Greitoji paieška

„Šaltinis“ pirmąkart išleistas 1943 m. JAV – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį, meilę, visuomenės ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją.

Ar troškimas pasitarnauti žmonijai yra nesavanaudiškas? O šlovės, turtų ir apdovanojimų troškimas? Ar įmanoma siekti savo kūrybinės vizijos ir išlikti nepriklausomam nuo kitų nuomonės ir norų? 

„Šaltinis“ – romanas, kurio anglų kalba iki šiol parduota daugiau nei 6 milijonai egzempliorių, išverstas į daugiau nei 25 kalbas. 

APIE AUTORĘ

Ayn Rand (1905–1982, Alisa Rozenbaum) – viena garsiausių JAV rašytojų, filosofė, scenaristė, dramaturgė. Iš Rusijos 1926 m. emigravusią žydų kilmės rašytoją išgarsino romanai „Šaltinis“ ir „Atlantas atsitiesė“ (Atlas Shrugged), kuriuose ji išdėstė savo filosofinę objektyvizmo sampratą. Ayn Rand kūryba, padariusi didelę įtaką XX a. Vakarų žmogaus mąstymui, Lietuvoje iki šiol žinoma tik nedaugeliui.

Gintarinės širdies pasakos kviečia į pasaulį, kuriame klesti meilė, įvairovė, tolerancija ir orumas. Į pasaulį, kuriame odos spalva, kilmė, negalia ar lytinė tapatybė netrukdo kurti draugystės ir artimo ryšio.

Pasakos kalba apie drąsą priimti kitokį nei tu pats ir draugystę, gimstančią iš muzikos. Apie apsukrumą ir nelengvas užduotis, kurias gali įveikti tik mylinti širdis. Apie kitokį nei visi vaikai stebuklingą princą ir akimis nereginčią mergaitę. Apie tėvus, kurie gyvendami toli nuo savo vaikų niekada jų nepamiršta. Apie įvairias meilės ir šeimos formas. Apie mūsų pasaulį.

Pasakų siužetai paremti liaudies, brolių Grimmų, Ch. Perrault ar H. Chr. Anderseno pasakų motyvais, o pabaigoje pateikiamos autorės Neringos Dangvydės gairės, padėsiančios tėvams apie perskaitytus kūrinėlius kalbėtis su savo vaikais.

2013 m. pasirodžiusi Gintarinė širdis nebuvo priimt(in)a dėl dviejų tos pačios lyties meilę vaizduojančių pasakų, knygą išėmė iš prekybos. Po daugiau nei dešimtmečio  Jūsų rankose – jau trečiasis Gintarinės širdies leidimas, kviečiantis pagalvoti, kas per šį laikotarpį pasikeitė, simbolizuoja laisvę ir drąsą kalbėti apie pasaulį, kuriame gyvename ir norime gyventi. 

Kviečiu leistis į stebuklingą pasakų pasaulį, kuriame žmonių skirtumai netrukdo nei mylėti, nei nuoširdžiai priimti. Tikiu, kad vieną dieną toks bus ne tik Gintarinės širdies, bet ir mūsų visų pasaulis.

 – Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė

Neringa Dangvydė Macatė (1975-2020) - lietuvių rašytoja, poetė, vaikų knygų iliustratorė bei literatūros kritikė. Neringa parašė ir pati iliustravo 2 knygas vaikams: pasakų – „Gintarinė širdis“ (2013 m.) ir apysakų – „Vaikas su žvaigžde kaktoje“ (2016 m.).  2013 m. pasirodžiusi debiutinė pasakų knyga„Gintarinė širdis“ buvo išimta iš prekybos dėl teigiamai vaizduojamų tos pačios lyties asmenų santykių. N.Dangvydė padavė Lietuvą į teismą dėl knygos platinimo apribojimų Europos žmogaus teisių konvencijoje. 2023 m. sausį byla buvo išspręsta jos naudai.

2024 metų Goodreads Choice Awards nominantė Mystery & Thriller kategorijoje

Nuo veriančios įtampos iki subtilaus humoro ir nepaprastai nuoširdžių akimirkų, „Paslaptinga viešnia“ turi viską! Ši knyga – tiesiog pribloškianti. Mary Kubica

Šiame bestselerio „Kambarinė“ tęsinyje, kurį smagu skaityti ir kaip atskirą knygą, kambarinė Molė darsyk susiduria su „netvarka“ – nauju nusikaltimu-galvosūkiu. Molė turi atskleisti tiesą, kad ir koks purvo sluoksnis ją slepia.

Niekas nedžiugina Molės labiau nei tvarkymasis ir taisyklės. Ir štai pagaliau atėjo diena, kai ji užtarnautai tapo žavingo penkių žvaigždučių viešbučio „Regency Grand“ vyriausiąja kambarine. Tik ši saldi sėkmė ir ramybė ilgai nesitęsia – viešbučio arbatinėje krenta negyvas visame pasaulyje žinomas detektyvų autorius Dž. D. Grimtorpas.

Netikėtą rašytojo mirtį imasi tirti sena Molės priešė – detektyvė Stark. Netrukus paaiškėja, kad tai ne šiaip mirtis, o tikrų tikriausia žmogžudystė. Įtariamųjų apstu. Gal tai Lilė, naujoji kambarinė mokinė? O gal Serena, rašytojo sekretorė? Ar galbūt mylimas viešbučio durininkas ponas Prestonas, kuris akivaizdžiai kažką slepia? Ir ar Molė išties tokia nekalta, kaip atrodo?

Kambarinė Molė grįžta ne tik su kiek daugiau savikliovos ir patikimesniu draugų būriu, bet ir su prisiminimais, kurie gali tapti raktu, padėsiančiu atskleisti šį nusikaltimą. Molė ir jos viešbučio šutvė ne kartą privers nuoširdžiai šyptelti, palaikyti juos ir kartu laužyti galvą ieškant atsakymų.

„Šviežių idėjų, gudrių sprendimų ir žavingo tamsumo nestokojanti knyga. „Paslaptinga viešnia“ tiesiog jaudinančiai originali, sumani ir džiaugsminga. Mėgavausi kiekvienu puslapiu.“ CHRIS WHITAKER

Nepaprastas nuotykis laukia kelionėje į Tandadriką – žaidimų tėvynę, žaislų planetą!

Atlapaširdis šuo Kutas, linksmas karštakošis kiškis Kadrilis, ramus ir įžvalgus pingvinas Tvinas, išpuikėlė ir savanaudė varlė Legarija, maloni, bet tuštybės kupina lėlė Einora ir paslaptingasis kapitonas Menesas – šeši vieniši, išmesti ir niekam nereikalingi žaislai Naujųjų metų naktį išsiruošia į didžiausią gyvenimo kelionę. Sėdę į kosminį laisvą jie trokšta pasiekti žaislų planetą Tandadriką, kur turėtų išsipildyti visos jų svajonės.

Kelionė į Tandadriką ilga, tad pakeliui žaislams teks aplankyti ne vieną keistą planetą, patirti netikėtų nuotykių ir sudėtingų išbandymų, kurie atskleis kiekvieno tikrąjį veidą... Kas nutiks šuniui Kutui? Ką nuo kitų slepia pilotas Menesas ir lėlė Einora? Kaip pasikeis kiškis Kadrilis? Ir... ar jiems pavyks pasiekti tikslą?

„Kelionė į Tandadriką“ – lietuvių vaikų literatūros klasika, žavinti nepaprastu Vytautės Žilinskaitės gebėjimu suderinti humorą ir rimtas, skaudžias temas, sukurti neįtikėtinai ryškius ir įdomius veikėjus bei įtampos kupiną veiksmą. Užvertę paskutinius šios knygos puslapius – dar ilgai jos nepamiršite. 

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos 4 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

„Kelionė į Tandadriką“

• Rekomenduoja mokytojai;

• Knyga įtraukta į 100 reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams sąrašą;

• Dinamiškas veiksmas, ryškūs ir įsimintini veikėjai, kurių poelgiai suteiks daug vertingų pamokų ir minčių;

• Iškeliamos tokios vertybės kaip drąsa, pasiaukojimas, gerumas, o tokios ydos kaip tuštybė, susireikšminimas, besaikis valdžios troškimas – pašiepiamos.

Vytautė Žilinskaitė (1930-2024) – viena įdomiausių ir paslaptingiausių lietuvių rašytojų. Garsiausios jos knygos – „Robotas ir peteliškė“, „Melagių pilis“ ir, be abejo, „Kelionė į Tandadriką“. Septyniolika metų rašytas kūrinys pirmą kartą pasirodė 1984 m. ir iki šiol yra skaitomas moksleivių bei rekomenduojamas mokytojų. Už nuopelnus vaikų literatūrai kūrėja apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premija.

Įsimylėti – paprasta. O toliau laukia išbandymai . . .

Įspūdinga ir nepamirštama meilės istorija, prasidėjusi knygoje „Pargriauti 13“, toliau plėtojama bestselerių autorės ir „Tik Tok“ sensacijos Chloe Walsh antrojoje serijos knygoje „Nepaleisti 13“. Tęskite pažintį su žavingaisiais Tomeno koledžo vaikinais ir pajuskite ypatingą pirmosios meilės galią. Epinė „TikTok“ sensacijos Chloe Walsh knygų serija.

Džoniui Kavanagui buvo lemta tapti sporto žvaigžde, bet jis priverstas keisti savo įprastą gyvenimo ritmą, nes patirta sporto trauma sužlugdė jo svajones. Vaikinui teks padėti į lentyną mylimus 13-uoju numeriu pažymėtus regbio marškinėlius, nes kol kas nėra jokių galimybių žaisti. Tačiau jo mintis vis labiau užvaldo sutikta mergina, kurios paslaptis jis siekia išsiaiškinti.

Šanon Linč nuo seno įpratusi meistriškai saugoti paslaptis, tačiau ją pasiveja košmariška realybė. Mergina žino, kad demonai egzistuoja ne tik pasakose – jų yra ir jos tikrame pasaulyje. Šanon pasitikėjimas pakirstas, ji užsisklendžia savyje, bet paslaptis kartais sunku išlaikyti net ir tam, kuris gerai moka jas saugoti.

Iš šešėlių, į kuriuos vis labiau grimzta, ją gali ištraukti tik vienas žmogus – vaikinas, kuriam priklauso jos širdis. Tačiau kaip galima padėti tam, kuris apsimeta, kad viskas gerai? Be to, paaiškėsiančios paslaptys gali apversti gyvenimus. Ar atlaikys tokius išbandymus Džonio ir Šanon meilė?

Chloe Walsh – beprotiškai populiarios knygų serijos jaunimui „Tomeno vaikinai“ autorė. Jau daugiau nei dešimtmetį paaugliams ir jaunimui kurianti rašytoja iš Airijos save vadina nuo muzikos priklausoma gyvūnų mylėtoja ir televizijos narkomane. Korko mieste gyvenanti moteris mėgsta leisti laiką su šeima ir yra aistringa žinių apie psichikos sveikatos svarbą skleidėja bei kuo didesnio dėmesio šiai sričiai advokatė. 

Skaitytojų atsiliepimai: 

„Čia šitiek ŠIRDIES, SIELOS IR MEILĖS. Jų meilė tikra.“

„Myliu juos… dėl jų smarkiau plaka mano širdis. Žinote, čia tikrai viena iš tų knygų, kurią norisi skaityti ir skaityti, bet ir perskaityti vienu ypu, o perskaičius vėl pulti skaityti iš naujo.“

„Šią knygą aš tikrai atsiminsiu ilgai.“

„ŠIĄ. KNYGĄ. BŪTINA. PERSKAITYTI. Ji tobula. Turi viską, ko nė nenutuokei, kad tau reikia.“

„Ačiū, kad apvertėte man gyvenimą, Chloe Walsh.“

„Chemija, meilė – viskas šioje knygoje taip puikiai sudėliota, kad net šiurpuliukai per odą bėga... Graži knyga, gražūs žodžiais. Chloe Walsh, jūs man labai artima.“

„Chloe Walsh ir vėl save aplenkė – nuo pirmųjų eilučių jus užkabins, skaitydami liūdėsite, pyksite, jausitės pakylėti, apims isterija, knyga jums išties žiauriai patiks!“

Pašėlę nuotykiai tęsiasi antrajame Akmens ir Garo Miestų ciklo romane „Maro diena“. Laisvojo Vilniaus legatui Antanui Sidabrui nerimą kelia kraupų krovinį atvežęs traukinys, kuriame nebuvo mašinisto, Londono policija tiria genialaus chemiko mirties aplinkybes, į Konstantinopolį skuba ypatingą užduotį turintis samdomas žudikas, o paslaptinga ugniaplaukė moteris vien žvilgsniu pavergia vyrų širdis.

Paslaptys bus atskleistos, mįslingi kodai iššifruoti, bet išauš Maro diena – ir košmarai taps realybe, o akmenines pasmerkto miesto gatves užplūs Maro Vienuoliai.

Soboro durų angoje, galva kone remdamasi į staktą, stovėjo figūra, trimis galvomis aukštesnė už aukščiausią žmogų. Jos kūną slėpė ilgas juodas rūbas su plačiu gobtuvu, iš po jo žalia liepsna žybčiojo akys. Rankose figūra laikė plačius kirvius. „Ne, – staiga suvokė Sidabras, – tai kirviais baigiasi jos rankos!“

Kas būtų buvę, jeigu XX a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru?..

Pirmajame lietuviškame stimpanko žanro romane jūsų laukia pašėlę nuotykiai, kraupios žmogžudystės, sudėtingos intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės, po žeme ir danguje, alchemikų paslaptys ir istorinės asmenybės visai kitu, nei kad buvo realiame gyvenime, amplua. Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus.

Kai juodžiausią naktį išmuš VILKO VALANDA...

Pajutusios kraują žiurkės visai pašėlo – būriu metėsi prie savo aukos, tiesiog aplipo ją ir geležiniais kapliais įsikirto Solomonui į kojas. Berniukas pajuto veriantį skausmą, jo akys išsiplėtė iš siaubo, o iš burnos vėl išsiveržė klyksmas. Vaikis susvyravo ir būtų tėškęsis į žliugsinčius nešvarumus, o žiurkės pradėjusios kruviną puotą, bet staiga kažkas pasikeitė. 

– Aaaūūūūūū! – klaikus staugimas nusirito požeminiais Vilniaus tuneliais.

Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus. Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai.

Bernardas Gailius (gim. 1981 m.) – istorikas ir rašytojas, akademinių studijų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, romanų „Kraujo kvapas“ ir „Agentė“ autorius. Istoriniuose tyrimuose ir romanuose daug dėmesio skyrė žvalgybos tarnybų veiklai, studijoje „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pabrėžė žvalgybos ir žvalgo mito reikšmę šiuolaikinei Vakarų kultūrai. „Žvalgyba Vakaruose“ pratęsia šios sąsajos svarstymą.

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas.

Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai. Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.

„...neįsakysi širdžiai, ko, kada ir kaip mylėti. Širdis elgiasi kaip užsigeidusi. Mūsų rankose – tik tai, ar leisime savo gyvenimui ir mintims pasivyti širdį.“


Dvidešimt dvejų Sidnė Bleik gyvena puikiai: mokosi koledže, turi nuolatinį darbą, gyvena su geriausia drauge Tore, myli savo vaikiną Hanterį. Bet viskas pasikeičia Sidnei sužinojus, kad Hanteris ją išdavė... Širdis sudūžta į šipulius.

Atsigauti padeda paslaptingasis kaimynas Ridžas Losonas. Ji negali atitraukti nuo jo akių, ją tiesiog traukia klausytis, kaip aistringai jis kas vakarą balkone groja gitara. O Ridžui ramybės neduoda jausmai, kuriuos jam kelia Sidnė. Abu netrukus supranta, kad vienam kito jiems reikia labiau, nei jie kada nors būtų galėję įsivaizduoti...

Jautrių meilės istorijų meistrės Colleen Hoover romanas „Galbūt kažkada“ JAV pasirodė 2014 m., o muzikantas Griffinas Petersonas knygai sukūrė originalų garso takelį – jį išgirsti galima nuskaičius knygoje esantį QR kodą.


„Perskaičiau viską, ką tik C. Hoover yra parašiusi. Kiekviena nauja jos knyga iškart tampa mano mėgstamiausia. Jos kuriamų istorijų tempas tobulas, veikėjai tarsi gyvi iššoka iš puslapių. Jos žodžiais mėgaujuosi kaip saldainiais.“
Tracey Garvis Graves, „New York Times“ bestselerių autorė

„„Galbūt kažkada“ – daugiau nei knyga... Tai nepamirštama skaitymo ir klausymo patirtis.“
Tinklaraštis „The Book Bellas“


„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“ ir „Išpažintys“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Superteigiamas geraširdis didvyris! Vaikų numylėtinis! Pasaulinis bestseleris!

„– Hmm... kurį laidelį kirpti? Raudoną ar žalią???

– Žrr!!

– Gerai! Tebūnie žalias!!!

Ir... BA BAM!!!!!!!!“

Pareigūnas Vytis ir policijos šuo Gregas vykdydami misiją nesusikalba, ir staiga jiems panosėje sprogsta piktojo katino Pito pakišta itin pavojinga bomba. Sprogimo neatlaiko Vyčio galva ir Grego kūnas – jiems galas... Bet pareigūnus gelbstinčiai slaugytojai šauna geniali mintis: o kodėl Vyčiui prie kūno neprisiuvus šuns Grego galvos?!

Pusiau šuo. Pusiau žmogėnas. 
Nuo šiol miestą gina naujas didvyris – ŠUNĖNAS!

Naujai užgimusiam geriausiam pasaulyje policininkui Šunėnui teks įveikti ne tik klastingąjį Pitą, raketomis šaudantį Robovadą ar piktą atgijusių dešrainių armiją, bet ir kaip nors nenuseilėti ir neapiplaukuoti numylėtos žaliosios policijos Vado sofos...

Metas leistis į kovą su mušeikomis, sukčiais ir kitais visokio plauko blogiukais!

Dav Pilkey (Deivas Pilkis, gim. 1966) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai liepdavo jam sėdėti už klasės durų. Būtent ten pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas“ – pirmoji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-          skatina empatiją ir gerumą;

-          moko atkaklumo;

-          primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Muzika – jūsų gyvenimas. Penkiolika dainų nuspręs, kiek jis dar tęsis.

Prieš mėnesį pakeliui į mokyklą be žinios dingo penkiolikmetė Felinė Jagova. Motinos pasamdytas privatus tyrėjas Aleksandras Corbachas susiranda internetinę muzikos platformą, per kurią mergaitė visada klausydavosi savo mėgstamų kūrinių. Nuostabus dalykas – prieš kelias dienas grojaraštis buvo pakeistas. Ar Felinės pasirinktos dainos slepia užuominą, kur ji buvo nuvežta ir kaip ją galima išgelbėti? Corbachas karštligiškai bando įminti šią mįslę. Vyras nežino, kad pagrobtosios paieškos bei išspręstas galvosūkis panardins jį į siaubingą košmarą. Negailestingos lenktynės su laiku, kuriose visų šansai išgyventi artimi nuliui...

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

Džeimio ir Klerės duktė Briana su vyru Rodžeriu įsikuria XX a. Lalibroche ir skaitydami senus mamos laiškus atskleidžia tiesą apie Klerės ir Džeimio pabėgimą iš Šiaurės Karolinos. 

Klerė su Džeimiu žino, kad Nepriklausomybės kare amerikiečių laukia pergalė, bet nenutuokia, kokią kainą reikės už ją sumokėti. Džeimis verčiau mirtų, nei mūšyje stotų akistaton su savo sūnumi, tarnaujančiu britų armijoje. Pora pasprunka į jūrą, o ten susiduria su piratais ir įsivelia į baisius mūšius. 

Briana ieško atsakymų apie Klerę, nes jos likimas Škotijos aukštumose negrįžtamai susaistytas su gyvenimu ir mirtimi karo draskomose Šiaurės Amerikos kolonijose.

„Praeities aidas“ – svaiginantis šedevras, kupinas nuotykių ir istorinių asmenybių aprašymų. Tai romanas, kurio skaitytojas, užvertęs paskutinį puslapį, dar ilgai neužmirš. 

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

Viskas, ko tikimės iš D. Gabaldon... nuotykiai, istorija, romantika, fantazija. 

Arizona Republic

Tai tikrai įsimintina knyga, nuo kurios neįmanoma atsitraukti, o pabaigoje žadą atėmė keli labai įdomūs siužeto vingiai, kurių niekada nepamiršiu. Man labai patiko skaityti šią knygą, tikiuosi, kad visi mano neatsakyti klausimai bus išspręsti kitoje serijos dalyje. 

The Avid Readers Club

D. Gabaldon puikiai pavyksta įtraukti skaitytoją į visus svarbius įvykius, susijusius su pagrindiniais veikėjais, nors juos skiria laikas ir erdvė. Pats rašymo stilius nepaprastai įtraukia, o aštuntoje knygoje pamažu viskas ima aiškėti, tad skaitykite toliau! 

Literaty Elephant

Nekuriu pagal planą ir nerašau visų įvykių vieno po kito. Pradėdama knygą turiu idėją, kokie bus pagrindiniai įvykiai veikėjų asmeniniame gyvenime arba istorinėje perspektyvoje. Bet nenutuokiu, kaip jie įsilies į pasakojimą, kaip juos panaudosiu, kieno akimis regėsime... pavyzdžiui, Saratogos mūšį. Galop nusprendžiau, kad šį mūšį pateiksiu iš kelių veikėjų perspektyvos. <...> Daug kas manė, kad šešta knyga bus paskutinė serijos dalis, tačiau taip nenutiko. Po „Praeities aido“ laukia dar mažų mažiausiai viena knyga. Taigi šioji – septinta – tikrai ne paskutinė, tikiuosi, kad skaitytojams ji patiks. 

Iš Dianos Gabaldon interviu, „Orion Publishing Group“

Skirta 18+

Tiktoko sensacija! Žiežirbos lekia, kai dailiojo čiuožimo sportininkei bei ledo ritulio komandos kapitonui tenka dalytis arena.

Jis vienintelis dalykas, kurio ji neplanavo.


Anastasija Alen visą gyvenimą stengėsi įsilieti tarp geriausių JAV čiuožėjų. Regis, svajonė pradeda pildytis, kai merginai suteikiama solidi stipendija Kalifornijos universitete, Meipl Hilso koledže, bei vieta universiteto dailiojo čiuožimo komandoje.

Anastasijai niekas nesutrukdys, net ledo ritulio komandos kapitonas Natas Hokinsas!

Kadangi yra kapitonas, Natui svarbiausia, kad komanda žaistų ritulį, tačiau tam atsiranda kliūčių. Sugedus įrengimams, tenka dalytis ledo arena su dailiojo čiuožimo komanda, kuriai priklauso ir akivaizdžiai Nato neapkenčianti Anastasija.

Visgi, Anastasijos čiuožimo partnerio perspektyvoms panirus į miglą, ar tik neteks jai kreiptis pagalbos į Natą?

Žiežirbos lekia, tik Anastasijai tai nė motais... Juk neįmanoma susižavėti ledo ritulininku, tiesa?

Hannah Grace – anglų kilmės rašytoja, jos pačios žodžiais tariant, „jaukių istorijų sielai“ autorė, kurianti savo namuose Mančesteryje. Jei tik nesėdi prie rašomos knygos, viename skyriuje tūkstančius kartų apibūdindama kiekvieno akis, atsitiktinai suteikdama keliems veikėjams tą patį vardą ar vartodama angliškus posakius, kurių nesupranta amerikiečiai skaitytojai, galite sutikti ją vaikštinėjančią su sutuoktiniu bei dviem šunimis, Paršeliu bei Lokiu.

Didelių kančių sukėlęs karas tarp dviejų Fondų baigėsi. Laimėjusio Pirmojo Fondo mokslininkai nusprendžia grįžti prie kadaise Hario Seldono sukurto plano – pastatyti naują Imperiją ant senosios griuvėsių.

Vis pasigirsta gandų, kad Antrasis Fondas išliko ir ryžtingai nusiteikę antrafondiečiai rengiasi kerštui. Maištautojas Tarybos narys ir nebejaunas istorikas ištremiami iš Pirmojo Fondo ieškoti legendinės Žemės planetos ir išsiaiškinti, ar Antrasis Fondas išties tebegyvuoja, o nežinoma ir grėsminga jėga, regis, ima diriguoti įvykiams. Netrukus Pirmojo ir Antrojo Fondų atstovai susitiks lenktynėse link paslaptingosios Gajos planetos, artėdami ir prie paskutinio lemties posūkio pačiame Visatos pakraštyje.

„Fondo pakraštys“ – ketvirta kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis. 1983-iaisiais šis mokslinės fantastikos romanas įvertintas Hugo ir „Locus“ premijomis.

„Nuostabus kūrinys, išlaikęs seriją pradėjusios trilogijos dvasią, bet stilistiškai platesnis ir brandesnis. Turbūt geriausia serijos knyga.“

Kirkus Reviews

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html

Šiuolaikybėje politiką keičia psichopolitika – dėmesio centre kaip galingas ekonominis resursas atsiduria nebe mūsų kūnai ir protai, bet psichika. Korėjiečių kilmės Vokietijos filosofo Byung-Chul Hano skvarbi analizė šioje knygoje skrodžia įvairius dabarties tvarkos aspektus: tylią nejuntamą kontrolę, kurią išgyvename kaip savo laisvę, emocijų komercializaciją, nesibaigiantį savęs tobulinimą siekiant vis didesnio produktyvumo ir kt. Hanas kviečia grįžti prie iš tikrųjų laisvo laiko kaip prabangos, nesusijusios nei su darbu, nei su vartojimu, ir tapti XXI amžiaus eretikais: atrasti savyje idiot savant – nuo komunikacinio triukšmo atsitraukusį nuotykių ieškotoją, siekiantį autentiško žinojimo ir patyrimo.

„[B]ūti laisvam pirmiausia reiškia būti pas draugus. „Laisvė“ iš esmės yra santykį reiškiantis žodis. Tikrai laisvi jaučiamės tik pavykusiame santykyje, tik laimingoje bendrystėje su kitais. Visiška izoliacija, į kurią veda neoliberalusis režimas, iš tikrųjų nesuteikia mums laisvės. Tad šiandien kyla klausimas, ar neturėtume laisvę apibrėžti iš naujo, iš naujo ją išrasti .“ –
„Psichopolitika“

„Mano knygos analizuoja visuomenės ligas ir jų tikslas padėti tas ligas įveikti. Taip, turime ieškoti naujų kelių ir naujų pasakojimų.“

Byung-Chul Han, interviu „El Pais“

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Lietuviškai išleistos autoriaus knygos „Nuovargio visuomenė“ ir „Eroso agonija“. Gimė Seule. Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose nagrinėja šiuolaikybės procesus, demaskuoja perdegimo kultūrą, mūsų epochai būdingą toksišką pozityvumą ir totalų laisvės išnaudojimą.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2ba01435-8110-47b9-b8f5-ca6fdbafeb31.html

Aštuonerius metus iš eilės laikraščiui The New York Times renkant geriausią metų knygą, milijonai skaitytojų atrado Harlano Cobeno intriguojančius nenuspėjamos įtampos bei širdį spaudžiančio jausmingumo romanus, neleidžiančius ramiai nusėdėti iki paskutinio puslapio. Knygoje „Apgauk mane kartą“ rašytojas ir vėl pranoko save.

Buvusi specialiųjų operacijų pilotė Maja, grįžusi iš darbo, pamato protu nesuvokiamą vaizdą, nufilmuotą slapta kamera auklei stebėti. Ekrane Maja stebi, kaip jos dvejų metų dukrytė žaidžia su savo tėvu, žiauriai nužudytu prieš dvi savaites. Paslaptis kelia provokuojantį klausimą: ar gali tikėti viskuo, ką matai, net jei beviltiškai to nori? Kad rastų atsakymą, Maja galiausiai turi susitaikyti su tamsiomis savo širdies paslaptimis bei apgaule ir tik tada pripažinti nesuvokiamą tiesą apie savo vyrą – ir save pačią.


Įtampos bestselerių meistras Harlanas Cobenas ir vėl suporuoja savo dvi stipriąsias puses – meistriškai surikiuotą siužeto eigą, atvedančią prie kulminacinės netikėtumų virtinės, ir sugebėjimą atskleisti paslaptis giliai išgyvenant jausmus, – pasakodamas įvykius, kurie neabejotinai apgaus net ir labiausiai įgudusius skaitytojus. Ir net ne kartą.

Apygardos prokurorą Polą Kouplendą persekioja artimiausių žmonių praradimai, prasidėję prieš dvidešimt metų, kai dingo jo septyniolikmetė sesuo Kamilė. Šio įvykio aplinkybės lyg ir aiškios: Kamilė buvo tarp keturių bendraamžių stovyklautojų, kuriuos naktį išėjusius į mišką užpuolė žudikas maniakas. Tačiau surasti tik dviejų nužudytų aukų kūnai, o dar du – Kamilė ir Džilas Peresas – visam laikui pradingo kaip į vandenį. Seniai išblėsusias Polo Kouplendo viltis vėl pamatyti gyvą savo seserį įžiebia netikėtas įvykis: policijos pakviestas apžiūrėti vienos žmogžudystės aukos, Polas atpažįsta prieš du dešimtmečius kartu su Kamile pradingusio Džilo Pereso kūną...

Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlanas Cobenas yra dvylikos romanų autorius, įskaitant New York Times bestselerius „Nekaltas“, „Tik vienas žvilgtelėjimas“, „Kitos progos nebus“, „Išėjęs amžinybėn“ ir „Niekam nesakyk“. Jo kūriniai, pelnę ne tik skaitytojų pripažinimą, bet ir kritikų prielankumą, išversti į daugiau nei trisdešimt dvi kalbas ir parduodami visame pasaulyje.

Harlano Cobeno trileris „Kitos progos nebus“, Tarptautinio knygų klubo paskelbtas mėnesio knyga, atsidūrė tarp perkamiausių penkiolikos šalių klubų leidinių.

Harlanas Cobenas gimė Niuvarke, Amhersto universitete baigė politologijos magistro studijas ir kurį laiką darbavosi turizmo versle.

2027-ieji, netrukus Prancūzijos prezidento rinkimai. Internete pasklinda vaizdo įrašas, kuriame ekonomikos ir finansų ministrui Briuno Žiužui nukertama galva. Tačiau Briuno gyvas, tai simuliacija. Keisti išpuoliai tęsiami – netrukus sprogsta spermos banko įmonė. Ar tai katalikai ekstremistai? O gal Žemę nuo žmonių išlaisvinti siekiantys kraštutinių pažiūrų ekoaktyvistai? Kaltininkai gabūs, pėdsakų nepalieka.

Iš tiesų šis romanas yra apie Polį Rezoną, kuriam greit 50. Jis – Briuno Žiužo dešinioji ranka. Su žmona gyvena bute Paryžiaus centre, bet jau senokai su ja beveik nesusitinka. Netrukus Polio tėvą ištinka insultas. Šeimos bėdoms keičiant vienai kitą, Polis greit pajus ir savo paties gyvenimo trapumą. Tačiau tai – ne pabaiga.

Ši knyga – galingas ne tik ironijos, bet ir vilties šaltinis. Prancūzų rašytojas Michelis Houellebecqas (gim. 1956), vienų laikomas satyrišku ciniku, o kitų – tikru romantiku, rodos, smaginasi projektuodamas technokratinės Vakarų civilizacijos agoniją ir aprašydamas personažų negandas. Nepaisant to, jis teigia meilę. Ir nors meilė čia šoka su mirtimi, pati ji nemirtinga.

Houellebecqas yra pelnęs Goncourt'ų premiją ir aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną. Rašytojas teigia, kad romanas „Sunaikinti“ yra paskutinė jo grožinė knyga.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html 

„Aš nedaviau atsakymų. Aš stengiausi supurtyti skaitytoją, kad jis atsikratytų kai kurių išankstinių nuostatų, ir paskatinti jį mąstyti savarankiškai, sekti naujas drąsias teorijas. Taigi kiekvienas skaitytojas iš šios knygos gauna kažką skirtinga, nes atsakymus jis teikia pats... Tai kvietimas susimąstyti, o ne įtikėti.“ – Robert A. Heinlein

Pasirodęs 1961 metais, mokslinės fantastikos romanas „Ateivis svetimame krašte“ sulaukė didžiulio atgarsio ir prieštaringų vertinimų. Tai vienas visų laikų žymiausių ir skaitytojų mėgstamiausių mokslinės fantastikos kūrinių, aktualus iki šiol.

Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai. Jam pirmąsyk atvykus į Žemę, jauna ligoninės slaugytoja Džilė Bordman slapta prasmunka į Smito palatą ir kartu su juo išgeria stiklinę vandens: Žemėje tai paprasčiausias veiksmas, bet Marse – šventas ritualas. Nuo šiol ypatingo tarpusavio ryšio siejami Smitas ir Džilė turės kovoti, kad apgintų teisę mylėti.

Robertas A. Heinleinas (1907–1988) – XX a. amerikiečių rašytojas, kietosios mokslinės fantastikos kūrėjas, vadinamas šios krypties pradininku. Jis įvedė aukštus mokslinio, inžinerinio patikimumo standartus kūriniams ir į aukštesnį lygį pakėlė literatūrinius reikalavimus šiam žanrui. R. A. Heinleinas iki šiol yra vienintelis rašytojas, Hugo prizu apdovanotas keturis kartus. Kūrinys „Ateivis svetimame krašte“ buvo kritikuotas ir išbrauktas iš mokyklinių skaitinių sąrašo dėl laisvosios meilės ir gyvenimo komunoje elementų. Nepaisant to, romanas 1962 m. apdovanotas Hugo prizu, jis tapo ir pirmąja mokslinės fantastikos knyga, patekusia į „New York Times Book Review“ bestselerių sąrašą. Taip pat 2012 metais jos egzempliorius buvo eksponuojamas JAV Kongreso bibliotekos parodoje „Knygos, suformavusios Ameriką“.

EPUB sertifikatas:  https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b6a87ab9-1f9d-46c9-b350-79e79d16da58.html

Jos – tai tūkstančiai moterų, kurių dažnai net nevadindavo vardais. Jų gyvenimai buvo pašvęsti kitiems, o patys beveik be pėdsakų išnyko. Tai ir jaunos, vos 15 metų sulaukusios merginos, ir pagyvenusios moterys. Užaugusios skurdžiuose kaimeliuose ar vienkiemiuose, neraštingos, neišmokytos gerų manierų, jos dėl skurdo buvo priverstos kraustytis į miestus ir įsidarbinti pasiturinčių miestiečių namuose.

Tarnaičių darbo ir buities sąlygų nereguliavo įstatymai, jos priklausydavo nuo ponų malonės. Neturėjo teisės į atostogas ir ilgesnį poilsį, negalėdavo išeiti iš namų be leidimo. Jas įtarinėdavo amoralumu, ligų platinimu ir vagystėmis. Jos neretai tapdavo seksualinio išnaudojimo aukomis, o susilaukti vaiko, jei kuri ir ryždavosi, būdavo tikras išbandymas.

Knygoje aprašoma XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės Lenkija, kur turtingųjų namuose dirbo apie 500 000 tarnų, daugiausia moterų. Tarnaičių padėtis Vilniuje ar Kaune niekuo nesiskyrė – apie Lietuvą knygoje irgi užsimenama. Šis gyvąja istorija – laiškais, laikraščių žinutėmis, dienoraščiais – paremtas tyrimas atveria akis ir svariai papildo XX a. Lenkijos ir Lietuvos socialinio gyvenimo vaizdą.

„Tarnaičių gyvenimas tarpukario Lenkijoje buvo labai panašus kaip ir to meto Lietuvoje. Nepaisant sparčiai modernėjančio pasaulio, matome lėtai besikeičiančius žmonių tarpusavio santykius, veikiamus luominės bei socialinės atskirties ir prietarų.“

Istorikas dr. Ryšard Gaidis, Vilniaus universitetas

„Knyga labai daug pasako apie mūsų visuomenės šaknis, apie išnaudojimą, apie moterų, prisiėmusių vergišką likimą, nuolankumą, o kartu ir apie žmogišką stiprybę, galinčią peržengti klasių skirtumus. Man tai ypač daug emocijų kelianti knyga, nes mano auklė, kuri galėtų būti šios knygos herojė, buvo viena svarbiausių mano vaikystės žmonių. Autorė atliko milžinišką darbą, ačiū!“

Režisierė Agnieszka Holland

Joanna Kuciel-Frydryszak – Vroclavo universiteto polonistikos absolventė, žurnalistė. Daugiausia dėmesio sulaukė jos knyga „Tarnaitės visa kam“ (2018). Pagrindinio Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ ir didžiausio interneto knygyno „Lubimyczytać“ skaitytojai ją išrinko į geriausių 2018 m. knygų dešimtukus. Knyga nominuota žurnalų „Polityka“ ir „Newsweek“ premijoms.

„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“

Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo. 

E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius. 

Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas). 

„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“

Entertainment Weekly

PENKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Kaitrią vasaros dieną savo bute Osle randama nužudyta jauna moteris. Vienas jos rankos pirštas nupjautas, o po akies voku paslėptas mažas raudonas penkiakampės žvaigždės formos deimantas. Byla atitenka Hariui Hūlei ir Tomui Valeriui, kurį Hūlė įtaria nužudžius jo partnerę Eleną Jelten. Nors Hūlę ši draugija ne itin džiugina, detektyvas neturi kito pasirinkimo, kaip tik išsiblaivyti po dar vieno viskio butelio ir kibti į darbą. Juolab kad vos po penkių dienų gaunamas pranešimas apie dar vieną auką. Jos pirštas taip pat nupjautas, tačiau šįkart padabintas žiedu su raudonu penkiakampės žvaigždės formos deimantu.

Penki žvaigždės kampai, penki rankos pirštai, kas penkios dienos po naują auką. Akivaizdu – Osle siautėja serijinis žudikas.

Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Gelbėtojas“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.

Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.

Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

„Kirkė“ – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

„Drąsi feministinė klasikinio mito interpretacija.“
O Magazine

„Kerintis pasakojimas apie paprastą ir sykiu ypatingą moters deivės gyvenimą.“
Eimear McBride

Madeline Miller (Madelina Miler, g. 1978 Bostone, JAV) įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas „Achilo giesmė“ 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction“ (dabar – „Women's Prize for Fiction“) literatūros premiją. „Kirkė“, antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women's Prize for Fiction“ sąrašą ir išverstas į daugiau kaip 25 kalbas.

Niujorkas 2020-ųjų pavasarį

Vos tik įsidarbinusi daugiabučio namo prižiūrėtoja Jesė savo bute netikėtai aptinka „Fernsbio bibliją“ – keistą dienoraštį, kurį paliko ankstesnis namo prižiūrėtojas. Jame surašyti visų gyventojų vardai, svarbiausios jų gyvenimo detalės ir būdo bruožai. Paskutiniai puslapiai likę tušti – skirti užpildyti naujajam prižiūrėtojui.

Kiekvieną vakarą, saulei leidžiantis, daugiabučio gyventojai renkasi ant stogo – kas įlindęs į telefoną, kas į knygą, kiti – su vyno taure ar ausinėmis. Netrukus šie pasisėdėjimai virsta improvizuotais pasakojimų vakarais: vieniši, bendravimo išsiilgę namo gyventojai dalijasi istorijomis iš savo gyvenimo. Jesė nusprendžia slapta įrašyti kaimynų pasakojimus keturiolika dienų iš eilės, o vėliau juos perrašo į savo sąsiuvinį.

Kiekvienas vakaras vis labiau intriguoja, pasakojimai vienas už kitą įdomesni, kol galiausiai paskutinė kruvino keršto istorija netikėtai sujungia iki tol neatsakytus klausimus apie paslaptingąją prižiūrėtoją ir kitoje šviesoje parodo jos kaimynus. 

Literatūros meistrai Margaret Atwood ir Douglasas Prestonas pina daugiabalsį romaną, kuriame kiekvienas namo gyventojas – tai vis kito garsaus šių laikų rašytojo sukurtas personažas. Šis aštrus, jautrus, o kartu ir komiškas bei viltingas kūrinys – tarsi mūsų laikų Dekameronas. 

Romano istorijas kūrė šie tarptautinės šlovės sulaukę autoriai: 

Margaret Atwood, Douglasas Prestonas, Charlie Jane Anders, Josephas Cassara, Angie Cruz, Pat Cummings, Sylvia Day, Emma Donoghue, Dave’as Eggersas, Diana Gabaldon, Jennine Capó Crucet, Tess Gerritsen, Johnas Grishamas, María Hinojosa, Mira Jacob, Erica Jong, C. J. Lyons, Celeste Ng, Tommy Orange’as, Mary Pope Osborne, Alice Randall, Ishmaelis Reedas, Roxana Robinson, Nelly Rosario, Jamesas Shapiro, Hamptonas Sidesas, R. L. Stine’as, Nafissa Thompson-Spires, Monique Truong, Scottas Turow, Luisas Alberto Urrea, Rachel Vail, Weike Wang, Caroline Randall Williams, De'Shawnas Charlesas Winslow, Meg Wolitzer.

„Neįtikėtinai smagus kūrinys, gimęs iš visiškai nesmagių laikų. Keturiolika dienų – gyvybingas, nenuspėjamas romanas, kurio meistriškai nuausta atomazga – pačios namo prižiūrėtojos istorija – palieka stiprų įspūdį.“

The Guardian

„Turtingas charakterių ir žanrų mišinys... Priminimas, kad istorijos gali mokyti, guosti ir galbūt net pakeisti savo skaitytojus.“

Financial Times