Greitoji paieška

Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo „Apie pranašavimą pirma knyga“ (lot. „De divinatione“, 44 m. pr. Kr.) – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji „Apie pranašavimą“ knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų filosofų kūrinių bei kasdienių situacijų, turinčių sustiprinti mūsų tikėjimą pranašavimo egzistavimu. Kvintas kalba apie gebėjimą iš anksto numatyti ateityje žmonių laukiančius įvykius bei tikėtinas jų pasekmes, galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių ir kaip pranašavimo pagalba galima pasiekti laimę.

Živilės Pabijutaitės iš lotynų kalbos verstame Cicerono (106 m. per. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalas „Apie lemtį“ (De fato, 44 m. pr. Kr.) nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų: viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui. Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu „De fato“ plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (angl. future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir „De fato“ dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.

Helen nuo pat mažumės svajojo tapti sakalininke. Ji ilgai mokėsi šios senos ir paslaptingos profesijos, treniravo daugybę paukščių. Po daugelio metų, staiga mirus tėvui, ją pasiglemžia sielvartas ir apsėda anksčiau nelankiusi mintis treniruoti vištvanagį – bene laukiniškiausią iš paukščių. Škotijoje ji įsigyja Meibelę, parsiveža ją į savo namus Kembridže ir leidžiasi į ilgą vanago, kurio kiekviena kūno dalelė sukurta medžioti bei žudyti, jaukinimosi kelionę.

„V kaip vanagas“ – giliamintiškas, poetiškas ir lyg atviras nervas skaudus pasakojimas apie netektį ir sielvartą, nemirštantį tėvo ir dukters ryšį, nuostabią, bet sudėtingą žmogaus ir paukščio draugystę, trunkančią per amžius iki šių dienų. Apie universalius gyvenimo prasmės ir susitaikymo su savo mirtingumu klausimus.

„Nuostabiausias kada nors mano skaitytas kūrinys.“
Olivia Laing

„Ši knyga gieda kaip paukštis. Negalėjau atsitraukti.“
Mark Haddon

„Šis pasakojimas, sukurtas iš širdies, pasiekia širdį. Bet kuris žmogus, bent sykį pakėlęs akis į sklendžiantį plėšrųjį paukštį, perskaitęs šią knygą negalės nepajusti, kad pasikeitė.“
Tim Dee

Helen Macdonald (Helen Makdonald, gim. 1970) – anglų rašytoja, poetė, gamtininkė, Kembridžo universiteto dėstytoja ir mokslininkė. Didžiausios tarptautinės sėkmės sulaukė jos atsiminimai „V kaip vanagas“, 2014 m. apdovanoti „Costa Book Awards“ ir „Samuel Johnson Prize“ literatūros premijomis.

„NEW YORK TIMES“ BESTSELERIS NR. 1

Klinikinė psichologė dr. Nicole LePera savo praktikoje neretai susidurdavo su nemalonia tiesa: tradicinė psichoterapija ne visuomet pajėgia išspręsti visas psichologines problemas. Norėdama geriau padėti pacientams – ir sau pačiai – ji ėmė plėtoti gyvenimo filosofiją, sujungiančią psichinę, fizinę ir dvasinę žmogaus gerovę. Kai pajuto, kaip smarkiai žmogų keičia šis naujas požiūris, ėmė dalintis savo patirtimi „Instagram“ platformoje, pasivadinusi holistine psichologe (angl. „holistic psychologist“). Netrukus dr. N. LePeros paskyra tapo „Instagram“ sensacija, dabar ją seka beveik 7 milijonai žmonių.

Anot dr. N. LePeros, holistinė psichologija leidžia suprasti, kad „fiziniai ir psichologiniai simptomai – tai žinutės, o ne diagnozės visam gyvenimui“. Remdamasi naujausiais įvairių mokslinių sričių tyrimais, dr. N. LePera rodo, kad neigiamos patirtys ir vaikystės traumos sukelia fizinius sutrikimus, skatina žalingas reakcijas į stresą. Dėl jų mes įstringame kopriklausomybės, emocinės nebrandos ir traumos pančiuose, jaučiamės nelaimingi, nepatenkinti – net ligoti.

Knygoje pateikiami itin praktiški holistiniai metodai, padedantys išsilaisvinti iš destruktyvaus elgesio ciklo ir susikurti sąmoningumu bei rūpinimusi savimi grįstą gyvenimą. Dr. N. LePeros aprašomi fiziniai ir psichologiniai pratimai pakeis ne tik jūsų požiūrį į psichikos sveikatą, bet ir tai, kaip galite patys sau padėti.

„Pasauliui reikia šios knygos! <...> Ne visuomet galime kontroliuoti, kas mums nutinka, bet Nicole davė mums žemėlapį, kuriuo galime vadovautis ir reaguoti į viską pirmiausia galvodami apie savo gerovę ir vidinę ramybę.“
Lewis Howes

Nicole LePera (Nikolė Lepera) – įgijo klinikinės psichologės išsilavinimą prestižiniame Kornelio universitete, JAV. Ji taip pat studijavo Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (Niujorke) ir Filadelfijos psichoanalizės institute. Dr. LePera įkūrė virtualią sveikatingumo platformą „SelfHealers Circle“ ir tarptautinę bendruomenę „SelfHealers“, kurios nariai vadovaujasi steigėjos išpopuliarintais holistinės psichologijos principais. „Padėk sau“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu ir jau pasirodė daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Mimi visą vasarą gyveno obels drevėje, bet triukšmingi kaimynai Mitas ir Termitas tiek ūžė, kad galutinai išūžė jai galvą, ir dabar voriukei tenka ieškotis naujų namų. 

Tik ši užduotis - ne iš lengvųjų... Mažajai Mimi teks susidurti su daugybe iššūkių, kol ras savo išsvajotą vietą po saule, o gal... kartu ir puikią naują draugystę? 

Istorija „Voriukė Mimi ieško namų“ moko vaikus empatijos, smalsiai tyrinėti vabalų pasaulį ir drąsiai priimti iššūkius.

Taip pat knygos gale rasite rišlios kalbos lavinimo užduotį, kuri parengta kartu su logopede Violeta Katiniene.

Autorių duetas Dominykas Norkūnas ir Greta Ambrazaitė yra pripažinti jaunosios kartos poetai. Gimus dukrelei, kūrėjai pajuto didelį norą parašyti vaikišką knygą, kuri sužadintų smalsumą stebėti ir tyrinėti draugišką vabalų pasaulį, ir parodyti vaikams, kad vabalai tikrai įdomūs ir nėra jų ko bijoti. 

Iliustratorius Gordy Wright užaugo prie Šiaurės Jorkšyro pelkių, o paskui persikėlė į Bristolį studijuoti grafinio dizaino Vakarų Anglijos universitete. Šiuo metu jis gyvena Škotijoje ir bendradarbiauja su įvairiomis pasaulio leidyklomis. Norėdmas perteikti daugiasluoksnio natūralumo įspūdį, Gordy savo piešiniams naudoja guašą ir akrilinius dažus. 

Turbūt sutiksite, kad nemalonu bendrauti su pasipūtusiu žmogumi. O jeigu pūstis ima skrybėlė, kuri manosi esanti per daug nuostabi puošti be galo mielos ir rūpestingos senelės Leokadijos galvą? Vėjo pagauta pasipūtėlė ima skrieti per pasaulį it kokia žvaigždė, tačiau jos kelionė pilna ne visai malonių ir netgi pavojingų nuotykių. Kas laukia skrybėlės bruzdančiame dideliame mieste ir ar pavyks senelei ją pasivyti laiku?

Renata Šerelytė – lietuvių poetė, prozininkė, eseistė, dramaturgė, literatūros kritikė.Jos kūriniai ne kartą nominuoti Metų knygos apdovanojimams (suaugusiųjų ir paauglių kategorijose). Yra Antano Vaičiulaičio, Jurgos Ivanauskaitės, „Austria Bank Literaris“ premijų laureatė, įtraukta į IBBY Garbės sąrašą.

Juliana Oakley – latvių iliustratorė, šiuo metu gyvenanti Bahreine, įsimylėjusi spalvas! Šią meilę ji sudeda į savo iliustracijas – jose, kupinose humoro bei mistikos, šiuolaikiškas autorės stilius persipina su nostalgiškais vaikystės atspalviais.

Prisiminkime, kas įvyko pirmoje dalyje:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių: sutinka paukščių, žvėrelių ir jiems padeda, randa raganos namelį, išvaduoja antele pasivertusią princesę. O už gerus darbus sulaukia atlygio – stebuklingojo pultelio, galinčio išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. 

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas šįkart kviečia skaitytojus ir skaitytojas kartu leistis į kelionę jūromis mariomis. Pučiant vėjams, supant laivui mus lydės drąsusis kapitonas Kukas. Sutiksime delfinų, nersime po vandeniu stebėti koralų, išgirdę SOS signalą pagelbėsime į bėdą patekusiai Mortai, kartu išsilaipinsime vėžlių saloje, kurią reikia saugoti nuo atplaukiančių šiukšlių.

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;

· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;

· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

Prisiminkime, kas įvyko pirmoje dalyje:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, išpildantį norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda pirmoji jų kelionė kapitono Kuko laivu per jūras marias.

Šįkart broliai Tedas ir Vincas kviečia pasižvalgyti po senovinį princesės Antelės miestą. Čia jie apsilankys spalvingame riterių turnyre, sužinos, ką reiškia būti pažu, valgys smuklėje ir netgi išjos į medžioklę, o joje teks akis į akį susidurti su tikru pavojumi.

„Du broliai“ – knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;

· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;

· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

Naudodamiesi Marie Kondo (KonMari) metodu, aprašomu knygoje, susikurkite jaukius namus kartą ir visiems laikams! 

Fengšui filosofija moko, kaip gyventi darnoje su savo prigimtimi. Savo tvarkymo metodu siekiu to paties. Mano įsitikinimu, tikrasis tvarkymo tikslas yra gyventi kuo įmanoma natūraliau. <...> Manau, kad turėti tik tai, kas mums patinka ir ko tikrai reikia, yra pati natūraliausia žmogaus būklė.

Svarbiausia išrūšiuoti ir atrinkti daiktus, kurie jums teikia džiaugsmą, o kurie tik užima vietą namuose. Susitvarkę namų erdvę pagal KonMari patarimus, pajusite, kaip jūsų gyvenime atsirado daugiau erdvės asmeniniam tobulėjimui, pomėgiams, kad jaučiatės laimingesni ir lengvesni. Namų erdvės tvarka, pasirodo, susijusi ir su santykiais su artimaisiais, praeitimi, o labiausiai, žinoma, su pačiu savimi. 

Japonų tvarkymosi konsultantės, knygų autorės ir TV laidų vedėjos Marie Kondo namų tvarkymo ir organizavimo metodai jau ne vienerius metus padeda žmonėms perpildytus namus paversti grožio, ramybės, įkvėpimo sklidinomis erdvėmis. Jos knygos išverstos į 40 kalbų, pasaulyje parduota virš 11 milijonų egzempliorių.

Betė Velovs bėga, kad liktų gyva...

Jaunoji Betė svajoja gyventi paprastą gyvenimą Holsande su savo vyru žveju. Tačiau Martinas grįžta iš karo suluošintas ir palaužtas, o ją vis labiau engia nuožmaus būdo anyta. 

Kartą, kai audra ir potvynis grasina pasiglemžti viso kaimelio namus, ilgai nemąstydama Betė čiumpa pasitaikiusią progą pabėgti. Ji sprunka į Bristolį, pasivadina Meibele Bruk ir tikisi naujo gyvenimo. Vis dėlto likimo planai kitokie...

Be skatiko kišenėje, visiškai viena Meibelė išgyvena žiaurų užpuolimą, o tada ją išgelbsti mediumė Nora Naitingeil. Meibelė pirmą kartą susiduria su tais, kurie bendrauja su mirusiaisiais, ir netikėtai patiria pati turinti panašių gebėjimų. Vis dėlto jauna moteris ima būgštauti, kad dovana virs baisiu prakeiksmu, nes kaskart vis sunkiau nuslėpti, kas ji buvo kadaise ir nuo kokio siaubingo gyvenimo pabėgo.

Kai jau gyvenimas nurimsta, kai aplanko nauji jausmai, Meibelė sulaukia žinios iš ten, iš kur kadaise paspruko. Taigi, norėdama apsaugoti savo ateitį, Meibelė turi dar kartą stoti akistaton su praeitimi.

Vaikystėje Lesley Pearce buvo barama už tai, kad turi pernelyg lakią vaizduotę. Užaugusi ji išmėgino galybę darbų: auklės, merginos-zuikučio, drabužių dizainerės, mamos visu etatu, o keturiasdešimt devynerių ėmėsi veiklos, kuri leido atsiskleisti visiems jos talentams – tapo rašytoja. Lesley Pearse gyvena Devone, turi tris dukras ir keturis anūkus.

NAMAI TURĖTŲ BŪTI VIETA, KUR GALI BENDRAUTI IR JUOKTIS. KUR JAUTIESI SAUGUS, PALAIKOMAS IR SUPRASTAS. KUR GALI BŪTI SAVIMI.

Šioje nuostabioje naujoje knygoje Meikas Wikingas aiškina, kokį poveikį namų dizainas daro mūsų gerovei ir kaip, pasitelkę daniškojo hygge principus, galime paversti juos vieta, kurioje ne tik gyvensime, bet ir klestėsime.

Kopenhagoje veikiančio Laimės tyrimų instituto duomenimis paremtoje knygoje pasakojama, kokią didelę reikšmę gali turėti maži pokyčiai, aiškinama, ko imtis, kad bet kuris kambarys atrodytų erdvesnis, kodėl apvalus valgomojo stalas teikia daugiau džiaugsmo ir koks svarbus yra tinkamas apšvietimas.

Nesvarbu, kiek erdvės turite ar koks yra jūsų biudžetas, Meikas parodys, kaip susikurti hygge namus ir tapti pačiais laimingiausiais žmonėmis. 

Meikas Wikingas 2013 m. Kopenhagoje, Danijoje, įkūrė pirmąjį pasaulyje Laimės tyrimų institutą. Jis yra trijų pasauliniais bestseleriais tapusių knygų „Mažoji laimės knyga. Hygge“, „Mažoji laimės knyga. Lykke“ ir „Menas kurti prisiminimus“ autorius. Visame pasaulyje jų buvo parduota daugiau nei 2 milijonai egzempliorių.

Amelija Vait gyvena nuomojamame kambaryje ir svajoja tapti žurnaliste. Bet kol kas dirba vietiniame laikraštyje — pardavinėja skelbimų plotą.

Vieną lemtingą dieną gyvenimas ėmė ir apsivertė...

Visai netoli savo namų ji rado tarp šiukšlių numestą nužudytos merginos kūną. Policijai ir žurnalistams paviešinus informaciją apie žmogžudystę, Amelija pasipiktina skelbiamomis prielaidomis ir melu apie šią jauną nelaimėlę.

Pasiryžusi apginti auką nuo šmeižto ir padėti sielvartaujančiai šeimai Amelija įtikina laikraščio redaktorių leisti jai parašyti straipsnį ir papasakoti tikrąją istoriją.

Betgi netrukus aptinkamas dar vienas kūnas, o tyrimą atliekanti policija neturi už ko užsikabinti. Ieškodama užuominų, surasdama vis naujų liudininkų ir įtariamųjų Amelija supranta, kad turbūt tik ji viena gali išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti žudiką.

Jei tik ji žinotų, kas iš tiesų meluoja...

Vakar Skotas buvo miręs. Šiandien sugrįžo.

Bet Ana netiki vaiduokliais.

Skotas buvo jos mylimas vaikinas, tačiau sugriovė jai gyvenimą. Po jo mirties moteris galiausiai išsilaisvino, bet šiandien jis kalba per radiją ir grasina išduoti visas paslaptis.

Mama, žmona, pradinės mokyklos direktorė Ana taip pat yra ir gera melagė.

Ji suklydo ir dabar turi mokėti už savo klaidą. Skotas — vienintelis žmogus, žinantis visą tiesą apie jos praeitį. Bet kaip jis išliko gyvas?

Netrukus, ieškodamas atsakymų, į jos duris pasibels detektyvas vyriausiasis inspektorius Tomas Daglasas. Tačiau Ana labiausiai bijo vyro, kurį mylėjo; vyro, kurio mirtį matė savo akimis; žmogaus, sugrįžusio į jos gyvenimą.

Ji turi vieną savaitę surasti Skotą ir jį sustabdyti.

„Tamsus, nepaprastai įdomus painaus siužeto psichologinis trileris. “
The Times

„Psichologinių trilerių karalienė. “
Fabulous Magazine

Rachel Abbott gimė 1952 m. Anglijoje, šalia Mančesterio. Daugybę metų vadovavusi interaktyviųjų informacijos perdavimo ir turinio paslaugų bendrovei, 2000 m. ją pardavė irįgyvendino savo gyvenimo svajonę — įsigijo ir restauravo namą Italijoje. Šiuo metu gyvena pakaitomis Italijoje ir Oldernyje, visą savo laiką skiria rašymui ir neseniai baigė šeštąjį romaną.

2011 m. lapkritį Rachel Abbott pristatė pirmąjį romaną „Nekaltųjų kaltė“ (orig. Only the Innocent). Ji pati išleido savo knygą Jungtinėje Karalystėje, pasinaudojusi „Kindle Direct Publishing“ („Kindle tiesioginio leidimo“) programa „Amazon“ platformoje, ir po trijų mėnesių pakilo į pirmąją vietą „Kindle“ parduotuvėje. Romanas išsilaikė pirmaujančioje pozicijoje keturias savaites ir 2012 m. tapo antruoju pagal populiarumą savarankiškai išleistu kūriniu.

Vėliau parašė dar keturis bestselerius — „The Back Road“, „Sleep Tight“, „Stranger Child“  ir „Nowhere Child“ (apysaka). Penktoji rašytojos knyga, „Kill Me Again“, išleista 2016 m. vasarį.

2015 m. rugpjūtį „Amazon“ patvirtino, jog Rachel Abbott yra populiariausia savarankiška Jungtinės Karalystės rašytoja per pastaruosius penkerius metus. Negana to, ji rikiuojasi 14-oje vietoje tarp populiariausių autorių, tiek tradiciškai, tiek savarankiškai leidžiančių savo kūrinius. 

2015 m. pirmąjį pusmetį ketvirtasis Rachel Abbott romanas, „Stranger Child“, užėmė 11-ą vietą išleistų bestselerių sąraše ir buvo labiausiai skolinama knyga tuo laikotarpiu.

New York Times Nr. 1 bestselerių autorė baigia savo pribloškiančią trilogiją, lyginamą su postapokaliptinės fantastikos klasika, Stepheno Kingo „Dvikova“.

Kai virusinė liga, pavadinta Pražūtimi, sunaikina civilizaciją, magija tampa įprastu reiškiniu, ir Felona Svift savo jaunystę praleidžia mokydamasi ja naudotis. Mergina nenurims, kol neišlaisvins nelaimėlių, kuriuos medžioja, kalina laboratorijose ir kankina vyriausybės pajėgos ar fanatiški Tyrieji Kariai. Ji netgi pasiryžusi išvaduoti tuos, kurie iš baimės ar silpnumo pakluso blogiui... jeigu tik juos dar įmanoma išgelbėti.

Sustiprinta ryšio su bendražygiu ir mylimuoju Dankanu, Felona jau subūrė po savo vėliava tūkstančius žvėrlakių, elfų bei žmonių. Ji pasitelkia visus savo gebėjimus, kad padėtų jiems išgyti ir vėl atrasti savyje šviesą bei tikėjimą. Nes žino: nors gimė kaip Išrinktoji, ji viena nieko nepasieks. Jai reikės kariaunos, su kuria galės stoti prieš savo seną priešą, sunaikinti jo irštvas ir įvykdyti tai, kas buvo lemta...

„Didinga... Tobulas magijos, nuotykių, romantikos ir plieninio ryžto kovoje tarp gėrio ir blogio lydinys, vis primenantis mums, kad nors kova gali išgelbėti, tvirtybės semiamės iš namų, židinio ir bendruomenės. Nuostabi ir įkvepianti knyga.“
Kirkus

„Mitriai ausdama išskirtinę literatūrinę magiją, N. Roberts ir vėl sulieja kerinčius veikėjus, išmoningą siužetą bei jaudulį keliančią įtampą savo finalinėje „Išrinktosios sagos“ trilogijos dalyje.“
Booklist 

„Paskutinė „Išrinktosios sagos“ dalis yra nenuginčijamo N. Roberts gebėjimo pasakoti įrodymas, pilna fantazijos postapokaliptinė istorija. Veikėjai čia apsuka visą ratą, nepalikdami šios įtemptos, energingos istorijos palaidų galų.“
Library Journal

,,Nerimas nevaikšto vienas. Jis mėgsta draugų kompaniją.
Nerimas neatsiranda tiesiog iš niekur. Jis gimsta.‘‘

Judsonas Breweris

Gyvename itin neramiais laikais. Kaip visuomenė susidūrėme su pandemija, kaip privatūs asmenys išgyvename problemas darbe, namuose, augindami vaikus; stengiamės atsispirti norui kas vakarą nusiraminimui atsikimšti vyno butelį, jaučiame, kad visko – tiesiog per daug, prarandame kontrolę.

Nerimas dažnai suvokiamas kaip būsena tarp lengvo nuogąstavimo ir visiškai užvaldžiusios panikos. Tačiau jis taip pat yra priklausomybių ir blogų įpročių variklis – viena iš emocinio valgymo, atidėliojimo, blogų naujienų naršymo internete, įnikimo į socialinius tinklus priežasčių. Be to, nerimas kyla kaip tik toje smegenų dalyje, kuri priešinasi racionaliam mąstymui. Įstringame uždarame nerimo ir jo varomų įpročių rate, nežinodami, kaip iš jo ištrūkti ir iš kur gauti valios jį įveikti.

Knygoje ,,Laisvi nuo nerimo‘‘ amerikiečių psichiatras, neuromokslų specialistas Judsonas Breweris, pasitelkdamas naujausius neurologijos laboratorijose ir klinikinėje praktikoje įrodytus metodus, išradingai atskleidžia, kodėl taip sunku ištrūkti iš nerimo pinklių, pataria, kaip laviruoti norint atsikratyti senų, nerimą kurstančių įpročių ir, pasinaudojant dėmesingo įsisąmoninimo metodais, išsilaisvinti iš įsišaknijusių minčių sekos.

SODE RASTI KŪNAI
Kuomet besilaukianti Sefrona Katler su draugu Tomu įsikelia į Skelton Pleiso 9-ąjį namą ir pradeda jį renovuoti, jie tikrai nesitiki sode rasti lavoną. Tiesą sakant, du.

POLICIJOS TYRIMAS
Teismo medicinos ekspertizė parodo, kad kūnai buvo palaidoti maždaug prieš trisdešimt metų, todėl policija apklausia buvusią sodybos šeimininkę – Sefės močiutę Rozą.

APKLAUSIAMA ŠEIMININKĖ
Roza serga Alcheimeriu, todėl jos atmintis stipriai šlubuoja. Ji negali padėti policijai, bet akivaizdu, kad ji kažką prisimena.

ŽUDIKAS LAISVĖJE?
Po truputį sugrįžtant Rozos atminties nuotrupoms, o policijai tęsiant tyrimą, Sefė baiminasi, kad ją ir sodybą kažkas stebi...

Kas nutiko prieš trisdešimt metų?
Ką bendro su tuo turi jos močiutė?
Ar Sefei gresia pavojus?

Britų autorė Claire Douglas yra parašiusi septynis trilerius, tarp jų ir „Pora iš 9-ojo namo“, kuris sulaukė stulbinamo populiarumo ir yra The Sunday Times bestselerių sąrašuose. Autorės knygos yra išverstos į dvidešimt kalbų.

Galbūt jūsų tėvai buvo sunkiai sukalbami, nebrandūs arba emociškai nepasiekiami? 

Jeigu užaugote su emociškai nebrandžiu, neprieinamu ar savanaudžiu tėvu, motina ar kitu globėju, veikiausiai jus tebekamuoja pykčio, vienišumo, išdavystės ir apleidimo jausmai. Galbūt vaikystę atsimenate kaip metą, kai į jūsų emocinius poreikius nebūdavo atsiliepiama, kai jūsų jausmai nelaikyti svarbiais, kai bandydami atsverti tėvų elgesį prisiėmėte suaugusiesiems skirtų atsakomybių ir rūpesčių. Šitokios vaikystės žaizdos gali būti užgydytos, ir jūs tikrai galite pajudėti pirmyn gyvenimo keliu.

Perversmą sukėlusioje knygoje „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai“ klinikinės psichologijos mokslų daktarė Lindsay C. Gibson atskleidžia emociškai nebrandžių ar nepasiekiamų tėvų auklėjimo žalą ir įvardija jų tipus:

EMOCIONALŪS TĖVAI

Vaikui suteikia nerimą ir nesaugumą

RYŽTINGI TĖVAI

Nuolat užsiėmę visko ir visų tobulinimu

PASYVŪS TĖVAI

Vengia susidurti su nemaloniais dalykais

ATSTUMIANTYS TĖVAI

Atstumia, ignoruoja ir įžeidinėja aplinkinius

Ji taip pat pateikia įvairių būdų, kaip pagyti nuo vaikystėje užgimusių skausmo ir sumaišties, išsilaisvinti nuo emocinio tėvų nebrandumo, sugebėti valdyti reakcijas į tėvus, išvengti naujų nusivylimų, kaip ilgainiui išmokti užmegzti sveikus ir prasmingus santykius bei susikurti geresnį gyvenimą.

„Vienas svarbiausių psichiatrijos veikalų nuo Sigmundo Freudo laikų.“ 

The New York Times Book Review

Dr. Judith Lewis Herman – viena žymiausių pasaulyje traumų tyrėjų, Harvardo universiteto psichiatrijos profesorė ir Kembridžo ligoninės smurto aukų programos vadovė, daugelį apdovanojimų pelniusių knygų autorė.

Knygoje „Trauma ir išgijimas“ analizuojamas ryšio atkūrimas tarp viešojo ir asmeninio pasaulio, tarp individo ir bendruomenės, tarp vyrų ir moterų. Tai knyga apie bendrumą, kuris sieja prievartos aukas ir karo veteranus, smurtą patiriančias moteris ir politinius kalinius, žmones, kurie išliko po tautas valdžiusių diktatorių sumanytose koncentracijos stovyklose patirto siaubo, ir tų, kurie ištvėrė privačias, slaptas „koncentracijos stovyklas“, įkurtas namuose viešpataujančių tironų.

„Pačios sunkiausios traumos – ne tos, kurias patiria žmonės, užklupti gamtos katastrofų ar techninių avarijų, – tokių įvykių tyčia niekas nesukelia, juose nėra piktos intencijos, jie išgyvenami kaip nelaimingi atsitikimai. Baisiausios mums – kitų žmonių sukeltos kančios. Jos palieka skaudžiausius pėdsakus, nes tuomet susiduriame su kitų žmonių pikta valia ir brutalia jėga, kurią jie naudoja prieš mus. Ši knyga – apie ištvėrusius tokias kančias. Apie sunkius ir ilgalaikius smurto padarinius. Apie daug kantrybės ir profesionalumo reikalaujantį traumų aukų gydymą.“

Prof. Danutė Gailienė

Williamo B. Irvine‘o knygoje „Geras gyvenimas pagal senovės stoikus“, pasitelkus  senovės stoikų įžvalgas ir psichologijos mokslo žinias, brėžiamos gairės visiems, kas nori išvengti nuolatinio nepasitenkinimo jausmo, pasiekti taip trokštamą ramybę ir sumažinti nerimą. Autorius pataria nesigręžioti į praeitį, o verčiau tapti dėmesingais savo pačių gyvenimo stebėtojais ir, žinoma, veikėjais. Aprašo, kaip reaguoti į nemalonias patirtis, identifikuoti nesėkmių ištakas, išgyventi sielvartą, susitaikyti su neišvengiama senatve, kaip atsispirti garbės ir kuo didesnio turto pagundoms. 

Williamas B. Irvine‘as – filosofijos profesorius, dėsto valstybiniame Wrighto universitete Ohajaus valstijoje, JAV. Septynių knygų autorius, taip pat rengiantis straipsnius tokioms žiniasklaidos gigantėms kaip Time, BBC, Huffington Post.

Labiausiai norėčiau, kad knygoje išsakytos mintys pasiektų žmones, susimąstančius apie tai, ar tinkamai jie gyvena. Supratusius, kad jiems stinga aiškios gyvenimo filosofijos, ir besiblaškančius savo kasdienėse veiklose, kai vienos dienos darbais paneigiami kitos dienos pasiekimai. [...] Rašiau galvodamas apie tai, ką pasakytų senovės stoikai, jei jiems patiems tektų sudaryti patarimų XXI a. žmogui, kaip tinkamai nugyventi savo gyvenimą, sąvadą, – kokia būtų ta jų patarimų knyga? 

Amerikiečių autorė Toni Morrison (1931–2019) – daugybės prestižinių apdovanojimų laimėtoja: Pulitzerio premijos laureatė, JAV Nacionalinės knygų kritikos prizo nugalėtoja, 1993 metais už romaną ,,Mylima‘‘ pelniusi Nobelio literatūros premiją.

,,Mylima‘‘ vadinama vienu ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išversta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal ją sukurtas to paties pavadinimo filmas. Romane pasakojama sukrečianti istorija apie Ameriką po Pilietinio karo ir dramatišką moters kovą su vergovės fantomais.

Sitė gimė verge ir pabėgo į Ohajo valstiją, tačiau, nors nuo to laiko praėjo aštuoniolika metų, vis dar nesijaučia laisva. Ją persekioja kraupūs prisiminimai iš senųjų, kadaise širdžiai mielų namų, kuriuose, norėdama apsaugoti mylimą dukterį nuo persekiotojų, buvo priversta ryžtis baisiam nusikaltimui. Kad ir kaip stengtųsi atsikratyti praeities šleifo, tai nėra paprasta – pamiršti neleidžia vaiduokliška dukters dvasia, o netikėtai gyvenime pasirodžiusi paauglė, kuri vadina save Mylima, dienos švieson vėl iškelia siaubingą Sitės paslaptį. 

Nors moterys vis dažniau renkasi darbo sritis, kuriose tradiciškai dominavo vyrai, o išsilavinimu ir profesine kompetencija juos dažnai lenkia, dešimtmečius vykstanti moterų kova už lygybę vis dar neketina rimti. Nuo 2000 metų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka pastovus ir siekia apie 20 %, įmonių vadovių moterų skaičius mažėja, net tokie pasaulyje garsiai nuskambėję judėjimai kaip #MeToo ir #TimesUp aiškaus proveržio pasiekti nepadeda. 

Stacey Vanek Smith savo knygoje „Machiavellis moterims“ siūlo pasitelkti garsiojo XVI amžiaus filosofo Niccolò Machiavellio aprašytus vadovavimo principus ir Renesanso politikos subtilybes, kurios gali padėti moterims perimti kontrolę į savo rankas bei išlaikyti valdžią karjeroje. 

Stacey Vanek Smith – ilgametė JAV visuomeninio radijo NPR reporterė, savo laidose aptarianti verslo ir ekonomikos temas. Kilusi iš Aidaho valstijos, baigusi Prinstono universitetą, kur gavo lyginamosios literatūros ir kūrybinio rašymo bakalauro diplomą, S. V. Smith tęsė mokslus ir po kelių metų įgijo žurnalistikos magistro laipsnį prestižiniame Kolumbijos universitete. 

Gwen Strauss knyga ,,Devynios‘‘ atkuria tikrą autorės močiutės sesers Hélène Podliasky istoriją ir pasakoja apie jos suburtą jaunų moterų devynetuką, kuris pabėgo iš nacių stovyklos ir leidosi į dešimties dienų išlikimo žygį  per Antrojo pasaulinio karo fronto linijas:  iš Vokietijos atgal į Paryžių. 

Prie pasipriešinimo nacių okupacijai judėjimo prisijungusioms moterims tuomet dar nebuvo nė trisdešimties. Jos kontrabanda per visą Europą gabeno ginklus, talkino agentams parašiutininkams, koordinavo komunikaciją tarp regioninių sektorių, padėjo kurti išsigelbėjimo kelių tinklą į Ispaniją, slėpė žydų vaikus. Suimtos Prancūzijos policijos, tardytos ir kankintos gestapo, jos keliavo iš vieno kalėjimo į kitą, kol galiausiai buvo deportuotos į Vokietiją. Jų grupė kūrėsi palaipsniui, vis suvedant aplinkybėms: susikirtus keliams, patekus į tuos pačius kalėjimus, atsidūrus Ravensbriuko koncentracijos stovykloje. Kai galiausiai moteris įkalino Leipcigo darbo stovykloje, jas jau siejo neišardoma ir brangi draugystė. Paskutinėmis karo dienomis Devynios buvo priverstos stoti į mirtininkų eiseną, tačiau nutaikė akimirką, sukaupė drąsą ir pabėgo... 

Gausia archyvine medžiaga ir liudininkų atsiminimais paremtas, širdį veriantis Gwen Strauss pasakojimas – tai jaudinantis žmogiškumo, dvasios stiprybės, tikėjimo ir bendrystės, kurie nemiršta net baisiausiais žmonijos istorijos tarpsniais, liudijimas.

,,Įtraukianti, kinematografiška, tikrais faktais paremta istorija apie stiprybę atsilaikyti, drąsą, draugystę ir išlikimą pačiais tamsiausiais laikais.‘‘

The Guardian

Gyvenimo prasmė yra paslaptis, kurios turbūt neįmanoma įminti, tačiau ko apie jos paieškas mus moko iškiliausi psichologijos mokslo autoritetai? 

Mokslas, technologijos ir vakarietiškoji liberali demokratija itin paveikė mūsų gyvenimo kokybę. Lyginant su ankstesnėmis kartomis, turime beprecedentį lengvai pasiekiamos informacijos kiekį, daug asmeninės laisvės, materialių patogumų ir turto. Ir vis dėlto, dar prieš pandemijos šoką, žmonės vis dažniau jautė depresiją, nerimą, pilnatvės stoką. Materialios aplinkybės darėsi vis geresnės, o gyvenimas – sudėtingesnis. Knygų lentynos lūžta nuo savipagalbos instrukcijų, internete apstu įžymybių ir nuomonės formuotojų patarimų, tačiau kiek jų iš tiesų suteikia prasmingų ir praktiškų atsakymų – tokių, kurie atlieptų skeptiškų žmonių, gyvenančių modernioje ir technologiškai pažangioje kultūroje, mąstyseną ir bent iš dalies atsakytų į mus visais laikais kamavusius pagrindinius gyvenimo klausimus: Kas aš esu? Kodėl aš čia? Kaip man gyventi?

Britų autorius dr. Frankas Tallisas knygoje „Pats gyvenimas“ pristato visame pasaulyje garsių psichologijos mokslo šviesuolių – Sigmundo Freudo, Ericho Frommo, Carlo Gustavo Jungo, Alfredo Adlerio ir daugelio kitų – indėlį, siekiant atrasti atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus ir įrodyti, koks neįtikėtinai vertingas ir vis dar nepakankamai įvertintas yra psichoterapijos praktikos poveikis žmonių mąstysenai ir jausenai. 

Dr. Frankas Tallisas – rašytojas, klinikinės psichologijos, neuromokslų specialistas, dėstantis Londono Psichiatrijos institute ir Karaliaus koledže. Jis yra daugiau nei trisdešimties mokslinių darbų, devynių knygų, išverstų į keturiolika kalbų, autorius.

Garsaus austrų rašytojo Stefano Zweigo (1881–1942) psichologinis romanas „Širdies nerimas“, kaip ir geriausios šio autoriaus novelės, gvildena painų žmogaus jausmų ir minčių pasaulį bei dvasiniame gyvenime iškylančias moralines dilemas.

Pagrindinis romano veikėjas – jaunas išvaizdus leitenantas vakarėlio metu pakviečia šeimininko dukrą šokiui, nepastebėjęs, jog ji negali vaikščioti. Neapsakomo kaltės jausmo užvaldytas jis bando užglaistyti savo netaktišką poelgį, vis labiau įsitraukia į merginos šeimos gyvenimą, atranda daugybę užuojautos ir meilės atspalvių, kol galiausiai yra priverstas gyventi su sunkia kaltės našta.

Aleksas – JAV prezidentės sūnus, Baltųjų rūmų pažiba, savotiškas amerikietiškasis princas: gražus, charizmatiškas, protingas. Tiesa, anapus Atlanto jis turi konkurentą – jauną, žavų ir ne mažiau populiarų britų karališkosios šeimos princą Henrį. Pirmasis jų susitikimas, bulvarinės spaudos piktdžiugai, išauga į tarptautinį skandalą: įtemptą vaikinų apsižodžiavimą karališkosiose vestuvėse seka nerangus apsistumdymas pernelyg arti milžiniško vestuvinio torto... 

Dviejų šeimų ir šalių vadovų planas – surengti jaunųjų varžovų paliaubas. Aleksas ir Henris yra priversti kartu pasirodyti tarptautinėse spaudos konferencijose ir demonstruoti apsimestinę draugystę internete. Bet nejučia Aleksas pameta galvą dėl, pasirodo, visai nepretenzingo, nuoširdaus Henrio, ir jiedu įsivelia į slaptą romaną, galintį sužlugdyti ne tik jųdviejų šeimų, bet ir valstybių įvaizdį.

Bet galbūt meilė vis dėlto gali išgelbėti pasaulį? Kaip rasti drąsos būti tuo, kas iš tikrųjų esi? „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ patvirtina: tikra meilė padeda mums atsiskleisti ir pražysti.

„Imdavau šią knygą visur, kur tik keliaudavau, ir vogdavau kiekvieną sekundę, kad galėčiau paskaityti. Įtraukianti, šmaikšti, švelni ir seksuali… Pavydžiu visoms ir visiems, kurie šį romaną skaitys pirmą kartą!“

Christina Lauren, romano „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorė

„Puikiai aprašyta meilės istorija, skatinanti džiaugtis savo tapatybe. Nors C. McQuiston nėra karališko kraujo, jos romanas karaliauja kaip privaloma perskaityti romantinė komedija.“

NPR

Casey McQuiston (Keisi Makviston) – amerikiečių rašytoja, „New York Times“ bestselerių autorė. Jos debiutinis romanas „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ išsyk šovė į „New York Times“ ir „USA Today“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, be to, buvo pripažintas tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Vanity Fair“ metų knyga, o „Entertainment Weekly“, „Kirkus“ ir „Library Journal“ įtraukė jį savo į geriausių 2019 m. knygų sąrašus. Platformoje „Amazon Prime Video“ šiemet pasirodė romano ekranizacija.