Greitoji paieška

„Saugokis, nes aš nieko nebijau, o tai tik dar didina mano galią.“

Nepaprastai talentingas, bet sykiu egoistiškas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir iš mirusiųjų kūno dalių sukurtai būtybei įkvepia gyvybę. Tačiau greitai savo kūriniu nusivilia, juo pasišlykšti ir jį atstumia. Kiti sutiktieji pasielgia taip pat. Visų apleistas ir niekinamas Frankenšteino kūrinys ima neapkęsti žmonijos ir persekioti savo kūrėją, reikalaudamas išsklaidyti jo vienatvės skausmą – sukurti panašų į jį padarą.

„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – gotikinis siaubo kūrinys, laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanų, kuriame keliami ir šiandien itin aktualūs klausimai apie žmogaus prigimtį, jo galią kurti gera ir sykiu bloga. Šis romanas nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų daro didžiulę įtaką literatūrai ir kinui. Pastaruoju metu pasirodė du jo įkvėpti filmai: „Frankenšteinas“ (rež. Guillermo del Toro, 2025), apdovanotas trimis „Oskarais“, ir „Nuotaka!“ (rež. Maggie Gyllenhaal, 2026).


„XXI amžiuje „Frankenšteinas“ skatina susimąstyti apie [šiuolaikinio mokslo] keliamas baimes: nuo dirbtinio intelekto ir robotų humanoidų iškilimo iki bandymo prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.“
Mar Padilla, kultūros žurnalistė

„Su Mary Shelley kūriniu gyvenu visą savo gyvenimą. Tai – mano biblija. Šedevras pulsuoja egzistenciniais, švelniais ir negailestingais klausimais, kokie begali degti jauname prote.“
Guillermo del Toro, kino režisierius, „Oskaro“ laureatas

„M. Shelley yra provokatorė. Ji mums meta iššūkį išsakyti savas tiesas, nebijoti savo tamsiosios pusės.“
Jessie Buckley, aktorė, "Oskaro" laureatė.

„M. Shelley – tikra literatūros pankė. Skaitydama mąsčiau, kad galbūt rašydama romaną ji norėjo pasakyti daug daugiau nei 1818 metais būtų buvę priimtina publikuoti ar netgi įsivaizduoti.“
Maggie Gyllenhaal, kino režisierė


Mary Shelley (Merė Šeli, 1797–1851) – anglų rašytoja. Romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ ji parašė būdama vos devyniolikos, o 1818 m. išleido anonimiškai. Vėliau kūrinį papildė ir išleido savo vardu. Pasak autorės, romano idėją įgyvendinti paskatino siaubo istorijos rašymo varžytuvės, kurias draugų kompanijai pasiūlė poetas Lordas Byronas kartu atostogaujant Ženevoje.

„Logika sakė nesivelti su Izabele į kalbas daugiau, nei būtina. <...> Tačiau, užuot paklusęs sveikam protui ir išėjęs, tik žengiau artyn ir pirštais perbraukiau baltus fortepijono klavišus. Vis dar šiltus nuo jos prisilietimo.“

Izabelei dvidešimt aštuoneri, bet, vyresniojo brolio teigimu, ji vis dar nerado savo kelio ir tik švaisto gyvenimą visokiems niekams. Visgi darbas prestižinio klubo bare „Valhalla“ Izabelei neatrodo beprasmis – juk būtent ši veikla finansuoja jos siekį tapti rašytoja. Be to, čia nuolat sukiojasi jos kūrybai netikėtų idėjų pakišantys žmonės. Tarp jų ir bendras jos bei geriausios draugės Vivianos pažįstamas – gerokai išvaizdesnis, nei derėtų, – milijardierius Kajus Jangas.

Kajus Jangas dar nuo ankstyvos jaunystės jautėsi visur turįs būti geriausias: su pagyrimu baigti Kembridžo ir Oksfordo universitetai, tobulai įvaldytos septynios kalbos, preciziškai atliekami Beethoveno kūriniai ir ranka pasiekiamas jauniausio generalinio direktoriaus postas. Regis, gyvenime jam mažai ko trūksta. Ir visgi, už baro besisukiojanti laisve alsuojanti Izabelė Valensija jo žvilgsnį traukia lyg magnetas...

Tačiau Izabelė ir Kajus suvokia, kad vis stiprėjantis smalsumas ir nenumaldomas potraukis nėra verti nei sunkiai išsikovotų pozicijų, nei kruopščiai susikurto įvaizdžio. Nes juk tai tik laikinas proto aptemimas, greit išblėsianti kibirkštėlė, tiesa?

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja, pasauliniais bestseleriais tapusios „Twisted“ serijos autorė. Jos knygos garsėja prabangos kupinais pasauliais, stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. Anos Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Autorės knygos nuolat patenka į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašus. „Puikybės karalius“ – antroji serijos „Kings of Sin“ knyga.

Galia ir meilė, aistra ir prievarta, magija ir mirtini pavojai susipina prikaustančiame Sarah J. Maas serijos „Dyglių ir rožių dvaras“ tęsinyje.

Aršioji Nesta Arčeron, Feirės sesuo, panardinta į Katilą ir prieš savo valią paversta Didžiąja Fėja, niekaip negali rasti vietos keistame ir pavojingame pasaulyje, kuriame atsidūrė. Dabar, nebegalėdama grįžti į žmonių žemes, privalo dirbti bibliotekoje ir treniruotis su Kasianu, kad išmoktų valdyti savo galią.

Iš pradžių mėginusi išvengti treniruočių Nesta pajuto jų naudą ir į jas įtraukė bibliotekos kuniges. O šios atgaivino valkirijų, moterų karių, tradiciją. Tarp Nestos ir Kasiano tvyrojusi įtampa ir rusenusi šiltesnių jausmų ugnis netrukus suliepsnoja. Tačiau ramybės laikas senka – Nestai ir jos bendražygėms teks kautis be ginklų ir kerų mirtinose Kraujo apeigose, kuriose iki šiol kovėsi tik kariai vyrai. 

Tuo metu išdavikės žmonių karalienės užmezgė naują sąjungą, grasinančią trapiai taikai. Nuniokotame, nežinios gaubiamame pasaulyje Nesta ir Kasianas kovoja su viduje ir išorėje tykančiomis pabaisomis, mėgindami rasti savo vietą ir išsigydyti žaizdas vienas kito glėbyje.

Geriausia „Goodreads choice award“ 2021 metų fantastinė knyga

Sarah J. Maas  – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, kuri Lietuvoje anksčiau leista „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

„Gyventi“ – ne tik šiuolaikinės Kinijos, bet ir pasaulinės literatūros klasika tapęs kūrinys, vienas skambiausių kada nors sukurtų literatūrinių himnų gyvenimui.

Palaidūnas turtingo žemvaldžio sūnus Fugui dienų dienas lėbauja viešnamiuose puotaudamas ir lošdamas. Vėjais paleidęs visą šeimos turtą jis nė nenumano, kad išbandymai tik prasideda. Likimo skirtos sukrečiančios netektys padės jam suprasti, ką iš tiesų reiškia gyventi.

Ši knyga – apie dvasinę ištvermę, būdingą žmogaus prigimčiai, apie stojiškumą ir viltį.
Yu Hua (gim. 1960) – iškilus šiuolaikinis Kinijos rašytojas, jo romanai gimtinėje kasmet parduodami milijoniniu tiražu. Kūryba išversta daugiau nei į 30 kalbų. Autorius yra vienas iš nedaugelio intelektualų balsų, drįstančių viešai kalbėti apie šiuolaikinės Kinijos skaudulius.
Romanas „Gyventi“ išleistas 1992 metais. 1994-aisiais režisieriaus Zhang Yimou šio kūrinio ekranizacija pelnė Kanų kino festivalio Didįjį žiuri prizą, o Fugui vaidinęs Ge You buvo apdovanotas kaip geriausias aktorius.  

„Sukurti veikėją, kuris atspindėtų ne tik savo kartą, bet ir visos tautos sielą, – retas literatūrinis pasiekimas.“
The Seattle Times

Vertėja Indrė Balčikonytė-Huang – sinologė, literatūros vertėja iš kinų kalbos ir į kinų kalbą, rašytoja, jau daugelį metų gyvenanti Kinijoje. „China – Culture Smart!: The Essential Guide to Customs & Culture“ autorė. 2024 m. už Shuang Xuetao apysakų rinkinio „Raudonio gatvė“ vertimą į lietuvių kalbą apdovanota Dominyko Urbo premija.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d6ceaba8-f971-4944-8bb6-fa9458bd740f.html

Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie – lygesni.

Gyvuliai sukyla ir atsikrato ūkio savininko. Dabar visi ūkio gyvuliai bus laisvi, lygūs ir patys mėgausis savo sunkaus darbo vaisiais. Tačiau valdžią perėmusius du jaunus kuilius domina tik jų pačių gerovė. Klausydamiesi manipuliatyvių kuilių kalbų, gyvuliai įtiki, kad gyvenimas gerėja, bet iš tiesų pasikeitusi santvarka atneša tik naują negailestingą priespaudą.

George’o Orwello politinė satyra apie propagandos galią, valdžią, godulį ir aklą paklusnumą – vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių. O interneto, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto amžiuje, kai skleisti dezinformaciją ir manipuliuoti milijonais žmonių tampa vis lengviau, Orwello „Gyvulių ūkio“ pamokos tampa dar svarbesnės ir aktualesnės. 

„Gyvulių ūkis“ – vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių – garsaus britų rašytojo ir žurnalisto politinė satyra, pašiepusi 1917 m. Rusijos revoliuciją ir Sovietų Sąjungą. Orwellas ją parašė dar tada, kai Didžioji Britanija su Sovietų Sąjunga buvo sudariusios sąjungą prieš nacistinę Vokietiją, o britų inteligentija į Staliną žiūrėjo palankiai. Vos pasirodžiusi 1945 m. ji iš karto sulaukė sėkmės ir buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais (1996-aisiais pelnyta Hugo premija, o Time knygą įtraukė į geriausių anglų kalba parašytųjų šimtuką). Pasaulyje parduota daugiau nei 11 milijonų šios knygos egzempliorių.

George’as Orwellas (1903–1950) – britų rašytojas, eseistas ir žurnalistas, kurio darbuose ryški autoritarizmo, totalitarizmo bei socialinė kritika. Ypač daug šio intelektualo kritikos strėlių buvo skirta Sovietų Sąjungai ir tuometei jos santvarkai. Tuo paremta ir viena garsiausių, literatūros klasika tapusių politinių satyrų „Gyvulių ūkis“. Šioje ir kitose autoriaus knygose pasitaikantys naujažodžiai ar išmoningos frazės netruko prigyti vartosenoje ir dabar neretai aptinkami įvairiuose straipsniuose ar vadovėliuose, pavyzdžiui: „Didysis Brolis“, „naujakalbė“, „minčių policija“, „visi lygūs, bet kai kurie lygesni“. Netgi autoriaus pavardė tapo būdvardžiu (orveliškas), nusakančiu ateities viziją ar santvarką, paremtą žmonių išnaudojimu, persekiojimu, laisvos minties sunaikinimu, prisitaikėliškumu ir dezinformacija.

„Gyvulių ūkis“ – tai viena Vakarų literatūros klasikos knygų, kurią perskaityti reikėtų kiekvienam.

„Galėčiau dar ilgai vardyti dalykus, kurių ilgiuosi, bet nenoriu vėl imti savęs gailėti. Per pastaruosius metus supratau, ką iš tikrųjų reiškia ilgėtis. Jei ko nors ilgiesi, vadinasi, tau teko garbė jį pažinoti.“

„The New York Times“ bestselerių autorės Colleen Hoover romanas „Netekę vilties“ („Baltos lankos“, 2025 m.) sudaužė ir vėl sulipdė tūkstančių skaitytojų širdis, pasakodamas apie sunkumų kamuojamą merginą vardu Skai ir jos vaikystės draugą Diną Holderį. Padedama Holderio Skai atskleidė šokiruojančias šeimos paslaptis ir susitaikė su skaudžiais prisiminimais bei jausmais.

Romane „Netekę vilties“ pasakojama Skai istorija. O romane „Ieškant vilties“ pagaliau sužinome tiesą apie Diną Holderį ir mįslėmis apipintą jo praeitį.

Dino Holderio mintis temdo kaltė – jį persekioja vaikystės prisiminimai apie dingusią mergaitę, kuriai nepadėjo išvengti pavojaus. Holderis jos tebeieško, nes tik ją radęs tikisi atgauti ramybę. Tačiau vaikinas net nenumano, kad, jiedviem vėl susitikus, jo laukia dar didesnė neviltis...

„„Ieškant vilties“ skaičiau kuo lėčiau, nes tiesiog nenorėjau, kad knyga kada nors baigtųsi. <...> Privaloma perskaityti „Netekę vilties“ gerbėjams ir gerbėjoms. Romanas tarsi užbaigia aną istoriją. Negaliu sulaukti, kol pasaulis pagaliau artimiau susipažins su Dinu Holderiu.“

Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Ieškant vilties“ –  jautri istorija apie viltį ir išgijimą, pirmą sykį JAV pasirodžiusi 2013 m.; tais pačiais metais „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nominuota kaip metų geriausia knyga meilės romanų kategorijoje.

Išsilavinęs ir rafinuotas europietis Humbertas Humbertas atvyksta į, jo akimis, komercišką, vulgaroką Ameriką. Apsigyvenęs pas ponią Heiz, susižavi dvylikamete jos dukra Doloresa, kitaip Lolita. Tačiau šis susižavėjimas tėra nauja senos obsesijos forma, virstanti maniakiška aistra paauglei. Įvykiams rutuliojantis, Humberto ir Lolitos kelionė po amerikietiškus priemiesčius ir motelius perauga į saldžiabalsio garbinimo, šokiruojančio išnaudojimo, pavydulingų kliedesių ir kerštingos savidestrukcijos dramą. 

„Lolita“ – subtilus, provokatyvus, melancholiškas ir ironiškas romanas, tyrinėjantis maniją, geismą, beprotybę ir kūrybą. Knyga pateikiama kaip Humberto Humberto, etaloninio nepatikimo pasakotojo, memuarai, kuriuose jo troškimas užvaldyti ir turėti Lolitą – fiziškai ir metafiziškai – tampa aistros bei žlugimo istorija. Intelektualus, įmantriai suręstas, humoro ir žodžių žaismo nestokojantis romanas, parašytas neįtikėtinai vaizdingu stiliumi, yra savotiška duoklė kalbai, jos galimybėms ir joje slypinčiai galiai, kuria disponuoja istorijos pasakotojas – net jei jis tėra elegantiškas nusikaltėlis. 

Vladimiro Nabokovo „Lolitą“ 1955 m. Paryžiuje išleido leidykla „Olympia Press“, rankraštį prieš tai atmetus penkiems amerikiečių leidėjams. Vėliau skandalingai pagarsėjusi knyga kurį laiką buvo uždrausta įvairiose šalyse, tačiau ilgainiui tapo kultine ir šiandien ją rastume kone kiekviename geriausių pasaulio literatūros kūrinių sąraše. Romanas ne kartą lietuviškai buvo pasirodęs verstas iš rusų kalbos. Šį kartą publikuojamas naujas Laimanto Jonušio vertimas iš angliškojo originalo. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/9183d4ab-b850-43a1-8a4e-e3b46fe16578.html 

„Skaitydavau net valydamasi dantis. Neįmanoma paleisti iš rankų.“

Katy Hays

„Drąsi, sklidina įtampos, siautulinga ir visiškai savita.“

Kirstin Chen

Buvo priimti sprendimai: aš juos priėmiau. Griebtasi smurto: aš jo griebiausi. Pabėgta iš nusikaltimo vietos: aš pabėgau. Sužeisti žmonės: aš juos sužeidžiau. Kai kas buvo mylimas. Aš mylėjau. Ne viskas, ką padariau, buvo blogai. Tik didžioji dalis.

Yvė Gordon visada tikėjo esanti ypatinga: stipendininkė su aukščiausiais įvertinimais ir didžiuliu potencialu, įsitikinusi, kad gyvenime kažką pasieks. Tačiau baigusi elitinį universitetą ji neišsikapsto iš skolų ir dirba privačiai Los Andželo superturtuolių vaikų korepetitore.

Viskas pasikeičia, kai Yvė atvyksta į Viktorų šeimos prabangų dvarą į eilinę pamoką ir vietoj nuobodžiaujančios paauglės randa siaubingą vaizdą: kruvinus pono ir ponios Viktorų kūnus jų nepriekaištingame sode, ir iš namo girdi sklindantį pagalbos šauksmą.

Akimirksniu Yvė ir nepažįstamoji iš liudininkių tampa įtariamosiomis, o netrukus – ir bėglėmis.

Yvė atsiduria visos šalies mastu vykdomos paieškos centre, jos paslaptinga bendrakeleivė, atsisakanti kalbėti, ima varyti ją iš proto, o žiniasklaida siautėja, paversdama Yvę visuomenei pavojinga siaubūne.

Ironiškas, tamsus ir įžvalgus „Žudikės instinktas“ – tai kvapą gniaužiantis, pašėlusio tempo ir juodojo humoro persmelktas pasakojimas, meilės istorija apie tai, kaip lengva peržengti ribą, kai pasaulis nustoja tavimi tikėti.

„Šis romanas lekia kaip raketa – tamsus, vingiuotas ir be galo įtraukiantis, tad saugokitės pagundos skaityti iki paryčių. Tai įtempta psichologinė drama, tampanti žiauraus nusikaltimo, apgaulės ir adrenalino kupino siužeto stuburu. „Žudikės instinktas“ – trikdantis, smagus ir nepamirštamas.“

Shelf Awareness 

„Kiekviena bylos detalė yra tarytum veidrodis. Ir žudikas slepiasi viename lūžtančių spindulių kampe.“

Į nevaldomus smurto protrūkius linkęs Paryžiaus policijos komisaras Pjeras Nymanas skubiai išsiunčiamas iš sostinės, kai per futbolo sirgalių riaušes vos nenužudo žiauraus chuligano. Tuo tarpu nedidelio miestelio policijos leitenantas Karimas Abdufas, arabų kilmės našlaitis su nusikalstama praeitimi, tiria daugiau nei prieš dešimtmetį mirusios mergaitės kapo išniekinimą ir nuotraukų vagystę iš vietinės pradinės mokyklos. 

Atskiri keliai šiuos itin netradicinius policininkus atveda į Gernoną, mažą universiteto miestelį Prancūzijos Alpėse, kur sadistiškas žudikas ant uolų viršūnių palieka sudarkytus savo aukų kūnus. Ledynai, sraunios upės ir uolos tyrėjams tampa ne tik kliūtimis, bet ir užuominomis, įtraukiančiomis į paslaptingą ir mirtiną universiteto bendruomenės kultą.

Prancūzijoje pasirodęs 1998-aisiais, romanas „Purpurinės upės“ išsyk sudrebino tuometines kriminalinės literatūros žanro tradicijas. Tada „Le Figaro“ kūrinį pavadino „geriausiu trileriu nuo „Avinėlių tylėjimo“ laikų“, o 2000 m. pasirodžiusi romano ekranizacija autoriui Jeanui-Christopheʼui Grangé pelnė pasaulinį pripažinimą. Lietuvoje ši knyga pirmą sykį pasirodė 2007 m. („Baltos lankos“).

„Kupina įtampos ir žiauraus veiksmo.“

The Times

„Viena tų knygų, įtraukiančių nuo pat pirmojo puslapio: sukrečia, apverčia pasaulį aukštyn kojomis... Nepriekaištingas trileris, nuolat balansuojantis ties perkaitimo ir lūžio riba.“

Le Monde

„Dažnai sakoma, kad trilerio žanras – išskirtinai anglosaksiška sritis. Bet Jeano-Christopheʼo Grangé romanas „Purpurinės upės“ įrodo, kad prancūzų autoriai geba ne tik neatsilikti, bet ir tapti stipriais konkurentais, niekuo nenusileidžiančiais anglosaksų trilerių tradicijai.“

Le Magazine littéraire

Jean-Christophe Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961) – prancūzų rašytojas, „Reuters“ ir „World Press“ apdovanojimus pelnęs žurnalistas ir scenaristas. Rašytojo karjerą pradėjęs 1994 m., J. C. Grangé pasaulinį pripažinimą pelnė pasirodžius antrajam jo romanui „Purpurinės upės“ – vien Prancūzijoje parduota daugiau nei pusė milijono knygos egzempliorių, ji išversta į daugiau nei 20 kalbų.

Gyvenimas suplanuotas iki smulkmenų... bet kartais reikia leisti įvykiams klostytis savaime. Permainos kelia nerimą, retkarčiais baimę – telieka atsipalaiduoti ir surizikuoti.

Ryžtinga renginių planuotoja Peidžė Volker mėgsta iššūkius. Po sunkios vaikystės, praleistos mažoje saloje, ji pasiryžusi įrodyti, kad yra ne iš kelmo spirta. Tam puikiai tinka jaudinantis ir šurmuliuojantis Manhatanas. 

Tačiau, netikėtai praradusi darbą „Žvaigždžių renginiuose“, Peidžė susimąsto, ką gi daryti toliau. Geriausias jos brolio draugas, klestintis verslininkas Džeikas Romanas, pasiūlo Peidžei su draugėmis įkurti renginių organizavimo įmonę. Laukia nauji iššūkiai. Tačiau tai niekis, palyginti su atgimstančia simpatija šiam geidžiamam Niujorko viengungiui... Bendras tikslas suartina Džeiką ir Peidžę – giliai rusenusios aistros kibirkštėlės perauga į šiltus jausmus ir Manhatane prasideda bemiegės naktys.

Jai pavyko!

Kukli, santūri Evelina paspruko...

Evelinai Bredšou įkyrėjo būti ujamai piktosios pamotės. Turtų paveldėtoja paprašo vieno aukštuomenės palaidūno už užmokestį apsimesti jos sužadėtiniu. Tik taip pavyks atsikovoti laisvę. Tačiau nepatikimasis sužadėtinis palieka ją savo brolio Fino Metloko namuose ir pradingsta!

Finas gyvena nusišalinęs nuo pasaulio. Mažiausiai jam reikia moters keliamų pagundų – juolab tokios moters kaip Evė. Ji pasižymi erzinančiu polinkiu kelti chaosą ir atsidurti ten, kur jai būti nederėtų... Net ir jo širdyje!

SEPTINTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Iškritęs pirmasis sniegas prabangių namų rajoną apgaubė ramybe. Jo gyventojus Bekerius kiek suerzina kieme mįslingai atsiradęs sniego senis. Vėliau naktį Joną pažadina neaiškus garsas, jis eina ieškoti mamos, bet... namie jos nėra. Nedrąsiai pravėręs lauko duris berniukas žvilgsniu matuoja atstumą iki artimiausių kaimynų, kol jo akys užkliūva už priešais namą stovinčio sniego senio – šis ryši rožinį motinos šaliką.

Detektyvas Haris Hūlė užčiuopia ryšį tarp savo pašto dėžutėje rasto laiško ir dingusios moters. Paaiškėja, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo jau vienuolika moterų ir kaskart tuo pat metu – vos tik pasirodo pirmasis sniegas... Žudikas diktuoja žaidimo taisykles ir, rodos, iš arti stebi kiekvieną Hario Hūlės žingsnį...


„Sniego senis“ – kriminalinis romanas su rafinuotais siaubo trilerio elementais. Tai viena šiurpiausių Jo Nesbø knygų.

„Neišmatuojamo gylio kaip sniegas, švytintis ir abstraktus kaip Beethoveno „Vėlyvasis kvartetas“, tiesiog unikali literatūrinė patirtis. Romanas pulsuoja energija, pagardintas ironija, kuri formuoja literatūrą, taip pat ir mano.“
James Ellroy, detektyvų rašytojas


Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Gelbėtojas“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.

Pakerėti ją!

Skandalingasis mergišius Redridžo grafas Henris Stiuartas, draugų vadinamas Heilu, neabejoja, kad lažybas laimės. Nebus sunku pakerėti ledi Elizabetą Vilding ir pavogti iš jos bučinį. Deja, mergina vilionėms atspari. Kartą Lizė jau buvo išduota ir išmoko saugoti savo širdį. Taip pat ir skandalingą paslaptį! Tačiau laikui bėgant tampa vis sunkiau išsaugoti ją ir priešintis stiprėjančiam potraukiui šiam vyrui. Lizė susimąsto: gal Heilas yra vienintelis vyras, vertas pasitikėjimo. O gal visgi jis sugebėtų deramai elgtis ne tik su jos širdimi?..

Melai dar tik prasidėjo.

Ir Jusano karalius turbūt yra geriausias melagis iš visų.

Jis nusitaikė į sesers žiedą ir padarys dėl jo bet ką. Net jei tektų manipuliuoti penkiais kalavijais, kad jį pavogtų...

Susaistyti apgaulės, Uinas, Mikailas, Erė, Sora ir Rojus turi pasikliauti savo gebėjimais, kad atliktų karaliaus Juno pavedimą, kitaip rizikuoja užsitraukti jo nevaldomą įsiūtį.

Svetimos šalies įstatymas skiria juos nuo Kvilimaros, Čitano karalienės. Jie turi vieną mėnesį auksiniam Drakonų Valdovo žiedui pavogti. Bet neįmanoma užduotis gali būti lengvesnė, nei išmokti pasitikėti vienam kitu.

Nors pavojus ima grėsti jų gyvybei, jų šeimoms ir jų karalystėms, penki melagiai sutaria dėl vieno: karalius negali laimėti. Bet ar jie sugebės įveikti Juną jo paties žaidime? 

Šįkart užduotis yra ne tik asmeniška – penketuką jungia kerštas. Melai juos sudraskė, bet keršto troškimas vėl suvienys.

Melai tik auga, o siužetas tampa dar klastingesnis – skaitytojų pamėgti nusikaltėliai sugrįžta stulbinančiame „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestselerio „Penki lūžę kalavijai“ tęsinyje. Tai Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu. 

Prieš dvidešimt penkerius metus atokiame pajūrio miestelyje grupelė paauglių, bėgdami nuo skaudžios realybės, leidžia vasaros dienas apleistoje prieplaukoje: maištauja, traukia vienas kitą per dantį ir dalijasi paslaptimis. Tik dėl šios bendrystės jie randa priežastį keltis rytais, susitikti ir mylėti.

Iš tos vasaros gimsta išskirtinis meno kūrinys – paveikslas – ir po daugybės metų netikėtai atitenka aštuoniolikmetei Luisai. Ji leidžiasi į keistą kelionę, norėdama sužinoti, kaip šis piešinys atsirado ir ką dabar su juo daryti. Tačiau laimingos pabaigos ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame...

Nepamirštama, juokinga ir giliai jaudinanti istorija apie keturis paauglius, kurių draugystė sukuria tokį stiprų ryšį, kad po dvidešimt penkerių metų pakeičia visiškai nepažįstamo žmogaus gyvenimą.

Kad rastųsi mažasis pasaulio centras, negana administraciniame žemėlapyje aptikti apleistą ir pamirštą pasienį. Jei nebus žmogaus, turinčio idėjų ir žinančio, kaip jas įgyvendinti, nieko neatsiras.

„Viešojo intelektualo įsipareigojimas, Czyżewskio supratimu, yra įrodinėti, jog idėjų praktika įmanoma, jog galima savo pavyzdžiu skleisti tikėjimą nepraktiško, bet paveikaus gyvenimo kuo toliau nuo didžiojo Centro grožiu. Su viena absoliučia sąlyga, kad Centras perkeliamas į patį idėjomis tikinčio individo vidų, o perkėlimo kaina – nuolatinis įsipareigojimas ir atsakomybė už viską, kas darosi mūsų pasaulyje.“

Egidijus Aleksandravičius

Krzysztofas Czyżewskis (g. 1958 m. Varšuvoje) – poetas, eseistas, teatro kūrėjas, redaktorius, vertėjas, kultūros iniciatyvų kūrėjas ir intelektualas. Studijavo filologiją Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, dėstė estetiką ir kultūros istoriją, tačiau visą savo gyvenimą paskyrė aktyviai kultūrinei ir pilietinei veiklai pasienio regionuose. Jis – vienas iš „Paribio fondo“ (lenk. Pogranicze – sztuk, kultur, narodow) steigėjų ir pagrindinių veikėjų, kuris kartu su žmona Małgorzata Sporek-Czyżewska ir bendraminčiais per daugiau nei trisdešimt metų transformavo Krasnagrūdos dvarą, buvusį poeto Czesławo Miłoszo šeimos namus, į gyvą kultūrų dialogo centrą.

Czyżewskio veikla apima tarpkultūrinį dialogą, konfliktų transformaciją, pilietinį ugdymą, meninius projektus ir intelektinę eseistiką. Jis nuolat publikuojamas Lenkijos ir Europos spaudoje, yra kelių knygų autorius, tarp jų: „Linija grįžta. Užrašai iš pasienio“, „Atsakomybės menas“, „Miłoszo alėja“, „Mažasis pasaulio centras“ ir kt. Taip pat žinomas kaip subtilios, lakoniškos poezijos kūrėjas bei meninės fotografijos autorius.

Jis yra apdovanotas daugeliu nacionalinių ir tarptautinių kultūros, taikos ir pilietinės visuomenės premijų, o 2018 m. „Paribio fondui“ įteiktas Europos kultūros apdovanojimas. Jo veikla įvertinta kaip išskirtinis pilietinės visuomenės kūrimo pavyzdys.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Audiopaskaita „Vaikai ir ekranai“ – nors trumpas, bet vis labiau aktualus priminimas tėvams apie tai, kaip ankstyvoje vaikystėje formuojasi vaikų santykis su ekranais. Šiandien, kai technologijos tapo kasdienybės dalimi, vis dažniau ieškome ne draudimų, o balanso – kaip atsakingiau naudotis technologijomis ir to mokyti savo vaikus.

Paskaitą įrašė Edita Pocinaitė-Janickė – skaitmeninio elgesio ir kibernetinės psichologijos analitikė, projekto „Skaitmeninis dėmesingumas“ autorė. Savo veikloje ji dalijasi įžvalgomis apie technologijų poveikį mūsų emocijoms, įpročiams ir santykiams, o sudėtingas temas geba perteikti paprastai ir praktiškai.
Paskaitoje Edita pasakoja, kaip ekranai veikia 0-7 metų vaikų smegenų raidą, emocinį reguliavimą, kalbos vystymąsi bei kasdienius šeimos įpročius. Ji kviečia ne kaltinti save ar bijoti technologijų, o ramiai pažvelgti į savo šeimos įpročius ir atrasti mažus, realiai pritaikomus pokyčius – daugiau sąmoningumo, aiškesnes ribas ir daugiau gyvo ryšio su vaiku.

Prie paskaitos rasite pridėtas skaidres, kuriose šiek tiek išsamiau nagrinėjama svarbiausia informacija apie ekranų poveikį vaikams, dėmesio ugdymą, saugumą internete bei konkrečius principus, kuriuos galima pritaikyti šeimos kasdienybėje jau dabar.

Editą rasite čia:
instagram.com/skaitmeninis_demesingumas/
skaitmeninisdemesingumas.substack.com

„Greimas ilgą laiką kūrė semiotiką kaip mokslą, kuris tyrinėja tekstų reikšmę ir jos artikuliavimo schemas. Šis veikalas kitoks – jame grožiniai tekstai yra išeities taškas tiriant subjektyvius estetinius išgyvenimus. Semiotikui estetiniai išgyvenimai pasirodo kaip vienas, o gal ir vienintelis galimas kelias, kuriuo žengiant atgaivinama gyvenimo, o gal ir mirties prasmė.“
Paulius Jevsejevas

„Ši ryškaus skonio knygelė sudaro kontrastą ankstesniems A. J. Greimo darbams dėl savo, atrodytų, nemokslinės, labiau literatūrinės, moralinės bei filosofinės (vietomis numanomai politinės) orientacijos. Tačiau už tokio atrodymo slypi gairės iš esmės naujam mokslinių tyrinėjimų etapui. Ši meditacija apie prasmės patyrimą susilietus su jusliniu pasauliu atvėrė kelią semiotikos atsinaujinimui, kiek tik įmanoma priartinusiam ją prie išgyventos patirties.“
Eric Landowski, A. J. Greimo bendražygis

Šis Algirdo Juliaus Greimo 1987 metų esė De l’imperfection leidimas yra antras, naujas vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Prancūzų institutas ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Tegul ryškiausios spalvos užlieja jaukias dienas!

Leisk vaizduotei nunešti tave į nuostabiausias vietas, smagiausius nuotykius ir idiliškas akimirkas: net 45 ranka pieštos iliustracijos, kad kiekviena diena prisipildytų jaukumo ir visa apimančios ramybės.

„Cozy Days“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Į nuotykius su Super Triušiuku!

Gyvūnų miestelis kupinas šokių ir dainų, o Šuo Dainorėlis čia iš visų smagiausias. Tai labai nepatinka Vikingų Karaliui, tad jis sugalvoja planą, kaip amžiams nutraukti linksmybes.

Išgelbėti visus nuo Vikingų Karaliaus užmačių gali tik pats drąsiausias, greičiausias ir sumaniausias herojus – Super Triušiukas! Jam teks įveikti ne vieną lygį, kad pasiektų savo tikslą. Tik ar pakaks tam žaidimo gyvybių?..

Serija „Spausk „Pradėti!“ – augantiems kartu su knyga:

-        trumpi skyriai;

-        daugybė iliustracijų;

-        nuobodžiauti neleisiančios istorijos;

-        tinka pradedantiems ir pradedančioms skaityti savarankiškai.

Thomas Flintham (Tomas Flinthemas) visada mėgo piešti ir pasakoti istorijas. O dabar tai jo darbas! Jis užaugo Linkolne, Anglijoje, o dailę studijavo Kambervelio menų koledže Londone. „Žaidimas baigtas, Super Triušiuk!“ – pirmoji serijos „Spausk „Pradėti!“ knyga.

XX a. pradžia, Reikjavikas. Jaunoji Sigurlina, ekscentriško kolekcionieriaus dukra, vieną dieną pradingsta iš namų kartu su vertinga tėvo kolekcijos relikvija. Po neįtikėtinų įvykių istorinis artefaktas pristatomas Niujorko Metropolitano muziejuje, tuo pat metu Islandijos pareigūnai pradeda tyrimą dėl vagystės.

Tai istorija apie jaunos moters kelionę į vidinę laisvę ir tapsmą savimi. Tarsi lėtas kino filmas, kuriame pagrindinė herojė išgyvena pasirinkimų ir lemtingų atsitiktinumų dramą. Vytis svajonę rizikuojant dėl jos gyvybe ar pasiduoti? Išduoti savo šaknis dėl didelių pinigų ar išlikti garbingu žmogumi? Įtraukdama į nuotykingą pasakojimą autorė nagrinėja, kaip formavosi mums artimų islandų kultūrinė tapatybė.

Sigrún Pálsdóttir (gim. 1967) – rašytoja, redaktorė, lektorė. 2001 m. Oksfordo universitete apgynė istorijos daktaro disertaciją, vėliau dėstė Islandijos universitete, dirbo Islandijos istorijos žurnalo „Saga“ redaktore. Jos knygos nominuotos įvairioms Islandijos literatūros premijoms. Romanas „Siuvinėtoja“ (Delluferðin, 2019) apdovanotas Europos Sąjungos grožinės literatūros premija (2021).

„...svarbu ne tai, mylėjo jis ją ar ne. Svarbu... ar jis ją nužudė.“

Sara Morgan – viena geriausių baudžiamųjų bylų advokačių Vašingtone, turinti nepriekaištingą reputaciją. Jos gyvenimas klostosi lygiai taip, kaip ji ir planavo. To paties negalima pasakyti apie Saros vyrą Adamą – nesėkmingą rašytoją, negalintį pakęsti savo žmonos sėkmės. Negana to, beveik dvejus metus Adamas nuo Saros slepia romaną su kavinės darbuotoja Kele Samers.

Tačiau viskas pasikeičia, kai sutuoktinių užmiesčio namuose randamas Kelės kūnas, o pagrindiniu žmogžudystės įtariamuoju tampa Adamas. Sara susiduria su sudėtingiausia byla savo karjeroje: ji pasiryžusi ginti Adamą, kuriam už savo meilužės nužudymą gresia mirties bausmė.

Nors Adamas neabejotinai kaltas dėl nesantuokinių santykių su Kele, lieka klausimas: ar jis kaltas ir dėl jos nužudymo?


„Romano autorė – netikėtų siužeto posūkių karalienė.“
Colleen Hoover

„Puikus trileris: meistriškai supintas siužetas, ryškūs personažai – ir visi jie įtariamieji. Privalomas skaitinys trilerių mėgėjams ir mėgėjoms.“
Samantha M. Bailey, rašytoja, bestselerių autorė

„Įtraukianti, kupina netikėtų posūkių knyga, kurią skaitysite visą naktį! Dinamiškas, sklandus rašymo stilius ir intriguojantis siužetas. Jeneva Rose – autorė, kurią verta stebėti.“
Samantha Downing, bestselerio „Mano mieloji žmona" autorė


Jeneva Rose (Dženiva Rouz) – „The New York Times“ bestselerių autorė, tarp kurių ir 2020 m. pasirodęs trileris „Tobula santuoka“, kurio visame pasaulyje parduota per 2 milijonus egzempliorių. J. Rose kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų, o jų ekranizacijos teisės parduotos kino ir televizijos studijoms. Rašytoja gyvena Viskonsine su vyru Drew ir dviem užsispyrusiais anglų buldogais Winstonu ir Phyllis.

Visi pažįstame žmonių, gebančių užmegzti tarpusavio ryšį beveik su bet kuo: su jais malonu bendrauti, į juos kreipiamės patarimo, jie išklauso ir leidžia mums jaustis suprastiems. Pulicerio premijos laureatas žurnalistas Charlesas Duhiggas tokius bendravimo meistrus vadina superkomunikatoriais ir teigia, kad jie supranta, jog daugelis diskusijų iš tiesų yra trys skirtingo tipo pokalbiai: praktiniai, emociniai ir socialiniai. Jei nežinome, kokio tipo pokalbyje dalyvaujame, itin sunku tinkamai išgirsti kitą ir būti išgirstam.

Superkomunikatoriai žino, kaip svarbu atpažinti kiekvieno pokalbio tipą ir tinkamai prie jo prisitaikyti, taip pat suprasti sudėtingas emocijas ir slaptus įsitikinimus, darančius didžiulę įtaką tam, ką sakome ir kaip klausomės. Mūsų patirtys, vertybės, emocinis gyvenimas ir tai, kaip matome save ir kitus, formuoja kiekvieną pokalbį – nuo to, kas paims vaikus iš mokyklos, iki to, kaip norime, kad su mumis elgtųsi darbe.

Įtaigiai pasakodamas apie tikras „Netflix“ vadovų, televizijos serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ (angl. „The Big Bang Theory“) kūrėjų, CŽV šnipų, chirurgų ir NASA psichologų patirtis bandant sėkmingai susikalbėti sudėtingose situacijose, Ch. Duhiggas atskleidžia, kaip atpažinti esminius pokalbių tipus, ir pataria, kokių įgūdžių reikia jiems sėkmingai rutulioti. Galiausiai jis parodo, kad bendravimas – tai supergalia, o ja naudotis gali išmokti kiekvienas.


„Turint omenyje, kiek daug mes visi kalbame, stebina tai, kaip prastai vienas kitą suprantame. Labai reikalinga knyga apie tai, kaip užmegzti tarpusavio ryšį šiais susiskaldymo laikais.“
Amanda Ripley, žurnalistė, „The New York Times“ bestselerių autorė

„Ne tik įtraukianti knyga apie tai, kaip geriau suprasti kitus, bet ir gilus žvilgsnis, atskleidžiantis, kaip būti suprastam. Ch. Duhiggas pateikia puikų tikrų istorijų, tyrimų ir patarimų derinį, galintį padėti net prasčiausiai bendraujantiems tapti geriausiais pašnekovais.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius


Charles Duhigg (Čarlzas Duhigas, gim. 1974) – Pulicerio premija apdovanotas ilgametis „The New York Times“ ir „The New Yorker“ žurnalistas, pasaulinių bestselerių „Įpročio galia“ („Baltos lankos“, 2014 m.) ir „Geriau, greičiau, efektyviau“ („Baltos lankos“, 2017 m.) autorius. JAV pasirodžiusi 2024 m., trečioji jo knyga „Superkomunikatoriai“ išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu ir buvo nominuota „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose negrožinės literatūros kategorijoje. Ch. Duhiggas baigė Harvardo verslo mokyklą ir Jeilio koledžą. Rašytojas gyvena Kalifornijoje su žmona ir dviem vaikais.

Dėl jos jis sudegintų visą pasaulį... 

O ji ketina jo pasaulį paversti pelenais.

Ofelija Vinters trokšta keršto.

Atokiose Škotijos aukštumose įsikūrusiame Sorousongo universitete paprastai studijuoja tik galingiausių korumpuotų šeimų atžalos. Ofelijai ten ne vieta, tačiau gauta stipendija suteikia jai puikią progą ištirti „atsitiktinę“ tėvų mirtį netoli pilies. Jos planas – nekristi kitiems į akis, išsiaiškinti tiesą ir nubausti kaltuosius. 

Reikalai pasisuka netikėta linkme, kai Ofelija susiduria su paslaptinguoju Aleksu Korbo-Grynu. Ji įsitikinusi, kad jis toks pat kaip ir jo milijardierius tėvas, pagrindinis įtariamasis, – pabaisa avies kailyje.

Iki šiol Ofelija kliovėsi tik savimi, bet kai nežinomas kankintojas pradeda ją persekioti, mergina supranta, kad viena Sorousonge neišgyvens. Aleksas tampa jos netikėtu sąjungininku ir alibi. Ofelijos keršto planas susvyruoja – ji ima įsimylėti po kieta išore slypinčią jautrią Alekso širdį.

Ar dabar ji pajėgs sunaikinti Alekso pasaulį? 

PASLAPTIS. ŽMOGŽUDYSTĖ. KERŠTAS. 

SVEIKI ATVYKĘ Į SOROUSONGO UNIVERSITETĄ...

„Nuodingoji nakviša“: tamsiosios akademijos estetika, neapykanta, virstanti meile, galios žaidimai, prikaustantis siužetas, įdomūs personažai, dinamiškas ir aštrus stilius.

Autumn Woods dienomis dirba aviacijos ir kosmoso inžiniere, o vakarais ir savaitgaliais – rašo meilės romanus. Šiuo metu ji gyvena Pietvakarių Anglijoje kartu vyru ir jų šunimi. Jai patinka kurti stiprias pagrindines veikėjas ir tamsaus, sudėtingo charakterio pagrindinius veikėjus romantizuoto kaimo gyvenimo ir tamsiosios akademinės estetikos fone. Kai nerašo ir neskaito, autorė dažniausiai tapo, kepa arba leidžia laiką gamtoje.

Instagram: @autumnwoods.author

TikTok: @autumn.woods.author

Kas yra likimo apdovanotas vaikas? Vieniems tai matematikos genijus, kitiems – tylioji klasės stebėtoja, kuri, net žinodama atsakymą, bijo jį ištarti garsiai, tretiems – penkiolikmetis maištininkas, retai pasirodantis mokykloje. O gal tai uolus pirmūnas, kruopščiai ruošiantis pamokas, viską išmokstantis atmintinai?

Juk kartais ir mums žybteli pavydo kibirkštėlė: „Kaip pasisekė tiems tėvams – jie augina genijų...“

Bet ar tikrai auksas ir pelenuose žiba? Ar tikrai teisinga manyti, kad jie yra ypatingi, taigi ir taip ras savo kelią? Tiesa tokia: auginti gabų vaiką – ne tiek dovana, kiek iššūkis. 

Gabumai negarantuoja nei laimės, nei sėkmės. Gabiems vaikams nerezervuojamos darbo vietų NASA ar Silicio slėnyje. Kad pasiektų tikslų, jiems teks daug dirbti. Teks dirbti ir mums.

Nes mes nesuprantame jų, o jie nesupranta savęs. 

Dėl to reikia juos surasti, atpažinti, padėti jiems augti ir tobulėti arba... bent jau netrukdyti ir augti patiems.

• Ką reiškia būti gabiam?

• Gabūs ar gerai besimokantys?

• Kodėl sunku juos atrasti?

• Kūrybingieji maištininkai

• Gabumus slepiantys vaikai

• Vaikų gabumai – tėvų sunkumai

• Priklausomi nuo sėkmės

• Kodėl gabieji nerealizuoja gabumų?

• Gabūs tarp brolių ir seserų

• Likimo apdovanotųjų tėvystės menas

Esu psichologė, psichologijos dėstytoja Vytauto Didžiojo universitete. Skaitau paskaitas būsimiems psichologams, pedagogams, taip pat tėvams. Nuo 2004-ųjų ypač domiuosi gabių vaikų psichologija ir ugdymu. Šis susidomėjimas atvedė mane į VDU ,,Gifted“ centrą, kur koordinuoju psichologų komandos veiklas.

Jurga Misiūnienė

Kodėl prarandame savo talentus?

Apie 40 procentų gabių vaikų nerealizuoja savo potencialo.

Vienus pražudo nuobodulys, kiti panyra į virtualią realybę, treti slepiasi šešėlyje, kad tik niekas nepastebėtų jų gebėjimų.

Ir kas žino, gal vienas iš jų galėjo atrasti vaistus nuo Alzheimerio ligos, kitas – išspręsti klimato krizę ar pasiekti, kaip šioje planetoje gyventume harmoningiau.