Audioteka

Dabarties akimirka yra vienintelis laikas, kuris mums turėtų rūpėti

Kartais tik praėjus šimtmečiui ar daugiau galime suprasti vieno žmogaus įtaką daugybei žmonių. Šiuo atveju neprireikė tiek daug laiko ir galime pasidžiaugti, kad turime privilegiją gyventi su Jonu Kabat-Zinnu. Pats autorius kuklindamasis nesureikšmina savo indėlio į mokslą, į psichologijos bei psichoterapijos raidą, tačiau jo nuopelnai akivaizdūs. Ko gero, svarbiausias yra gebėjimas rasti žodžius ir jais pasiekti žmones, kalbant subtiliomis temomis. Viena iš tų temų – meditacija. Ir nors žmonija meditaciją pažįsta tūkstantmečius, kiekvienai naujai kartai reikia naujo balso, kuris mokėtų pastatyti žodžių tiltą, mokėtų tinkamai, nepamesdamas gylio ir prasmės, išversti protėvių išmintį šiuolaikinei klausai. Autoriui tai puikiai pavyksta.

„Jonas Kabat-Zinnas moka pabudinti. Jis išplečia supratimą apie meditaciją, moko jos ieškoti savyje ir kasdieniuose žingsniuose. Tikiu, kad, kaip ir man kadaise, šią knygą į širdį ir protą įsileidusiems žmonėms tai bus prasmingo kelio išminties link pradžia.“ / Paulius Rakštikas, Pauze.lt psichologas, atidos (mindfulness) mokytojas

Mūsų galva nuolat pilna minčių: ateities planų, prisiminimų apie praeitį, svajonių apie tai, ko neturime, ir apgailestavimo dėl to, ko nebeturime. Tačiau labai retai susimąstome apie tą akimirką, kurioje esame DABAR: kuo kvepia oras, kurį dabar įkvepiame, kokie garsai mus supa, ką jaučiame būtent šią akimirką. O tikra ir yra tik ši akimirka, kurią išgyvename dabar, ji ir turėtų būti pati svarbiausia, bet retas tai suvokia bėgdamas rutinos labirintuose. Padėti pajusti akimirkos svarbą gali dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness).

„Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad nemažus turtus paveldėjęs viengungis negali apsieti be žmonos”.

Šiuo taikliu sakiniu, laikomu geriausia visų laikų grožinės literatūros kūrinio pradžia, prasideda daugiau nei 150 metų populiariausios anglų kalba parašytos knygos titulą išsaugojęs Jane Austen romanas puikybė ir prietarai.

Anglijos provincijoje gyvenančios kuklios dvarininkų Benetų šeimos pagrindinis rūpestis – ištekinti penkias dukras. Išskirtinis vyriausiosios Džeinės grožis iš pirmo žvilgsnio sužavi kaimynystėje įsikūrusį žavų ir turtingą poną Binglį. Tačiau jaunuolio seserims nepatinka brolio pasirinkimas, nes Benetai joms atrodo stačiokiški ir pernelyg neturtingi. Seserims pritaria ir geriausias ponaičio Binglio draugas bei vienas geidžiamiausių apylinkės jaunikių. Ponas Darsis – turtingas, patrauklus, tačiau santūrus ir uždaras džentelmenas. Bet netikėtai ir jis pats įsimyli kitą Benetų dukterį – išdidžią ir užsispyrusią Elizabetę. Mergina visomis išgalėmis priešinasi, kaip jai atrodo, išpuikėlio kerams. Tačiau ir šis neketina lengvai pasiduoti. Tarp jaunuolio ir Elizabetės užverda nuožmi jausmų kova... Tik ypatingos aplinkybės privers jaunuolius įveikti išankstinius nusistatymus... 

Jane Austen romanas „Puikybė ir prietarai“ XXI-ojo amžiaus knygų gerbėjus įtraukia ne mažiau, nei XIX amžiaus skaitytojus. Subtilus ir elegantiškas, šmaikštus, sąmojingas, parašytas sklandžia, vaizdinga kalba, pajuokiantis kvailų papročių suvaržytą visuomenę, jis išlieka aktualus ir įdomus visais laikais. Kaip puoselėti santykius bei teisingai elgtis bendraujant su priešinga lytimi iš šio romano mokosi ir dabartinė karta. Jane Austen rašė apie gyvenimą, kurį gerai pažinojo, tačiau niekada nerašė apie sunkius dalykus. Visi jos kūriniai vienaip ar kitaip susiję su komiškumu, kiekviena pastraipa žaižaruoja humoru ir ironija.

Seras Walteris Scottas yra apie ją pasakęs: „Jau gal kokį trečią kartą skaitau panelės Austen roma­ną „Puikybė ir prietarai"... Ši jauna moteris turi Dievo dovaną paprastus, kasdien sutinkamus dalykus bei žmones aprašyti tik­roviškai ir įdomiai, kas visiškai neduota man". O G.H. Lezvesas, tęsdamas R. Whatelyo ir T. B. Macaulay'o išsakytas mintis apie jos gebėjimą kurti dialogą ir veikėjų charakterius, pavadino ją „Shakespeare'u proza".

„Prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris“

Penki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone... Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla. Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami. Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...

Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

„Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“ – A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius.

Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

#1 NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Parduota daugiau nei du milijonai knygų!

„Viena geriausių metų knygų.“ – THE GUARDIAN

Kino akademijos apdovanojimą pelniusio, „Oskaru“ apdovanoto aktoriaus Matthew McConaughey atsiminimai, kupini šmaikščių nutikimų, laisvūnų išminties ir sunkiai išmoktų pamokų, kaip džiaugtis gyvenimu.

Nugyvenau penkiasdešimt metų. Keturiasdešimt dvejus iš jų bandau atspėti gyvenimo mįslę, pastaruosius trisdešimt penkerius rašau dienoraštį. Užrašus apie sėkmę ir nesėkmes, džiaugsmus ir nuoskaudas, nustebinusius ir prajuokinusius dalykus. Trisdešimt penkerius metus mėginu suprasti, atsiminti, atpažinti, sukaupti ir užrašyti tai, kas mane jaudino ar įkvėpė gyventi toliau. Kaip būti teisingam. Kaip nesinervinti. Kaip džiaugtis gyvenimu. Kaip neįžeisti žmonių. Kaip neįsižeisti. Kaip būti geram. Kaip gauti tai, ko noriu. Kaip rasti gyvenimo prasmę. Kaip būti savimi.

Taigi susikroviau tuos sąsiuvinius ir nusipirkau bilietą į vieną pusę iki vienišos trobelės dykumoje; čia ir pradėjau rašyti knygą, kurią šiuo metu laikote rankose: albumą, kroniką, savo gyvenimo istoriją. Apie tai, ką mačiau, apie ką svajojau, ko vaikiausi, ką daviau ir ką gavau. Apie žiaurumo malonę, tiesą ir grožį. Apie bergždžias pastangas pabėgti nuo lietaus ir jaudulį šokant tarp lašų.

Tikiuosi, tai gardūs vaistai, pora aspirino tablečių, o ne ligoninės lova, kosminis skrydis į Marsą, kuriam nereikia piloto leidimo, apsilankymas bažnyčioje be prievolės vėl įtikėti ir juokas pro ašaras.

Tai meilės laiškas. Meilės gyvenimui. 

Ši knyga – vadovas, kaip įžiebti kuo daugiau žalios šviesos. Ir suprasti, kad geltona ir raudona galiausiai irgi tampa žalia. 

„Nepaprastai nuoširdi ir be galo atvira knyga. Matthew McConaughey išeitos sunkios gyvenimo pamokos moko: svarbiausia – ne laimėti, o suprasti“, – Markas Mansonas, knygos „Subtilus menas nekrušti proto“ autorius

„Kūno ir proto išmintis yra dėmesingo įsisąmoninimo mokslo ir praktikos šedevras.“

Med. dr. Besselis van der Kolkas, Bostono universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos profesorius, bestselerio „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ autorius

Stresas eikvoja mūsų energiją, kenkia sveikatai ir net gali sutrumpinti gyvenimą. Jis sukelia nerimą, depresiją ir ligas. Šioje klasika tapusioje novatoriškoje Jono Kabat-Zinno knygoje, parašytoje pagal garsiąją dėmesingų įsisąmoninimu pagrįstą streso mažinimo programą, mokoma, kaip pritaikyti mediciniškai įrodytus proto ir kūno tyrimo metodus kovojant su stresu, siekiant didesnės kūno ir proto pusiausvyros, geros savijautos ir sveikimo. Atliekant šias dėmesingumo įsisavinimo praktikas kiekvieną dieną, galima išmokti valdyti lėtinį skausmą, paskatinti optimalų gijimą, sumažinti nerimą ir panikos pojūtį, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, santykius ir socialinius ryšius. Tarptautinis bestseleris „Kūno ir proto išmintis“ skirtas visiems, kurie stengiasi gyventi sveikiau mūsų skubančiame pasaulyje. 

Medicinos mokslų daktaras, rašytojas ir meditacijos mokytojas Jonas Kabat-Zinnas siekia, kad sąmoningumas kuo labiau paplistų medicinoje ir visuomenėje. Jis yra Masačusetso universiteto Medicijos fakulteto profesorius emeritas, taip pat Streso mažinimo klinikos įkūrėjas. Skaito paskaitas apie sąmoningumo pagrįstą streso mažinimą viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams. Jo knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų.

Vienos labiausiai įkvepiančių JAV politinių lyderių knyga ,,Įsipareigojusi tiesai“ apie mus vienijančias kertines tiesas ir atkaklias pastangas jas atpažinti ir įprasminti – tiek asmeniniame, tiek ir viešajame valstybės gyvenime.

„Netgi tada, kai mūsų demokratijai kyla grėsmė, baisesnė už bet ką, ką mums yra tekę regėti per visą gyvenimą, privalome prisiminti: jei tie, kuriems rūpi jų valstybė, pakils iš patogių vietų ir pradės aktyviai veikti sistemoje – ji tikrai veiks.

Kasdien pati sau keliu iššūkį tapti sprendimo dalimi ir džiaugsmingai pulti į laukiantį mūšį už mūsų nacijos sielą. Mano iššūkis jums – prie jo prisidėti. Atėjus metui pasiraitoti rankoves, nenuleiskime rankų.

Praėjus daugeliui metų, ši akimirka jau bus praeityje. Mūsų vaikai ir anūkai paklaus, kur buvome, kai visa kabėjo ant plauko.

Paklaus, kaip viskas vyko. Nenoriu, kad papasakotume tik apie tai, kaip jautėmės. Noriu, kad išklotume, ką nuveikėme.“ – Kamala Harris

Kamala D. Harris – Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentė. Savo karjerą pradėjusi Alamedos apygardos prokuratūroje, vėliau ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore.

Tapusi Kalifornijos generaline prokurore, Harris kovojo su tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis, didžiaisiais bankais, stambiomis naftos korporacijomis bei pelno nesąžiningai siekiančiais koledžais ir gynė kritikos strėlių sulaukusį Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą.

Ji taip pat aktyviai sprendė pradinių mokyklų lankomumo problemą, pirmoji šalyje ėmėsi duomenų viešinimo iniciatyvos rasinėms skirtims baudžiamosios justicijos sistemoje atskleisti ir įteisino policijos pareigūnams būtinus mokymus apie pasąmoninį šališkumą.

Antrąja į JAV Senatą išrinkta juodaode, o vėliau – pirmąja moterimi, pirmąja juodaode ir pirmąja indų kilmės amerikiete JAV viceprezidente tapusi Harris be atvangos siekė reformuoti baudžiamosios justicijos sistemą, padidinti minimalų atlyginimą, nemokamą aukštesnįjį išsilavinimą padaryti prieinamą absoliučiai daugumai amerikiečių ir apsaugoti pabėgėlių bei imigrantų teises.

JAV viceprezidentei Kamalai Harris užsispyrimas kalbėti atvirai buvo skiepijamas nuo mažumės. Imigrantų dukra augo Ouklande, Kalifornijoje, bendruomenėje, kuriai itin rūpėjo socialinis teisingumas. Jos tėvai – pripažintas ekonomikos ekspertas iš Jamaikos ir visų mylima vėžį tyrinėjusi mokslininkė iš Indijos – susipažino dar studijuodami Berklyje, kur abu aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime.

Augdama Harris niekada neslėpė aistros teisingumui, tad vos baigusi teisės mokyklą ir išsyk priimta dirbti prokuratūros teisininke netrukus pagarsėjo kaip viena drąsiausių naujovių ir pokyčių iniciatorių JAV teisėsaugos sistemoje.

Greitai ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore, o vėliau – ir aukščiausiąja teisėsaugos pareigūne Kalifornijos valstijoje. Aktyvia kova už viduriniosios klasės gerovę ir atstovavimu tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti, garsėjanti Harris per iškeldinimo krizę bylinėjosi su didžiaisiais bankais ir Kalifornijos darbininkų šeimoms iškovojo istorinės reikšmės žalos atlyginimą.

Ji pritaikė holistinius, konkrečiais duomenimis paremtus metodus daugeliui skaudžiausių Kalifornijos problemų spręsti ir sąmoningai vengė „griežtų bausmių“ retorikos, kurią laikė tiesiausiu keliu į kraštutinumus. Jos mantra tapo ne „griežtos“ ir ne „švelnios“, tačiau „sumanios“ bausmės.

Sumanumas – tai išmoktos ir visomis jėgomis puoselėjamos tiesos, leidžiančios mums tapti geresne bendruomene. Būtent šis principas Harris nuvedė neįtikėtinu, pokyčių gausiu karjeros keliu – nuo Kalifornijos generalinės prokurorės iki JAV senatorės ir galiausiai viceprezidentės. Kiekvienose šių pareigų jai teko spręsti gausybę sudėtingų problemų, pradedant sveikatos priežiūros sistema ir baigiant imigracija, nacionaliniu saugumu, opioidų krize ir vis augančia gyventojų nelygybe.

Aptardama milžiniškus mums visiems kylančius iššūkius ir remdamasi didžiulėmis pastangomis įgyta išmintimi bei įžvalgomis tiek iš pačios Harris karjeros, tiek iš labiausiai ją įkvėpusių žmonių darbų, knyga ,,Įsipareigojusi tiesai“ tampa neįtikėtinu problemų sprendimo, krizių valdymo ir lyderystės nelengvu laikotarpiu vadovėliu.

Pasakodama apie savo gyvenimo kelionę ir įspūdingus pastaruoju metu nuveiktus darbus, Kamala Harris atskleidžia bendrų pastangų, bendro tikslo ir bendrų vertybių viziją.

Knygoje ,,Įsipareigojusi tiesai“ gausu kertinių tiesų, tarp kurių – ir tai, jog palyginti maža žmonių saujelė atkakliai stengiasi milžinišką mūsų daugumą įtikinti, jog mus sieja kur kas mažiau bendrumų nei iš tikrųjų. Mūsų pareiga – jų nepaisyti ir toliau gyventi su mūsų visų bendra tiesa.

Kai to pasieksime, bendros pastangos mums ir puikiai mūsų valstybei (JAV) leis klestėti dabar ir dar daugelį ateinančių metų.

PASAULINIS BESTSELERIS
ATNAUJINTAS LEIDIMAS

„R. B. Cialdinis patobulino tai, kas jau yra klasika. Šis atnaujintas „Įtakos galios“ leidimas patvirtina, jog knyga per pastaruosius penkiasdešimt metų yra vienas svarbiausių leidinių apie verslo ir elgsenos mokslus. Naujai papildyta ji yra nuostabi.“ – Daniel H.Pink, bestselerių autorius

Dr. Robertas B. Cialdinis atnaujintame „Įtakos galios“ leidime dalijasi naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, savo įžvalgomis, paaiškinimais ir patirtimi, kaip etiškai tai pritaikyti kasdieniame gyvenime, internetinėje prekyboje, versle.

ĮTAKOS PRINCIPAI:

• Grįžtamumas.
• Įsipareigojimas ir nuoseklumas.
• Socialinis įrodymas.
• Mėgstamumas.
• Autoritetas.
• Stoka.
• Vieningumas (dar vienas principas, aprašytas tik šiame atnaujintame leidime).

SUSIPAŽINKITE SU UNIVERSALIAIS ĮTAKOS PRINCIPAIS, SUŽINOKITE, KAIP JUOS TAIKANT PASKATINTI ŽMONES VEIKTI TAIP, KAIP JŪS NORITE, IR KARTU IŠMOKTI ATSISPIRTI NEETIŠKIEMS MĖGINIMAMS DARYTI ĮTAKĄ JUMS.

Robertas B. Cialdinis – mokslų daktaras, vienas didžiausių įtakos ir įtikinėjimo meno ekspertų, visame pasaulyje žinomas lektorius, bestselerių autorius. Jis dažnai tituluojamas „Įtakos meno krikštatėviu“.

Autorius yra Arizonos valstijos universiteto psichologijos ir rinkodaros profesorius emeritas. Jis buvo išrinktas Asmenybės ir socialinės psichologijos bendrijos (Society of Personality and Social Psychology) prezidentu ir yra Nacionalinės mokslų akademijos (National Academy of Sciences) bei Amerikos menų ir mokslų akademijos (American Academy of Arts and Sciences) narys.

Cialdinis dažnai skaito pranešimus viso pasaulio organizacijoms apie etinį ir praktinį įtakos mokslo taikymą versle. Visą jo gyvenimą trunkantį domėjimąsi socialinės įtakos vingrybėmis profesorius aiškina tuo, kad užaugo grynai itališkoje šeimoje, daugiausia lenkų apgyventame rajone, istoriškai vokiškame mieste (Milvokyje), kuris kitais atžvilgiais yra kaimiškoje valstijoje.

Dr. Robertas B. Cialdinis, ne vieną apdovanojimą pelnęs elgsenos mokslų specialistas ir bestselerių autorius, verslo konsultavimo įmonės „Influence at Work“ prezidentas ir generalinis direktorius.

Atnaujinta „Įtakos galia“ paremta dr. R. B. Cialdinio net 35 metų moksliniais darbais, kurie pagrįsti tyrimais ir recenzuoti kitų mokslininkų.

Tai – išsamus vadovas, kaip taikant įtakos principus paskatinti žmones veikti taip, kaip jūs norite.

Jaunimui nuo 14 m.

Kur yra ta riba tarp žmogaus ir žvėries? Ir kas žmogų daro žmogumi? Pritrenkianti ir susimąstyti verčianti filosofinė alegorija, vienas įsimintiniausių ir įtaigiausių pasakojimų apie žmogaus sielos tamsą.

Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą. Juos vilioja nevaržoma laisvė ir galimybė pagyventi be suaugusiųjų kontrolės. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė. 

Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.

Kai teroras įsisiautėja, o tvarka griūva, viltis, jog visa tai bus nuotykis ima atrodyti nereali, dar labiau neįtikėtina atrodo galimybė būti išgelbėtiems.

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas“, išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.

Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia – jis sutinka moterį, visišką savo priešingybę – nerūpestingą ir gyvenimo džiaugsmu trykštančią Herminą. Hermina mėgaujasi malonumais. Ji ir Harį įtikina juos prisijaukinti bei jiems atsiduoti. Prasideda Hario Halerio kelionė į gyvenimą, nelengvi bandymai rasti pusiausvyrą tarp kūno ir dvasios, be kurios joks žmogus negalėtų pasiekti pilnatvės...

Hermann Hesse (Hermanas Hesė; 1877 m. liepos 2 d. Kalve, Vokietijoje – 1962 m. rugpjūčio 9 d.) – vokiečių – šveicarų poetas, dailininkas. Jį visą laiką domino vaiko psichinis vystimasis bei švietimo įtaka šiam procesui. 1946 m. jam suteikta Frankfurto Gėtės premija ir Nobelio literatūros premija, 1955 m. Vokietijos knygų prekybos taikos premija. Priskiriamas intelektualiųjų psichologinių romanų rašytojų grupei.

Kai Eragonas miške randa nusvidintą mėlyną akmenį, jis nutaria, kad tai yra nuostabus radinys vargšo ūkininko vaikui; galbūt už jį galės nupirkti maisto žiemai. Bet kai iš keistojo akmens išsirita drakoniukas, Eragonas suvokia, jog susidūrė su senu, kaip pati Imperija, palikimu.

Per vieną naktį jo paprastas gyvenimas sugriūva, ir jaunuolis atsiduria naujame, pavojų kupiname magijos pasaulyje. Klausydamas senojo pasakotojo patarimų, senoviniu kardu ginkluotas Eragonas su savo bičiule drakone stengiasi išlaviruoti tarp Imperijos pakalikų ir jos priešininkų.

Ar sugebės Eragonas prisiimti legendinių Drakonų Raitelių atsakomybę? Juk šis jo sprendimas gali nulemti Imperijos likimą...