Elektroninės knygos

Antrasis Richardo Osmano romanas iš visus rekordus viršijusio, milijonais egzempliorių parduoto „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos.

Kitas ketvirtadienis...

Elizabetė gauna laišką iš seno kolegos, su kuriuo ją sieja ilga istorija. Vyras padarė didžiulę klaidą ir dabar jam reikia pagalbos. Jis papasakoja apie pavogtus deimantus, nuožmų gangsterį ir iškilusį labai realų pavojų savo gyvybei.

Lavonų krūvai augant, Elizabetė į negailestingo žudiko medžioklę įtraukia Džoisę, Ibrahimą ir Roną. O jei jie ras ir deimantus, ką gi, tai būtų nebloga premija.

Tačiau šįkart jie susiduria su priešu, kuris nė nemirktelėjęs nugalabytų keturis senukus. Ar Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas ras žudiką (ir deimantus) anksčiau, nei žudikas ras juos?

„Ričardo natūralus humoro jausmas puikiai perkeltas ir į personažus, ir į dialogus. Vienas malonumas skaityti.“

Kate Atkinson

„Man nepaprastai patiko. Osmanui pavyko ir šį kartą, netgi geriau!“ 

Phillipa Perry

„Mums visiems reikalinga tokia atgaiva. Osmanas vis geresnis ir geresnis.“

Shari Lapena

„Šis sklandus ir lengvas pasakojimas nepalieka abejingų.“ 

The Times

„Jei jums patiko „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, jūsų laukia tikras malonumas, nes ši antroji knyga netgi geresnė.“ 

Good Housekeeping

„Kupina gero humoro ir širdingumo. Osmanas pateikė dar vieną privalomą skaitinį. Man nepaprastai patiko.“
Harlan Coben

„Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas.

Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją. 

Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus. 

Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis. 

„Abi siužetinės linijos – vienodai įtraukiančios ir sklandžios, kiekviena – su savo žavesiu, o autoriaus stilius, nenusileidžiantis pačiai A. Christie, yra ypač įspūdingas.“ 

 Washington Post 

Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).  

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną.

Lilė Kampanelo irgi puikiai žino, ką reiškia pokyčiai. Prieš dvyliktą klasę ji su mama persikelia į Adamsą, Naująjį Hampšyrą, ir abi tikisi, kad čia jų laukia nauja pradžia.

Olivijos ir Lilės keliai susikerta, kai Ašeris įsimyli naujokę, o ši irgi neatsispiria jam. Su Ašeriu ji pirmą kartą jaučiasi laiminga, bet ar tikrai gali juo pasitikėti...

Vieną dieną Olivija sulaukia skambučio: Lilė mirusi, Ašerį apklausia policija. Olivija tiki, kad Ašeris nekaltas, bet meluotų sakydama, kad sūnaus charakteryje nemato jo tėvo temperamento blyksnių. Prasidėjus teismo bylai prieš Ašerį ji suvokia, kad toli gražu ne viską žino apie savo sūnų.

„Piktas medus“ – puikus, įtampos kupinas romanas, nepamirštama meilės istorija, jaudinamai ir giliai tyrinėjanti paslaptis, kurias saugome, ir riziką, kurią prisiimame norėdami būti savimi.

„Skaitant tankiau ima plakti širdis ir, rodos, gali sudužti. Šiame bendrame dviejų bestselerių autorių romane nepriekaištingai susipina Olivijos ir Lilės istorijos, taip sukuriamas provokuojantis pasakojamas apie stiprybę, kurios reikia siekiant meilės ir pritarimo“.

The Washington Post

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų, parašiusi trisdešimt romanų. Prinstono universitete ji įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį.2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

JENNIFER FINNEY BOYLAN (Dženifer Fini Boilan, g. 1958) yra bestselerių autorė, parašiusi aštuoniolika knygų. Kolumbijos universiteto Barnardo koledže jai pirmai suteiktas Annos Quindlen rašytojos rezidentės titulas. Rašo straipsnius The New York Times, savo šalyje gerai žinoma kaip žmogaus teisių gynėja. 

„Nacių konspiracija“ – tai bestselerių autorių Brado Meltzerio ir Josho Menscho meistriškai papasakota mažai žinoma istorija apie nacių sąmokslą Antrojo pasaulinio karo įkarštyje nužudyti Frankliną Rooseveltą, Josifą Staliną ir Winstoną Churchillį.

1943 m., siautėjant karui su nacistine Vokietija, prezidentas Franklinas Rooseveltas siekė svarbaus tikslo – akis į akį suorganizuoti pirmąjį istorijoje susitikimą su savo sąjungininkais Josifu Stalinu ir Winstonu Churchilliu. Šis Didžiojo trejeto susirinkimas Teherane (Iranas) turėjo nulemti kai kurias svarbiausias strategines karo detales. Tačiau apie tai sužinoję naciai pradėjo rengti slaptą planą – sąmokslą, kuris turėjo pakeitęs istoriją.

„Nacių konspiracija“ – tai drąsių operacijų, diplomatinių gudrybių ir politinių intrigų kupina tikra istorija apie lemiamą susitikimą Teherane ir nacių sąmokslą prieš tris didžiųjų sąjungininkų valstybių vadovus. Knygoje pasakojama apie didžiuosius XX a. politinius protus, o lemtingi karo metai aprašomi nevengiant sukrečiančių detalių. Didžiojo trejeto susitikimas pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą. Tačiau nedaug trūko, kad pasaulio istorija būtų pasisukusi visai kitaip.

BRADAS MELTZERIS yra dešimties bestselerių autorius, vienas iš nedaugelio, kurio knygos pateko į bestselerių sąrašą grožinės ir negrožinės literatūros, patarimų, knygų vaikams ir net komiksų kategorijose. Jo knygos yra išverstos į daugiau nei 25 kalbas. Jis taip pat yra History Channel televizijos laidų vedėjas. 

JOSHAS MENSCHAS yra New York Times bestselerių autorius ir dokumentinių televizijos laidų prodiuseris, daugiausia dėmesio skiriantis Amerikos istorijai ir kultūrai. Joshas – apdovanojimus pelniusių History Channel, PBS, National Geographic, Discovery laidų vedėjas, scenaristas ir režisierius. 

„Begalinė sėkmė! Apie Antrąjį pasaulinį karą jau niekada nebegalvosite taip pat.“ 

Bradas Thoras, bestselerių autorius

„Meltzeris ir Menschas yra tikri meistrai.“

Jonas Meachamas, „The Soul of America“ autorius

„Tikra istorija, skaitoma kaip trileris.“

Alexanderis S. Vindmanas, buvęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas

„Išskirtinė ir įsimintina skaitymo patirtis... Įtraukianti nuo pradžios iki galo.“ Bookreporter.com

NAMAI TURĖTŲ BŪTI VIETA, KUR GALI BENDRAUTI IR JUOKTIS. KUR JAUTIESI SAUGUS, PALAIKOMAS IR SUPRASTAS. KUR GALI BŪTI SAVIMI.

Šioje nuostabioje naujoje knygoje Meikas Wikingas aiškina, kokį poveikį namų dizainas daro mūsų gerovei ir kaip, pasitelkę daniškojo hygge principus, galime paversti juos vieta, kurioje ne tik gyvensime, bet ir klestėsime.

Kopenhagoje veikiančio Laimės tyrimų instituto duomenimis paremtoje knygoje pasakojama, kokią didelę reikšmę gali turėti maži pokyčiai, aiškinama, ko imtis, kad bet kuris kambarys atrodytų erdvesnis, kodėl apvalus valgomojo stalas teikia daugiau džiaugsmo ir koks svarbus yra tinkamas apšvietimas.

Nesvarbu, kiek erdvės turite ar koks yra jūsų biudžetas, Meikas parodys, kaip susikurti hygge namus ir tapti pačiais laimingiausiais žmonėmis. 

Meikas Wikingas 2013 m. Kopenhagoje, Danijoje, įkūrė pirmąjį pasaulyje Laimės tyrimų institutą. Jis yra trijų pasauliniais bestseleriais tapusių knygų „Mažoji laimės knyga. Hygge“, „Mažoji laimės knyga. Lykke“ ir „Menas kurti prisiminimus“ autorius. Visame pasaulyje jų buvo parduota daugiau nei 2 milijonai egzempliorių.

Persižegnok ir melskis, kad mirtum... greitai.

Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius — tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas.

Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? Galbūt tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Robertą Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti?

Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras...

„Intriguojantis... ne jautruoliams.“

Heat

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Skaitytojams nuo 13 metų.

Kiti pasauliai ir jų būtybės neturi atimti iš tavęs ŠITO gyvenimo. Jei fantazijos praturtina tavo pasaulį, jei tu daraisi laimingesnė ir labiau mylinti visa aplinkui, tai gerai, bet jei atvirkščiai... vadinasi, ne su tais susidėjai... Taigi būk atsargi.

Jei turėtum galimybę įgyti tobulą draugą, bet tik labai trumpam... ar ryžtumeisi tokiai intrigai?

Algei patinka stebėti kitų gyvenimus, svarstyti, ką galvoja kiti, kas būtų, jei būtų. Svajoti jai atrodo saugiau nei stačia galva nerti į gyvenimą, juk tada gali ir susimauti, nusivilti... 

Kartą kavinėje užkalbinusi moterį, kuri visada užsisako du puodelius kavos, bet išgeria tik vieną, išgirsta mažų mažiausiai keistą pasakojimą apie Tarpinius Pasaulius ir idealias nežemiškas būtybes eidus.

Algė nusprendžia pamėginti „užsisakyti“ nežemišką draugą... 

„Rašau jauniems žmonėms, kurie jaučiasi nepastebėti, yra jautrūs, drovūs, pažeidžiami, neturintys drąsos gyventi. Jei prie tokio prieini arčiau, jis kartais leidžia pažvelgti į savo vidų, ir tu pamatai sielą – susigūžusią, šlapiais lyg ką tik išsiritusio viščiuko sparneliais, o akyse – atsineštas dangus.“ Ilona Ežerinytė

Knygos „Sutikti eidą“ gauti apdovanojimai:

• 2016 m. rankraštis tapo leidyklos „Alma littera“ Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso nominantu;

• 2017 m. pelnė Prano Mašioto premiją, teikiamą už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams;

• 2017 m. pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ paauglių knygų penketuką;

• 2018 m. įtraukta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) Garbės sąrašą.

Ilona Ežerinytė ilgus metus dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Kaip rašytoja debiutavo 2016 m., kai pasirodė net dvi jos knygos: vaikams – „Šunojaus diena“, o paaugliams –„Sutikti eidą“. Vėlesnė autorės kūryba irgi sulaukė palankių skaitytojų bei kritikų atsiliepimų, pelnė ne vieną apdovanojimą. Rašytoja vertinama už jautrią, lyrišką ir elegantiškai parašytą prozą, keliančią egzistencinius klausimus.

Vaikams nuo 8 metų

PASINERKITE Į PASAKOJIMĄ APIE ATRADIMUS IR VAIZDUOTĘ, KURIO ĮVYKIAI KLOSTĖSI IKI ČARLIO IR ŠOKOLADO FABRIKO…

Geriausi dalykai pasaulyje prasideda nuo svajonės.

Nuo pat vaikystės Vilis Vonka svajojo gaminti šokoladą ir dalytis juo su pasauliu.

Suaugęs jis atvyksta į plačiai pagarsėjusią Gurmanų Galeriją pasiryžęs kąsnelis po gardaus kąsnelio pakeisti pasaulį.

Tačiau Vilį persekioja pavydžių šokolado meistrų trijulė, jis pakliūva į spąstus ir atrodo, kad jam gresia visą gyvenimą praleisti liejant prakaitą skalbykloje, todėl prireiks žiupsnelio sėkmės ir kur kas daugiau magijos bei naujų draugų pagalbos, kad jis įgyvendintų tai, kas buvo lemta.

Nes jei esi Vilis Vonka, viskas įmanoma.

Šis gardus pasakojimas apie svajones, draugystę ir šokoladą sukurtas pagal kino filmą „Vonka“, kurį režisavo Paulas Kingas, sukūręs šią istoriją ir kartu su Simonu Farnaby parašęs scenarijų.

Pasakojimą į knygos puslapius perkėlė bestselerių autorė Sibéal Pounder. 

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus – WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn Bridžertonų kronikų septintoji knyga. Tai Hiacintos Bridžerton istorija – mergina jau suaugusi ir pasiruošusi apversti pasaulį aukštyn kojomis...

Visa aukštuomenė sutinka, kad kitos tokios, kaip Hiacinta Bridžerton, nėra. Ji itin protinga, velnioniškai iškalbinga ir, kaip kai kurie tvirtina, geriausia vartojant mažomis dozėmis. Garetas Senkleras laikosi tos pačios nuomonės. Vis dėlto Hiacinta, nors ir erzinanti, užburia jį savo žavesiu.

Gareto ir Hiacintos keliai susitinka per kasmetinį – kaip visada, siaubingą – Smaitų ir Smitų miuziklą. Kiekvienas Gareto žodis Hiacintai atrodo lyg iššūkis. Galiausiai ji pasisiūlo padėti jam išspręsti painų reikalą dėl paveldo. Nėrę į paslaptingą Senklerų istoriją abu supranta, kad atsakymai, kurių ieško, glūdi ne praeityje, svarbiausia – jųdviejų santykis, ir kad nėra nieko paprastesnio ir nieko sudėtingesnio už paprastą bučinį.

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Keturmetė Honoratos Džilet dukrelė praneša mamai, kad jų kieme guli sergantis vyras. Paaiškėja, kad „sergantis“ vyras – Li Koburnas, kaltinamas praėjusią naktį šaltakraujiškai nužudęs septynis žmones. Pavojingas, viskam pasiryžęs ir ginkluotas svečias pažada moteriai, kad abi su dukrele liks saugios, kol darys viską, ką jis lieps. 

Persigandusiai Honoratai Koburnas paaiškina neatsitiktinai patekęs į jos namus – jos žuvęs vyras žinojo kai ką itin svarbaus, ir jai su dukrele gresia mirtinas pavojus, nes nusikaltėliai nori jos vyro surinktus slaptus įrodymus gauti bet kokia kaina. Vienintelė galimybė jodviem išsigelbėti – rasti slaptus dokumentus anksčiau, nei į namus pasibels persekiotojai. Negana to, Honorata netrukus su-pranta nebegalinti pasitikėti ir artimiausiais žmonėmis...

Kas yra kas šioje painioje istorijoje? Kokias paslaptis nusinešė į kapą Honoratos vyras? Ir kur slypi jų įminimo raktas?

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown, rašytojos karjerą pradėjusi 1981 metais, jau pardavė per 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai priverčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Nuo 14 metų

„Žmogus, kuris nejaučia savo širdies plastant nei skausme, nei džiaugsme, žinoma, negali būti laikomas tikru žmogumi.“

Nėra ir nebuvo didesnio stebuklo neturtingo darbininko Jano gyvenime, kaip dukros Klaros Giulos gimimas. Dabar Jano širdis plaka tik dėl greitai augančios mažylės. Kai Klara Giula užauga ir išvyksta iš gimtųjų namų, meilė dukrai ir nepakeliamas jos ilgesys jaukia protą senam tėvui. Janas įtiki, kad jo dukra yra Portugalijos karalienė, o jis – karalius, varganame kaime laukiantis grįžtant nuostabiosios dukros...

Šilta ir kartu labai skaudi istorija apie begalinę tėvo meilę dukrai laikoma vienu geriausių ir reikšmingiausių Nobelio literatūros premijos laureatės Selmos Lagerlöf kūrinių. 

Įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 8 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

Selma Lagerlöf (1858–1940) – švedų literatūros klasikė. Ji buvo pirmoji moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją (1909 m.). Parašė pasaulinę šlovę atnešusias knygas – „Sakmė apie Gestą Berlingą“, „Kristaus legendos“, „Liovenšioldų žiedas“ bei knygą vaikams „Stebuklingosios Nilso kelionės“.

99 gyvenimo epizodai

ATSKALŪNAS

PACIFISTAS

FIZIKAS

KAZANOVA

PABĖGĖLIS

MAIŠTININKAS

GENIJUS

MANOTE PAŽĮSTANTYS EINŠTEINĄ? DAR PAGALVOKITE

Jo veidas iškart atpažįstamas. Jo pavardė – genijaus sinonimas. Šiandien Einšteinas yra pirmeivis ir žmogus, simbolizuojantis gerokai jį pranokstančius dalykus: mokslo pažangą, mąstymo galią ir net visą epochą. Bet kas iš tiesų buvo Einšteinas?

Albertas Einšteinas – Nobelio premiją pelnęs fizikas, sukūręs bendrąją reliatyvumo teoriją ir atradęs juodąsias skyles. Jo vardu pavadintas itin radioaktyvus cheminis elementas Nr. 99, taip pat jis – aukštosios mokyklos atskalūnas. O FTB jam buvo sukurpusi net 1 400 puslapių bylą. Ir tai toli gražu ne viskas...

Šioje knygoje Samuelis Graydonas nupučia dulkes nuo garsiausio pasaulyje mokslininko gyvenimo istorijos. Be to, kad čia rasite daug informacijos apie jo neįtikėtinus išradimus ir mintinius eksperimentus, pakeitusius pasaulį, autorius pasakoja ir apie dingusią jo dukterį bei meilės laiškus, apie pabėgimą nuo nacių ir pokštus, pasakotus liūdinčiai papūgai Bibo pralinksminti, apie tai, kaip jis atsisakė tapti Izraelio prezidentu. Knygoje Einšteinas laike ir erdvėje pasakojamos devyniasdešimt devynios nepamirštamos istorijos apie žmogų, pakeitusį požiūrį į visatą, laiką ir mūsų vietą joje.

Naujas jaudinantis, tikrų įvykių įkvėptas bestselerio „Bičių dūzgesys“ autorės romanas apie istorijos kryžkeles, vaikystę ir karą.

Kas tau atsitiko? Nebenoriu prisiminti. Ką tu praradai? Tiek daug. Ką tu matei? Viską. Kur tu buvai, Arnai? O kur tu, Ilze? Taip toli kaip karas ir taip arti kaip naktimis juos skyrusi siena. Taip toli ir taip arti kaip abiejų pradingusi tėvynė. Taip toli ir taip arti kaip baimė ir badas. Taip toli kaip įveikta senoji miesto siena, taip arti kaip karštas oras skriejant kulkai ar bombai, kuri krisdama iš dangaus vieną gyvybę atima, o kitos pasigaili. Taip toli ir taip arti kaip atsitiktinumas, kuris, pasiuntęs juos skirtingais keliais, atvedė ten pat tuo pačiu metu.

Pasakojimas apie dvi šeimas iš skirtingų Rytų Prūsijos kraštų, per Antrąjį pasaulinį karą priverstas bėgti iš tėvynės.

Apie Ilzę ir Arną, kurių nerūpestingą vaikystę nutraukia bombų sprogimai ir liepsnų pašvaistės. Ilzės šeima, gelbėdamasi nuo artėjančios sovietų armijos, atšiaurią žiemą palieka namus ir keliauja per karo siaubiamą šalį, nežinodama, nei kur, nei kada baigsis jų alinanti kelionė. Arnas su motina bėga į dar besiginantį Kionigsbergą ir slapstosi griuvėsiuose, vildamiesi po karo vėl suburti išblaškytą šeimą.

Per dviejų jaunų žmonių likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarinės Jūratės ašaros gija, išausta iš Lenkijos miškų glūdumoje gimusių pasakų.

„Meistriškai sukurta knyga, kuri sykiu ir gniaužia širdį, ir sušildo.“

The Washington Post

Atmerk akis ir žiūrėk, kol jos amžinai neužsimerkė.

Nuostabaus grožio ir originalumo romanas apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių keliai susikerta okupuotoje Prancūzijoje liepsnojant Antrojo pasaulinio karo pragarui.

Mari Lorai, aklai nuo šešerių metų, pasaulis yra labirintų virtinė. Kad nepaklystų ir rastų kelią namo, tėvas padaro jai miniatiūrinį Paryžiaus rajono, kuriame jie gyvena, maketą. Tačiau baigiantis karui naciai okupuoja Prancūzijos sostinę ir ji su tėvu pabėga į senovinį Sen Malo miestą šalies šiaurėje.

Jaunas vokietis Verneris, savo pirmąjį radijo imtuvą radęs šiukšlyne, tampa puikiu šių naujoviškų aparatų meistru ir tai jį atveda jį į Hitlerjugendo mokyklą, paskui – į specialųjį dalinį vokiečių armijoje. Galiausiai jis patenka į Sen Malo – miestą, kur susikirs jo ir Mari Loros keliai.

Nors Mari Loros ir Vernerio istorija vyksta karo metais ir istorinę aplinką rašytojas atkuria labai tiksliai, šis romanas – ne apie karą, o apie žmones kare, apie tai, kaip karas keičia juos ir jų likimus. Šioje puikioje, jaudinančioje istorijoje jaunuolių gyvenimus nušviečia neregimoji žmonių gerumo šviesa, perskrodžianti ir juodžiausią tamsą. 

Pagal knygą sukurtas to paties pavadinimo Netflix serialas.

„Juvelyriškai sudėliota praėjusio laiko mozaika, visos detalės tobulai sulimpa. Doerrio stilius ir vaizdingumas nepaprasti. Seniai koks romanas buvo mane taip pakerėjęs. Papasakota istorija vis neišeina iš galvos“

Abraham Verghese, knygos „Vienuoliktas įsakymas“ autorius

Įvairiomis premijomis apdovanotas amerikiečių rašytojas Anthony Doerris (g. 1973) vertinamas už gebėjimą subtiliai atskleisti žmogaus prigimties sudėtingumą ir sukurti ypatingą užburiančią atmosferą, kur detalių tikslumas ir istorinė tiesa dera su poetiškumu ir ypatingu kalbos grožiu. „Alma littera“ yra išleidusi jo romanus „Paukščių miestas debesyse“, „Malonės sniegas“ (vertė Z. Marienė) ir apsakymų rinkinį „Kriauklių rinkėjas“ (vertė N. R. Chijenienė).

Bestselerių autorė Mary Higgins Clark sukūrė įtampos ir intrigų kupiną istoriją apie šeimą, pradedančią atsigauti po žiauraus vieno jos narių nužudymo.

Ronaldas Tompsonas nepasmaugė Ninos Peterson – vis dėlto po poros dienų Konektikuto valstijoje jam bus įvykdyta mirties bausmė pripažinus jį kaltu pagal visą klasikinę teismų praktiką. Deja, Tompsono mirtis nenumalšins Ninos sutuoktinio Stivo skausmo ir pykčio. Tompsono mirtis neišsklaidys Ninos šešiamečio sūnaus Neilo, tapusio savo motinos žiaurios mirties liudytoju, baimių. Karčių prisiminimų iš jų atminties neištrins ir žurnalistės Šeron Martin, palengva tampančios jų gyvenimo dalimi, meilė ir atjauta. Gal žaizdas užgydys laikas, bet prisidengęs tamsa nepažįstamasis – klastingas psichopatas, nužudęs jau ne vieną moterį – laukia tinkamos progos smogti dar kartą...

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, didžiulio populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark – daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Norėjau grįžti į gimtąją žemę ir pamatyti ją kitu žvilgsniu. Tik nežinojau, kaip tai padaryti, nes rasti šeimą atrodė neįmanoma, beveik taip pat neįmanoma, kaip kupranugarių mergaitei tapti garsiu modeliu.

Tarptautiniu bestseleriu tapusios knygos „Dykumų gėlė“ autorės gyvenimo istorijos antroji dalis.

Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie lyties organų žalojimą Afrikoje ir pasidalijo asmenine patirtimi. 1997 metais ji tapo Jungtinių Tautų ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje.

Nors Waris Dirie pabėgo iš Somalio, ji niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi. Bado ir prievartos kupinas gyvenimas, kur moterys neturi balso, vos nepasiglemžė jos pačios, bet kartu jis suteikė stiprybės ir atsparumo likimo smūgiams. Drąsi, atkakli, pajuokauti nevengianti moteris po dvidešimties metų pagaliau grįžta į Somalį aplankyti artimųjų, bet visų pirma ją gena motinos ilgesys.

Ši knyga yra Waris sugrįžimo istorija ir nepaneigiamas įrodymas, kad galima ką nors labai mylėti, bet drauge išsaugoti teisę kovoti su mylimo žmogaus ydomis.  

„Dykumų aušra“ – tai pasakojimas apie sugrįžimą namo.

„Neįtikėtina drąsa, didžiausias įkvėpimo šaltinis.“ 

Eltonas Johnas

https://www.desertflowerfoundation.org/

Labiausiai įkvepiančios Beno Lyrio mintys

Mūsų gyvenimas – nepaprastas stebuklas, jis dieviškas tiek, kiek gebame įdėti širdies.

Kiekvienas šios knygos sakinys tegu įkvėps tave išlukštenti iš savo gyvenimo ką nors gražaus, net ir pilkoje buityje pamatyti gyvenimo gėles, nesustoti prie smulkmenų, kurios įkalina baimėje, sustingdo, neleidžia eiti į priekį, verčia nerimauti. Linkiu kiekvienai dienai skirtoje mintyje rasti ramybę.

Kiekvienos dienos sakinyje perskaitęs žodį Meilė, paklausk savęs, už ką myli šią dieną, pamąstyk, kaip ši mintis galėtų padėti visiškai atsiverti gyvenimui, apkabinti jį iš visos širdies. Drąsos!

Jeigu norime tapti išties laimingi, turime besąlygiškai mylėti vieni kitus. Nepastebėti aplinkinių trūkumų, neprikišti jų, o matyti tai, kas vertinga. Meilė nebūtinai pakeičia kitus, bet visada perkeičia mus.

*

Jeigu gebame mylėti save, šalia mūsų esantieji taip pat įgyja galią mylėti save.

*

Tavo vidus – meilės sodas. Jame auga tai, ką pasodini.

*

Jeigu nerasi Meilės, atlaidumo, gerumo, šviesos savyje, viso to neišvysi ir kituose.

*

Išmok dėkoti. Tai, ką turi, kas esi ir kur esi, yra dovana tau, priimk ją dėkinga širdimi.

*

Negyvenai, jei manai, kad laimė – tik turėti, o ne būti.

Benas Lyris – mylintis savo širdies Gyvenimą ir norintis Kitiems padėti pamilti Jų pačių kelią. Vidinės drąsos ir Gyvenimo nešėjas, širdyje tikintis, kad Kiekvienas žmogus turi nueiti ne kitų patarimų ir receptų, bet savo vidaus kelionę. Kviečiantis kvepėti ne kvepalais ar kerėti išore, bet gerumu.

Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.

Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.

Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.

Gina Viliūnė (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.

Skaitytojams nuo 10 metų

„Turime būti atsargūs. Budrumas nulemia mūsų likimą. Jei norime ilgai gyventi ir džiaugtis pasauliu, net ir linksmybės akimirkomis negalime užmiršti, kiek daug pavojų mūsų tyko. Turime nuolat saugotis. Ir tada viskas bus gražu.“

Bembis daug išmoko, išvengė mirtinų spąstų ir dabar jis jau suaugęs, grakštus ir didingas miško valdovas. Jis ir Falinė tik ką susilaukė jauniklių – dvynukų Geno ir Guri. Jie žavūs ir žaismingi, nuolat smalsiai tyrinėja gamtos pasaulį. Tačiau gyvenimas miške tiek gražus, kiek ir pavojingas – Bembio šeimos laukia ne tik nuotykiai, bet sudėtingi, skaudūs išbandymai. 

Ar pavyks Bembiui ir Falinei atlikti svarbiausią savo gyvenimo misiją – apsaugoti mažylius nuo tykančių grėsmių ir išmokyti gyventi savarankiškai?

Antroji klasika tapusios „Bembio“ istorijos dalis, kupina jaudinančių nuotykių ir jautrių akimirkų, suvirpins skaitytojo širdį ir dovanos šiltą, neišdildomą įspūdį. 

„Labiausiai stebina tai, kad iš naujo skaitydamas šią knygą supranti, jog ji tarsi parašyta šiandien.“

Daniel Arnet, SonntagsZeitung

„Bembio vaikai. Miško šeimos istorija“:

• antroji vaikų literatūros klasika tapusio „Bembio“ dalis

• ugdo literatūrinį skonį, empatiją ir skatina pažinti, gerbti, tausoti gamtą ir gyvūnus;

• skatina suprasti pasaulio įvairovę, tykančius pavojus ir išbandymus, o kartu nenuleisti rankų ir džiaugtis gyvenimu;

• puikus skaitinys visai šeimai, sukelsiantis daug diskusijų ir jaudinančių akimirkų.

Skaitytojams nuo 14 metų

Trapi ramybė.

Paslaptingas perspėjimas.

Prasidedantis chaosas.

Mirštantis ponas H – vienintelis Džeikobo ryšys su slaptu senelio Abės gyvenimu – patiki jam paskutinę misiją: surasti moterį vardu V ir pristatyti jai ypatingąją Nurą. 

Nura persekiojama. Ji yra svarbi senovinės pranašystės, kalbančios apie artėjančią apokalipsę, dalis. Jei pavyks apsaugoti Nurą – bus išsaugota visų ypatingųjų pasaulio ateitis. 

Kadaise V buvo galingiausia ir paslaptingiausia senelio bendražygė, tačiau dabar ji slapstosi ir nė už ką nenori būti surasta...

Turėdamas tik keletą užuominų, kaip rasti V, sekamas senų priešų ir nenutuokdamas, kas laukia priešaky, Džeikobas Portmanas drąsiai tęsia savo epinę ir jauduliu pulsuojančią kelionę naujoje „Ypatingų vaikų namų“ dalyje „Paukščių sąskrydis“.

„Jaudinantis, Timo Burtono filmus primenantis kūrinys su paslaptingomis, gąsdinančiomis fotografijomis.“ 

USA Today

Ransom Riggs – amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė serija „Ypatingų vaikų namai“. Vaikystėje buvo reguliariai maitinamas vaiduoklių istorijomis ir britų komedijomis, o tai turbūt paaiškina, kodėl jo knygos būtent tokios, kokios yra. Yra net didesnė už nulį tikimybė, kad jis kaip tik dabar tavo namuose ir stebi tave iš palovio. (Gali patikrinti. Mes palauksim. Jei ne, bet kada gali rasti jį tviteryje: @ransomriggs.) Sukurti seriją jį įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja. Kai kurias darniai įsiliejančias į kūrinio pasaulį ir jį praturtinančias nuotraukas matome serijos knygose. 

„Šimtas metų vienatvės“ – Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą pakeitęs kūrinys. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos, tapo žinomiausiu magiškojo realizmo žanro pavyzdžiu literatūros istorijoje.

Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengia¬mai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą.  Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.

„Daugiau šviesos, sąmojaus, išminties ir poezijos, nei būtų galima tikėtis iš šimto metų literatūros apskritai, o ne vieno žmogaus.“ 

Washington Post 

Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešioli¬kos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Ne¬priklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.

„Mirties šokis“ – tai pirmoji Ihorio Mychailyšyno knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase.

Ihoris Mychailyšynas, pagal išsilavinimą advokatas, neturėdamas jokios karinės patirties tapo vienu pirmųjų savanorių, 2014 m. išėjusių ginti savo šalies. Ihoris ne tik pats dalyvavo 2013 m. gruodžio mėn. Maidane prasidėjusiuose protestuose, tačiau grodamas pianinu, pastatytu tiesiai ant ardomo aikštės grindinio, pavojaus akivaizdoje įkvėpė ir kitus žmones. Rusijai 2014 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą, jis išėjo ginti savo šalies, o po liūdnojo Ilovaisko mūšio nelaisvėje praleido 119 dienų. Baigęs karinę tarnybą Ihoris baigė fortepijono specialybę Kijevo muzikos akademijoje ir rašė knygas. Tačiau, deja, nauju gyvenimu ilgai pasidžiaugti neteko. Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje, pareigos šaukiamas, Ihoris vėl išvyko į karštus taškus ginti savo šalies.

Kapitalistinis realizmas laikomas populiariausia Marko Fisherio idėja. Jos pagrindu tapo Žižeko mintis, jog „lengiau įsivaizduoti pasaulio nei kapitalizmo pabaigą“. Fisherio siekis šioje knygoje yra apžvelgti sąlygas, kurios verčia dabartinę sistemą laikyti neišvengiama. Jo išvados sukrečiančios: nors kapitalistinis realizmas pripažįsta, jog kapitalizmas nėra ideali sistema, tačiau įtaigiai verčia mus manyti, kad kitokia sistema yra tiesiog neįmanoma. To pasekmė – visuomenės su atrofavusiomis vaizduotėmis, ištisa psichologinių negalių puokšte ir bendra apatija.

VERIANTI NŪDIENOS EKONOMINĖS SISTEMOS ANALIZĖ

Nors pats Fisheris tapo kultiniu autoriumi dar pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, derindamas akademinę veiklą su k-punk tinklaraščio rašymu, labiausiai jį išgarsino 2009 m. išleistas „Kapitalistinis realizmas“.

„Nevyniokime į vatą: Fisherio užkrečiančiai paskaitoma knyga yra tiesiog geriausia mūsų būklės diagnozė, kurią turime! Išblaivinantis kvietimas kantriai teorinei ir politinei veiklai.“ Slavoj Žižek

„Kapitalistinis realizmas nėra originaliai nukaltas terminas. Jis vartotas dar 7-ajame deš. Vokiečių pop atlikėjų ir Michaelo Schudsono knygoje Advertising, The Uneasy Persuasion, kur buvo parodijuojamas socialistinis realizmas. Nauja manojoje šio termino vartosenoje yra išplėsta – netgi perspausta – reikšmė, kurią jam suteikiu…“

Mark Fisher

„Filosofijoje pėsčiomis“ prancūzų filosofas Frédéricas Gros stebi mąstytojus, kurie taip pat žvelgė į vaikščiojimą kaip centrinę savo veiklos vietą, ir apmąsto tokias įdomybes kaip tai, kodėl Henry‘is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, priežastį, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją. Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche ėjo, kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo, kad prasiblaškytų nuo kontempliacijos.

Frédéricas Gros dėsto Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po), ten pat dirba ir akademinį – tyrėjo – darbą, domisi teisės, psichiatrijos, karo filosofija. Tiesa, „Filosofijoje pėsčiomis“ akademinė filosofija jam nėra tokia svarbi. Šioje knygoje autorius kopia į kalnus ir leidžiasi į mąslius miško takelius kartu su Friedrichu Nietzsche, šlitinėja miesto gatvėmis paskui Charles’į Baudelaire’ą, bando pagauti kiekvieną vienatvės saulėtekį su Henry’iu Davidu Thoreau, gydosi melancholiją su Gérard’u de Nervaliu, bando išjudinti mintį vaikštinėdamas kartu su Jeanu-Jacques’u Rousseau.

„Filosofija pėsčiomis“ – pasakojimas apie šių žmonių ir jų minčių istoriją pasitelkiant vieną juos jungiantį elementą: aistrą eiti (ir mąstyti!) savomis kojomis. Gali įkvėpti pasivaikščiojimui net patį įnirtingiausią namisėdą.

Sukurta remiantis tikra specialiojo bolševikų agento žudiko istorija.

 „Perskaitęs Gerhardo Bėgeleino bylą, supratau, kokia ši istorija spalvinga. Tai tikrai ne šviesus kovotojo paveikslas. Matyt, šėtonas jam pažadėjo kažką tokio, už ką jis sutiko parduoti savo sielą“. – M. Milinis

Karjeristas, išdavikas, psichopatas, atstumtasis. Jis vilki Lietuvos partizanų uniformą. Kalba ir elgiasi kaip partizanas. Įsilieja į jų gretas, įgyja pasitikėjimą ir... klastingai juos žudo. Infiltruotų smogikų ranka nesudreba net išvydus maldaujančias vaiko ar moters akis. 

Tikrais įvykiais pagrįstoje knygoje pasakojama vokiečio Gerhardo Bėgeleino, specialiojo agento Klevo, istorija.

Kaip vokietis galėjo tapti smogiku? Juk jaunuolio laukė puiki vermachto karininko karjera. 1941 m. lapkritį jis dalyvavo mūšiuose dėl Maskvos, buvo sužeistas. Pagijęs paskirtas į „Vokiečių Arabijos legioną“ ir su juo išsiųstas į Persiją. Tačiau po katastrofa vokiečiams pasibaigusio Stalingrado mūšio teko grįžti į dabartinės Ukrainos teritoriją. Paskui – tarnyba Kroatijoje, puskarininkių kursai Kiustrine, gautas oberfendricho laipsnis, konfliktas su buvusiais sąjungininkais italais, desantas jūra į Sardiniją ir galiausiai – į Rytų Prūsiją.

Kas lėmė, kad galėjęs tapti karininku jaunuolis virto smogiku? Ir kas atsitiko Mėmelyje, kad belaisviu susidomėjo pats MGB specialiosios paskirties 2N skyrius?

Mindaugas Milinis - klaipėdietis, istorinių knygų apie partizaninį pasipriešinimą ir Afganistano karą autorius, istorinės studijos apie mūšius dėl Klaipėdos (Mėmelio) 1944-1945 m. bendraautoris.