Visokių būtybių atstovė spaudai Kotryna Zylė sukūrė 10 šiurpulingų istorijų, kurios galėjo nutikti ir tavo namuose, kieme ar mokykloje. Pasak autorės, istorijas įkvėpė vaikystėje girdėti tėčio pasakojimai ir netikėti susidūrimai su būtybėmis. Jei skaitant pasirodys, jog kažkas tūno namų spintoje ar naktimis stovi balkone, jei vietoje pumpurų prasikals nagai, o iš bičiulio burnos staiga išskris bitė – išlik ramus. Ir nepravažiuok reikiamos autobuso stotelės!

Kotryna Zylė – mitologijos temomis rašanti vaikų ir jaunimo knygų autorė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja. Rašytojos knygos „Milžinas mažylis“ (2014),„Didžioji būtybių knyga“ (2016), „Sukeistas“ (2019), „Mažas kaip vabalėlis“ (2020) vertinamos tiek skaitytojų, tiek profesionalų, yra pelniusios įvairių premijų ir apdovanojimų, nominuotos „Metų knygos“ rinkimuose.

Šalies pakraštyje, kalno snieguota viršūne papėdėje, stūkso paslaptingas Akmenėlių miestas, kurio gatvėmis slankioja vilkai ir snieginiai leopardai, kur pastatai, tik pasirodę, gali išnykti, o gyventojus nuolat ištinka keisčiausi potyriai. Bėgdami nuo troškaus gyvenimo didmiestyje, čia apsigyvena ir Liudzin tėvai. Jie greitai supranta, kad atvyko į neįprastą teritoriją, kur nematerialusis pasaulis savaip susiraizgęs su materialiuoju. Hu Šanas ir Nian Si, įsidarbinę mistiškame Architektūros institute, kur niekada niekas nedirba, ir susilaukę vis verkiančios dukters, kurią kartais prižiūri vėjo voniose mėgstantis maudytis instituto valytojas, ieško paslaptingo sodo, tai pasirodančio, tai pradingstančio. Vėliau netikėtumų kupiną Akmenėlių miestą tyrinėti imasi pati Liudzin. Pakeliui ji sutinka daugybę nušvitusių, mįslingų, savitai aplinką jaučiančių personažų ir patiria miesto siurrealistiškumą. 

„Pakraštys“ – absurdo kupinas, tvinpyksiškas, sapniškas rezginys, kuriame, pasakojant keistas veikėjus siejančias istorijas, atskleidžiamas Akmenėlių miestas kaip erdvė, kurios tikrovės audinys – porėtas, o ribos tarp kasdienybės ir didybės, dvasios ir materijos, gamtos ir žmogaus – išblukusios. Čia kinų literatūros avangardo meistrė Can Xue itin savitai nagrinėja sudėtingą atvykėlio dalią, pasirinkimą ir lemtį, gamtą ir stebuklingus jos ženklus, paribio erdvę ir jos ypatingumą. Tai kūrinys, kuris nustebins ir neabejotinai privers ieškoti naujų skaitymo kodų, prisitaikyti prie džiazinės, išskydusios Can Xue pasaulio tvermės.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/sertifikuoti-leidiniai/pakrastys/ 

Nusivylęs gyvenimu Niujorke, jaunas muzikas viską palieka ir leidžiasi į ekspediciją po Pietų Amerikos džiungles. Universiteto užsakymu atokiausiose vietovėse jis ieško senųjų muzikos instrumentų. Herojus keliauja ne tik erdvėje, bet ir laiku – nuo dabarties prieina iki pat istorijos gelmių. Gyvenimas gamtos ritmu džiunglių bendruomenėje atgaivina vaikystės prisiminimus, norą grįžti prie savo šaknų, išlaisvina kūrybiškumą. Jis atranda ne tik nematytų muzikos instrumentų, bet ir save patį. Pamilęs vietinę moterį, nusigręžęs nuo šiuolaikinio pasaulio ir priartėjęs prie pačios žmogiškumo esmės, vėliau herojus supranta, kad jis, civilizacijos paženklintas žmogus, nėra ir niekada nebus savas šiame krašte.

Alejo Carpentier (1904–1980) – iš Europos kilęs Kubos rašytojas, padaręs didžiulę įtaką Lotynų Amerikos literatūrai, magiškojo realizmo, arba „stebuklinės tikrovės“ (isp. lo real maravilloso), pradininkas, apdovanotas prestižine ispanakalbės literatūros Cervanteso premija. 1953 m. pasirodęs romanas „Prarasti pėdsakai“ neilgai trukus pelnė geriausios užsienio knygos premiją Prancūzijoje ir atvėrė autoriui duris į pasaulinį pripažinimą. Kūrinys, laikomas moderniosios literatūros klasika, išverstas į daugiau nei 30 kalbų, pirmą kartą išleidžiamas lietuviškai. Anksčiau lietuvių kalba yra pasirodęs autoriaus romanas „Šios žemės karalystė“. 

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Vieną rugpjūčio dieną dingo žmogus – mokytojas ir aistringas vabzdžių kolekcionierius Džiumpei Niki. Ieškodamas retų vabzdžių jis iškeliavo prie jūros, į smėlynus. Priėmęs kaimiečių pasiūlymą apsinakvoti vienišos moters namuose, jis nė neįtaria, kaip nuo šiol pakryps jo gyvenimas. Kas vakarą jie su moterimi be perstojo kasa smėlį. Nors ir nepraranda vilties ištrūkti iš tos dusinančios smėlio duobės, jis vis dažniau susimąsto, ar dar bus įmanoma sugrįžti į ankstesnį gyvenimą? Ar toji trokštama laisvė tokia vertinga?

„Moteris smėlynuose“ – kafkiška istorija apie žmogų, kuris galiausiai pasiduoda betiksliam darbui ir tampa šiuolaikiniu Sizifu. Pasakojime meistriškai susipina europietiško egzistencializmo ir japonų budizmo idėjos, nagrinėjamos žmogaus prisitaikymo prie aplinkos temos.

Kobo Abė (1924–1993) – vienas iš Japonijos pokario modernizmo ir avangardizmo lyderių. Pradėjęs nuo eilėraščių ir siurrealistinių apsakymų, išgarsėjo 1962 m. pasirodžius romanui „Moteris smėlynuose“. 1964 m. pagal autoriaus scenarijų režisieriaus Hiroshio Teshigaharos sukurta romano ekranizacija Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį prizą. Šiandien romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapęs moderniąja literatūros klasika. 

Pirmą kartą „Moteris smėlynuose“ lietuvių kalba pasirodė 1968 m., bet buvo išversta iš rusų kalbos. Tas pats kupiūruotas leidimas pakartotas 1987 m., o po nepriklausomybės, 2005 m., knyga išversta iš anglų. Leidykla „Kitos knygos“ pagaliau pristato vertimą iš japonų kalbos.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Skaitytojams nuo 16 metų.

Jaudinanti nauja istorija, kurios veiksmas vyksta „The New York Times“ bestselerio „Bejėgė“ įvykių metu. Serijos gerbėjus sužavėjusi Adena mėgins išgyventi lūšnyne, o jos širdis suliepsnos dėl paslaptingo ir pavojingo elito nario.

Adena ir Pajedina visada buvo neišskiriamos. Likimas jas suvedė dar vaikystėje, o draugystė užtikrino, kad jos visada saugos viena kitą ir namus, kuriuos susikūrė lūšnyne. Tačiau dabar Pajedina, prasčiokė, buvo atrinkta į Valymo žaidynės, o tai neabejotinai reiškia mirtį.

Likusi viena, Adena priversta pati pasirūpinti savimi. Po nesėkmingos vagystės ją išgelbsti paslaptingas vyras. Makoto miglota praeitis ir slaptos galios išskiria jį iš lūšnyno elito narių. Kai abu susivienija, siekdami dar kartą pamatyti savo mylimuosius prieš Valymo žaidynes, laukia išbandymai, patikrinsiantys jų ištikimybę, meilę ir keliantys grėsmę gyvybei.

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

Benas Lyris – kunigas, vienas skaitomiausių populiariosios dvasinės literatūros autorių. Savo tekstuose jis jautriai ir paprastai kalba apie meilę, santykius, vidinę ramybę, tikėjimą ir kasdienybės prasmę.

Naujausia Beno Lyrio knyga „Maldos galia“ – tarsi gurkšnis tyro vandens paguodos ir ramybės ištroškusiai sielai. Šiandien vis sunkiau rasti laiko kokybiškam susitikimui su artimu žmogumi, su savimi ir su Dievu. Pasaulio neramumai, informacinis triukšmas, įvairūs asmeninio gyvenimo iššūkiai išties reikalauja nemažų pastangų išlikti psichologiškai tvirtam ir stabiliam.

Šia knyga autorius tiesia ranką kiekvienam, ieškančiam atramos gyvenime, vilties, prasmės, jėgų nepalūžti ir viską ištverti. Juk malda padeda pažvelgti į gyvenimą vilties akimis, moko pasitikėti net tada, kai ne viską suprantame, ir atrasti ramybę ten, kur anksčiau matėme tik nerimą.

Knygoje rasite nedogmatinių maldų, skirtų įvairioms gyvenimo situacijoms. Vienos jų padės dėkoti už gyvenimo dovanas, kitos – prašyti stiprybės susirgus, netekus artimojo, dar kitos – patikėti Dievui savo rūpesčius ir svajones. Maldas papildys trumpos šviesos kupinos istorijos.

Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.

Ašarose įkliuvusios strazdanos atrodė it inkliuzai

Laidotuvininkas Jonas išgyvendamas skaudžią netektį bando sulaužyti šimtametes lietuviškas laidotuvių tradicijas ir mirtį paversti švente. Deja, tam nepritaria didelė dalis kaimo bendruomenės, o laidotuvių namuose ima dėtis keisti dalykai.

Kunigas Zigmas ieško ramybės Dievo tarnystėje. Jo tėvo – buvusio Panevėžio nusikalstamo pasaulio autoriteto – mirtis širdyje palieka kartėlį, pradedantį ardyti jo kasdienybę. Būdamas kunigas, Zigmas privalo krikščioniškai gedėti savo tėvo. Visgi jo laukia sudėtingas susitaikymo kelias.

Tikybos mokytoja Karolina dirba ne iš pašaukimo, o iš praktinių sumetimų. Apsilankiusi Ričardo – savo mylimiausio mokinio – laidotuvėse, ji sutinka keistą moteriškę... Šioji jai primena skaudžiausius praeities išgyvenimus.

Personažams mėginant išskaityti kaligrafiškai užšifruotus raštelius, lemtingus gamtos ženklus ir slegiančias vizijas, nebeįmanoma suprasti, kas tikra, o kas tik jų vaizduotės vaisiai. Autorius meistriškai kuria provincijos pilkumos košmarą, nuo knygos pradžios leisdamas skaitytojui abejoti, ar gi galima gedėti netinkamai?

---

Justinas Visickas – stand-up komedijos kūrėjas, muziejininkas, baigęs teologijos, pedagogikos ir istorijos studijas VDU. Nuo vaikystės žavėjęsis siaubo animacija, kinu ir literatūra, pats ėmėsi rašyti nedidelės apimties kūrinius, dalyvauti slemo varžybose. „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“ – pirma Justino grožinė knyga – siaubo romanas.

---

Justinas Visickas parašė siaubingą knygą! Ir tai yra didžiausias komplimentas. Juk būtent toks ir buvo mano puikaus bičiulio, žemiečio ir siaubo žanro ambasadoriaus Lietuvoje tikslas. Skaitytojas gavo Justino pažadą būti išgąsdintas, tačiau gaus daug daugiau – „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“ yra talentingai parašytas, greitas ir iki smulkmenų išbaigtas kūrinys. Kitaip tariant, tai gražus Justino Visicko meilės laiškas jo numylėtam žanrui. Ir, žinoma, siaubingas. 

Scenaristas Andrius Zimaitis

Justino knyga nėra maloni. Justino knyga nėra smagi. Šios knygos geriau neskaityti vakare, kai esi namie vienas. Justino knyga neparuošia tavęs siužeto vingiams ir tam jausmui, kad mūsų kaimuose dar labai daug paslapčių, į kurias geriau nekišti nosies, kad ir kokios šiurpios jos būtų. Bet atsiplėšti nuo Justino knygos bus labai sunku.

Visuomenininkas Andrius Tapinas

Didžiulė garbė, kad mano kolega ir draugas Justinas suteikė privilegiją perskaityti jo pirmąją knygą anksčiau nei visam likusiam pasauliui. Ir aš TIKRAI ją perskaičiau... Nes vasarą daugiau nėra ką veikt, tik knygas skaityt. Justinas yra didžiausias siaubo istorijų fanas, kokį tik kas nors pažįsta. Jo knygoje tai pamatysite, nes viskas parašyta aistringai ir dėmesingai mažoms detalėms. Perskaitę šią knygą rašysite jam – „Ė, kada nauja knyga?“

Komikas Mantas Katleris

Kodėl jūsų kūnas žino daugiau nei jūsų psichoterapeutas

„Kai kūną laikome ne savimi, o kažkuo, kas mums priklauso, prarandame dalį savęs.“ – Jamesas Kepneris, JAV psichologas ir geštalto terapeutas

Traumos ar sunkios patirtys gyvena ne tik prisiminimuose, bet ir kūne: nervų ir kvėpavimo sistemose, judesiuose, įsitikinimuose ir įpročiuose. Todėl dažnai nepakanka vien suprasti savo istoriją. Tikras pokytis prasideda tada, kai išmokstame išgirsti tai, ką mūsų kūnas jau seniai bando pasakyti. 

Kodėl kartais, nors ir žinome, ką reikėtų daryti, negalime pasikeisti? Kodėl po skaudžių įvykių mūsų kūnas reaguoja taip, tarsi pavojus vis dar būtų čia? Ir kodėl vien pokalbiai ne visada padeda išgyti?

Ši knyga kviečia pažvelgti į žmogų kaip į vientisą kūno, emocijų, santykių ir sąmonės sistemą. Remdamasi geštalto terapija, traumų teorija, kūno psichoterapija ir šiuolaikiniais neuromokslais, autorė atskleidžia, kaip trauminės patirtys formuoja mūsų reakcijas ir kaip susigrąžinti vidinį saugumą. 

Tai knyga apie traumą. Čia rasite ir pratimų, padėsiančių

• atpažinti kūno siunčiamus signalus,

• suprasti, kodėl protas jau pasirengęs pokyčiui, o kūnas vis dar jam priešinasi,

• ugdyti kūno sąmoningumą ir atsparumą,

• stiprinti ryšį su savimi ir susigrąžinti gyvybingumą.

Jūsų kūnas žino daugiau, nei manote. Įsiklausykite! 

„Skaitytojams siūlomoje knygoje aptariamos retos temos: kaip galima keisti savo gyvenimą įsijautus į savo kūną ir kodėl tai labai svarbu. Autorės pateikiami paaiškinimai, pavyzdžiai ir rekomendacijos yra labai praktiški ir gali padėti kiekvienam, jei juos supras ir taikys.“

Prof. Eugenijus Laurinaitis

Brigita Kaleckaitė – geštalto terapeutė, supervizorė, dėstytoja, Vilniaus geštalto instituto ir SOMA studijų centro vadovė – daugiau nei du dešimtmečius lydi žmones, išgyvenančius traumas, krizes ir netektis. 

Kartais baisiausi monstrai yra ne tie, kurių bijome. Kartais tai tie, kuriuos nusprendžiame ignoruoti.

Vieną žiemos naktį Dievo pamirštame Buskiv Sado miestelyje dingsta maža mergaitė. Vietiniai šnabždasi apie Žvėrį – serijinį žudiką, kurio nusikaltimų visi išmoko nepastebėti. Čia laikas tarsi sustojęs, o tyla slepia daugiau, nei norėtųsi žinoti. 

Į miestelį atvyksta Kyjivo kriminalinės policijos psichologas Andrijus Haisteris. Asmeninių tragedijų paženklintas vyras turi padėti išnarplioti bylą, tačiau kiekvienas jo tyrimo  žingsnis veda į dar vieną aklavietę. Niekas netiki, kad mergaitė dar gyva. Niekam jos paieškos iš tiesų ir nerūpi. Niekam, išskyrus Andrijų.

Į BBC News Ukraine sudarytą „BBC metų knyga 2020“ trumpąjį sąrašą patekęs romanas, 2023 m. tapęs vienu perkamiausių Ukrainoje, kritikų lyginamas su Thomaso Harriso „Avinėlių tylėjimu“, o simbolių ir vaizdinių pasauliu – su Lewiso Carrollio „Alisa stebuklų šalyje“.

Ilarionas Pavliukas (gim. 1980 m. gegužės 14 d. Skadovske, Chersono srityje) – rašytojas, prodiuseris, Gynybos ministerijos Spaudos ir informacijos departamento vadovas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų leitenantas (nuo 2023 m.), Rusijos ir Ukrainos karo dalyvis, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, bestselerių autorius. Daugiavaikis tėvas. 

JUMS PATINKA KUO TAMSIAU?

PUIKU. MAN TAIP PAT. – Stephen King

Žymiausio siaubo istorijų kūrėjo, daugelio tarptautinių bestselerių autoriaus Stepheno Kingo apsakymų rinkinyje – dvylika siaubo ir įtampos kupinų pasakojimų. 2024 metais pasirodęs apsakymų rinkinys „Kuo tamsiau, tuo geriau“ atsidūrė The New York Times fantastikos bestselerių sąrašo viršūnėje, o Goodreads skaitytojai jį išrinko geriausiu metų siaubo žanro kūriniu.

„Du talentingi šelmiai“ atskleidžia ilgai slėptą dviejų išskirtinio talento menininkų paslaptį. „Baisiame Denio Kcheflino sapne“ trumpas aiškiaregystės blyksnis aukštyn kojomis apverčia dešimtis gyvenimų, o didžiausios bėdos užgriūna patį Denį. „Barškuolėse“, „Kudžo“ tęsinyje, gedintis našlys atkeliauja į Floridą pailsėti, bet netikėtai sulaukia palikimo, tiesa, su rimtomis išankstinėmis sąlygomis. Apsakyme „Sapnuotojai“ į keistą tarnybą stojęs Vietnamo karo veteranas galiausiai supranta, kad tam tikras Visatos kerteles verčiau palikti netirtas. „Atsakymų Žinovas“ klausia: jeigu iš anksto žinosi ateitį, tave lydės sėkmė ar negandos? Sykiu primena, kad net ir nepakeliamos tragedijos nuojauta paženklintas gyvenimas gali būti prasmingas.

Kingo gebėjimai stebinti, priblokšti, kelti siaubą ir kartu teikti paguodą išlieka nepranokstami. Kiekviena rinkinio „Kuo tamsiau, tuo geriau“ istorija savaip jaudina ir džiugina, kiekviena turi savų paslapčių, kiekviena atrodo verta didžiojo kūrėjo plunksnos. Jums patinka, kai būna tamsiau?

Tad prašom mėgautis.

„Pavadinime žadama tamsa prikausto ir užvaldo – kaip visuomet.“ New York Magazine

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

PARDUOTA DAUGIAU NEI TRYS MILIJONAI EGZEMPLIORIŲ

Su naujomis praktinėmis užduotimis kasdieniam gyvenimui

PASAULINIS BESTSELERIS, padėjęs milijonams žmonių iš naujo atrasti savivertę ir gyvenimo pilnatvę. Šis specialus dešimtmečio leidimas papildytas nauju autorės žodžiu ir praktiniais įrankiais, padėsiančiais knygos idėjas pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Remdamasi ilgamečiais tyrimais, viena žymiausių šiuolaikinių pažeidžiamumo, gėdos ir žmogiškojo ryšio tyrėjų Brené Brown atskleidžia, kodėl mūsų stiprybė yra ne tobulybė, o gebėjimas priimti save tokius, kokie esame.

„Netobulumo dovanos“ siūlo dešimt kelrodžių, padedančių ugdyti atsparumą, kūrybiškumą ir užuojautą sau, išsilaisvinti iš nuolatinio nepakankamumo jausmo bei atsikratyti nepasiekiamų lūkesčių. Tai jautri, įkvepianti ir praktiška knyga visiems, norintiems gyventi drąsiau, ramiau ir prasmingiau.

Šiltu ir nuoširdžiu stiliumi parašyta knyga primena paprastą, bet svarbią tiesą: didžiausia dovana, kurią galime sau duoti, yra ne tobulumas, o tikrumas.

Brené Brown yra Hjustono universiteto mokslinių tyrimų profesorė. Socialinio darbo aukštojoje mokykloje ji eina „Huffington Foundation“ vardinės profesorės pareigas, o Teksaso universiteto Ostine McCombso verslo mokykloje yra vadybos praktikos kviestinė profesorė. 

Pastaruosius du dešimtmečius Brené tyrinėjo drąsą, pažeidžiamumą, gėdą ir empatiją. Ji yra šešių „New York Times“ bestselerių autorė ir dviejų apdovanojimus pelniusių tinklalaidžių vedėja. 

Jos knygos išverstos į daugiau nei trisdešimt kalbų, o TED paskaita „Power of Vulnerability“ yra viena populiariausių pasaulyje – ją peržiūrėjo daugiau nei 60 milijonų žmonių. Brené bendradarbiauja su organizacijomis visame pasaulyje, padėdama ugdyti drąsesnius lyderius ir kurti atviresnę organizacijų kultūrą. 2024 m. ji buvo paskirta drąsaus lyderiavimo centro „BetterUp“ vykdomąja direktore. Ji gyvena Hjustone, Teksase, su savo vyru Steve’u. Jie turi du vaikus – Ellen ir Charlie’į.

Jau daugiau nei dvidešimt metų Brené Brown tyrimai ir knygos padeda žmonėms geriau suprasti save, kurti prasmingesnius santykius ir drąsiau priimti savo netobulumą. Knygos „Netobulumo dovanos“ parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių, ji išversta į 35 kalbas, o joje pateikiamos idėjos ilgainiui virto pasauliniu judėjimu. 

„Viena iš penkių knygų, kurios iš tiesų pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.“ – „Forbes“

„Brené įkvepia kiekvieną iš mūsų būti šiek tiek drąsesnį.“ – „The Huffington Post“

„Praktiška ir įžvalgi.“ – Sheryl Sandberg, buvusi „Facebook“ vykdomoji direktorė ir bestselerio „Lean In“ autorė

„Brené prasiskverbia pro triukšmą ir kalba apie tai, kas mus daro žmonėmis.“ – Brigados generolas Brook J. Leonard, Jungtinių Valstijų oro pajėgos

„Brené įkvėpė mūsų produktų vadovus priimti pažeidžiamumą, o ne stengtis jo atsikratyti.“ – Danielle Krettek, „Google Empathy Lab“ įkūrėja

„Vilties meistrė“ – „Metro“

Įspėjimas! Rekomenduojama skaitytojams nuo 16 metų. Turinys gali būti netinkamas jaunesniems – jame yra smurto, intymių scenų, necenzūrinės leksikos.

Kerinti magiška atmosfera, vienas kitą įsimylintys priešai, paslaptys ir intrigos naujoje romantinės fantastikos serijoje.

Visą gyvenimą Kjara pratinosi laikytis nuošalyje. Jos, tarnaujančios princesei Izidei, pareiga –pasitelkiant žodžių magiją austi vaizdus ir iliuzijas, taip atgaivinant istorijas.

Netikėtai barbarų ordos ima grasinti karalystei, jų vadas pareikalauja Izidės rankos kaip taikos ženklo. Tačiau vietoj princesės karalius išsiunčia Kjarą. Ji privalo apsimesti Izide, apgauti priešą ir šnipinėti.

Kjara neturi kito kelio, tik paklusti. Ją gąsdina likimas šalia negailestingo barbarų valdovo, tačiau pavojinga kelionė klostosi kitaip, nei ji tikėjosi. Pamažu Kjara ima suvokti, kokia stiprybė slypi joje pačioje ir kad gyvenimas gali pasiūlyti kur kas daugiau nei paklusnumą ir pareigą.

Elvira Zeissler (g. 1980) vokiečių rašytoja, studijavo verslo administravimą Miunsterio universitete ir Kopenhagos verslo mokykloje. Dabar gyvena netoli Kelno su vyru ir dviem dukromis. Jau daugiau nei dešimt metų su dideliu entuziazmu rašo fantastines ir jausmingas istorijas, leisdama savo skaitytojams trumpam pamiršti juos supantį pasaulį. Jos knygos nominuotos keliems apdovanojimams ir išverstos į kitas kalbas. 

Kas lieka, kai sugriūva viskas, kuo tikėjome, o po kojomis nebelieka tvirto pagrindo? Skyrybos, netektis, liga ar tiesiog slegiantis netikrumo jausmas dažnai mus paralyžiuoja. Stengiamės išvengti skausmo ir baimės, tačiau garsi budistų vienuolė Pema Chödrön siūlo visiškai kitą kelią. Savo garsiausioje knygoje autorė, remdamasi šimtmečių senumo budizmo išmintimi ir šiuolaikinės psichologijos įžvalgomis, atskleidžia, kad skausmas yra neatsiejama žmogaus patirties dalis. Užuot kovojus su baimėmis ar mėginus jų išvengti, ji kviečia jas prisijaukinti, išbūti su savo pažeidžiamumu ir atrasti vidinę ramybę ten, kur jos mažiausiai tikimės, – pačioje chaoso šerdyje. 

Pasaulinis bestseleris „Kai viskas griūva“ – tai išminties ir padrąsinimo šaltinis visiems, kurie išgyvena sunkų etapą arba nori išmokti gyventi, nejausdami nuolatinio poreikio viską kontroliuoti.

Šioje gilioje, tačiau lengvai skaitomoje knygoje rasite:

   • Būdų, kaip skausmingas emocijas paversti išminties, užuojautos ir drąsos šaltiniu.

   • Bendravimo būdų, vedančių į atvirumą ir tikrą artumą su kitais.

   • Praktikų, padedančių pakeisti įsisenėjusius neigiamus elgesio modelius.

   • Metodų, kaip elgtis chaoso bei neapibrėžtumo akivaizdoje.

   • Būdų, kaip ugdyti užuojauta grįstą aktyvią socialinę veiklą.

Ši knyga taps jūsų asmeniniu kompasu, kai aplinkui siaučia audra. 

Ar aš žudikė? Jūs man pasakykit...

Liusė Čeis neprisimena nė menkiausios smulkmenos iš tos nakties, kai buvo nužudyta jos geriausia draugė. 

„Pasisekė jai“, – turbūt pagalvosite. Kas gi norėtų, kad paskutinis prisiminimas apie mylimą žmogų būtų toks?

Tik Liusei tai tapo nemenka problema.

Nes visi mano, kad žudikė – ji.

Nuo to laiko praėjo penkeri metai, ir viskas liko praeityje. Bent jau Liusė taip manė. Kol vienas įkyrus, bet visai simpatiškas tikrų nusikaltimų tinklalaidės kūrėjas pasiūlė jai kartu iš naujo ištirti tą naktį, kurios ji neprisimena.

Viena vertus, ji norėtų sužinoti, ar iš tiesų yra žudikė, bet ar galės toliau gyventi, jei įtarimai pasitvirtins?

Kita vertus, jei ji nekalta, kapstydamasi po praeitį ji gali atsidurti tikrojo žudiko taikiklyje. Nes jei žmogus jau kartą nužudė, kas jam sutrukdys tai padaryti dar kartą?

Šmaikštus, įtampos kupinas ir netikėtų posūkių nestokojantis trileris, puikiai tinkantis Caros Hunter, Lisos Jewell ir Bellos Mackie gerbėjams.

„Įtraukianti, širdį draskanti ir galiausiai išlaisvinanti – kaip ir pats miuziklas... nepraleiskite.“ – Allison Pataki, knygos „Imperatorienė Sisi“ autorė

Marija fon Trap. Šis vardas ir legendinės dainos visiems žinomi, bet ar girdėjote tikrąją šios moters istoriją? Dramatiškas romanas, paremtas moters, kurią romantizavo filmas „Muzikos garsai“, gyvenimu, atskleidžia tiesą apie Mariją.

XX a. šeštasis dešimtmetis. Oskaras Hamerstainas pakviečiamas parašyti dainų tekstus miuziklui, paremtam moters, vardu Marija fon Trap, gyvenimu. Marija kadaise buvo novicija, svajojanti apie ramų gyvenimą Austrijos vienuolyne, kol abatija ją išsiuntė dirbti pas našlį baroną – mokyti jo pasiligojusios dukters. Dešimties mėnesių darbas netikėtai virto vedybų pasiūlymu. O kai šeima, gelbėdamasi nuo nacių, buvo priversta bėgti iš namų, būtent Marija išmokė juos išgyventi pasitelkiant vien balsų galią.

Tai, be abejo, įkvepianti istorija, ir Hamerstainas supranta jos milžinišką Brodvėjaus potencialą. Vis dėlto didelę Marijos gyvenimo dalį teks iš naujo perkurti scenai – karo siaubams dar tvyrant žmonių atmintyje, Hamerstainas negali leisti, kad publika sužinotų, kaip arti žūties buvo fon Trapų šeima.

Tačiau perskaičiusi scenarijų, neva paremtą jos gyvenimu, Marija įniršta ir pasiryžta atskleisti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, paneigdama daugelį detalių, kurios vėliau taps miuziklo ir filmo „Muzikos garsai“ dalimi. 

Meilės, netekties ir sunkių pasirinkimų, kuriuos dažnai esame priversti daryti, kupinas romanas „Marija“ – tai galingas priminimas, kad tiesa dažniausiai yra kur kas sudėtingesnė ir neabejotinai labiau jaudinanti nei Holivudo įamžintos istorijos.

„New York Times“ bestseleris

Bestselerių „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ autorius Morganas Houselis naujausioje savo knygoje atskleidžia, kaip pasitelkti pinigų galią kuriant laimingesnį gyvenimą.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ apdovanojimus pelnęs autorius Morganas Houselis siūlo naują, praktišką požiūrį į turto valdymą, padedantį atrasti gilesnę prasmę ir pasitenkinimą. Vietoj šabloninių finansinių patarimų jis pateikia psichologinius įrankius, padėsiančius geriau suprasti savo santykį su pinigais ir priimti išmintingesnius sprendimus. Sužinosite, kodėl žmonės dažnai painioja pavydą su susižavėjimu, kaip suderinti savo lūkesčius su pajamomis ir kaip investuoti į būsimą gerovę, išvengiant apmaudo ateityje. Houselis taip pat nagrinėja socialinio spaudimo kainą ir kviečia permąstyti paradoksalią idėją, kad greičiausias kelias į finansinę gerovę dažnai yra kantrybė.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ gilinamasi į temas, kurios dažnai lieka už tradicinių finansų knygų ribų: pavydą, socialinius siekius, tapatybę ir nesaugumą. Šie veiksniai daro didžiulę įtaką mūsų finansiniams sprendimams, nors retai juos pastebime. Įgiję naujų įžvalgų apie pinigus ir turtą, išmoksite išvengti dažniausių išlaidavimo spąstų, priimti išmintingesnius investavimo sprendimus ir pasitelkti pinigus tam, kam jie iš tiesų skirti – geresniam gyvenimui kurti.

Apdovanojimus pelniusio autoriaus Morgano Houselio knygos jau padėjo milijonams žmonių iš naujo permąstyti, kaip jie uždirba, taupo ir investuoja. Šįkart jis atsigręžia į kitą pinigų pusę – jų leidimą. Su įžvalgumu ir nuoširdumu jis parodo, kodėl vertingiausia investicijų grąža yra vidinė ramybė, kodėl lūkesčiai yra svarbesni už pajamas ir kodėl gebėjimas išmintingai tvarkytis su pinigais yra mažiau susijęs su skaičiuoklėmis, o daugiau – su savivoka. 

Morganas Houselis – investuotojas, finansų rašytojas ir vienas iš investicinės bendrovės bei tinklaraščio „The Collaborative Fund“ autorių. Jo knygos „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ tapo „New York Times“ bestseleriais, buvo išverstos į daugiau nei 50 kalbų, o jų bendras tiražas pasaulyje viršijo 6 milijonus egzempliorių.

„Tau neskirta gyventi narve. Tu prie jo pripratai, kaip gyvūnas pripranta zoologijos sode. Bet rutina ir kasdienybė tau yra kalėjimas. Tavo laimė yra iliuzija.“

2022 metų liepos 2-ąją du nusikaltėliai apiplėšia juvelyrikos parduotuvę Ženevoje. Tačiau net ir kruopščiai parengtas planas pasirodo nesąs toks sklandus, kaip tikėtasi...

Likus dvidešimt dienų iki apiplėšimo Sofija Braun savo prabangiame miško apsuptame name ruošiasi švęsti keturiasdešimtmetį. Ji laiminga: su vyru Arpadu įsimylėję vienas kitą, augina du nuostabius vaikus ir neturi jokių materialinių rūpesčių.

Tačiau idilė netrukus ima byrėti. Arpadas įsivelia į abejotinas machinacijas. Kaimynas, nepriekaištingos reputacijos policininkas, tarsi liguistai apsėstas slapta stebi pačias intymiausias jos gyvenimo akimirkas. O gimtadienio dieną Sofi gauna paslaptingo persekiotojo dovaną, kuri kelia grėsmę jos gyvybei.

Viena po kitos ima aiškėti praeities ir dabarties paslaptys, o velniško sandėrio ištakos veda giliai į praeitį ir toli nuo Ženevos. Iš šios istorijos niekas neišbris sausas – net ir skaitytojai.

Romanas „Laukinis žvėris“, kuriame įvykiai veja vienas kitą, o įtampa neleidžia ramiai atsikvėpti, dar kartą parodo, kodėl Joëlis Dickeris nuo tada, kai pasirodė jo knyga „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“, yra vienas mėgstamiausių šiuolaikinių detektyvų rašytojų pasaulyje.

Intriguojantis šveicariškas nuotykis apie pavogtus brangakmenius, paslaptis ir persekiojimą.

Irish Independent

KASDIEN PRIIMAME DEŠIMTIS SPRENDIMŲ – NUO SMULKIŲ KASDIENIŲ PASIRINKIMŲ IKI LEMTINGŲ GYVENIMO POSŪKIŲ. Sprendimai yra tarsi ženklai, žymintys mūsų gyvenimo kelią, ir tik pasukę pamatome, kur veda pasirinkta kryptis. O prieš posūkį dažnai tiesiog užsimerkiame ir viliamės – kaip nors juk vis tiek bus. Tačiau kaip nors niekada nebūna.

AR TIKRAI SUPRANTAME, KAS LEMIA MŪSŲ SPRENDIMUS? Kodėl vienose situacijose ryžtamės veikti, o kitose laukiame, tikėdamiesi, kad laikas viską išspręs už mus? Ir ar egzistuoja vienintelis teisingas pasirinkimas?

Remdamasis ilgamete psichoterapeuto patirtimi, autorius kviečia į kelionę per visą žmogaus gyvenimą – nuo pat kūdikystės iki senatvės – ir atskleidžia sprendimų priėmimo anatomiją:

• KODĖL KASKART VIS TAIP PAT RENKAMĖS – kaip vaikystės patirtys veikia suaugusiojo apsisprendimus ir kodėl vis grįžtame prie tų pačių elgesio modelių.

• KAIP SKIRTINGI ŽMONĖS PRIIMA SPRENDIMUS – cholerikai ir melancholikai, optimistai ir pesimistai, ekstravertai ir introvertai, vyrai ir moterys.

• KAIP MOKOMĖS APSISPRĘSTI BE BAIMĖS – sakyti TAIP ir NE, atsispirti spaudimui, suprasti tėvų, bendraamžių ir aplinkos įtaką.

• KAIP LENGVIAU ĮVEIKTI DIDŽIUOSIUS GYVENIMO POSŪKIUS – renkantis profesiją, kuriant santykius, tvarkant pinigus, ieškant būsto, auginant vaikus.

Tai knyga, skatinanti susimąstyti apie patį svarbiausią mūsų egzistencijos sprendimą – ką daryti su turimu laiku? Kaip jį išnaudoti? Kiek atsižvelgti į supančią aplinką? Ir kaip gyventi, kad netektų sakyti: „Taip jau išėjo...“, o prisiimti atsakomybę ir tarti tvirtą: „Aš taip nusprendžiau“. 

Prof. Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, VU docentas, M. Romerio universiteto profesorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) prezidentas (2013–2015), EAP generalinis sekretorius (2017–2023), EAP garbės narys.

Kartais sunkiausia išgelbėti ne kitam gyvybę, o savo paties sielą.

Vaitstouno ligoninė – vieta, kur klaidoms nėra vietos, o kiekviena diena tampa išbandymu ir profesine prasme, ir emociškai. Čia rezidente pradeda dirbti Sjera Haris, ambicinga ir atkakli jauna gydytoja, pasiryžusi įrodyti, kad gali tapti viena geriausių.

Tačiau ramiai siekti savo tikslo jai neleidžia Mičas Rivera. Talentingas, savimi pasitikintis ir šaltas kolega nuolat provokuoja Sjerą peržengti ribas. Jų bendravimas – tai konkurencija, provokacijos ir kova dėl pripažinimo, bet ilgainiui ima megztis ryšys, kurio abu nenori pripažinti.

Ligoninės koridoriuose tenka susidurti ne tik su pacientų skausmu, bet ir su savais išgyvenimais, ir Sjera supranta: didžiausi iššūkiai – ne operacinėje. Kartais sunkiausia išmokti pasitikėti kitu žmogumi ir leisti sau būti pažeidžiamai.

„Skęstančios sielos“ – emocijų kupinas romanas apie ambicijas, trapų artumą ir jausmus, kurie gimsta tada, kai mažiausiai to tikiesi.

„Parašyta taip gerai, kad skaičiau neatsitraukdama, tarsi žiūrėčiau serialą.“ – Goodreads

„Sjeros kaltė ir jos santykiai su motina pavaizduoti jautriai ir realistiškai – skaitant kartais skaudėdavo, bet būtent tai ir daro knygą tokią stiprią.“ – Jugendbuch-Couch

„Santykiai tarp Sjeros ir Mičo – tikras „lėtas degimas“: jie ginčijasi, atsitraukia, bet pamažu vis tiek artėja. Būtent tai man patiko labiausiai.“ – Buechertreff.de

Karui siaubiant šalį, broliai dvyniai, palikti su atšiauria senele mažame pasienio miestelyje, mokosi išgyventi. Jie įvairiais pratimais grūdina sielą ir kūną, tačiau ne mažiau juos užgrūdina makabriški dalykai, vykstantys tiesiai prieš akis. Išprotėjusiame pasaulyje, pamiršusiame moralę, jiedu kuria savitą tvarką, kurioje nestinga nei kilnumo, nei žiaurumo. Ir rašo į storą sąsiuvinį. Rašo net ir tada, kai likimas nubloškia į skirtingas šalis ir jie nieko nebežino vienas apie kitą. Bet gal šis savotiškas dienoraštis ir nuties tiltą per žiojinčią prarają?

Romano herojus, paklaustas, ar rašo apie tikrus, ar apie išgalvotus dalykus, atsakė, kad rašo tikras istorijas, bet kažkuriuo metu kaip tik dėl tos tiesos istorija pasidaro nepakeliama ir tada tenka ją pakeisti, viską pagražinti ir aprašyti ne taip, kaip buvo, o taip, kaip norėtų, kad būtų buvę...

Neatsitiktinai skaitytojai abejos, kiekgi romane yra pasakotojų. Atsakymą (tikriau vieną iš galimų) rašytoja pateiks tik paskutinėje trilogijos dalyje, romane garsiuoju pavadinimu „Trečiasis melas“. Dvyniai Klausas ir Lukas žongliruoja melu ir tiesa, o Agota Kristof – dvyniais.

Agota Kristof (1935–2011) – vengrų rašytoja, po nesėkmingos antikomunistinės Vengrijos revoliucijos pabėgusi į Šveicariją, kur pradėjo rašyti prancūzų kalba. Šlovę jai atnešė moderniąja klasika laikoma romanų trilogija „Storas sąsiuvinis“ (1986), „Įrodymas“ (1988), „Trečiasis melas“ (1991). Ji taip pat vadinama negailestingiausia praėjusio šimtmečio knyga. Šiame leidime rasite visą trilogiją.

Rašytojos vyrui nėra lengva. Visą pavasarį ji rašė. Pastačiau šiltnamį, galvojau, dabar ji sodins pomidorus. Kur tau, teko sodinti pačiam.

Gerai, pasodinau. Pakeičiau žemę balkone dėžėse, galvojau, sodins petunijas. Kur tau, turėjau sodinti pats. Na, galvoju, bent jau žirnius ir pupas... Kaipgi, lauk su maišu! Sėdi ir rašo.

Paskui ima kaišioti man paskaityti po vieną apsakymėlį. Žiūri, laukia, ką pasakysiu...

Galvoju, na, gerai, perskaitysiu. Ir užsiskaičiau. Oi, kaip užsiskaičiau!

Komunalija! Tas kerintis priverstinis artumas. Kvapai ir garsai, šventės ir peštynės, internacionalinė meilė ir neapykanta tarp tautų... Kokios aistros! Ir visa tai – keliuose kvadratiniuose gyvenamojo ploto metruose...

Visi, tai išgyvenę, prisimins.

Visiems, gimusiems vėliau, bus juokinga.

Lengviau bus ir rašytojos vyrui. Klausiu: ką veiki, rašai? Ne, sako, raviu.

Vilis Daudziņš

Visa Sovietų Sąjunga – nuo Rygos įlankos iki Juodosios jūros, nuo Baltijos respublikų iki tolimojo Chabarovsko – buvo viena didelė Komunalija.

Ši knyga – savotiška kelionė laiku į sovietmečio Rygą. Gausybė detalių ir šmaikštūs aprašymai gyvai atkuria to meto žmonių gyvenimą ir daiktus, vaizdus ir garsus, net skonius ir kvapus, savaip stebina skirtingas kartas. 

„Čia atgyja sovietmečio kasdienybės absurdo teatras, keliantis ir juoką, ir švelnų graudulį.“

Bārbala Simsone

Zanė Daudziņa (g. 1967) – menų daktarė, Latvijos radijo kalbos technikos konsultantė, viešojo kalbėjimo trenerė ir teatro pedagogė. Ji ir žinoma aktorė, ir penkių knygų autorė. „Vaikystė Komunalijoje“ – pastaraisiais metais viena populiariausių knygų Latvijoje.

Kai sielą traiškant nepakeliamam skausmui atrodys, kad blogiau jau būti negali... tuomet tavyje ir prabus tikrasis MILŽINAS

Tik vienas trakštelėjimas, ir akimirksniu netekęs galios žengti nė žingsnio piligrimas įstringa kalnuose. Aplinkui nė gyvos dvasios, artimiausias kaimas už keliolikos kilometrų, visi, kas galėtų pagelbėti, toli toli priekyje... Jis braunasi per kalnus nė nemanydamas sustoti, nors kiekvienas žingsnis – peilis, o kiekvienas metras – valanda... Iš kur tas nepalaužiamas ryžtas? Ką slepia toks neįmanomas atkaklumas ir pasiryžimas? Negi toks beprotiškas žygis beveik nevaldant kojų gali turėti prasmę? Atsipeikėjęs kažkur kalnuose traktoriuko priekaboje ir atsidūręs keistame piligriminiame name, kuriame prieglobstį randa Kelio suvargėliai, jis jaučiasi tarsi spąstuose. Tačiau netrukus paaiškėja, kad būtent čia ir prasidės jo neįmanoma, bet pati didžiausia gyvenimo kelionė į kitame pasaulio krašte kraujasiurbių knibždančias džiungles, kur MIRTIS – tik detalė, MILIJONAS sulaužytų įstatymų – tik plano dalis, o į šią kelionę pakvies jau mirusio žmogaus laiškas. 

Istorija apie paprastus, bet tikruosius Kelio milžinus, apie jų skausmą, meilę, netektį ir viltį... Nors milžinų skausmas milžiniškas, bet pamėginkite įsivaizduoti, kokio dydžio gali būti jų meilė! Kobros lopšinė – tai mirtinas kirtis ir bučinys kartu, ją ne kiekvienam lemta išgirsti, tik ją išklausius teks pasirinkti: sulaužyti mirties akimirką duotą pažadą ar dar kartą pasirašyti krauju?

Apie save:

Mano laimė – akimirkos.

Mano skausmas – pamirštamas.

Mano mintys – tik mano.

Liūdesys – nesuprantamas.

Mano žodžiai – iš virpesio.

Pokštai – paiko berniūkščio.

Mano Dievas – visur.

Mano meilė – iš ilgesio.

Mano baimė – suvaldoma.

Mano paslaptys – paprastos.

O rytojus – nežinomas.

         Juozas Gaižauskas

Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.

Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...

Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma, – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje. Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...

Abrahamas Verghese’as žino, kad labiausiai skaitytoją traukia grožis. Ši knyga puiki ne vien dėl įdomaus siužeto. Papasakojęs visus jo vingius, neatskleistum nė dalies romano žavesio. Abrahamas Verghese’as rašo su tokia meile, kad skaitytojas pasijunta pats gyvenantis tarp veikėjų. Nuo knygos neįmanoma atsiplėšti: egzotiška, įstabiai parašyta.

Los Angeles Times

„Abrahamas Verghese’as turi retą talentą vaizduoti personažus įvairiapusiškai, keičiantis aplinkybėms iš tragiškų į komiškas ir melodramiškas. Šis romanas – daugiau nei šeimos saga. Chirurgas Verghese’as rašo apie spindulingą gydytojo pašaukimo grožį, menininkas Verghese’as pripažįsta, kad būna neužgydomų žaizdų. „Kur šilkas ir plienas bejėgiai, turi pavykti žodžiui“, – mąsto knygos herojus. Šiuo atveju žodžiui tikrai pavyko.“

Entertainment Weekly

Kuždesių pelkė saugo ne vieną niūrią paslaptį.

Kai pelkyną apgaubia tirštas rūkas, kelią per bene gražiausią ir neretai pavojingą, paslaptingą ir klampų Anglijos kraštą geba rasti tik vietos gyventojai. Buvęs detektyvas Matas Balardas tapo privačiu sekliu. Pelkyne vyksta įvairūs keisti dalykai, ir darbo jam pakanka. Kažkas užmušė Emilijos Svein katę ir nusiaubė sodą. Senutė niekam nepadarė nieko blogo, tai kodėl kažkas stengiasi ją išvaryti iš namų?

Geriausias Mato draugas Vilas su žmona Keite nusipirko Holandų sodybą, norėdami pamiršti skaudžią netektį. Bet Keitės psichikos būklė vis blogėja, ją domina tik tragiška sodybos istorija, surasta sena skudurinė lėlė ir darbas, nors savo paveikslus ji slepia net nuo vyro.

Ir kodėl Keitė staiga susidraugauja su įtartinu vienišiumi, kuris naktimis bastosi po pelkyną? Negi tik dėl drugių sparnelių, kurių jis parūpina jos paveikslams? Nejau Holandų namas iš tiesų pražudo vaikus, kaip tvirtina Keitė?

Buvę detektyvai Matas ir Liza nori padėti savo draugams ir kaimynams, bet ką daryti, kai pagalba nepriimama? 

„Įtampa prasideda jau nuo pirmo puslapio ir tęsiasi per visus siužeto vingius iki pat netikėtos pabaigos.“

Linda Strong