Elektroninės knygos

Skaitytojams nuo 14 metų

Ryklio pilve randamas butelis su laiškais iš dingusio „Britanijos“ laivo. Laiškai apgadinti jūros vandens, tad žinomos tik koordinatės, kur butelis buvo išmestas. Manoma, kad tai atsitiko prie Patagonijos krantų, laivas sudužęs, o kapitonas Grantas su likusiais gyvais jūrininkais pateko į nelaisvę.

Prasideda nuotykių ir išbandymų kupina paieškų kelionė jūrų keliais, į kurią leidžiasi kapitono Granto draugas lordas Glenarvanas su Granto vaikais. Kelionė pareikalaus daug jėgų, ištvermės, proto aštrumo, joje atsiskleis tikrieji herojai ir apsimetėliai, o keliautojus lydės pavojai, dramatiški įvykiai ir išdavystės. 

Vieno garsiausių XIX a. prancūzų rašytojo literatūros klasika tapusi knyga skaitytojui dovanos nepaprastą nuotykį, vaizduotę kurstančius kelionių aprašymus ir jaudinantį pasakojimą apie drąsą bei ryžtą, kurie padeda įveikti net sudėtingiausius išbandymus.

Knyga įtraukta į aštuntos klasės rekomenduojamų knygų sąrašą.

„Kapitono Granto vaikai“:

• Pasaulinė nuotykinės literatūros klasika;

• Nuotykių ir netikėtų siužeto posūkių kupina knyga;

• Įdomūs geografiniai, botaniniai, zoologiniai ir kitų mokslinių faktų aprašymai.

Jules Verne – prancūzų rašytojas, laikomas vienu garsiausių XIX a. rašytojų, padaręs didelę įtaką Vakarų literatūrai, neretai jis vadinamas mokslinės fantastikos „tėvu“. Jis parašė tokias knygas, kaip „Aplink pasaulį per 80 dienų“, „20 000 mylių po vandeniu“, „Kelionė į žemės centrą“ ir kt. Knyga „Kapitono Granto vaikai“ pirmą kartą buvo išleista XIX a. antroje pusėje ir nuo to laiko yra skaitoma tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų. Pagal knygą pastatyti net keli kino filmai. 

Skaitytojams nuo 10 metų

Kodėl Varnų kaime vyksta tiek keistų, mįslingų ir paranormalių dalykų? Šis prikaustantis dėmesį ir netikėtų siužeto posūkių kupinas „Tamsos mokyklos“ ir „Apleisto namo“ tęsinys pateiks tamsų ir bauginantį atsakymą. 

1621 metai.

Dvylikametės Koletės Zvart motina apkaltinama raganystėmis ir sudeginama ant laužo. Koletė prisiekia atkeršyti motiną pražudžiusiam pilies valdovui, tačiau proga taip ir nepasitaiko. Ją kartu su broliu Bertu globoti pasiima mįslingasis Maksimilianas.

Keistasis žmogus parsiveda vaikus į savo pilį. Ten Koletė su Bertu sužino, ką mama nuo jų slėpė visą gyvenimą ir kas iš tikrųjų yra juos priglobęs vyras. Koletė nori susigrąžinti savo mamą, bet tam ji turės pasitelkti juodąją magiją. Ar tam pasiryš? Pasekmės gali būti labai baugios...

O tada Koletė suranda seniai užmirštą sodą ir amžinojo gyvenimo šaltinį. Ar mergaitė išdrįs pasinaudoti šaltinio galia? Juk amžinas gyvenimas turi savo kainą, o ji nenori likti viena.

„Užmirštas sodas“:

• šiurpuliukų kupina knyga patiks vaikams, mėgstantiems paslaptingas, įtempto siužeto istorijas;

• parodo, kad blogu negimstama, o tampama;

• rodo, kokia žmogui yra svarbi šeima ir ką dėl jos jis gali padaryti;

• turtina kalbą ir literatūrinį skonį.

Sandra J. Paul – belgų rašytoja ir leidyklos „Hamley Books“ savininkė, angliškai parašytus kūrinius pasirašinėjanti Joanne Carlton slapyvardžiu. Ji kuria netikėtų posūkių kupinus įtempto siužeto psichologinius trilerius. „Tamsos mokyklos“ serija sulaukė daugybės jaunųjų skaitytojų dėmesio.

Jolita Herlyn – Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose. Autorė meistriškai tapo psichologinius veikėjų portretus, tikrus įvykius supindama su vaizduote ir kurdama mums atpažįstamą ir artimą jausmų, svajų ir santykių pasaulį.

Įtraukiantis nuotykių ir paslapčių, pranašiškų sapnų, vidinių demonų šėlsmo, o kartu ir itališko būties lengvumo kupinas romanas apie savęs ir laimės paieškas, vyro ir moters ryšį, paklydimus, kaltės jausmą, vaikystės traumas, atleidimą, gyvenimo baimes, vienatvę, taip pat moterų savivertę, tvirtybę, atvirumą pasauliui ir seserystės svarbą.

Žurnalistė Johana su savo vyru, dokumentinių filmų prodiuseriu Robertu, iš Vokietijos ketina persikelti gyventi į prosenelių žemę Italiją. Po ilgų paieškų Johana ne tik randa įspūdingą senovinę vilą tarp tapybiškų Toskanos kalvų, bet netikėtai sutinka ir moterį, kuri atveria jai duris į savęs pažinimo kelionę. Tačiau vila lyg užkerėta neskuba įsileisti naujų šeimininkų, o vidinių pokyčių kelias irgi ne toks tiesus, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kas yra laimė? Ar išsipildžiusios svajonės ir įgyvendinti tikslai? Ar ji priklauso nuo vietos, kur esi, ir nuo aplinkinių? O gal tai būsena, kuri praplasnodama šmėsteli it spalvingas drugelis?

Meilė gyvenimui – kiekvienos laisvos sielos kelias į laimę.

Autorė mėgsta cituoti Milaną Kunderą: „Rašytojas nugriauna savo gyvenimo namą, kad iš jo plytų pastatytų savo romano namus.“ Išties vienuose romanuose autorės yra daugiau, kituose – mažiau, tačiau beveik visuose ji galėtų atsekti savo pačios gyvenimo patirtį. Jei ne savo, tai giminaičių ir draugų. Tik ta patirtis į tekstą įpinta taip, kad ne kiekvienas susigaudys, iš kur ji ir kieno.

Knyga apie sklandų bendravimą

Nuo pat gimimo iki paskutinio atodūsio esame tarp žmonių, visą laiką bendraujame. Tas procesas mums toks natūralus, kad jo tiesiog nepastebime. Kaip žuvis nepastebi vandens, kuriame nardo. O vanduo gali būti ne tik skaidrus, bet ir drumstas, o kartais – netgi nuodingas. Tačiau žuviai tai nerūpi, ji nardo negalvodama. Ir mes, susitelkę tik į savo troškimus ir tikslą, kurį norime  pasiekti, apie tai, KAIP vyksta pats bendravimas, nesusimąstome.

Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, lektorius prof. dr. Eugenijus Laurinaitis veda skaitytoją per visus žmogaus gyvenimo etapus ir pateikia išsamią bendravimo abėcėlę, kad nardydami it žuvys būtume sąmoningi ir atidūs, pažintume vandenis, po kuriuos plaukiojame: ar jie skaidrūs, auginantys ir teikiantis laimės? O jei žalingi ar sekinantys, kaip tai pakeisti?

Tai puiki knyga visiems, siekiantiems išmokti:

• pastebėti kūno ženklus;

• konstruktyviai spręsti konfliktus ir taisyti bendravimo klaidas;

• vertinti pašnekovo netyčia išsprūdusius žodžius;

• suprasti savo poreikius ir įsiklausyti į kitų.

Visa tai padės užmegzti tvirtus ir ilgalaikius ryšius, sukurti darnią šeimą bei puoselėti meile, pagarba ir supratimu grįstus santykius su vaikais ir aplinkiniais, o paskutinį gyvenimo etapą padaryti kuo šviesesnį ir prasmingesnį.

Kiekvieną skyrių iliustruoja pavyzdys iš psichoterapeuto praktikos.

Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, mokslinių bei populiarių straipsnių ir knygų autorius ir sudarytojas, psichoterapijos mokslo ir praktikos populiarintojas. Nuo 2023 m. VU partnerystės profesorius, M. Romerio universiteto profesorius, psichoterapijos dėstytojas, lektorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) valdybos narys. 2013–2015 m. – EAP prezidentas, nuo 2015 m. – EAP Generalinio sekretoriaus pavaduotojas. 2017–2023 m. – EAP generalinis sekretorius, o nuo 2023 m. – EAP garbės narys.

Knygos sudarytoja Meilė Jančorienė – žurnalistė, rašytoja. 1992 m. įkūrė žurnalus „Tavo vaikas“, „Vyras ir moteris“. 2009 m. parašė biografinę knygą „Pasivaikščiojimai su Larisa Kalpokaite“, 2016 m. išleido knygas „Nerimo akmuo“ apie depresijos gydymo būdus ir „Raganų klubas“, kurioje pateikia atsakymus į svarbiausius egzistencinius klausimus. 2018 parašė knygą „Ilgaamžiškumo paslaptys“, kurioje nagrinėja sveiko gyvenimo ir senėjimo klausimus su žymiausiais šalies medikais. Taip pat rašo straipsnius kultūros, psichologijos, sveikatos ir grožio temomis.

Knygoje paliečiamos ir gyvenimo saulėlydžio bei mirties temos. Šiame gyvenimo etape bendravimas ne mažiau svarbus nei bet kuriame kitame, juk mirtis yra tarytum lakmuso popierėlis, atspindintis žmonių santykius dar jiems esant gyviems. Svarbu atrasti kelius, kaip šį etapą išgyventi kuo gražiau, lengviau ir prasmingiau.

Trečiasis „Džeinės Eir“ autorės Šarlotės Brontės romanas „Vijetė“ pirmą kartą buvo išleistas 1853-iaisiais – likus porai metų iki autorės mirties. Įpindama asmeninio gyvenimo detalių, Š. Brontė pasakoja Viktorijos epochos moters Liusės Snou istoriją. Po šeimą ištikusios tragedijos mergina palieka gimtąją Angliją ir iškeliauja į žemyninę Europą. Apsistojusi nedideliame Vijetės miestelyje, ji įsidarbina mergaičių pensione anglų kalbos mokytoja. Narsiai kovodama su likimo jai siunčiamais iššūkiais, Liusė savo talentu, užsispyrimu ir atsidavimu pamažu išsikovoja pripažinimą, pagarbą ir atranda savo vietą po saule. 

Šarlotė Brontė (1816–1855) yra viena iš trijų seserų rašytojų (kartu su Emilija ir Ane), sulaukusių pripažinimo ir tapusių neatskiriama klasikinės anglų literatūros dalimi. Iš viso Šarlotė parašė keturis romanus („Džeinė Eir“, „Šerlė“, „Vijetė“, „Profesorius“) ir buvo pradėjusi penktąjį – „Ema“. Deja, netikėta mirtis vos 38-erių neleido jo užbaigti – yra išlikę tik maždaug 20 puslapių „Emos“ rankraščio. 

2021 metais prestižine Pulitzerio premija už knygą „Naktinis sargas“ įvertinta amerikietė rašytoja Louise Erdrich naujausioje knygoje įkvėpimo semiasi iš savo ir saviškių gyvenimo, nepamiršdama aktualių įvykių ir prisiliesdama prie to, kas mistiška ir sunkiai paaiškinama.

„Stulbinanti knyga. Tai pelnytas meilės laiškas skaitytojams ir knygų pardavėjams, taip pat įtaigi istorija apie tai, kas padeda susidoroti su skausmu ir baime, neteisybe ir liga. Vienas geras būdas – dalytis mėgstamomis knygomis. Perskaitykite „Nuosprendį“ ir darykite būtent tai.“

USA Today

Už savo nusikaltimą – kartu pasibaisėtiną ir absurdišką – Tukė gauna ne mažiau šokiruojantį nuosprendį. Atlikdama bausmę išsigelbėjimą ji randa knygose ir išėjusi į laisvę įsidarbina viename Mineapolio knygyne. Jis mažytis, bet sukaupęs didžiulę energiją – dėl itin ekscentriškų ir kartu šiltų, knygomis gyvenančių darbuotojų, taip pat dėl vienas už kitą keistesnių klientų. Viena iš jų – Flora, baltoji, kuri ne tik kaip įmanydama bando įrodyti savo indėnišką kilmę, bet ir gyvena taip, lyg išties būtų Amerikos čiabuvių palikuonė. Staiga mirusi Flora ima vaidentis knygyne – iš pradžių Tukei, o paskui ir jos kolegoms. Dėl nenuilstamų, net įkyrių, kad ir gerais ketinimais grįstų, Floros mėginimų įsipaišyti į indėnų bendruomenę šis jos pomirtinis apsireiškimas beveik nestebina, tačiau vis tiek neramina. Todėl Tukė pasiryžta išsiaiškinti, kas verčia šią moterį klaidžioti tarp knygyno lentynų net po mirties.

Tai romantikos nestokojanti knyga apie ypatingus paprastus gyvenimus, mėgavimąsi kasdienybe, meilę knygoms ir kalbai, šeimą, kurią susikuriame iš sutiktų žmonių, tačiau ji taip pat ryžtingai politiška, kaip būdinga Louise Erdrich kūrybai, ir paliečianti aktualius įvykius.

Po kvapą gniaužiančio detektyvinio trilerio „Dėžė“ du labai populiarūs Švedijos autoriai – Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato antrąją savo bendros trilogijos knygą „Kultas“.  Ji labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus. Naujajame romane, sukurtame pagal geriausias Skandinavijos trilerių tradicijas, policijos detektyvę Miną ir mentalistą Vincentą suveda nauja byla – paslaptingas vaiko pagrobimas.

Stokholme dingsta penkiametis Osianas. Nedelsiant paskelbiama berniuko paieška. Prie specialiosios policijos grupės prisijungęs derybininkas Adamas Blumas iš karto įžvelgia panašumų su viena ankstesne byla – tragiškai pasibaigusiu penkiametės Lili pagrobimu. Tyrėjai ima baimintis, kad Osianą pagrobė tas pats žmogus. Dar daugiau – kad šis nusilatimas gali būti toli gražu ne paskutinis. 

Suprasdama, kad pravers bet kokia įmanoma pagalba, detektyvė Mina Dabiri nusprendžia vėl susisiekti su mentalistu Vincentu Valderiu, su kuriuo nesimatė dvejus metus. 

Spaudžiamai laiko tyrimo grupei tenka įsivelti į kraują stingdantį, šiurpų žaidimą su paslaptingu nusikaltėliu, kuris veikia tik pagal jam pačiam suvokiamą kraupią logiką ir ritualus. 

Henrikas Fexeus – žinomas švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jis yra parašęs daugiau nei 15 knygų, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 1,2 milijono egzempliorių 35 kalbomis. Nemažai išleista ir lietuviškai: „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“,  „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kt.

Camilla Läckberg – viena sėkmingiausių Švedijos rašytojų. Jos knygų išversta į daugiau nei 40 kalbų, išleista daugiau nei 60-yje šalių, parduota daugiau nei 30 milijonų kopijų tiražu.

„Neatsispiriamai įtraukia ir išlaiko iki pat paskutinio puslapio.“

 Jyllands-Posten

Romanas apie Prancūzijos revoliuciją

Bestselerio „Imperatorienė Sisi“ autorė Allison Pataki ir jos brolis, buvęs kariškis, scenaristas ir kino režisierius, Owenas, sukūrė didingą ir įtraukiantį romaną apie drąsą, pasiaukojimą, meilę ir išdavystę Prancūzijos revoliucijos laikais. 

Praėjus trejiems metams po Bastilijos šturmo Paryžiaus gatvės gyvena revoliucinėmis nuotaikomis. Prancūzijos gyventojai alsuoja laisvės, lygybės ir brolybės idealais, o tuo pat metu negailestingi giljotinos ašmenys retina kilmingųjų gretas, ant krauju paplūdusio ešafoto brandindami naujos prancūzų nacijos užuomazgas. 

Jaunas teisininkas Žanas Liukas Sen Kleras siekia prisidėti prie naujos valstybės kūrimo. Nukirsdinto didiko sūnus Andrė Valjeras, atsisakęs titulų, prisijungia prie Prancūzijos kariuomenės, kad apgintų šalį nuo priešų. Jauna aristokratė našlė Sofi de Vansen mėgina išsivaduoti iš įtakingo bei klastingo dėdės žabangų ir išsikovoti asmeninę laisvę. Visi jie susitinka permainų apimtame Paryžiuje ir netrukus pastebi, kad vilties ir laisvės idealus vis sparčiau pasiglemžia naikinimo ir keršto banga, o teisingumo vykdymas virsta kruvinu susidorojimu su nekaltais piliečiais. Žanas Liukas, Andrė ir Sofi pradeda abejoti revoliucijos idealais. Ar gali būti, kad laisvė ir lygybė tėra skambūs žodžiai, o jų pačių ir visos tautos išlikimui gresia mirtinas pavojus?

Įtampos kupiname romane išgalvoti personažai persipina su realiomis istorinėmis asmenybėmis, veiksmas vyksta prabangių rūmų menėse, paraku pradvisusiuose ir krauju aplaistytuose mūšių laukuose bei tamsiausiuose Paryžiaus gatvelių užkaboriuose. Ryškiomis detalėmis ir vaizdais prisodrintame kūrinyje autoriai kuria nepagražintą Prancūzijos piliečių kovos už idealus, o iš tiesų – už savo išlikimą istoriją.

 „Įtraukiantis kūrinys, įtaigus pasakojimas apie meilę, išdavystę, pasiaukojimą ir drąsą. Pribloškiantis romanas, nukeliantis skaitytoją į pačią Prancūzijos revoliucijos širdį.“ 

Bustle

The New York Times bestseleris

Tarptautinis bestseleris

Pasaulyje parduota daugiau nei 2 milijonai knygos kopijų!

„Neįtikėtinai juokinga.“ Jerrod Carmichael 

„Kultūrinės svarbos dokumentas.“ Lena Dunham 

„Mano gyvenimo tikslas visada buvo padaryti mamą laimingą, būti tuo, kuo ji nori mane matyti. Taigi kas aš būsiu be mamos?“ Jennette McCurdy

Širdį verianti, bet kartu ir linksma filmų „iCarly“, „Sam & Cat“, serialo „Between“ žvaigždės biografinė knyga pasakoja apie sudėtingą Jennette’ės McCurdy vaikystę ir paauglystės metus: santykį su valdinga motina, gyvenimą patiriant visišką kontrolę, iš to kilusius valgymo sutrikimus, priklausomybę ir kelią nuo šlovės olimpo, kuris atėmė gyvenimo džiaugsmą ir palaužė dvasią.

Jennette’ei McCurdy buvo šešeri, kai ji pirmą kartą dalyvavo jaunųjų aktorių atrankoje. Ar mergaitė to troško, apie tai svajojo? Anaiptol! Tokiu būdu Jennette’ė galėjo įtikti savo mamai, nes tai buvo jos didžiausia svajonė – vienintelė dukra turi tapti žvaigžde. 

Knygoje „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“ autorė savo gyvenimo istorija dalijasi itin atvirai. Šmaikščiu stiliumi parašyta knyga neabejotinai įtrauks kiekvieną ir nejučiom privers prisiminti savo vaikystę – kokią įtaką ji padarė dabartiniam jūsų gyvenimui.

„Užkėliau mamą ant pjedestalo ir žinau, kaip smarkiai šis pjedestalas pakenkė mano gerovei. Jis pavertė mane emociškai sustingusia, priklausoma būtybe, gyvenančia baimėje, kenčiančia nuolatinį emocinį skausmą ir nė nenumanančia, kaip tą skausmą atpažinti. Mano mama nenusipelnė pjedestalo. Ji buvo narcizė. Ji atsisakė pripažinti turinti kokių nors problemų, nepaisydama to, kokį griaunamąjį poveikį jos turėjo visai mūsų šeimai. Iš savo mamos aš patyriau emocinį, psichologinį bei fizinį smurtą, ir tai paliko atspaudą visam gyvenimui.“ 

Jennete McCurdy

Apie autorę:

Jennette’ė McCurdy vaidino populiariuose televizijos kanalo Nickelodeon filmuose („iCarly“, „Sam & Cat“), taip pat Netflix seriale „Between“. 2017 metais ji nutraukė aktorės karjerą, pradėjo rašyti scenarijus ir režisuoti. Jos kurti filmai buvo rodami įvairiuose Amerikos kino festivaliuose, o monospektaklis „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“ surinko didžiules sales žmonių. Buvusi aktorė veda populiarią tinklalaidę „Empty Inside“, su savo svečiais ji kalbasi nepatogiomis temomis. 

Atsiliepimai:

„Jennette’ės McCurdy pavyzdys įrodo, kaip iš gyvenimo citrinų išspausti limonadą. Savo skausmingą istoriją ji papasakojo su humoru, apnuogino Amerikos kino žvaigždžių gyvenimo užkulisius. Ši knyga labai asmeniškas kultūrinės svarbos dokumentas.“ 

Lena Dunham

„Kaip knyga gali būti tokia be proto liūdna, bet kartu ir juokinga? Tai menas, kurį Jennette’ė McCurdy puikiai įvaldė. „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“ nepaprastai juokinga, bet kartu labai jautri ir širdį verianti istorija.“ 

Jenny Lawson, „New York Times“ bestselerio autorė

„Jennette’ės McCurdy knyga – jaudinantis jaunos aktorės gyvenimo paveikslas. Jis sukrečiančiai atviras, keliantis itin nemalonias emocijas, veikiantis pačiu giliausiu pasąmonės lygiu. Skaityti šią knygą – įtraukianti, įdomi ir jaudinanti patirtis.“

Hayley Mills, „New York Times“ bestselerio „Forever Young“ autorė

„Jennette’ės gyvenimo istorija dramatiška kaip filmas, čia jai teko nepaprastai sunkus vaidmuo. Ji puiki rašytoja, turinti nuostabų humoro jausmą. Istorija graudinanti, negalėjau atsitraukti nuo šios knygos.“

Laraine Newman, knygos „May You Live in Interesting Times“ autorė, komedijos „Saturday Night Live“ aktorė

Antarktidos indėnai neklausia tavo amžiaus, jie tik atskleidžia, kiek dar likę vaiko tavyje. 

Kai gyvenimas byra į šipulius ir nebelieka vilties, kai skauda taip, kad nebeįmanoma ištverti, o tu privalai išgelbėti pasaulį... Bet jeigu esi tik mažas berniukas?

Susirūpinęs tėtis ir naktimis tyliai verkianti mama nepasakoja tau, kodėl vyresnioji sesutė nuolat būna ligoninėje. Senelio vienkiemyje pradeda lankytis keisti svečiai, dažniausiai jie sėdi prie stalo ir tyli. Kas vyksta? Vieną pavakarį berniukas išvysta į rūką nuvingiuojantį kelią ir iš jo išnyrantį paslaptingą svečią. Tikrų tikriausias, plunksnų karūna pasipuošęs indėnas prie vakarienės stalo paklaustas: iš kur atvyko, netikėtai atsako esąs Antarktidos pilietis. Ar tai senelio žaidimas? Gal indėnas tik gatvės artistas? O ir tėtis, išgirdęs istoriją, juokiasi iš senelio pokšto. Bet kodėl kambaryje besiblaškantis paukštis palieka dar vieną plunksną? Kiek jų reikia surinkti, kad atskleistum paslaptį? 

ANTARKTIDOS INDĖNAI – knyga gydanti sužeistą viltį.

Šią knygą reikia tiesiog skaityti... tada, kai sunku. Kai esi skriaudžiamas ar matai skriaudžiamą kitą... kai atrodo, jog neturi galios padėti... nei sau, nei kitam. Gera turėti TOKIĄ lietuvišką knygą.

Remigijus Vilkaitis

Ar mes turime lietuviškąjį A. de Sent Egziuperi ar Dž. K. Rouling? Manau, dabar tikrai taip! Ši pasaka suaugusiems, nors tinka ir vaikams, ji įkvėps net jau visiškai gyvenimo prasmės netekusius žmones.

Esu dėkingas autoriui, kad taip nuostabiai nukelia į vaikystės prisiminimus. Jo kūrinys nuskraidins toli, ten, kur, regis, jau nieko nėra. Labai norėčiau, jog ši pasaka būtų ekranizuota – ar animacinio, ar kino filmo versija.

Nuo šiol skrisdamas lėktuvu, atsidūręs virš debesų, visada žiūrėsiu pro langą – o gal netyčia pamatysiu žmones, keliaujančius į Antarktidą pas indėnus.

Eimutis Kvoščiauskas

Pasakas vaikams rašo suaugusieji. Ir kuria jiems pasaulį, kaip nuotykių ir atradimų pažadą. Šios knygos autorius eina kitu keliu. Jis irgi kalba apie praradimus. Tačiau sykiu padeda atrasti. Pasaulį savyje.

Rytis Zemkauskas

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Kiekvieno žmogaus gyvenime esama lūžių.

Įstabių, sukrečiančių, jaudinančių akimirkų, po kurių viskas iš esmės keičiasi.

Prastai pagarsėjusiam Londono viengungiui Maiklui Stirlingui taip nutiko pirmą kartą išvydus Frančeską Bridžerton.

Maiklas visą gyvenimą vaikėsi moterų, viliojo jas savo kreiva šypsenėle, leisdavosi jų sugaunamas, bet jo širdis likdavo laisva. Tačiau užteko išvysti Frančeską Bridžerton, ir jis staiga beprotiškai įsimylėjo.

Deja, Frančeska jau po trisdešimt šešių valandų nebebus Bridžerton.

Tikra likimo ironija: jie susitiko per vakarienę, švenčiant būsimas jo pusbrolio vestuves...

„Julia Quinn – tai istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

KĄ REIŠKIA BŪTI PAŠĖLUSIAM? Maiklui Stirlingui tai neatsiejama nuo slaptos meilės, nuo nepatenkinto troškimo turėti tą vienintelę moterį, kuri niekada nebus jo.

KĄ REIŠKIA JUSTI AISTRĄ? Frančeskai Bridžerton viskas prasidėjo nuo vieno vienintelio bučinio. Bučinio su vyru, kuriam ji nė neketino puoselėti romantiškų jausmų.

KAS NUTINKA, KAI NEBELIEKA PASLAPČIŲ? Sužinosite perskaitę aistringiausią, labiausiai kvapą gniaužiantį Julios Quinn romaną...

Pasaulinis bestseleris „Minčių skaitymo menas“ padės jums išmokti pažinti kitus žmones, pakreipti jų mintis ir nuomonę sau palankia kryptimi.

Henrikas Fexeus, žinomas Švedijos lektorius, vienas geriausių kūno kalbos žinovų visame pasaulyje, dalinasi savo ilgamete patirtimi, kaip išmokti skaityti kitų žmonių mintis, kokie yra bendravimo būdai, o patarimus iliustruoja praktiniais pavyzdžiais ir situacijomis.

Knygoje „Minčių skaitymo menas“ rasite įžvalgų, kaip geriau suprasti kitų žmonių mintis ir jausmus bei kaip sužinoti, ką iš tiesų jie galvoja. Žmonių laikysena, kalbėjimo tonas, eisenos tempas, žvilgsniai, rankų ir kojų judesiai ir kiti signalai byloja apie asmens savijautą bei neretai perduoda visai ką kita, nei tai, kas pasakoma žodžiais. Išmokę pastebėti ir suprasti tokius signalus, galime sužinoti, ką žmogus iš tiesų galvoja. 

• Patobulinkite savo bendravimo įgūdžius.

• Sužinokite, kaip galite padaryti didesnį įspūdį ir paveikti kitus.

• Išmokite pastebėti ženklus, kai kiti meluoja.

• Sužinokite, kaip elgtis, kad kiti išgirstų ir patikėtų jūsų idėjomis.

•Pastebėkite subtilius neverbalinius signalus, sužinokite, ką jie reiškia.

Vaikams nuo 10 metų.

Sveiki atvykę į stebuklingą ir paslaptingą viešbutį ant uolos, kuriame jūsų laukia ne vien tik smagios pramogos...

Hela visai nenorėjo vykti atostogauti su tėvais ir broliu, bet štai dabar sėdi ant galinės automobilio sėdynės ir niūriai mąsto, kokios nuobodžios bus dvi savaitės su šeima. Kelionę staiga sutrukdo smarki audra, tad jie nusprendžia naktį praleisti pakelės viešbutyje.

Viešbutyje ant uolos įstrigo ir daugiau audros užkluptų šeimų. Viskas atrodo normalu, kol pastatas staiga nepakyla nuo žemės į orą. O tada... visi tėvai kažkur pradingsta!

Vieni likę vaikai kartu bando įminti viešbučio paslaptį. Dėl to netrukus pakliūva į pavojingas situacijas ir susiduria su savo baimėmis, keliančiomis stingdančią paniką.

Ar tai bus baugiausias gyvenimo potyris, o gal pats šauniausias nuotykis?

„Viešbutis ant uolos“:

• Įtraukianti, vietomis juokinga ir gausybės nuotykių bei netikėtų siužeto posūkių kupina knyga.

• Veikėjai autentiški, turintys ir stiprybių, ir silpnybių.

• Skatina niekada nenuleisti rankų ir išlikti savimi.

• Paliečiamos vaikų ir paauglių gyvenimo aktualijos, skausmingi išgyvenimai, pavyzdžiui, susiję su patyčiomis.

Mel Hartman – flamandų kilmės belgų rašytoja. Ji baigė klinikinės psichologijos ir pedagogikos studijas, o rašytojos karjerą pradėjo 2007 metais. Iš pradžių sukūrė kelias fantastines knygas suaugusiesiems, o dabar daugiausia rašo vaikams ir jaunimui. „Viešbutis ant uolos“ yra jos debiutinis kūrinys jaunimui.

Skaitytojams nuo 10 metų

Nacionalinės žydų knygos premijos laimėtoja

Apdovanota „Tėvų pasirinkimo“ aukso medaliu

Apdovanota „Eureka!“ Negrožinės vaikų literatūros sidabro medaliu

Nerūpestinga Mišos vaikystė pasikeitė amžiams, kai naciai užėmė jo gimtąjį Prahos miestą. Su šeima jis priverstas persikelti į žydų getą, o po vienos siaubingos nakties – į Terezino koncentracijos stovyklą. Ten Miša apgyvendinamas su keliomis dešimtimis kitų berniukų, su kuriais netrukus tampa lyg broliai. 

Gyvenimas Terenize keistas ir nenuspėjamas. Kartais jie žaidžia ir bičiuliaujasi, kartais dreba iš baimės, kai skaitomi į Rytus išsiunčiamų kalinių sąrašai. Vieną lemtingą dieną Miša išgirsta ir savo šeimos pavardę...

Ir tada nutinka stebuklas! Michaelo likimą nulemia kruopščiai pasiūtas pliušinis meškiukas ir nepalaužiamas jo motinos ryžtas bet kokia kaina apsaugoti savo vaikus. 

Padedamas pripažinto rašytojo Toddo Hasak-Lowy’io, Michaelas Gruenbaumas savo sukrečiančiuose memuaruose dalijasi jaudinančia vilties istorija, papasakota žvelgiant nekalto vaiko akimis. Tai istorija apie sugriautą vaikystę, patirtą siaubą, o kartu viltį, šeimos meilę bei draugystę – visa tai it saulė nušviečia net tamsiausias gyvenimo dienas. Papildyta tikrais dokumentais ir nuotraukomis, knyga tampa svarbiu indėliu į literatūrą apie Holokaustą.

„Šis pasakojimas padės jauniesiems skaitytojams įsivaizduoti save neįsivaizduojamoje realybėje ir parodys, kad į juos panašūs vaikai sugebėjo joje išgyventi.“

M. T. Anderson, New York Times Book Review

„Istorija primena mums, kad žmonija gali nugalėti žiaurumą kaip tada, taip ir dabar, tik tam reikia pasaulio bendruomenės pastangų.“ 

Michaelas Dukakis, buvęs Masačusetso gubernatorius

„Jaunojo Mišos istorija išsiskiria iš kitų atsiminimų apie Holokaustą. Iš pradžių, neįtardamas apie šiurpias įvykių pasekmes, Miša prisitaiko prie stovyklos gyvenimo, žaidžia futbolą ir susiranda naujų draugų, tačiau ilgainiui nebegali ignoruoti tiesos. Jo nekaltumas kontrastuoja su tuo, ką apie tikrąją padėtį žino skaitytojai (ir Mišą supantys suaugusieji), ir tai padeda perteikti artėjančios negandos nuojautą, o pasakojimas esamuoju laiku dar labiau sustiprina betarpiškumo įspūdį. Mišos teisingumo jausmas ir jo neblėstantis tikėjimas, kad viskas bus gerai, tikrai ras atgarsį mokinių širdyse.“ 

School Library Journal

Michaelas Gruenbaumas gimė 1930 m. Prahoje, Čekoslovakijoje. 1942 m. jis su savo motina ir seserimi buvo išsiųstas į Terezenštato, arba Terezino, koncentracijos stovyklą, kur liko iki karo pabaigos. 1950 m. emigravo į Jungtines Valstijas. Penkiasdešimt metų išgyveno santuokoje su Thelma Gruenbaum, knygos „Nešarim: Child Survivors of Terezin“ („Nešarimas: išgyvenę Terezino vaikai“) autore. Turi tris sūnus ir keturis anūkus.  

Toddas Hasak-Lowy’is (1969) kūrybinio rašymo dėstytojas, vertėjas iš hebrajų kalbos ir rašytojas. Rašytojo karjerą pradėjęs nuo knygų suaugusiesiems, vėliau jis pasuko ir į vaikų literatūrą. Jis padėjo Holokaustą išgyvenusiam Michaelui Gruenbaumui prisiminimus paversti jaudinančia knyga.

Tai buvo vienas dramatiškiausių XX amžiaus pabaigos vaizdų: visas pasaulis su liūdesiu ir siaubu stebi du berniukus, du princus, laidotuvių procesijoje žengiančius paskui savo motinos karstą. Kai princesė Diana atgulė amžinojo poilsio, milijardai žmonių svarstė, ką tuo metu galvoja, ką jaučia princai Williamas ir Harry, kaip toliau klostysis jų gyvenimai.

Princui Harry ši knyga – tai galimybė pagaliau papasakoti tą istoriją.

Prieš netekdamas motinos, dvylikametis Harry visiems buvo žinomas kaip nerūpestingas, lengvabūdis rimtaveidžio sosto įpėdinio „atsarginis“. Tačiau netektis viską pakeitė. Mokykloje jam sekėsi sunkiai, neapleido pyktis ir vienatvė, dėl motinos mirties jis kaltino žiniasklaidą, todėl sunkiai susitaikė su tuo, kad ir pačiam teks gyventi nuolat stebimam lyg pro didinamąjį stiklą.

Sulaukęs dvidešimt vienų, Harry įstojo į Britų armiją. Disciplina suteikė struktūros jo gyvenimui, o du kartus atlikęs karinę tarnybą užsienyje jis tapo didvyriu savo šalyje. Tačiau greitai pasijuto dar labiau sutrikęs nei kada nors anksčiau, ėmė kentėti nuo potrauminio streso sindromo, nepakeliamų panikos priepuolių. Užvis svarbiausia – jis negalėjo rasti gyvenimo meilės.

Tuomet jis sutiko Meghan. Pasaulis žavėjosi kino ekranų verta jų meilės istorija ir džiaugėsi pasakiškomis vestuvėmis. Bet žiniasklaida nuo pat pradžių medžiojo Harry su Meghan – jiems teko patirti nuolatines užgaules, rasizmą, melą. Matydamas, kaip kenčia žmona, ir suprasdamas, kad jųdviejų saugumui ir psichikos sveikatai kilo pavojus, Harry neturėjo kitos išeities kaip tik išvykti iš gimtosios šalies. Per amžius pasitraukti iš britų karališkosios šeimos drįso vos keletas. Paskutinė ją palikti bandė Harry motina…

Princas Harry pirmą kartą pasakoja savo istoriją, atvirai, su bebaimiu nuoširdumu dokumentuodamas gyvenimo kelionę. „Atsarginis“ – tai kertinė knyga, kupina įžvalgų, dar negirdėtų faktų, savianalizės ir sunkiai įgytos išminties apie amžiną meilės galią įveikti skausmą.

Princas Harry, Sasekso hercogas, – sutuoktinis, tėvas, filantropas, karo veteranas, užsiima psichikos sveikatos advokacija ir aplinkosaugos aktyvizmu. Jis su šeima ir trimis šunimis gyvena Santa Barbaroje, Kalifornijoje.

Jūsų gidas – žavingas, plepus kosminis visažinis beveik neištariamu vardu Qfwfq. Jam teko garbė liudyti visą keleto milijardų metų Visatos istoriją – nuo Didžiojo sprogimo, kai į vieną tašką susitraukusios Visatos erdvė buvo visiems nepatogi, Saulės ir Mėnulio formavimųsi, atmosferos ir, kartu su ja, spalvų atsiradimo, laiko, kai pirmosios žuvys išlipo į sausumą, iki nerealaus, tačiau šiuolaikinio Niujorko, kur pasenusį Mėnulį norima keisti šviežesniu. Qfwfq, per šį laiką buvęs bekūniu balsu, kupranugariu, pirmuoju moliusku ir paskutiniuoju dinozauru, mėgaudamasis pasakoja, kaip žaidė vandenilio atomais it su stiklo rutuliukais, pavyduliaudamas Mėnuliui rinko jo pieną, porina apie pirmąją, stebuklingą aušrą, grimzdimus į ūką ir paties prisijaukintą Saulės dukterį.

Legendinio italų rašytojo Italo Calvino „Kosmikomiksai“ – tai 34 apsakymai, kuriuose kalbama apie gamtos ir kosmoso reiškinius, Visatos pradžią ir pirmykščius laikus. Šios istorijos, įkvėptos mitologijos, senovinės kosmogonijos, astronomijos ir matematikos, mokslą žavingai sujungia su literatūra, pamirštas ar sudėtingas teorijas susieja su jaukiomis žmogiškomis realijomis. Qfwfq ir kiti „Kosmikomiksų“ pasakotojai, nors menantys laikus, kai, rodos, nieko žmogiško aplink nebuvo, pyksta, įsimyli, siekia, ieško ir žaidžia, o Calvino, abstrakciją jungdamas su kunkuliuojančia vaizduote, parodo, kad mokslas ir beorė Visata gali tapti puikia erdve mąstyti apie amžinybę ir gyvenimo sudėtingumą, o gal kaip tik – apie paprastumą.

„Didis pasiekimas grožinėje literatūroje, meistro darbas.“

Ursula K. Le Guin, The Guardian

„Jei niekada neskaitėte „Kosmikomiksų“, laukia pati džiaugsmingiausia skaitymo patirtis gyvenime.“

Salman Rushdie, NPR

„Šis nuotaikingas apsakymų rinkinys patiks įvairiems skaitytojams, įskaitant fantastikos ir grožinės literatūros mėgėjus.“

Chris Pusateri, Library Journal   

„Karalystės darbeliuose“ iš Vilkio, koridų rengėjo ir dalyvio, įsimylėjusio narkobarono įdukrą, perspektyvos pasakojama apie slaptą Meksikos narkotikų mafijos gyvenimą: rūmus ir pagalbos prašytojus, suktus darbelius ir neišvengiamas mirtis. „Ženklai, pranašaujantys pasaulio pabaigą“ – istorija apie Makiną, jauną merginą, išmokusią išgyventi mačistiniame pasaulyje, kuri, nešina mamos perduotu rašteliu ir paketėliu, gautu iš vietinio šulo, ryžtasi perplaukti upę, kirsti sieną ir milžiniškoje šalyje susirasti pradingusį brolį. O „Kūnų transmigracijos“ centre – Atpirkėjas, kuris neaiškios epidemijos apgaubtame mieste išdrįsta iškišti nosį į lauką, bandydamas sutaikyti dvi svarbias šeimas ir išsiaiškinti mįslingas dviejų kūnų atsiradimo aplinkybes.

Šios trys apysakos, sudarančios „Meksikos trilogiją“, pelnytai atsidūrė tarp svarbiausių šiuolaikinės Meksikos literatūros kūrinių ir iškėlė Yurį Herrerą į labiausiai vertinamų šalies rašytojų gretas. Tai mitologinį pagrindą turintys pasakojimai, naratyviškai primenantys renesansines tragedijas, tačiau, nors veiksmas vyksta neįvardytose vietose, juose neabejotinai nagrinėjami šiuolaikinės Meksikos skauduliai. Lyg pabėgę iš mito, epo ar pasakos, Herreros protagonistai sudėtingame ir žlungančiame pasaulyje siekia tvarkos ir etikos, savo kelionėse patirdami prabangą ir galią, meilę ir mirtį, amžinybės momentus ir visagalį laikinumą.

„Atrodo, kad net jo kalbą gaubia keista demiurginė jėga. Herreros stilius – ir tikslus, ir nepastovus, ir konkretus, ir kriptiškas – nepaprastai gerai tinka vaizduoti tarpinę būseną, kurioje gyvena jo personažai.“  

Tony Wood, LA Review of Books

„Jo rašymo stilius kaip niekieno kito: unikalus kalbinis posūkis, savotiškas poetinis slengas. Atrodo, kad jo knygos į mano rankas nukrito iš alternatyvaus dangaus.“

Patti Smith

„Yuriui Herrerai turėtų būti tūkstantis metų. Jis yra nukeliavęs pragaran, į rojų ir atgal. Privalėjo kada nors būti mergaite, žvėrimi, akmeniu, berniuku ir moterimi. Niekaip kitaip negalėtume paaiškinti jo nusimanymo platybės.“

Valeria Luiselli

Dorotė Kaliban – vieniša. Gyvena pustuščiame priemiestyje, vyras jai neištikimas, o geriausia draugė yra priklausoma nuo alkoholio. Kaip ir kiekvieną rytą, atsisveikinusi su į darbą išeinančiu vyru, Dorotė imasi namų ruošos darbų, fone įjungusi radiją – vienintelį ištikimą palydovą, per kurį pastaruoju metu ji ėmė girdėti specialius, jai asmeniškai skirtus pranešimus, kartais prasidedančius guodžiančiu kreipiniu „nesijaudink, Dorote“. Tačiau šįkart paskelbiama sensacinga žinia apie iš Okeanografinių tyrimų instituto pabėgusį pavojingą monstrą. Tą patį vakarą jis, kaip tyčia, įsliūkina į Dorotės virtuvę prašydamas maisto ir pagalbos. Taip prasideda netikėtas ir aistringas romanas tarp namų šeimininkės Dorotės, pernelyg nelaimingos, kad skirtųsi, prislėgtos viena po kitos ją ištikusių netekčių, sustingdytos tylaus pasidavimo, ir Lario – raumeningo, bet švelnaus varliažmogio, mielai iškeitusio mokslinio racionalumo brutalumą į pagalbą Dorotei ruošiantis namuose.

Kritikų lyginta su „King Kongu“, Edgaro Allano Poe istorijomis ir Davido Lyncho filmais, „Ponia Kaliban“ (1982) – atgimimą išgyvenantis XX a. amerikiečių literatūros perlas. Tyliu tragizmu, lengvu siurrealizmu ir neįprastu žavesiu persmelktame Rachel Ingalls romane kalbama apie vienišumą, meilę ir socialines konvencijas, kartu sugretinant gilų, tamsų, namuose tvyrantį beviltiškumo jausmą ir viską apverčiantį fantastiškumą.

„Ponia Ingalls yra įgudusi romanų ir apsakymų rašytoja, o jos perfor-mancai nepaprastai meistriški, primenantys geriausius kino trilerius.“

Ursula K. Le Guin, The New York Times

„Man labai patiko Ponia Kaliban. Tokia vikri ir paprasta proza, tokia šmaikščiai atsitiktinė fantastika, bet atsiverianti į gilų moterišką liūdesį, kuris priverčia mus stabtelėti. Nepriekaištinga istorija, parašyta gražiai nuo pirmos iki paskutinės pastraipos.“

John Updike

„Nors parašytas prieš keturiasdešimt metų, savo tempu, keistumu ir romantiškumu pranoksta viską, kas rašoma šiandien.“

Marlon James, The Amazon Book Review

XXII amžius, kosmoso tolybės. Šešiatūkstantojo laivo įgulą sudaro žmonės ir žmogonai, vieni – gimę ir mirsiantys, kiti – sukurti ir nemirtingi. Įprastinė laivo rutina ima trūkinėti, kai iš Naujai Atrastosios planetos parsigabenama keistų kitakilmių objektų. Objektai ima veikti ir žmones, ir žmogonus, sukelia norą rūpintis jais, neįprastus juslinius potyrius, šilumos ir intymumo ilgesį ir nostalgiją Žemei, vienų matytai, kitų – ne. Kai abiejų grupių nariai pradeda kvestionuoti gyvenimą, darbą, mirtį ir nemirtingumą, įvykiai laive darosi nekontroliuojami.

Šiuolaikinės danų autorės Olgos Ravn knygą sudaro objektų poveikį darbui tyrusio Komiteto surinkti 99 įgulos narių liudijimai, persmelkti įvairiausio ilgesio ir suskambantys nelyg keistas, jaudinantis choras, judantis neišvengiamos tragedijos link. Kritikuodamas darbo valdomą gyvenimą ir produktyvumo logiką, romanas „Darbuotojai“ jautriai ir šiurpiai narsto, ką emociškai ar ontologiškai reiškia būti žmogumi.

„Viskas, ko ieškau romane. Buvau pakerėtas nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Keistas, gražus, giliai protingas ir provokuojantis žmogiškumo tyrimas. „Darbuotojai“ yra nerimastingai genialus kūrinys.“

Max Porter

„Skaudžiai graži mozaika apie trapius veikėjus, kurie bando tramdyti savo ilgesį, skausmą ir susvetimėjimą.“

Publishers Weekly

„„Darbuotojai“ – tai ne tik nerimą kelianti kosminė opera, bet ir įžūli korporacijų slengo ir vėlyvojo kapitalizmo darbovietės satyra bei patraukliai abstraktus tyrimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi.“

Justine Jordan, The Guardian

Nuo Pasaulio pabaigos mūšio praėjo pusė šimtmečio. Tamsaus miško atgrasymo sistema sulaikė ateivių planetą Trisoliarį nuo puolimo ir Žemė suklesti kaip niekada anksčiau. Vis dėlto gyvenimas taikos sąlygomis žmones užliūliuoja. 

Kosminių skrydžių technologijos inžinierė Čeng Sin iš XXI amžiaus nubunda naujaisiais laikais. Ji vienintelė prisimena seniai pamirštą Trisoliario krizės pradžią. Trapiai taikai tarp civilizacijų iškyla pavojus. Ar žmonijai pavyks išsiveržti į žvaigždes, ar teks žūti savo lopšyje?

„Tikras atradimas, unikalus mokslo ir filosofijos, politikos ir istorijos, sąmokslo teorijų ir kosmologijos apmąstymų mišinys, čia istoriniai Vakarų ir Kinijos karaliai bei imperatoriai susitinka svajingame žaidimo pasaulyje, o tikrovėje policininkai ir fizikai narplioja globalines intrigas, žmogžudystes ir stengiasi išvengti kosminių ateivių invazijos.“

George R. R. Martin, „Sostų karų“ autorius

„Trijų kūnų“ epas baigiasi tokiu plačiu mostu ir taip didingai, jog nė kiek nenusileidžia Frederikui Pohlui ar Poului Andersonui, U. Dzingdzi ar H. G. Wellsui. Visata darosi pavojinga. Jūs suprasite to pavojaus mastą... ir kaip gyvybė gali laimėti net tokiomis aplinkybėmis.“

David Brin, mokslinės fantastikos autorius

Liu Cixin (gim. 1963) – kinų mokslinės fantastikos autorius, pirmasis Azijoje laimėjęs Hugo premiją, devynis kartus įvertintas „Galaktikos“ premija, pelnęs XINGYUN apdovanojimą. „Mirties pabaiga“ – trilogijos „Žemės praeities atminimui“ trečia dalis. Anksčiau išleistos „Trijų kūnų problema“ (kitos knygos, 2020) ir „Tamsus miškas“ (kitos knygos, 2020).

Trijų galingų XVII a. Lietuvos didikų šeimų susidūrimas. Užginta meilė, niūrios paslaptys ir mirtina klasta. Pasinerkite į svaiginančių jausmų ir kvapą gniaužiančių nuotykių verpetą.

Pasislėpusi tamsiuose Širvėnos pilies užkaboriuose, grafaitė Arvilė paslapčia klausosi tarnaičių pokalbių, nevengia bendrauti su prasčiokais ir kratosi aukštuomenei derančio rafinuoto elgesio. Išvaizdusis grafo patikėtinis Raigardas manė, kad Širvėnų šeimą pažįsta nuo vaikystės, tačiau grįžusio iš nelaisvės Rusijoje jo laukia staigmenos. 

Nutrūktgalvė grafaitė išaugusi į tikrą užsispyrėlę ir medžioja bučinius, o jos tėvas įnirtingai rezga sąmokslą prieš naująjį karalių. Arvilės santuoka su įtakingos LDK giminės Lėvų sūnumi – viena šio sąmokslo dalių. 

Ar neklusni mergina susitaikys su skubotomis sužadėtuvėmis? Kokia paslaptis gaubia Raigardo kilmę?

Į nuotykių sūkurį įsukantis ir jaukią pramogą žadantis alternatyviosios istorijos romanas nukelia į XVII amžiaus Lietuvą, kur skaitytojai sykiu su romano herojais taps liudytojais audringų istorinių įvykių, drebinusių šalį po Augusto II vainikavimo.

ATSARGIAI, PERSKAIČIUS KNYGĄ KYLA NORAS LAUŽYTI TAISYKLES!

„Dinamiškas istorinis nuotykių romanas, kuriame skaitytojų laukia romantika, įtampa ir kliūtimis nusėti Arvilės ir Raigardo santykiai.“

Einius Simutis, TV serialų „Tinklas“, „Gaujų karai. Ledlaužis“ ir kt. scenaristas

„Džiugu, kad lietuvių autoriai vis labiau populiarina istorinį žanrą, pavojingus nuotykius praturtindami meilės šiluma. Toks derinys nepaliks skaitytojų abejingų, prikaustys pasakojimo vingiais ir leis mėgautis knyga. Tiks ir jai, ir jam.“ 

Darius Musteikis, istorinių romanų rašytojas

Skirmantė su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten dirba medike, o laisvu laiku mokosi vertimo subtilybių ir darbuojasi šeimos įkurtame knygynėlyje, kur įsteigė ir biblioteką lietuvių emigrantams. Bibliotekininkės šeimoje užaugusi moteris skaityti pradėjo būdama ketverių, o šešiolikos jau rašė pirmąsias istorijas, kuriomis po daugelio metų nemokamai ėmė dalintis Wattpad platformoje ir sulaukė tūkstančių skaitytojų dėmesio. Tai Skirmantę vėl paskatino daugiau rašyti. Autorė aktyviai gina moteris, smurtą ir patyčias patiriančius paauglius, remia gyvūnų teises. „Nenuorama“ – trečiasis oficialiai išleistas jos romanas. 

Rugsėjo mėnesį gimusi autorė savo kūrinius pasirašinėja Rugsėjo slapyvardžiu. Skirmatė kartu su lietuviškų serialų scenaristu Einiumi Simučiu parašė veiksmo trilerį „88“ ir patyčias smerkiantį kūrinį jaunimui „Nebebūti Saule“.

Šiame Sandros Brown, geriausios leidinio New York Times rašytojos vardą pelniusios autorės, romane 1920-ieji įsiveržia į Ameriką lyg uraganas. Prohibicijos įstatymas įveda Teksaso degtindarių sostinėje naują tvarką, tačiau žudymai, muštynės ir godumas jau seniai yra neatsiejama šio krašto gyvenimo dalis.

Karo išvargintas kareivis Tečeris Hatonas svajoja apie ankstesnį kaubojišką gyvenimą ir vyksta namo. Tačiau  norėdamas išvengti nemalonumų, yra priverstas iššokti iš prekinio traukinio vagono ir atsiduria nedideliame Folio miestelyje Teksase. Tą dieną, kai jis atvyksta, dingsta vietinė moteris. Tečeris iškart  įtariamas jos pagrobimu. Negana to, jis susiduria su korumpuotu meru, suktu šerifu, klastingais kontrabandininkais ... ir jauna našle, po kurios švelnia išore slepiasi geležinė valia.

Tai, kas Lorelės Plamer gyvenime turėjo būti nauja pradžia, tampa tragedija.  Tik atvykus į miestelį, žūsta jos vyras. Tačiau moteris nepalūžta. Ji pasiryžusi pati kurti savo ateitį ir imasi pelningo, bet nelegalaus ir pavojingo vietinio verslo, o tai labai nepatinka seniems iki šiol viešpatavusiems „vilkams“. Lorelės sėkmė netrukus išprovokuoja kruviną konkurenciją. 

Įsiplieskus smurtui, Lorelė ir Tečeris atsiduria skirtinguose kontrabandininkų karo frontuose, kur kraujas ir nelegalus viskis liejasi upėmis.

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai ragina skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Jaunimui nuo 14 metų

Puikus naujas pasaulis.

Neįsivaizduojami nauji pavojai. 

Nuotykis, kuris dar tik prasideda. 

Įveikęs siaubingą grėsmę, kuri vos nesunaikino ypatingųjų pasaulio, Džeikobas Portmanas grįžta ten, kur prasidėjo jo istorija, – į Floridą. Tik dabar su juo – panelė Peregrinė, Ema ir kiti draugai. Jie daro viską, kad įsilietų į įprastą šių dienų pasaulį, tačiau nerūpestingos dienos baigiasi, kai bičiuliai aptinka požeminį bunkerį, priklausiusį Džeikobo seneliui Abei.

Pradeda ryškėti Abės, ypatingųjų agento, dvigubo gyvenimo paslaptys, o Džeikobas vis daugiau sužino apie savo pavojingą palikimą – apie tai, kad buvo jo dalis dar prieš įžengiant į panelės Peregrinės laiko kilpą.

Sekdami Abės paliktais pėdsakais Džeikobas ir draugai atsiduria laukinėje ypatingųjų Amerikoje. Tai pasaulis, kuriame tėra vos kelios ymbrynės ir taisyklės, kurių nė vienas nesupranta. Jų laukia nauji įstabūs netikėtumai, atradimai ir mirtinai pavojingi nuotykiai.

„Riggsas atnaujina savo bestselerių seriją praplėsdamas ypatingųjų pasaulį ir jo istoriją, o kartu brėždamas paraleles su karščiausiomis šių dienų problemomis... Ši serija – rimtas reikalas!”

Booklist

Ransom Riggs – amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė serija „Ypatingų vaikų namai“. Vaikystėje buvo reguliariai maitinamas vaiduoklių istorijomis ir britų komedijomis, o tai turbūt paaiškina, kodėl jo knygos būtent tokios, kokios yra. Yra net didesnė už nulį tikimybė, kad jis kaip tik dabar tavo namuose ir iš palovio tave stebi. (Gali patikrinti. Mes palauksim. Jei ne, bet kada gali rasti jį tviteryje: @ransomriggs.) Sukurti seriją jį įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja. Dalį nuotraukų, darniai įsiliejančių į kūrinio pasaulį ir jį praturtinančių, matome ir serijos knygose.

Nuostabus ir sukrečiantis romanas apie šeimą, kurią skaldo kaltinimai žmogžudyste.

Sūnus nežiūri į akis... Vadinasi, jis kaltas?

Aštuoniolikmetis Džeikobas Hantas yra nepaprastai talentingas matematikas, turi šelmišką humoro jausmą, bet visiškai nesugeba bendrauti. Džeikobui diagnozuotas smegenų vystymosi sutrikimas – Aspergerio sindromas. Vaikinas labai užsisklendęs, nors supranta, kad už jo uždaro pasaulio ribų yra kitas – platesnis, ir nori užmegzti ryšį su jame esančiais žmonėmis. Džeikobas stengiasi būti toks kaip visi, bet nemoka. Jis nesupranta kitų žmonių mimikos, kūno kalbos, balso intonacijų, poreikių ir poelgių priežasčių...

Kai randama negyva Džeikobo socialinių įgūdžių mokytoja, Aspergerio sindromo simptomai – vengimas žiūrėti į akis, keisti judesiai, nederamas elgesys – policijai tampa kaltės įrodymu. O Džeikobo motinai kyla skaudžiausias klausimas pasaulyje: ar jos vaikas gali nužudyti?

Rašytoja šįkart ieško atsakymų į klausimus, ką reiškia būti kitokiam šiuolaikinėje visuomenėje. Kokias problemas ir dilemas turi spręsti šeima, kurios narys turi Aspergerio sindromą? Ir su kokiais teisinės sistemos nesklandumais susiduria žmonės, turintys bendravimo sunkumų?

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966)

Viena iš populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Prinstono universitete įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį. 2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

Pustuščiame, pro kaimelius skriejančio traukinio vagone sėdi vyras didele plika galva, tvirtu stuomeniu ir pora plonyčių kojų, apmautų raudonos vilnos, rombais padabintomis kojinėmis. Vienišius yra ne kas kitas kaip profesorius Timofejus Pninas, į JAV persikėlęs išeivis, Veindelio koledžo rusų kalbos dėstytojas, keliaujantis skaityti paskaitos Kremonos moterų klube, tačiau per savo pniniškumą susipainiojęs ir įsėdęs ne į tą traukinį.

Šitaip simboliškai pradedamas piešti ironiškas, bet mielas, absurdiškas ir kiek graudus portretas veikėjo, kurį taip meistriškai kuria Nabokovas. Pninas – komiškas émigré, užsispyrusiai bandantis prisitaikyti prie amerikietiško būvio, tačiau nuolat susiduriantis su pasauliu, kuriame viskas – kalba, aplinka, net paskiri objektai – jam svetima. Begalinę Pnino kantrybę vis bando jam nepavaldžios mašinos ir elektriniai prietaisai, nereikšmingos jo koledžo kolegų intrigos, irzulį keliantys psichoterapeutai, tarp kurių sukasi ir buvusi žmona, niekad jo nemylėjusi, bet kurią jis vis dar tyliai ir jaudinančiai myli.

Tačiau kartais Pninas gręžiasi į praeitį, prisimena savo bėgimo iš Rusijos aplinkybes, dingusius žmones, paliktą savą kultūrinę terpę, ir šie puslapiai atskleidžia visai kitą Pnino istorijos pusę – tragišką, melancholišką, atspindinčią XX a. baisumus. Tad galų gale, nors ir apjuoktas, Pninas iškyla beveik kaip herojinė figūra, civilizuotas žmogus, pasimetęs industriniame primityvume, – vienintelis, išlaikęs krislą žmogiško orumo. Pirmąkart pasirodantis lietuviškai, vieno svarbiausių XX a. rašytojų, Vladimiro Nabokovo, „Pninas“ – šilčiausias, žemiškiausias ir juokingiausias iš jo romanų.

„Nabokovo minties įvairiapusiškumas, jėga ir sodrumas neturi nė menkiausio varžovo modernioje literatūroje. Tai proza, esanti arčiausiai tyro juslinio malonumo.“

Martin Amis

„„Pninas“ - geriausias visų laikų romanas apie pabėgelį („refugee novel“), šedevras, nagrinėjantis namų praradimą sociopolitinio perversmo metu.“

Ted Gioia, The Millions