Audioknygos

Jie jau pakeliui į Žemę. O ko jiems čia reikia? Didžiausią susitikimą žmonijos istorijoje temdo nežinomybė. Psichologinių knygų autorė pakviečiama sukurti įkvepiančią žinutę ateiviams. Jei šie nusiteikę draugiškai – pasveikinti. Jei nusiteikę karingai – perkalbėti. Žinutės autorei į pagalbą peršasi kariškiai, Holivudo prodiuseriai ir net prezidentai. Svarbu įrodyti, kad žmonija gera. Bet kuo ilgiau ji dirba, tuo panašiau… kad gal ir nelabai?

Vladas Rožėnas (g. 1993) – rašytojas, kino kritikas ir reklamos kūrybininkas. Literatūrologijos magistro laipsnį apsigynė darbu apie kinematografines technikas lietuvių literatūroje. Savo knygose istorijas stengiasi pasakoti vizualiai, suteikti personažams gyvus balsus ir egzistencines temas sujungti su humoru. Kaip gerame kine. Jei skaitytoją prajuokins, autorius bus laimingas. Jei privers iš jaudulio skubėti per romano puslapius arba apmąstyti filosofines „Katastrofos“ potekstes – taip pat. Idealiu atveju norėtų sukelti skaitytojui visas tris reakcijas, bet Dievo į medį nevarys.

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

Vaikai, diktatoriškai nutarę, kad jų ligotiems garbaus amžiaus tėvams nereikalingi skiepai, ir taip tapę (ar vos netapę) jų žudikais. Paskutines gyvenimo valandas skaičiuojanti moteris, kuri sukaupusi kuklias jėgas vos vos kilsteli prie čiužinio priaugusią ranką su iškeltu į viršų nykščiu ir ištaria „Vo!!!“, taip pagirdama ryškiai geltonas ją lankančios medikės kelnes. Mama, dienas leidžianti su niekada neužaugsiančiu dideliu vaiku tarp kalnų jo mėgstamų dėlionių.

Laima Baršauskienė fiksuoja jautrias, graudžias ir skaudžias slaugytojos kasdienybės akimirkas, jos virsta istorijomis, priverčiančiomis susimąstyti, pasverti ar net perkainoti vertybes. Atvirai pasakoja apie pasiaukojantį medikų darbą, sudėtingus jo užkulisius ir atveria įsisenėjusias sveikatos sistemos žaizdas.

„Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ – knyga apie gyvenimą. Nes, autorės įsitikinimu, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti ne tik apie kančią, skausmą, gedulą, bet ir apie vaikų ir tėvų santykius, baimes, ateitį, meilę, laimę.

Laima Baršauskienė – slaugytoja, paliatyviosios pagalbos specialistė, lektorė, konsultantė ir jau... rašytoja.

Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.

„Mes gerai žinome pagrindinius jausmus. Atskiriame, kada tai liūdesys, kada pyktis, kada puikybė ar pavydas. Bet jausmai turi daug atspalvių. Vienokį džiaugsmą jauti įsimylėjusi, kitokį – pasveikusi nuo vėžio. Supranti? Pagrindiniai jausmai – tai banalu. Nebanalūs jų atspalviai, nes jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti, niekada neįvardinsime visų, ne tik neįvardinsime, bet ir nepajusim."

– ištrauka iš novelės „Kūnai"

-------------------

Tarsi kirčiai, trumpi ir ryškūs Akvilės Kavaliauskaitės tekstai apie meilės pastangas, prasmės ilgesį, apie kūnus, apie mus, tokius gyvuliškai vienišus šiame svetimėjančiame šaltyje. Akvilė bando gintis nuo rutinos ir pilkumos, o svarbiausi rašytojos ginklai – ironija ir negailestingas juokas.

Alvydas Šlepikas, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė" autorius

Akvilė Kavaliauskaitė rašo apie pasaulį, kurį mums sukūrė daug informacijos, mažai sienų, socialiniai tinklai ir patogūs skrydžiai. Šis pasaulis greitas, neprieraišus, tačiau labai patogus ir niekoasmeniškas. Rašytojos herojai jame išbando seną žmonijos įprotį jausti.

Rytis Zemkauskas, publicistas, VDU docentas

Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti", – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama sukūriau dvylika novelių. Kai kurias įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai.

Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, scenaristė, tekstų kūrėja. 2015 m. pasirodęs jos debiutinis romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą" iškart pateko į skaitomiausių knygų dešimtukus. Po penkerių metų autorė grįžta su novelių rinktine „Kūnai".

Apdovanojimai:

METŲ KNYGOS RINKIMAI 2020 - knygų suaugusiems kategorijos nugalėtoja.
15min.lt geriausių metų knygų rinkimai 2020 - Lietuvių autorių grožinių knygų kategorijos finalininkė.
Kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuke.

Ar prisimeni Domą ir Tomą? Miestamiesčio mokyklos 4b klasės mokinius? Pačius kiečiausius detektyvus pasaulyje? Jų nuotykiai tęsiasi! Šįkart Domas ir Tomas vyksta į ekskursiją. Ir visai ne į kokį nuobodų muziejų, o į pačią smagiausią vietelę pasaulyje. Ir ne šiaip kokiu kledaru, o naujutėlaičiu mokyklos autobusu BRUM ČIANG DRAGON 2381!

Deja, ne visi mano, kad ši kelionė – puiki mintis. Kas tie paslaptingi niekšai, visaip mėginantys sužlugdyti ekskursiją? Ir kokia jiems iš to nauda? Domas ir Tomas suburia komandą, pavadinimu „Komanda“, ir griebiasi naujos bylos. Ar jiems pavyks išgliaudyti šį kietą riešutėlį? Klausyk ir sužinosi.

Įspėjimas! Prilaikyk pilvą, kad neplyštų iš juoko!

Tomas Dirgėla - jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą serijos „Domas ir Tomas“ knygą. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.

Vaikams nuo 8 m.

Nepaprastai šmaikšti ir išmintinga istorija pašėlusių nuotykių, juokų ir saldumynų mėgėjams.

Vieną dieną pono Vilio Vonkos šokolado fabrikas praneša: penki vaikai, kurie šokoladiniuose batonėliuose ras auksinius bilietėlius, galės apsilankyti fabrike ir gaus saldumynų visam likusiam gyvenimui.

Apie šokoladą tik ir svajojantis, bet jį labai retai dėl vargingos padėties skanaujantis Čarlis netikėtai laimi bilietą į didžiausią ir paslaptingiausią pasaulyje šokolado fabriką. Maža to, apie šį fabriką sklando keisti ir mįslingi gandai, tad čia pakliūti Čarliui – dvigubas stebuklas!

Valgomos zefyrų pagalvės, kokakolos ledo čiuožyklos, putojančio limonado baseinai, šokolado krioklys – tik maža dalis to, ką Čarlis pamatys fabrike. Ar berniukui nesusuks galvos tokia gausybė saldumynų, ar jis išliks toks pat sąžiningas, malonus ir geras vaikas? Baigiantis kelionei, Čarlis sužino, kad stebuklai dar tik prasideda...

„Čarlis ir šokolado fabrikas“:

• ugdo tokias vertybes, kaip gerumas ir sąžiningumas,

• lavina humoro jausmą ir fantaziją,

• istorijoje aiški gėrio ir blogio, tinkamo ir nederamo elgesio skirtis.

Roald Dahl – vienas garsiausių visų laikų britų vaikų rašytojų, padovanojęs vaikams tokias nepaprastas istorijas, kaip „Raganos“, „Matilda“, „DGM“, kurios jau yra tapusios klasika. „Čarlis ir šokolado fabrikas“ kaip ir daugybė nepaprastai šmaikščių kitų jo knygų buvo ekranizuotos Holivude!

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis – neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška...
Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chris Carter (Krisas Karteris) gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

Ruduo – ryšiams kurti. Tokia yra pagrindinė „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo rudens numerio žinutė.

Įkvėpk ir įsikvėpk istorijomis apie įvairią kasdienę komunikaciją mieste: kaip ryšius su ragautojais kuria „Michelin“ šefas Andrius Kubilius, o kaip – knygų restauratoriai universiteto kiemeliuose.

Tarp netikėčiausių Vilniaus pasakojimų – dieninių drugių ralis ir kovos tarp vampyrų Radvilų ir Goštautų. Apie pastarąsias „Vilniečio“ rubrikos pokalbyje su futuristu Adomu Rutkausku.

Rubrika „Vieta“ pakvies ištyrinėti Sarbievijaus kiemą, o „Vienos gatvės istorija“ – Petro Vileišio gatvę. „Rakursas“ paskatins kitu žvilgsniu pažiūrėti į Šeškinę. Pavyzdžiui, ar žinojai, kad čia gyveno tokios įžymybės kaip teatro režisierius Eimuntas Nekrošius, baleto šokėjas Jonas Katakinas, aktorius ir režisierius Donatas Banionis, treneris Jonas Kazlauskas, dainininkai Algis Frankonis, Svaras iš grupės „G&G sindikatas“, Marijonas Mikutavičius?

Miesto renginių „Pulsas“ primins apie artėjančius „Vilniaus mechanizmus“ ir kitas patirtis tikriems miestinėtojams. Tad į rudenį – su naujausiomis istorijomis!

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 

Skaitytojams nuo 12 metų

Kas, jei pasaka yra ne pasaka, o... įspėjimas?

Kai tarp paauglių ima plisti šiurpūs ir paslaptingi „YouTube“ vaizdo įrašai apie iki šiol tik legenda buvusius skinvokerius – žmones, galinčius keisti savo pavidalą, – dvylika Augustės plaukimo komandos draugų dingsta tarsi į vandenį ir staiga ji... nebegali ištarti nė žodžio!

Kažkas šiurpaus, slypinčio ekrano šešėliuose, yra gerokai arčiau Augustės, nei ji gali įsivaizduoti, o riba tarp realaus ir virtualaus pasaulio vis labiau išsitrina. Ar Augustė galės įminti draugų dingimo mįslę, kai kiekvienas spustelėjimas virtualiame pasaulyje ją pačią priartina prie galbūt net mirtino pavojaus?

Nauja „Šiurpnakčio istorijų“ autorės Aušrinės Tilindės knyga žada ne tik įsimintiną, bet ir labai šiurpų nuotykį! Pasinerk į šiuolaikišką senosios pasakos „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ posūkį, kur niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kiekvienas pasirinkimas gali būti paskutinis. Ar esi pasirengęs atrasti šiurpią tiesą?

Kur pasirinksi gyventi tu – realiame pasaulyje ar už ekrano?

„Dvylika kruvinų plunksnų“:

·       siaubo istorija skatina išgyventi sudėtingus jausmus saugiu būdu;

·       skatina kritiškai vertinti informaciją, kurią galima rasti internete;

·       pagrindinė veikėja – atkakli, sumani mergaitė;

·       apdovanotos autorės nauja knyga.

Aušrinė Tilindė – teisininkė ir pradedanti, bet jau pasižymėjusi rašytoja. Jos rankraštis „Šiurpnakčio istorijos“ laimėjo leidyklos „Alma littera“ 2023 m. vaikų ir jaunimo literatūros konkursą, o vos pasirodžiusi knyga sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

Feirė nežuvo Amarantos gniaužtuose ir grįžo į Pavasario Dvarą, bet tai jai brangiai kainavo. Nors dabar ji apdovanota Didžiųjų Fėjų galiomis, širdis liko žmogaus, ir ji negali pamiršti siaubingų dalykų, kuriuos padarė, kad išgelbėtų Tamlino tautą.

Feirė nepamiršo ir sandorio su Risandu, šiurpiuoju Nakties Dvaro Didžiuoju Valdovu. Kol ji raizgo politikos, aistrų bei akinamos galios voratinklį, kyla didesnis blogis – ir galbūt tik Feirė gali jį sulaikyti. Bet prieš tai reikia pažaboti alinančias galias, išsigydyti palūžusią sielą ir nuspręsti, kokios ateities trokšta sau ir sudraskytam pasauliui. 

Nusikelk į stebuklingą pasaulio pakraštį pribloškiamame „Dyglių ir rožių dvaro“ tęsinyje.

Sarah J. Mass, kurios „Stiklo sosto“ (Throne of Glass) serijos knygų parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių, talentingai tęsia aistringą ir veiksmo kupiną „Dyglių ir rožių dvaro“ seriją. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Įkalinta tamsoje“.

„NEW YORK TIMES“ ir „THE SUNDAY TIMES“ bestseleris

Kartais suaugti – tai susidurti su savo demonais.

Džeimis Konklinas, vienišos motinos sūnus, tenori paprastos vaikystės, nors pats nėra paprastas. Berniukas gali regėti tai, ko niekas kitas nemato, ir atskleisti tai, ko niekas kitas neįstengtų sužinoti. Jis gali bendrauti su mirusiaisiais... ir priversti juos sakyti tiesą. Mama apie šį antgamtinį gebėjimą sūnui liepia neprasitarti jokiam gyvam padarui. O gal labiau reikėtų saugotis ne gyvųjų, o mirusiųjų?

Kai mamos draugė Niujorko policijos detektyvė Džeimį įtraukia į žudiko, kuris net ir po savo mirties baudžiasi surengti kruviną išpuolį, gaudynes, vaikinukas supranta, kad jo talentas turi kainą. Nors jam pavyko atskleisti numirėlio paslaptį, kova su mirties demonu dar nebaigta. Ir didysis tos kovos prizas – paties Džeimio gyvybė. O gal net ir kai kas daugiau!

Naujausias Stepheno Kingo romanas „Vėliau“ – aukščiausios kokybės siaubo literatūros karaliaus darbas, šiurpi, jaudinanti istorija apie vaiko pažintį su gyvenimu, jo pastangas atskirti blogį nuo gėrio. Knygoje skamba kultinio siaubo romano „Tas“ atgarsiai, Kingas įspūdingai ir nepamirštamai nagrinėja, ko reikia, kad pasiryžtume susigrumti su blogio įsikūnijimu ir visomis jo atmainomis.

„Iš dalies detektyvas, iš dalies – trileris... bauginančiai jautrus ir nuoširdus.“

The New York Times

Odilė – paprasta vienuolikmetė mergaitė. Ir kas čia blogo, jei ji mėgsta viena vaikštinėti pelkynų pakraščiu vingiuojančiu senuoju keliu? Pasak miestelio gyventojų, ten vyksta visokios baisybės, bet Odilei šios kalbos sukelia tik juoką. Kad ir kiek kartų ten eita, nepavyko sutikti net nusususio vaiduoklio! Tačiau vieną dieną mergaitė randa paslaptingą skrynutę, nusprendžia ją atidaryti ir... stačia galva nugarma į pavojingą požemių pasaulį. Norėdama grįžti atgal į namus Odilė turės įveikti daugybę kliūčių ir panaikinti per amžius skrynelėje tūnojusį prakeiksmą.

Tai nuotykių ir magijos kupina istorija, jaudinanti, kelianti šiurpą ir priverčianti nusišypsoti.

„Pasakos – ne šilto pieno vonia, kurioje malonu vartytis. Pasakose nutinka blogų, baisių ir skausmingų dalykų“, – sako vaikų ir jaunesniųjų paauglių pamėgta rašytoja Neringa Vaitkutė. Puikiai žinomos ir įvairiomis premijomis įvertintos autorės knygos „Vaivorykščių arkos“, „Tamsos trilogija“ „Klampynių kronikos“ ir kitos. 2020 m. rašytojai skirta Vaikų literatūros premija.

„Gyvenimas pasikeičia greitai.
Gyvenimas pasikeičia per akimirką.
Sėdiesi vakarienės, ir gyvenimas, kokį tu jį pažįsti, pasibaigia.“

2003-iaisiais, per Kalėdas, Joan Didion su vyru Johnu Gregory Dunne'u sužino, kad jų vienturtę dukrą Quintaną po plaučių uždegimo ištiko sepsinis šokas ir dabar ji prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Po kelių dienų – Naujųjų Metų išvakarėse – Johnas staiga miršta nuo širdies smūgio.

„Maginio mąstymo metai“ – tai J. Didion bandymas suvokti pirmuosius metus po staigios netekties, „savaites, paskui mėnesius, sugriovusius bet kokius išankstinius įsitikinimus apie mirtį, ligą, tikimybę ir sėkmę, apie laimę ir nelaimę, santuoką, vaikus ir atmintį, apie sielvartą ir tai, kaip žmonės susitaiko arba nesusitaiko su tuo, jog gyvenimas baigiasi...“ Atsiminimai stulbina nuoširdumu, atskleidžia asmenišką, tačiau sykiu universalią bendro gyvenimo ir netekties patirtį.


„Nepaprastos literatūrinės drąsos kūrinys – minties aiškumu garsėjanti rašytoja leidžia mums stebėti, kaip sielvartas aptemdo protą… Ji grįžta į praeitį, kad atskleistų savo unikalios santuokos portretą… J. Didion rodo mums, ko neteko.“
Time


Joan Didion (Džoun Didijon, 1934-2021) – viena garsiausių amerikiečių rašytojų, memuaristė, eseistė, romanistė. 2005 m. pasirodžiusi knyga „Maginio mąstymo metai“, laikoma jos magnum opus, pelnė prestižinį „National Book Award“. 2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo ją Nacionaliniu meno ir humanitarikos medaliu už viso gyvenimo pasiekimus ir išskirtinį indėlį į amerikiečių literatūrą. J. Didion apie savo kūrybą yra sakiusi: „Rašau tik tam, kad sužinočiau, ką galvoju, į ką žiūriu, ką matau ir ką visa tai reiškia.“

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“
Sunday Times

„Nepaprastai savita.“
New York Times

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija


Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

„Kelias dienas praleidau „Twisted“ serijos sukeltoje ekstazėje, nieko nesigailiu. 8 milijonai žvaigždučių iš 5.“
Ali Hazelwood, "Meilės hipotezė" autorė

„Kas gi galėtų pralenkti Anos Huang kuriamus neapsakomai karštos uždraustos meilės romanus!“
Booktrib

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose - stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises „Twisted“ seriją perkelti į kino pasaulį. „Sukti žaidimai“ – antroji „Twisted“ serijos knyga.

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Gydytojos darbo virtuvė # Pacientų istorijos # Stereotipus laužantis holistinis požiūris į sveikatą.

Endo (vidus), bio (gyvybė), genesis (kilmė)

 „Jaučiu didelę privilegiją, galėdama padėti paleisti tas problemas, kurias pacientas yra pasiruošęs šiandien paleisti. Neretai ligonių simptomai neatitinka jokio vadovėlio ir būna sumišę su nerimu, baimėmis, kalte ar gėda, o liga, ypač sena, dažnai yra apaugusi trauminiais įsitikinimais ir tapusi asmenybės dalimi.“ 

Jei vaikas susirgo, negalima kaltinti vien virusų – kartais liga yra vienas iš būdų pabūti su mama, todėl vaikas kaip tik dėl to ilgai nepasveiksta. Net ir elementarią slogą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, tiek psichologinės priežastys. Paprastai kalbant, endobiogenika – būdas pažiūrėti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas: kokia kūno išvaizda ir psichologinė būsena, kaip funkcionuoja jo ląstelės, kaip veikia medžiagų apykaita, hormonai, kaip vyksta senėjimo procesai. Yra daug žmonių, kuriuos viskas veikia, bet veikia ne taip, kaip turėtų. 

Gal ir Jūs šios knygos puslapiuose rasite atsakymą, kodėl susirgote būtent rudenį, o ne pavasarį ir kodėl susirgote būtent sloga, o ne bronchitu? 

Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atkurtų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.

Dalai Lama

Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kuri  nespraudžia pacientų nei į laiką, nei į jokias algoritmų lenteles. 

Svaiginanti sielų bendrystė, tirpdanti kartų ribas

Kada nustojome skaičiuoti žvaigždes?

Ar pamenate? Kadaise dienoraščiuose braižėme būsimo pasaulio trajektorijas ir fiksavome vizijas apie tobulą pasaulį, kurį būtinai sukursime! Atrodė, kad esame tiesiog gimę paversti mūsų planetą vieta, kur gera būti! Tai kas nutiko? Kada mes ėmėme skaičiuoti nebe žvaigždes, o tik savo piniginės turinį?

„Nojaus Arkos dienoraštis“ – iš pirmo žvilgsnio paprasta, jaunyste trykštanti ir nuotykių kupina istorija. Baltijos jūros paplūdimyje netikėtai užsimezgusi draugystė tarp vyro ir jaunuolių trijulės, vadovaujamos Nojaus, įtraukia į siautulingą jaunų žmonių pasaulį, jie tampa neišskiriami, o metų skirtumas netenka prasmės. Staiga Nojus dingsta. Kas vyksta?! Vaikiną būtina surasti! Bet pasibeldus į jo namų duris atsiveria ne jo, o tavo paties paslaptys. Atsakymai glūdi toli, Ararato kalno papėdėje. Bet ką darysi, jeigu paaiškės, kad tas nekaltas susitikimas paplūdimyje nebuvo atsitiktinis? 

Ši knyga apie dar tik ateinančią kartą, nemokančią susikurti laužo ar susisiūti suplyšusio rūbo. Apie ją sakoma: nedėkinga, išlepusi ir visko pertekusi, nebežinanti, ko norėti! Ar tikrai? Bet ši karta ir neturi už ką mums dėkoti, juk paliekame jai į šipulius byrantį pasaulį, ir dar reikalaujame dėkingumo. Nesulauksim! Nes jie jau statosi Arką, kurioje mums nėra vietos.

Atsitiktinai rastas „Arkos dienoraštis“ tampa vartais į dingusio jaunuolio sąmonę – keistą, simbolių ir užuominų pripildytą pasaulį, kur realybė maišosi su mistinėmis prasmėmis. Vyras, sekdamas dienoraščio ženklais, įsitraukia į slaptą trijų paauglių pasaulį, kuriame kiekvienas žodis – kaip kodas, daiktas – kaip ženklas, o kiekvienas veiksmas – lyg apeiga. Kas yra Nojus ir ką jis vedasi į savo naująją Arką? Atsakymas priklauso ne nuo įvykių, o nuo to, kiek išdrįsime pažvelgti į savo vidų.

Sakalas Uždavinys, lietuvių teatro ir kino aktorius, režisierius

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki. Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!

Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes. Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas...

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams ir klausytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“

Nebijok! Nieko, išskyrus save...

Sebastiano Fitzeko puikus psichologinis trileris apie mimikos ekspertę, kuri patekusi į didžiulę bėdą nebegali tikėti pati savimi.

Kad „perskaitytų“ žmogų, jai pakanka menkiausio lūpų kampučio truktelėjimo ar nežymaus pokyčio vyzdžiuose. Hana Herbst yra Vokietijoje labiausiai patyrusi mimikos ekspertė, kurios specializacija?- tyrinėti slaptus žmogaus kūno signalus. Dirbdama policijos patarėja, ji padėjo išaiškinti nemažai smurtinių nusikaltimų.

Tačiau kaip tik tada, kai Hanai pačiai tenka kovoti su atminties praradimo po operacijos pasekmėmis, ji susiduria su šiurpiausiu atveju savo karjeroje. Iki šiol visiškai nepriekaištingą gyvenimą gyvenusi moteris prisipažįsta žiauriai nužudžiusi savo šeimą. Gyvas liko tik jos mažasis sūnelis Paulas. Po prisipažinimo vaiko motinai pavyksta pabėgti iš kalėjimo. Ar ji ieško sūnaus, kad užbaigtų savąją „mirties misiją“?

Hana Herbst turi tik trumpą prisipažinimo vaizdo įrašą, kuris gali padėti nubausti motiną ir išgelbėti Paulą. Bet yra viena problema – žudikė įraše yra pati Hana!

Vienintelis kelias veda į pačias sielos gelmes...

Su Dirko Eilerto – garsiausio veido išraiškos ir kūno kalbos eksperto vokiškai kalbančiose šalyse – profesionaliais patarimais.

XX a. vidurys, Lisabona. Dora Ruzariju, dar nė nesulaukusi keturiasdešimtmečio, tampa našle ir visa širdimi pasineria į gedulą. Naivoka, pasyvi moteris, dukters vadinama „žmogumi be amžiaus ir be vilties“, dienas leidžia penima kitų malone ir gailesčiu. Tačiau dešimt metų šventai saugojusi mirusio vyro atminimą, vieną dieną Dora sužino baisią paslaptį, kuri paradoksaliai pakreipia jos likimą.

Kelių kartų moteris vaizduojantis kūrinys atveria plačius socialinius, politinius ir tapatybės kontekstus, byloja apie nelengvas pastangas išsaugoti žmogiškąjį orumą.

„Tuščios spintos“ – melancholiškas, kartokas pasakojimas apie moteris, jų tarpusavio santykius, vienatvės ir vidinės tuštumos persmelktus gyvenimus.

Maria Judite de Carvalho (1921–1998), „kuklioji portugalų literatūros gėlė“, šiandien pristatoma kaip „vienas įdomiųjų XX amžiaus Europos literatūros balsų“. Lisabonoje gimusi rašytoja ir dailininkė Salazaro diktatūros metais gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje, bičiuliavosi su Albert’u Camus, Simone de Beauvoir ir kitais to meto intelektualais. Nors paveikta prancūzų egzistencializmo ir „naujojo“ romano, autorės kūryba, bylojanti apie vienatvę didmiestyje, beveidėje kasdienybėje slypintį nerimą ir neviltį, išliko savita. Gana glaustuose tekstuose sumaniai kaitaliojama pasakojimo perspektyva, o dramatizmą atmiešia ironija ar net groteskas. Romanas „Tuščios spintos“ (Os armários vazios, 1966) vadinamas portugalų literatūros atgimimo, atsinaujinimo viršūne.

„– Bet, manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?
– Jis gali toks būti, – paaiškinu.“


Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet sulaukę trylikos jie atitolsta – buvę geriausi draugai stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka...

Iki skausmo autentiškas meilės, nuoskaudų ir sudėtingų, gyvenimą keičiančių artimiausių santykių portretas, puikiai tinkantis Colleen Hoover, Jenny Han ir Lynn Painter gerbėjams ir gerbėjoms.


„Otumės brendimo laikotarpis aprašytas itin jautriai... Net antraeiliai personažai puikiai atskleisti, turi savitą istoriją ir motyvaciją. <...> Skaitytojai džiaugsis galimybe sekti Otumės mintis ir širdį.“
Kirkus Reviews

„Šios svaiginančios ir įtaigios meilės istorijos sudėtingi personažai sprendžia itin rimtas problemas, susijusias su vienišais tėvais, skyrybomis; vidurine mokykla, koledžu; meile, draugyste, seksu... L. Nowlin debiutinio romano siužetas įtaigus ir greitas, išvengta melodramatiškumo.“
Booklist


Laura Nowlin (Lora Naulin) – amerikiečių autorė, Misūrio universitete įgijo anglų kalbos ir kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. L. Nowlin taip pat dirba viešojoje bibliotekoje Sent Luise, kur lankytojai suteikia jai daug įkvėpimo rašyti. Romanas „Jei būtum buvęs su manim“ pirmąsyk JAV pasirodė dar 2013 m. ir nuo tada tapo ne tik „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu, bet ir „TikTok“ sensacija; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Su neprilygstama įtampa ir emocine įžvalga savo naujajame trileryje Harlanas Cobenas gilinasi į dideles paslaptis ir mažus melus, galinčius sugriauti santykius, šeimą ir netgi miestelį.

Naujojo Džersio priemiesčio detektyvas Napas Diuma kadaise patyrė skaudžią netektį – ant geležinkelio bėgių buvo rasti jo brolio dvynio Leo ir Leo draugės Dianos kūnai, o Mora, mergina, kurią Napas manė esant savo gyvenimo meile, dingo nepasakiusi nė žodžio. Jau penkiolika metų Napas ieško Moros ir bando atskleisti tikrąją savo brolio mirties priežastį. Ir dabar, regis, pagaliau kai ką surado.

Kai Moros pirštų atspaudai aptinkami išnuomotame įtariamojo žmogžudyste automobilyje, Napas leidžiasi į žygį, kurio metu kyla dar daugiau klausimų – apie moterį, kurią mylėjo, apie vaikystės draugus, kuriuos manėsi pažinojęs, apie apleistą karinę bazę, kurios kaimynystėje jis užaugo, o labiausiai apie Leo ir Dianą, kurių mirtys tamsesnės ir grėsmingesnės, nei Napas galėjo įsivaizduoti.

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Skaitytojams nuo 10 metų.

„Yra žmonių, kurie niekada nepaklius Fantazijon, yra ir tokių, kurie gali, bet amžinai lieka tenai. Ir dar pasitaiko vienas kitas, kurie pabūna Fantazijoj ir grįžta atgal. Taip kaip tu, Bastianai. Ir jie pagydo abu pasaulius.“

Kai nuo peštukų slėpdamasis Bastianas Baltazaras Buksas aptinka seną knygą „Begalinė istorija“, nė neįtaria, kokie netikėti nuotykiai jo laukia. Ėmęs skaityti jis atsiduria užburtoje karalystėje, kurioje sutinka drakonų, vienaragių, milžinų ir kitų fantastinių būtybių. Bet kur kas įspūdingiau tai, kad jis pats tampa skaitomos knygos herojumi!

Deja, Fantazijos šaliai gresia neįsivaizduojamas pavojus ir vienintelis Bastianas gali ją išgelbėti. Jei jam nepavyks – Fantazijos šalis išnyks. Bet keliauti tolyn labai pavojinga, iš Fantazijos šalies jis gali ir nebegrįžti...

„Begalinė istorija“ – neprilygstama, magiška vaikų literatūros klasika. Nepaprasto kūrybingumo ir vaizduotės autoriaus sukurta istorija pasakoja ne tik apie knygų, fantazijos galią, bet ir apie tai, kaip svarbu neužsklęsti durų tikrovei.  

Kūrinys įtrauktas į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos 6 kl. rekomenduojamų kūrinių sąrašą.

„Begalinė istorija“

• Padeda suvokti, kaip mus keičia pasakojimai, knygos ir kokie jie svarbūs mūsų gyvenimui, tačiau kartu skatina nuo tikro gyvenimo nesislėpti išgalvotoje realybėje.

• Skatina vaikus netikėtose situacijose nepasiduoti nerimui, baimei,  susidūrus su iššūkiais auginti savo atsparumą.

• Skatina pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.

• Vaikų literatūros klasikos knyga dovanoja nepaprastą nuotykį ir vertingą skaitymo patirtį.

Michael Ende (1929–1995) – vokiečių rašytojas, ypač nusipelnęs kaip vaikų literatūros kūrėjas. Jo istorijos kupinos fantazijos ir išmonės, personažai nepaprastai spalvingi ir įdomūs, o siužete gausu netikėtų nuotykių. Rašytojo sukurtos knygos vaikams plačiai žinomos pasaulyje. Tai „Momo“, serija „Džimas Saga“. 1979 m. pasirodžiusi „Begalinė istorija“ sulaukė ir skaitytojų, ir kritikų simpatijų, o galiausiai tapo vaikų literatūros klasika.