Baltos lankos

„...iki galo įžvelgti kito žmogaus sielą yra neįmanoma. <...> Todėl svarbiausia, ką mes patys privalome padaryti, tai sąžiningai susitaikyti su savo pačių siela. Jei iš tikrųjų norime pamatyti kitą žmogų, nėra kito kelio, kaip tik tiesiai ir giliai žiūrėti į pačius save.“

Šešiuose apsakymuose Haruki Murakami savo talentą pastebėti siurrealias kasdienybės akimirkas atskleidžia pasakodamas vyrų, kurių kiekvienas jaučiasi savaip vienišas, gyvenimo istorijas. Jose susipina mįslingai dingstančios katės ir tamsūs, prirūkyti barai; paslaptingi, ramybės neduodantys ženklai; moterys – asmeninės vairuotojos, buvusios žmonos ir meilužės, naktimis sekančios pasakas; beisbolas ir „The Beatles“... Apsakymų rinkinys pažymėtas ironišku humoru, žyminčiu visą autoriaus kūrybą.

Anot paties H. Murakami, „rašyti romanus – iššūkis, o apsakymus – vienas malonumas. Romanų rašymas prilygsta miško sodinimui, o apsakymų rašymas – tarsi sodo sodinimas.“

„Apgalvotai provokuojantys apsakymai, pateikiantys saldžius ir sykiu karčius apmąstymus apie vienatvę ir troškimą užmegzti ryšį...“

The Evening Standard

„H. Murakami apie sudėtingus dalykus rašo su jam būdingu žaviu paprastumu... <...> Čia jis – geriausios formos, keistas ir romantiškas.“

The Financial Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe’ės, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Nuo Visatos paslapčių iki senovės žmonių kasdienybės, nuo margiausių gyvūnų (taip pat ir dinozaurų!) iki kvapą gniaužiančių mokslo atradimų ir mūsų neįtikėtinų kūnų - ši spalvinga ir nesudėtingai parašyta enciklopedija taps pirmąja išsamia mažųjų pažintimi su mus supančiu pasauliu ir jo įdomybėmis.

„Įdomusis pasaulis“:
- suteikia žinių pagrindus;
- skatina domėjimąsi įvairiomis temomis bei mus supančiu pasauliu;
- padrąsina kelti klausimus ir ieškoti jiems atsakymų;
- atsako į ne vieną vaikams kylantį klausimą.

Vaikams nuo 3 metų.

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“
Sunday Times

„Nepaprastai savita.“
New York Times

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija


Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“


Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.


„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“
Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“
Tinklaraštis „Girl Plus Books"


„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“, „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Kokią žalą gebame padaryti apakinti meilės?

Tūkstančių kilometrų atstumu nuo namų, tamsioje gatvėje stovi moteris. Slapčia ji stebi dvi mergaites gerai apšviestuose namų languose. Tai – jos vienintelės dukros Lėjos palikuonės. Vaikaitės, kurių ji nepažįsta.

Šio pasakojimo centre nedidelė šeima: motina, dukra, tėvas. Ir vidinė motinos, Joelos, kelionė bandant suvokti, kaip santykiai, kurie prasidėjo nuo palaimingos ir tyros meilės savo dukrai, atsidūrė bedugnėje. Keliaudama po savo atsiminimus, Joela permąsto šeimos praeitį ir užspaustus jausmus. Atkuria nesuskaičiuojamas motiniško ir tėviško rūpesčio savo vaiku išraiškas, dažnai tokias kasdieniškas ir malonias, kad net užliūliuojančias savo nereikšmingumu. Ir taip priverčiančias užmiršti, kas po visu tuo išties slypi.

Preciziškai tiksliai, tarsi skalpeliu, šiame romane atveriamos iš pirmo žvilgsnio menkos kasdienio šeimos gyvenimo apgaulės ir klaidos. Jos nepastebimai trina plonytę raudoną liniją tarp sąmoningo siekio savo vaiką apsaugoti ir nevalingo noro jo likimą valdyti. Ir keliamas svarbus klausimas: ar liniją peržengus galima rasti kelią atgal?

„Šaltakraujiškas, meistriškai kuriamos psichologinės įtampos romanas. Paskutiniai puslapiai tiesiog gniaužia kvapą.“

Flynn Berry, The New York Times

„Įsimintinas ir žymę paliekantis pasakojimas.“

Meg Wolitzer

„Kiekvienas sakinys šiame grožio ir tylumos kupiname romane yra svarus.“

Louise Kennedy

Hila Blum (Chila Blum, gim. 1969) – Izraelio rašytoja ir redaktorė. „Kaip mylėti savo dukrą“ – antras jos romanas. Už jį 2021 m. autorė apdovanota Sapiro premija, kuri laikoma vienu svarbiausių Izraelio literatūros apdovanojimų ir „Booker Prize“ atitikmeniu. H. Blum gyvena Jeruzalėje, kur gimė ir užaugo.

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

„Kelias dienas praleidau „Twisted“ serijos sukeltoje ekstazėje, nieko nesigailiu. 8 milijonai žvaigždučių iš 5.“
Ali Hazelwood, "Meilės hipotezė" autorė

„Kas gi galėtų pralenkti Anos Huang kuriamus neapsakomai karštos uždraustos meilės romanus!“
Booktrib

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose - stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises „Twisted“ seriją perkelti į kino pasaulį. „Sukti žaidimai“ – antroji „Twisted“ serijos knyga.

Du Pitai? Ir vėl Spragtukas?! Viso pasaulio vaikų numylėtinio Šunėno nuotykiai tęsiasi!  

„Reikia naujo liokajaus!!! Panašaus proto ir panašaus būdo... ir tokios pat nedoros sielos!!!“

Jau kelintą sykį pasprukęs iš kalėjimo, Pitas ir vėl rezga savo niekšiškus planelius. Šįsyk jis sumanė pasigaminti... savo kloną!!! Du Pitai – dvigubai geriau, tiesa? O gal dvigubai blogiau?..

Kol Pitas aiškinasi, kaip prižiūrėti savo kloną, vienoje miesto gamykloje netikėtai atgimsta blogasis Spragtukas! Šunėnui tikrai neteks nuobodžiauti – miesto gyventojams ir vėl reikia geriausio pasaulyje policininko letenos. Pirmyn, apsaugok juos!!!  

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai jam liepdavo sėdėti už klasės durų. Būtent ten jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas. Pasakojimas apie du kačiukus“ – trečioji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-          skatina empatiją ir gerumą;

-          moko atkaklumo;

-          primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Ar kada jaučiatės taip, tarsi visada būtumėte užsiėmę, nebesuvaldantys darbų ir atsakomybių lavinos? Ar neatrodo, kad jums nuolatos trūksta laiko?

„Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ – tai išsamus vadovas, padėsiantis kruopščiai ir tikslingai pasirinkti kasdienes veiklas, aiškiai nustatant jų pradžios ir pabaigos laiką ir sutelkiant dėmesį tik į vieną užduotį. Tai esminė laiko planavimo praktika, kurią savo kasdieniame gyvenime viena ar kita forma taikė iškiliausi ir produktyviausi mūsų laikų protai – nuo  Carlo Jungo ir Alberto Einsteino iki Billo Gateso ir Steve’o Jobso. 

Knygos autorius Marcas Zao-Sandersas parodo, kad vadinamuoju timeboxing (liet. laiko rėmelių) metodu pagrįstas laiko planavimas yra daugiau nei praktika – tai mąstysena, įgalinanti mus įgyvendinti bet kokius užmojus, pasakyti „ne“ tūkstančiui trikdžių ir „taip“ vienam prioritetui vienu metu, taip savo gyvenimui suteikiant ne tik daugiau produktyvumo, bet ir lengvumo. Įrodyta, kad šis pragmatiškas ir gyvenimą keičiantis atsakingos kasdienės veiklos metodas padeda siekti to, ko labiausiai trokšta beveik kiekvienas žmogus, – sąmoningumu grįsto gyvenimo.

„Ši knyga padės atlikti įvairiausias užduotis, bet dar svarbiau – leis dažniau imtis to, kas patinka, ir rečiau to, ko nemėgstate. M. Zao-Sandersas parodo, kaip kruopščiai paskirstydami laiką veikloms, kuriomis turite, bet nenorite užsiimti, ir dalykams, kuriuos norite daryti, galėsite pajausti daugiau malonumo ir mažiau nuobodulio savo gyvenime. Išmokę šios nepaprastai išmintingos knygos pamokas, pradėsite jausti pagalbininko, esančio šalia jūsų kiekviename žingsnyje, buvimą.“

Kim Scott, rašytoja, „Dropbox“, „Twitter“ ir kitų technologijų bendrovių vadovų patarėja

„Knyga įdomi ir praktiška. <...> Jos poveikis tiesioginis ir dramatiškas. Naujasis įprotis kiekvieną rytą paskirstyti savo laiką mane pakylėjo į naują susikaupimo, ramybės ir produktyvumo lygį. <...> Jei mano studentai šiais metais galėtų perskaityti tik vieną knygą, norėčiau, kad tai būtų „Timeboxing metodas“.“

B. J. Fogg, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Stanfordo universiteto (JAV) dėstytojas

Marc Zao-Sanders (Markas Zao-Sandersas) – vienas iš technologijų bendrovės „filtered.com“ įkūrėjų ir vadovas, reguliariai rašantis apie produktyvumą tokiuose žurnaluose kaip „Scientific American“, „Harvard Business Review“ ir „MIT Sloan Management Review“, daugiau nei dešimt metų besilaikantis timeboxing laiko planavimo praktikos. JAV pasirodžiusi 2024 m. „Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ jau išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki. Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!

Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes. Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas...

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams ir klausytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“

„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio.

Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“

Barbora

„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui.

Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems.

Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“

Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius

Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.