Elektroninės knygos

Ar moteris gali pažinti save, jei ji nepažįsta savo motinos?

Mereditė ir Nina Vitson yra labai skirtingos seserys. Viena liko namuose, buvo puiki mama ir žmona, užaugino vaikus ir visą gyvenimą prižiūrėjo šeimos obelų sodą. Antroji siekė savo svajonės — keliavo po pasaulį ir tapo garsia fotokorespondente. Tačiau mylimo tėvo Evano liga šias dvi nutolusias seseris vėl suvienijo. Skirtingai nei tėvas, jų motina Ania visą gyvenimą dukroms buvo šalta, abejinga ir atitolusi. Vaikystėje vienintelis mergaičių ryšys su mama buvo joms sekama rusų pasaka. 

Jau gulėdamas mirties patale, tėvas išgauna iš artimų moterų paskutinį pažadą — kad mama pasaką pasektų dar kartą ir iki galo. Štai tuomet prasideda sunki ir skausminga kelionė į tiesą apie mamos gyvenimą. Seserys sužino niekada anksčiau negirdėtą tragišką meilės ir pasiaukojimo istoriją, kuri prasidėjo karo ir bado niokojamame Leningrade daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Mamos pasakojimas suartina tris moteris, o to jos jau niekada nedrįso tikėtis. Išgirsta tiesa tokia šiurpi ir bauginanti, kad ji sukrės šeimos pamatus ir pakeis kiekvienos nuomonę apie save.

„Dar viena stiprių moterų istorija... Jaudinantis pasakojimas, kuriame pasaka įpinama į tikrovę. O tos pasakos pabaiga visiškai nenuspėjama, bet ne mažiau tikroviška.“

The Herald News

„Prikaustanti dėmesį knyga. K. Hannah skaitytojai bus sužavėti, o peno apmąstymams ir pokalbiams išties netrūks.“

Booklist

„Ne vieną ašarą išspaudžianti istorija. Ši kelionė per žmogaus gyvenimą yra tokia pat užburianti kaip sniegu užklota žiemos naktis.“

People Magazine

„Autorė audžia įtikinamą istorinį romaną ir šiuolaikinę šeimos dramą...“

Library Journal

„Skaudus pasakojimas su kvapą gniaužiančia, viltinga pabaiga.“

The Seattle Times

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Motinos gyvenime apstu pasirinkimų.

Įsikibti?

Paleisti...

Pamiršti?

Atleisti?

O ką pasirinktumėt jūs?

Aštuoniolika metų Džudei Faradėj svarbiausi buvo jos vaikų poreikiai, tad jos dvyniai Mija ir Zakas išaugo linksmais ir laimingais paaugliais. Kai į jų mažą ir glaudžią bendruomenę atsikrausto Leksė Beil, Džudė kuo svetingiausiai ją priima. Ilgai įvairiose globėjų šeimose gyvenusios mergaitės praeitis tamsi, tačiau ji netrunka tapti geriausia Mijos drauge. Galiausiai jaunuolių trijulė tampa neišskiriama. 

Džudė iš kailio neriasi, kad vaikai įstotų į tinkamą koledžą ir kad jų kelyje būtų kuo mažiau pavojų. Tai visuomet sekėsi — iki baigiamosios klasės vidurinėje. Staiga viskas pasikeičia. Niekas nebeteikia saugumo; kas kartą vaikams išeinant iš namų, moters neapleidžia nerimas.

Vieną vasaros naktį didžiausios baimės išsipildo. Lemtingas sprendimas pakeičia jų gyvenimą. Akimirksniu Faradėjų šeima sudūžta, o Leksė viską praranda. Ateinančiais metais kiekvienam tenka akis į akį susidurti su tos vienintelės nakties pasekmėmis ir sugebėti pamiršti arba rasti drąsos atleisti.

Be galo jautrus romanas „Nakties kelias“ kelia svarbius klausimus apie motinystę, tapatybę, meilę ir atleidimą. Čia rasime ir gniuždantį netekties skausmą, ir nepalaužiamą vilties galią.

„„Nakties kelias“ — ypatinga knyga, galinti paveikti skaitytojų požiūri į esminius įvykius ir taip pakeisti jų gyvenimą. Skaitytojas tampa tiesioginiu tėvystės iššūkių, gyvybės trapumo, širdies skausmo, kaltės, gyvenimiškų pasirinkimų, sielvarto, atleidimo ir dar daug ko liudininku. Trumpai tariant, ši vilties kupina knyga apie nepalaužiamą žmogaus dvasią atveria visą žmogaus jausmų spektrą...“ 
New York Journal of Books

„... parašyta jautriai ir inkrustuota graikų tragedijų verta įtampa, tad versite puslapius ir galiausiai niekaip negalėsite liautis raudoti.“  
The Daily Mail

„Turininga, daugiasluoksnė skaitymo patirtis.“  
Library Journal

„Hannah meistriškai narplioja šeimos gyvenimo peripetijas.“ 
People magazine

„Kristin Hannah vėl demonstruoja puikią formą parašiusi „Nakties kelią“... Istorija įtrauks autorės gerbėjus ir nepaleis jų iki pat kulminacijos.“  
The Seattle Times

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, santykius šeimoje.

Kai kalėdinė vaiduoklių medžioklė prasideda žmogžudyste...

Visus metus be menkiausio atokvėpio aiškinęsi nusikaltimus detektyvas vyresnysis inspektorius Rajenas su bičiuliais iš savo komandos pagaliau gavo progą pasimėgauti šventiniu laikotarpiu. Trumpos atostogos klostosi puikiai, kol užslinkusi pūga priverčia išsukti iš kelio į nuošalų Nortumberlando kraštą. O atsitiktinai nuklydus į atokią Anglijos pilį, kalėdinė nuotaika netrunka visiškai subjurti, kai draugų kompanija pakviečiama dalyvauti vaiduoklių medžioklėje su žvakėmis.

Turėjęs būti tiesiog smagus nuotykis, nespėjęs prasidėti, baigiasi tragedija — nužudoma viena iš pramogos sumanytojų. Atrodo, kad šios žmogžudystės negalėjo įvykdyti joks mirtingasis, todėl Rajenui ir jo komandai šįkart tenka susidurti su šmėklomis, gyvenančiomis už pilies kuorų. Užduotis ne iš paprastųjų — ar pavyks atskleisti šiurpią tiesą, kol pilies vaiduokliai pareikalaus dar vienos vargšės sielos...

Įspūdingas Nortumbrijos kraštovaizdis, legendos, paslaptys ir žmogžudystės — viskas, ko reikia vaiduoklių medžioklei ir geram detektyvui.

L. J. Ross gimė Niukasle prie Taino, vėliau persikraustė gyventi į Londoną, kur baigė Londono Karališkąjį koledžą ir įgijo teisės bakalauro ir magistro laipsnius. Daugelį metų dirbusi Sityje administracinių bylų teisininke, ji pajuto atėjus metą pokyčiams. Permainas paskatino sūnaus gimimas, privertęs moterį sustabdyti teisinę karjerą ir rasti laiko detektyvinėms istorijoms, ilgai nešiotoms mintyse. Autorė gyvena su vyru ir sūneliu savo gražiojoje gimtinėje, Nortumberlande. 

Baimindamasi dėl savo saugumo, Tilė pasiprašo globos. Sukrečianti tikra istorija.

Keturiolikmetė Tilė įpykusi ant savo tėvų. Jos patėvis Deivas smurtauja prieš motiną, bet moteris nenori jo palikti. Nebegalėdama pakęsti nuolatinių barnių ir baimindamasi dėl savo pačios saugumo, Tilė apsigyvena pas globėją, tai yra pas mane. Jai atvykus pastebėjau, kad mergaitės skruostas sumuštas, matyt, konflikto metu.

Ne tik prižiūrėjau Tilę ir stengiausi, kad ji jaustųsi saugi, bet ir nerimavau dėl savo dukters Liusės, kuriai reikėjo priimti labai sunkų sprendimą. Vyliausi, kad ji apsispręs teisingai, nes šis sprendimas nulems visą likusį jos gyvenimą.

Tilės patėvis Deivas vis labiau visus kontroliavo ir darėsi kerštingesnis, bet mane ištiko šokas sužinojus, kiek toli jis pasišovęs eiti. Šitai jau nebuvo normalu; įtariau, kad vyksta dar kažkas, ko niekas nežino. Buvau teisi, nors norėjosi tikėti, kad klystu. Kol Tilė atsigaus, prireiks labai daug laiko.

„Vos paėmusi į rankas Cathy Glass knygą, turėjau ją perskaityti visą iškart... Cathy — ne tik rašytoja, bet ir nuostabi, rūpestinga moteris...“

Waterstones

„Cathy rašo iš širdies, pajunti kone materialias emocijas...“

Amazon

„Dar viena Cathy Glass knyga, kurios negalėjau paleisti iš rankų, kol nebaigiau skaityti...“

Amazon

„Nuostabiai parašyta... Ne tik puiki rašytoja, bet tikrai itin rūpestingas žmogus. Ir aš mąstau apie tai, kad norėčiau būti globėja. Cathy nepučia miglos, aiškiai parodo, koks sunkus ir varginantis šis darbas...“

Amazon

„Ji tikrai rašo iš širdies, neįmanoma neužmegzti emocinio ryšio. Jau užsisakiau kitą jos knygą...“

Amazon

„Puikiai parašyta istorija; Cathy pasakojimas įtraukia nuo pat pradžių. Jaudinančioje mergaitės (Tilės) istorijoje netrūksta netikėtų vingių...“

Goodreads

„Patiko! Perskaičiau vos porą kartų prisėdusi, tikrai sunku atsitraukti. Sveikinu, Cathy...“

Goodreads

Viena nuostabi moteris ir daugiau nei 150 jos globojamų vaikų.

Cathy Glass dirba globėja dvidešimt penkerius metus; per tiek laiko ji pasirūpino daugiau nei 150 vaikų ir užaugino tris savus. Būdama jau brandaus amžiaus, įgijo švietimo ir psichologijos studijų diplomą, rašo prisidengdama pseudonimu. Norėdami daugiau sužinoti apie Cathy Glass ir jos gyvenimą, apsilankykite www.cathyglass.co.uk.

Kai svarbus korumpuotos Niujorko advokatų kontoros klientas suimamamas dėl nužudymo, FTB paprašo buvusio sukčiaus, o dabar advokato Edžio Flino įtikinti jį liudyti prieš įmonę.

Edį nelengva prispausti, bet kai FTB atskleidžia turinti inkriminuojamos medžiagos apie jo žmoną, supranta, kad kitos išeities nėra.

Tačiau Edis įsitikina, kad kaltinamasis nekaltas, nors daugybė įrodymų liudija priešingai. FTB spaudžiamas išpešti sandorį, Edis turi rasti būdą įrodyti, kad jo klientas nekaltas. 

Ant kortos pastatyta daug — pavojuje jo žmona. Ir ne tik dėl FTB…

„Viena iš labiausiai įtraukiančių knygų, kurias perskaitysite šiais metais.“

John Connolly

„Greitas, įtempto veiksmo, teisinis Cavanagh trileris tikrai užvaldys Johno Grishamo ir Michaelio Connelly gerbėjus netikėtais siužeto posūkiais.“

Library Journal

„Užburiantis trileris. Painus, kruvinas ir įtikinamas.“

Ian Rankin

„Gyvybinga, sumanu, malonu skaityti.“

The Times

Naujajame populiariausios The New York Times rašytojos, knygų „Aš prieš tave“ ir „Išdalintos žvaigždės“ autorės Jojo Moyes romane pristatoma painiavos, nesusipratimų ir antrų progų kupina istorija.

Kuo pavirsti, kai esi priverstas avėti svetimus batus?

Niša Kantor mėgaujasi kelionių po pasaulį kupinu turtuolės gyvenimu, kol vieną dieną jos vyras praneša apie skyrybas ir viską iš moters atima. Tačiau ji nenusiteikusi lengvai atsisakyti prabangos, prie kurios yra pripratusi. Vis dėlto, kolei kas Nišai tenka suktis iš paskutiniųjų — ji nebeturi nė batų, kuriuos prieš akimirką dėvėjo.

Taip nutiko, nes Sem Kemp, atsidūrusi juodžiausiame savo gyvenimo etape, netyčia paėmė Nišos sportinį krepšį. Tik ji vargiai turi kada jaudintis dėl įvykusio nesusipratimo, nes lieja prakaitą, kad nepalūžtų ir išlaikytų savo šeimą. Apsiavus Nišos raudonus krokodilo odos Kristiano Lubuteno batelius šešių colių aukščio kulnais Sem užlieja pasitikėjimas savimi. Moteris suvokia, jog kažkas privalo keistis, o tas kažkas — ji pati.

Išskirtinis Jojo Moyes humoras, nuostabus pasakojimas ir šiluma — romanas „Svetimi batai“ pasakoja apie tai, kaip viena smulkmena staiga gali pakeisti viską....

„Pašėlusiai džiugu. Moyes rašo šiltai ir su nuostabiai nuodėmingu humoro jausmu.“ 

The Times („Svetimi batai“ tapo šio leidinio mėnesio knyga)

„Pribloškiama. Niekas nekuria moterų portretų taip, kaip Moyes — tikroviškai, įtaigiai, linksmai ir su visomis jų silpnybėmis.“ 

Jodi Picoult

„Tik nedaugeliui autorių pavyksta priversti juoktis viename puslapyje ir ašaroti kitame. Moyes — viena iš jų.“ 

New York Times

„Labai smagi istorija apie gražią moterų draugystę.“ 

Marian Keyes

„Tokios knygos reikia kiekvienai iš mūsų. Neįtikėtinas ir nuotaikingas pasakojimas.“ 

Woman & Home

„Naujas užburiantis kūrinys. Vos pasinėrus į Sem ir Nišos gyvenimą, telieka greitai versti puslapius. Įdomus, įsimenantis, įtraukiantis pasakojimas.“ 

Daily Express

„Himnas moterų solidarumui, įpakuotas į be galo nuotaikingą keršo akciją.“ 

The Times

„Šiltas, gyvybingas ir viltingas romanas... Koks malonumas leisti laiką su Jojo Moyes netobulais, bet simpatiškais veikėjais. Dar vienas nuostabios autorės triumfas.“ 

Sunday Express

Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Po tavęs“, „Vis dar aš",  „Išdalintos žvaigždės“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Nuotakų laivas. 

Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų.

Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis su bene iškiliausiu K. Hamsuno kūrybos pavyzdžiu iš antros jo gyvenimo pusės (už jį rašytojui ir buvo skirta Nobelio premija), kai „hamsunišką“ impresionistinę stilistiką jau ėmė keisti realistinis vaizdavimo būdas, epinė raiška, nors ir nepraradusi savo ankstesnės emocinės ekspresijos.

Kūrinio centre — ryški paprasto, primityvaus žemdirbio Izaoko figūra, pakylėta iki apibendrinimo — sakmiško, simboliško, sakralaus. Įsikūręs plynoje, pelkėtoje, lig tol žmonių negyventoje žemėje, savo titaniškomis pastangomis ir ištverme Izaokas ją verčia klestinčiu ūkiu. Izaokas — branduolys, aplink kurį įsisuka kone tuzinas ryškių, spalvingų, įsimintinų personažų ir ima rastis daugiau naujakurių ūkių. Žmogaus darnus ryšys su gamta ir žeme čia lemia ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir išganymą nuo modernios civilizacijos grėsmių.

Tebeaidint Pirmojo pasaulinio karo sprogimams rašytame romane autorius įtaigiai ragina gelbėtis ir kliautis per amžius žmonijos fizinį ir dvasinį tvirtumą maitinusiais žemės syvais.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Triumfo arka“ — viena gražiausių XX a. knygų. Romanas pasakoja apie meilę ir mirtį Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Chirurgas Ravikas, iš Vokietijos pabėgęs emigrantas, apsigyvena pigiame Paryžiaus viešbutyje. Iš atminties dar neišblėsę Pirmojo pasaulinio karo košmarai, o ant slenksčio — naujojo grėsmė. Surusenusi meilė leidžia bent kiek pamiršti nuolatinę įtampą, nerimą ir baimę ir į viską pažvelgti su remarkišku humoru bei ironija.

Antrasis Richardo Osmano romanas iš visus rekordus viršijusio, milijonais egzempliorių parduoto „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos.

Kitas ketvirtadienis...

Elizabetė gauna laišką iš seno kolegos, su kuriuo ją sieja ilga istorija. Vyras padarė didžiulę klaidą ir dabar jam reikia pagalbos. Jis papasakoja apie pavogtus deimantus, nuožmų gangsterį ir iškilusį labai realų pavojų savo gyvybei.

Lavonų krūvai augant, Elizabetė į negailestingo žudiko medžioklę įtraukia Džoisę, Ibrahimą ir Roną. O jei jie ras ir deimantus, ką gi, tai būtų nebloga premija.

Tačiau šįkart jie susiduria su priešu, kuris nė nemirktelėjęs nugalabytų keturis senukus. Ar Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas ras žudiką (ir deimantus) anksčiau, nei žudikas ras juos?

„Ričardo natūralus humoro jausmas puikiai perkeltas ir į personažus, ir į dialogus. Vienas malonumas skaityti.“

Kate Atkinson

„Man nepaprastai patiko. Osmanui pavyko ir šį kartą, netgi geriau!“ 

Phillipa Perry

„Mums visiems reikalinga tokia atgaiva. Osmanas vis geresnis ir geresnis.“

Shari Lapena

„Šis sklandus ir lengvas pasakojimas nepalieka abejingų.“ 

The Times

„Jei jums patiko „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, jūsų laukia tikras malonumas, nes ši antroji knyga netgi geresnė.“ 

Good Housekeeping

„Kupina gero humoro ir širdingumo. Osmanas pateikė dar vieną privalomą skaitinį. Man nepaprastai patiko.“
Harlan Coben

„Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas.

Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją. 

Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus. 

Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis. 

„Abi siužetinės linijos – vienodai įtraukiančios ir sklandžios, kiekviena – su savo žavesiu, o autoriaus stilius, nenusileidžiantis pačiai A. Christie, yra ypač įspūdingas.“ 

 Washington Post 

Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).  

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną.

Lilė Kampanelo irgi puikiai žino, ką reiškia pokyčiai. Prieš dvyliktą klasę ji su mama persikelia į Adamsą, Naująjį Hampšyrą, ir abi tikisi, kad čia jų laukia nauja pradžia.

Olivijos ir Lilės keliai susikerta, kai Ašeris įsimyli naujokę, o ši irgi neatsispiria jam. Su Ašeriu ji pirmą kartą jaučiasi laiminga, bet ar tikrai gali juo pasitikėti...

Vieną dieną Olivija sulaukia skambučio: Lilė mirusi, Ašerį apklausia policija. Olivija tiki, kad Ašeris nekaltas, bet meluotų sakydama, kad sūnaus charakteryje nemato jo tėvo temperamento blyksnių. Prasidėjus teismo bylai prieš Ašerį ji suvokia, kad toli gražu ne viską žino apie savo sūnų.

„Piktas medus“ – puikus, įtampos kupinas romanas, nepamirštama meilės istorija, jaudinamai ir giliai tyrinėjanti paslaptis, kurias saugome, ir riziką, kurią prisiimame norėdami būti savimi.

„Skaitant tankiau ima plakti širdis ir, rodos, gali sudužti. Šiame bendrame dviejų bestselerių autorių romane nepriekaištingai susipina Olivijos ir Lilės istorijos, taip sukuriamas provokuojantis pasakojamas apie stiprybę, kurios reikia siekiant meilės ir pritarimo“.

The Washington Post

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų, parašiusi trisdešimt romanų. Prinstono universitete ji įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį.2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

JENNIFER FINNEY BOYLAN (Dženifer Fini Boilan, g. 1958) yra bestselerių autorė, parašiusi aštuoniolika knygų. Kolumbijos universiteto Barnardo koledže jai pirmai suteiktas Annos Quindlen rašytojos rezidentės titulas. Rašo straipsnius The New York Times, savo šalyje gerai žinoma kaip žmogaus teisių gynėja. 

Skaitytojams nuo 10 metų

„Dabar jį aplankė jausmas, kad žemėje yra visiškai vienas, tad pirmą kartą gyvenime užvertė galvą ir prakalbo savo balsu – sustaugė kaip tikras laukinis vilkas. Anglijos vilkai jau seniai išmoko slopinti savo dainas – pasaulyje, siekiančiame juos sunaikinti, byloti vilkų kalba pernelyg pavojinga.“

Kai nedidelio Anglijos kaimelio apylinkėse pasirodo nematytas vyras, dešimtmetis Benas prasitaria, kad čia dar esama vilkų. Vyras kaip mat suklūsta – jis negailestingas, jokių taisyklių nepaisantis medžiotojas. Įsitikinęs, kad jei padarai ką nors pirmas, po tavęs dar daugybė žmonių tai pakartos, bet jei paskutinis – tampi ypatingas. Nušauti paskutinį Anglijos vilką jam būtų neprilygstama garbė. 

Benas su tėčiu yra ne mažiau užsispyrę ir griebsis visko, kad apsaugotų sužeistą vilkę su jaunikliu, atklydusius į jų kiemą. Tačiau medžiotojas nė už ką nepasiduos net neįtardamas, jog galiausiai pats virs taikiniu. 

Rūsti ir žiauri, bet kartu dramatiška ir jaudinanti istorija apie paskutinį Anglijos vilką ir berniuką, besistengiantį ištaisyti lemtingą savo klaidą. 

„Vilko kauksmas“:

• Paveiki istorija apie žmogaus ir gamtos santykį;

• Įtaigiai ir tikroviškai vaizduojanti laukinių vilkų gyvenimą;

• Atskleidžianti, kad visi poelgiai turi pasekmes, o aklas noras naikinti gali būti pražūtingas;

• Mokanti, jog klaidas galima ir būtina stengtis ištaisyti;

• Kritikų teigiamai įvertinta knyga.

„Vilko kauksmas“, išleistas 1990 m., buvo įtrauktas į prestižinio Didžiosios Britanijos vaikų literatūros apdovanojimo – Carnegie medal – trumpąjį sąrašą. 

Pirmasis knygos leidimas lietuvių kalba įvertintas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija kaip Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas paaugliams.

Melvin Burgess (1954) – itin populiarus britų rašytojas, išgarsėjęs tokiomis knygomis kaip „Heroinas“, „Darant tai“ ir kitomis. „Vilko kauksmas“ – pirmoji autoriaus knyga, padėjusi jam įsitvirtinti literatūros pasaulyje. Rašytojas nemėgsta moralizuoti ir mokyti skaitytojų, siekia, kad, perskaitę jo kūrinius, jie patys darytųsi išvadas.  

Vienas garsiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų Antonio Muñoz Molina  – Ispanijos Nacionalinės literatūros premijos laimėtojas, Ispanijos Karališkosios akademijos narys, 2018 m. nominuotas prestižinei tarptautinei Bookerio premijai.

Jo kūrinys „Vienas minioje“ 2020-aisiais buvo įvertintas prestižine Prancūzijos „Prix Médicis“ premija už geriausią užsienio literatūros romaną.

Daugybė žymių rašytojų peno savo kūrybai sėmėsi vaikščiodami miestų gatvėmis ir stebėdami jose kunkuliuojantį gyvenimą. Iš apšnerkštų užkaborių ir spindinčių aikščių surinkę savo epochos nuolaužas, jie sukurdavo kažką naujo, šokiruojančio ir gražaus.

Knygoje „Vienas minioje“ Antonio Muñoz Molina žengia De Quinceyʼio, Baudelaireʼ, Poe, Joyceʼo, Benjamino, Melvilleʼio, Lorcos, Whitmano ir kitų plunksnos virtuozų pramintu taku, nežinomo klajūno rašytojo akimis stebėdamas Paryžiaus, Madrido ir Niujorko megapolių kasdienybę atšiauraus kapitalizmo epochoje.

Šis eksperimentinis romanas – savotiškas koliažas. Vaikščiodamas po miestą rašytojas fiksuoja savo įspūdžius, rikiuoja nugirstų pokalbių nuotrupas, laikraščių antraštes, pardavėjų riksmus, dainelių fragmentus, pastebėtas knygų citatas, taip pat – galingu srautu iš milžiniškų ekranų srūvančias reklamas, kurios iliustruoja visuomenės gyvenimo būdą, įsigalėjusią vartotojišką psichologiją, žmogaus akistatą su nemalonia tikrove. Tuo pat metu autorius meistriškai įpina pasakojimus apie tuose miestuose gyvenusius ir kūrusius rašytojus bei menininkus, atskleidžia menkai žinomas jų gyvenimo detales, paveikusias jų kūrybą ir padėtį visuomenėje.

Visą šią margą literatūrinę mozaiką Antonio Muñoz Molina meistriškai pagardina sodriu humoru, satyra ir sarkazmu. Nors skvarbus autoriaus žvilgsnis aprėpia opiausias šiuolaikinės visuomenės problemas, jo pasakojimas gyvas ir patrauklus, įtraukiantis ir masinantis skaityti be sustojimo – nuo pirmo iki pat paskutinio puslapio.

„Eklektiškas ir išskirtinis romanas, natūraliai balansuojantis tarp grožinės literatūros, asmeninio pasakojimo ir literatūrinės esė žanrų.“

„El Correo Gallego“

„Nacių konspiracija“ – tai bestselerių autorių Brado Meltzerio ir Josho Menscho meistriškai papasakota mažai žinoma istorija apie nacių sąmokslą Antrojo pasaulinio karo įkarštyje nužudyti Frankliną Rooseveltą, Josifą Staliną ir Winstoną Churchillį.

1943 m., siautėjant karui su nacistine Vokietija, prezidentas Franklinas Rooseveltas siekė svarbaus tikslo – akis į akį suorganizuoti pirmąjį istorijoje susitikimą su savo sąjungininkais Josifu Stalinu ir Winstonu Churchilliu. Šis Didžiojo trejeto susirinkimas Teherane (Iranas) turėjo nulemti kai kurias svarbiausias strategines karo detales. Tačiau apie tai sužinoję naciai pradėjo rengti slaptą planą – sąmokslą, kuris turėjo pakeitęs istoriją.

„Nacių konspiracija“ – tai drąsių operacijų, diplomatinių gudrybių ir politinių intrigų kupina tikra istorija apie lemiamą susitikimą Teherane ir nacių sąmokslą prieš tris didžiųjų sąjungininkų valstybių vadovus. Knygoje pasakojama apie didžiuosius XX a. politinius protus, o lemtingi karo metai aprašomi nevengiant sukrečiančių detalių. Didžiojo trejeto susitikimas pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą. Tačiau nedaug trūko, kad pasaulio istorija būtų pasisukusi visai kitaip.

BRADAS MELTZERIS yra dešimties bestselerių autorius, vienas iš nedaugelio, kurio knygos pateko į bestselerių sąrašą grožinės ir negrožinės literatūros, patarimų, knygų vaikams ir net komiksų kategorijose. Jo knygos yra išverstos į daugiau nei 25 kalbas. Jis taip pat yra History Channel televizijos laidų vedėjas. 

JOSHAS MENSCHAS yra New York Times bestselerių autorius ir dokumentinių televizijos laidų prodiuseris, daugiausia dėmesio skiriantis Amerikos istorijai ir kultūrai. Joshas – apdovanojimus pelniusių History Channel, PBS, National Geographic, Discovery laidų vedėjas, scenaristas ir režisierius. 

„Begalinė sėkmė! Apie Antrąjį pasaulinį karą jau niekada nebegalvosite taip pat.“ 

Bradas Thoras, bestselerių autorius

„Meltzeris ir Menschas yra tikri meistrai.“

Jonas Meachamas, „The Soul of America“ autorius

„Tikra istorija, skaitoma kaip trileris.“

Alexanderis S. Vindmanas, buvęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas

„Išskirtinė ir įsimintina skaitymo patirtis... Įtraukianti nuo pradžios iki galo.“ Bookreporter.com

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Trečiasis „Toros“ trilogijos romanas „Beodis dangus“ – paskutinis pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią merginą. Persikėlusi į Breilaną Tora vylėsi, kad visi ją kamavę demonai liko praeityje, tačiau jos ramaus gyvenimo iliuzija dūžta į šipulius. Miręs kūdikis paliko Torai ne tik fizines, bet ir negyjančias dvasines žaizdas. 

Balansuodama tarp gyvenimo ir mirties, jauna mergina vis giliau grimzta į kančios ir beprotybės liūną, o vienintele Toros atrama tampa netikėtai pasirodžiusi teta Rakelė. Sužinojusi siaubingą merginos paslaptį Rakelė, nepaisydama sunkumų, pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų Torą ir suteiktų jai šansą gyventi savo gyvenimą. Tačiau kas pasirūpins Tora, kai tetos Rakelės nebebus?

„Beodis dangus“ – tai trečias pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja ryškų ir sukrečiantį nepaprastos mergaitės paveikslą.

Betė Velovs bėga, kad liktų gyva...

Jaunoji Betė svajoja gyventi paprastą gyvenimą Holsande su savo vyru žveju. Tačiau Martinas grįžta iš karo suluošintas ir palaužtas, o ją vis labiau engia nuožmaus būdo anyta. 

Kartą, kai audra ir potvynis grasina pasiglemžti viso kaimelio namus, ilgai nemąstydama Betė čiumpa pasitaikiusią progą pabėgti. Ji sprunka į Bristolį, pasivadina Meibele Bruk ir tikisi naujo gyvenimo. Vis dėlto likimo planai kitokie...

Be skatiko kišenėje, visiškai viena Meibelė išgyvena žiaurų užpuolimą, o tada ją išgelbsti mediumė Nora Naitingeil. Meibelė pirmą kartą susiduria su tais, kurie bendrauja su mirusiaisiais, ir netikėtai patiria pati turinti panašių gebėjimų. Vis dėlto jauna moteris ima būgštauti, kad dovana virs baisiu prakeiksmu, nes kaskart vis sunkiau nuslėpti, kas ji buvo kadaise ir nuo kokio siaubingo gyvenimo pabėgo.

Kai jau gyvenimas nurimsta, kai aplanko nauji jausmai, Meibelė sulaukia žinios iš ten, iš kur kadaise paspruko. Taigi, norėdama apsaugoti savo ateitį, Meibelė turi dar kartą stoti akistaton su praeitimi.

Vaikystėje Lesley Pearce buvo barama už tai, kad turi pernelyg lakią vaizduotę. Užaugusi ji išmėgino galybę darbų: auklės, merginos-zuikučio, drabužių dizainerės, mamos visu etatu, o keturiasdešimt devynerių ėmėsi veiklos, kuri leido atsiskleisti visiems jos talentams – tapo rašytoja. Lesley Pearse gyvena Devone, turi tris dukras ir keturis anūkus.

NAMAI TURĖTŲ BŪTI VIETA, KUR GALI BENDRAUTI IR JUOKTIS. KUR JAUTIESI SAUGUS, PALAIKOMAS IR SUPRASTAS. KUR GALI BŪTI SAVIMI.

Šioje nuostabioje naujoje knygoje Meikas Wikingas aiškina, kokį poveikį namų dizainas daro mūsų gerovei ir kaip, pasitelkę daniškojo hygge principus, galime paversti juos vieta, kurioje ne tik gyvensime, bet ir klestėsime.

Kopenhagoje veikiančio Laimės tyrimų instituto duomenimis paremtoje knygoje pasakojama, kokią didelę reikšmę gali turėti maži pokyčiai, aiškinama, ko imtis, kad bet kuris kambarys atrodytų erdvesnis, kodėl apvalus valgomojo stalas teikia daugiau džiaugsmo ir koks svarbus yra tinkamas apšvietimas.

Nesvarbu, kiek erdvės turite ar koks yra jūsų biudžetas, Meikas parodys, kaip susikurti hygge namus ir tapti pačiais laimingiausiais žmonėmis. 

Meikas Wikingas 2013 m. Kopenhagoje, Danijoje, įkūrė pirmąjį pasaulyje Laimės tyrimų institutą. Jis yra trijų pasauliniais bestseleriais tapusių knygų „Mažoji laimės knyga. Hygge“, „Mažoji laimės knyga. Lykke“ ir „Menas kurti prisiminimus“ autorius. Visame pasaulyje jų buvo parduota daugiau nei 2 milijonai egzempliorių.

Amelija Vait gyvena nuomojamame kambaryje ir svajoja tapti žurnaliste. Bet kol kas dirba vietiniame laikraštyje — pardavinėja skelbimų plotą.

Vieną lemtingą dieną gyvenimas ėmė ir apsivertė...

Visai netoli savo namų ji rado tarp šiukšlių numestą nužudytos merginos kūną. Policijai ir žurnalistams paviešinus informaciją apie žmogžudystę, Amelija pasipiktina skelbiamomis prielaidomis ir melu apie šią jauną nelaimėlę.

Pasiryžusi apginti auką nuo šmeižto ir padėti sielvartaujančiai šeimai Amelija įtikina laikraščio redaktorių leisti jai parašyti straipsnį ir papasakoti tikrąją istoriją.

Betgi netrukus aptinkamas dar vienas kūnas, o tyrimą atliekanti policija neturi už ko užsikabinti. Ieškodama užuominų, surasdama vis naujų liudininkų ir įtariamųjų Amelija supranta, kad turbūt tik ji viena gali išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti žudiką.

Jei tik ji žinotų, kas iš tiesų meluoja...

Visiški beraščiai ir mažaraščiai žmonės šių dienų pasaulyje. Skamba neįtikėtinai? Deja, tokia realybė.

Milanas Bergas laukia prie šviesoforo, kai šalia sustoja automobilis. Ant užpakalinės sėdynės sėdi persigandusi, nevilties apimta mergaitė ir spaudžia raštelį prie stiklo. Ar tai pagalbos prašymas? Milanas negali jo perskaityti, nes jis beraštis! Vienas iš daugiau nei šešių milijonų Vokietijoje gyvenančių rašto nepažįstančių žmonių. Vis dėlto vyras įtaria — mergaitei gresia mirtinas pavojus.

Leidęsis į lenktynes su laiku Milanas nė nenutuokia, kad košmariški klaidžiojimai ir paieškos baigsis šiurpiu atradimu: tiesa kartais pernelyg baisi, kad galėtum su ja gyventi, o nežinojimas yra didžiausia pasaulyje dovana.

„S. Fitzek „Dovana“ — tikrų tikriausia dovana psichologinių trilerių gerbėjams. Šiurpą keliantis siužetas, įtampa iki paskutinio puslapio ir nepagražinta, skaudi realybė žmonių, kuriems raidžių pasaulis menkai pažįstamas.“
Berliner Kurier

„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.“

„Į rytus nuo Edeno“ laikomas vienu iš klasikinės Amerikos literatūros šedevrų. Pasakojimas vyksta XX a. pradžioje auksiniame Salinaso slėnyje, Kalifornijoje. Romane vaizduojamos dvi dinastijos — Traskai ir Hamiltonai, iš kurių kilęs pats J. Steinbeckas, — ir trys kartos, nuolat atsiduriančios gėrio ir blogio kovos sūkuryje. Adamas Traskas, su žmona atvykęs iš JAV rytų, nusprendžia apsistoti ir įsikurti jam naujoje vietoje, turtingame Salinaso slėnyje, tačiau gimus dvyniams Kalebui ir Aronui, jis lieka vienas ir jam vienam tenka išbandymai užauginti du motinos meilės nepažinusius ir tokius skirtingus sūnus: vienas jų auga gaubiamas visų aplinkinių švelnumo, o kito pasaulyje dominuoja vienatvė ir paslaptinga tamsa. Hamiltonų giminė, priešingai, gausi ir gyva, ji kuria ir atnaujina pasaulį, tačiau ir ją nuolat supurto nerimas: kaip reikės išlikti pasaulyje, kai jame neliks visa jungiančio tėvo, išmintingojo Samuelio?

1952 m. išleistame romane tyrinėjamos temos: tapatybės paieškos, neįmenama meilės paslaptis ir žlugdančios jos stokos pasekmės. Po trejų metų pagal romaną buvo sukurtas kultinis Elia Kazano režisuotas filmas, o knyga iki pat šių dienų išliko gyvybiškai svarbi Amerikos literatūros istorijoje. „Į rytus nuo Edeno“ — galingas ir nepaprastai ambicingas romanas, per šeimos sagą naujai, šiuolaikiškai permąstantis biblinę Kaino ir Abelio istoriją.

„Istorijos ir mito fantazija… keistas, originalus meno kūrinys.“
The New York Times Book Review

„Jaudinantis, graudinantis spektaklis su laukinėmis jėgomis.“
Carlas Sandburgas

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

„Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“ — tai 1962 m. išleista amerikiečių rašytojo Johno Steinbecko kelionių knyga, vienas geriausių šio žanro literatūros kūrinių. Autorius joje aprašo savo kelionę per Ameriką, kurioje jį lydėjo jo pudelis Čarlis. 

Rašytojas, būdamas penkiasdešimt aštuonerių, išsirengė į kelionę, norėdamas išgirsti tikrosios Amerikos kalbą, užuosti žolės ir medžių kvapą, pamatyti spalvas ir atspalvius, kitaip tariant, iš naujo atrasti šalį, apie kurią jis jau tiek daug metų rašė.

Steinbeckas drauge su prancūzišku pudeliu Čarliu keliauja valstijas jungiančiomis automagistralėmis ir užmiesčio keliais, valgo kartu su sunkvežimių vairuotojais, susiduria su Jeloustouno lokiais, lanko senus draugus. Šioje kelionėje jis mąsto apie amerikiečių savybes, rasinį priešiškumą, amerikiečiams savitą, kone visur pastebimą vienišumą ir netikėtą nepažįstamų žmonių gerumą.

„Grynas pasitenkinimas, pikantiška geografinių vietovių ir žmonių pynė, susipinanti su melancholiškomis esė įvairiomis temomis, pradedant emociniais senėjimo sunkumais, baigiant pasvarstymais apie tai, kodėl milžiniškos sekvojos mums sukelia tokią nuostabą.“ 

The New York Times Book Review

„Gili, kupina atjautos, o neretai ir pykčio... nuoširdžiai sukrečianti knyga, kurios autorius — vienas žymiausių mūsų rašytojų.“

The San Francisco Examiner

„Steinbeckas neprilygstamas... Stiprus, emocionalus pasakojimas apie kelionę, kupiną naujų atradimų.“

John Barkham, Saturday Review Sybdicate

„Jausmingas, ilgesingas pasakojimas, kuriame autorius dalijasi savo atradimais ir susitikimų įspūdžiais, vaizdingai perteikia mūsų žmogiškosios prigimties dvidešimtame amžiuje paveikslą, kuriam dar ilgai niekas negalės prilygti.“

Edward Weeks, The Atlantic Monthly

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

Nominuotas Britų knygos apdovanojimui kaip geriausias 2021 m. kriminalinis trileris!
Išverstas į daugiau nei 40 kalbų.

Stulbinantis populiarumas — Amazon platformoje apie šią knygą jau atsiliepė daugiau kaip 50000 skaitytojų!

Ramioje senjorų gyvenvietėje keturi bičiuliai, — tokie skirtingi, kad jų draugystė sunkiai įsivaizduojama, — kartą per savaitę susirenka narplioti neištirtų žmogžudysčių bylų. Kai kone ant jų namų slenksčio žiauriai nužudomas žmogus, Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas įsitraukia į savo pirmą tikrą tyrimą sumedžioti žudiką. Ketvertas sumaniųjų Puaro sekėjų — Elizabetė, Džoisė, Ibrahimas ir Ronas — dar parodys, ką sugeba. 

Didžiojoje Britanijoje žiūrovų pamėgto TV viktorinų vedėjo debiutinis romanas, apnertas mirtinai šmaikščiais sąmojais ir meniškais siužeto vingiais.

„Tai daugiau nei kriminalinis trileris.
Velniškai sumani ir be galo linksma kompanija.
Sveiki atvykę į Ketvirtadienio žmogžudysčių klubą!

Negyvėliai kaupiasi, prieš akis skleidžiasi Džoisės, Ibrahimo, Rono ir Elizabetės gyvenimai ir meilės, o jums nieko kito nelieka, tik jiems valiuoti — ir tikėtis netrukus vėl su jais susitikti.“

The Times

„Juokinga, intelektualu ir iki skausmo britiška.“
Adam Kay, „Dabar tau skaudės“ ir „Naktinę pamainą prieš Kalėdas“ autorius

„Negyvėliai kaupiasi, prieš akis skleidžiasi Džoisės, Ibrahimo, Rono ir Elizabetės gyvenimai ir meilės, o jums nieko kito nelieka, tik jiems valiuoti — ir tikėtis netrukus vėl su jais susitikti.“
The Times 

„Neįtikėtinai įtikina. Paslapčių gerbėjai bus sužavėti.“

Harlan Coben

„Vienas iš maloniausių šių metų skaitinių. Puikiai parašyta, be galo juokinga, džiuginanti žmogiškumu ir atjauta. „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ žavingas tuo, kad tai daug daugiau nei kriminalinis romanas. Jis šlovina meilę, kuri tęsiasi visą gyvenimą, ir draugystes, kurios palaiko mus blaškomus gyvenimo bangų.“
Daily Express

„Dėmesį patraukiantis naujas kriminalinės literatūros talentas. Lengvas ir šmaikštus romanas, justi Alano Bennetto potėpiai. Tačiau vykdomas tyrimas mirtinai rimtas. Jis prikausto dėmesį, nepaprastai pralinksmina ir anaiptol nėra „beprasmis“.“
Daily Mail

„Garantuotas skaitymo malonumas.“
Kate Atkinson

„Įžvalgi ir žaisminga knyga. Neabejotinai gera.“
Ian Rankin

„Įtraukianti ir jaudinanti istorija, kuri privers ne kartą garsiai nusijuokti.“
Mark Billingham

„Nepaprastas skaitymo malonumas nuo pirmo iki paskutinio puslapio.“

Red Magazine

„Velniškai sumanu, labai juokinga ir be galo linksma. Įsimylėjau šią knygą.“
Shari Lapena

„Išmintingas, kupinas atjautos, šiltas, jaudinantis ir LABAI juokingas. Šypsojausi begalę kartų.“
Marian Keys

„Robertas Galbraith’as sutinka Tomą Sharpą. Nenorėjau, kad ši knyga kada nors baigtųsi!“
Philippa Perry

„Išties smagus detektyvas, persunktas Agatha’os Christie dvasia.“
Araminta Hall

„Tikras skaitymo malonumas. Prisijuokiau iki ašarų.“
Belinda Bauer

„Nuostabus detektyvas.“
Caroline Kepnes

„Džiuginanti sąmojo puokštė... Man labai patiko.“
Jane Fallon

Persižegnok ir melskis, kad mirtum... greitai.

Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius — tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas.

Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? Galbūt tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Robertą Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti?

Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras...

„Intriguojantis... ne jautruoliams.“

Heat

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

New York Times Nr. 1 bestselerių autorė baigia savo pribloškiančią trilogiją, lyginamą su postapokaliptinės fantastikos klasika, Stepheno Kingo „Dvikova“.

Kai virusinė liga, pavadinta Pražūtimi, sunaikina civilizaciją, magija tampa įprastu reiškiniu, ir Felona Svift savo jaunystę praleidžia mokydamasi ja naudotis. Mergina nenurims, kol neišlaisvins nelaimėlių, kuriuos medžioja, kalina laboratorijose ir kankina vyriausybės pajėgos ar fanatiški Tyrieji Kariai. Ji netgi pasiryžusi išvaduoti tuos, kurie iš baimės ar silpnumo pakluso blogiui... jeigu tik juos dar įmanoma išgelbėti.

Sustiprinta ryšio su bendražygiu ir mylimuoju Dankanu, Felona jau subūrė po savo vėliava tūkstančius žvėrlakių, elfų bei žmonių. Ji pasitelkia visus savo gebėjimus, kad padėtų jiems išgyti ir vėl atrasti savyje šviesą bei tikėjimą. Nes žino: nors gimė kaip Išrinktoji, ji viena nieko nepasieks. Jai reikės kariaunos, su kuria galės stoti prieš savo seną priešą, sunaikinti jo irštvas ir įvykdyti tai, kas buvo lemta...

„Didinga... Tobulas magijos, nuotykių, romantikos ir plieninio ryžto kovoje tarp gėrio ir blogio lydinys, vis primenantis mums, kad nors kova gali išgelbėti, tvirtybės semiamės iš namų, židinio ir bendruomenės. Nuostabi ir įkvepianti knyga.“
Kirkus

„Mitriai ausdama išskirtinę literatūrinę magiją, N. Roberts ir vėl sulieja kerinčius veikėjus, išmoningą siužetą bei jaudulį keliančią įtampą savo finalinėje „Išrinktosios sagos“ trilogijos dalyje.“
Booklist 

„Paskutinė „Išrinktosios sagos“ dalis yra nenuginčijamo N. Roberts gebėjimo pasakoti įrodymas, pilna fantazijos postapokaliptinė istorija. Veikėjai čia apsuka visą ratą, nepalikdami šios įtemptos, energingos istorijos palaidų galų.“
Library Journal

Skaitytojams nuo 13 metų.

Kiti pasauliai ir jų būtybės neturi atimti iš tavęs ŠITO gyvenimo. Jei fantazijos praturtina tavo pasaulį, jei tu daraisi laimingesnė ir labiau mylinti visa aplinkui, tai gerai, bet jei atvirkščiai... vadinasi, ne su tais susidėjai... Taigi būk atsargi.

Jei turėtum galimybę įgyti tobulą draugą, bet tik labai trumpam... ar ryžtumeisi tokiai intrigai?

Algei patinka stebėti kitų gyvenimus, svarstyti, ką galvoja kiti, kas būtų, jei būtų. Svajoti jai atrodo saugiau nei stačia galva nerti į gyvenimą, juk tada gali ir susimauti, nusivilti... 

Kartą kavinėje užkalbinusi moterį, kuri visada užsisako du puodelius kavos, bet išgeria tik vieną, išgirsta mažų mažiausiai keistą pasakojimą apie Tarpinius Pasaulius ir idealias nežemiškas būtybes eidus.

Algė nusprendžia pamėginti „užsisakyti“ nežemišką draugą... 

„Rašau jauniems žmonėms, kurie jaučiasi nepastebėti, yra jautrūs, drovūs, pažeidžiami, neturintys drąsos gyventi. Jei prie tokio prieini arčiau, jis kartais leidžia pažvelgti į savo vidų, ir tu pamatai sielą – susigūžusią, šlapiais lyg ką tik išsiritusio viščiuko sparneliais, o akyse – atsineštas dangus.“ Ilona Ežerinytė

Knygos „Sutikti eidą“ gauti apdovanojimai:

• 2016 m. rankraštis tapo leidyklos „Alma littera“ Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso nominantu;

• 2017 m. pelnė Prano Mašioto premiją, teikiamą už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams;

• 2017 m. pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ paauglių knygų penketuką;

• 2018 m. įtraukta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) Garbės sąrašą.

Ilona Ežerinytė ilgus metus dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Kaip rašytoja debiutavo 2016 m., kai pasirodė net dvi jos knygos: vaikams – „Šunojaus diena“, o paaugliams –„Sutikti eidą“. Vėlesnė autorės kūryba irgi sulaukė palankių skaitytojų bei kritikų atsiliepimų, pelnė ne vieną apdovanojimą. Rašytoja vertinama už jautrią, lyrišką ir elegantiškai parašytą prozą, keliančią egzistencinius klausimus.