Grožinė literatūra

Vienas garsiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų Antonio Muñoz Molina  – Ispanijos Nacionalinės literatūros premijos laimėtojas, Ispanijos Karališkosios akademijos narys, 2018 m. nominuotas prestižinei tarptautinei Bookerio premijai.

Jo kūrinys „Vienas minioje“ 2020-aisiais buvo įvertintas prestižine Prancūzijos „Prix Médicis“ premija už geriausią užsienio literatūros romaną.

Daugybė žymių rašytojų peno savo kūrybai sėmėsi vaikščiodami miestų gatvėmis ir stebėdami jose kunkuliuojantį gyvenimą. Iš apšnerkštų užkaborių ir spindinčių aikščių surinkę savo epochos nuolaužas, jie sukurdavo kažką naujo, šokiruojančio ir gražaus.

Knygoje „Vienas minioje“ Antonio Muñoz Molina žengia De Quinceyʼio, Baudelaireʼ, Poe, Joyceʼo, Benjamino, Melvilleʼio, Lorcos, Whitmano ir kitų plunksnos virtuozų pramintu taku, nežinomo klajūno rašytojo akimis stebėdamas Paryžiaus, Madrido ir Niujorko megapolių kasdienybę atšiauraus kapitalizmo epochoje.

Šis eksperimentinis romanas – savotiškas koliažas. Vaikščiodamas po miestą rašytojas fiksuoja savo įspūdžius, rikiuoja nugirstų pokalbių nuotrupas, laikraščių antraštes, pardavėjų riksmus, dainelių fragmentus, pastebėtas knygų citatas, taip pat – galingu srautu iš milžiniškų ekranų srūvančias reklamas, kurios iliustruoja visuomenės gyvenimo būdą, įsigalėjusią vartotojišką psichologiją, žmogaus akistatą su nemalonia tikrove. Tuo pat metu autorius meistriškai įpina pasakojimus apie tuose miestuose gyvenusius ir kūrusius rašytojus bei menininkus, atskleidžia menkai žinomas jų gyvenimo detales, paveikusias jų kūrybą ir padėtį visuomenėje.

Visą šią margą literatūrinę mozaiką Antonio Muñoz Molina meistriškai pagardina sodriu humoru, satyra ir sarkazmu. Nors skvarbus autoriaus žvilgsnis aprėpia opiausias šiuolaikinės visuomenės problemas, jo pasakojimas gyvas ir patrauklus, įtraukiantis ir masinantis skaityti be sustojimo – nuo pirmo iki pat paskutinio puslapio.

„Eklektiškas ir išskirtinis romanas, natūraliai balansuojantis tarp grožinės literatūros, asmeninio pasakojimo ir literatūrinės esė žanrų.“

„El Correo Gallego“

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Trečiasis „Toros“ trilogijos romanas „Beodis dangus“ – paskutinis pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią merginą. Persikėlusi į Breilaną Tora vylėsi, kad visi ją kamavę demonai liko praeityje, tačiau jos ramaus gyvenimo iliuzija dūžta į šipulius. Miręs kūdikis paliko Torai ne tik fizines, bet ir negyjančias dvasines žaizdas. 

Balansuodama tarp gyvenimo ir mirties, jauna mergina vis giliau grimzta į kančios ir beprotybės liūną, o vienintele Toros atrama tampa netikėtai pasirodžiusi teta Rakelė. Sužinojusi siaubingą merginos paslaptį Rakelė, nepaisydama sunkumų, pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų Torą ir suteiktų jai šansą gyventi savo gyvenimą. Tačiau kas pasirūpins Tora, kai tetos Rakelės nebebus?

„Beodis dangus“ – tai trečias pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja ryškų ir sukrečiantį nepaprastos mergaitės paveikslą.

Visiški beraščiai ir mažaraščiai žmonės šių dienų pasaulyje. Skamba neįtikėtinai? Deja, tokia realybė.

Milanas Bergas laukia prie šviesoforo, kai šalia sustoja automobilis. Ant užpakalinės sėdynės sėdi persigandusi, nevilties apimta mergaitė ir spaudžia raštelį prie stiklo. Ar tai pagalbos prašymas? Milanas negali jo perskaityti, nes jis beraštis! Vienas iš daugiau nei šešių milijonų Vokietijoje gyvenančių rašto nepažįstančių žmonių. Vis dėlto vyras įtaria — mergaitei gresia mirtinas pavojus.

Leidęsis į lenktynes su laiku Milanas nė nenutuokia, kad košmariški klaidžiojimai ir paieškos baigsis šiurpiu atradimu: tiesa kartais pernelyg baisi, kad galėtum su ja gyventi, o nežinojimas yra didžiausia pasaulyje dovana.

„S. Fitzek „Dovana“ — tikrų tikriausia dovana psichologinių trilerių gerbėjams. Šiurpą keliantis siužetas, įtampa iki paskutinio puslapio ir nepagražinta, skaudi realybė žmonių, kuriems raidžių pasaulis menkai pažįstamas.“
Berliner Kurier

Persižegnok ir melskis, kad mirtum... greitai.

Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius — tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas.

Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? Galbūt tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Robertą Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti?

Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras...

„Intriguojantis... ne jautruoliams.“

Heat

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

New York Times Nr. 1 bestselerių autorė baigia savo pribloškiančią trilogiją, lyginamą su postapokaliptinės fantastikos klasika, Stepheno Kingo „Dvikova“.

Kai virusinė liga, pavadinta Pražūtimi, sunaikina civilizaciją, magija tampa įprastu reiškiniu, ir Felona Svift savo jaunystę praleidžia mokydamasi ja naudotis. Mergina nenurims, kol neišlaisvins nelaimėlių, kuriuos medžioja, kalina laboratorijose ir kankina vyriausybės pajėgos ar fanatiški Tyrieji Kariai. Ji netgi pasiryžusi išvaduoti tuos, kurie iš baimės ar silpnumo pakluso blogiui... jeigu tik juos dar įmanoma išgelbėti.

Sustiprinta ryšio su bendražygiu ir mylimuoju Dankanu, Felona jau subūrė po savo vėliava tūkstančius žvėrlakių, elfų bei žmonių. Ji pasitelkia visus savo gebėjimus, kad padėtų jiems išgyti ir vėl atrasti savyje šviesą bei tikėjimą. Nes žino: nors gimė kaip Išrinktoji, ji viena nieko nepasieks. Jai reikės kariaunos, su kuria galės stoti prieš savo seną priešą, sunaikinti jo irštvas ir įvykdyti tai, kas buvo lemta...

„Didinga... Tobulas magijos, nuotykių, romantikos ir plieninio ryžto kovoje tarp gėrio ir blogio lydinys, vis primenantis mums, kad nors kova gali išgelbėti, tvirtybės semiamės iš namų, židinio ir bendruomenės. Nuostabi ir įkvepianti knyga.“
Kirkus

„Mitriai ausdama išskirtinę literatūrinę magiją, N. Roberts ir vėl sulieja kerinčius veikėjus, išmoningą siužetą bei jaudulį keliančią įtampą savo finalinėje „Išrinktosios sagos“ trilogijos dalyje.“
Booklist 

„Paskutinė „Išrinktosios sagos“ dalis yra nenuginčijamo N. Roberts gebėjimo pasakoti įrodymas, pilna fantazijos postapokaliptinė istorija. Veikėjai čia apsuka visą ratą, nepalikdami šios įtemptos, energingos istorijos palaidų galų.“
Library Journal

SODE RASTI KŪNAI
Kuomet besilaukianti Sefrona Katler su draugu Tomu įsikelia į Skelton Pleiso 9-ąjį namą ir pradeda jį renovuoti, jie tikrai nesitiki sode rasti lavoną. Tiesą sakant, du.

POLICIJOS TYRIMAS
Teismo medicinos ekspertizė parodo, kad kūnai buvo palaidoti maždaug prieš trisdešimt metų, todėl policija apklausia buvusią sodybos šeimininkę – Sefės močiutę Rozą.

APKLAUSIAMA ŠEIMININKĖ
Roza serga Alcheimeriu, todėl jos atmintis stipriai šlubuoja. Ji negali padėti policijai, bet akivaizdu, kad ji kažką prisimena.

ŽUDIKAS LAISVĖJE?
Po truputį sugrįžtant Rozos atminties nuotrupoms, o policijai tęsiant tyrimą, Sefė baiminasi, kad ją ir sodybą kažkas stebi...

Kas nutiko prieš trisdešimt metų?
Ką bendro su tuo turi jos močiutė?
Ar Sefei gresia pavojus?

Britų autorė Claire Douglas yra parašiusi septynis trilerius, tarp jų ir „Pora iš 9-ojo namo“, kuris sulaukė stulbinamo populiarumo ir yra The Sunday Times bestselerių sąrašuose. Autorės knygos yra išverstos į dvidešimt kalbų.

Amerikiečių autorė Toni Morrison (1931–2019) – daugybės prestižinių apdovanojimų laimėtoja: Pulitzerio premijos laureatė, JAV Nacionalinės knygų kritikos prizo nugalėtoja, 1993 metais už romaną ,,Mylima‘‘ pelniusi Nobelio literatūros premiją.

,,Mylima‘‘ vadinama vienu ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išversta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal ją sukurtas to paties pavadinimo filmas. Romane pasakojama sukrečianti istorija apie Ameriką po Pilietinio karo ir dramatišką moters kovą su vergovės fantomais.

Sitė gimė verge ir pabėgo į Ohajo valstiją, tačiau, nors nuo to laiko praėjo aštuoniolika metų, vis dar nesijaučia laisva. Ją persekioja kraupūs prisiminimai iš senųjų, kadaise širdžiai mielų namų, kuriuose, norėdama apsaugoti mylimą dukterį nuo persekiotojų, buvo priversta ryžtis baisiam nusikaltimui. Kad ir kaip stengtųsi atsikratyti praeities šleifo, tai nėra paprasta – pamiršti neleidžia vaiduokliška dukters dvasia, o netikėtai gyvenime pasirodžiusi paauglė, kuri vadina save Mylima, dienos švieson vėl iškelia siaubingą Sitės paslaptį. 

Garsaus austrų rašytojo Stefano Zweigo (1881–1942) psichologinis romanas „Širdies nerimas“, kaip ir geriausios šio autoriaus novelės, gvildena painų žmogaus jausmų ir minčių pasaulį bei dvasiniame gyvenime iškylančias moralines dilemas.

Pagrindinis romano veikėjas – jaunas išvaizdus leitenantas vakarėlio metu pakviečia šeimininko dukrą šokiui, nepastebėjęs, jog ji negali vaikščioti. Neapsakomo kaltės jausmo užvaldytas jis bando užglaistyti savo netaktišką poelgį, vis labiau įsitraukia į merginos šeimos gyvenimą, atranda daugybę užuojautos ir meilės atspalvių, kol galiausiai yra priverstas gyventi su sunkia kaltės našta.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus – WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn Bridžertonų kronikų septintoji knyga. Tai Hiacintos Bridžerton istorija – mergina jau suaugusi ir pasiruošusi apversti pasaulį aukštyn kojomis...

Visa aukštuomenė sutinka, kad kitos tokios, kaip Hiacinta Bridžerton, nėra. Ji itin protinga, velnioniškai iškalbinga ir, kaip kai kurie tvirtina, geriausia vartojant mažomis dozėmis. Garetas Senkleras laikosi tos pačios nuomonės. Vis dėlto Hiacinta, nors ir erzinanti, užburia jį savo žavesiu.

Gareto ir Hiacintos keliai susitinka per kasmetinį – kaip visada, siaubingą – Smaitų ir Smitų miuziklą. Kiekvienas Gareto žodis Hiacintai atrodo lyg iššūkis. Galiausiai ji pasisiūlo padėti jam išspręsti painų reikalą dėl paveldo. Nėrę į paslaptingą Senklerų istoriją abu supranta, kad atsakymai, kurių ieško, glūdi ne praeityje, svarbiausia – jųdviejų santykis, ir kad nėra nieko paprastesnio ir nieko sudėtingesnio už paprastą bučinį.

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Keturmetė Honoratos Džilet dukrelė praneša mamai, kad jų kieme guli sergantis vyras. Paaiškėja, kad „sergantis“ vyras – Li Koburnas, kaltinamas praėjusią naktį šaltakraujiškai nužudęs septynis žmones. Pavojingas, viskam pasiryžęs ir ginkluotas svečias pažada moteriai, kad abi su dukrele liks saugios, kol darys viską, ką jis lieps. 

Persigandusiai Honoratai Koburnas paaiškina neatsitiktinai patekęs į jos namus – jos žuvęs vyras žinojo kai ką itin svarbaus, ir jai su dukrele gresia mirtinas pavojus, nes nusikaltėliai nori jos vyro surinktus slaptus įrodymus gauti bet kokia kaina. Vienintelė galimybė jodviem išsigelbėti – rasti slaptus dokumentus anksčiau, nei į namus pasibels persekiotojai. Negana to, Honorata netrukus su-pranta nebegalinti pasitikėti ir artimiausiais žmonėmis...

Kas yra kas šioje painioje istorijoje? Kokias paslaptis nusinešė į kapą Honoratos vyras? Ir kur slypi jų įminimo raktas?

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown, rašytojos karjerą pradėjusi 1981 metais, jau pardavė per 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai priverčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Aleksas – JAV prezidentės sūnus, Baltųjų rūmų pažiba, savotiškas amerikietiškasis princas: gražus, charizmatiškas, protingas. Tiesa, anapus Atlanto jis turi konkurentą – jauną, žavų ir ne mažiau populiarų britų karališkosios šeimos princą Henrį. Pirmasis jų susitikimas, bulvarinės spaudos piktdžiugai, išauga į tarptautinį skandalą: įtemptą vaikinų apsižodžiavimą karališkosiose vestuvėse seka nerangus apsistumdymas pernelyg arti milžiniško vestuvinio torto... 

Dviejų šeimų ir šalių vadovų planas – surengti jaunųjų varžovų paliaubas. Aleksas ir Henris yra priversti kartu pasirodyti tarptautinėse spaudos konferencijose ir demonstruoti apsimestinę draugystę internete. Bet nejučia Aleksas pameta galvą dėl, pasirodo, visai nepretenzingo, nuoširdaus Henrio, ir jiedu įsivelia į slaptą romaną, galintį sužlugdyti ne tik jųdviejų šeimų, bet ir valstybių įvaizdį.

Bet galbūt meilė vis dėlto gali išgelbėti pasaulį? Kaip rasti drąsos būti tuo, kas iš tikrųjų esi? „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ patvirtina: tikra meilė padeda mums atsiskleisti ir pražysti.

„Imdavau šią knygą visur, kur tik keliaudavau, ir vogdavau kiekvieną sekundę, kad galėčiau paskaityti. Įtraukianti, šmaikšti, švelni ir seksuali… Pavydžiu visoms ir visiems, kurie šį romaną skaitys pirmą kartą!“

Christina Lauren, romano „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorė

„Puikiai aprašyta meilės istorija, skatinanti džiaugtis savo tapatybe. Nors C. McQuiston nėra karališko kraujo, jos romanas karaliauja kaip privaloma perskaityti romantinė komedija.“

NPR

Casey McQuiston (Keisi Makviston) – amerikiečių rašytoja, „New York Times“ bestselerių autorė. Jos debiutinis romanas „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ išsyk šovė į „New York Times“ ir „USA Today“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, be to, buvo pripažintas tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Vanity Fair“ metų knyga, o „Entertainment Weekly“, „Kirkus“ ir „Library Journal“ įtraukė jį savo į geriausių 2019 m. knygų sąrašus. Platformoje „Amazon Prime Video“ šiemet pasirodė romano ekranizacija.

„...o tada pasigirdo triukšmas. Aišku, jie niekada ligi tol nebuvo tokio garso girdėję. Tokio garso niekas negirdi – jį patiria, ištveria, išgyvena, paliudija. Beveik galėtum sakyti, kad jų gyvenimą galima padalyti į laikotarpį prieš išgirstant tą garsą ir į laikotarpį po.“

Amanda su Klėjumi atvyksta į atokų Long Ailando kampelį, tikėdamiesi atsipūsti nuo pragariško Niujorko ritmo, pabūti su paaugliais sūnumi ir dukra ir pasimėgauti ramiu gyvenimu prabangiame name, išsinuomotame savaitei. Tačiau šeimos idilę nutraukia netikėti svečiai: vėlai vakare į duris pasibeldžia Rutė ir Dž. H. Tvirtina, kad nuomojamas namas priklauso jiems, o jie patys atvyko mieste dingus elektrai. Tačiau čia, nuošaliose apylinkėse, kur taip pat  nustojo veikti televizija ir internetas, sunku suprasti, kuo tikėti.

Netrukus ima dėtis sunkiai paaiškinami dalykai: namo teritorijoje pasirodo kaimenės stirnų, orą perskrodžia keisti negirdėto stiprumo garsai... Ar tokiomis neįprastomis aplinkybėmis Amanda ir Klėjus gali pasitikėti svečiais? O ar Rutė su Dž. H. gali jaustis saugūs? Kas nutiko Niujorke? Ar nuo civilizacijos atskirtas namas – tikrai nepavojinga vieta šioms dviem šeimoms?

„Kupina įtampos, trikdančiai žvelgianti į pasaulio nestabilumą ir skirtingų socialinių klasių bei rasių santykius. Kai, regis, nutikti gali bet kas – net apokalipsė, – romanas siūlo realistiškai pamąstyti, kaip gali baigtis visiems mums pažįstamas pasaulis. Išmuš skaitytojus iš vėžių.“

Buzzfeed

Rumaan Alam (Rumanas Alamas, gim. 1977) – amerikiečių rašytojas. Vos pasirodęs 2020-aisiais, sėkmingiausiu laikomas jo romanas „Palikite pasaulį užmaršty“ tapo „New York Times“ bestseleriu, pateko į „National Book Award“ premijos finalininkų sąrašą, o tokie įtakingi leidiniai kaip „Washington Post“, „Kirkus“ ir „Boston Globe“ pripažino jį viena geriausių metų knygų. 2021 m. įtrauktas į Baracko Obamos metų vasaros skaitinių sąrašą ir nominuotas „Orwell Prize“ literatūros premijai.

„Taigi man dvidešimt devyneri. Dar pusmetis, ir Letoje bus nugrimzdę trys gyvenimo dešimtmečiai. Nieko, absoliučiai nieko nepalikę dešimtmečiai. Visa, ką užgyvenau, neverta nė grašio; visa, ką pasiekiau, neturi jokios prasmės. Suvedus balansą, man tiek ir telieka – tas pats nuobodulys... “

Bevardžio pagrindinio veikėjo kasdienybė primena beprasmišką košmarą – kelionę į niekur. Tačiau netikėtai jo gyvenime viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Atsiranda draugė – jos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra bičiulis – jo nuotrauka išmuša iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis. Šiame siurrealistiškame sąmyšyje pagrindinis veikėjas privalo stoti akistaton su savo vidiniais demonais.

„Sąmojingas nuotykis... Žodinės anarchijos pavyzdys... Labirintui prilygstanti mįslė... “

San Francisco Chronicle

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų braižu. 1982 m. sukurta „Avies medžioklė“ – nepaprastas magiškojo realizmo ir detektyvo hibridas, atnešęs H. Murakamiui tarptautinį pripažinimą.

„Taigi, mirtingiesiems žmonėms mes – pabaisos. Dėl dantų, skrydžio, jėgos. Jie mūsų bijo, todėl vadina pabaisomis.“

Medūsa – mirtinga jūrų dievų Keto ir Forkijo dukra. Augdama su seserimis Gorgonėmis, ji po truputį ima suvokti, kad vienintelė iš jų geba patirti skausmą. Po lemtingo susitikimo su Poseidonu patyrusi pagiežingos Atėnės kerštą, Medūsa lieka perkeista amžiams: vietoje juodų garbanų jai ima rangytis gyvatės, ji nebegali pažvelgti į jokią gyvą būtybę, nes nuo jos žvilgsnio visa pavirsta į akmenį. Norėdama apsaugoti seseris, Medūsa pasmerkia save gyventi tamsoje. Tačiau Persėjas jau išsiruošė kelionėn parsivežti Gorgonės galvos...

„Akla kaip akmuo“ – tai graikų mito perpasakojimas šiandienos žvilgsniu, nuspalvintas psichologijos ir feminizmo įžvalgų ir skatinantis mąstyti apie traumuojančio įvykio pasekmes žmogui.

„Sąmojingas, įtraukiantis ir nuožmus pasakojimas.“

Margaret Atwood

„Gražus ir jaudinantis pasakojimas.“

Neil Gaiman

„Kandžiai (post)modernu ir kartu kupina senosios išminties.“

Observer

Natalie Haynes (Natali Heinz, gim. 1974) – anglų grožinės ir negrožinės literatūros kūrėja. Pasak „Washington Post“, ji – tikra „mitologijos roko žvaigždė“. Parašė aštuonias kritikų ir skaitytojų pripažintas knygas. 2015 m. buvo apdovanota Jungtinės Karalystės Klasikų asociacijos premija už klasikinių siužetų sklaidą platesnei skaitytojų publikai. „Akla kaip akmuo. Medūsos istorija“ – naujausias N. Haynes romanas, 2023 m. įtrauktas į „Women’s Prize for Fiction“ ilgąjį sąrašą.

„Sakyti, kad Tana French yra viena geriausių detektyvų ir trilerių autorių, būtų per maža. Ji yra tiesiog nepaprastai talentinga rašytoja.“

Gillian Flynn

Detektyvė Kesė Medoks vis dar negali atsigauti po nesėkmingos operacijos Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyriuje, todėl nusprendžia pereiti dirbti į ramesnį Smurto artimoje aplinkoje skyrių. Kai jos vaikinas detektyvas Semas O’Nilas pakviečia nuvykti į savo tiriamo nusikaltimo vietą, Kesė ir vėl patiria šoką: rasta jauna mergina subadyta krūtine yra tikrų tikriausia Kesės antrininkė. Tapatybės dokumentai atskleidžia, kad aukos vardas – Leksė Medison. Šiuo vardu Kesė naudojosi prieš daugelį metų vykdydama slaptas operacijas.

Dublino policija neranda įkalčių, nėra ir įtariamųjų. Bet žmogžudystę tiriantis detektyvas Frenkas Makėjus supranta, kad turi unikalią galimybę išaiškinti nusikaltimą: Kesė gali apsimesti Lekse, tariamai išgyvenusia po užpuolimo, ir privilioti žudiką užbaigti savo purvino darbo. Iš pradžių Kesė priešinasi tokiam planui, bet sužinojus daugiau paslaptingų detalių apie nužudytą merginą tenka pripažinti, kad vienintelis būdas susitaikyti su šia mirtimi bus panirti į aukos gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų jai nutiko.

„Būtina perskaityti, jei vertinate kietą, nepalaužiamą intelektą ir išradingą siužetą.“

New York Times

Tana French (Tana Frenč) – airių rašytoja, už detektyvus ir trilerius apdovanota prestižinėmis premijomis, tarp jų – Edgaro Allano Poe, „Anthony“ bei „Barry“. Jos romanus itin vertina ne tik kritikai, bet ir skaitytojai bei skaitytojos: visame pasaulyje jau parduota per 7 mln. autorės knygų egzempliorių. „New Yorker“ teigia, jog T. French kūrybos „skaitytojai yra kaip sektos nariai“. „Panašumas“ tęsia seriją apie Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyrių (pirmąją serijos knygą „Miškuose“ išleido „Jotema“, 2010).

Naujas jaudinantis, tikrų įvykių įkvėptas bestselerio „Bičių dūzgesys“ autorės romanas apie istorijos kryžkeles, vaikystę ir karą.

Kas tau atsitiko? Nebenoriu prisiminti. Ką tu praradai? Tiek daug. Ką tu matei? Viską. Kur tu buvai, Arnai? O kur tu, Ilze? Taip toli kaip karas ir taip arti kaip naktimis juos skyrusi siena. Taip toli ir taip arti kaip abiejų pradingusi tėvynė. Taip toli ir taip arti kaip baimė ir badas. Taip toli kaip įveikta senoji miesto siena, taip arti kaip karštas oras skriejant kulkai ar bombai, kuri krisdama iš dangaus vieną gyvybę atima, o kitos pasigaili. Taip toli ir taip arti kaip atsitiktinumas, kuris, pasiuntęs juos skirtingais keliais, atvedė ten pat tuo pačiu metu.

Pasakojimas apie dvi šeimas iš skirtingų Rytų Prūsijos kraštų, per Antrąjį pasaulinį karą priverstas bėgti iš tėvynės.

Apie Ilzę ir Arną, kurių nerūpestingą vaikystę nutraukia bombų sprogimai ir liepsnų pašvaistės. Ilzės šeima, gelbėdamasi nuo artėjančios sovietų armijos, atšiaurią žiemą palieka namus ir keliauja per karo siaubiamą šalį, nežinodama, nei kur, nei kada baigsis jų alinanti kelionė. Arnas su motina bėga į dar besiginantį Kionigsbergą ir slapstosi griuvėsiuose, vildamiesi po karo vėl suburti išblaškytą šeimą.

Per dviejų jaunų žmonių likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarinės Jūratės ašaros gija, išausta iš Lenkijos miškų glūdumoje gimusių pasakų.

„Meistriškai sukurta knyga, kuri sykiu ir gniaužia širdį, ir sušildo.“

The Washington Post

Atmerk akis ir žiūrėk, kol jos amžinai neužsimerkė.

Nuostabaus grožio ir originalumo romanas apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių keliai susikerta okupuotoje Prancūzijoje liepsnojant Antrojo pasaulinio karo pragarui.

Mari Lorai, aklai nuo šešerių metų, pasaulis yra labirintų virtinė. Kad nepaklystų ir rastų kelią namo, tėvas padaro jai miniatiūrinį Paryžiaus rajono, kuriame jie gyvena, maketą. Tačiau baigiantis karui naciai okupuoja Prancūzijos sostinę ir ji su tėvu pabėga į senovinį Sen Malo miestą šalies šiaurėje.

Jaunas vokietis Verneris, savo pirmąjį radijo imtuvą radęs šiukšlyne, tampa puikiu šių naujoviškų aparatų meistru ir tai jį atveda jį į Hitlerjugendo mokyklą, paskui – į specialųjį dalinį vokiečių armijoje. Galiausiai jis patenka į Sen Malo – miestą, kur susikirs jo ir Mari Loros keliai.

Nors Mari Loros ir Vernerio istorija vyksta karo metais ir istorinę aplinką rašytojas atkuria labai tiksliai, šis romanas – ne apie karą, o apie žmones kare, apie tai, kaip karas keičia juos ir jų likimus. Šioje puikioje, jaudinančioje istorijoje jaunuolių gyvenimus nušviečia neregimoji žmonių gerumo šviesa, perskrodžianti ir juodžiausią tamsą. 

Pagal knygą sukurtas to paties pavadinimo Netflix serialas.

„Juvelyriškai sudėliota praėjusio laiko mozaika, visos detalės tobulai sulimpa. Doerrio stilius ir vaizdingumas nepaprasti. Seniai koks romanas buvo mane taip pakerėjęs. Papasakota istorija vis neišeina iš galvos“

Abraham Verghese, knygos „Vienuoliktas įsakymas“ autorius

Įvairiomis premijomis apdovanotas amerikiečių rašytojas Anthony Doerris (g. 1973) vertinamas už gebėjimą subtiliai atskleisti žmogaus prigimties sudėtingumą ir sukurti ypatingą užburiančią atmosferą, kur detalių tikslumas ir istorinė tiesa dera su poetiškumu ir ypatingu kalbos grožiu. „Alma littera“ yra išleidusi jo romanus „Paukščių miestas debesyse“, „Malonės sniegas“ (vertė Z. Marienė) ir apsakymų rinkinį „Kriauklių rinkėjas“ (vertė N. R. Chijenienė).

Bestselerių autorė Mary Higgins Clark sukūrė įtampos ir intrigų kupiną istoriją apie šeimą, pradedančią atsigauti po žiauraus vieno jos narių nužudymo.

Ronaldas Tompsonas nepasmaugė Ninos Peterson – vis dėlto po poros dienų Konektikuto valstijoje jam bus įvykdyta mirties bausmė pripažinus jį kaltu pagal visą klasikinę teismų praktiką. Deja, Tompsono mirtis nenumalšins Ninos sutuoktinio Stivo skausmo ir pykčio. Tompsono mirtis neišsklaidys Ninos šešiamečio sūnaus Neilo, tapusio savo motinos žiaurios mirties liudytoju, baimių. Karčių prisiminimų iš jų atminties neištrins ir žurnalistės Šeron Martin, palengva tampančios jų gyvenimo dalimi, meilė ir atjauta. Gal žaizdas užgydys laikas, bet prisidengęs tamsa nepažįstamasis – klastingas psichopatas, nužudęs jau ne vieną moterį – laukia tinkamos progos smogti dar kartą...

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, didžiulio populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark – daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Susipažinkite su Enola Holms – paaugle detektyve, jaunėle Šerloko Holmso seserimi!

Per 14-ąjį Enolos gimtadienį netikėtai dingsta jos mama. Mergaitė supranta, kad tik ji gali atskleisti šią dingimo paslaptį. Gudriai apsimetusi gedinčia našle, Enola iškeliauja į Londoną.

Vos atvykusi į didmiestį, Enola įsitraukia į jauno markizo pagrobimo tyrimą, bėga nuo piktadarių žudikų, kartu bando pasprukti nuo įžvalgių vyresnių brolių. Ar jai, supamai chaoso, pavyks iššifruoti užuominas ir surasti mamą?

„Siunčia paveikią žinią: jei tik turi ryžto, niekas tavęs nesustabdys... Jaudinanti ir pilna nuotykių.“

MILLIE BOBBY BROWN, „NETFLIX“ SERIALO „STRANGER THINGS“ ŽVAIGŽDĖ, SERIJOS EKRANIZACIJOSE VAIDINANTI ENOLĄ HOLMS

Nancy Springer (Nensi Springer, gim. 1948) – amerikiečių rašytoja, išleidusi dešimtis romanų suaugusiesiems, jaunimui ir vaikams. 1970 m., baigusi Getisbergo koledžą, N. Springer pradėjo kurti maginės fantastikos romanus, paskui ėmėsi magiškojo realizmo ir moterų grožinės literatūros, galiausiai pasuko į vaikų literatūrą. Net dvi N. Springer knygos vaikams – tarp jų ir romanas „Enola Holms. Dingusio markizo byla“ – pelnė prestižinius Edgaro Allano Poe apdovanojimus. Tai pirmoji serijos apie jaunąją detektyvę Enolą Holms knyga.

Abdulrazakas Gurnah gimė 1948 m. Rytų Afrikoje, Zanzibaro saloje. 1968 m. atvyko į Didžiąją Britaniją studijuoti ir liko ten gyventi. 1985 m. jis pradėjo dirbti Kento universiteto Anglų kalbos katedroje ir kur daugiau nei trisdešimt metų kaip garbės profesorius dėstė anglų ir pokolonijinę literatūrą. Pirmąją savo knygą jis parašė dar 1973 m., tačiau dvylika metų ieškojo jai leidėjo. Abdulrazakas Gurnah iš viso parašė dešimt knygų, iš jų kelios nominuotos BOOKER premijai bei kitiems svarbiems apdovanojimams.

2021 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.

1899 m., ankstus rytas mažame miestelyje, su Mombasa besidalinančiame ta pačia pakrante. Parduotuvės savininkas Hasanalis išsiruošia į mečetę, tačiau tądien iki jos nenueina, nes po kojomis jam pargriūva išsekęs iš dykumos atkeliavęs anglas. Tai Martinas Pirsas – rašytojas, keliautojas ir orientalistas. Atgavęs sveikatą Martinas vėl aplanko Hasanalį, norėdamas padėkoti už ištiestą pagalbos ranką, ir sutinka Hasanalio seserį Rihaną. Šia moterimi akimirksniu susižavi. Kažkur civilizacijos pakrašty, griūvančiame miestelyje, imperijai žengiant į naują šimtmetį prasideda aistringas, dvi kultūras suartinantis meilės romanas, kurio dramatiški padariniai pėdsaką paliks dar trijose kartose ir ne viename žemyne.

„Apleidimas“ suteikia galimybę mėgautis autoriaus gebėjimu šitaip nuoširdžiai perteikti ryšį kuriančias akimirkas, kurios maitina iš atsitiktinumų susipynusius mūsų gyvenimus – brolių tarpusavio meilę ir toleranciją vienas kitam, tėvų meilę vaikams, jauno įsimylėjusio vyro pažeidžiamumą.

„Gražiai parašytas romanas, suteikiantis skaitymo malonumą. Tikro maestro darbas.“

Guardian

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Antrasis „Toros“ trilogijos romanas „Nebylus kambarys“ tęsia pasakojimą apie mažoje saloje Norvegijos šiaurėje gyvenančią mergaitę Torą. Nuo tada, kai patėvis Henrikas suimamas už tyčinius padegimus ir išsiunčiamas į kalėjimą, Toros ir jos mamos Ingridos gyvenimas pasikeičia. Pradingus grėsliam patėvio šešėliui mama ir dukra atranda gilesnį savitarpio supratimą, galimybę mylėti ir džiaugtis gyvenimu. 

Į paauglystę žengiančios Toros širdyje bunda įvairiausi jausmai. Baigusi vidurinę mokyklą ji trokšta išsiveržti iš skurdžios žvejų bendruomenės ir pažinti pasaulį. Teta Rakelė ir dėdė Simonas skatina ją išvykti iš salos ir tęsti mokslus gimnazijoje Breilane. Net ir sunkiuose darbuose paskendusi motina palaiko dukters svajonę. Bet tuo metu į salą sugrįžta bausmę atlikęs Henrikas. O su juo grįžta ir paralyžiuojanti baimė, nuodingas pyktis bei gniuždantis nepasitikėjimas žmonėmis. Tora stengiasi nepasiduoti nevilčiai, sukaupusi visas jėgas ruošiasi kovai su tamsos ir prievartos gaivalu.

„Nebylus kambarys“ – dar vienas jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja skaudų, bet spalvingą ir gyvybingą Toros paveikslą.

Norėjau grįžti į gimtąją žemę ir pamatyti ją kitu žvilgsniu. Tik nežinojau, kaip tai padaryti, nes rasti šeimą atrodė neįmanoma, beveik taip pat neįmanoma, kaip kupranugarių mergaitei tapti garsiu modeliu.

Tarptautiniu bestseleriu tapusios knygos „Dykumų gėlė“ autorės gyvenimo istorijos antroji dalis.

Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie lyties organų žalojimą Afrikoje ir pasidalijo asmenine patirtimi. 1997 metais ji tapo Jungtinių Tautų ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje.

Nors Waris Dirie pabėgo iš Somalio, ji niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi. Bado ir prievartos kupinas gyvenimas, kur moterys neturi balso, vos nepasiglemžė jos pačios, bet kartu jis suteikė stiprybės ir atsparumo likimo smūgiams. Drąsi, atkakli, pajuokauti nevengianti moteris po dvidešimties metų pagaliau grįžta į Somalį aplankyti artimųjų, bet visų pirma ją gena motinos ilgesys.

Ši knyga yra Waris sugrįžimo istorija ir nepaneigiamas įrodymas, kad galima ką nors labai mylėti, bet drauge išsaugoti teisę kovoti su mylimo žmogaus ydomis.  

„Dykumų aušra“ – tai pasakojimas apie sugrįžimą namo.

„Neįtikėtina drąsa, didžiausias įkvėpimo šaltinis.“ 

Eltonas Johnas

https://www.desertflowerfoundation.org/

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį. 

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova. 

„Mantas Adomėnas parašė ne paprastą detektyvą ar šnipų romaną <...>. Tai didžiulis, erdvus, daugialypis ir daugiasluoksnis pasaulis <...>. Rašydama kaip detektyvų mėgėja pasakyčiau, kad tai detektyvas pačia tikriausia šio žodžio prasme, kurį skaitant, dar neapleidžia ir gryniausias džiugesys dėl begalinės pasaulio įvairovės ir mūsų aštraus siekio bei gebėjimo ją pažinti, kad ir kokia kaina. <...> Šitas romanas yra tikras ir didelis įvykis.“

Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Moneta ir labirintas“ tikrai tapo įvykiu Lietuvos literatūriniame pasaulyje. Turime kruopščiai parašytą intelektualiai filosofinį šnipų romaną pagal geriausias le Carré ar Roberto Harriso tradicijas.“

Andrius Tapinas, visuomenininkas, rašytojas

„[Kūrinyje] yra ir žvalgybos alegorija, ir žvalgybos filosofija, bet skaitytoją, žinoma, sugriebia ir gilyn traukia žvalgybos romantika. Dar – detektyvinės mįslės ir tai, ką kas nors tikriausiai pavadins magiškuoju realizmu. Nors aš tai vadinčiau realistine magija.“

Bernardas Gailius, istorikas, rašytojas

„Taigi, turime kažką lyg ir iš atvirkščio Dano Browno (į tai nurodoma ir tekste), kažkiek gal Umberto Eco, truputį klasikinio šnipų trilerio, bet kas ypač smagu – kad tai apie Lietuvą, lietuvius ir mūsų istoriją. Vienur – tikrą, kitur – kontrafaktinę, bet jokio smulkinimosi, kad mes – maži, nereikšmingi <...>.“

Justinas Žilinskas, teisininkas, rašytojas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.

Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.

Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.

Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.

Gina Viliūnė (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.

Kelios valandos blyškios šviesos – tik tiek žiemos dienomis saulė gali pasiūlyti šiauriau poliarinio rato gyvenančiai samių tautai. Paskui jų kraštovaizdį vėl užkloja tamsos skraistė. Vieną rytą slidinėdama devynmetė samė elnių ganytojų dukra Elsa pamato, kaip švedas iš gretimo kaimo žiauriai užmuša jos mylimą šiaurinių elnių jauniklį. Tokie nužudymai vietos policijos ataskaitose registruojami kaip vagystės ir nėra tiriami. Tačiau šiauriniai elniai – ne tik samių pragyvenimo šaltinis: žiaurumas šiems gyvūnams kartu yra išpuolis prieš samių kultūrą.

Po dešimties metų neapykanta samiams vis stiprėja. Elsa mato, kaip nuolatinis kaimynų smurtas ir nesikeičiantis vietinės valdžios institucijų abejingumas atima iš jos artimųjų viltį, net norą gyventi. Galiausiai ji nusprendžia pasipriešinti apatiškai policijai. Tačiau šį kartą vaikystėje sutiktas medžiotojas ima persekioti pačią Elsą...

Tikrais įvykiais paremtame Ann-Helén Laestadius romane vaizduojama jaunos moters kova ir siekis apginti savo tautos paveldą. Kartu tai pasakojimas apie brandą ir meilės giesmė dėl klimato kaitos nykstančiai gamtai.

„Nors šią knygą įkvėpė įniršis, didžioji pasakojimo dalis pasižymi tylia, mąslia ramybe... A. Laestadius pagirtinai subtiliai vaizduoja sunkumus ir įtampą, būdingus tautai, bandančiai išlikti ištikimai tradiciniam gyvenimo būdui ir tuo pat metu susiduriančiai su išankstinėmis nuostatomis, persekiojimu ir globalinio atšilimo poveikiu.“

The Observer

Ann-Helén Laestadius (An Helėn Lestadijus, gim. 1971) – rašytoja ir žurnalistė iš Kirunos (Švedija), samių ir Tornedalio tautinių mažumų atstovė. 2007 m. ji debiutavo kaip knygų jauniems suaugusiesiems autorė, o 2016 m. buvo apdovanota prestižine „August Prize for Best Young Adult and Children’s Novel“ premija. „Šiaurės elnių švytėjimas“ – pirmasis jos romanas suaugusiesiems, 2021 m. pripažintas metų knyga Švedijoje ir tapęs tarptautiniu bestseleriu.  Šiuo metu „Netflix“ kuria romano ekranizaciją.