Tinklaraštis

Rašytoja ir garsios leidyklos „Julliard“ vadovė Vanessa Springora išleido atsiminimų knygą „Abipusiu sutikimu“, kurioje atvirai pasakoja apie tai, kaip prieš daugiau nei tris dešimtmečius, dar 13–15 metų paauglė, buvo pakliuvusi į persversišką meilės ir seksualinių santykių ryšį su Prancūzijoje puikiai žinomu rašytoju, intelektualu Gabrieliu Matzneffu – jam tuo metu buvo 50 metų.

Amerikiečių žurnalistę ir rašytoją Lisą Taddeo sėkmė aplankė 2019-aisiais, kai jos debiutinė negrožinė knyga apie moterų seksualinius gyvenimus „Trys moterys“, paremta žurnalistiniu tyrimu, sudrebino anglakalbę rinką.

„Šiuolaikinis mokslas duoda labai išsamių žinių apie įvairias tikrovės sritis, tačiau mūsų pažinimas lieka fragmentuotas – mes stokojame rišlaus pasakojimo, kuris susietų skirtingas pažinimo sferas, ir dėl to šiuolaikinėje civilizacijoje tiek daug sutrikimo ir betiksliškumo. Rašydamas „Didžiąją istoriją“ Davidas Christianas siekė užpildyti šią spragą, sujungti naujausius skirtingų mokslo sričių duomenis ir, vaizdžiai tariant, iš paskirų sričių žemėlapių sudaryti vientisą bei išbaigtą gaublį“

„Pačinko“ – dalis žmonių nustemba, kad XX a. pr. Korėjos ir Japonijos realijas atspindinti šeimos saga parašyta... anglų kalba.

Jei neapleidžia jausmas, kad kažką jau girdėjote apie Patriko Svenssono knygą Apie ungurius ir žmones, kad ką tik apie ją skaitėte užsienio spaudoje, o autoriaus veidas jums jau matytas tokiuose leidiniuose kaip Forbes, The New York Times ar New Yorker, – neklystate.

Mėgstate literatūrines istorijas, paremtas tikrais faktais? Vertinate knygas, kuriose puikiai atkuriama laikmečio atmosfera, o veikia realūs, praeityje gyvenę žmonės? Bet kai jūsų paklausia, kokios knygos jums patinka labiausiai, tarp paminimų taip ir neatsiranda vietos istoriniam romanui.

„Turime suvokti, kad ir mūsų šiandienos poelgiai, etiniai apsisprendimai, pergalės ir pralaimėjimai turės įtakos mūsų vaikų ateičiai. Galbūt dėl to mums kaip tautai kol kas labai sunkiai sekasi visos misijos, kuriose reikia įveikti mūsų pačių dabarties godumą, trumparegystę ir mąstyti ilgalaikėmis istorinėmis kategorijomis. Nesavanaudiškai auginti vaisius, kuriuos ragauti teks ne mums, o mūsų vaikams ir anūkams“, – sako menotyrininkė, mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

XX a. pradžioje pasaulį apskriejo Šiltininkės Merės, dar vadintos Mikrobų Moterimi ir tituluotos pavojingiausia moterimi Amerikoje, istorija.

Didžiulio dėmesio pasaulyje sulaukęs romanas Mūsų čia nebuvo – tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie meilę, kūrybą, pareigą, pasiaukojimą ir neblėstantį tikėjimą, kad menas gali pakeisti pasaulį, o literatūra – istoriją.