukus ima pintis į neįtikėtinų įvykių grandinę. Savo saugumu pasirūpinusi grupelė milijardierių veda pasaulį į pražūtį. Ar bendraminčių bičiulių planas gali tai pakeisti?

„Žaismingas, ryškus, siaubingai aktualus ir stebėtinai viltingas romanas. Žiupsnelis Atwood, žiupsnelis Gibsono, visa sauja – Alderman, tiesiog puikus.“
Lauren Beukes

„Tik talentingoji Alderman geba į tokį greito tempo romaną įlituoti šitokį sumanų ir provokuojantį mūsų laikų apmąstymą.“
Karen Joy Fowler

„Didelių idėjų romanas, meilės istorija ir prikaustantis pasakojimas apie mūsų civilizacijos pliusus ir minusus.“
Emma Donoghue

Naomi Alderman (Naomė Alderman, gim. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Autorės romanas „Galybė“ („Baltos lankos“, 2019), kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women's Prize for Fiction". „Ateitis“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Goodreads Choice Awards“ mokslinės fantastikos kategorijoje.

„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną. Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…” O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.”
Aistė Simėnaitė

Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti” kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.

„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys” mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.”
Aušra Jauniškytė–Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė

„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.”
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja

Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli”, „Nebloga mama”, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.

Žydų kilmės italo Primo Levi (1919–1987) knyga Jei tai žmogus yra unikali išgyvento Holokausto patirties kapsulė, įamžinanti gyvenimo koncentracijos stovykloje groteskišką kasdienybę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą P. Levi buvo chemikas, o naciams kaip tik reikėjo būtent chemijos specialistų; galima teigti, kad profesija tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jam teko išgyventi Holokausto siaubumus. Vienuolika mėnesių Levi praleido įkalintas Monovice, vienoje iš trijų pagrindinių Aušvico koncentracijos stovyklos kompleksų iki 1945 metų sausio 18-osios, kai įvyko stovyklos išvadavimas. Iš 650 Italijos žydų, kurie keliavo kartu su juo mirties vagone, Levi buvo vienas iš dvidešimties, pavykusiems palikti stovyklas gyviems.

Po karo P. Levi ir toliau tęsė mokslinę karjerą, taip pat pradėjo ir rašyti. Rašymas jam tapo tarsi būtinu terapiniu užsiėmimu – ne tik moraline pareiga, bet ir psichologiniu poreikiu. Įdomu, kad P. Levi aprašomi Holokausto siaubai nesuponuoja vertinimo – jis niekada nesako, kaip skaitytojas turėtų jaustis skaitydamas apie nacių žiaurumus. Priešingai, P. Levi žodžiai spinduliuoja humanizmu net tragiškų patirčių akivaizdoje, suteikdami mums vilties, kad žmogaus dvasia gali būti nenugalima net ir susidūrus su neįsivaizduojamu ir beprasmiu blogiu.

Naujoji Paulo Coelho knyga „Lankininkas“ – įkvepianti istorija apie jauną žmogų, siekiantį pasisemti vyresniojo patirties, ir apie ilgaamžes gyvenimo pamokas. Su jam būdinga išmintimi, Paulo Coelho primena, kad žmogaus gyvenimas be tikslo yra bereikšmis, veiksmai ir sielos šauksmas – neatsiejamai susiję, o gyvenimas, kurį kiekviename žingsnyje lydi atstūmimo ar nesėkmės baimė, skurdina.

Lanko kelias – džiaugsmo ir užsidegimo, tobulėjimo ir klaidų, technikos ir įkvėpimo kelias. O visa tai patirsi tik leisdamas savo strėles. O ko gi iš šaudymo iš lanko galime pasimokyti apie dzeną ir gyvenimo meną? Savo poetiškomis dvasios mintimis Paulo pateikia įžvalgų apie keletą pagrindinių Zen pamokų:

Žinokite ir gerbkite savo sąjungininkus rungtyse, mokydamiesi iš jų sėkmių ir nesėkmių.

Lankas yra didžiausias jūsų turtas ir jūsų energijos šaltinis.

Jūsų ketinimas yra strėlė.

Jūsų dėmesio objektas yra taikinys.

Tai, kaip atliekate sėkmingą šūvį – nuo laikysenos, leidimo skristi strėlei iki pataikymo į taikinį – yra tas pats, kas gyvenime reikalingi įgūdžiai.

Autorius teigia, net jei ir niekada netapsiąs dzeno budizmo nuolatiniu studentu, bent jau išmoksiąs perimti svarbiausias gyvenimą praturtinančias pamokas, paversdamas šią knygą savo kasdieniu vadovu.

PAULO COELHO laikomas vienu įtakingiausių mūsų laikų rašytojų, jo knygos išleistos daugiau nei 170 šalių, išverstos į 88 kalbas, jų parduota daugiau nei 320 milijonų egzempliorių. Jis yra daugybės pasaulinių bestselerių, įskaitant vienos įspūdingiausių šiuolaikinės literatūros knygų, – „Alchemiko“ autorius. Nuo 2002 m. Brazilijos literatūros akademijos narys, 2007 m. tapo Jungtinių Tautų Taikos pasiuntiniu. 2009 m. pelnė Gineso pasaulio rekordą kaip į daugiausia užsienio kalbų išverstos knygos („Alchemikas“) autorius.