Filtrai
Rodoma

Garbingo gyvenimo kukli pamoka — taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar — nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų — kai ko ir suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų.

 

Romanas pilnas šviesaus liūdesio ir tylaus džiugesio, kuriuos žmo­gui dovanoja sąžiningumas ir tolerancija, o žiaurumas ir prietarai atima. Nors vaizduo­jami įvykiai yra tarsi toli nuo mūsų, autorės išpažįstamos vertybės ak­tu­al­ios visiems žmonėms, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie gyventų.

 

„Nežudyk strazdo giesmininko“, išleistas 1960-aisiais, jau po metų gavo prestižinę Pulitzerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

 

 

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Įspūdingame Harper Lee romane siužetas klostosi prabėgus dviem dešimtmečiams nuo įvykių, kurie aprašyti Pulicerio premiją laimėjusiame šedevre „Nežudyk strazdo giesmininko“.

 

Meikombas, Alabamos valstija. Džina Luiza Finč — Paukštelis — iš Niujorko parvažiuoja namo aplankyti senstančio tėvo Atikaus. Dėl pilietinių teisių kylančios įtampos ir pietines valstijas transformuojančių politinių neramumų fone sugrįžimo kurstomas malonias emocijas papildo kartėlis, nes Džina Luiza atskleidžia gąsdinančias tiesas apie glaudžią savo šeimą, gimtąjį miestą ir artimiausius žmones. „Eik ir pastatyk sargybinį“, vaizduojantis didžiumą visiems pažįstamų veikėjų iš „Nežudyk strazdo giesmininko“, tobulai įamžina jauną moterį ir pasaulį, skausmingai, bet neišvengiamai atsikratančius praeities iliuzijų — išsirengusius į kelionę, kurioje vadovautis tegali savo sąžine.

 

Dvidešimto amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Eik ir pastatyk sargybinį“ padeda visapusiškiau suprasti ir įvertinti Harper Lee. Romanas nepamirštamas, sklidinas išminties, humaniškumo, aistros, humoro ir be didelių pastangų įterptų taiklių pastebėjimų — nepaprastai įtaigus meno kūrinys nuostabiai atkuria kitą epochą ir kartu tebėra aktualus mūsų laikams. Ne tik paryškina neblėstantį „Nežudyk strazdo giesmininko“ spindesį, bet ir atlieka svarbaus jo bendražygio funkciją, Amerikos klasikai suteikdamas ryškesnių spalvų, kontekstą ir naujos prasmės..

 

 

„Neleiskite romanui „Eik ir pastatyk sargybinį“ pakeisti jūsų nuomonės apie Atikų Finčą... reikia pripažinti nepaneigiamą tiesą, kad tokį žmogų kaip Atikus Finčas, kuris gimė pietiečių diduomenės šeimoje, po rekonstrukcijos praėjus vos dešimtmečiui, su rasiniais dalykais būtų siejusi komplikuota ir vingri istorija.“

Los Angeles Times 

 

 

„Be kitų svarbių aspektų, romanas reikšmingas tuo, jog prašo žiūrėti į Atikų ne vien kaip į didvyrį ar dievybę, bet kaip į paprastą žmogų, turintį ydų ir dorovinių trūkumų, leidžiantį mums pamatyti save, kad ir kokios sudėtingos ir prieštaringos būtų mūsų asmenybės.“ 

Washington Post 

 

„Romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“, ko gero, vertingiausias dėl to, kad įžiebia atviras diskusijas apie nedžiuginančius Amerikos pasiekimus rasinės lygybės srityje.“ 

San Francisco Chronicle 

 

„... iš „Nežudyk strazdo giesmininko“ puikiai pažįstamas balsas, smagaus, ūmaus, taisykles laužančio žmogaus balsas, girdėti ir romane „Eik ir pastatyk sargybinį“ — jo autorė tokia pat narti ir žavinga, kaip visada.“ 

Chicago Tribune

 

„Romanas suteikia vertingą progą geriau pažinti didžiadvasišką, sudėtingą vienos iš reikšmingiausių Amerikos autorių protą.“ 

USA Today 

 

„Sprendžiant iš vienos labai plačios temos, į kurią susitelkė daugybė kritikų, romanas suteikia daug žinių tiek rašytojams, tiek skaitytojams.“ 

Vulture 

 

„Kaip sakė Faulkneris, vienintelės geros istorijos yra apie žmogaus širdį, kurią drasko prieštaravimai. Ir tai gana neblogai apibendrina „Eik ir pastatyk sargybinį“.“ 

Daily Beast

 

„Antrasis Harper Lee romanas aiškiau negu jo pirmtakas parodo, koks yra mūsų pasaulis.“ 

Time 

 

„Ką tik išleistoje naujoje istorijoje apie Finčų šeimą, Lee plačiau atveria langą į baltąsias pietiečių širdis, be to, sako mums, kad pagaliau atėjo metas sunaikinti netikrus praeities dievus ir tapti laisviems.“ 

NPR’s „Code Switch

 

 

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Šioje neįprastoje New York Times bestselerių autorės Tessės Gerritsen istorijoje apie šnipus užtarnauto poilsio išėjusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros operatyvininkė mažame Meino valstijos miestelyje susiduria su savo praeities vaiduokliais.

 

Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meine, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.

 

Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai — žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius — irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai — užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.

 

Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.

 

Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį — nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą.

 

 

„Tessė Gerritsen rašo sklandžiu, elegantišku stiliumi; skaityti jos kūrinius visada vienas malonumas. „Šnipų pakrantėje“ meistriškai susipina veiksmo kupini puslapiai, netikėti siužeto vingiai ir visas būrys žavingų personažų. Nuoširdžiai tikiuosi Megę Bird bei jos žilaplaukių pagalbininkų komandą išvysti ir kitose šios autorės knygose.“

David Baldacci, #1 New York Times bestselerių autorius

 

„Meistriška pasakotoja Tessė Gerritsen parašė išradingą, kerinčią istoriją, kurios veiksmo vieta kinta nuo Bankoko iki mažo miestelio Meine, kur saugomos paslaptys ir aukštyn kojomis verčiasi gyvenimai... „Šnipų pakrantė“ skaitytojus pakeri savo sudėtingais personažais, turinčiais kruopščiai slepiamų paslapčių, ir gyvybiškai pavojinga kelione į praeitį ir atgal. Tai puikus romanas.“

Luanne Rice, New York Times bestselerių autorė

 

„Galinga, gyvybinga, įtraukianti, kupina įtampos bei pavojų... Gerritsen — talentinga pasakotoja, naujojoje knygų serijoje geriau nei kada nors anksčiau atskleidžianti savo talentą. Šiai knygai neįmanoma atsispirti, rekomenduoju!“

Lee Child, New York Times bestselerių autorius

 

„Jaudinantis pasakojimas su žavingais personažais. Nekantrauju perskaityti ir naujas šios serijos knygas.“

Kathy Reichs, serialo „Kaulai“ apie Temperansę Brenan autorė

 

„Tessė Gerritsen — nuostabi rašytoja, kurios knygas tiesiog privalu perskaityti, o „Šnipų pakrantė“ — dar vienas jos šedevras. Skaitytojai nekantriai lauks vis naujų Megės Bird ir jos bičiulių nuotykių.“

C. J. Box, knygos „Storm Watch“ autorė, New York Times bestselerių autorė

 

„Per ilgus dešimtmečius Vidurio pakrantėje esantis Meino valstijos regionas įgijo saugaus prieglobsčio, kuriame gali anonimiškai apsigyventi į užtarnautą poilsį išėję šnipai, reputaciją. Ir dabar bestselerių autorė Tessė Gerritsen, pasinaudojusi šia menama (o gal tikra!) legenda, pavertė ją neįtikėtinu trileriu. Tokios knygos kaip „Šnipų pakrantė“ neleidžia atsiplėšti ir skaitytoją įtraukia savo tikroviškais, nepagražintais personažais bei kruopščiai apgalvotomis detalėmis.“

Paul Doiron, bestselerių apie Maiką Boudičą autorius

„Mano sesers kapas“ — pirmoji New York Times bestselerių autoriaus Roberto Dugonio knyga apie detektyvę Treisę Krosvait iš serijos, prikausčiusios milijonų skaitytojų visame pasaulyje dėmesį.

 

Treisė Krosvait dvidešimt metų abejojo teiginiais apie jos sesers Saros dingimą ir teismo proceso rezultatais. Ji atsisako patikėti, kad Edmundas Hauzas — anksčiau nuteistas prievartautojas, asmuo, apkaltintas Saros nužudymu — iš tiesų kaltas. Motyvuojama galimybės atskleisti tiesą ir įgyvendinti tikrą, o ne tariamą teisingumą, Treisė tampa Sietlo policijos departamento žmogžudysčių detektyve ir savo gyvenimą paskiria žudikų paieškai.

 

Kai Saros palaikai galiausiai atrandami netoli jų gimtojo miestelio Šiaurės Kaskadų kalnuose Vašingtono valstijoje, Treisė tikisi pagaliau gauti atsakymus, kurių taip ilgai troško. Ieškant tikrojo žudiko, atsiskleidžia tamsios, daugelį metų slėptos paslaptys, kurios visam laikui pakeis jos santykį su praeitimi ir kartu sukels mirtiną pavojų.

 

Robertas Dugonis — kritikų pripažintų New York Times, Wall Street Journal, Washington Post bei Amazon bestselerių serijos apie Sietlo policijos departamento detektyvę Treisę Krosvait autorius; visame pasaulyje parduota per 10 milijonų šios serijos knygų egzempliorių. Roberto Dugonio kūrinių galima įsigyti daugiau kaip trisdešimtyje šalių, jie išversti į daugiau kaip trisdešimt kalbų. „Mano sesers kapas“ išrinkta geriausia Goodreads mėnesio knyga.

 

Robertas prisipažino: „Manau, skaitytojams bus emociškai pagavu jausti ryšį tarp Treisės ir jos sesers Saros. Esu įsitikinęs, kad žmonės sugebės autentiškai išgyventi tiek šių dviejų personažų bendrystę, tiek skausmą, kurį Treisė patiria dingus seseriai. Manau, jiems patiks skaityti apie tvirtą, valingą ir protingą moterį, siekiančią teisingumo. Galiausiai tikiuosi, kad jie tiesiog mėgausis senamadišku emocijų kupinu trileriu su amą atimančia atomazga.“

 

 

„Viena iš geriausių knygų, kurias būsiu perskaičiusi šiais metais.“

Lisa Gardner, bestselerio „Peržengti ribą“ autorė

 

„Dugoniui puikiai sekasi išdėstyti [siužeto elementus] siekiant maksimalaus efekto, ypač kalbant apie atomazgą.“

Publishers Weekly

 

„Romane dera teisinio ir kriminalinio trilerių elementai — rezultatas puikus. [...] Dugonis nesiliauja skaitytojų džiuginti emocijų ir siužetinės įtampos kupinomis detektyvinėmis istorijomis, kurios nepaliks abejingo nė vieno šio žanro gerbėjo.“

Viena geriausiai įvertintų apžvalgų Library Journal

El. knyga Punk 57 Penelope Douglas

Penelope Douglas mėgsta laužyti taisykles, mėgsta provokuoti skaitytoją. „Punk 57“ irgi toks: išmetantis iš komforto zonos, dinamiškas, erotiškas.

 

Mes puikiai sutarėme. Iki susitikome.

 

 

Miša

 

Skaitydamas jos laišką, negaliu sulaikyti šypsenos. Ji ilgisi manęs.

 

Penktoje klasėje mokytoja suskirstė mus su susirašinėjimo draugais iš kitos mokyklos. Galvodama, kad esu mergaitė, nes mano vardas Miša, kita mokytoja suporavo mane su savo mokine — Rajana.

 

Mes šią klaidą greitai išsiaiškinome. Ir jau netrukus ginčijomės dėl visko. Iš kur paprasčiausia užsisakyti picą. „Android“ ar „iPhone“? Ar Eminemas tikrai geriausias visų laikų reperis...

 

Tai buvo pradžia. Kitus septynerius metus buvome mes.

 

Ji visada rašo laiškus ant juodo popieriaus sidabriniu rašikliu. Kartais gaunu vieną per savaitę arba tris per dieną, bet aš laukiu jų. Ji vienintelė skatina mane neapleisti to, ką darau, sugeba nuginčyti mane ir priima mane tokį, koks esu.

 

Mes laikomės tik trijų taisyklių: neieškoti vienas kito socialiniuose tinkluose, neskambinti telefonu ir nesiųsti vienas kitam nuotraukų. Mus sieja puikus ryšys. Kam viską gadinti?

 

Bet tada netikėtai aptinku merginos nuotrauką internete. Vardu Rajana, mėgsta „Gallo’s“ picą ir dievina savo išmanųjį telefoną. Kokia tikimybė, kad tai ji?

 

Velniop. Turiu su ja susitikti.

 

 

Rajana

 

Jis nerašo jau tris mėnesius. Kažkas atsitiko. Gal mirė? Gal jį areštavo? Žinant Mišą, tai nebūtų tokia jau didelė nesąmonė.

 

Be jo aš kraustausi iš proto. Man reikia, kad mane kas nors išklausytų. Pati kalta. Reikėjo gauti jo telefono numerį, nuotrauką ar ką nors.

 

Kas, jei viskas baigta amžiams?

 

Arba jis kažkur šalia, tik aš to nežinau.

El. knyga Niekam nesakyk Patricia Gibney

Vieną vasaros vakarą po futbolo rungtynių vienuolikmetis Mikis Driskolis išeina namo. Po dviejų dienų vietos paaugliai gėlių klomboje aptinka jo kūną.

 

Bylos tyrimas atitenka detektyvei Lotei Parker, ir šį kartą tai asmeniška. Auka, gyvenusi kitame miesto gale, apleistame Manbalio kvartale, artimai draugavo su jos sūnumi Šonu. Pasak vaikino, prieš mirtį Mikis elgėsi įprastai, tačiau inspektorė nujaučia, kad jis kažką nutyli...

 

Po kelių dienų prie gražiojo Leidistauno ežero, laukinių gėlių apsupty, randamas dar vieno berniuko lavonas.

 

Medžiodama siaubingus nusikaltimus darantį iškrypėlį, Lotė turi išnarplioti paslapčių voratinklį, gaubiantį Mikio draugus. Kažkas kažką slepia, bet ką gi jie saugo? Ar detektyvei pavyks išsiaiškinti, kol dar ne per vėlu? Lotė stengiasi žūtbūt sugauti žudiką, kol šis nesmogė darsyk, mat gali būti, jog šį kartą baisus pavojus gresia jos pačios vaikui...

 

Jei mėgstate Kariną Slaughter, Robertą Dugonį bei Rachelę Abbott, jums patiks ir naujausias kraują stingdantis Patricios Gibney trileris. Skaitydami „Niekam nesakyk“ spėliosite iki paskutinio puslapio.

 

 

„BUUM! Patricia Gibney vėl iššovė! Oho! Aš tiesiog dievinu seriją apie Lotę Parker, man vis negana, ji užvaldė mane tikrąja to žodžio prasme — paėmusi į rankas, nebegaliu knygos padėti. Patricia moka įtraukti skaitytoją nuo pirmojo puslapio ir nepaleisti iki pat pabaigos... Ji meistriškai kuria intrigą — nesužinosite tiesos, kol autorė nenuspręs jos atskleisti, o besikaupianti įtampa išsiveržia tarsi žemės drebėjimas!.. Romanas tikrai nenuvils, mano nuomone, jį tiesiog privalu perskaityti.“

Goodreads

 

„Esu didelė serijos apie Lotę Parker gerbėja... Trileris pateisino lūkesčius. Įtraukė nuo pirmojo skyriaus; kol perskaičiau, tiesiog nepaleidau knygos iš rankų. Ši dalis tokia pat gera kaip pirmosios keturios — gal net geresnė! Apima jausmas, lyg asmeniškai pažinočiau veikėjus, — tokia talentinga rašytoja yra Patricia Gibney. Nekantriai laukiu Lotės istorijos tęsinio... Neabejotinai keliausiu kartu!“

Goodreads

 

„O Dieve! Puikiau negu puiku!!! Pradėjau skaityti pirmąją atostogų dieną ir užbaigiau jai dar nepasibaigus! Pasakojimas prikausto nuo pat pradžių. Labai greitas tempas. Itin skoningai gvildenamos ypač jautrios temos. Iki pat paskutinio puslapio spėliojau, kas kaltininkas. Įvykiai tiesiog veja vienas kitą. Nekantriai laukiu naujos dalies... Romanas tikrai nusipelno penkių žvaigždučių.“

NetGalley

 

„Visiškai fantastiška! Patricia Gibney dar kartą sugebėjo nustebinti puikiu romanu „Niekam nesakyk“. Tiesiog dievinu seriją apie Lotę Parker, šios knygos mane užvaldo — panirusi į pasakojimą, negaliu atsiplėšti. Patricia turi ypatingą talentą pakerėti skaitytoją, ir ryte rydamas kiekvieną žodį jis leidžiasi įtraukiamas įtempto siužeto, kol galiausiai pasiekia stulbinamą istorijos pabaigą... Kiekviena nauja dalis pranoksta ankstesniąją, ir ši ne išimtis; „Niekam nesakyk“ — puikus detektyvas. Myliu Lotę, jos artimuosius bei kolegas; kuo toliau skaitau, tuo labiau man atrodo, kad visus juos pažįstu asmeniškai. Patricia Gibney yra išties išskirtinė rašytoja... Negaliu apsakyti, kaip smarkiai rekomenduoju šį kūrinį — man be galo patiko, jį tiesiog būtina perskaityti. „Niekam nesakyk“ be jokios abejonės nusipelno penkių žvaigždučių, tai viena iš man didžiausią įspūdį palikusių knygų.“

Bonnie’s Book Talk

El. knyga Pastogė Mark Edwards

Atsisėdau ir pasitryniau plikas rankas. Nemačiau kambaryje nieko grėsminga, bet jutau. Kažką. Būtybę, pasislėpusią nuo akių. Jaučiausi stebimas. Lyg sapne apėmė nuojauta, kad namas gyvas, kvėpuoja. Laukia.

 

Prieš dvejus metus per tragišką nelaimingą atsitikimą Džulija neteko šeimos. Jos vyras paskendo upėje netoli namų, bandydamas išgelbėti dukterį Lilę. Tačiau mergaitės kūnas taip ir nebuvo surastas... o Džulija tiki, kad duktė kažkur yra gyva.

 

Vieniša ir palūžusi moteris atidaro savo namuose rašytojų pastogę. Vienu iš pirmųjų svečių tampa Lukas, siaubo romanų autorius, kurį apninka mintis išsiaiškinti, kas nutiko mažajai Lilei. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po jo atvykimo pastogės ramybę sudrumsčia virtinė keistų įvykių.

 

Kai Luko tyrimas nuveda jį ir Džuliją į girią, jie išsiaiškina tamsią paslaptį... paslaptį, kurią norima apsaugoti bet kokia kaina...

 

Kas iš tiesų nutiko tą dieną prie upės? Kodėl Lilės nerado? Ir kas vaidenasi rašytojų pastogėje?

 

Nepaaiškinami reiškiniai privers suabejoti realybe. Atsargiai, ši knyga jaukia galvą.

 

 

Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.

 

Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.

 

Drauge su Louise’a Voss išleido detektyvinių romanų seriją. Jo savarankiškai parašyta knyga „Šarkos“ — tai debiutinė avantiūra, kuri per tris mėnesius po publikavimo atsidūrė „Kindle“ skaitomiausių knygų viršūnėje. Po tokios sėkmės romanas buvo iš naujo suredaguotas ir 2013 metų lapkričio 26 dieną išspausdintas leidykloje „Thomas & Mercer“. „Iš meilės“ — antrasis trileris, nuo kurio šiurpai bėgioja per nugarą.

The New York Times ir USA Today bestselerių autorė Lucy Score grįžta į Nokemautą Virdžinijos valstijoje su skaitytojų pamėgto romano „Tai, kas niekada nesibaigia“ pagrindinio veikėjo Nokso brolio Nešo istorija.

 

Geri vaikinai neįsimyli blogų merginų

 

Nešą visi pažįsta ir mėgsta, jis — geresnysis iš Morganų, negailintis šypsenų ir malonių žodžių. Nūnai policijos viršininkas Nešas Morganas sveiksta po žiauraus užpuolimo, o jo pietietišką žavesį temdo panikos priepuoliai, — iš energingo vyro telikęs niūrus šešėlis. Nešas nuo visų slepia savo kančią, ir tik naujoji kaimynė, nuovokioji ir seksualioji Andželina, pastebi, jog šalia gyvenantis patrauklus vyras tūno psichologinėje tamsoje. Lina nemėgsta fizinio kontakto, bet nustemba patyrusi, kad Nešo prisilietimai jos anaiptol neerzina. Šios moters artumas kenčiančiam vyrui stebuklingai padeda nusiraminti, o ji pati nelauktai pasiryžta leistis į nuotykį.

 

Andželina Solavita irgi turi paslapčių, ir jei Nešas sužinos, kodėl ji atvyko į miestelį, niekada jai neatleis. Be to, ji neužmezga ilgalaikių santykių. Karštas trumpas romanas su vietiniu policininku? Kodėl gi ne. Santykiai su vyru, kuris tikisi, kad ji miestelyje įleis šaknis? Ačiū, ne. Atlikusi savo darbą, Lina išvyks... Vis dėlto Nokemautas moka pavergti žmogaus širdį. O kai Nešas apsisprendžia pasilikti Andželiną, niekas jo neperkalbės......

 

 

„Bestselerių autorė Lucy Score kuria už širdies griebiančias nuotaikingas meilės istorijas — ne išimtis ir naujausias romanas, pasižymintis jos savitu žavesiu.“

Woman’s World

 

 

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

 

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

 

Lucy nepraranda vilties kada nors rašyti burlaivyje, namuose vandenyno pakrantėje arba atogrąžų saloje su patikimu belaidžio interneto ryšiu.

Apie tave jis žino viską, net ir vietą, kur slėpsiesi

 

Karštą vasaros naktį Bostone įvykdytas neįsivaizduojamas nusikaltimas: žiauriai nužudyti keturi vienos šeimos nariai. Įtariamasis tėvas paguldytas į ligoninę, jo gyvybė pakibusi ant plauko. Žmogžudystės ir savižudybė? Patyrusi detektyvė Didi Voren neabejoja, kad šioje byloje slypi daug daugiau neaiškumų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

 

Danielė Barton yra „išgyvenusioji“, atsidavusi slaugytoja, jos misija — uždarame ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriuje padėti nelaimingiems mažyliams pasijusti geriau. Tačiau ją pačią persekioja prieš dvidešimt penkerius metus išžudytos šeimos tragedija, ir kai jos darbovietėje pasirodo detektyvai, Danielė iškart supranta: viskas prasideda iš naujo.

 

Viktorija Oliver jau vargiai prisimena, kas yra normalus gyvenimas, bet moteris pasiryžusi padaryti viską, kad psichikos ligų kamuojamas sūnelis turėtų bent ką nors panašaus į laimingą vaikystę. Ji myli savo vaiką, kad ir kas nutinka. Augina, saugo, gina. Net tada, kai sūnus paslepia namuose peilį ir pažada ją nužudyti.

 

The New York Times bestselerių autorės Lisos Gardner prikaustančiame įtempto siužeto kūrinyje šių trijų moterų gyvenimai netikėtai susipina, kai pasiveja praeitis ir stulbinančios paslaptys atskleidžia, kaip stipriai žmones sieja kraujo ryšiai. Kartais net galima pamanyti, kad patys žiauriausi nusikaltimai įvykdomi namuose.

 

 

„Įtampos kupinas pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais.“

Karin Slaughter 

 

„Lisos Gardner kūriniai visada sukuria širdį kaustančią įtampą.“

Harlan Coben

Romane „Demaskuotojas“ Leisė Stolts ėmėsi tirti korumpuoto teisėjo, kuris gaudavo milijoninius kyšius iš kriminalinio susivienijimo. Jai pavyko sulaikyti nusikaltėlius, tačiau tik po to, kai ją pačią užpuolė ir ji vos nežuvo. Po trejų metų, artėjant keturiasdešimtmečiui, Leisė Stolts jau pavargo nuo darbo Floridos teisėjų veiklos vertinimo komisijoje ir yra pasirengusi pokyčiams.

 

Tačiau tada ji susitinka su paslaptinga moterimi, kuri tokia įsibaiminusi, kad dangstosi slapyvardžiais ir jokiu būdu nesutinka atskleisti savo tapatybės. Na, bent jau kol kas. 

 

Prieš dvidešimt metų Džerės Krosbi tėvas buvo nužudytas, o byla nuo to laiko vis dar neištirta, tyrimas taip ir nepajudėjęs iš mirties taško. Vis dėlto Džerė įtariamąjį turi — ji taip įniko į tėvo žudiko paieškas, kad įtariamąjį sekė du dešimtmečius. Paaiškėjo stulbinantis faktas — jo aukų gali būti ne viena.

 

Įtarinėti lengva, bet įrodyti, regis, neįmanoma. Tas žmogus nepaprastai nuovokus, kantrus ir visad žingsniu lenkia teisėsaugą. Klastingiausias iš visų žinomų serijinių žudikų. Jis išmano teismo mediciną, policijos procedūras, o svarbiausia — teisę.

 

Jis — teisėjas iš Floridos. Turintis sąrašą aukų. Tiems žmonėms tiesiog nepasisekė, kad kadaise su juo prasilenkė ir kažkokiu būdu jį užrūstino. Kaip Leisei jį prigriebti, kad pačios pavardė neatsidurtų jo sąraše?.

 

 

„Po susitikimo su kliente Leisei Stolts paaiškėja pribloškiantis dalykas — įtariamasis yra pareigas einantis teisėjas. Visa tai viename geriausių metų kriminalinių skaitinių... Čia nestokojama šiurpą keliančių technologijų ir nerimastingos nežinios... Neabejotinai verta sėdėti kiaurą naktį, kol perskaitysi.“

Wall Street Journal

Džeikas Brigansas vėl su mumis! Labai populiarių mūsų laikų romanų „Metas žudyti“ ir „Jovarų Takas“ herojus grįžta naujoje teisinėje dramoje, kuri, pasak The New York Times, prikausto užburiančia įtampa.

 

Klantonas, Misisipė, 1990-ieji. Džeikas Brigansas įtraukiamas į labai kontroversišką bylą. Teismas paskiria jį Driu Gemblo, baugštaus šešiolikmečio, apkaltinto vietinio šerifo pareigūno nužudymu, gynėju. Dauguma miestiečių trokšta greito teismo ir mirties bausmės, bet Brigansas atkapsto tai, kas slypi giliau, nei matoma iš pirmo žvilgsnio. Aršiai atsidavęs tikslui išgelbėti Driu nuo dujų kameros Džeikas pastato į pavojų savo karjerą, finansinį stabilumą ir šeimos saugumą.

 

Šiame bene asmeniškiausiame ir meistriškiausiame teisiniame trileryje per visą legendinę Johno Grishamo karjerą dar artimiau susipažįstame su ikonišku JAV Pietų miesteliu Klantonu ir ryškiais personažais, kuriuos tiek daug skaitytojų pamena su meile ir susižavėjimu. Šis seniai lauktas ir laikui nepavaldus romanas, pilnas sąmojo, dramatizmo ir širdingumo, teikia didžiulį skaitymo malonumą.

 

Kupina teisinių sąmokslų, mažo miestelio intrigų ir stulbinančių siužeto posūkių, kuriais išsiskiria visa teisinių trilerių meistro Johno Grishamo kūryba, „Metas pasigailėti“ yra galingiausia jo parašyta teisinė drama.

 

Yra metas žudyti ir metas teisingumui. Dabar atėjo „Metas pasigailėti“.

 

 

„Grishamas grįžo prie to, kas jo širdžiai artimiausia. Romanas įtraukia. Stebina perteikta teismo proceso įtampa, žadą atima smulkiausios detalės.“

The New York Times

 

„Vadovėlinis Grishamas, ir tai komplimentas. Sparčiai besivystančio veiksmo teisinė drama su tiksliai atseikėtu įtampos, konfliktų, netikėtų siužeto posūkių ir teismo proceso teatrališkumo kiekiu.“

St. Louis Post-Dispatch

 

„Neįmanoma padėti į šoną. Sudėtingas ir stebinantis.“

Booklist

 

„Geriausias trilerių rašytojas tarp gyvųjų.“

Ken Follet

Prieš penkerius metus nekaltas vyras sėdo į kalėjimą už sūnaus nužudymą. Šiandien jis sužino, kad jo vaikas gyvas.

 

Kadaise Deividas Barouzas buvo atsidavęs tėvas, augino trejų metų sūnų Matą ir džiaugėsi svajonių gyvenimu su žmona Šerile, — kol pabudęs vieną lemtingą naktį pamatė, kad Matas buvo nužudytas, jam bemiegant koridoriaus gale.

 

Neteisingai apkaltintas Deividas yra nuteistas už žmogžudystę ir iki gyvos galvos įkalintas griežto režimo kalėjime. Gedintis, kaltės kamuojamas vyras nerado savyje valios pasipriešinti tokiai lemčiai. Pasaulis toliau sukasi be jo. Tačiau vieną dieną Šerilės jaunesnioji sesuo Reičelė netikėtai aplanko Deividą ir atsineša keistą nuotrauką. Joje — per atostogas nufotografuotas žmonių knibždantis pramogų parkas. Draugės parodytame atvaizde matyti vos į kadrą telpantis berniukas, neįtikėtinai panašus į Deivido sūnų. Nors tai atrodo neįmanoma, tėvas tvirtai žino: Matas tebėra gyvas.

 

Kalinys suplanuoja varginantį pabėgimą, pasiryžęs įvykdyti neįmanomą misiją: išgelbėti savo atžalą, atgauti gerą vardą ir išsiaiškinti, kas nutiko iš tikrųjų. Tačiau ar ant kortos gyvenimą pastatęs Deividas, kurio kiekvieną žingsnį seka FTB, sugebės išsisukti nuo persekiotojų tiek ilgai, kad atskleistų pribloškiančią tiesą?

 

 

„Cobenas kuria įtampą nepriekaištingai, kaip tikras profesionalas.“

CrimeReads

 

„Surasiu tave“ — išties įtraukus, intelektualus pasakojimas, kuriam sunku atsispirti. Tai Cobeno sritis.

Financial Times

El. knyga Argailas Elly Conway

Įtampos ir veiksmo kupinas, po platųjį pasaulį vedžiojantis šnipų romanas, įkvėpęs įspūdingą veiksmo filmą „Argailas“ (2024 m.)

 

Į Maskvą ir į akistatą su likimu skrieja prabangus traukinys.

Į Auksinį trikampį nukrenta CŽV lėktuvas.

Atokiuose pietvakarių Lenkijos kalnuose paslėptas nacių lobis.

Septynis dešimtmečius dingęs aštuntasis pasaulio stebuklas.

 

Ruso magnato svajonė atkurti tautos didybę išjudina įvykių grandinę, atvesiančią pasaulį prie chaoso slenksčio.

 

Sutrukdyti gali tik legendinė CŽV šnipų vadovė Frensė Kofi, bet tam jai reikalingas neeilinis pagalbininkas.

 

Susipažinkite su Argailu. Šio vaikino gyvenimas dužo dar paauglystėje. Nuo to meto jis plaukia pasroviui, statydamas barjerus tarp savęs ir išorinio pasaulio. Tačiau vieną akimirką, kai susitiks užuojauta ir genialumas, dėmesį į jį atkreips galingiausia slaptingo pasaulio moteris.

 

Kofi žino viską apie Argailo praeitį. Žino, kad toji praeitis jį persekioja. Tačiau taip pat žino, kad jo įgūdžiai labai svarbūs tampant dalimi komandos, stosiančios į kovą su vienu iš galingiausių pasaulyje vyrų.

 

Argailas iš Tailando džiunglių, praėjęs intensyvų šnipų mokymo kursą, atsidurs Monako bulvaruose, Atono kalno vienuolyne, Versaliui didingumu nenusileidžiančiuose Fontenblo rūmuose ir galiausiai giliai kalnuose paslėptuose požemiuose.

 

Tai tarsi amerikietiški kalneliai virš prarajos, kurie arba užgrūdins jį, arba palauš...

 

 

„Puikus veiksmo trileris.“

Daily Telegraph

 

„Įtampa nenuslūgsta nė akimirką.“

Daily Mail

 

„Tikra pramoga.“

Guardian

 

„Pripažinimo vertas senamadis romanas. Conway rašo gyvai, nestokoja ambicijų.“

Financial Times

 

„Neįtikėtina šnipų istorijų franšizė, pirma tokia nuo Iano Flemingo laikų.“

Matthew Vaughn

Praeities nuodėmės reikalauja atpildo — kruvino keršto šokio.

 

Nusižudžius keliems kolegoms, BKA inspektorei ir dėstytojai Sabinai Nemec kyla įtarimų. Atkapstyti faktai verčia prisiminti kelių dešimtmečių senumo sąmokslą, kurio auka siekia atkeršyti skriaudėjams. Sabina paprašo savo buvusio bendradarbio, nušalinto nuo tarnybos tyrėjo Marteno S. Sneiderio pagalbos. Tačiau jis atsisako bendradarbiauti ir įspėja nekišti prie bylos rankų.

 

Kai be žinios dingsta Sabina, į bylos tyrimą įsitraukia pats Sneideris. Vis dėlto jam kelią pastoja ne tik neapykantos kupinas žudikas, bet ir buvę draugai bei kolegos, kurie padarytų viską, kad kartą ir visiems laikams ištrintų praeities nuodėmes...

 

 

„Labiausiai vertinu Andreasą Gruberį už tai, kad jis eina savitu pasakojimo keliu. Jo kuriama atmosfera yra tokia patikima ir suprantama, kad norėtųsi sekti paskui jį.“ 

Andreasas Eschbachas

 

 

Andreasas Gruberis gimė 1968 m. Vienoje, su šeima ir keturiomis katėmis gyvena Grilenberge, Žemutinėje Austrijoje, yra laisvai samdomas rašytojas. Parašęs kelis labai sėkmingus ir apdovanojimus pelniusius apsakymus ir romanus. 

Colmo Toibino „Bruklinas“ — meilės ir netekties istorija. Pasakojimas apie moterį, sprendžiančią sudėtingą klausimą: ką rinktis — pareigą ar asmeninę laisvę? Knygos pagrindu sukurtas garsus filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Saoirse Ronan.

 

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios Airija Eilišei Leisi, kaip daugeliui jos amžiaus airių merginų, nežada didelių ateities perspektyvų. Todėl kai Eilišės sesuo susitaria dėl jos galimybės emigruoti į Niujorką, mergina supranta, kad privalo išvykti, pirmą kartą gyvenime palikti namus ir šeimą.

 

Atkeliavusi į Brukliną ir apsigyvenusi name, kur, be jos, kambarius nuomoja dar kelios merginos, Eilišė negali pamiršti, ko teko atsižadėti. Atsidūrusią toli nuo namų ją kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau vos užmezgusi pirmą draugystę, galinčią išaugti į didesnį jausmą, Eilišė gauna iš Airijos žinią ir supranta, kad privalo grįžti namo. Parvykus iškyla širdį draskantis pasirinkimas tarp pareigos ir didelės meilės.

 

 

„Šis žmogiškas, širdį sušildantis Colmo Tóibíno romanas yra tikras meistro kūrinys.“

Sunday Times

 

„Nepamirštama.“

Spectator

 

 

Colmas Toibinas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas „Rathbones Folio“ premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas „Los Angeles Times Book“ premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas „Costa Book“ premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Toibinas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į „Bookerio“ premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke. 

El. knyga Gatopardas Giuseppe Tomasi di Lampedusa

„Mes buvome Gatopardai, Liūtai; mus pakeis maži šakalai, hienos, ir visi – gatopardai, šakalai ir avys – ir toliau manysimės esantys žemės druska.“

1860-ųjų pavasarį Abiejų Sicilijų karalystėje, netrukus tapsiančioje suvienytos Italijos dalimi, Salinų dinastijos kunigaikštis donas Fabricijus Korbera užsiima aristokratiškais rūpesčiais: rodo pagarbą Karaliui, administruoja giminei priklausančias valdas, planuoja kilmingiesiems paveldėtojams priderančias santuokas. Tačiau žvelgdamas į freskomis ištapytas rūmų lubas ir žvaigždėtą dangų kunigaikštis jaučia artėjant pokyčius, apversiančius šalies ir šeimos gyvenimą. Numylėtas sūnėnas Tankredas prisijungs prie Garibaldi vadovaujamų revoliucionierių pulkų, kilmingųjų valdžią pakeis įvairiems visuomenės sluoksniams balsą suteikiantys rinkimai, o aristokratiškų rūmų spindesys ir galia pavirs muziejumi, pilnu netikrų šventųjų paveikslų ir suklastotų relikvijų.

1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Išdidus, karališkos laikysenos kunigaikštis don Fabricijus, save vadinantis gatopardu – tikrovėje neegzistuojančiu gyvūnu, su stojišku liūdesiu priima į šalį atkeliaujančias progresyvias idėjas ir neišvengiamą savojo luomo dekadansą.

„Kartkarčiais, kaip ir tos amžinai atmintin įstringančios auksinės laimės akimirkos, užtinki kūrinį ar autorių, paveikiantį neišdildomai. Lampedusos „Gatopardas“, jo vienintelis romanas ir šedevras, yra tokia knyga.“
Independent

Giuseppe Tomasi di Lampedusa (Džuzepė Tomazis di Lampedūza, 1896-1957) – italų rašytojas, Sicilijos didikas, Palmos hercogas, Lampedusos kunigaikštis. Išgarsėjo po mirties išleistu vieninteliu romanu „Gatopardas“. Šiuo leidimu pristatomas naujas kūrinio vertimas į lietuvių kalbą, parengtas pagal 2012 m. išleistą romano versiją su autoriaus įsūnio Gioacchino Lanzos Tomasi pratarme, pabaigos žodžiu ir papildomais romano fragmentais.

El. knyga Metai Annie Ernaux

„Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypeėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija.“

Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941-2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius “ autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.


„Metai“ “ mūsų laikų „Prarasto laiko beieškant“.“
New York Times

„Viena geriausių knygų, kurias kada nors skaitysite.“
Deborah Levy

„Ši knyga – tikra revoliucija ne tik kuriant autobiografiją, bet ir meną apskritai.“
John Banville


Annie Ernaux (Ani Erno, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašš per 20 kūrinių. Pagal kai kuriuos jų, pavyzdžiui, „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“, pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija. „Metai“ įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą.

Aleksas – JAV prezidentės sūnus, Baltųjų rūmų pažiba, savotiškas amerikietiškasis princas: gražus, charizmatiškas, protingas. Tiesa, anapus Atlanto jis turi konkurentą – jauną, žavų ir ne mažiau populiarų britų karališkosios šeimos princą Henrį. Pirmasis jų susitikimas, bulvarinės spaudos piktdžiugai, išauga į tarptautinį skandalą: įtemptą vaikinų apsižodžiavimą karališkosiose vestuvėse seka nerangus apsistumdymas pernelyg arti milžiniško vestuvinio torto...


Dviejų šeimų ir šalių vadovų planas – surengti jaunųjų varžovų paliaubas. Aleksas ir Henris yra priversti kartu pasirodyti tarptautinėse spaudos konferencijose ir demonstruoti apsimestinę draugystę internete. Bet nejučia Aleksas pameta galvą dėl, pasirodo, visai nepretenzingo, nuoširdaus Henrio, ir jiedu įsivelia į slaptą romaną, galintį sužlugdyti ne tik jųdviejų šeimų, bet ir valstybių įvaizdį.
Bet galbūt meilė vis dėlto gali išgelbėti pasaulį? Kaip rasti drąsos būti tuo, kas iš tikrųjų esi? "Raudona, balta ir karališka mėlyna" patvirtina: tikra meilė padeda mums atsiskleisti ir pražysti.

„Imdavau šią knygą visur, kur tik keliaudavau, ir vogdavau kiekvieną sekundę, kad galėčiau paskaityti. Įtraukianti, šmaikšti, švelni ir seksuali… Pavydžiu visoms ir visiems, kurie šį romaną skaitys pirmą kartą!“
Christina Lauren, romano „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorė

„Puikiai aprašyta meilės istorija, skatinanti džiaugtis savo tapatybe. Nors C. McQuiston nėra karališko kraujo, jos romanas karaliauja kaip privaloma perskaityti romantinė komedija.“
NPR


Casey McQuiston (Keisi Makviston) - amerikiečių rašytoja, „New York Times“ bestselerių autorė. Jos debiutinis romanas „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ išsyk šovė į „New York Times“ ir „USA Today“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, be to, buvo pripažintas tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Vanity Fair“ metų knyga, o „Entertainment Weekly“, „Kirkus“ ir „Library Journal“ įtraukė jį savo į geriausių 2019 m. knygų sąrašus. Platformoje „Amazon Prime Video“ šiemet pasirodė romano ekranizacija.

„Norėčiau, kad bent kiek labiau pamėgtum mirtį. Ji didelė saugotoja. Be jos mieliausi dalykai palengva virsta farsu, kaip pats patirsi, jeigu reikalausi dar daug gyvenimo.“

Šioje postmodernioje pragaro vizijoje, kurios veiksmas vyksta siurrealistiniame Untanko mieste, nematančiame dienos šviesos, ir realistiniame prieškario Glazge, pasakojamos susipynusios pagrindinių veikėjų Lanarko ir Dankano Tovo gyvenimo istorijos. Tai sapniškas pašėlusios žaismės ir vaizduotės kūrinys apie žmonijos negebėjimą mylėti ir nepailstamą siekį pamilti.

Pirmąkart išleistas 1981-aisiais, dabar jau kultiniu laikomas „Lanarkas“ autorių Alasdairą Gray'ų pavertė vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės rašytojų ir svariai prisidėjo prie Škotijos literatūros renesanso.


„Turbūt svarbiausias amžiaus romanas.“
Observer

„Įstabus kūrinys.“
William Boyd

„Vienas kertinių XX a. grožinių kūrinių. „Lanarkas“ pakeitė škotų literatūros kraštovaizdį.“
Guardian

„Geriausias škotų romanistas po Walterio Scotto.“
Anthony Burgess


Alasdair Gray (Alisteris Grėjus, 1934-2019) – škotų rašytojas, dramaturgas ir menininkas. Baigė dizaino ir sienų tapybos studijas Glazgo menų mokykloje. Sukūrė ir iliustravo aštuonis romanus, keletą apsakymų knygų, teatro, radijo ir televizijos pjesių. „Lanarkas“ – pirmas jo kūrinys, laikomas svarbiausiu ir rašytas beveik 30 metų. Jis lyginamas su Franzo Kafkos, George'o Orwello, Jameso Joyce'o ar netgi Dantės kūryba.

„Cordyceps novus paragavo žmonių ir užsimanė daugiau.“

Pentagone dirbantis bioterorizmo ekspertas Robertas Diazas gauna nurodymus ištirti galimą biochemininės atakos atvejį Vakarų Australijoje, tačiau randa kai ką žymiau blogiau – mutuojantį parazitinį grybą, galintį išnaikinti visas Žemėje gyvuojančias rūšis. Diazui pavyksta pažaboti šią mirtiną grėsmę: jis paslepia naujadarą šaldykloje, įrengtoje giliai po atokiu kariniu sandėliu.

Tačiau po kelių dešimtmečių, praleistų pūvant visų pamirštoje vietoje, organizmas ištrūksta ir ima naikinti viską savo kely. Tik Diazas žino, kaip jį sustabdyti. Jis išskuba padėti dviem nieko nenutuokiantiems sandėlio prižiūrėtojams – buvusiam kaliniui ir vienišai motinai. Netipinė trijulė per vieną naktį privalo užkirsti kelią mirtinai pavojingo grybo plitimui. Viskas, ką jie turi, – tai drąsa ir juodas kaip naktis humoro jausmas. Ar to užteks išgelbėti visai žmonijai?

„Retai pasitaiko knyga, kuri ir išgąsdina, ir prajuokina, bet Davidui Koeppui pavyko tokią parašyti... Tobulas trileris, maištui prilygstanti pramoga.“
Blake Crouch, romano „Laiko kilpos“ autorius

„Itin degi kombinacija: mokslu paremtas siaubas, pirmykštės žmonijos baimės ir niekaip nepažabojamas veiksmas.“
Steven Soderbergh, filmų „Oušeno vienuoliktukas“ (2001) ir „Užkratas“ (2011) režisierius


David Koepp (Deividas Koepas, gim. 1963) – amerikiečių režisierius ir scenaristas. Jis prisidėjo prie tokių šiuolaikine klasika tapusių veiksmo ir mokslinės fantastikos filmų kaip „Juros periodo parkas“, „Neįmanoma misija“, „Panikos kambarys“ ir „Pasaulių karas“ scenarijų kūrimo. „Saugykla L-4“ – debiutinis autoriaus romanas.

„NEW YORK TIMES“ BESTSELERIS NR. 1

Klinikinė psichologė dr. Nicole LePera savo praktikoje neretai susidurdavo su nemalonia tiesa: tradicinė psichoterapija ne visuomet pajėgia išspręsti visas psichologines problemas. Norėdama geriau padėti pacientams – ir sau pačiai – ji ėmė plėtoti gyvenimo filosofiją, sujungiančią psichinę, fizinę ir dvasinę žmogaus gerovę. Kai pajuto, kaip smarkiai žmogų keičia šis naujas požiūris, ėmė dalintis savo patirtimi „Instagram“ platformoje, pasivadinusi holistine psichologe (angl. „holistic psychologist“). Netrukus dr. N. LePeros paskyra tapo „Instagram“ sensacija, dabar ją seka beveik 7 milijonai žmonių.

Anot dr. N. LePeros, holistinė psichologija leidžia suprasti, kad „fiziniai ir psichologiniai simptomai – tai žinutės, o ne diagnozės visam gyvenimui“. Remdamasi naujausiais įvairių mokslinių sričių tyrimais, dr. N. LePera rodo, kad neigiamos patirtys ir vaikystės traumos sukelia fizinius sutrikimus, skatina žalingas reakcijas į stresą. Dėl jų mes įstringame kopriklausomybės, emocinės nebrandos ir traumos pančiuose, jaučiamės nelaimingi, nepatenkinti – net ligoti.

Knygoje pateikiami itin praktiški holistiniai metodai, padedantys išsilaisvinti iš destruktyvaus elgesio ciklo ir susikurti sąmoningumu bei rūpinimusi savimi grįstą gyvenimą. Dr. N. LePeros aprašomi fiziniai ir psichologiniai pratimai pakeis ne tik jūsų požiūrį į psichikos sveikatą, bet ir tai, kaip galite patys sau padėti.

„Pasauliui reikia šios knygos! <...> Ne visuomet galime kontroliuoti, kas mums nutinka, bet Nicole davė mums žemėlapį, kuriuo galime vadovautis ir reaguoti į viską pirmiausia galvodami apie savo gerovę ir vidinę ramybę.“
Lewis Howes

Nicole Lepera (Nikolė Lepera) – įgijo klinikinės psichologės išsilavinimą prestižiniame Kornelio universitete, JAV. Ji taip pat studijavo Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (Niujorke) ir Filadelfijos psichoanalizės institute. Dr. LePera įkūrė virtualią sveikatingumo platformą „SelfHealers Circle“ ir tarptautinę bendruomenę „SelfHealers“, kurios nariai vadovaujasi steigėjos išpopuliarintais holistinės psichologijos principais. „Padėk sau“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu ir jau pasirodė daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„Vilties istorijas“ – savo pirmąją negrožinę knygą – Heather Morris rašė kaip tiltą, jungiantį jos romanus „Aušvico tatuiruotojas“, „Cilkos kelias“ ir tapsiantį naujausio romano „Trys seserys“, kuris Lietuvoje pasirodys 2023-iaisiais, įžanga.

Kalbėdamasi su savo skaitytojais Heather nuolat išgirsta klausimą: „Iš kur ta istorija?“ Ir iš tiesų – už kiekvieno jos romano siužeto slypi istorija. Lale'as jai papasakojo savo ir Gitos meilės, vilties, tvirtybės ir išgyvenimo istoriją. Cilkos istorija – autorės pažadas Lale'ui skaitytojams papasakoti apie drąsiausią jo pažinotą žmogų. O apie tris seseris Meller ji sužinojo iš elektroninio laiško, kurį parašė vienos jų sūnus. Šioje knygoje Heather dalinasi ir dalele save?s - iš kur yra kilusi, kas svarbiausi žmone?s jos gyvenime, kaip ji iš savo prosenelio išmoko klausytis. Taip pat pasakoja apie patirti? didele?s Australijos ligonine?s Socialinio darbo skyriuje, kur dirbo daugiau nei dvidešimt metų, ir apie pacientus bei jų artimuosius, sutiktus skausmingomis jų gyvenimo akimirkomis.

„Vilties istorijos“ – tai įkvepiantis gyvenimo vadovas, kuriame Heather pasakoja ne tik apie žmones, kuriuos jai nusišypsojo laimė sutikti, ir nepaparastas jų istorijas, bet ir apie guodžiantį klausymosi meną, kurio galime išmokti kiekvienas.

„Istorijos mus jungia ir primena, kad viltis visad gyva.“
Heather Morris

„Nuoširdžiuose atsiminimuose autorė išaukština mokėjimą klausytis kaip meilės ir empatijos išraišką. Ši knyga – žmogiškojo ryšio šventė.“
Kirkus Review

„Supinant puikų pasakojimą su išmintingais patarimais, šioje knygoje parodomas lėtesnio gyvenimo grožis išsiblaškymo amžiuje.“
Publishers Weekly



Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, galimas daiktas, turi vertą papasakoti istoriją. Diena, kai Heather susitiko su Lale'u Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Lale'as jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Lale'o Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“. Jis tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota jau dvylika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesniais Morris romanais „Cilkos kelias“ ir „Trys seserys“ bei „Vilties istorijomis“ – per penkiolika milijonų egzempliorių.

El. knyga V kaip vanagas Helen Macdonald

Helen nuo pat mažumės svajojo tapti sakalininke. Ji ilgai mokėsi šios senos ir paslaptingos profesijos, treniravo daugybę paukščių. Po daugelio metų, staiga mirus tėvui, ją pasiglemžia sielvartas ir apsėda anksčiau nelankiusi mintis treniruoti vištvanagį – bene laukiniškiausią iš paukščių. Škotijoje ji įsigyja Meibelę, parsiveža ją į savo namus Kembridže ir leidžiasi į ilgą vanago, kurio kiekviena kūno dalelė sukurta medžioti bei žudyti, jaukinimosi kelionę.

„V kaip vanagas“ – giliamintiškas, poetiškas ir lyg atviras nervas skaudus pasakojimas apie netektį ir sielvartą, nemirštantį tėvo ir dukters ryšį, nuostabią, bet sudėtingą žmogaus ir paukščio draugystę, trunkančią per amžius iki šių dienų. Apie universalius gyvenimo prasmės ir susitaikymo su savo mirtingumu klausimus.

„Nuostabiausias kada nors mano skaitytas kūrinys.“
Olivia Laing

„Ši knyga gieda kaip paukštis. Negalėjau atsitraukti.“
Mark Haddon

„Šis pasakojimas, sukurtas iš širdies, pasiekia širdį. Bet kuris žmogus, bent sykį pakėlęs akis į sklendžiantį plėšrųjį paukštį, perskaitęs šią knygą negalės nepajusti, kad pasikeitė.“
Tim Dee

Helen Macdonald (Helen Makdonald, gim. 1970) – anglų rašytoja, poetė, gamtininkė, Kembridžo universiteto dėstytoja ir mokslininkė. Didžiausios tarptautinės sėkmės sulaukė jos atsiminimai „V kaip vanagas“, 2014 m. apdovanoti „Costa Book Awards“ ir „Samuel Johnson Prize“ literatūros premijomis.

„Žemės drebėjimas – tai šnypštimas, kylantis nuo jūros, įsismelkiantis į naktį. Jis pučiasi, didėja, pereina į tylą skrodžiantį dundesį.“

1799-aisiais per brolių Paolo ir Ignacijaus Florijų gyvenimus nuvilnija seisminė banga: gamtos stichija sugriauna jų gimtąjį miestelį, tad broliai persikelia į Palermą ir atidaro prieskonių krautuvę. Džuzepina, Paolo žmona, priešinasi naujam gyvenimui, nes ilgisi gimtojo krašto, o Ignacijaus, neseniai tapusio tėvu, santuoka nelaiminga, nes buvo suplanuota tėvų.
Bet broliai nepasiduoda ir visa galva neria į pastangas tapti turtingiausi ir įtakingiausi mieste. Netrukus Florijų prieskonių verslas suklesti, jie įkuria nuosavą bendrovę ir ji nenustoja klestėti net ir perimta Ignacijaus sūnaus Vinčenco. Dabar naujoje šeimos vyno darykloje vargšų vynas marsala virsta nektaru, vertu didikų stalo...
Palermą sudrebina šeimos verslo sėkmė. Miestas priima ją ne tik su nuostaba, bet ir pavydu, net panieka – juk jie atvykėliai, prasčiokai... Tačiau iš tiesų Florijai – išskirtinės asmenybės. Ryžtingi, drąsūs vyrai ir niekuo jiems nenusileidžiančios moterys, reikalaujančios pripažinimo ne vien tik kaip rūpestingos motinos ar atsidavusios mylimosios.
Didis epas, pagrįstas tikra netituluotų XIX a. Sicilijos karalių Florijų istorija, seka Palermo verslo titanų pasiekimais ir nuopuoliais, meile, išdavystėmis ir kerštu, žymėjusiu visą šimtmetį įtakingiausios išlikusios šeimos gyvenimą.

„Nepaprastai gražiai parašyta, neįmanoma atsitraukti; galingieji Sicilijos Florijai atgyja kiekviename puslapyje. Istorinių romanų mylėtojams Stefania Auci – tikra dovana.“
Peter Golden

Stefania Auci (Stefanija Auči) – Trapanio mieste Sicilijoje gimusi ir Palerme gyvenanti rašytoja, ilgai dirbusi mokytoja ir kūrusi tekstus literatūros tinklaraščiams bei leidiniams. Aprašyti legendinės Sicilijos šeimos Florijų istoriją S. Auci paskatino, jos pačios žodžiais tariant, „gilus, savininkiškas meilės romanas su Palermo miestu“ ir suvokimas, jog „Florijai buvo kur kas daugiau nei legenda <…>. Nors istorijos apie jų verslą daug kam žinomos, žmogiškoji Florijų tiesa – tokia žavinga, įtraukianti ir netradiciška – dar niekada nebuvo papasakota.“ „Sicilijos liūtai“ pasirodė daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių.

Susipažinkite su Enola Holms – paaugle detektyve, jaunėle Šerloko Holmso seserimi!

Per 14-ajį Enolos gimtadienį netikėtai dingsta jos mama. Mergaitė supranta, kad tik ji gali atskleisti šią dingimo paslaptį. Gudriai apsimetusi gedinčia našle, Enola iškeliauja į Londoną.

Vos atvykusi į didmiestį, Enola įsitraukia į jauno markizo pagrobimo tyrimą, bėga nuo piktadarių žudikų, kartu bando pasprukti nuo įžvalgių vyresnių brolių. Ar jai, supamai chaoso, pavyks iššifruoti užuominas ir surasti mamą?

„Siunčia paveikią žinią: jei tik turi ryžto, niekas tavęs nesustabdys... Jaudinanti ir pilna nuotykių.“
MILLIE BOBBY BROWN, „NETFLIX“ SERIALO „STRANGER THINGS“ ŽVAIGŽDĖ, SERIJOS EKRANIZACIJOSE VAIDINANTI ENOLĄ HOLMS


Nancy Springer (Nensi Springer, gim. 1948) – amerikiečių rašytoja, išleidusi dešimtis romanų suaugusiesiems, jaunimui ir vaikams. 1970 m., baigusi Getisbergo koledžą, N. Springer pradėjo kurti maginės fantastikos romanus, paskui ėmėsi magiškojo realizmo ir moterų grožinės literatūros, galiausiai pasuko į vaikų literatūrą. Net dvi N. Springer knygos vaikams – tarp jų ir romanas „Enola Holms. Dingusio markizo byla“ – pelnė prestižinius Edgaro Allano Poe apdovanojimus. Tai pirmoji serijos apie jaunąją detektyvę Enolą Holms knyga.