Grožinė literatūra

Ji rašo širdį virpinančias meilės istorijas. O kas suvirpins vienišą jos širdį?

Iš pažiūros Anai nieko netrūksta: turi darbą, ištikimą draugę, mėgstamą užsiėmimą. Bet jos vis neapleidžia jausmas, kad gyvenimas užstrigo, sustojo taip ir neįsibėgėjęs. Vienumoje minėdama trisdešimtąjį gimtadienį, Ana netikėtai sužino, kad jos pirmoji meilė Benas grįžta į Lietuvą – vienišas ir neįsipareigojęs. Tai puiki proga atkurti santykius ir pagaliau išpildyti jaunystės svajonę ilgai ir laimingai gyventi drauge!

Jei tik jos neišblaškys simpatiškasis kaimynas Aleksas – tobulas kandidatas karštam vasaros romanui.

Ignė Ale nuo mažens rašė apsakymus, eilėraščius, romanų ištraukas. Baigdama vidurinę mokyklą auklėtojos įduotoje anketoje drąsiai pareiškė svajojanti tapti rašytoja ir nuo to laiko… neberašė. Manė, jog aistrą kurti patenkins versdama kitų autorių knygas į lietuvių kalbą, bet galiausiai neištvėrė ir puslapiuose įkurdino ne vienus metus jos galvoje gyvenusius veikėjus. To rezultatas – pirmoji grožinė autorės knyga „Tarp A ir B“.

Ignė su vyru ir šunimi gyvena Klaipėdoje. Laisvalaikiu mėgsta svajoti prie jūros, skaityti ir keliauti.

Ramunė visą gyvenimą buvo tarytum lėlė kitų rankose. Ką veikti, kur eiti, net kaip rengtis – viską sprendė aplinkiniai: močiutė, vyras Dominykas, anyta Sofija.

Dominykas nuo mažens buvo auklėjamas žengti savo tėvo, garsaus prokuroro, pėdomis. Iki smulkmenų suplanuotame jo gyvenime nebuvo vietos netikėtumams, juolab – žmonos maištui.

Tačiau kai Ramunė, pavargusi nuo nelaimingos santuokos ir nykios kasdienybės, pradeda slapta lankyti maisto gaminimo kursus, jų sustyguotas gyvenimas ima byrėti. Ką darys sutuoktiniai, priversti naujai pažvelgti ne tik į vienas kitą, bet ir į save? Ar išdrįs jie perimti likimą į savo rankas?

Tai pasakojimas apie ryžtą keisti ir keistis, apie drąsą ieškoti ir laimę būti savimi.

Ignė Ale – rašytoja ir vertėja, gyvenanti Klaipėdoje. Nors didžioji jos gyvenimo dalis sukasi apie knygas, autorė stengiasi rasti laiko kelionėms, jūrai ir lėtiems pasivaikščiojimams su augintiniu, škotų terjeru Bugiu.

„Geltona suknelė“ – antra Ignės Ale knyga. Debiutinis romanas „Tarp A ir B“ pasirodė 2021 m. vasarą ir sulaukė didelio skaitytojų dėmesio.

Nejaugi aš, Uršulė Labutytė, taip lengvai pasiduosiu? Ta, kuri, netyčia ištrynusi kursinį darbą, naują parašė per dvi paras? Ta, kuri, gėdingai pamesta ilgamečio vaikino, už pakarpos ištraukė save iš duobės ir grįžo į gimtąjį miestą kurti gyvenimo nuo nulio? Ne, šita Uršulė Labutytė nepasiduoda.

Nutrūkus ilgalaikiams santykiams, Uršulė grįžta gyventi į gimtąją Klaipėdą. Čia, būdama arčiau tėvų ir sesers Austėjos, ji tikisi iš naujo susikurti gyvenimą ir save. Labiausiai trokšta ramybės: dienomis dirbti mėgstamą darbą Karalienės Luizės bibliotekoje, vakarais jaukiai įsitaisiusi skaityti knygas. Tačiau Uršulę nejučia įtraukia gyvenimo karuselė: darbo reikalai, naujos pažintys, rūpesčiai dėl sesers ir dukterėčios, netikėtai gautas kvietimas į vestuves, kuriose dalyvaus ir jos eks.

Vis dėlto, kad ir kokia yra užsiėmusi, Uršulės neapleidžia vienišumo jausmas ir liūdesys dėl nutrūkusių santykių. Bandymai užpildyti atsivėrusią tuštumą išmokys ją kitaip pažvelgti į save, praeitį ir meilę.

Klaidinga tapatybė...

...viską pakeitusios sužadėtuvės!

Fotografei Džianai vyrų gana. Ją, ieškančią prieglobsčio savo viloje ant Komo ežero kranto, pribloškia staigmena – namus besinuomojantis žavingasis Darijas! Kai nuomininkas klaidingai palaikomas jos seniai dingusiu sužadėtiniu, jiedu suvokia, kad netikros sužadėtuvės gali išspręsti abiejų problemas. Apsimesti įsimylėjėliais neturėtų būti sudėtinga, tačiau kas laukia ėmus augti tikriems jausmams?

Nejaugi jųdviejų sudarytas verslo sandoris... virs kažkuo daugiau?

Trokšdama įtikti valdingam tėčiui, Karla pasako, kad ruošiasi ištekėti. Tačiau kol kas sužadėtinio... neturi! Tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku atsiduria Frankas – jei jie laikinai susituoks, Karla pasirūpins, kad iš šios santuokos naudos gautų abiejų įmonės. Nė vienas nėra pasiruošęs rimtiems santykiams ir prie altoriaus tardami „sutinku“ tai daro tik dėl finansinių paskatų. Tačiau ar pajėgs numalšinti tarp jųdviejų tvyrančią chemiją? Ar vis dėlto išlaikys šaltus, dalykinius santykius?

Ar šventinis romanas gali trukti visą gyvenimą?

Niūrus baronas Ksanderis Montekis, turintis daugybę prabangių viešbučių, privalo atnaujinti savo viešąjį įvaizdį. Nenoromis sutikęs Kalėdoms priimti šunį iš prieglaudos, Ksanderis nėra pasirengęs antrai susitarimo daliai – uraganui, kurį sukelia laisvos dvasios šunų auklė Elfė. Tačiau atsivedęs ją į savo pasaulį, Ksanderis sužino, kad Elfė – daug gilesnė asmenybė, nei tikėjosi, ir netrukus baronas nebeįsivaizduoja gyvenimo be jos – ir be šuns…

„Nieko blogo retkarčiais pasielgti lengvabūdiškai.“
Pavogtas bučinys privers patikrinti šią teoriją…

Kai Teilorė Tompson sužino apie neplanuotas piršlybas, ji tikrąja to žodžio prasme pasislepia spintoje! Čia ją aptinka Roisas Noksas, jos vaikino vyresnis ir, jos nuomone, gerokai seksualesnis brolis. Apimta panikos jį pabučiuoja. 
 
Roisas nesusilaikęs atsako į bučinį. Tačiau, kai juos užtinka jo brolis, tenka nemenkai pasiaiškinti. O faktas, kad jis su broliu varžosi dėl vadovo kėdės, situacijos visai nepalengvina. Roisas dabar turi pasirinkti tarp mylimos įmonės ir moters, kuri jį uždega...

„Prisiekiu, dar iki vidurnakčio būsi mano.“

Asmeninė asistentė Edisona Abrams pasiryžta išsižadėti šiltų jausmų milijardieriui bosui Brenonui Noksui. Tačiau Brenas turi kitų planų. Netikėtai kelionė prie ežero virsta romantišku savaitgaliu su kaukių pobūviu. Vakaro pabaigoje kaukės nukrenta ir vos vienas jųdviejų bučinys įžiebia nežabojamą aistrą. Edė iš paskutiniųjų stengsis užgniaužti jausmus ir pasitenkinti vienu savaitgaliu su Brenu. Tik tai padaryti bus beveik neįmanoma...

Kvapą gniaužiantis bučinys jiems tapo tiltu į dar vieną galimybę būti kartu. Ir tai tik pradžia.

Džija Noks-Kuper ir Džeisonas Kuperis po skyrybų sutaria puikiai: drauge dirba, o Džeisonas liko lygiaverčiu Džijos milijardus uždirbančios šeimos nariu. Tačiau netrukus įvyksiančiose šeimos vestuvėse paaiškės tikroji tiesa. Tarp atskirai gyvenančių buvusių sutuoktinių vis dar rusena aistros kibirkštis. Vos vienas žadą atimantis bučinys ir netramdomas geismas grįžta. Geismas, besikėsinantis apversti jųdviejų gyvenimus aukštyn kojomis...

Dėl meilės, skirtingai nei dėl karūnos, klasta nepakovosi.

Princas Edvardas įsimyli Adelę, dėl jo galvą pametusią geriausio draugo nuotaką. Jos tėvas despotiškasis karalius Albrechtas nekenčia princo.

Albrechto sūnus Rikardas dega vieninteliu noru – kad atšiaurus tėvas įtrauktų jį į karūnos paveldėtojų sąrašą. Tėvas sutinka tai padaryti, jeigu intrigomis garsėjantis sūnus jo mirtino priešo Lyros karaliaus dukrą Lyją supirš su Edvardu. Netikėtai Rikardas supranta, kad pats geidžia karalaitės.

Gražuolė Lyja atstumia visus jaunikius, kurių siūloma kariuomenė ar turtai padėtų laimėti ilgamečius karus. Ji tiki pranašyste, jog pati yra Lyros gelbėtoja, o jai padės Žaibo Žmogus, už kurio ir ištekės. Tačiau kas yra Žaibo Žmogus? Tiksliau tariant, kuris iš jų yra tikrasis?

Herojai nuolat priversti rinktis, paklusti šaltam protui ir pareigai ar visgi klausyti širdies. Juk jeigu karaliai negali tuoktis iš meilės, ką jie apskritai gali?

„Tai tas atvejis, kai fantastinis pasaulis atrodo toks realus, kad beveik galima jį pačiupinėti. Aistra ir skausmas, karališki siekiai susipynę su paprastais žmogiškais troškimais, o magija, savo prigimtimi tokia moteriška, visapusiška, trapi ir kartu galinga. Meilė šioje istorijoje tarsi žaltvykslė, viliojanti skaitytoją sekti klaidžiais nepraeinamais keliais, ir vis dingstanti už staigių siužeto posūkių. Netikėtumai garantuoti kiekviename puslapyje iki pat pabaigos – ar tikrai karaliai myli kitaip?“ – Lavisa Spell

„Autorės valia atsiduriame fantastinėje, bet ir labai tikroviškoje karalystėje, kupinoje karų, tarpusavio kovų, paslapčių, intrigų ir magijos. Herojams teks patirti aistrą ir išdavystę, kalėjimą ir žaizdas, mirtį ir viską nugalinčią meilę. Įvykiai svaiginančiu greičiu įtraukia į sūkurį ir nepaleidžia iki pat paskutinio puslapio.“ – Irena Buivydaitė

„Romanas priverčia pamiršti kasdienius rūpesčius ir lyg vėtra įtraukia į herojų kovas dėl meilės, karūnos, taikos ir laisvės.“ – Jolita Herlyn

Joana Maks

Dievina kavos kvapą, bet geria tik arbatą. Savo knygose vengia ilgų aprašymų ir nelaimingos pabaigos.

FRANZAS KAFKA (1883–1924) – žymus austrų rašytojas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų.

ŠĮ RINKINĮ SUDARO:
romanas „Procesas“ (1914),
novelės „Nuosprendis“ (1913),
„Metamorfozė“ (1915),
„Pataisos darbų kolonijoje“ (1919),
„Kaimo gydytojas“ (1919),
„Pranešimas akademijai“ (1919),
„Bado meistras“ (1924) ir kt.

Jis nėra linkęs pamilti geros merginos.

Atšiaurus barzdotas kirpėjas Noksas linkęs gyventi taip, kaip geria kavą — vienas, neskaitant šuns, baseto Veilono.

Noksas nepakenčia dramų, net jeigu jas kelia beviltiškoje padėtyje atsidūrusi, nuo altoriaus pabėgusi nuotaka.

Naomė ne tik spruko iš savo vestuvių. Ji atvažiavo padėti nutolusiai seseriai dvynei į Nokemautą, atšiaurų Virdžinijos miestelį, kur ginčai sprendžiami senoviniu būdu: kumščiais ir alumi. Taip jau čia įprasta...

Deja, bjaurioji Naomės sesutė Tina visai nepasikeitė. Nugvelbusi Naomės mašiną ir grynuosius, jai dar paliko siurprizą — dukterėčią, apie kurią sesuo net neįtarė. Moteris įstrigo miestelyje be automobilio, be darbo, be pinigų ir namų... Negana to, ji dar turi pasirūpinti vienuolikmete mergaite, kurios patirtis — tarsi trisdešimtmetės. 

Dėl tam tikrų priežasčių Noksas nemėgsta komplikacijų ir reiklių moterų, ypač romantiškuose santykiuose, bet kadangi Naomės gyvenimas sugriuvo jam prieš akis, bent jau padės merginai išjudėti iš vietos. Vos tik Naomė išbris iš vis atsinaujinančių bėdų, jis galės grįžti į savo ramų vienišiaus gyvenimą.

Toks buvo Nokso planas, kol bėdos nevirto rimtu pavojumi.

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Lucy nepraranda vilties kada nors rašyti burlaivyje, namuose vandenyno pakrantėje arba atogrąžų saloje su patikimu belaidžio interneto ryšiu. 

Bučinys trunka akimirką. 

Bet tūkstantis bučinių gali trukti visą gyvenimą. 

Vaikinas ir mergina. 

Ryšys, užsimezgęs akimoju ir puoselėjamas dešimtį metų. 

Ryšys, kurio nepajėgė nutraukti nei laikas, nei atstumas. 

Ryšys, truksiantis amžinai. 

Bent jau jųdviejų įsitikinimu.

Kai septyniolikmetis Rūnas Kristiansenas iš gimtosios Norvegijos grįžta į ramų Blosom Grovo miestelį JAV, Džordžijoje, kur vaikystėje susidraugavo su Pope Ličfild, jam rūpi tik viena: kodėl mergina, kuri buvo jo sielos dalis, kuri žadėjo ištikimai laukti jo sugrįžtant, ničnieko nepaaiškinusi išbraukė jį iš savo gyvenimo?

Rūnas išgyveno širdgėlą prieš dvejus metus, kai taip ir nesulaukė žinių iš Popės. Sužinojęs tiesą, jis supranta, kad didžiausias širdies sielvartas jo dar laukia...

„Nuo juokingo iki atkaklaus, nuo jausmingo iki nepatogaus — įsitikinome, kad ši autorė gali rašyti apie bet ką. Tai stulbinamai papasakota, gražiausia ir jausmingiausia meilės istorija, kokią tik esame skaitę... Ypatingų ypatingiausia knyga.“

Totally Booked Blog

„Nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą. Pasiruoškite gailiai verkti. Galbūt ne kartą. Beveik garantuoju, kad skaitydami vienu ar kitu metu apsiraudosite. Bet žinokite: knyga verta kiekvienos išlietos ašaros, nes jos pabaiga gražesnė, nei galėjau įsivaizduoti.“

Aestas Book Blog

„Tillie Cole išplėšė man širdį, o tada vėl įsodino ją krūtinėn kartu su tūkstančiu bučinių. Autorė rašo skausmingai gražiai, jos talentui apibūdinti trūksta žodžių. Įspėju: knyga „Tūkstantis vaikino bučinių“ sudaužys jums širdį pačia geriausia prasme.“

Jess Daniels, USA Today bestselerių autorė

Tillie Cole (Tili Koul) — šiaurietė iki kaulų smegenų, kilusi iš vietovės Didžiojoje Britanijoje, pavadinimu Tisaidas, gimusi anglės ir škoto šeimoje. Baigusi Niukaslo universitetą, septynerius metus dėstė socialinius mokslus vidurinėje mokykloje, paskui su vyru persikėlė gyventi į Kanadą. Rašo šiuolaikinius meilės romanus, „tamsiosios“ romantikos žanro knygas bei grožinę literatūrą jaunimui.

Ar pasiruošęs atsakyti? Atsakyk: penki, keturi, trys...

Po sunkios darbo dienos Tanja Keitlin laukia nesulaukia, kada galės praleisti ramų vakarą namuose, bet išlipusi iš dušo kabinos išgirsta skambant telefoną. Vaizdo ryšiu kviečia pasikalbėti jos geriausia draugė Karena Vord. Tanja atsiliepia, ir košmaras prasideda.

Karena savo svetainėje sėdi pririšta prie kėdės užkimšta burna. Jei Tanja nutrauks ryšį, jei nukreips žvilgsnį nuo kameros, ateis jos eilė, — taip Tanjai pažada kimus, iškraipytas demoniškas balsas kitame ryšio linijos gale.

Nužudymą pradėję tirti detektyvai Robertas Hanteris ir Karlosas Garsija netrukus įsisuka į tikrą blogio karuselę. Jie persekioja grobuonį, gatvėse ir socialiniuose tinkluose besižvalgantį aukų, erzinantį jas slaptais rašteliais ir mintantį jų baime.

„Ch. Carteris studijavo kriminalinę psichologiją ir dirbo šioje srityje, todėl žudikai jo romanuose tokie siaubingai tikroviški.“

Mail on Sunday

„Carteris — vienas iš autorių, kurie, regis, rašo be jokių pastangų. Negalėjau padėti į šalį.“

Crime Squad

„Beprotiškai geras trileris. Išskirtinai gerai ir kokybiškai parašytas, iki galo išlaikant didžiulę įtampą.“

LizLoves Books

„Intriguojantis ir gąsdinantis trileris.“

Better Reading

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Haris Bošas ir Los Andželo policijos departamento detektyvė Renė Balard suvienija jėgas, kad išnarpliotų kadaise pabėgusios iš namų merginos nužudymą ir pasirūpintų, kad žudikas už įvykdytą nusikaltimą atsakytų teisme.

Detektyvė Renė Balard dirba naktinėje pamainoje, Los Andželo policijos departamente vadinamoje vėlyvuoju šou, ir vieną naktį, paryčiais sugrįžusi į Holivudo nuovadą, užtinka nepažįstamąjį, besirausiantį po senų bylų stalčius. Įsibrovėlis, pasirodo, yra į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas, tiriantis seną įšaldytą bylą, kuri niekaip neduoda jam ramybės.

Balard negali Bošui leisti raustis departamento dokumentuose, bet, jam išėjus, pati pasidomi šia byla ir nejučia įsitraukia — iš gailesčio aukai ir pykčio jos žudikui. Kadangi Balard niekada nebuvo tokia pareigūnė, kuri pamiršta apie darbą vos pasibaigus pamainai, ji imasi bylos tyrimo.

Ši neištirta byla — Holivudo gatvėse gyvenusios, iš namų pabėgusios penkiolikmetės Deizės Kleiton nužudymas. Mergina buvo žiauriai nužudyta, o jos kūnas išmestas į konteinerį kaip kokia šiukšlė. Dabar Renė Balard suvienija jėgas su Bošu, kad išsiaiškintų, kas nutiko Deizei, ir galiausiai priverstų jos žudiką už tai atsakyti. Tirdami bylą, detektyvai užmezga trapų ryšį, tačiau šiai naujai partnerystei teks įveikti rimtų išbandymų tyrimui pasisukus netikėtai pavojinga linkme.

Atsiliepimai

„Šie du talentingi detektyvai pirmą kartą susitinka romane „Tamsi šventa naktis“ — jaudinančioje, dinamiškoje istorijoje, kurioje veiksmas vyksta pašėlusiu tempu. Ši knyga dar kartą įrodo, kad Michaelas Connelly'is neabejotinai yra tikras kriminalinės literatūros meistras.“ 

Associated Press

Michaelas Connelly’is yra populiarus dvidešimt aštuonių romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio autorius. Visame pasaulyje pardavęs daugiau nei šešiasdešimt milijonų egzempliorių knygų, išverstų į trisdešimt devynias kalbas, šiandien jis yra vienas sėkmingiausiai kuriančių rašytojų. Dirbdamas nusikaltimų reporteriu Los Angeles Times ir Fort Loderdeil „Sun-Sentinel“, 1992 m. Connelly’is yra pelnęs prestižinį Amerikos detektyvų rašytojų apdovanojimą — Edgaro prizą už geriausią romaną. 2002 m. pagal Connelly’io romaną „Blood Work“ (1998). Clintas Eastwoodas režisavo kino filmą, kuriame atliko pagrindinį vaidmenį. 2011 m. kovą pasaulio kino teatruose pradėtas rodyti filmas, adaptuotas pagal jo bestselerį Nr. 1 „Linkolno advokatas“. Jame pagrindinį Mikio Helerio vaidmenį atliko Matthew McConaughey. Tarp pastaruoju metu New York Times pripažintų bestselerių yra jo knygos „Išvirkščia sudie pusė, „Perėja“, „Degantis kambarys“, „Kaltės dievai“, „Juodoji dėžė“ ir „Žymė“. Michaelas yra BOSCH, „Amazon Studios“ originalaus draminio serialo, paremto jo bestselerių personažu Hariu Bošu, kurį vaidina Titus Welliveris, vykdantysis prodiuseris. Jis taip pat yra dokumentinio filmo „SOUND OF REDEMPTION: The Frank Morgan Story“ vykdantysis prodiuseris. Gyvena Kalifornijoje ir Floridoje.

Gerai, kad nejungei šviesos...

Studentė slaugytoja išgyvena baisiausią sukrėtimą gyvenime, kai randa žiauriai nužudytą savo pacientą prokurorą Dereką Nikolsoną. Rodos, kam to reikėjo, juk žmogus sirgo vėžiu, gyventi jam buvo likusios vos kelios savaitės. 

Bet detektyvą Robertą Hanterį, dirbantį Los Andželo policijos departamento Apiplėšimų ir žmogžudysčių skyriuje, labiausiai nustebina nusikaltimo vietoje žudiko palikta "vizitinė kortelė".

Detektyvas neabejoja, kad žudikas mėgina kažką pranešti policijai, bet jo pasirinktas būdas labai savotiškas. Tad kokia yra toji paslėpta žinutė?

Kai Hanteris ir jo partneris Karlosas Garsija patiki supratę užuominą, randamas dar vienas kūnas. Nusikaltimo braižas neabejotinai panašus, bet sunkiausia užduotis nustatyti, kas sieja pirmą ir antrą aukas, ir detektyvai staiga pasijunta atsidūrę aklagatvyje.

Priverstas į nusikaltimo tyrimą priimti žmogų iš šalies — drąsią ir iniciatyvią tyrėją Elisę Bjumont, Hanteris leidžiasi į lenktynes su laiku, spręsdamas galvosūkį... kol mirties Skulptorius dar neužbaigė savo šedevro.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Romano ,,Po saule‘‘ centre – Miša (Michalas) ir Milka, jų nuostabiai gražūs santykiai, gyvenimas kartu ir nelengvi pasirinkimai. Knygos herojų prisiminimai veda mus laiku, nuo prieškario ir tragiškų karo metų, ir erdve – nuo Balstogės krašto iki Varšuvos ir Sarajevo, ir net už Uralo. 

Iš atminties slėpinių išnyra praeities ir dabarties asmenybės, jų istorijos: esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, Mišos ir Milkos tėvai, užmiršti karo pabėgėliai, ekscentriškas mokytojas Pranciškus, velnio meiluže vadinta aistringoji Mariana ir Viltis, kuri matė tai, kas slypi viduje, žmonėse ir gyvūnuose, net po žeme.

,,Po saule‘‘ – poetinis, ritmingais sakiniais ir pastraipomis užburiantis pasakojimas, kuriame gimsta, gyvuoja ir miršta ne tik žmonės, bet ir paukščiai, upės, medžiai, gėlės.

,,Atmintis tokia keista. Perrenka įvykius kaip panorėjusi, perkrato mintis ir ištraukia, kas jai patinka, o visa kita užkloja užmaršties smėliu.‘‘

Julia Fiedorczuk

Julia Fiedorczuk yra poetė, vertėja, rašytoja ir literatūros kritikė, išpopuliarinusi ekopoetikos idėją. Gimė 1975 metais Varšuvoje. Humanitarinių mokslų daktarė, dėsto Amerikos literatūrą, literatūros teoriją ir anglų kalbą Varšuvos universitete.

Kai kalėdinė vaiduoklių medžioklė prasideda žmogžudyste...

Visus metus be menkiausio atokvėpio aiškinęsi nusikaltimus detektyvas vyresnysis inspektorius Rajenas su bičiuliais iš savo komandos pagaliau gavo progą pasimėgauti šventiniu laikotarpiu. Trumpos atostogos klostosi puikiai, kol užslinkusi pūga priverčia išsukti iš kelio į nuošalų Nortumberlando kraštą. O atsitiktinai nuklydus į atokią Anglijos pilį, kalėdinė nuotaika netrunka visiškai subjurti, kai draugų kompanija pakviečiama dalyvauti vaiduoklių medžioklėje su žvakėmis.

Turėjęs būti tiesiog smagus nuotykis, nespėjęs prasidėti, baigiasi tragedija — nužudoma viena iš pramogos sumanytojų. Atrodo, kad šios žmogžudystės negalėjo įvykdyti joks mirtingasis, todėl Rajenui ir jo komandai šįkart tenka susidurti su šmėklomis, gyvenančiomis už pilies kuorų. Užduotis ne iš paprastųjų — ar pavyks atskleisti šiurpią tiesą, kol pilies vaiduokliai pareikalaus dar vienos vargšės sielos...

Įspūdingas Nortumbrijos kraštovaizdis, legendos, paslaptys ir žmogžudystės — viskas, ko reikia vaiduoklių medžioklei ir geram detektyvui.

L. J. Ross gimė Niukasle prie Taino, vėliau persikraustė gyventi į Londoną, kur baigė Londono Karališkąjį koledžą ir įgijo teisės bakalauro ir magistro laipsnius. Daugelį metų dirbusi Sityje administracinių bylų teisininke, ji pajuto atėjus metą pokyčiams. Permainas paskatino sūnaus gimimas, privertęs moterį sustabdyti teisinę karjerą ir rasti laiko detektyvinėms istorijoms, ilgai nešiotoms mintyse. Autorė gyvena su vyru ir sūneliu savo gražiojoje gimtinėje, Nortumberlande. 

Kai svarbus korumpuotos Niujorko advokatų kontoros klientas suimamamas dėl nužudymo, FTB paprašo buvusio sukčiaus, o dabar advokato Edžio Flino įtikinti jį liudyti prieš įmonę.

Edį nelengva prispausti, bet kai FTB atskleidžia turinti inkriminuojamos medžiagos apie jo žmoną, supranta, kad kitos išeities nėra.

Tačiau Edis įsitikina, kad kaltinamasis nekaltas, nors daugybė įrodymų liudija priešingai. FTB spaudžiamas išpešti sandorį, Edis turi rasti būdą įrodyti, kad jo klientas nekaltas. 

Ant kortos pastatyta daug — pavojuje jo žmona. Ir ne tik dėl FTB…

„Viena iš labiausiai įtraukiančių knygų, kurias perskaitysite šiais metais.“

John Connolly

„Greitas, įtempto veiksmo, teisinis Cavanagh trileris tikrai užvaldys Johno Grishamo ir Michaelio Connelly gerbėjus netikėtais siužeto posūkiais.“

Library Journal

„Užburiantis trileris. Painus, kruvinas ir įtikinamas.“

Ian Rankin

„Gyvybinga, sumanu, malonu skaityti.“

The Times

Naujajame populiariausios The New York Times rašytojos, knygų „Aš prieš tave“ ir „Išdalintos žvaigždės“ autorės Jojo Moyes romane pristatoma painiavos, nesusipratimų ir antrų progų kupina istorija.

Kuo pavirsti, kai esi priverstas avėti svetimus batus?

Niša Kantor mėgaujasi kelionių po pasaulį kupinu turtuolės gyvenimu, kol vieną dieną jos vyras praneša apie skyrybas ir viską iš moters atima. Tačiau ji nenusiteikusi lengvai atsisakyti prabangos, prie kurios yra pripratusi. Vis dėlto, kolei kas Nišai tenka suktis iš paskutiniųjų — ji nebeturi nė batų, kuriuos prieš akimirką dėvėjo.

Taip nutiko, nes Sem Kemp, atsidūrusi juodžiausiame savo gyvenimo etape, netyčia paėmė Nišos sportinį krepšį. Tik ji vargiai turi kada jaudintis dėl įvykusio nesusipratimo, nes lieja prakaitą, kad nepalūžtų ir išlaikytų savo šeimą. Apsiavus Nišos raudonus krokodilo odos Kristiano Lubuteno batelius šešių colių aukščio kulnais Sem užlieja pasitikėjimas savimi. Moteris suvokia, jog kažkas privalo keistis, o tas kažkas — ji pati.

Išskirtinis Jojo Moyes humoras, nuostabus pasakojimas ir šiluma — romanas „Svetimi batai“ pasakoja apie tai, kaip viena smulkmena staiga gali pakeisti viską....

„Pašėlusiai džiugu. Moyes rašo šiltai ir su nuostabiai nuodėmingu humoro jausmu.“ 

The Times („Svetimi batai“ tapo šio leidinio mėnesio knyga)

„Pribloškiama. Niekas nekuria moterų portretų taip, kaip Moyes — tikroviškai, įtaigiai, linksmai ir su visomis jų silpnybėmis.“ 

Jodi Picoult

„Tik nedaugeliui autorių pavyksta priversti juoktis viename puslapyje ir ašaroti kitame. Moyes — viena iš jų.“ 

New York Times

„Labai smagi istorija apie gražią moterų draugystę.“ 

Marian Keyes

„Tokios knygos reikia kiekvienai iš mūsų. Neįtikėtinas ir nuotaikingas pasakojimas.“ 

Woman & Home

„Naujas užburiantis kūrinys. Vos pasinėrus į Sem ir Nišos gyvenimą, telieka greitai versti puslapius. Įdomus, įsimenantis, įtraukiantis pasakojimas.“ 

Daily Express

„Himnas moterų solidarumui, įpakuotas į be galo nuotaikingą keršo akciją.“ 

The Times

„Šiltas, gyvybingas ir viltingas romanas... Koks malonumas leisti laiką su Jojo Moyes netobulais, bet simpatiškais veikėjais. Dar vienas nuostabios autorės triumfas.“ 

Sunday Express

Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Po tavęs“, „Vis dar aš",  „Išdalintos žvaigždės“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Nuotakų laivas. 

Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų.

Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis su bene iškiliausiu K. Hamsuno kūrybos pavyzdžiu iš antros jo gyvenimo pusės (už jį rašytojui ir buvo skirta Nobelio premija), kai „hamsunišką“ impresionistinę stilistiką jau ėmė keisti realistinis vaizdavimo būdas, epinė raiška, nors ir nepraradusi savo ankstesnės emocinės ekspresijos.

Kūrinio centre — ryški paprasto, primityvaus žemdirbio Izaoko figūra, pakylėta iki apibendrinimo — sakmiško, simboliško, sakralaus. Įsikūręs plynoje, pelkėtoje, lig tol žmonių negyventoje žemėje, savo titaniškomis pastangomis ir ištverme Izaokas ją verčia klestinčiu ūkiu. Izaokas — branduolys, aplink kurį įsisuka kone tuzinas ryškių, spalvingų, įsimintinų personažų ir ima rastis daugiau naujakurių ūkių. Žmogaus darnus ryšys su gamta ir žeme čia lemia ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir išganymą nuo modernios civilizacijos grėsmių.

Tebeaidint Pirmojo pasaulinio karo sprogimams rašytame romane autorius įtaigiai ragina gelbėtis ir kliautis per amžius žmonijos fizinį ir dvasinį tvirtumą maitinusiais žemės syvais.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Triumfo arka“ — viena gražiausių XX a. knygų. Romanas pasakoja apie meilę ir mirtį Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Chirurgas Ravikas, iš Vokietijos pabėgęs emigrantas, apsigyvena pigiame Paryžiaus viešbutyje. Iš atminties dar neišblėsę Pirmojo pasaulinio karo košmarai, o ant slenksčio — naujojo grėsmė. Surusenusi meilė leidžia bent kiek pamiršti nuolatinę įtampą, nerimą ir baimę ir į viską pažvelgti su remarkišku humoru bei ironija.

Antrasis Richardo Osmano romanas iš visus rekordus viršijusio, milijonais egzempliorių parduoto „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos.

Kitas ketvirtadienis...

Elizabetė gauna laišką iš seno kolegos, su kuriuo ją sieja ilga istorija. Vyras padarė didžiulę klaidą ir dabar jam reikia pagalbos. Jis papasakoja apie pavogtus deimantus, nuožmų gangsterį ir iškilusį labai realų pavojų savo gyvybei.

Lavonų krūvai augant, Elizabetė į negailestingo žudiko medžioklę įtraukia Džoisę, Ibrahimą ir Roną. O jei jie ras ir deimantus, ką gi, tai būtų nebloga premija.

Tačiau šįkart jie susiduria su priešu, kuris nė nemirktelėjęs nugalabytų keturis senukus. Ar Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas ras žudiką (ir deimantus) anksčiau, nei žudikas ras juos?

„Ričardo natūralus humoro jausmas puikiai perkeltas ir į personažus, ir į dialogus. Vienas malonumas skaityti.“

Kate Atkinson

„Man nepaprastai patiko. Osmanui pavyko ir šį kartą, netgi geriau!“ 

Phillipa Perry

„Mums visiems reikalinga tokia atgaiva. Osmanas vis geresnis ir geresnis.“

Shari Lapena

„Šis sklandus ir lengvas pasakojimas nepalieka abejingų.“ 

The Times

„Jei jums patiko „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, jūsų laukia tikras malonumas, nes ši antroji knyga netgi geresnė.“ 

Good Housekeeping

„Kupina gero humoro ir širdingumo. Osmanas pateikė dar vieną privalomą skaitinį. Man nepaprastai patiko.“
Harlan Coben

„Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas.

Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją. 

Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus. 

Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis. 

„Abi siužetinės linijos – vienodai įtraukiančios ir sklandžios, kiekviena – su savo žavesiu, o autoriaus stilius, nenusileidžiantis pačiai A. Christie, yra ypač įspūdingas.“ 

 Washington Post 

Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).  

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną.

Lilė Kampanelo irgi puikiai žino, ką reiškia pokyčiai. Prieš dvyliktą klasę ji su mama persikelia į Adamsą, Naująjį Hampšyrą, ir abi tikisi, kad čia jų laukia nauja pradžia.

Olivijos ir Lilės keliai susikerta, kai Ašeris įsimyli naujokę, o ši irgi neatsispiria jam. Su Ašeriu ji pirmą kartą jaučiasi laiminga, bet ar tikrai gali juo pasitikėti...

Vieną dieną Olivija sulaukia skambučio: Lilė mirusi, Ašerį apklausia policija. Olivija tiki, kad Ašeris nekaltas, bet meluotų sakydama, kad sūnaus charakteryje nemato jo tėvo temperamento blyksnių. Prasidėjus teismo bylai prieš Ašerį ji suvokia, kad toli gražu ne viską žino apie savo sūnų.

„Piktas medus“ – puikus, įtampos kupinas romanas, nepamirštama meilės istorija, jaudinamai ir giliai tyrinėjanti paslaptis, kurias saugome, ir riziką, kurią prisiimame norėdami būti savimi.

„Skaitant tankiau ima plakti širdis ir, rodos, gali sudužti. Šiame bendrame dviejų bestselerių autorių romane nepriekaištingai susipina Olivijos ir Lilės istorijos, taip sukuriamas provokuojantis pasakojamas apie stiprybę, kurios reikia siekiant meilės ir pritarimo“.

The Washington Post

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų, parašiusi trisdešimt romanų. Prinstono universitete ji įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį.2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

JENNIFER FINNEY BOYLAN (Dženifer Fini Boilan, g. 1958) yra bestselerių autorė, parašiusi aštuoniolika knygų. Kolumbijos universiteto Barnardo koledže jai pirmai suteiktas Annos Quindlen rašytojos rezidentės titulas. Rašo straipsnius The New York Times, savo šalyje gerai žinoma kaip žmogaus teisių gynėja.