Teitė Kolins, sutikusi oro linijų pilotą Mailsą Arčerį, nemano, jog patirs meilę iš pirmo žvilgsnio. Net nepasakytum, kad jie draugai. Teitę ir Mailsą sieja tik viena – nenuginčijama fizinė trauka. Regis, abiem to ir užtenka: jis nenori rimtų santykių, o ji neturi laiko meilei. Viskas klostysis puikiai, jei tik Teitė laikysis dviejų Mailso taisyklių: jokių klausimų apie praeitį, jokių lūkesčių ateičiai.
Tačiau neilgai trukus abu supranta: širdis ne taip lengvai paklūsta protui, pažadai dažnai būna sulaužomi, taisyklių ne visuomet laikomasi, o meilė... gali būti bjauri.
Jausminga, sudėtinga ir itin realistiška istorija, pasižyminti Colleen Hoover gebėjimu, regis, paprastoms, kasdienėms akimirkoms suteikti emocinės jėgos.

„C. Hoover nepriekaištingai sukuria jaunų suaugusiųjų pasaulį: jame du žmonės kopia karjeros laiptais ir atranda brandžią meilę.“
Booklist

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“ ir „Veritė“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Nors „Bjauri meilė“ pirmąsyk pasirodė 2014 m., aistringa Teitės ir Mailso meilės istorija iki šiol išlieka vienu skaitomiausių ir mylimiausių rašytojos kūrinių.

„Mirties šokis“ – tai pirmoji Ihorio Mychailyšyno knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase.

Ihoris Mychailyšynas, pagal išsilavinimą advokatas, neturėdamas jokios karinės patirties tapo vienu pirmųjų savanorių, 2014 m. išėjusių ginti savo šalies. Ihoris ne tik pats dalyvavo 2013 m. gruodžio mėn. Maidane prasidėjusiuose protestuose, tačiau grodamas pianinu, pastatytu tiesiai ant ardomo aikštės grindinio, pavojaus akivaizdoje įkvėpė ir kitus žmones. Rusijai 2014 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą, jis išėjo ginti savo šalies, o po liūdnojo Ilovaisko mūšio nelaisvėje praleido 119 dienų. Baigęs karinę tarnybą Ihoris baigė fortepijono specialybę Kijevo muzikos akademijoje ir rašė knygas. Tačiau, deja, nauju gyvenimu ilgai pasidžiaugti neteko. Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje, pareigos šaukiamas, Ihoris vėl išvyko į karštus taškus ginti savo šalies.

Kapitalistinis realizmas laikomas populiariausia Marko Fisherio idėja. Jos pagrindu tapo Žižeko mintis, jog „lengiau įsivaizduoti pasaulio nei kapitalizmo pabaigą“. Fisherio siekis šioje knygoje yra apžvelgti sąlygas, kurios verčia dabartinę sistemą laikyti neišvengiama. Jo išvados sukrečiančios: nors kapitalistinis realizmas pripažįsta, jog kapitalizmas nėra ideali sistema, tačiau įtaigiai verčia mus manyti, kad kitokia sistema yra tiesiog neįmanoma. To pasekmė – visuomenės su atrofavusiomis vaizduotėmis, ištisa psichologinių negalių puokšte ir bendra apatija.

VERIANTI NŪDIENOS EKONOMINĖS SISTEMOS ANALIZĖ

Nors pats Fisheris tapo kultiniu autoriumi dar pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, derindamas akademinę veiklą su k-punk tinklaraščio rašymu, labiausiai jį išgarsino 2009 m. išleistas „Kapitalistinis realizmas“.

„Nevyniokime į vatą: Fisherio užkrečiančiai paskaitoma knyga yra tiesiog geriausia mūsų būklės diagnozė, kurią turime! Išblaivinantis kvietimas kantriai teorinei ir politinei veiklai.“ Slavoj Žižek

„Kapitalistinis realizmas nėra originaliai nukaltas terminas. Jis vartotas dar 7-ajame deš. Vokiečių pop atlikėjų ir Michaelo Schudsono knygoje Advertising, The Uneasy Persuasion, kur buvo parodijuojamas socialistinis realizmas. Nauja manojoje šio termino vartosenoje yra išplėsta – netgi perspausta – reikšmė, kurią jam suteikiu…“

Mark Fisher

„Filosofijoje pėsčiomis“ prancūzų filosofas Frédéricas Gros stebi mąstytojus, kurie taip pat žvelgė į vaikščiojimą kaip centrinę savo veiklos vietą, ir apmąsto tokias įdomybes kaip tai, kodėl Henry‘is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, priežastį, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją. Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche ėjo, kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo, kad prasiblaškytų nuo kontempliacijos.

Frédéricas Gros dėsto Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po), ten pat dirba ir akademinį – tyrėjo – darbą, domisi teisės, psichiatrijos, karo filosofija. Tiesa, „Filosofijoje pėsčiomis“ akademinė filosofija jam nėra tokia svarbi. Šioje knygoje autorius kopia į kalnus ir leidžiasi į mąslius miško takelius kartu su Friedrichu Nietzsche, šlitinėja miesto gatvėmis paskui Charles’į Baudelaire’ą, bando pagauti kiekvieną vienatvės saulėtekį su Henry’iu Davidu Thoreau, gydosi melancholiją su Gérard’u de Nervaliu, bando išjudinti mintį vaikštinėdamas kartu su Jeanu-Jacques’u Rousseau.

„Filosofija pėsčiomis“ – pasakojimas apie šių žmonių ir jų minčių istoriją pasitelkiant vieną juos jungiantį elementą: aistrą eiti (ir mąstyti!) savomis kojomis. Gali įkvėpti pasivaikščiojimui net patį įnirtingiausią namisėdą.

Vėlų vakarą prisėdęs prie kompiuterio, Eidanas prisijungia prie vaizdo skambučių programos ir laukia, kol ekrane pasirodys jo mergina Zoja. Netrukus su siaubu suvokia, kad jos bute – įsibrovėlis. Eidanas tegali klausytis grumtynių garsų ir stebėti Zojos kambarį paliekantį šešėlį. Tačiau kodėl jis iškart neskambina policijai?

Galiausiai randamas Zojos kūnas, ir bylą tirti imasi detektyvas Džona Šynsas. Kartu su savo komanda jis pamažu atskleidžia, kiek daug žmonių naudojosi Zojos gerumu, – ji visuomet palaikydavo savo draugus ir gelbėdavo juos iš keblių situacijų. Ar gali būti, kad vienas jų slepia ne tik savo asmeninio gyvenimo detales, bet ir giliai įsišaknijusią neapykantą, privertusią žengti nedovanotiną žingsnį?

O galbūt pati tamsiausia – Eidano paslaptis?

„Pavergiantis, daugiasluoksnis ir šviežias.“
Will Dean

„Lodge itin tiksliai rašo apie jaunų moterų konkurenciją ir parodo, kad net geriausiais ketinimais grįstos draugystės gali tapti kenksmingos.“
Sunday Times

„Džona Šynsas – labai realistiškas detektyvas, su kuriuo lengva tapatintis. Gythos stilių mėgstu būtent todėl, kad ji nebijo originalių, kūrybiškų sprendimų.“
Gillian McAllister

Gytha Lodge (Gyta Lodž) – daugybės apdovanojimų sulaukusi romanų ir pjesių autorė, dabar ji gyvena Kembridže, Anglijoje. Kūrybinio rašymo G. Lodge mokėsi prestižinėje Rytų Anglijos universiteto programoje, tarp kurios absolventų – tokie garsūs rašytojai kaip Kazuo Ishiguro ir Ianas McEwanas. Autorės pirmoji, debiutinė, Džonos Šynso serijos knyga „Ji vis dar laukia“ („Baltos lankos“, 2020) tapo tarptautiniu bestseleriu. „Stebintis slapčia“ – antroji šios serijos knyga. Britų spauda pripažįsta: „G. Lodge be galo talentinga rašytoja“.

„Kai kurie žmonės, kai kurie įvykiai priverčia pamesti galvą. Jie tarsi giljotinos – perskelia gyvenimą pusiau, į mirusį ir gyvą, į prieš ir po.“

Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.

Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti.

„Plaukti tamsoje“ – atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas, tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti norint gyventi prasmingą gyvenimą.


„Įsivaizduokite, kad „Vadink mane savo vardu“ vyksta komunistinėje Lenkijoje, ir prieš akis iškils šis jaudinantis debiutas apie užvaldančią meilę neramumų krečiamoje šalyje.“
Oprah Magazine

„Jedrowski – aukščiausio talento šiuolaikinis kūrėjas.“
Sebastian Barry

„Apie jaunos meilės malonumą bei skausmą, apie tai, ką reiškia alkti laisvės ir kito žmogaus.“
Independent

„Prikaustantis ir savo tviskančiais paviršiais, ir bauginamais gyliais.“
Justin Torres


Tomasz Jedrowski (Tomašas Jedrovskis, gim. 1985) augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje. Studijavo teisę Kembridžo universitete. Kalba penkiomis kalbomis, šiuo metu gyvena Paryžiuje. „Plaukti tamsoje“ – jo pirmasis romanas.

„Tada jis pasirodė. Padarė tai taip natūraliai, ir tai suprantama: šitas pasaulis juk jo. Jis išžengė iš miško šiek tiek tolėliau, už slidžių vėžių. Sustojo pelkės pakrašty tarp kadagio krūmo ir sukumpusios pušies. Įdėmiai žvelgė į nedidelį sniegu apklotą pelkės plotą, pakreipęs galvą taip, kad galėjau matyti profilį su tauria nosies linija, stačia kakta ir į viršų styrančiomis ausimis.“

Antrą Naujųjų metų dieną Ulfui Norstigui sukanka septyniasdešimt. Tą pačią dieną, kai Švedijoje prasideda licencijuota vilkų medžioklė. Tačiau Ulfas, kilęs iš senos medžiotojų giminės, turbūt pirmąkart atsisako joje dalyvauti. Galbūt dėl to, kad dieną prieš tai, sėdėdamas medžiotojo vagonėlyje, jis išvydo vienišą ilgakojį klajoklį vilką ir jam viduje kažin kas persimainė.

„Virsti vilku“ – tylus, išmintingas ir intymus pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnija, susitaikymą su prisiminimais ir senatve, apie ilgalaikį santuokinį ryšį, gyvenimo kryptį keičiančius susitikimus. Tai ir istorija, kelianti skaudžius klausimus apie medžioklę ir silpnesniųjų žudymą.

„Virsti vilku“ – sintezė visko, kas geriausia literatūroje.“
Skanska Dagbladet

„Tai nepretenzingas romanas – ir būtent dėl to toks paveikus.“
Svenska Dagbladet

Kerstin Ekman (gim. 1933) – viena reikšmingiausių šiuolaikinių Švedijos rašytojų, kurios darbai lyginami su Ernesto Hemingway'aus kūryba. 1978-1989 m. ji buvo Švedijos akademijos, skiriančios Nobelio literatūros premiją, narė. Jos kūriniai versti į daugiau kaip 30 kalbų, ji yra gavusi daugumą svarbiausių Švedijos literatūros premijų. „Virsti vilku“ – naujausias K. Ekman romanas, apdovanotas 2022 m. „Norrlands Litteraturpris“ ir kitomis premijomis, išverstas į 19 kalbų, gimtojoje Švedijoje tapęs bestseleriu (parduota per 180 tūkst. knygos egzempliorių).

Tu negali išgelbėti jų visų.

Prieš dešimtmetį detektyvas vyresnysis inspektorius Džekas Loganas sustabdė serijinį žudiką, vadinamą Ponu Kuždesiu. Jį vaikydamasis užsidirbo pagyrimą, turėjo problemų dėl alkoholio ir išgyveno skyrybas.

Dabar dienas leidžia dirbdamas Žmogžudysčių tyrimų skyriuje Glazge, o naktis — grįždamas į patirtus košmarus. Prie savo veiksmų pasekmių.

Kai už pusantro šimto kilometrų į šiaurę, Hailande, dingsta vaikas, Džekas išsiunčiamas vadovauti tyrimui ir sugrąžinti berniuką namo.

Daugėja panašumų tarp dviejų bylų. Ar įmanoma, kad prieš visus tuos metus Džekas sulaikė nekaltą žmogų?

Jei taip, ar tikrasis Ponas Kuždesys pasiglemš ketvirtąją auką?

„Kaulų upė“ yra didelio populiarumo sulaukęs „Amazon“ bestselerių autoriaus JD Kirko trileris. Šis autorius tikrai patiks L. J. Ross, Angelos Marsons, Patricios Gibney gerbėjams.

„Gaivaus oro gurkšnis trilerių pasaulyje.“

L. J. Ross

„Įtraukiantis. Prikaustantis. Bauginantis.“

Adam Croft

„Fenomenalus trileris.“

M. A. Comley

JD Kirkas — daugelį apdovanojimų pelniusio rašytojo, scenaristo ir komiksų kūrėjo Barry’io Hutchinsono literatūrinis slapyvardis.

Gimęs ir užaugęs Fort Viljamo miestelyje Škotijos aukštumose, Barry’is, arba JD (vadinkite kaip patinka), devynerių metų panoro tapti rašytoju, kai vienam maloniam bibliotekininkui parodė savo sukurtą siaubingai trumpą istoriją, o šis, ant sąsiuvinuko užrašęs berniuko vardą, kūrinėlį padėjo į lentyną. 

„Laimingieji“ — naujas šiurpus bestselerių „Atsekt iki namų“ ir „Viešnagė“ autoriaus trileris.

Ji ir nenumanė, kad laimingiausia diena jos gyvenime kartu yra ir paskutinė.

Kai prie vienuolyno griuvėsių randamas moters kūnas, detektyvė Imožena Evans supranta susidūrusi su serijiniu žudiku, kurio aukos, regis, miršta apimtos palaimos, atmerktomis akimis, su amžiams veide sustingusia šypsena. 

Už keleto mylių vienišas tėtis Benas Hoflandas džiaugiasi, kad jam pagaliau nusišypsojo sėkmė. Žlugus santuokai jis priverstas grįžti į apsnūdusį gimtąjį miestelį, kur galų gale randa darbą. Taip pat pradingsta skriaudikai, terorizavę jo sūnų Olį. Po daugelio mėnesių Benas pirmąkart jaučiasi laimingas.

Tik nežino, kad jį ir Olį stebi. Tas, kuris linki Benui vien tik laimės. 

Laimės... ir mirties.

„Vienas malonumas skaityti apie serijines žmogžudystes, kai knyga parašyta taip gyvai ir sąmojingai.“

The Sunday Mirror

„Išradingiausias [Edwardso] pasiūlymas... Šis romanas, nuo kurio neįmanoma atsiplėšti, yra rimtas įvadas į psichopato psichologiją.“

Shots Magazine

Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.

Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.

The New York Times populiariausios bestselerių autorės naujas trileris apie vieno vyro šaltakraujišką pagiežą ir vienos moters kovą, siekiant atgauti savo gyvenimą.

Kaip karininko dukrai Morganai Olbrait praeityje ne kartą teko kraustytis iš vietos į vietą, bet galiausiai jai pavyko įsikurti Baltimorės priemiestyje. Banko paskolos įmokas susimokėti jai padeda bičiulė Nina, kuriai Morgana išnuomojo kambarį savo naujajame name, ir papildomas darbas vakarais vietiniame bare. Tačiau po pirmojo vakarėlio savuose namuose, į kurį pasikvietė ir Luką, simpatišką informacinių technologijų specialistą, flirtavusį su ja bare, Morganos kruopščiai kurtas pasaulis staiga subyrėjo į šipulius. Išdaužtas užpakalinių durų stiklas, dingę pinigai ir papuošalai, pavogtas automobilis ir negyva draugė Nina ant grindų.

Netrukus paaiškėja siaubinga tiesa: monstrą įsileido pati Morgana. Lukas iš tikrųjų yra beširdis šaltakraujis sukčius, vardu Geivinas. Jis taikosi į tam tikro tipo moteris, užvaldo jų turtą ir pasisavina tapatybę, o tada įgyvendina pagrindinį savo tikslą — aukas nužudo.

FTB agentai Morganai praneša kraują stingdančias naujienas. Nina nebuvo tipinė nusikaltėlio auka. Jis buvo nusižiūrėjęs Morganą. Draugė tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. O Morganos košmaras dar tik prasideda. Netrukus jai nelieka kito pasirinkimo, kaip tik persikelti į savo senelių namus Vermonte. Iš paskutiniųjų stengdamasi ten susikurti naują gyvenimą, ji susipažįsta su Mailsu Džeimsonu. Vyras nei flirtuoja, nei akivaizdžiai rodo jai dėmesį, o jo šeimos verslas giliai įleidęs šaknis miestelyje. Bet Geivinas vis dar laisvėje, medžioja savo aukas ir nepamiršo tos vienintelės, kuriai pavyko pasprukti.

Nieko nėra pavojingesnio nei matytas veidas...

Laidotuvių gedėtojams stovint Ragmalino kapinėse, tylą perskrodžia kurtinantis riksmas. Kapo duobėje guli sužalotas jaunos moters kūnas, ir detektyvė Lotė Parker iškviečiama tirti įvykio.

Žinodama, kad lavonas čia negalėjo ilgai gulėti, Lotė susimąsto, ar tai tik nebus Elizabetos Birn, vos prieš keletą dienų dingusios be žinios merginos, kūnas. Vadovaujama naujo viršininko, kuris, regis, nemėgsta Lotės, inspektorė stengiasi kuo greičiau išnarplioti abi bylas.

Ragmaline dingus dar dviem moterims, Lotė su komanda ima nuogąstauti, kad mieste siaučia serijinis žudikas. Šie atvejai įtartinai primena prieš dešimtį metų tirtą ir neišaiškintą bylą. Ar gali būti, kad istorija kartojasi?

Kai į tyrimą pradeda kištis žurnalistai, inspektorė pabūgsta, kad žudikas smogs darkart. Ieškodama be žinios dingusių moterų, Lotė lenktyniauja su laiku, tačiau žudikas yra arčiau, nei ji mano. Galbūt kitas jo taikinys — pati Lotė?

Jei mėgstate Angelą Marsons, Robertą Bryndzą ir Rachelę Abbott, jums patiks ir šis Patricijos Gibney trileris, priverčiantis tankiau plakti širdį. Skaitydami „Pavojingas vietas“, spėliosite iki pat paskutiniojo puslapio.

„Šis tikrai nenuvylė!!!.. Absoliučiai puikus skaitinys... Nuoširdžiai negaliu sulaukti kitos knygos. Paskubėkite, prašau.“

Goodreads

„Kūrinys visiškai prikausto nuo pat pirmojo skyriaus. Rašymo stilius įtraukia, o greitas tempas, daugybė siužeto vingių, nuolatinis veiksmas ir nauji atradimai neleis atsitraukti nuo knygos.“

It’s All About Books

„Visiems, kurie mėgsta gerus policijos trilerius... detektyvė Lotė Parker sugrįžo... Įtraukiantis skaitinys, kuris vertė nekantriai versti puslapį po puslapio ir nepaleido iki paskutinio sakinio.“

Nigel Adams Bookworm

„Negalėjau atsitraukti nuo šio greito tempo kūrinio... Amerikietiški kalneliai, kurie man labai patiko.“

Beauty Balm

„Gibney ir vėl tai daro!.. Tikiuosi, kad kitos knygos nereikės ilgai laukti.“

Goodreads

„Knyga labai patiko, tai greito tempo procedūrinis romanas su daugybe posūkių... [Lotė Parker] puikiai sukurtas vienas geriausių kriminalinės literatūros personažų. „Pavojingos vietos“ — įdomus skaitinys, kurį nedvejodama rekomenduoju.“

Goodreads

Patricia Gibney — nepaprastai greitai išpopuliarėjusi detektyvų autorė iš Airijos. Kad P. Gibney mėgstama skaitytojų, akivaizdžiausiai byloja skaičiai — jos debiutinio detektyvinio trilerio „Dingusieji“ parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių. Tai kuo gi pavergė skaitytojus Lotė Parker ir jos komanda? Ogi stipria, dinamiška siužetine linija ir nepamirštamais veikėjais.

„Trys draugai“ — liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga ne apie laiką, o apie save: sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai — skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė — vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Rašytoją jaudino didysis jo amžiaus skausmas — fašizmas ir karas. Jis negalėjo jų panaikinti, bet mokėjo jų neapkęsti, kaip priešpriešą blogiui iškeldamas nenugalimą žmogiškąjį orumą..

Kimos širdį užgulė sunkumas stebint, kaip mažoji Greisė nusivalė purvinas rankas. Šviesios garbanos krito jai ant veido. Tada Greisė dingo minioje. Kima norėjo sustabdyti įrašą, išbėgti ir sulaikyti ją nuo to, kas netrukus įvyks.

Vieną rugpjūčio dieną aštuonmetė Greisė Lenard nušokuoja į vaikų centro, kurį lanko, sodą ir pradingsta. Atvykusi į Greisės dingimo vietą, Kima aptinka kraują stingdantį įkaltį: apyrankę su širdele, kuri priklausė Melodei Džons — kitai mažai mergaitei, lygiai prieš dvidešimt penkerius metus dingusiai iš žaidimų aikštelės.

Kiek anksčiau į Heilsoveno policijos nuovadą įžengia Stivenas Hartas ir tikina turįs informacijos, kuri nuves detektyvę Kimą Stoun pas Melodę Džons. Iš pradžių inspektorė vyro kalbų nevertina rimtai, bet dingus Greisei yra priversta žaisti suktą Stiveno žaidimą, jei nori rasti mergaitę gyvą.

Kima ir jos komanda turi tik dvidešimt keturias valandas, kad išnaudotų kiekvieną Stiveno apklausos sekundę ir suprastų jo slaptas užuominas. Inspektorė tikisi, jog galbūt galės greitai pričiupti žudiką, tačiau byla darosi vis painesnė, nes vietiniame parke aptinkami vaiko kaulai, ir Kima baiminasi blogiausio. 

Įtampos kupinas, atsikvėpti neleidžiantis trileris. Jūs tikrai neatsispirsite dar vienai milijonus skaitytojų pritraukusiai detektyvės Kimos Stoun istorijai. 

„Verčiau lapą po lapo. Kvapą gniaužianti, šiurpą kelianti ir neleidžianti atsitraukti... prikaustė dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, skaičiau sulaikęs kvapą... Dar vienas pribloškiantis šios įtraukiančios istorijos romanas.“

NetGalley reviewer

„Neįtikėtina. Žinojau, kad užsikabinsiu, bet tai pranoko mano lūkesčius... Vis purčiau galvą ir kartojau, kas per velniava... Mėgavausi kiekviena knygos akimirka.“

Goodreads reviewer

„Oho... knyga pribloškė... labai patiko... užkabino nuo pat pradžios... Ši nuostabi knyga turi viską, kas man patinka... Visiškai pasinėriau.“

Goodreads reviewer

„Rijau šią istoriją iki išnaktų... nuostabu... negalėjau atsiplėšti... geriausia Kimos Stoun istorija...“

NetGalley reviewer

„Genialu... prikausto... neatsiplėši iki pabaigos... Ir koks netikėtas posūkis!“

NetGalley reviewer

Angela Marsons įvairiausias istorijas pradėjo rašyti dar mokykloje. Žinoma, visas jas kišo į stalčių, kol galiausiai nusprendė rašymo imtis rimtai. Tačiau kaip neretai tokiais atvejais būna, pasiūlyti leidėjams jos romanai pasirodydavo patrauklūs, tačiau jų atsakymas būdavo: „Deja, kažko trūksta...“

Galiausiai A. Marsons nusprendė parašyti istoriją tik sau. Nepataikaudama nei numanomiems skaitytojams, nei leidėjams ar dar kam nors. Tiesiog ėmėsi kurti iš širdies. Ir neprašovė pro šalį — psichologinis detektyvas „Nebylus riksmas“ sulaukė ir leidėjų dėmesio, ir skaitytojų liaupsių. O pagrindinė veikėja savo kartais nuožmiu, kartais nenuspėjamu ir labai labai retai jautriu charakteriu tarsi pati reikalauja nesustoti – kurti ir daugiau šios serijos knygų. Visos jos išlaiko šiam žanrui tiesiog būtiną įtampą, o pati veikėja keliauja iš knygos į knygą, narpliodama vis naujus nusikaltimus. Ir kaipgi kitaip, juk pati A. Marsons sako, kad „pasaulis — pavojinga vieta gyventi. Ir visai ne dėl blogų žmonių, o dėl tų, kurie nieko nesiima“.

Visgi išskirtinis A. Marsons kūrybos bruožas — didelis dėmesys psichologijai: jai visada be galo svarbūs nusikaltimo motyvai, nusikaltėlio charakteris ir, žinoma, tyrėjos Kimos Stoun psichologinis portretas. „Sąžinė — ne daugiau, nei baimė būti pričiuptam. Žmogaus protas nenuspėjamas: jis gali rojų paversti pragaru, o pragarą — rojumi“, — įsitikinusi A. Marsons.

Šiuo metu Angela Marsons gyvena Rouli Ridže, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinė jos veikla, žinoma, rašymas. Bestselerių autorė mėgsta keliauti, ypač yra pamilusi Italiją. O jos didžiausi mokytojai ir įkvėpėjai, kaip pati prisipažįsta, — T. Gerritsen, L. Gardner, J. Patterson, P. James. 

Milijoniniais tiražais leidžiamų The Sunday Times bestselerių autorius Chrisas Carteris pristato kaip niekad įtraukiantį ir nuožmų trilerį apie Robertą Hanterį.

„Ar tikite, kad egzistuoja velnias, detektyve? — paklausė pareigūnas kitame ryšio linijos gale. — Jei ne... atvažiavęs čia patikėsite.“

Robertas Hanteris iškviečiamas į tokio žiauraus nusikaltimo vietą, kokio anksčiau jam dar neteko regėti. Tampa dar šiurpiau, kai skrodimo metu aptinkama nežinomo eilėraščio eilutė, žudiko palikta aukos kūne.

Neilgai trukus randamas dar vienas kūnas. Nužudymo metodas ir braižas skiriasi, bet nevaldomas smurtas išduoda, kad šiuos nusikaltimus įvykdė tas pats žmogus. Hanterio nuogąstavimai pasitvirtina aptikus dar vieną eilėraščio citatą.

Eilėraštis ne tik susieja du nužudymus, bet ir tampa įrodymu, kad pradėjo siautėti serijinis žudikas.

Neturėdamas bemaž jokių teismo ekspertizės įrodymų, Robertas Hanteris privalo sučiupti tokį disciplinuotą ir organizuotą žudiką, kokio lig šiol nebuvo sutikęs. Šis žmogus mėgaujasi aukų baime, jam mirtis — pamoka, kurią aukos turi išmokti.

„Nuostabiai papasakota istorija ir nepriekaištingai perteiktas žudiko paveikslas parodo, kokį meistriškumą pasiekė Carteris. “

Daily Mail

„Buvęs kriminalistikos psichologas Carteris šiurpinančius serijinių žudikų portretus kuria remdamasis patirtimi, todėl būkite pasirengę susidurti su siaubu. “

Heat

„Carteris yra dirbęs kriminalinės psichologijos srityje, todėl žudikai jo romanuose pavaizduoti itin tikroviškai.“

Mail on Sunday

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Sveiki, mano vardas Matthew, nors daugelis mane turbūt pažįstate kitu vardu. Draugai mane vadina Matty. Turėčiau būti jau miręs.“

Taip prasideda jaudinanti aktoriaus Matthew Perry gyvenimo istorija, paženklinta šlovės, vienatvės, priklausomybės ir stebuklui prilygstančio išsigelbėjimo nuo mirties. Gerokai prieš nesuskaičiuojamus apsilankymus ligoninėse ir nesėkmingus bandymus išgyti reabilitacijos centruose Matthew tebuvo penkiametis berniukas, gyvenantis pas išsiskyrusius tėvus pakaitomis Monrealyje ir Los Andžele, keturiolikmetis paauglys, Kanadoje pripažintas itin perspektyviu tenisininku, dvidešimt ketverių vaikinas, kuriam pasisekė gauti aktorių itin geidžiamą vaidmenį bandomajame televizijos serialo epizode – tuomet serialas dar vadinosi „Draugai, tokie kaip mes“...

Šią istoriją taip nuoširdžiai, šiltai, su jam vienam būdingu humoru papasakoti galėjo tik pats M. Perry. Jis be užuolankų dalinasi apie jo vaikystėje iširusią tėvų santuoką ir dėl jų aplaidumo išgyventą vienatvę, norą būti pripažintam, paskatinusį ieškoti šlovės, ilgai kamavusią vidinę tuštumą, kurios užpildyti negalėjo net didžiausių svajonių įgyvendinimas, ir viso gyvenimo kovą su priklausomybėmis. Bet greta pasakoja apie ramybę, atėjusią kartu su blaivybe, dalijasi mintimis apie serialo „Draugai“ populiarumą ir prisiminimais apie kolegas aktorius, kitas kino industrijos žvaigždes.

Ši atsiminimų knyga – jauki ir kartu atverianti akis; kaip draugo ranka, ištiesta bet kuriai ar bet kuriam, ieškančiam pagalbos.

„Jautri, negailestingai atvira atsiminimų knyga, kuriai parašyti reikėjo daug drąsos. Pasirodo, M. Perry turi jos su kaupu. Jis atskleidžia mums savo priklausomybės, įvairių ligų ir gniuždančios vienatvės patirtis... Vis dėlto ši knyga kupina vilties. Jei nori sužinoti, kas toks iš tiesų yra M. Perry, laikykis atokiau nuo bulvarinės spaudos ir kliaukis jo paties žodžiais.“
Marta Kauffman, NBC televizijos serialo „Draugai“ bendraautorė


Matthew Perry (Metju Peris, 1969–2023) – kanadiečių-amerikiečių aktorius, prodiuseris, dramaturgas.

„Mano senelis dažnai kartodavo, kad knygose slypi didžiulė galia. Bet kas per daiktas toji galia iš tiesų?“

Nacukio knygynas, maža naudotų knygų parduotuvė, glūdi senoje gatvelėje miesto pakraštyje. Jo sienos užstatytos lubas remiančiomis knygų lentynomis, o kiekviena jų prikrauta nuostabių knygų. Atsiskyrėliu save laikantis jaunuolis Rintaro Nacukis nepaprastai mėgsta šią savo senelio – mįslingo knygų mylėtojo ir saugotojo – sukurtą erdvę. Čia Rintaro skaitydamas praleidžia daugybę laimingų valandų.

Mirus seneliui, Rintaro lieka sugniuždytas ir vienišas. Atrodo, kad jam teks uždaryti knygynėlį. Bet tada lyg iš niekur pasirodo kalbantis katinas vardu Tigras ir paprašo Rintaro pagalbos. Rainasis gan įsakmiai ir be užuolankų nurodo, kad knygų mylėtojas privaląs prisijungti prie jo misijos. Ši keista pora leidžiasi į tris labirintus gelbėti žmonių apleistų ir nemylimų knygų. Galiausiai Rintaro laukia paskutinė užduotis, kurią jis turės atlikti vienas pats...


„Mėgstantieji tradicinį japonų literatūros pasakojimą ir knygas mėgausis skaitydami apie pamokas, kurias išmoksta (ir kurių pats moko) Rintaro. Katinai, knygos, jauna meilė ir nuotykiai – derinys, kuriam neįmanoma atsispirti!“
Kirkus

„Sušildo širdį.“
Japan Times

„Slėpiningas ir kupinas išminties pasakojimas.“
Shelf Awareness


Sōsuke Natsukawa (Sosukė Nacukava, gim. 1978) – japonų gydytojas ir rašytojas. Jo debiutinė knyga „Kamisama No Karute“ („Dievo medicininė kortelė“) 2009 m. laimėjo „Shogakukan“ grožinės literatūros apdovanojimą ir tapo bestseleriu – Japonijoje jo parduota per 1,5 milijono egzempliorių. Tarptautiniu mastu žinomiausias autoriaus romanas „Apie katiną, gelbėjusį knygas“. Jis išverstas net į 39 kalbas, tapo bestseleriu Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Turkijoje, o vien anglų kalba knygos parduota per 200 000 egzempliorių.

Santo Domingo gatvėje Santjage, Čilėje, stovintis andalūziško stiliaus namas, gožiamas trijų citrinmedžių, glaudė tris Lonsonjė šeimos kartas. Pasak giminės istorijos, dar XIX amžiaus pabaigoje ten šaknis įleido šeimos patriarchas, palikęs Prancūziją su trisdešimčia frankų vienoje ir vynuogės sodinuku kitoje kišenėje. Jo sūnus Lazaras, išgyvenęs Pirmojo pasaulinio karo beprotybę, grįžo gyventi į tą namą ir sode ornitologei žmonai Terezai sukonstravo įstabiausią paukščių voljerą. Šiame name jų dukra Margo, Antrojo pasaulinio karo aviatorė, pradėjo svajoti apie skrydžius ir užaugino savo sūnų – revoliucionierių Ilarijų Da.

„Palikimas“ – poetiška ir aistringai užrašyta saga, talpinanti šimtmetį prancūzų emigrantų Lonsonjė šeimos istorijos, talentingai supintos su esminiais XX a. istorijos įvykiais. Skaudūs likimo kirčiai ir negailestingi Pietų Amerikos ir Europos istorijos gūsiai atskleidžia šeimos tvirtumą ir išmintį, perduodamus iš kartos į kartą.


„...kupinas žaismingų, o kartais ir pražūtingų kerų, kuriuos atpažins mėgstantys G. Garcią Marquezą.“
New York Times Book Review

„Šis lyriškas romanas – nelyg karštinės sapnas. Švelnus ir sykiu nuožmus, meditatyvus ir kartu skausmingas.“
Jennifer Cody Epstein


Miguel Bonnefoy (Migelis Bonefua) 1986 m. gimė Prancūzijoje venesualietės ir čiliečio šeimoje. Romanas „Palikimas“ 2020 m. nominuotas „Goncourt'ų“, "Femina" ir „Le Grand Prix du Roman“ premijoms, išverstas į daugiau kaip dešimt kalbų.

„Vakar viskas buvo gražiau
muzika medžiuose
vėas mano plaukuose
ir tavo ištiestose rankose
saulė“

Tobijas Horvatas gimė bevardžiame kaime, nereikšmingoje šalyje. Jo motina buvo vagilė, kaimo kekšė. Vieną dieną, būdamas dar vaikas, jis pabėgo į kitą šalį, į didelį miestą. Vogė, elgetavo, nakvodavo gatvėje, kol policija jį apgyvendino „jaunimo namuose“ berniukams. Tada jis sukuria save iš naujo ir pasivadina Šandoru Lesteriu, karo našlaišiu. Dešimt metų dirba laikrodžių fabrike. Susitikinėja su nemylima moterimi. Bendrauja su kitais imigrantais vietiniame bistro. Rašo. Bet vieną dieną jo trapią būtį suvirpina mieste pasirodžiusi vaikystės mylimoji Lina su kelių mėnesių dukrele glėbyje ir sutuoktiniu.

Šiame elegantiškai santūriame, fragmentiškame, egzistencialistinės nuotaikos ir sapno atmosferos prisodrintame pasakojime atskleidžiamas nerimastingo, bevietystei ir vienatvei pasmerkto žmogaus likimas. Jis ieško meilės ir prasmės gyventi, bet sykiu suvokia, kad tai – „…nepakeliamas neišsakomos tylos laukimas“.

„Kristóf geriausia, kai rašo tamsiausiai.“
Scotland on Sunday
„Nagrinėdama antrininko ir nepataisomos žalos, atsirandančios žmogui atsiskyrus nuo savo šaknų, temas, autorė jas užrašo kaip reta nuosaikiai, išvengia bet kokio nereikalingo sentimentalumo ir pataiko tiesiai į širdį.“
Marie Claire

Aota Kristóf (Agota Krištof, 1935-2011) – vengrų rašytoja, rašiusi prancūzų kalba. 1956 m. emigravo į Šveicariją. Pasaulyje išgarsėjo romanų trilogija, lietuviškai išleista pavadinimu „Storas sąsiuvinis“ („Alma littera“, 2004). Į lietuvių kalbą taip pat išverstas jos novelių rinkinys „Man tas pats“ („Alma littera“, 2005). Romanas „Vakar“ – trečioji autorės knyga, pasirodanti lietuviškai; pagal ją sukurtas italų režisieriaus Silvio Soldini filmas „Brucio nel vento“ (2002).

„Prieš penkerius metus, atlikdamas pirmąjį darbą, Nanao susidūrė su neplanuotais sunkumais ir nejučia pagalvojo: „Kas nutiko kartą, gali nutikti ir antrą.“ Galbūt ši mintis ir lėmė, kad antrasis darbas buvo visiška katastrofa, kaip, savaime aišku, ir trečiasis.“

Smulkus vagišius ir visokių nešvarių darbelių vykdytojas Nanao, nusikaltėlių pasaulyje žinomas kaip Boružė, įsitikinęs, kad jį persekioja bėdos. Tad gavęs lengvutę užduotį įlipti į greitąjį traukinį Tokijuje, paimti juodą lagaminą ir išlipti kitoje stotyje visai nenustemba, kai užsakovo nurodytame šinkansene susiduria su bene pavojingiausiais ir aukščiausio kalibro nusikaltėliais visoje šalyje: čia ir pagarsėję žudikai Citrina su Mandarinu, lydintys vieno mafijos boso sūnelį namo, ir keršto trokštantis buvęs mafijos parankinis Kimura bei jo mažametį sūnų nuo prekybos centro stogo nustūmęs, ciniško žiaurumo pritvinkęs Princas, ir gatvių niekšelis Vilkas, siekiantis atsimokėti Nanao už išmuštus dantis.

Nereikia nė sakyti, kad viskas klostosi toli gražu ne pagal planą. Traukiniui milžinišku greičiu lekiant galutinės stotelės link kyla tik vienas klausimas: kas visą šią nusikaltėlių šutvę surinko į vieną vietą ir kuriam bus lemta iš viso šio mėšlo išsikapstyti gyvam?

„Kriminalinis pabėgimo kambario žaidimas, lekiantis daugiau nei 300 km/val. greičiu.“
Times

„Greitas, pavojingas ir subtiliai juokingas.“
NPR

Kotaro Isaka (gim. 1971) – Japonijoje itin populiarus mangų ir kriminalinių romanų kūrėjas. Jo trileris „Žudikų traukinys“ tapo nacionaliniu bestseleriu Japonijoje ir patraukė užsienio leidėjų bei filmų kūrėjų dėmesį. 2022-aisiais „Sony“ pristatė knyga paremtą veiksmo komediją „Bullet Train“ (liet. „Kulkų ekspresas“, režisierius David Leitch), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokie garsūs aktoriai kaip Bradas Pittas, Hiroyuki Sanada ir Sandra Bullock. Filmą galima pamatyti ir „Netflix“ platformoje.

„Manau, mus traukia ne baimė, bet kontrolės poreikis. Jausmas, kad sugebame nugalėti pavojų ir suvaldyti savo likimą, kad savo rankomis kontroliuojame situaciją, ko mums šiaip labai trūksta gyvenime.“

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.


„J. Nesbø apsakymų rinkinyje <...> lengvai atpažinsime esmines jo romanus iš kitų išskiriančias sudedamąsias dalis: velniškai gudriai suręstus siužetus ir netobulų veikėjų žmogiškumo blyksnius, kuriuos bet kada gali nustelbti vidinė tamsa.“
Booklist

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų muzikantas, scenaristas, ekonomistas ir „New York Times“ bestselerių autorius. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Pavydo ekspertas“ 2022 m. buvo įtrauktas į trumpąjį prestižinių apdovanojimų „Crime Writers' Association Dagger Awards“ sąrašą ir jau išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„Paukščių čiulbėjimas“ — tai neįtikėtinai emociškai galingas pasakojimas apie nepalaužiamą meilę ir žmogaus dvasios stiprybę negailestingo karo akivaizdoje. Tikra anglų moderniosios literatūros klasika.

Jaunas anglas Stivenas Reisfordas 1910 metais atvyksta į Šiaurės Prancūziją. Apsigyvena Azerų šeimos namuose ir įsimyli nelaimingai ištekėjusią Izabelę. Jiedu pasineria į audringą, slaptą meilės romaną. Stivenas įtikinėja mylimąją palikti savo komfortišką gyvenimą šeimoje, keliauti kartu su juo, ir Izabelė tam pasiryžta. Pasaulis ruošiasi karui, poros santykiai žlunga. Stivenas savo noru išeina kariauti į Vakarų frontą. Meilė Izabelei niekada taip ir neišblėsta. Stivenui tenka patirti nežmoniškus karo žiaurumus, kuriuos išgyvenęs jis nebegali likti toks, koks buvo.

Dėmesį prikaustantis psichologinis bestselerių autorės Rachelės Abbott trileris.

Visi jos instinktai ragino bėgti… 

Natalija Grėj gyvena košmare. Naujo partnerio kompiuteryje ji aptiko šiurpų tinklalapį ir nuogąstauja, kad vyras ne tik slepia tamsiąją pusę, bet turi ir dar tamsesnių ketinimų. O juk kai sutuoktinį Bernį užmušė nežinomas vairuotojas ir pabėgo, visą gyvenimą pažinotas Edas jai atrodė tarsi saugus uostas. Kur ieškoti pagalbos?

Susirūpinusi dėl savo penkiolikmetės dukters Skarletės saugumo, ji persikrausto į butą, kurio Edas negali pasiekti. Bet butas turi savo paslapčių. Ilgas vasaros atostogas likusi leisti viena Skarletė ima aiškintis, iš kur sklinda tie keisti garsai jų svetainėje. Ir net neįtaria, koks pavojus jos tyko kitapus sienos.

Detektyvas vyriausiasis inspektorius Tomas Daglasas, tirdamas paauglės savižudybę, aptinka netikėtų paralelių su žuvusio kolegos pareigūno byla. Ar spės apsaugoti nuo gresiančio pavojaus jo našlę ir dukterį, ar išaiškėjusi tiesa sugriaus tai, kas dar liko jų gyvenime?

Ar jos kada nors vėl galės jaustis saugios?

„Meistriškas ir įtikinamas.“ 

Robertas Bryndza, Mergina lede“ autorius

„Įtampa, kuria persunkta visa knyga, mane tiesiog persmelkė.“

Angela Marsons, „Nebylus riksmas“ autorė

„„Šeštasis langas“ yra įtampos žanro karalienės šedevras. Šiurpiai įtikimas, ekspresyvus ir užvaldantis trileris, neįmanoma skaityti kelių puslapių porcijomis.“

Goodreads apžvalgininkas

„Meistriškas ir įtikinamas. Negalėjau padėti iki sukrečiamos pabaigos.“

Robertas Bryndza, „Mergina lede“ autorius 

„Beveik nepakeliama įtampa, meistriška pabaiga.“

Good Housekeeping

Rachel Abbott gimė 1952 m. Anglijoje, šalia Mančesterio. Daugybę metų vadovavusi interaktyviųjų informacijos perdavimo ir turinio paslaugų bendrovei, 2000 m. ją pardavė irįgyvendino savo gyvenimo svajonę — įsigijo ir restauravo namą Italijoje. Šiuo metu gyvena pakaitomis Italijoje ir Oldernyje, visą savo laiką skiria rašymui ir neseniai baigė šeštąjį romaną.

2011 m. lapkritį Rachel Abbott pristatė pirmąjį romaną „Nekaltųjų kaltė“ (orig. Only the Innocent). Ji pati išleido savo knygą Jungtinėje Karalystėje, pasinaudojusi „Kindle Direct Publishing“ („Kindle tiesioginio leidimo“) programa „Amazon“ platformoje, ir po trijų mėnesių pakilo į pirmąją vietą „Kindle“ parduotuvėje. Romanas išsilaikė pirmaujančioje pozicijoje keturias savaites ir 2012 m. tapo antruoju pagal populiarumą savarankiškai išleistu kūriniu.

Vėliau parašė dar keturis bestselerius — The Back Road, Sleep Tight, Stranger Child ir Nowhere Child(apysaka). Penktoji rašytojos knyga, Kill Me Again, išleista 2016 m. vasarį.

2015 m. rugpjūtį „Amazon“ patvirtino, jog Rachel Abbott yra populiariausia savarankiška Jungtinės Karalystės rašytoja per pastaruosius penkerius metus. Negana to, ji rikiuojasi 14-oje vietoje tarp populiariausių autorių, tiek tradiciškai, tiek savarankiškai leidžiančių savo kūrinius. 

2015 m. pirmąjį pusmetį ketvirtasis Rachel Abbott romanas, „Stranger Child“, užėmė 11-ą vietą išleistų bestselerių sąraše ir buvo labiausiai skolinama knyga tuo laikotarpiu.

Jie netrukus ateis. Kaip ateina kiekvieną vakarą.

Lėtai ant žemės krintant snaigėms jauna moteris įkvepia paskutinį kartą gyvenime.

Už penkiolikos mylių kitos dvi moterys sėdi menkai apšviestoje virtuvėje. Jos tyli, nes nebeturi ką pasakyti.

Dar viena moteris sėda į lėktuvą, kad pabėgtų nuo jos gyvenimą bandančio užgrobti vyro. Anksčiau ar vėliau jai vis tiek teks sugrįžti.

Šias nepažįstamąsias vienija kai kas bendra. Kartą jos pasirinko netinkamai, todėl daugiau galimybių nebeturi. Greitai jos nebebus nepažįstamosios, jos bus šeima.

Detektyvas vyriausiasis inspektorius Tomas Daglasas sutrinka, kai šaltą žiemos dieną yra iškviečiamas į nuošalią vietą, kur rasta neaiškiomis aplinkybėmis mirusi moteris. Kas ji? Iš kur? Kaip čia pateko? Kiek dar moterų taip mirs? 

Kas jas kontroliuoja ir kaip tai sustabdyti?

„Įtraukiantis! Šiurpus! Netikėtas!“

 Angela Marsons

„Painu, baugu ir nepaprastai įdomu.“
Sharon Bolton, rašytoja

„„Prieik arčiau“ — puikus detektyvas, o Rachelė Abbott — viena iš detektyvų karalienių. O ši niūri istorija apie manipuliavimą žmonėmis, kraują stingdančius pavojus ir melo pinkles pakelia jos kaip rašytojos reputaciją į aukštesnį lygį.“ 
Kate Rhodes, britų poetė ir romanistė

„Tas sudėtingas tinklas, kurį knygoje pina Rachelė Abbott, intriguoja ir gąsdina, skaitydama supratau, kad gyvenu šia istorija. Ji užvaldė mane.“ 
Kath Middleton, rašytoja ir tinklaraštininkė

Rachel Abbott gimė 1952 m. Anglijoje, šalia Mančesterio. Daugybę metų vadovavusi interaktyviųjų informacijos perdavimo ir turinio paslaugų bendrovei, 2000 m. ją pardavė irįgyvendino savo gyvenimo svajonę — įsigijo ir restauravo namą Italijoje. Šiuo metu gyvena pakaitomis Italijoje ir Oldernyje, visą savo laiką skiria rašymui ir neseniai baigė šeštąjį romaną.

2011 m. lapkritį Rachel Abbott pristatė pirmąjį romaną „Nekaltųjų kaltė“ (orig. Only the Innocent). Ji pati išleido savo knygą Jungtinėje Karalystėje, pasinaudojusi „Kindle Direct Publishing“ („Kindle tiesioginio leidimo“) programa „Amazon“ platformoje, ir po trijų mėnesių pakilo į pirmąją vietą „Kindle“ parduotuvėje. Romanas išsilaikė pirmaujančioje pozicijoje keturias savaites ir 2012 m. tapo antruoju pagal populiarumą savarankiškai išleistu kūriniu.

Vėliau parašė dar keturis bestselerius — The Back Road, Sleep Tight, Stranger Child ir Nowhere Child(apysaka). Penktoji rašytojos knyga, Kill Me Again, išleista 2016 m. vasarį.

2015 m. rugpjūtį „Amazon“ patvirtino, jog Rachel Abbott yra populiariausia savarankiška Jungtinės Karalystės rašytoja per pastaruosius penkerius metus. Negana to, ji rikiuojasi 14-oje vietoje tarp populiariausių autorių, tiek tradiciškai, tiek savarankiškai leidžiančių savo kūrinius. 

2015 m. pirmąjį pusmetį ketvirtasis Rachel Abbott romanas, „Stranger Child“, užėmė 11-ą vietą išleistų bestselerių sąraše ir buvo labiausiai skolinama knyga tuo laikotarpiu.

Zeinas ir Derbė — abu nusprendžia šaknis suleisti nedideliame mieste ir abiejų praeitis slepia skausmingas paslaptis. Jie susipažino nuo skaudžių išgyvenimų prabėgus daugeliui metų ir mėgina iš naujo kurti gyvenimą. Ar tamsioji praeitis juos paleis? O gal įtrauks į savo pražūtingas gelmes?

Zeinas Bigelou augo gražiame, rūpestingai prižiūrimame name šalia Mėlynųjų kalnų Šiaurės Karolinoje. Zeino tėvai — gerbiamas chirurgas ir daili prašmatnybes mėgstanti jo žmona — pasirodo savo dukros baleto spektakliuose ir sūnaus beisbolo rungtynėse. Miestelyje visiems, netgi Zeino tetai, gyvenančiai kitapus ežero, jie atrodo puiki pora. Tikrąją tiesą žino tik Zeinas ir jo sesuo Brita. Vis dėlto vieną baisią naktį nepriekaištingu laikytas namų fasadas sutrūkinėja...

Prabėgus daugeliui metų, Zeinas vis dėlto grįžta į gimtąjį miestelį. Nepaisydamas skausmingų prisiminimų jis nutaria vėl užmegzti ryšius su jam brangiomis vietomis ir čia gyvenančiais žmonėmis. Nespėjęs įsikurti vaizdingoje vietoje, jis sutinka talentingą kraštovaizdžio specialistę Derbę, kuri bėga nuo savo praeities vaiduoklių.

Kartu jiems teks išmokti žvelgti praeičiai į akis ir pakovoti už tuos, kuriuos myli.

Svarbu ne tai, nuo ko bėgi. Svarbu, kas tave suranda.

Naujojo Noros Roberts trilerio veiksmas mezgasi Didžiojo Suro apylinkėse, šeimos rančoje ir Holivudo elito viloje.

Dešimtmetė Holivudo garsenybių atžala Keitlina Salivan jau yra žvaigždė, tačiau viešėdama šeimos rezidencijoje Didžiajame Sure mielai žaidžia slėpynes su pusbroliais ir pusseserėmis. Vieno tokio žaidimo metu mergaitė pradingsta.

Vis dėlto prabangioje aplinkoje užaugusiai Keitei nestinga nei narsos, nei nuovokos ir ji nuo pagrobėjų pasprunka. Savo namų virtuvėje ją, susigūžusią ir persigandusią bėglę, aptinka Dilonas Kuperis. Išgirdusi Keitės pasakojimą, paauglio šeima mergaitę priglaudžia, paguodžia ir, žinoma, sugrąžina mylinčiai šeimai.

Deja, Keitės išmėginimai toli gražu nesibaigia. Atskleidžiama išdavystė, ir žmogus, kuriuo ji besąlygiškai pasitikėjo, atsiduria už grotų. Saugų prieglobstį mergaitei suteikusi Airija augančio širdies nerimo nenumalšina. Galiausiai sugrįžusi į Los Andželą, Keitlina viliasi, kad vėl galės vaidinti ir atsigaus nuo gyvenimą iš vėžių išmušusios traumos. Tik ji dar nežino, jog tą naktį, prieš daugelį metų, sudygo dvi sėklos — didžiulės meilės ir nuožmaus keršto...