Grožinė literatūra

Italų rašytojas Primo Levi gimė 1919 m. Turine, liberalioje žydų šeimoje. Baigęs mokyklą, studijavo chemiją. Antrojo pasaulinio karo metais prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo judėjimo grupės, tačiau netrukus grupės nariai buvo areštuoti; jo bendražygiai italai neišvengė mirties, o Levi, prisipažinęs esąs žydas, 1944 m. vasarį pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui, grįžo į gimtuosius namus Turine, dirbo chemiku, vedė ir susilaukė dviejų vaikų.

„Esu žmogus, kurį išgelbėjo jo amatas“, – apie save yra sakęs Primo Levi (1919–1987), rašytoju tapęs po dramatiškos Aušvico patirties. Sugautas kaip partizanas ir deportuotas, nes žydas, lageryje Levi stebuklingai išgyveno paskirtas į chemijos laboratoriją: paradoksalu, didžiausiame moderniosios Europos „mirties fabrike“ veikė ir galinga Trečiojo reicho gumos pramonė, paremta vergišku belaisvių darbu. Šia prasme tolesnėje šio italų rašytojo kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir Periodinė elementų lentelė: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė, poetiškai dėliojama į 21 apsakymą. Drauge tai duoklė žydiškoms rašytojo šaknims bei nuostabiai chaotiškam Pjemonto žydų pasauliui su jo unikaliu žargonu ir žmonėmis, kuriuos pasiglemžė neapykanta ir sunaikinimo tyla.

Toma Gudelytė

Jis valdo viską.

Bet šįkart įklimpo pats...

Katerina Hamilton – profesionali renginių organizatorė, bet turtuolis Konalas Oriordanas pasamdo ją dėl keršto. Apsimesdamas reikliu klientu ir nenuleisdamas akių, išpeš viską apie jos netikėlį įbrolį.

Konalo planas – pasikviesti Kateriną į ištaigingą pokylį Paryžiuje. Tik kad geismo ir jos nuoširdumo nesitikėjo! Kerštą greitai nugalėjo aistra...

Paslaptis išaiškėjo: jis tapo tėvu!

Įsiveržus į netikros sesers vestuves, Roso de Kortnio laukia šokiruojanti žinia. Jo žvilgsnį greitai patraukia nepamirštamoji Karmela Oriordan – ir vaikas, kuris neginčijamai atrodo kaip jis pats! Karmela pateikia ultimatumą: būk mūsų sūnaus tėvu arba dink.

Amžiams pasikeitęs po motinos praradimo, vienišas vilkas Rosas buvo tikras niekada negalėsiąs turėti vaikų. Visada tikėjo nesantis pajėgus mylėti Karmelą ir jųdviejų vaiką, kaip jie nusipelnė. Net jų nepakartojamas ryšys negali to pakeisti… O gal?

„Štai, o karaliau, atiduodu tau brangakmenį, kurio taip troškai, ir tai tėra mažmožis, rastas pakelėje, nes man atrodo, kad tu turi neįsivaizduojamai gražesnį, ir dabar ji mano...“

„Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas nuo 1917 metų iki pat mirties rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, apie sukūrimą pasaulio, kuriam pradžią davė Iluvataras, sukūręs dievus ainurus, ir kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės bei visos kitos įstabios anglų mokslininko ir Oksfordo universiteto profesoriaus vaizduotės būtybės.

Šiame daugiasluoksniame pasakojime išskirtinė vieta teko žmogaus ir elfės – Bereno ir Lutijenos – meilės istorijai. Tamsos valdovo Morgoto pakalikų persekiojamas Berenas pateko į slaptąją elfų karalystę Doriatą ir ten išvydo šokančią karaliaus Tingolo dukterį Lutijeną. Pakerėtas jos grožio, Berenas pamilo nemirtingąją elfę, o ji atsakė tuo pačiu. Tačiau Tingolo toks jo mylimiausios dukters pasirinkimas nepradžiugino. Negalėdamas sulaužyti dukrai duoto pažado, jis nedrįso nužudyti Bereno, tačiau nusprendė skirti jam pražūtingą užduotį – pavogti iš Morgoto karūnos Silmarilą ir atgabenti jį į Doriatą. 

J. R. R. Tolkienas ketino parašyti atskirą Bereno ir Lutijenos legendai skirtą pasakojimą ir sukūrė net kelias jo versijas tiek eilėmis, tiek proza, tačiau iki galo nė vienos istorijos taip ir nebaigė. Tik 2017 m. Tolkieno sūnus Christopheris iš atskirų gausybės tėvo rankraščių fragmentų atrinko ir sudėliojo visą Bereno ir Lutijenos istoriją su skirtingomis variacijomis, paaiškinimais ir patikslinimais.

Epinėje istorijoje apie Bereną ir Lutijeną „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ gerbėjai turės galimybę išvysti nuostabų Viduržemio pasaulio kūrimo procesą, per daug metų J. R. R. Tolkieno vaizduotėje įvykusią transformaciją iš stebuklinės pasakos į sodrią istoriją su elfais ir žmonėmis, nykštukais ir orkais, turtingu kraštovaizdžiu ir būtybėmis, būdingomis tik Tolkieno sugalvotam Viduržemio pasauliui.

Tai istorija apie brendimą ir susitaikymą su amžiumi, skirtingus meilės pavidalus, toksiškus santykius, ribą tarp teisėto ir teisingo elgesio ir apie tai, kaip smarkiai ir kartu taip menkai pasikeitė moterų padėtis per pastaruosius šešiasdešimt metų.

Taner tenka išsikraustyti iš namų. Pageidautina vieta, kurioje galėtų toliau trinti sofą su sportinėmis kelnėmis ir devyniolika valandų per parą žaisti vaizdo žaidimus. Nei santaupų, nei pajamų neturi, todėl priima pasiūlymą apsigyventi su senyva moterimi ir jai padėti.

Užteko kartą paslysti ant kilimėlio, ir Luizos Vilt dukra pareikalavo, kad pas mamą apsigyventų žmogus, galintis pagelbėti. Ir kam rūpi, kad Luiza vis dar vaikšto pati, tegul ir su lazdele, kasdien išsprendžia kryžiažodį ir kiekvieną popietę išlenkia šlakelį degtinės. 

Apsigyvenus drauge, Taner krinta į akis keisti dalykai. Kodėl Luizos namai apsaugoti lyg ypatingo režimo kalėjimas? Kodėl naujienų laidoje parodoma įtariamoji brangenybių vagilė tokia panaši į Luizą? Ir svarbiausia – kodėl Luiza vieną naktį staiga išdygsta Taner kambaryje su kelioniniu krepšiu ir pareikalauja tuoj pat išvykti iš miesto?

Dvi labai skirtingos asmenybės leidžiasi į kelionę per šalį ir užmezga netikėtą draugystę. Ar pavyks šiai porai išgelbėti brangų žmogų ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį?

Romane „Lakštingala“ atsiskleidžia per niūrius Antrojo pasaulinio karo metus nusidriekiantys dviejų seserų likimai. Izabelė įsikūrusi Paryžiaus širdyje, o Viana – nedideliame provincijos miestelyje. Abiejų seserų gyvenimus paženklino motinos netektis ir prislėgė tėvo, po motinos mirties likusio joms abejingo, šaltumas.

Kiekvienai iš seserų tenka savi išbandymai, jas vieną nuo kitos atitolina skaudžios patirtys siekiant išgyventi vokiečių okupuotoje ir karo išsekintoje Prancūzijoje. Ir vis dėlto jos nepaliauja ieškoti atleidimo ir meilės.

Šis Kristinos Hannah romanas įkvėptas nepalaužiamos dvasios moters. Ji, vedama užsispyrimo ir drąsos, gelbėjo numuštus sąjungininkų pilotus – lydėjo juos per Pirėnų kalnus Didžiojo karo metais. Autorė įtaigiai atskleidžia istorinę tragediją, subtiliai parodydama nematomą karo pusę, ir meistriškai iki pat kūrinio pabaigos verčia spėlioti, kuri sesuo pasakoja istoriją. Tai dinamiškas, emocinės įtampos kupinas ir neblėstančiais romantiškais motyvais praturtintas romanas, skirtas visiems, ieškantiems prasmingų istorijų.

Kristin Hannah gimė 1960 m. Kalifornijoje, ankstyvoje vaikystėje su šeima persikėlė į Vašingtoną. Baigusi teisės studijas ir kelerius metus dirbusi advokate, visą kūrybinę energiją ji nukreipė į rašymą. Išleido daugiau nei dvidešimt romanų, pasakojančių apie moterų bičiulystę, motinystę, šeimos išbandymus.

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...

„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“

Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“

Sara Sligar

Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje.

Katrina, septynerius metus nesėkmingai mėginusi pastoti, pagaliau po pagalbinio apvaisinimo sulaukia stebuklo – pagimdo dukterį. Tačiau kodėl Rouzės oda blyški? Juk Katrina juodaodė?

Tesa taip ir nesulaukė laimingos pabaigos. Jai buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra tuo pat metu kaip ir Katrinai, bet jos duktė Hana gimė negyva. Tesa išsiskiria su vyru, lieka be pinigų, dirba nemėgstamą, jos sugebėjimų neatitinkantį darbą. 

Prieš pirmąjį Rouzės gimtadienį, Katrina sulaukia skambučio iš vaisingumo klinikos: įvyko apmaudi klaida – dviejų moterų kiaušinėliai apvaisinant buvo sukeisti. 

Tobulas Katrinos gyvenimas ima byrėti. O Tesa  pagaliau pamato vilties spindulėlį. Nė viena moteris neketina nusileisti dėl Rouzės. Abi stoja į kovą dėl mergaitės globos, trokšdamos įrodyti, kad gali būti Rouzės mama.

Jaudinantis pasakojimas apie tai, ką reiškia būti motina, ir apie tai, kiek daug galime padaryti dėl mylimų žmonių. Romanas, paliečiantis motinystės, netekties, išdavystės temas ir keliantis moralinius klausimus, patiks Jodi Picoult, Celeste Ng,  Liane Moriarty gerbėjams.

„Jautrus, įtempto siužeto, užuojauta herojams persunktas pasakojimas taip įsuka, kad negali atsitraukti.“ 

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Charlene Carr įmeta mus į keblią situaciją ir priverčia kartu su savo  veikėjais žengti įtemptu emociniu lynu. Iki pat pabaigos – vis naujas posūkis, keičiantis tavo simpatijas. „Saugok mano mergytę“ – gražus ir atviras požiūris į tai, ką reiškia būti motina.“ 

Shelby Van Pelt, New York Times bestselerio „Itin protingos būtybės“ autorė. 

Charlene Carr visą gyvenimą mėgo įvairiausias istorijas. Paklususi savo aistrai, ji studijavo literatūrą Oksfordo universitete, gavo humanitarinių mokslų bakalauro ir magistro laipsnius. Ji dirbo laisvai samdoma žurnaliste, redaktore, vadovavo savo komunikacijos įmonei. Vėliau Charlene nusprendė, jog atėjo metas daryti tai, ko visada troško: rašyti romanus. Dabar ji gyvena Kanadoje, Naujosios Škotijos provincijoje, rašo romanus, susitikinėja su skaitytojais, augina linksmą ir energingą dukrytę. 

„Galingas feministinis trileris... suktas pačia geriausia prasme.“ – Clémence Michallon, „Tylioji įnamė“ autorė

„Visų žvilgsniai nukreipti į jį, kai kurios tik kartais žvilgteli, kitos spokso negalėdamos atitraukti akių. Tik viena žinojo, kad jis čia bus; kitos pamačiusios jį savaip pakraupusios.“

1999-ieji, Naujųjų išvakarės. Vidurnaktį nuošalaus viešbučio kambaryje susirinkusios septynios moterys žvelgia į Džeimio Spelmano galvą, padėtą ant Biblijų krūvos. Dabartinė žmona, dvi buvusios draugės, įsimylėjusi paauglė, kolegė, jį užauginusi moteris ir visas jas subūrusi žurnalistė – kiekviena turėjo savų sąskaitų su šiuo vyru ir visos turėjo motyvą jį nužudyti. Dabar jos privalo išsiaiškinti, kuri yra žudikė, nes tik taip gali apsaugoti viena kitą. Visos dievagojasi, kad to nedarė, tačiau taip pat visos supranta, kad policija jų žodžiais nepatikės. 

„Parašiau šį romaną todėl, kad visada – po oda, po malonia šypsena – esu siaubingai įsiutusi.“ – Rose Wilding.

Rose Wilding ne tik meistriškai vedžioja skaitytojus painiais detektyvinio labirinto takais, bet ir tyrinėja vaidmenis, kuriuos moterys atliko despotiško vyro gyvenime. Vykstant žmogžudystės tyrimui pamažu atsiveria kiekvienos moters paslaptis, ryškėja jų tarpusavio ryšiai ir žudikės tapatybė.

 „Gražiai, įtaigiai ir sumaniai parašyta knyga „Vilką mini“ pasakoja užburiančią, jaudinančią istoriją, nuo kurios neįmanoma atitraukti akių. Tiesiog puiki!“ – Gytha Lodge

„Tylioji įnamė“ ne tik kraują stingdantis trileris, bet ir įžvalgi traumos, išgyvenimo ir galios dinamikos studija.

Nedideliame Niujorko valstijos miestelyje gyvenantis Eidenas Tomas atrodo paprastas žmogus. Jis vedęs, augina mielą dukrytę. Žmonėms Eidenas patinka, juo galima pasikliauti. Tačiau yra ir kitas Eidenas Tomas – serijinis žudikas, pagrobęs ir nužudęs aštuonias moteris.O devintą jau penkerius metus laiko įkalintą pašiūrėje.

Reičelė žino, kad norėdama likti gyva, turi daryti viską, ko nori pagrobėjas, ir jo neįsiutinti. Vieną dieną Eidenas praneša Reičelei, kad mirė žmona ir jam teks išsikraustyti. Reičelė kraustysis drauge ir gyvens su Eidenu bei jo 13-mete dukterimi Sesilija. Eidenas tiki, kad penkerius metus nelaisvėje praleidusi Reičelė bus pernelyg išsigandusi, kad bandytų pabėgti. 

Žingsnis po žingsnio tikrindama naujojo gyvenimo ribas, Reičelė stengiasi susidraugauti su Sesilija. Bet kai į jų trapią aplinką įžengia gražuolį našlį Eideną iki ausų įsimylėjusi vietos restorano savininkė Emilė, Reičelei iškyla mirtinas pavojus.

Clémence Michallon sukūrė tikrą šedevrą – skausminga įtampa pulsuojantį trilerį. Apie serijinį žudiką pasakoja trys jo gyvenimo moterys: 13-metė dukra, meilužė ir vienintelė auka, kurios jis nenužudė.

39-erių Frida Liu išgyvena sunkius laikus. Nors turi puikų išsilavinimą, karjeros ji nesukūrė. Vyras Gastas jai laukiantis įsimylėjo jaunesnę ir išsikraustė. Draugų Frida taip pat neturi. Visi liko Niujorke, o ji dėl vyro darbo turėjo persikraustyti į Filadelfiją. Tiktai dėl Harietos, jųdviejų pusantrų metų dukros, Frida dar jaučia žemę po kojomis. Harieta – visas Fridos pasaulis, ir šis pasaulis Fridai gražus.

Tačiau Fridos gyvenime išaušta viena velniškai bloga diena. Iš nuovargio ji padaro klaidą. Ir akimirksniu atsiduria griežtame vaiko teisių apsaugos akiratyje. Harieta perduodama globoti tėvui, o namuose kiekvieną jos prasižengusios motinos žingsnį ima stebėti kameros. Taip bus nuspręsta, ar siųsti Fridą į motinų perauklėjimo mokyklą, žinančią, kaip išmatuoti motinos atsidavimą ir meilę savo vaikui.

„Tarnaitės pasakojimas“ XXI amžiuje.“
India Knight

„Intensyvus romanas, neįmanoma atsitraukti. Neabejotinai įžiebs diskusijų, kas yra gera ar bloga motina.“
Oprah.com

„Autorė dalijasi plunksna su Margaret Atwood ir Kazuo Ishiguro... bet sykiu tai visiškai savitas, įsidėmėtinas kūrinys. Laikais, kai Valstijos imasi kontroliuoti moters kūną (ir apsisprendimo teisę), šis romanas kelia dar didesnį šiurpą. Siaubingai neįtikėtina ir sykiu klaikiai įžvalgu.“
Vogue

Jessamine Chan (Džesaminė Čan) – JAV rašytoja. Baigė Kolumbijos ir Brauno universitetus. Jos debiutinis romanas „Gerų motinų mokykla“ nominuotas tokioms premijoms kaip „PEN/Hemingway Award“, „Carnegie Medal for Excellence“, o Barackas Obama jį įtraukė į savo mėgstamiausių 2022 m. knygų sąrašą. J. Chan su vyru ir dukra gyvena Čikagoje.

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai.

„Meistriška Homero „Iliados“ feministinė interpretacija.“
Publishers Weekly

„Šis Trojos moterų istorijos tęsinys – tai žmogaus, kurį nutildė istorija, pergalė.“
Refinery29


Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika knygų. Romanas „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022) buvo įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women' Prize for Fiction“ premijų trumpuosius sąrašus. 2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.

Praeity dvidešimt metų muzikinės šlovės, dabarty – vienatvė ant sofos iššokusiomis spyruoklėmis. Ar kelionė, prasidėjusi beveik kaip eilinė atostogų išvyka į Peru, gali padėti užmiršti senas nuoskaudas, priversti susitaikyti ir užgniaužti savo ego? Ką turės praeiti ir kokias netikėtas kliūtis įveikti jau kurį laiką aktualumą praradusios grupės muzikantai Guolis su Pigiu, kad galėtų priimti lemiamą sprendimą? Ir ar pavyks jiems šį kartą išsipainioti ir grįžti? Grįžti namo ir grįžti į sceną.

„Te jūsų neapgauna kokaino dešra ir ajavaskos ceremonijos, nes autorius šiuo kūriniu užsimoja spręsti svarbius egzistencinius klausimus. Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą – itin gaivus derinys.“ 

Rašytoja Gabija Grušaitė

„Ši knyga ne tik prajuokins taikliu kastetišku sarkazmu. Ji įpūs ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik tai ištverti. Ypač šioje kelionėje.“

Žurnalistas Mažvydas Karalius

„Vieną dalyką literatūros rokeris Kastytis pašėlusiai smagiai, o vietomis ir labai jautriai įrodo: kol moki juoktis iš savęs ir kol širdis su kitais organais – savo vietoje, padėtis nėra beviltiška. Kas žino, galbūt šis atseit nerimtas voyage tikrai atves prie tos atseit gyvenimo prasmės?“ 

„Black Florence“ įkūrėjas, rašytojas Jaunius Petraitis

Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.

LEIDINIO PRIEINAMUMAS: 

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova.


„Mantas Adomėnas parašė ne paprastą detektyvą ar šnipų romaną <...>. Tai didžiulis, erdvus, daugialypis ir daugiasluoksnis pasaulis <...>. Rašydama kaip detektyvų mėgėja pasakyčiau, kad tai detektyvas pačia tikriausia šio žodžio prasme, kurį skaitant, dar neapleidžia ir gryniausias džiugesys dėl begalinės pasaulio įvairovės ir mūsų aštraus siekio bei gebėjimo ją pažinti, kad ir kokia kaina. <...> Šitas romanas yra tikras ir didelis įvykis.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja

Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.

Astai – trisdešimt treji. Truputį kankindamasi, ji rašo romaną apie menkai žinomą lenkų skulptorių, vaikšto į nevykusius tinderio pasimatymus, leidžia laiką su savo drauge Mai ir jos sūnumi. Bet viską sujaukia netikėtai atkeliavęs kvietimas į atminimo vakarą Augustui – prieš dešimtį metų mirusiam draugui iš bendrabučio. Praeitis ima veržtis į dabartį, atgyja bendrabutiško šėlsmo laikai ir prikelia buvusius troškimus, pokalbių atsiminimus ir vakarėlių šmėklas. Staiga Asta puola rašyti daug asmeniškesnę knygą. Ji pasakoja apie pirmuosius poetinius žingsnius, draugystes, savo jausmus Mai vaikinui ir siautulingą, tragiškai pasibaigusį tour de chambre (turo po kambarius) vakarėlį.

Gyvas ir šmaikštus šiuolaikinės danų rašytojos Tinės Høeg romanas jaukiai, tačiau skrodžiančiu žvilgsniu tyrinėja kūrybą, geismą, draugystę ir konfliktišką jų santykį. Pasakojimas teka lengvai, lyg nejučia, ir skaitant greitai priprantama prie neįprastos poetinės formos, imituojančios žinutes ar trumpus konspektus. Čia pulsuoja vakarėliai, juokeliai, ambicijos, nuoga aistra ir susižavėjimas menu. O pro eilutes persišviečia tas spalvotas intensyvumas, su kuriuo patiriame pasaulį būdamos ir būdami dvidešimt kelerių.

„Høeg rašo labai šmaikščiai ir gudriai. Aštri, subtiliai sukurta knyga Tour de chambre – tai jautri gyvenimo kartu ir atskirai studija, įtaigus kūrybos, sielvarto ir ilgesio apmąstymas, parašytas stulbinamai tiksliai.“

Sussie Anie, knygos „To Fill a Yellow House“ autorė

„Puiki pažintis... Tinė Høeg yra velniškai ypatinga rašytoja, ir velniškai ypatinga yra tai, kaipšvelniai, šiltai, sklandžiai, su neviltimi ir linksmai ji sugeba rašyti apie konkrečius ir universalius dalykus, apie skirtingus amžius, apie moterišką ir vyrišką patirtis."

Berlingske

„Turėdama nepaprastą klausą eilučių pertrūkiams ir emociniam pažeidžiamumui, Tinė Høeg piešia švelnų Mai ir Astos draugystės portretą, patvirtindama, kad praeitis, norime to ar ne, įsiskverbia į dabartį."

Anna Stern, knygos „Visa tai čia ir dabar“ autorė

Dažniausiai mus skaudina tie, kuriuos mylime labiausiai.

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti — atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą. 

Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji nieko negirdėjo daugelį metų. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už savo laimę, dėl kurios reikės priimti patį skaudžiausią sprendimą.

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.

„Tai viena nuoširdžiausių ir labiausiai įkvepiančių istorijų, kokią esu kada nors skaičiusi. Ši knyga pakeis jūsų gyvenimą.“
Knygų tinklaraštis AESTAS

„The New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) savo karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės Amerikoje ir už jos ribų. Kartu su vyru ji įsteigė knygų užsakymo platformą „The Bookworm Box“, o pelną aukoja labdarai.

Jei galėtum atsukti laiką ir darkart pajusti tą skonį – kurį patiekalą pasirinktum? 

Tylioje Kioto gatvelėje, gerai paieškojus, galima rasti ypatingą užkandinę. Vadovaujama Koiši Kamogavos ir jos tėvo Nagarės, „Kamogavos užkandinė“ tiekia širdį glostančių patiekalų. Bet tai – ne pagrindinė priežastis į ją užsukti... 

Tėvo ir dukros duetas neseniai ėmė reklamuoti savo teikiamas „valgių detektyvų“ paslaugas. Atlikdami kruopštų tyrimą, jie siūlo atkurti patiekalus iš klientų praeities. Patiekalus, kuriuose slypi raktas, galintis atrakinti užmirštus prisiminimus ir numalšinti širdgėlą. 

Nuo našlio, norinčio dar vieną kartą paragauti savo mirusios žmonos gamintų udonų, iki motinos, trokštančios savo ištekančiai dukrai perduoti su jaunystės mylimuoju ragauto jautienos troškinio skonį, – ši užkandinė suteikia galimybę sugrįžti į praeitį ir susikurti laimingą ateitį. 


„Odė valgių kuriamiems stebuklams.“ 
People 

„Šį subtilų, šiltą ir švelnų pasakojimą prarysite tarsi skaniausią mėgstamiausios sriubos dubenį.“ 
Seattle Times 

„Jauki prisiminimų ir nostalgijos skraistė.“ 
Kirkus Reviews 


Hisashi Kashiwai (Hisaši Kašivai, gim. 1952) – Japonijos rašytojas, gimęs ir kuriantis Kiote. Ilgai dirbo odontologu. Bestseleriu Japonijoje tapęs romanas „Prarastųjų receptų užkandinė“ – pirmoji serijos knyga apie Kioto užkandinę, atkuriančią širdžiai brangius receptus ir prisiminimus. 
 

„Tai, ką aš vijausi, tikriausiai buvo kažkokia mano paties viduje tūnančios tamsos uodega. Pamačiau ją visai atsitiktinai, sekiau, įsitvėriau ir pačioje pabaigoje paleidau į dar gilesnę tamsą.“

Gyvenimas, mirtis ir miegas. 1995-ųjų žiema. Tik akimirka – ir viskas pavirsta griuvėsių krūva. Sukrėstas pasaulis suvirpa – Kušire, kur mažą dėžutę gabena vyras, jūros pakrantėje laužo šviesoje susitinkant nepažįstamiesiems, Tokijuje, kurio požemiuose Varlys susikauna su Slieku.

Kas nutinka šešiems visiškai vienam su kitu nesusijusiems veikėjams po Didžiojo Hanšino, arba Kobės, žemės drebėjimo ir tų pačių metų kovą Tokijo metro įvykusios nervus paralyžiuojančių dujų atakos? Apsakymų veikėjai negyvena Kobėje, nė vienas neapsilanko stichijos suniokotame mieste, tačiau visus ištinka gilūs ir paslaptingi sukrėtimai.

„Įveda skaitytoją į haliucinacijų pasaulį, kuriame realybė ir siurrealybė susilieja ir persidengia, kur sapnų neįmanoma atskirti nuo tikro gyvenimo košmarų.“

Michiko Kakutani

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Pasiklydęs savyje jaunuolis Darvinas atvyksta į svetimą Port Andželo miestą Trinidado saloje ieškoti laimės, bet laimei nusisukus tegauna duobkasio darbą. Nutolęs nuo savo motinos ir jų rastafarių tikėjimo, klaidžiodamas nepažįstamomis Port Andželo gatvėmis, jis tikisi surasti tėvą, kurio niekad nepažinojo.

O sename name ant kalvos, kur miestas susilieja su miškais, Jedžidės motina guli mirties patale. Ji Jedžidei paliks svarbiausią savo palikimą: gebėjimą bendrauti su mirusiaisiais. Sakoma, kad Jedžidės šeimos moterys kilusios iš corbeaux, kreolų vadinamų grifais, juodų paukščių, saulei leidžiantis, į rytus nusinešančių mirusiųjų sielas.

Darvinas ir Jedžidė kiekvienas turi tai, ko ilgisi kitas. Jų likimams neišvengiamai susipynus, jie suras vienas kitą netikėčiausioje vietoje, kur sugyvena gyvieji ir mirusieji, – Trinidado salos šerdyje, senosiose miesto kapinėse. 

„Šis romanas žymi išskirtinio ir raiškaus balso gimimą.“

Pat Barker

„Jaudinamai švelni ir įtaigi meilės istorija.“

Bolu Babalola

„Meilės laiškas Trinidadui.“

Guardian

„Mitiška ir žavinga.“

New York Times

„Nutvilkanti magijos ir netekties, vilties ir meilės istorija.“

Marlon James

Ayanna Lloyd Banwo (Ajana Loid Banvo) – Trinidado ir Tobago rašytoja, šiuo metu gyvenanti Londone. „Kai buvome paukščiai“ jos debiutinis romanas, 2023 m. apdovanotas „BOCAS Prize“ ir „Authors’ Club Best First Novel Award“ literatūros premijomis.

Pirmoji tarptautinės „Šachtos“ bestselerių trilogijos dalis.

Ką darytum, jei pasaulis taptų negyvenamas?

Ir jei žmonijai liktų vienintelis prieglobstis po žeme?

O tu pats netikėtai gautum teisę spręsti – ką išgelbėti, o ką – pražudyti?

Nuniokotame ir nesvetingame ateities krašte išgyvena saujelė nelaimingųjų, kurie didžiulėje požeminėje šachtoje sukuria bendruomenę. Čia vyrai ir moterys gyvena uždarą gyvenimą, kaustomi taisyklių ir reglamentų. Tačiau kai kurie nusprendžia nepaklusti. Šie žmonės drįsta viltis ir svajoti. Jie pavojingi. Džuljeta yra viena iš jų. Galbūt ir paskutinė.

„Nauja mokslinės fantastikos klasika“

Ernest Cline

„Jaudinanti, skatinanti susimąstyti ir įsimintina… tikras distopinės fantastikos šedevras.“

Daily Express

Pagal knygų seriją „Šachta“ rodomas serialas SILO.

Trečioji tarptautinės „Šachtos“ bestselerių trilogijos dalis.

Pasibaigus revoliucijai, 18-os šachtos gyventojai pratinasi prie naujos tvarkos. Vieni susitaiko su pokyčiais, kiti bijo nežinomybės. O giliai po žeme laukia nuodai. Gal mūšis dėl šachtos buvo laimėtas, bet karas dėl žmonijos tik prasideda.

„Puikiai parašyta, jaudinanti ir neįtikėtinai įtraukianti knyga… Ateityje ilgai bus laikoma klasika.“

Wired

„Įdomi, įtempta ir užburianti.“

S. J. Watson

„Didžiulis pogrindžio hitas“

Sunday Telegraph

Pagal knygų seriją „Šachta“ rodomas serialas SILO.

Antroji tarptautinės „Šachtos“ bestselerių trilogijos dalis.

Ateityje, mažiau nei po penkiasdešimties metų, pasaulis tebėra toks, kokį pažįstame. Laikas tebebėga. Iš tiesų jis bėga į pabaigą. Saujelė įtakingųjų žino, kas laukia ateityje. Jie mus kreipia keliu, iš kurio nebeišsuksime. Keliu, kuris ves į sunaikinimą, kuris uždarys mus po žeme. Netrukus bus parašyta šachtos istorija. Prasidės mūsų ateitis.

„Epinis vaizduotės kūrinys. Apsigyvensite šiame pasaulyje.“

Justin Cronin

„Šiuolaikinis šedevras“

Sunday Express

Pagal knygų seriją „Šachta“ rodomas serialas SILO.

Du žmonės. Viena diena. Dvidešimt metų.

1988-aisiais per universiteto absolventų išleistuves susitikę Deksteris Meihju ir Ema Morli kartu praleido vos vieną dieną. Pasukę skirtingais keliais, jie nesiliauja galvoję vienas apie kitą. 

Dvidešimt metų, kasmet tą pačią dieną – liepos 15-ąją, pasakojama Deksio ir Emos gyvenimo ir tarpusavio santykių istorija. Abu vylėsi ir klydo, ieškojo laimės ir nerado. Ką iš tiesų jiems reiškia metų metus trunkanti savotiška draugystė? Deksį ir Emą likimas priverčia patirti įvairiausių išbandymų, bet svarbiausia –suvokti meilės ir gyvenimo prasmę. Bėgant metams atsiskleidžia tikroji šios lemtingos dienos reikšmė. 

Davido Nicollso romanas „Viena diena“ – ir žaismingas, ir švelniai graudus, labiau nei trileris įtraukiantis pasakojimas apie tai, kad viskas keičiasi, išskyrus meilę, apie mūsų pasirinkimus ir kainą, kurią tenka už tai mokėti.

Nuostabi, tiesiog nuostabi knyga. 

The Times 

Tai pati įdomiausia ir mieliausia mano perskaityta knyga! Be galo nuoširdi! Išgyvenau kiekvieną šios knygos puslapį. 

Jenny Colgan

Nuostabi knyga apie širdį veriantį atotrūkį tarp tų, kokie buvome, ir tų, kokie esame.  

Tony Parsons

Jungtinės Karalystės nacionalinių knygos apdovanojimų „Galaxy“ ceremonijoje romanas „Viena diena“ buvo pripažintas Metų populiariausia grožinės literatūros knyga, o vėliau jam buvo suteiktas „Galaxy“ Metų knygos apdovanojimas.

The Sunday Times ir pasaulinis bestseleris Nr. 1

An Post Irish Book Awards metų romano kategorijos laimėtoja

Į nedidelį pajūrio miestelį ką tik atsikrausčiusi rašytoja Alisa čia sutinka Feliksą, dirbantį sandėlyje, o Dubline gyvenanti jos geriausia draugė Eilina po nutrūkusių santykių vėl ima flirtuoti su vaikystės draugu Saimonu.

Alisa, Feliksas, Eilina ir Saimonas dar jauni, bet gyvenimas lipa jiems ant kulnų. Jie trokšta vienas kito, nuvilia vienas kitą, būna drauge, išsiskiria. Jie užsiima seksu, nerimauja dėl sekso, jaudinasi dėl savo draugystės ir pasaulio, kuriame gyvena. Ar jiems pavyks patikėti, kad pasaulis gražus?

„Geriausias Sally Rooney kūrinys. Jo puslapiuose slypi jaudinantis atvirumas, nuoširdumas ir tylus genialumas.“

FINANCIAL TIMES

Su 1991 m. gimusia Airijos rašytoja Sally Rooney Lietuvos skaitytojai jau galėjo susipažinti romane „Normalūs žmonės“ (2018). Pagal jį 2020 m. buvo sukurtas televizijos serialas, kuriam scenarijų parašė pati autorė ir kuris sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Už savo kūrybą rašytoja yra gavusi ne vieną prestižinį apdovanojimą. Ji laikoma viena žymiausių savo kartos rašytojų.