_950.webp "Rašytoja Hannah Kent: „Suprantu istorinių romanų galią kalbėti šiuolaikiniam pasauliui“")
„Rašyti istorinius romanus pradėjau ne todėl, kad mane būtų dominusi praeitis, nors ji domina. Bet dėl šio žmogaus – mane taip domino toji moteris." – apie tai, kaip gimė didžiulio populiarumo susilaukęs romanas „Paskutinės apeigos“, pasakoja australų rašytoja Hannah Kent.
Jau po savaitės – vasario 14–20 d. – literatūrinių renginių ciklas „Knygų savaitė“, buriantis leidėjus, bibliotekas ir visus, mėgstančius skaityti, pakvies į dešimtis susitikimų ir pokalbių su Lietuvos ir užsienio autoriais.
„Visame gyvenime“ pasakojama apie gyvenimą kalnuose. Tai neatsirado iš niekur. Daug ką esu pats patyręs – tiesa, ne visai taip pat. Kalnai – ne tik kraštovaizdis, bet ir būsena, kurią nešiojiesi su savimi visą gyvenimą“, – sako Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas austrų kilmės rašytojas ir aktorius Robertas Seethaleris.
„Vakaro nejauką“ galėtume skaityti kaip tam tikrą alegoriją, galbūt mūsų – Vakarų – civilizacijos tradicinės gyvensenos nuosmukio, pragaišties alegoriją.
Nuo knygų ir skaitymo Lietuvoje neatsiejamą vasarį vyksiančios „Knygų savaitės“ programa sparčiai pildosi – prisidėjo kone dešimtis įvairių renginių, o prie dalyvių prisijungė ir skaitytojų itin pamėgtų romanų „Paskutinės apeigos“ ir „Gerieji žmonės“ autorė Hannah Kent.
Visus piešiančius ir iliustruojančius leidykla „Baltos lankos“ pakvietė dalyvauti knygos vaikams ar paaugliams iliustracijų konkurse. Organizatoriai primena, kad konkursas įsibėgėja, o darbų laukiama iki sausio 31 d.
Pernai pirmąsyk surengtas virtualių literatūrinių renginių ciklas „Knygų savaitė“, buriantis leidėjus, bibliotekas ir visus, mėgstančius skaityti, įvyks ir 2022-aisiais. Vasario 14–20 d. knygų mylėtojai sulauks daugiau nei 30-ies renginių, diskusijų su pasaulyje ir Lietuvoje pripažintais autoriais, istorikais, vertėjais.
Viena garsiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, Goncourtʼų premijos laureatė Leïla Slimani apie Veronesi romaną atsiliepia taip: „Giliamintė knyga, kuri, perskaičius paskutinį puslapį, mane pravirkdė tarsi mažą mergaičiukę.“
Metams baigiantis tapo įprasta apžvelgti praeinančiuosius, įvertinti, kas vyko ir pavyko, kuo buvo galima pasidžiaugti – ir ko pasimokyti. Ne išimtis ir leidybos sektorius, šiemet ne tik džiuginęs skaitytojus naujomis knygomis bei pažintimis su jų autoriais, bet ir nuolat ieškojęs visiškai naujų pandeminės realybės diktuojamų galimybių.
Baigiasi metai, Lietuvos literatūros pasaulyje paženklinti ir ilgai lauktų kūrinių, ir įsimintinų debiutų, ir tikro literatūrinio šėlo kupinų romanų.
