„Feliksas Ventura. Užtikrinkite savo vaikams geresnę praeitį“ – taip skelbia albinoso Felikso Venturos vizitinė kortelė. Jo profesija – praeičių pardavėjas. Po daugybės perversmų ir neramumų jo klientai – sėkmingi verslininkai, politikai, generolai ir besiformuojanti Angolos buržuazija – džiaugiasi matydami šviesią ateitį, tačiau visiems jiems trūksta solidžios praeities. Ventura išaugina vešlius giminės medžius, sukuria šūsnį laimingų atsiminimų ir dar prideda pasižymėjusių protėvių portretus.
Vieną vakarą jo namus aplanko keistas užsienietis, ieškantis naujos gyvenimo istorijos ir angolietiškos tapatybės. Šis susitikimas sukelia ištisą virtinę įvykių, būta ir nebūta praeitis pasiveja dabartį, neįmanomi dalykai ima varžytis su tikrais. Ir visa tai pasakoja viską stebintis, per sapnus bendraujantis, šmaikštus, Venturos namų palubėje tupintis gekonas.
Bene žymiausio šiuolaikinio Angolos rašytojo José Eduardo Agualusos kūrinys tyrinėja atminties plastiškumą, tapatybės architektūrą ir istorijų – tikrų bei pramanytų – galią. Praeičių pardavėjas – komiška satyra, ironiškas Angolos visuomenės pjūvis, nuotykingas romanas ir sykiu duoklė didžiajam pramanytojui, romane užslapstytam Jorgei Luisui Borgesui.
„Subtili, viliojanti istorija apie besikeičiančias tapatybes.“
Kirkus
„Neabejotinai vienas svarbiausių savo kartos portugališkai rašančių autorių.“
António Lobo Antunes
„Nepaisant tematikos, knyga pasižymi žavingu lengvumu. Jauskitės laisvai ją atidėdami po kiekvienos mažytės atkarpėlės. Greitai sugrįšite sužinoti, kuo ji baigsis.“
Jessica Crispin, NPR
Nuo romano Graikijos saloje iki amžinybės?
Hermionei Kapas valdyti prabangų viešbučio kompleksą vaizdingoje Graikijos saloje reiškia kur kas daugiau nei darbą. „Ludus“ jos gyvenimas nuo tada, kai prarado namus ir šeimą. Į salą atvykus gražiajam Etlasui Otonui, neseniai paveldėjusiam kompleksą ir ketinančiam jį parduoti, Hermionė turi vos dvi savaites pakeisti vyro mintis. Tačiau artėjant Valentino dienai moters jausmai Etlasui virsta į kai ką daugiau...
Nepaprastas bučinys…
…pakeis jos paprastą gyvenimą!
Menininkei Indigai tapant oficialų Ridianijos princo Ištvano portretą, jos sukaustytos emocijos tampa nebevaldomos, kai jie netikėtai pasibučiuoja! Po to, kai Ištvano šeima sunaikino jos tėvą, Indiga buvo įspėta niekada nepasitikėti Ridianijos karališkosios šeimos nariu. Bet nors jos protas įspėja, jog tai neturėtų vesti niekur toliau, Indiga įžvelgia Ištvano išskirtinumą. Rizikuodama savo širdimi ji žino, kad jam verta patikėti... savo ateitį!
Draugų vestuvės juos suvedė dar kartą. Jiedu pažino vienas kitą iš naujo!
Milijardierius pabrolys Kristofas priverstas padėti surengti geriausio draugo svajonių vestuves. Teks darbuotis su pamerge Adara. Kristofas negali pamiršti kitados tarp jų liepsnojusios aistros, tačiau nė už ką nesivels į rimtus santykius. Leidžiant laiką prabangioje privačioje saloje, tarp jų įsižiebia dar stipresni jausmai. Vis dėlto šį kartą Adara pareiškia suteiksianti klajokliui graikui antrą galimybę, tik jei šis prisieks amžiną meilę...
Gerdos darbas – keliauti po pasaulį ir rašyti. Ji prie nieko neprisiriša, niekur neįleidžia šaknų, o apie Lietuvą pagalvoja tik tada, kai telefonu kalbasi su broliu Kajumi. Tačiau iš močiutės paveldėtas namas ir nauja darbo užduotis po kelerių klajonių metų priverčia grįžti į gimtinę, į vietą, kurioje patyrė šviesiausias ir lengviausias akimirkas.
Romantiška sena vila nuošaliame Liepynės kaime greitai tampa galvos skausmu: parduoti ir tęsti klajones ar pabandyti įleisti čia šaknis? Bėgant vienišoms dienoms dideliuose tuščiuose kambariuose, Gerda yra priversta iš naujo įvertinti praeities ir dabarties santykius ir apsispręsti dėl ateities. Kai vienatvė rodosi nebepakeliama, Gerdos gyvenime atsiranda žmogus, kuris tampa jos kelrodžiu ne tik gamtos, bet ir jausmų pasaulyje.
Naujausias Ignės Ale romanas „Migruojantys paukščiai“ nukelia į Kuršių neriją – smėlio, pušų ir vandenų kraštą. Tai melancholiškas pasakojimas apie vienišumą, prigimties šauksmą ir meilę, gimstančią iš gilaus, nuoširdaus ryšio.
Knygos veikėjai Ofisinis, Rūtelė, Edgaras, Tautvydas ir Arina gyvena tarp aukštų didmiesčio daugiabučių. Atsitiktinės pažintys, nepasitikėjimas savimi, priklausomybės, lengvų sprendimų paieškos – lošimas, alkoholis, dūmai, socialinių tinklų liūnas, emigracija – knygos veikėjų kasdienybė. Bet visi jie svajoja apie kitokį gyvenimą.
„Tiems, kurie neskaito“ – tai pasakojimas apie žmones, kuriuos galime sutikti bare penktadienio vakarą, sporto klube ar laukdami eilėje prie greitojo maisto kiosko. Galbūt tai mūsų vaikystės draugai ar seni klasiokai, o gal netgi mes patys arba mūsų jauni suaugę vaikai.
Pirmoji tinklaraštininko Beno Lastausko knyga, parašyta gerai atpažįstamu žargonu, nevengiant organiško ir kartais itin šiurkštaus slengo, traukia autentiškais dialogais ir netikėtais siužeto posūkiais. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio lengvabūdiškas pasakojimas kelia šiuolaikinio jauno žmogaus socialinio, emocinio gyvenimo ir priklausomybių klausimus, tampa lyg subjektyviu autoriaus antropologiniu tyrimu.
Nepaprasto grožio romanas „Atminimų skrynelė“ pasakoja nepamirštamą istoriją apie meilę ir karą.
Kai kurių istorijų pamiršti neįmanoma...
Dženi Taner praveria savo seną skrynelę. Joje — patys brangiausi daikteliai, menantys praeitį, taip pat akmenukas, drožta figūrėlė ir laikraščio iškarpa, kurios ji nepajėgia perskaityti. Dženi supranta, kad laikas nenumaldomai senka. Po karo Italijoje, kalnų kaimelyje, ji paliko dalį širdies. Nors ir labai skaudu, moteris turi grįžti į Penkių Medžių kaimą ir atsisveikinti su praeitimi.
Iškentusi sunkią vaikystę Kandisė Barnes svajoja apie ateitį su gyvenimo meile, bet ar mylimasis iš tiesų toks, kaip jai atrodo? Kai Kandisei suteikiama proga drauge su Dženi keliauti į Italiją, ji nė nenutuokia, kad kelionė atvers akis ir ji supras tiesą, kurią iki tol ignoravo. Ar ten, kur atsisveikinama, mergina ras savyje drąsos viską pradėti iš naujo?
Muzika — jūsų gyvenimas. Penkiolika dainų nuspręs, kiek jis dar tęsis.
Prieš mėnesį pakeliui į mokyklą be žinios dingo penkiolikmetė Felinė Jagova. Motinos pasamdytas privatus tyrėjas Aleksandras Corbachas susiranda internetinę muzikos platformą, per kurią mergaitė visada klausydavosi savo mėgstamų kūrinių. Nuostabus dalykas — prieš kelias dienas grojaraštis buvo pakeistas. Ar Felinės pasirinktos dainos slepia užuominą, kur ji buvo nuvežta ir kaip ją galima išgelbėti? Corbachas karštligiškai bando įminti šią mįslę. Vyras nežino, kad pagrobtosios paieškos bei išspręstas galvosūkis panardins jį į siaubingą košmarą. Negailestingos lenktynės su laiku, kuriose visų šansai išgyventi artimi nuliui...
Naujas prikaustančių trilerių veikėjas — Bristolio detektyvas Džordžas Krosas. Jo keistas būdas — dovana, o kartu su patraukliu Timo Sullivano siužetu ši serija — tikra dovana skaitytojams.
Džordžas Krosas daug kam gali pasirodyti šiurkštus, sudėtingo charakterio žmogus, dėl pačių įvairiausių priežasčių nemėgstamas bendradarbių ir viršininkų, bet nepalaužiamas loginis mąstymas, gilinimasis į detales ir struktūrą bei atkaklus tiesos siekis jam padeda tapti geriausiu Eivono ir Somerseto policijos detektyvu.
Kas tas žmogus, kurio kūnas aptiktas Kliftono žemakalniuose? Ar mirtis susijusi su tragedija, dėl kurios šiam vyrui kadaise teko palikti namus?
Nors kolegos benamio mirtį laiko eilinio konflikto Bristolio benamių bendruomenėje pasekme, Krosas kažkodėl tuo netiki.
Įsigilinęs į aukos praeitį detektyvas seržantas Krosas įsitikina, kad žudiką atsekti pavyks tik ištyrus seniai pamirštą bylą. Penkiolika metų kažkas manėsi išsisukęs nuo bausmės už žmogžudystę.
Šios serijos trilerius galima skaityti bet kokia eilės tvarka.
„Sunkiai bendraujantis, tačiau nepranokstamas detektyvas, iš visų geriausiai gliaudantis sudėtingas mįsles.“
Reader Review
„Dėl autizmo spektro sutrikimo detektyvas Krosas intriguoja ne mažiau nei visa istorija.“
The Times
„Šį XXI amžiaus britų detektyvą bus sunku pamiršti.“
Daily Mail
„Patraukli, įtempta detektyvinė istorija su pozityviomis įžvalgomis, ką reiškia gyventi turint autizmo spektro sutrikimą.“
Woman
„Nuostabi, nepralenkiama knyga.“
Reader Review
„Gudriai suregzta paslaptinga istorija, kupina įtampos, humoro ir jautrumo. Džordžas Krosas pateko į mano mėgstamiausių detektyvų sąrašą.“
Elly Griffiths
„Timas Sullivanas sukūrė vieną drąsiausių šio žanro knygose sutinkamų veikėjų. Jo keistenybės — dovana, o prikaustantis Sullivano knygų veiksmas ir nepriekaištingas rašymo stilius — dovana skaitytojams.“
Liz Nugent
„Sala“ — neįtikėtinas emocinis užtaisas, kviečiantis aplankyti nuostabiąją Kretą. O iš jos ir Spinalonga, kurioje kadaise buvo įkurta raupsuotųjų kolonija, ranka pasiekiama. Patirkite skausmingą gyvenimo istoriją, pamatykite kerinčio grožio kraštą.
Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į motinos gimtinę Kretoje, netikėtai atranda Spinalongą — dabar jau nebegyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą motinos. Ką išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, susirgusią raupsais, atskirtą nuo bendruomenės ir vaikų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Kaip jautėsi įkandin keliavusi ir viena iš jos dukterų?.. Iki pat šių dienų Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę — klaikios savo tėvų šeiminės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką… Praeities paslaptys merginą užgriūva tokiu asmeninio gyvenimo momentu, kai tenka susimąstyti dėl savo ateities. Kaip Aleksis apsisprendimą nulems netikėtai atsiskleidusi dramatiška giminės patirtis?..
Šios įstabios, skaitytojų itin pamėgtos istorijos tęsinys — naujame Victorios Hislop romane „Vieną rugpjūčio vakarą“.
„Nuoseklūs Hislop tyrinėjimai, vaizduotė ir neabejotina meilė Kretai sukuria įtikinamą gyvenimo saloje paveikslą... Jaudinanti ir įtraukianti knyga.“
Evening Standard
„Gražus pasakojimas apie didžiulę meilę ir neįtikimus prietarus.“
Express
„Pagaliau sulaukėme pramoginės knygos, parašytos širdimi.“
Observer
„Kaip puikiausia kulinarė ji suplaka istorinę romantiką, įmaišo žiupsnį šeimos paslapčių ir šlakelį moteriškos savistabos.“
Time Out
„Pasakojimas, primenantis, kad meilė ir gyvenimas tęsiasi net ir nepalankiausiai susiklosčius aplinkybėms.“
Sunday Express
„Aistringai įsigilinusi į temą... autorė kruopščiai ištyrinėjo stulbinamai įdomią medžiagą ir medicinos faktus.“
The Sunday Times
„Ryškus neramumų krečiamos šalies portretas... Giminaičių varžytuvės, kliūtys mylėti ir egzotiškas Viduržemio peizažas.“
Tatler
„Atveria akis ir sujaudina...“
Independent
„Paslaptys, išdavystės, sugriauti gyvenimai. Tai pasakojimas, kuris puslapis po puslapio užvaldo tavo širdį.“
Giola Argiropoulou, Tilerama
Viktorija Hislop — rašytoja ir žurnalistė. Jos kelionių apybraižos publikuojamos Sunday Telegraph, Mail on Sunday ir kai kuriuose žurnaluose. Taip pat ji nuolat rašo straipsnius lavinimo ir ugdymo klausimais Daily Telegraph ir trumpas biografines apžvalgas Woman & Home.
Naujas įtraukiantis puikios Sunday Times bestselerių autorės Victorios Hislop romanas, kurio veiksmas vyksta vokiečių okupuotos Graikijos, po okupacijos kilusio pilietinio karo ir karinės diktatūros laikotarpiu, graikų sąmonėje palikusiu gilius randus.
Atėnai, 1941 metai. Po dešimtmečius trukusio politinio nestabilumo, Graikiją okupavus vokiečiams, šalis pasidalija į dvi stovyklas: dešiniuosius ir kairiuosius.
Penkiolikmetė Temidė auga pagal politinius įsitikinimus itin susiskaldžiusioje šeimoje. Atotrūkis tarp namiškių padidėja, kai naciai okupantai Graikiją priveda prie skurdo. Matydama, kaip badas šalyje nusineša draugų gyvybes, mergina ryžtasi įsilieti į pasipriešinimo kovotojų gretas.
Po okupacijos kilusio pilietinio karo metu Temidė susiranda komunistų armiją, tampa kovotoja ir patiria meilės ir neapykantos kraštutinumus bei susiduria su karo paradoksais, kai graikas sukyla prieš graiką.
Galiausiai įkalinta liūdnos šlovės tremties stovyklose Makronisio ir Trikerio salose, Temidė susitinka su kita belaisve, kurios likimas neįtikimu būdu įsipina į jos gyvenimą. Temidei tenka priimti sunkų sprendimą — atkakliai laikytis principų ar išsivaduoti ir visavertiškai gyventi toliau.
Atsigręžusi į praeitį Temidė supranta, kaip glaudžiai asmeninis žmogaus gyvenimas gali būti susijęs su politiniu valstybės gyvenimu. Ilgainiui vienoms žaizdoms užgijus, kitos pagilėja.
Naujas įtaigus bestselerių autorės Victorios Hislop romanas atskleidžia sudėtingą ir skaudžią Graikijos praeitį; šalies istorijos gijos įaustos į epinį pasakojimą apie paprastą moterį, priverstą nueiti išskirtinį gyvenimo kelią.
„Savo romanuose požiūrį į istoriją Victoria Hislop grindžia jai pačiai būdingomis savybėmis — užuojauta ir kilniaširdiškumu.“
Scotsman
Naujajame romane Victoria Hislop vėl grąžina skaitytoją į „Salos“ pasaulį, į kerinčiąją Kretą.
Pagaliau, likus keliolikai savaičių iki raupsuotųjų grįžimo iš tremties, atėjo metas vėl susitikti su Ana, Marija ir Andrėjumi...
1957-ųjų rugpjūčio 25 diena. Iš Spinalongos salos į Kretą parplukdomi pasveikę raupsuotieji. Džiugaus nerimo ir jaudulio kupiną vakarą nutraukia prasiveržęs smurtas. Šventiškos nuotaikos kaip nebūta. Marijai Petrakis ir jos seseriai Anai laikas sustoja, o Plakos žmonėms Spinalongos uždarymą visiems laikams paženklina tragedija. Kaip gyventi toliau? Kažkaip reikia ištverti skandalą, gėdą ir ant praeities griuvėsių kurti ateitį.
„Vieną rugpjūčio vakarą“ — dramatiška likimo nuskriaustųjų ir žmogiškosios atjautos, goslių aistrų ir pasiaukojamos ištikimybės, išsiskyrimų skausmo ir skaidrių suartėjimų istorija.
„Dramatiškas, įtraukiantis, Graikijos salos atmosfera dvelkiantis romanas.“
Daily Mail
„Dramatiška istorija apie meilę, išdavystę ir ištikimybę... Hislop labai gražiai atkuria Graikiją.“
Woman & Home
„Šis nuostabiai vaizdingas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas spinduliuoja Hislop meilę Graikijai.“
Sunday Express
„Šis meilės laiškas Graikijai jus nublokš į kitą laiką ir vietą.“
The Sunday Mirror
„Išties gražiai parašytoje šeimos sagoje Hislop profesionaliai gilinasi į sudėtingą nuostabios šalies istoriją.“
Daily Mirror
Kas toliau?
Paslaptingas nepažįstamasis paskambina Los Andželo policijos departamento Specialiosios žmogžudysčių tyrimo grupės detektyvui Robertui Hanteriui ir pakviečia apsilankyti specialiame interneto puslapyje. Hanteris prisijungia, ir tik jo akims skirta siaubinga tiesioginė transliacija prasideda.
Los Andželo policijos departamentas kartu su FTB išbando viską, ką gali, kad kibernetinėje erdvėje susektų transliaciją, tačiau šis žudikas — ne koks mėgėjas, jis meistriškai mėto pėdsakus. Dar Hanterio ir jo partnerio Garsijos tyrimui nė neįsibėgėjus, Hanteriui ir vėl paskambina. Naujas interneto svetainės adresas. Nauja auka. Bet šįkart žudikas patobulino savo žaidimą taip, kad visi galėtų dalyvauti.
„Pagauna ir nepaleidžia... Ne jautrių nervų skaitytojams.“
Heat
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.
„The Washington Post“, „NPR“, „Vogue“, „The Wall Street Journal“ ir „Bloomberg Businessweek“ paskelbta geriausia metų knyga.
Stulbinanti, epinė vieno iš talentingiausių ir mėgstamiausių šių laikų autorių sukurta šeimyninė saga, kurios veiksmas aprėpia pusę šimtmečio — Pirmąjį pasaulinį karą, Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą; pasak Oprah Daily, tai „savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas“.
„Mago“ veiksmas prasideda XX a. pradžios Vokietijos provincijos mieste, kuriame jaunasis Tomas Manas (Thomas Mann) auga konservatyvaus, padorumo kaustomo tėvo ir kerinčios, nenuspėjamo elgesio brazilės motinos namuose. Paauglystėje Manas slepia menines ambicijas nuo tėvo, o homoseksualius potroškius — nuo visų. Jį sužavi viena iš turtingiausių ir kultūringiausių Miuncheno žydų šeimų, su kuria susijungia vedęs dukterį Katią. Jie susilaukia šešių vaikų. Atostogaudamas Italijoje, pakerėtas paplūdimyje sutikto berniuko, jis parašo apsakymą „Mirtis Venecijoje“. Tampa geriausiai vertinamu savo laikų rašytoju, apdovanojamas Nobelio literatūros premija ir gyvena kaip viešas asmuo, bet jo privatus gyvenimas išlieka paslaptimi. Tikimasi, kad jis viešai pasmerks Hitlerį, kurio vaidmenį iki tol nepakankamai įvertino. Jo vyriausia duktė ir sūnus, ryškūs meninės bohemos ir naciams priešiško sąjūdžio atstovai, dalijasi meilužiais. Jis pabėga iš Vokietijos į Šveicariją, paskui Prancūziją ir galiausiai Ameriką: iš pradžių gyvena Prinstone, vėliau Los Andžele.
Šiame „nepaprasto jautrumo“ romane „The Wall Street Journal“ Tóibínas sukūrė „sudėtingą, tačiau skatinantį empatiją portretą rašytojo, visą gyvenimą kovojusio su giliausiais savo troškimais, šeimos nariais jų audringu gyvenamuoju laiku“ „Time“: „pamatysite, kaip su malonumu skaitysite kiekvieną puslapį“ „Vogue“..
„Odė XX a. genijui ir savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas.“
O Magazine
„Intymus Thomo Manno portretas... Knygoje „Magas“ Toibinas suteikia retą galimybę iš arti stebėti, kaip kuriamas rimtasis menas, ir kartu įrodo pats esąs didelių galių magas.“
Chicago Review of Books
„Be galo įtraukia... Tai nepaprastai ambicinga knyga, kurioje subtiliai subalansuotas asmeniškumo ir didžiųjų įvykių aspektai... Toibinas sukūrė tikrą epą.“
The Guardian
Colmas Tóibínas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas Rathbones Folio premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas Los Angeles Times Book premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas Costa Book premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Tóibínas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į Bookerio premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke.
Kai visa skęsta tyloje, kas išgirs jų riksmus?
Edinburgo priemiestyje, šalikelėje, randamas jaunos merginos kūnas. Tiriant palaikus, paaiškėja kraupi detalė: iš aukos išpjautos lėlės pavidalo odos išrėžos...
Detektyvė vyresnioji inspektorė Ava Terner ir detektyvas inspektorius Lukas Kalanakas imasi tyrimo, bet jiems nepavyksta aptikti jokio siūlo galo, kol randa ant šaligatvio palikto kūdikio vežimėlyje iš žmogaus odos pasiūtą lėlę.
Gatvėje išmestas dar vienos žiauriai sužalotos jaunos moters kūnas. Lukas ir Ava suvokia, kad Žudikas Lėlininkas žaidžia siaubingą žaidimą. Tik laiko klausimas, kada jis vėl smogs. Ar detektyvai suspės išgelbėti kitą auką, kurią žudikas ruošiasi nutildyti amžiams?
„Šioje knygoje vaizduojama prikaustanti, kvapą gniaužianti ir įtempta kelionė nuo pat neįtikėtinos pirmosios scenos iki paskutinio žodžio. Nuostabu!“
Angela Marsons
„Privalote perskaityti šį romaną! Sulig kiekvienu siužeto posūkiu iš jaudulio kramtysite nagus. „Tobula tyla“ įtraukia skaitytoją ir nepaleidžia.“
Closer
Baudžiamosios ir šeimos teisės specialybę įgijusi Helena Fields, naudodamasi savo profesinėmis žiniomis bei darbo patirtimi, kuria nepaprastai įtraukiančius siužetus su autentiškais veikėjais.
Helena Fields studijavo teisę Rytų Anglijos universitete, vėliau mokėsi Londono Advokatų rūmų Teisės mokykloje (Inns of Court School of Law). Užbaigusi teisės praktiką, tapo Midl Templo (Middle Temple) advokatų rūmų nare ir trylika metų pradirbo baudžiamosios ir šeimos teisės srityje. Gimus antrajam vaikui, ji pasitraukė iš teisininkų gretų.
Šiuo metu rašytoja kartu su savo vyru Davidu vadovauja filmų prodiusavimo įmonei bei dirba scenarijų rašytoja ir prodiusere. Romano „Tobuli palaikai“ veiksmas vyksta Škotijoje, nes čia rašytoja teigia jaučianti vienybę su pasauliu. Helena Fields kartu su vyru, trimis vaikais ir dviem šunimis gyvena Hampšyre.
Visos jos detektyvų apie Luką Kalanaką serijos knygos tapo „Amazon“ bestseleriais. 2020 m. naujausias serijos romanas Perfect Kill pateko į kandidatų, pretenduojančių gauti Detektyvų rašytojų asociacijos Iano Flemingo ,,Plieninio durklo“ apdovanojimą, ilgąjį sąrašą. Kiti šios autorės romanai buvo įtraukti į Škotijos metų detektyvo ir McIlvanney’aus premijos ilguosius sąrašus. Helena Fields taip pat yra išleidusi teisinį trilerį Degrees of Guilt HS Chandler pavarde. Perfect Crime kartą tapo populiariausia garsine knyga, aplenkusia net Michelle’ės Obamos bestselerį. 2020 m. „Tobuli palaikai“ pateko į Nyderlandų metų detektyvo „Bronzinio šikšnosparnio“ apdovanojimų trumpąjį sąrašą. Helenos Fields knygos, išverstos į šešiolika kalbų, parduodamos ir noriai skaitomos visame pasaulyje.
Tada Morgotas, ištiesęs ranką link Dor-Lomino, šitaip prakeikė Huriną, Morveną ir visus jų palikuonis:
– Žiūrėk! Mano minties šešėlis slėgs juos, kad ir kur jie keliautų, ir mano neapykanta persekios juos iki pasaulio pabaigos.
Pirmajame Viduržemio amžiuje, likus šešiems tūkstančiams metų iki „Žiedų Valdove“ aprašomų įvykių, elfų, žmonių ir nykštukų pasaulį apgaubė Tamsos valdovo Morgoto šešėlis. Žymiausi elfų ir žmonių kariai žuvo Nesuskaitomų Ašarų mūšyje, o jų žemes užplūdo Morgoto tarnai ir pakalikai. Tačiau juodžiausioje tamsoje sužibo nauja viltis, kai karo dėl Viduržemio arenoje pasirodė Morgoto nelaisvėje kankinamo Hurino sūnus Turinas su nuožmių atskalūnų būriu.
Milžiniškoje Angbando tvirtovėje – Geležies Pragare įsikūręs Morgotas burtais, klasta ir žiaurumu naikino žmonių ir elfų karalystes, o Hurino vaikams skyrė patį baisiausią, mirtiną prakeiksmą. Prieš Turiną ir jo seserį Nienorą Morgotas pasiuntė savo baisųjį tarną Glaurungą – galingą dvasią, turinčią milžiniško besparnio ugnimi alsuojančio drakono pavidalą. Glaurungas pašaipiai ir kandžiai griauna Turino ir Nienoros likimą, melu ir apgaule įgyvendindamas Morgoto prakeikimą.
Ankstyviausios šios J. R. R. Tolkieno sukurtos „Hurino vaikų“ sakmės versijos siekia Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir keletą paskesnių metų. Gerokai vėliau, jau baigęs „Žiedų Valdovą“, šią sakmę jis parašė iš naujo išplėsdamas, papildydamas ir siužetą, ir personažų charakterius. Sakmė tapo viso jo tolesnio darbo apie Viduržemį šerdimi. Vis dėlto pačiam Tolkienui nepavyko jos baigti. Šį monumentalų darbą po tėvo mirties atliko Christopheris Tolkienas – po ilgo ir kruopštaus rankraščių tyrimo sudėliojo sklandų ir svetimų redakcijų neiškraipytą pasakojimą.
Tamsus, kūlversčiais lekiantis, įtraukiantis trileris, nutaškytas visais Niujorko blizgučiais. Gillian Flynn ir Donnos Tartt skaitytojams.
Išmaukia abu šampano butelius čia pat, High Line, tiesiog po žvaigždėmis, į abi puses begalybėn driekiasi geležinkelio bėgiai. Gerdama Lavinija pasakoja Luizai, kur jos kartu keliaus, kai baigs rašyti, kai abi bus Didžios Rašytojos — abi — į Paryžių, Romą ir Triestą...
Luiza neturi nieko. Lavinija turi viską. Atsitiktinai susipažinusios, abi stačia galva įpuola į intymią, smarkią, galbūt nuodingą draugystę. Skaitmeninio amžiaus „Talentingasis misteris Riplis“; goslus pasakojimas, kuriame klasikinė aistros istorija virsta neatlyžtamai nauja.
„Tvinksinti energija, nugludinta kalba, tobulai kuriami personažai.“
Library Journal
„Socialus padaras“ — patrakusiai originalus, su didžiųjų (Patricia Highsmith, Gillian Flynn) aidais.“
Janet Maslin, The New York Times
„Aštri tarsi sudužusio veidrodžio šukė... nuostabi Taros Isabellos Burton burleska. Ji akivaizdžiai seka Patricios Highsmith Tomu Ripliu, [bet] Burton pasakojime kur kas daugiau kalbama apie labai apčiuopiamas mūsų laikų normas. Šaunūs dialogai ir įtaigus humoro jausmas padeda neatlyžtamai sliuogti iki pat nejaukios akimirkos.“
New York Times Book Review
„Tamsus, stilingas... Išskirtinai sukurti Burton personažai dar labiau praturtina istoriją; kiekvienas jų — ir auka, ir blogiukas, o jų santykiai persmelkti emocinių poteksčių vandenynais, kylantys konfliktai varo knygos veiksmą į šokiruojančią, bet neišvengiamą pabaigą... Ir jaudinantis, provokuojantis kriminalinis romanas, ir gniuždanti moterų nesaugumo studija, ir veriantys kaltinimai dėl socialinių medijų išprotėjusiai visuomenei.“
Kirkus Starred Review
„Ką Patricia Highsmith nuveiktų su šiandienos aukštuomene ir jos „squad goals“ bei ginklu paverstu „Instagram“? Tikriausiai užkaitintų pramanų troškinį iš pavydo, įtampos ir paslapčių, kokių užmaišo Burton, sukurdama ir pažįstamą, ir naują, ir vasarišką, ir prieblandos istoriją.“
Vulture
„Aštriabriaunis ir hipnotizuojantis.“
People
„Talentingasis misteris Riplis“socialinių medijų amžiui.“
New York Post
„Socialus padaras“ ne veltui lyginamas su tokiais romanais, kaip „Dingusi mergina“. Sodriame trileryje Niujorko spindesys ir apžavai maišosi su brutalia žmogžudyste, pavydu ir mirtina dviejų jaunų moterų draugyste.“
Popsugar
Tara Isabella Burton yra grožinių ir negrožinių knygų autorė, apdovanota Shiva Naipaul atminimo premija už kelionių aprašymus. Yra įgijusi Oksfordo universiteto XIX a. prancūzų literatūros ir teologijos daktaro laipsnį. Jos tekstai publikuoti National Geographic, The Wall Street Journal ir The Economist leidinyje 1843 bei kitur. Šiuo metu ji dirba Vox religijos korespondente ir gyvena pakaitomis Niujorko Aukštutiniame Ist Saide ir Tbilisyje, Sakartvele.
Vaikams nuo 8 metų
Bridžita yra nuostabi seklė, pokštininkė ir paslaptis atskleidžianti išradėja! Bet jos gyvenimas kol kas nelepina. Bridžitai ir jos geriausiam draugui Tomui iki gyvo kaulo įkyrėjo bjaurioji panelė Akrid, Neklusnių vaikšių našlaityno direktorė. Bridžita už viską labiau svajoja turėti tikrus namus, bet panelė Akrid pasiruošusi piktdžiugiškai sužlugdyti šią svajonę.
Laimei, Bridžitai pavyksta tapti mielojo pono Vanderpufo globotine. Radusi tirkuosius namus laiminga Bridžita sukasi Vanderpufo kepykloje... tik jos kepiniai pasibaisėtini! O ir istorija su panele Akrid dar nebaigta – baisioji direktorė ruošiasi kerštui.
Ar geriausia bloga kepėja pasaulyje Bridžita sugebės įveikti panelę Akrid ir vėl susitikti su Tomu?
Nuotykių, juokų, stebuklų ir vertingų gyvenimo pamokų kupina knyga tikrai sužavės vaikus!
Martin Stewart „Bridžita ir pavojingi kepiniai“
• Skatina būti drąsius, išradingus ir nepasiduoti neteisybei;
• Moko vertinti draugus ir visada padėti jiems pakliuvus į bėdą;
• Pabrėžiama, kad narsus tas, kuris imasi jį gąsdinančių dalykų;
• Juokų, žaismo ir kurioziškų situacijų knyga kalba apie svarbiausias gyvenimo vertybes.
Martinas Stewartas prieš tapdamas rašytoju išbandė daug profesijų: dirbo anglų kalbos mokytoju, dėstytoju universitete, barmenu, golfo žaidėjų pagalbininku. Dabar visą savo laiką jis skiria šeimai ir kūrybinei veiklai. Rašytojas kuria smagias, juokingas, bet ir šiek tiek gąsdinančias knygas jau savarankiškai skaitantiems vaikams. Jam itin svarbu užkrėsti vaikus skaitymu.
Fantastiškas iliustracijas sukūrė Davidas Habbenas.
Kaip kalbėti aiškiai, tiksliai ir įtaigiai
Kitoks požiūris ir konkretūs įrankiai
NORITE PRISIJAUKINTI VIEŠĄJĮ KALBĖJIMĄ? KAD NEBŪTŲ KANČIA NEI RUOŠTIS KALBAI, NEI JĄ SAKYTI?
Tai knyga apie gerą kalbėjimą. Tokį, kuris padeda pasiekti savo tikslų. Tai knyga, griaunanti mitą, kad viešasis kalbėjimas aktualus tik politikams ir lemtas vos keliems laimingiesiems. Nėra magijos ir išrinktųjų, yra tik kryptingai skiriamas dėmesys ir darbas. Kalbėjimas – labiau matematika nei mistika.
Ši knyga pateiks aiškius kriterijus, svarbius rengiant savo pristatymą ar kalbą, padės jausti tvirtą pagrindą po kojomis ir kalbėti įtaigiau. Tiek svečiuose, tiek susitikime, tiek seminare. Nes gerai kalbėti gali visi. Reikia tik ruoštis.
Knygos puslapiuose:
• Esminiai geros kalbos elementai.
• Patarimai, kaip ruoštis kalbai, – nuo geros pradžios iki efektingos pabaigos.
• Savipagalba keliaujant keliaujant į susitikimą ar lipant į sceną sakyti kalbos.
• Žinomų žmonių patirtys jaukinantis viešąjį kalbėjimą.
Praktika pagrįsti patarimai, kurie veikia!
Neringa Bliūdžiūtė jau beveik dvi dešimtis metų padeda kalbėti kitiems – vadovams, organizacijoms, valstybėms. Buvusi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus patarėja, Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų rašytoja, NATO Viešosios diplomatijos padalinio komunikacijos ekspertė, dabar konsultuojanti verslo ir viešojo sektoriaus vadovus savo sukurtoje konsultacijų įmonėje Wow. World of Words. Ilgametė ir išskirtinė komunikacijos bei viešojo kalbėjimo patirtis suformavo tvirtus pagrindus viešąjį kalbėjimą paversti savo galia ir sukurti veiksmingą metodologiją.
Knygą puikiai papildo ir patirtį sustiprina kalbos rengimo kortelės „Kalbykla“. Tai jūsų pagalbininkas aiškios, stiprios ir įtaigios kalbos link. Sekite kortelėse nurodytus žingsnius, darykite pratimus ir pamažu sukursite savo pristatymą. Nuo pirmos minties apie „ką pasakyti?“, savipagalbos prieš susitikimą ar sceną iki savijautos po pasirodymo. Jei tenka kalbėti kitiems, bet nesijaučiate tvirtai – šios kortelės padės įvairiose profesinėse ar asmeninėse situacijose.
Jaudinantis romanas apie meilę ir praradimą, apie šeimą, išlikimą ir viltį „Didžiojo rato“, „Keturių vėjų“ ir „Ten, kur gieda vėžiai“ skaitytojams.
„Dramatiškas, įkvepiantis ir absoliučiai nepamirštamas.“
Bonnie Garmus, knygos Chemijos pamokos autorė
Septyniolikmetė Torė rūpinasi namais savo šeimos persikų ūkyje mažame Ajolos miestelyje. Ji – vienintelė likusi moteris šeimoje. Vilsonas Mūnas – jaunas paslaptingas klajoklis, palikęs savo genties žemę ir pasiryžęs gyventi taip, kaip nori. Jaunuoliams atsitiktinai susitikus, įsižiebia didelė aistra ir ne mažesnis pavojus. Nutikus tragedijai, Torei tenka palikti namus ir stoti akistaton su laukine gamta. Keičiantis metų laikams, ji pastebi besikeičianti ir pati – gamtoje pamažu atranda stiprybę ir prasmę. Ganisono upei grasinant pasiglemžti gimtąjį ūkį ir kelių šeimos kartų puoselėtą persikų sodą, Torė bando išsaugoti ne tik jį, bet ir išsigelbėti pati.
Tekėk lyg upė yra realių įvykių, nutikusių evakuojant Ajolos miestelį septintajame dešimtmetyje, įkvėptas pasakojimas apie tikrą meilę, liepsnojančią negandų ir praradimų sūkuryje, ir apie tai, kaip rasti drąsos, ryžto, draugystę ir, galiausiai, namus ten, kur to mažiausiai tikiesi. Šis kerintis debiutinis romanas atskleidžia, ką reiškia gyventi taip, kaip sruvenanti upė, – atsiduodant srovei, tekant ir prasiskverbiant pro visas užtvankas.
„Visiškai užburiantis, ryškus ir kupinas šviesos romanas.“
John Green, knygos Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos autorius
„Shelley Read parašė nuostabią istoriją apie jauną aplinkybių gniuždomą moterį, kuri privalo rasti būdą atleisti sau, jei nori ir vėl pamilti. Viktorija Neš yra laikui nepavaldi knygos herojė, ieškanti amžino į išganymą vedančio kelio iš netekties, nevilties. Tekėk lyg upė yra pribloškiantis autorės debiutas, parašytas amerikietiškos svajonės dvasia.“
Adriana Trigiani, The Good Left Undone autorė
„Kokia sodri, graži, stipri knyga! Įtraukė į nepaprastai jausmingą kelionę. Mėgavausi kiekviena akimirka.“
Clover Stroud
Shelley Read yra penktos kartos koloradietė, su šeima gyvenanti Vakariniame šlaite, Elnių kalnuose. Beveik tris dešimtmečius ji dirbo vyresniąja dėstytoja Vakarų Kolorado universitete, dėstė rašymą, literatūrą, aplinkotyrą ir etiką, įkūrė Aplinkos ir tvarumo fakultetą ir paramos programą iš kitur atvykusiems bei rizikos grupės studentams. Shelley baigė rašymo ir literatūros studijas Denverio universitete ir yra Templo universiteto Kūrybinio rašymo programos absolventė. Ji reguliariai rašo leidiniams „Crested Butte Magazine“ ir „Gunnison Valley Journal“, rašė „Denver Post“ ir daugeliui kitų leidinių.
Bestselerio „Po magnolijomis“ autorė
Sonė Beits iš Pietų Karolinos išvyko prieš penkiolika metų ir niekad nesidairė į praeitį. Dabar ji keliauja po pasaulį ir ieško tinkamiausių aikštelių kino filmams kurti. Jos namai ten, kur apsistoja. Sonė vos spėja suktis tarp intensyvaus darbų grafiko ir savo viršininko reikalavimų, prisiminti praeitį jai beveik nebelieka laiko, kol paskutinė darbo sutartis atveda ją į vietas, kurias kadaise paliko.
Pagrindinėms scenoms filmuoti ji ieško nuošalių pakrančių netoli Čarlstono ir netyčia užtinka privačią barjerinę salą. Ten susiduria su jos atsiskyrėliu savininku, kurį vietiniai vadina Indigo salos Pabaisa.
Kadaise sėkmingai kylantis Niujorko advokatas Hadsonas Renfrou sielvarto genamas apsigyveno saloje. Daug metų jis leidžia dienas vienui vienas, prižiūri savo indigažolių augavietes, gamina indigo dažus ir visai neketina tenkinti įkyrių kino įmonės poreikių ar nusileisti netramdomam Sonės smalsumui. Bet kai juos užgriūva uraganas, siaučiantis Karolinos pakrantėse, tarp dviejų sielų užgimsta draugystė. Netrukus Hadsonas, ilgai dangstęsis stačiokiškomis manieromis, pasiduoda ir pasirodo kaip trapus žmogus, be galo trokštantis atleidimo ir galimybės dar sykį išbandyti savo laimę.
Tai pasakojimas apie išsilaisvinimą iš praeities, nuodėmių atpirkimą, susitaikymą ir meilę, kuri užgydo ir giliausias žaizdas.
T. I. Lowe sujungia į viena ir rimtus dalykus, ir nepakartojamo humoro jausmo padiktuotą stilių, o jos Sonė Beits slepia jėgą, kurios negali nepastebėti Nuostabus skaitinys!
Francine Rivers, New York Times bestselerių Redeeming Love ir The Lady‘s Mine autorė
Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija
„Išdidumo kalinė“ – antrasis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Pagal knygą vyko ekskursijos, skaitytojai patys savarankiškai keliavo ir tebekeliauja romane aprašytais keliais.
Romano centre – nepelnytai užmirštos, bet ryškų pėdsaką istorijos puslapiuose palikusios trys moterų kartos: Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Hochstadė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostrogiškaitė. Intriguojantis šių emancipuotų moterų gyvenimas – tai kova už savo teises ir bandymas įsitvirtinti patriarchalinėje visuomenėje. Bona Sforca globoja Beatą kaip savo dukrą. Palaimina santuoką su Lietuvos didžiojo etmono sūnumi. Tokią retą santuoką – iš meilės. Visgi Beatai, vienai turtingiausių XVI a. didikių, ir jos dukrai Elžbietai likimas nepašykšti sunkių išbandymų.
* ŽYGIMANTAS SENASIS IR ŽYGIMANTAS AUGUSTAS NAUJOJE ŠVIESOJE * ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA * STEPONAS BATORAS IR ONA JOGAILAITĖ * KARALIŠKUOSIUOSE RŪMUOSE BESISUKIOJANTYS BURTININKAI IR ALCHEMIKAI * KOVOS PRIEŠ MASKVĄ BEI VALDOVŲ PAŠONĖJE VYKSTANČIOS INTRIGOS, SĄMOKSLAI, DRAMOS IR IŠDAVYSTĖS *
„Šis romanas kelia pamatinius klausimus: kaip konkreti epocha paveikia žmogaus likimą? Kaip įmanu pasipriešinti gniuždančiam taisyklių, draudimų bei aplinkybių voratinklio spaudimui? Kokia kaina sumokama už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti? Kartu su romano herojėmis sprendžiant šias egzistencines lygtis, praeitis ir joje gyvenę žmonės tampa mums artimesni, o jų patirtys skatina mąstyti, kas sieja ir skiria mus, skirtingų erdvėlaikių gyventojus.“
Kultūros istorikas Aurimas Švedas
„Kartais istorijos pačios tave susiranda netikėčiausiose vietose. Pirmą kartą apie Beatą Ostrogiškę išgirdau kopinėdama Aukštųjų Tatrų viršūnėmis. Būtent Beata yra laikoma pirmąja turiste Tatrų kalnuose. Kodėl? Romano skaitytojas sužinos tai knygos pabaigoje. Pradėjusi daugiau domėtis šia asmenybe, aš tarsi siūlų kamuolį ėmiau vynioti mažai kam žinomą istoriją, kurioje nestinga karališkųjų intrigų, išdavysčių, dramos, fatalizmo, o geografija aprėpia ne tik Vengrijos karalystę ir jos kraštus, priklausančius šiandieninei Slovakijai, bet ir Lenkijos karalystę bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.“
Sonata Dirsytė
„Imperatorienė“ – naujas ir netikėtas žvilgsnis į vienos žymiausių ir mylimiausių karališkųjų porų – Sisi ir Pranciškaus – meilės istoriją. Tai labai šiuolaikiškai parašytas romanas apie meilę ir savęs atradimą. Serialų „Bridžertonų kronikos“ („Bridgerton“) ir „Karūna“ („The Crown“) bei Sarah'os MacClean ir Lisos Kleypas romanų gerbėjai, ši knyga – kaip tik jums!
1853-ieji. Šešiolikmetė Bavarijos princesė Elžbieta, visų meiliai vadinama Sisi, yra griežtai nutarusi laukti tikros, galvą pamesti verčiančios meilės. Bėda ta, kad jos motina apie tai nė girdėti nenori. Užsispyrėlė Sisi nusileisti, žinoma, irgi neketina. Galų gale, juk ne jos problema, kad vyresnė sesuo Elena pagaliau „suaugo“ ir sutiko tekėti už Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Habsburgiečio.
Tuo metu Vienoje imperatorius Pranciškus taisosi po pasikėsinimo į jo gyvybę. Išvengęs mirties jaunuolis rimtai susimąsto apie savo bei karalystės ateitį ir nusprendžia, kad atėjo laikas „susitupėti“. Motina jam jau numačiusi puikią kandidatūrą: Bavarijos princesę Eleną. Po neilgų derybų sutariama, kad per artimiausią Pranciškaus gimtadienį bus iškeltos vestuvės, užtikrinsiančios politinę sąjungą su Bavarija.
Tačiau atvykęs į Bavariją Pranciškus – netikėtai sau pačiam – susižavi Elenos seserimi Sisi. Ir ši pagaliau išgyvena tai, apie ką anksčiau žinojo tik iš poetų eilių ir girdėjo bardų giesmėse.
Rašytojos Gigi Griffis silpnybė – menkai žinomi istoriniai faktai, ne itin mėgstamos (turinčios savo nuomonę) moterys ir viskas, kas susiję su Europa. Beveik dešimtmetį klajojusi po pasaulį, G. Griffis šiuo metu gyvena Portugalijoje. „Imperatorienėje“ papasakota istorija rodoma ir platformoje „Netflix“.
„Prabanga ir puošnumu pulsuojantis romanas. Šioje istorijoje nenuvilia niekas.“
Publishers Weekly
„Tiesiog žavinga. G. Griffis mums padovanojo dvi herojes – tokias įžūlias ir žavias seseris, kad tiesiog fiziškai norisi įsirangyti tarp puslapių joms į kompaniją. Dar pridėkite rūmų intrigas ir nepajusite, kaip skaitant prabėgs pusė nakties.“
Meg Waite Clayton (romanų „Paskutinis traukinys į Londoną“, „Trečiadienio seserys“ autorė)
„Šviežias, energingas ir naujas požiūris į legendinę moterį. Garantuotai padidins Sisi gerbėjų būrį.“
Rašytoja Evie Dunmore
Nes jinai – jo žmogus. Ne tam, kad jis ją pasisavintų. O tam, kad sutiktų ją su meile.
Ruta ir Gormas. Ji – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Jis – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką. Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi.
Septintas susitikimas viską pakeitė. Subrendę, išgyvenę skyrybas, naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas – jie pagaliau surado vienas kitą.
„Mano žmogus“ pasakoja bendrą Rutos ir Gormo istoriją: kalba apie Rutos santykį su tapyba ir pripažinimu, apie Gormo pastangas išsivaduoti iš verslininko rutinos ir pasiryžus drąsiems pokyčiams susikurti prasmingesnį gyvenimą.
„Mano žmogus“ – nuostabus ir ambicingas romanas apie bekompromisį meną ir brandžią meilę. Perskaitysite jį vienu prisėdimu.“
Jyllands-Posten
TIKIU, KAD KUO ŽMOGAUS GYVENIMAS SUDĖTINGESNIS, TUO DAUGIAU ŠIS IŠ JO GALI PASIIMTI IR DUOTI KITIEMS.
Ši knyga tarsi pokalbis. Terapinis pokalbis tarp dviejų lyg ir nepažįstamų, tačiau kartu žmogiškojo nežinojimo ir kasdieniškų atradimų kelyje esančių žmonių.
Šįkart žurnalistė Dalia Musteikytė gerokai išplečia savo darbo ribas, kiekvienas klausimas jai itin artimas, asmeniškas, jautrus, o jo atsakymas reikšmingas, projektuojantis būsimus sprendimus. Skaitytojas tuose klausimuose gali atrasti savo mintį, pamąstymą, svarstymą, galiausiai ir atsakymą.
„Žurnalistui įprasta kalbinti žmones apie juos pačius, o čia teko atlikti emocinę savireviziją ir daug ką traukti iš savęs – nuoskaudas, patirtis, dvejones. Žinojau, jei nebūsiu atvira, nesulauksiu atvirumo ir iš Beno, pokalbis bus drungnas. „Abipusė terapija čia mums išeina“, – kartą parašė jis, pridėjęs šypsenėlių. Taip darsyk buvau paskatinta klausinėti toliau.“ – Dalia Musteikytė
Kitas pokalbio dalyvis – kunigas Benas Lyris atskleidžia visą savo žmogiškąjį tikėjimu paremtą žinojimą, perleisdamas jį per asmeninius patyrimus, išgyvenimus, dabarties jausmus.
„Tikiu, kad skaitydami šią knygą žmonės bus palytėti paties Dievo artumo. Turbūt negalime visi būti labai dieviški, labai šventi, bet visi galime būti žmogiški. Tegul mūsų knygos puslapiai, mano, jūsų knygos puslapiai, mūsų žmogiškumas kiekvieną priartina prie jo paties širdies pasaulio. Linkiu, kad tame širdies pasaulio kampelyje jis sutiktų Dievo veikimą – veikimą to, kuris ateina, apsigyvena, myli, apkabina ir gydo.“ – Benas Lyris
„Nėra stebuklingos tabletės žmogaus tikėjimui, laimei, kaip tik pasitikėti Dievu, padaryti jam vietos. Ir Dievas nėra tas, kuris sutvarko žmogaus gyvenimą be jo paties pastangų. Dievas, pasikartosiu, yra gyvenimo bendradarbis, palydintis, einantis, saugantis, apkabinantis, padrąsinantis. Svarbiausia – nusidėjus ir silpnumo akimirką ne nuteisiantis, bet keliantis ir gydantis. Kristus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų visose gyvenimo formose, visuose pavidaluose.“ Nesako: atėjau, kad žmonės egzistuotų, vegetuotų, būtų baudžiami, susargdinami, bet priešingai – kad būtų išgydyti. Kaip dažnai nerandame Dievo ir neturime šios malonės, nes ne visada esame atviri ir ne visada jo ieškome, tikime, kad viską apie jį žinome, kaip ir apie savo mylimuosius, su kuriais dažnai apsiprantame ir nematome buvimo kartu stebuklo.“