Baltos lankos

Silva rerum

Silva Rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji – kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta…

Silva rerum II

„Silva rerum II“ – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka... Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?

Antroji „Silva rerum“ kitokia negu pirmoji – tačiau autorė vėl keri jau pažįstama takaus, įtraukiančio pasakojimo magija, ryškiais herojų paveikslais, sumaniai suaustomis siužeto gijomis ir ta nepakartojama nuodugniai dalyką išmanančio, protingo žmogaus intonacija, kuri suteikia Kristinos Sabaliauskaitės romanams reto žavesio.
Rasa Drazdauskienė

Silva rerum III

„Silva rerum III“ tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę.

Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui <...> Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Silva rerum IV

„Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.

Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus.

Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.

Pirmoji „Silva rerum“ ciklo dalis 2008–aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, „Silva rerum II“, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis, „Silva rerum III“, išleista 2014 m. Už šį romaną ir visą „Silva rerum“ ciklą 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos.

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.

Užburiantis Coco Wyo advento kalendorius – viduje net 24 jaukios ir mielos spalvinimo knygelės!

Iki Kalėdų liko vos 24 dienos! Kad jos prisipildytų dar daugiau džiugesio, kasdien išimk ir nuspalvink po vieną šventinę knygelę. Jau pamėgti ypač mieli Coco Wyo personažai, idiliški vaizdeliai ir žavingos kalėdinės detalės pakels nuotaiką, o spalvinimas suteiks ramybės Kalėdų laukimo šurmulyje. Adventas dar niekad nebuvo toks jaukus ir mielas!

Rinkinį sudaro: dėžutė su įmaute (420 x 310 mm), 1 didesnė (150 x 150 mm) ir 23 mažesnės (100 x 100 mm) spalvinimo knygelės po 24 puslapius.

Puikus vasaros vakaras Amsterdame. Dvi sutuoktinių poros susitinka pavakarieniauti prašmatniame restorane. Ragaudami gardžius patiekalus jie mandagiai šnekučiuojasi apie kasdienius dalykus. Tačiau po tuščiais, nerūpestingais žodžiais slypi baisi paslaptis, galinti sugriauti jiems gyvenimą. Sulig kiekvienu nauju patiekalu peiliai tarsi aštrėja...

Vakarienei pasiekus kulinarinę kulminaciją, pagaliau prabylama apie paslaptį. Romanas išsirutulioja į kvapą gniaužiantį psichologinį trilerį, kuriame niekas nėra nekaltas. 

„Perskaičius šį įtraukiantį romaną, joks apsilankymas restorane nebebus įprastas.“

De Volkskrant

 „Kaip toli galima eiti, siekiant apsaugoti savo vaiką?“

Vrij Nederland

„Kochas laviruoja tarp žanrų: tai ir trileris, ir psichologinis romanas, ir satyra vienu metu. Jis neleidžia pagrindiniams veikėjams elgtis pagal skaitytojų lūkesčius.“

Tzum

Hermanas Kochas (gim. 1953) - žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet“) kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Debiutavo romanu Gelbėk mus, Marija Montaneli. 2009-aisiais pasirodžiusi Vakarienė išgarsino autorių visame pasaulyje. Romanas buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir ilgas savaites nesitraukė iš The New York Times bestselerių sąrašo. Knyga autoriaus tėvynėje pelnė 2009-ųjų Metų knygos titulą ir Publikos premiją (NS Publieksprijs). Pagal romaną Nyderlanduose sukurta spektaklių ir filmas „Vakarienė“ (rež. Menno Meyjes).

„...merginos, kad ir kur jūs esate, aš esu su jumis. Kai naktimis jaučiatės vienišos, aš esu su jumis. Kai žmonės jumis abejoja ar išvis nurašo, aš esu su jumis. Kasdien dėl jūsų kovojau. Todėl ir jūs nesiliaukite kovoti, aš jumis tikiu.“

2015 m. amerikietis studentas Brockas Turneris buvo pripažintas kaltu dėl seksualinės prievartos prieš jauną merginą Stanfordo universitetiniame miestelyje. Nors jam grėsė iki 14 metų laisvės atėmimo bausmė, jis buvo nuteistas tik šešiems mėnesiams. Nuosprendžio dieną jo auka, savo tapatybę paslėpusi po Emily Doe slapyvardžiu, perskaitė pareiškimą apie išpuolio poveikį jos gyvenimui. Šis liudijimas, paskelbtas „BuzzFeed“ svetainėje, kur vos per keturias dienas jį peržiūrėjo vienuolika milijonų žmonių, ir viešai perskaitytas JAV Kongreso posėdyje, paskatino Kalifornijos įstatymų dėl seksualinio smurto pakeitimus. Tūkstančiai žmonių rašė, kad moters žodžiai suteikė jiems drąsos pasidalinti skaudžiomis savo patirtimis.

Knygoje „Atmink mano vardą“ amerikietė Chanel Miller atskleidžia ir taip susigrąžina savo tapatybę, kad pasidalytų savo istorija apie traumą, gijimą ir žodžių galią. Nors byla atrodė nesudėtinga – būta nusikaltimo liudininkų ir nenuginčijamų įrodymų, – Ch. Miller patirti sunkumai po nusikaltimo ir teismo proceso metu skausmingai parodo, su kokiais iššūkiais susiduria seksualinio smurto aukos, įskaitant socialinę atskirtį ir gėdą. Ch. Miller pasakoja apie kultūrą, linkusią ginti nusikaltėlius, kritikuoja amerikiečių teisinę sistemą, nuviliančią pažeidžiamiausius žmones, ir galiausiai spinduliuoja drąsą įveikti skausmą ir gyventi visavertį gyvenimą.

„Smogia tiesiai į širdį, bet galiausiai vis tiek suteikia vilties.“

Washington Post

„...[Ch. Miller] iš savo skausmo išgauna auksinius sakinius...“

Vogue

„Knygoje „Atmink mano vardą“ pasakojama jautri brandos istorija... Autorė atvirai dalijasi tiek ramiomis ir džiaugsmingomis, tiek abejonių ir stiprybės reikalaujančiomis akimirkomis... Dovanodama mums galimybę ją pažinti, Ch. Miller parašė išskirtinį liudijimą apie seksualinio smurto aukas ir įtaigų priminimą, kodėl už jas kovojame.“

The Cut

„Atmink mano vardą“ pradėjau skaityti tikėdamasi rasti išgyvento smurto istoriją. Tačiau vietoj to atsidūriau nuostabios rašytojos ir mąstytojos rankose. Ch. Miller – filosofė, kultūros kritikė, įžvalgi stebėtoja... Negalėjau atsitraukti nuo šios nepaprastos knygos.“

Glennon Doyle, „The New York Times“ bestselerio „Nesutramdyta“ autorė

„Ch. Miller žodžiai nepaprastai tikslūs. Jie tarsi žemėlapis, o ji pati – jame glūdintis lobis.“

Jennifer Weiner, rašytoja, žurnalistė

Chanel Miller (Šanel Miler) – amerikiečių rašytoja, iliustratorė ir menininkė. Jos atsiminimų knyga „Atmink mano vardą“ JAV pasirodė 2019 m. ir išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu. Knyga taip pat laimėjo ne vieną apdovanojimą, įskaitant prestižinį „National Book Critics Circle Award“ autobiografijos kategorijoje, ir buvo nominuota geriausia metų knyga „Goodreads Choice Awards“ atsiminimų ir autobiografijų kategorijoje.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

„Gyvenimą pagal ryškumą vertint derėtų.

Čia manąjį tu prisiminki.“

1968-ieji, Hemstono kaimas Šiaurės Dorsete, Anglijoje. Betės ir jos švelnaus, mielo vyro Franko dienos teka ramia vaga – galbūt todėl, kad jiedu nekalba apie skaudžią praeitį. Bet kai Betės svainis nušauna šunį, puolusį jų avis, šūvis pakeičia visą jų gyvenimą. Juk tas šuo priklausė Gabrieliui Vulfui – vyrui, sudaužiusiam Betei širdį paauglystėje. Gabrielis sugrįžo į kaimą su savo sūneliu Leo – berniuku, Betei primenančiu jos pačios sūnų, tragiškai žuvusį per nelaimingą atsitikimą.

Kai Betė vėl įtraukiama į Gabrielio gyvenimą, kaime ima augti įtampa, o pavojingos praeities paslaptys ir pavydas iškyla į paviršių grasindami mirtinomis pasekmėmis. Betė priversta rinktis tarp anuometinės ir dabartinės savęs.

„Nepakartojama meilės istorija. Tai ir sudėtinga mįslė, ir nuostabus, gilus žvilgsnis į antrųjų šansų kainą bei sunkias likimo ir atleidimo akimirkas. Įspūdinga.“

Chris Whitaker, rašytojas, bestselerių autorius

„…nepamirštama istorija apie meilę, netektį ir lemtingus mūsų gyvenimo pasirinkimus… Kartu tai ir meistriškai parašyta detektyvinė istorija, priversianti spėlioti iki pat paskutinio puslapio. Ar išties tokia knygos pabaiga?! Visiškai nesitikėjau.“

Reese Witherspoon, Holivudo aktorė ir prodiuserė

Clare Leslie Hall (Kler Lesli Hol) – britų žurnalistė, rašytoja. Ilgus metus gyvenusi ir dirbusi Londone, kartu su vyru ir trimis vaikais persikraustė į seną sodybą Dorsete: ją supantys laukai ir su gamta glaudžiai susiję ūkininkai įkvėpė sukurti išgalvotą Hemstono kaimą, kuriame rutuliojasi romano „Įskilusi žemė“ istorija. Pasirodęs 2025-aisiais, romanas išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu, „Goodreads Choice Awards“ buvo nominuotas geriausios istorinės grožinės knygos kategorijoje. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon romaną įtraukė į savo knygų klubo „Reeseʼs Book Club“ skaitinių sąrašą; visame pasaulyje parduota per milijoną knygos egzempliorių.

„Karas baigėsi. Holdfastas negyvas. Amžinoji Liepsna užgeso. Nebeturi nieko, ką galėtum išgelbėti.“

Helena Marino, niekuo neišsiskirianti alchemikė ir viena iš Pasipriešinimo gydūnių, po pralaimėto karo patenka į nelaisvę. Jos bendražygiai brutaliai nukankinti, galios nuslopintos, o pažinoto pasaulio nelikę nė krislelio. 

Visgi Heleną sučiupusiems Paladiją valdantiems bedvasiams nekromantams ir korumpuotoms gildijos šeimoms kyla įtarimų. Jie niekaip negali paaiškinti, kodėl toji per stebuklą išgyvenusi mergina nepamena nieko iš paskutinių Pasipriešinimo mėnesių. Galbūt ji nėra tik nereikšminga sukilėlė? Gal jos atminty užšifruotas pasaulį vėl apversiantis galutinis Pasipriešinimo smūgis?

Norėdami išsiaiškinti Helenos slepiamą tiesą, Naujosios Paladijos valdovai merginą perduoda iškvosti vienam galingiausių ir negailestingiausių nekromantų. Įkalinta jo atšiauriuose namuose, Helena iš paskutiniųjų stengiasi išsaugoti jai dar likusius savasties trupinius. Tačiau ją kankina nuojauta, kad nekromantas turi visa pakeisiančią paslaptį, ir Helena ją privalo išsiaiškinti bet kokia kaina.

SenLinYu užaugo JAV Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų regione. Baigė laisvųjų menų ir kultūros studijas. SenLinYu kūriniai internete atsisiųsti daugiau nei 20 milijonų kartų ir išversti į 23 pasaulio kalbas. „Alchemised“ – pirmasis tradiciniu būdu išleistas romanas, kurio pasaulyje jau parduota daugiau nei milijonas egzempliorių. Knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

„Su ja manęs negąsdino net mintis susižeisti.“

1935-ieji Italijos miestelyje Monzoje. Ant akmenuoto Lambro upės kranto dvi merginos iš skirtingų pasaulių į sraunų upės vandenį spjaudo ką tik pavogtų vyšnių kauliukus.

Madalenai laisvė nuo bet kokių socialinių normų – ne naujiena. Ji nuolat traukia visų žvilgsnius, kad ir kur pasirodytų. „Nelaboji“, – šnabždasi žmonės, o pasakojimai apie nelaimes, ištikusias tuos, kurie ją supykdė, kursto miestelėnų baimę ir panieką.

Frančeska – griežtai auklėjama itin religingoje šeimoje, tačiau trokštanti gyvenimo už provincijos ribų. Susižavėjusi Madalenos maištinga dvasia, ji pameluoja, kad ją išgelbėtų, ir tai merginas negrįžtamai susaisto. Nuo tos akimirkos jos padarys bet ką, kad apsaugotų viena kitą, – net jei tai nuves tamsių poelgių link.

Šiame jaudinančiame romane skvarbiai vaizduojama nesulaužoma, gyvenimą keičianti dviejų merginų draugystė, kuri jas paskatina maištauti prieš seksizmą, išankstinius nusistatymus ir neteisybę, patiriamus XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio fašistinės Mussolini Italijos fone.

„Artima Elenos Ferrante ir Natalios Ginzburg kūrybos dvasiai.“

Financial Times

„Plataus užmojo, jusliškas, vaizdingas romanas, o veikėjos – stiprios ir spalvingos.“

The Times

„Meistriškai suvyta švelnios ir sykiu nepaklūstančios normoms draugystės tironijos nasruose istorija.“

Hester Musson

„Kruvinas ir pašėlęs pasakojimas be jokių atsiprašinėjimų.“

Naomi Krupitsky

Beatrice Salvioni (Beatričė Salvioni, gim. 1995 m. Monzoje) – italų rašytoja. „Nelaboji“ yra jos debiutinis romanas, išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių. 

„Norvegija gali didžiuotis savo sūnumis: Henriku Ibsenu, Edvardu Munchu ir geriausiu trilerių rašytoju Jo Nesbø.“

New York Times

Moderniame Oslo kalėjime dešimtmetį kalintis Sonis – idealus kalinys. Ramaus būdo vaikinas seniai tapo kitų nuteistųjų išpažinčių klausytoju, o korumpuota kalėjimo valdžia naudojasi juo svetimiems nusikaltimams nuslėpti. Už šias keistokas paslaugas kaliniui nenutrūkstamai tiekiamas heroinas. Narkomanu, abejingu savo likimui, Sonis tapo, kai, norėdamas išvengti susitepusio policininko vardo, nusižudė jo tėvas. Tačiau netikėta kalinio išpažintis supurto primigusią Sonio sąmonę – taip seniai slėpta tiesa apie tėvo mirtį paskatina jį suregzti ir įvykdyti genialų pabėgimo iš kalėjimo planą. Prasideda nuožmi, šaltakraujiškai apskaičiuota keršto medžioklė. Šį kartą Sonis diktuos žaidimo taisykles. 

Vyresnysis inspektorius Simonas Kefas, senosios policijos mokyklos atstovas, vieną dieną gauna naują nužudymo bylą ir naują kolegę. Sekdami Oslo nusikalstamo pasaulio pėdsakais, Simonas ir Kari netikėtai įsitraukia į Sonio vykdomų žmogžudysčių tyrimą. Vaikino tėvas buvo inspektoriaus draugas ir kolega, todėl Simonas įtaria, kas yra naujasis Oslo mirties angelas ir kokie Sonio tikrieji tikslai.

„Dar vienas stiprus Nesbø talento pavyzdys, kuriuo jis kuria istoriją, grojančią visomis nervų stygomis ir tokiu intensyvumu, kad, rodos, sutalpintų į vieną ir Bibliją, ir Betmeną. Anksti sakyti, tačiau nenustebčiau, jei ši knyga gautų metų detektyvo titulą.“

Ekstra Bladet

„Tai paini ir sukrečianti istorija. Žiaurūs, pikti ir atgailaujantys policininkai bei nusikaltėliai... Tai, ko ir reikėtų tikėtis iš geriausio norvegų šiuolaikinių detektyvų autoriaus, galbūt geriausio šiuolaikinių detektyvų autoriaus apskritai.“

The New York Times Book Review

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Jo knygos ne kartą puikavosi tarptautinių bestselerių sąrašuose. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 25 milijonai Nesbø knygų egzempliorių. Pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui