Grožinė literatūra

„Visada turime skirti laiko tam, kas mums patinka. Antraip galime užmiršti būti laimingi.“

Keturiasdešimtmetis Linas Beikeris jau septyniolika metų darbuojasi Jaunųjų magų departamente – JAMADĖJE. Jis pareigingai vykdo jam skirtas užduotis, lanko stebuklingų savybių turinčių našlaičių prieglaudas, rašo išsamias ataskaitas ir stengiasi nepakliūti viršininkei panelei Dženkins į akis. 

Jo gyvenimas pilkas, nuobodus ir vienodas – kaip ir visas pasaulis aplinkui. Bet vieną dieną Linas gauna ypatingą užduotį. Aukščiausioji valdyba nusprendė išsiųsti jį mėnesiui į prieglaudą, kurioje gyvena šeši globotiniai. Valdybos nariai įsitikinę, kad vienas iš vaikų turi tokių galių, kurios leistų sunaikinti visą pasaulį. Linas privalo išsiaiškinti, ar toks pavojus pagrįstas, ir apie tai pranešti vadovams.

Marsijos saloje iš tiesų gyvena šeši ypatingi vaikai, o prieglaudos direktorius Arturas Parnasas yra pasirengęs padaryti viską, kad jie būtų mylimi, saugūs ir laimingi. Jei prireiks, net sudeginti pasaulį. Pasiaukojančios meilės aplinkoje atsidūręs Linas privalo pasirinkti – išduoti Arturo paslaptis arba pirmą kartą nusižengti taisyklėms. 

Tačiau galbūt susvetimėjusiam, prietarų ir baimių kaustomam pasauliui kaip tik to ir reikia?

Tarptautiniu bestseleriu tapęs „Namas žydrame vandenyne“ – tai užburianti meilės istorija, meistriškas pasakojimas apie išskirtinę patirtį, apie drąsą pažinti save ir rasti vietą pačioje keisčiausioje šeimoje. Organizacijos „Lambda“ literatūrinį apdovanojimą pelnęs TJ Klune`as kuria naujus šiuolaikinės fantastikos standartus ir prabyla visuomenės paraštėse esančių mažumų balsu.

Šmaikšti ir gyvybinga, už širdies griebianti fantazija. 

The Washington Post

PASAULINIS BESTSELERIS

Tai yra vienas iš tų nepamirštamų pasakojimų, kurie neišblėsta metų metus. Šis ypatingas romanas paliečia visas didžiąsias literatūros ir gyvenimo temas: meilę, garbę, kaltę, baimę, atpirkimą.

Isabel Allende

Stulbinantis K. Hoseinio romanas prasideda išraiškinga afgano, tapusio amerikiečiu, istorija. Amiras, pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnus, persikelia į Kaliforniją ir sėkmingai pradeda rašytojo karjerą. Tačiau jo sąžinę nuolat persekioja vienas vaikystės epizodas: Amiras išduoda savo geriausią draugą Hasaną, ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Nūnai Amerikoje gyvenantis Amiras, sužinojęs, kad talibai nužudė Hasaną ir jo žmoną, susirūpina dėl jų vergaujančio sūnaus likimo. Kaina, kurią Amiras turi sumokėti, kad išpirktų berniuką, yra vienas iš keleto įspūdingų siužeto posūkių, dėl kurių šis romanas tampa įsimintinas ir kaip politinis metraštis, ir kaip jausmingas asmeninis pasakojimas.

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas dirbti diplomatinėje tarnyboje Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai pasiprašę gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis  1996 m. baigė  vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą jis metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo vardo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane.

 „Bėgantis paskui aitvarą“ yra pirmasis K. Hosseinio romanas. Pagal knygą 2007 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

K. Hosseinis tarsi pasiekia tai, kas retai pavyksta šiuolaikiniam rašytojui. Jis iš šalies vertina Afganistano politinius neramumus, tačiau tas vertinimas įgauna pamokomąjį pobūdį. Drauge jis nuosekliai rutulioja siužetinę veikėjų gyvenimo liniją. Širdį geliantys vargai, jaudinančios pergalės neapleidžia skaitytojo iki paskutinio knygos puslapio. Hosseinis atvirai parodo nuostabų  krašto vaizdą. Turbūt vienintelis šio išskirtinio romano trūkumas yra tas, kad jis per greitai baigiasi.

Gisele Toueg

Išbaigtas literatūros kūrinys, aprašantis anksčiau tik apytikriai pažintos tautos kultūrą. Retai pasitaiko, kad knyga būtų tokia aktuali ir kartu tokios aukštos literatūrinės vertės. Romanas skvarbus... ryškus... jaudinantis.

Entertainment Weekly

Nepakartojama istorinė fantazija apie moterį, tikėjusią mokslu pagrįsta medicina anksčiau, nei pasaulis patikėjo ja.

1832 metais Londone siautėjusi choleros epidemija nusinešė į kapus tūkstančius gyvybių, taip pat ir visą Eleonoros Bidi šeimą. Mergaitę iš mirtinos ligos gniaužtų išgelbėjo daktaras Horacijus Kroftas. Gyvendama šio talentingo, tačiau ekscentriško chirurgo namuose Nora neturėjo progos susipažinti su įprastine to meto jaunų damų veikla – siuvinėjimu ar akvarele, tačiau puikiai išmoko siūti žaizdas ar atlikti skrodimą.

Tiesa, to meto Anglijoje moterims buvo griežtai draudžiama užsiimti medicina, bet talkindama Horacijui Kroftui privačioje jo klinikoje Nora galėjo nesibaimindama tobulinti savo įgūdžius ir kaupti žinias. Tačiau vieną dieną į jų duris pasibeldė naujas chirurgo padėjėjas daktaras Danielius Gibsonas – ir idilė baigėsi. Jaunas vyras negalėjo net įsivaizduoti, kad tyli ir miela mergina iš tiesų yra gabi ir sumani chirurgė, savo talentu pralenkianti net jį patį. Tad Nora privalo pasirinkti: likti nematomai ir leisti aplinkiniams vyrams prisiimti nuopelnus už jos darbą arba žengti į priekį ir prisistatyti specialistų bendruomenei, rizikuojant užsitraukti jų rūstybę ir pasmerkimą.

Audrey Blake slapyvardžiu prisidengusios rašytojos Jaima Fixsen ir Regina Sirois dovanoja pirmą jaudinančią istoriją apie vienos moters kovą dėl teisės siekti savo svajonių Viktorijos laikų Anglijoje. Ryškūs ir įsimintini herojai, iki smulkiausių detalių apgalvotos ir tikroviškai perteiktos jų gyvenimo bei darbo sąlygos, sodriais potėpiais nuspalvintas siužetas nepaliks abejingų ir prikaustys dėmesį nuo pirmo iki paskutinio knygos lapo.

„Lakštingala“ pasakoja dviejų seserų istoriją Antrojo pasaulinio karo metais; Izabelė gyvena Paryžiuje, Viana — provincijos miestelyje. Abi prislėgtos ir įskaudintos ankstyvos motinos netekties ir nerūpestingo tėvo elgesio.

Seseris išskyrė metai ir patirtis, idealai, aistra ir susiklosčiusios aplinkybės; kiekvienai iš jų teko keliauti savuoju pavojų kupinu keliu vokiečių okupuotoje ir karo nualintoje Prancūzijoje. Vis dėlto abi randa būdų mylėti ir atleisti.

Tai pirmasis K. Hannah istorinis romanas, kuriame Izabelės paveikslą sukurti įkvėpė stiprios dvasios moters, vedusios numuštus sąjungininkų lakūnus per Pirėnus Didžiojo karo metais, gyvenimo istorija. Autorė drąsiomis įžvalgomis perteikia Antrojo pasaulinio karo panoramą ir atskleidžia nematomą karo pusę. Be to, rašytojos sumanymas kuo puikiausiai pateisina intrigą — istoriją pasakoja viena iš seserų, bet skaitytojas iki pat pabaigos nežino kuri. Veiksmas dinamiškas, emocinė įtampa, pagardinta geru žiupsniu romantikos, neatlėgsta per visą knygą. Tai romanas, parašytas visiems... kiekvienam.

„Lakštingala“ — pirmasis K. Hannah istorinis romanas, kuriame atskleidžiamas gyvenimas nacių okupuotoje Prancūzijoje.

„Gražiai parašyta jaudinanti gyvenimo, meilės, karo siaubo studija, atskleidžianti įvairius žmonių poelgius atsidūrus neįtikėtinai sunkiose situacijose, ką jau kalbėti apie sunkią prievolę saugoti paslaptis. Įtaigus, galingas pasakojimas sklidinas veiksmo ir emocijų; neabejoju, kad knyga bus dar vienas hitas.“

Sara Gruen, rašytoja

„Lakštingala“ neabejotinai užburianti! Paėmiau ją į rankas po vakarienės manydama, kad tą vakarą paskaitysiu tik kelis skyrius, bet niekaip negalėjau atsiplėšti. Tai ne tik emocionalus pasakojimas, puikiai sukurti personažai, kuriais ilgainiui pradedi rūpintis ir dėl jų nerimauti, bet ir istorinių žinių suteikianti knyga... Paskaitykite. Nuolat teks spėlioti, kuri iš dviejų seserų, jaunų drąsių moterų, Viana ar Izabelė, buvo teisi; jos abi elgėsi taip, kaip joms atrodė teisinga, susiklosčius pačioms sunkiausioms aplinkybėms. Antrojo Pasaulinio karo istoriko Lawrence′o Langerio žodžiais tariant, joms „per dažnai tekdavo rinktis neturint jokio pasirinkimo“.“

Dr. Miriam Klein Kassenoff, Majamio holokausto instituto direktorė

„Man patinka Kristin Hannah „Lakštingala“. Ji tarsi atriekė Antrojo Pasaulinio karo metų prancūziško gyvenimo riekę, nuostabiai perteikdama visas smulkmenas ir dramatizmą. Bet labiausiai šiame romane man patiko dviejų seserų santykiai ir Hannah svarstymai, kaip elgiamės tą akimirką, kai sulaukiame didžiulio iššūkio. Ar sukylame, ar pasiduodame? Ar būname didvyriai, ar bailiai? Ar liekame ištikimi mylimiems žmonėms, ar juos išduodame? Hannah aiškinasi šiuos klausimus atvira širdimi ir labai subtiliai.“

Lisa See, rašytoja

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

„Mirusios sielos“ — ypatingas literatūros veikalas. Kas yra tos „mirusios sielos“? Jame vaizduojama absurdiška situacija, kai pagrindinis veikėjas Čičikovas važinėja po Rusijos dvarus ir superka iš jų savininkų mirusių baudžiauninkų sąrašus (atrodytų, kad nelaimingos „sielos“ — tai tie mirę baudžiauninkai). O kam jis perka, kam reikalingi mirusių žmonių sąrašai, kuriuos Čičikovas taip kruopščiai deda į savo dėželę ir užrakinęs saugo? Ilgai išlieka neaišku.

Galvok, skaitytojau, kaip nori, kaip tau geriau atrodo... 

Nikolajus Gogolis — ukrainiečių kilmės rašytojas, dar yra vadinamas rusų literatūros krikštatėviu. Nors N. Gogolis buvo laikomas viena ryškiausių rusų realizmo literatūros figūrų, tačiau šio titulo pats autorius nepripažino.

„Pavadinti Aušvicą moralinio nuopuolio vieta būtų pernelyg švelnu. Tai buvo panašu į juodąją skylę, kurioje visas žemės blogis įsiurbdavo ištisas tautas ir istorijas. (...) Tai buvo fenomenas.“

Vokiečio Oskaro Šindlerio ir jo išgelbėtų nuo Holokausto daugiau nei tūkstančio žydų istorija prasiskverbia iki giluminių humanizmo šaknų. Ne be reikalo romano formą jai suteikęs australų rašytojas Thomas Keneally savo knygą 1982-aisiais pavadino „Šindlerio laivu“ (Schindler’s Ark) — kaip aliuziją į biblinį Nojaus laivą. Po dešimtmečio pasirodžiusi Steveno Spielbergo režisuota romano ekranizacija pakoreguotu pavadinimu „Šindlerio sąrašas“ šią jaudinančią Antrojo pasaulinio karo istoriją plačiai išpopuliarino visame pasaulyje, ir savo įtaigos mastais ji dar labiau susilietė su amžinomis ir universaliomis biblinėmis tiesomis.

Iš kur kyla „Šindlerio sąrašo“ — literatūrinės vaizduotės ne itin paveikto dokumentinio pasakojimo — įtaigos jėga? Be jokios abejonės, iš pagrindinio herojaus Oskaro Šindlerio charakterio — žmogiškai paprastos ir kartu kontroversiškos asmenybės, jeigu jai taikysime griežtus dorovinio elgesio kriterijus. Kitaip negu kino filme, knygoje pateikta tolesnė — pokario — Šindlerio gyvenimo ir likimo istorija iki pat jo mirties sustiprina metafizinį pojūtį, kad šį Pasaulio Teisuolį keleriems metams bus atsiuntusios gėrio ir blogio pusiausvyrą Žemėje palaikančios jėgos — kaip kitados judėjų patriarchą Nojų.

Tomas Kenelis (Thomas Keneally) gimė 1935 metais, studijavo Sidnėjuje, Australijoje. Be „Šindlerio sąrašo“, kuriam skirtos Bukerio ir L. A. Times premijos, jis dar yra parašęs knygas To Asmara („Į Asmarą“), Chant of Jimmie Blacksmith („Džimio Bleksmito giesmė“), Flying Hero Class („Skrydis didvyrių klase“), nominuotas Sunday Express Metų knygos premijai. Rašydamas „Šindlerio sąrašą“, autorius dėstė Kalifornijos universitete Irvine, ten jam buvo suteiktas garbės profesoriaus vardas.

RETRO laida!

Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis automatiškas darbas, vienatvė, trauminės vaikystės bei karo ir pokario patirtys, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios. Regis, jis tuoj tuoj išprotės. 

„Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, nuoseklios chronologijos, tai – sąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, praeities atsiminimus.

Antanas Škėma (1910–1961) – vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, novatoriškai laužęs nusistovėjusias pasakojimo normas. Rašytojo kūryba artima avangardui. A. Škėma vaidino, režisavo spektaklius, mėgo modernųjį meną. Emigravęs į JAV, vaidino išeivijos teatro trupėse, režisavo. Autoriaus kūryba buvo smarkiai kritikuojama, romanas „Balta drobulė“ ketverius metus nebuvo išspausdintas, o dabar jis pripažįstamas lietuvių literatūros klasika.

Ši „Baltos drobulės“ laida parengta pagal išeivijoje išleistų A. Škėmos „Raštų“ pirmąjį tomą (Chicago: A. Škėmos raštų leidimo fondas, 1967). Siekiant autentiškumo, leidžiančio pajusti kalbų, kultūrų mišinyje sukurtą tekstą, pasirinkta perteikti romano rašymo metu vyravusią rašybą, skyrybą, taip pat leksikos ir sintaksės ypatumus, kuriančius romano ritmiką ir atliepiančius jame aprašomas situacijas. 

Dostojevskio gyvenimas pažymėtas talento ir tragizmo ženklu. Jaunystėje kaip revoliucionierius nuteistas mirties bausme, išgyveno paskutinę minutę atšauktą egzekuciją ir Sibiro tremtį bei pergyveno milžiniškų pokyčių laikotarpį Rusijoje, bet galiausiai buvo pripažintas ir pateko net į artimiausią caro aplinką. Jis užmezgė tris nuostabius meilės romanus, ir juos visus temdė sekinanti epilepsija ir priklausomybė nuo azartinių lošimų. Tarp viso to jis kažkaip rado laiko rašyti apsakymus, publicistiką ir romanus, tokius kaip „Nusikaltimas ir bausmė“, „Idiotas“, „Broliai Karamazovai“, — šie kūriniai šiandien pripažįstami vienais geriausių visų laikų pasaulio literatūros šedevrų. 

Knygoje „Įsimylėjęs Dostojevskis“ Alex Christofi kruopščiai susieja pasirinktas ištraukas iš rašytojo kūrybos su istoriniu kontekstu ir taip sukuria nušviečiančią ir neretai stebinančią visumą. Tokio darbo rezultatas — romanistinė biografija, įtraukianti skaitytoją į plačią Dostojevskio pasaulio panoramą: nuo Sibiro katorgos iki Europos lošimo namų salių, nuo drėgnų ir šaltų caro tvirtovės kalėjimo kamerų iki rafinuotų Sankt Peterburgo salonų. Christofi pasakoja apie tris moteris, kurių gyvenimai buvo labai stipriai susipynę su paties Dostojevskio biografija: džiovininkę Mariją, smarkiąją Poliną, fantazavusią apie caro nužudymą, ir ištikimąją stenografistę Aną, daug dirbusią, kad būtų išsaugotas jo literatūrinis palikimas. 

Skaitydamas tarp grožinės literatūros kūrinių eilučių, Christofi atkuria memuarus, kuriuos galėjo parašyti pats Dostojevskis, jei jo planų nebūtų pakoregavęs gyvenimas ir literatūrinė sėkmė. Jis pateikia naują, dar nematytą menininko portretą: drovus, bet atsidavęs meilužis, atjaučiantis paprastos liaudies draugas, ištikimas brolis ir bičiulis bei rašytojas, gebantis prasiskverbti iki pat žmogaus sielos gelmių.

„Knyga „Įsimylėjęs Dostojevskis“ — nepaprastai įdomus pasakojimas, talentingai prikeliantis naujam gyvenimui vieną didžiųjų ir sudėtingųjų pasaulio literatūros asmenybių. Visi, kurie dievina jo romanus, žavėsis ir šia knyga.“
Sue Prideaux, knygos „Aš dinamitas! Friedricho Nietzsche’s gyvenimas“ autorė

„Nesvarbu, ar apie Dostojevskį žinote viską, ar nieko, ar mylite jį, ar jo nekenčiate (o jis buvo itin erzinanti asmenybė), tai yra puiki šiuolaikinė biografija, aukštinanti žmogaus sudėtingumą ir sujungianti stulbinančias naujas žinias apie rašytojo gyvenimą su karšta meile jo knygoms. Alex Christofi nupiešė charizmatiškiausią ir patraukliausią nusikamavusio, bet genialaus žmogaus paveikslą.“
Viv Groskop, knygos „Anos Kareninos sprendimas: gyvenimo pamokos rusų literatūroje“ autorė

„Rašydamasišmoningai, tolygiai derindamas faktus bei grožinę literatūrą, knygoje „Įsimylėjęs Dostojevskis“ Alex Christofi meistriškai sukūrė nuostabų, į griežtus žanrų apibrėžimus netelpantį kūrinį, kuris neabejotinai sužavės Dostojevskio ir rusų klasikos gerbėjus. Drąsus, įtaigus biografijų rašymo meno pavyzdys.“
Douglas Smith, knygos „Rasputino biografija“ autorius

„Alex Christofi sukūrė žavų mišrūną — pasakojimą apie Dostojevskio gyvenimą, kuriame žinomi faktai susilieja su jo laiškais ir autobiografiškiausiais grožinės literatūros elementais. Rezultatas primena nuspalvintas kino filmų juostas: po knygos puslapius nerangiai kėblinančiam Dostojevskiui būdingas teisumas ir kone šiurpus tikroviškumas.“
Chris Power, romanistas, apsakymų rinkinio „Motinos“ autorius

„Dinamiška istorija apie vidinį ir išorinį Dostojevskio gyvenimą <…>. Sparčiai besirutuliojantis Christofi pasakojimas padeda užčiuopti Dostojevskio nutrūktgalvišką, padriką ir nirtulingą stilių.“
Financial Times

Alex Christofi yra „Transworld Publishers“ vyriausiasis redaktorius, romanų Let Us Be True („Būkime teisingi“) ir Glass („Stiklas“) autorius, Betty Trask literatūros premijos laureatas. Jo tekstai publikuoti daugybėje leidinių, tarp jų ir Guardian bei The White Review. „Įsimylėjęs Dostojevskis“ — pirmasis jo negrožinės literatūros kūrinys.

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis — neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška... 

Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Chriso Carterio pinama siužeto linija šiek tiek primena Patricios Cornwell stilių.“ 

Mail on Sunday

„Dėmesį kaustantis romanas... ne bailiams.“ 

Heat

„Negali liautis vertęs puslapių.“

Express

„Balandės sparnai“ — romanas apie meilę, aistrą, išdavystę ir žmogišką atgailą.

Po globėjiškos tetos sparnu patekusi ir tokiu būdu iš skurdo gėdos ištrūkusi Keitė Kroi užmezga romantiškus santykius su jaunuoliu, Mertonu Denšeriu, žurnalistu, irgi negalinčiu pasigirti dideliais turtais. 

Likimas jaunuolius suveda su turtinga amerikiete Mile, sergančia kažin kokia paslaptinga liga. Ir gudragalvės Keitės galvoje gimsta planas, kaip pasinaudojus mirtina Milės liga ir Denšerio aistra, užsitikrinti gerbtiną padėtį visuomenėje. Balandė — taip švelniai Keitės vadinama Milė — įsikuria spindinčiuose Venecijos rūmuose, kur iki paskutinių dienų aplink ją ratus suka godūs grobuonys, pavilioti pasakiško privilegijuoto pasaulio.

H. Jameso „Balandės sparnams“ jau 120 metų, bet ji vis dar skrenda toliau, į neramią ateitį. Nuo 1902 m., kai buvo išleista, ji tapo savotiška literatūros femme fatale, kuri iki šiol daro įtaką autoriams, kritikams, dramaturgams ir prodiuseriams. Romane puikiai atsiskleidžia H. Jameso talentas perteikti aistrą, parodyti meilę nepaprastai siaubingomis ir kerinčiomis formomis.

Pagal šį H. Jameso romaną 1997 m. buvo pastatytas filmas (rež. Iainas Softley), kuriame vaidina Helena Bonham Carter (už sukurtą vaidmenį nominuota „Oskarui“), Linusas Roache’as ir Alison Elliott.

Henry Jamesas (1843–1916) — vienas garsiausių angliškai rašiusių rašytojų pasaulyje. Gimęs Amerikoje, didesnę gyvenimo dalį praleido Anglijoje. Vienintelė jo gyvenimo prasmė buvo rašymas. Jo kūryba žymi perėjimą nuo literatūrinio realizmo prie modernizmo. Savo kūriniuose didelį dėmesį skyrė Amerikos ir Anglijos visuomenėms palyginti. Kritikų itin vertinamas savitas H. Jameso stilius, kuriuo jis subtiliai ir rafinuotai, dažnai fragmentiškai išreiškia žmogaus vidinį gyvenimą: mintis, prieštaravimus, jausmus...

Policijos pareigūnams radus savo bute nužudytos žurnalistės Saros Fogel kūną, užverda tikra velniava. Kas tas tamsaus gymio jaunuolis, nusikaltimo dieną pastebėtas prie jos namų? Ką reiškia ant Saros papuošalo išraižyti ženklai ir kodėl ant jo – vieno kontroversiškiausių finansinių nusikaltėlių pirštų atspaudai? Ką slepia buvęs Saros darbdavys – garsaus Berlyno dienraščio redaktorius?

Bylą tiriantis pareigūnas Johanas Hartogas įtraukiamas į žaibiškai besirutuliojančius įvykius. Netrukus ima ryškėti sąsajos tarp Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir žiauriosios „Wagner“ grupuotės, tarp šiandienių Vakarų verslo lyderių ir Antrojo pasaulinio karo metais siautusių rusų nusikaltėlių, tarp išnaudojamų trečiųjų šalių vaikų ir Vokietijos žmogaus teisių gynėjų. Tarsi to neužtektų, Johanui pagaliau tenka peržiūrėti ir savo praeitį.

Debiutinė Dainos Kleponės knyga – tai kvapą gniaužiantis detektyvinis trileris, kuriame atskleidžiamos tarptautinės pinigų plovimo, korupcijos schemos ir jų akivaizdoje tyrinėjamas žmogaus likimas. Kelių dešimtmečių darbo Lietuvos ir užsienio verslo organizacijose patirties turinti autorė meistriškai sulieja sukauptas profesines žinias ir aistrą kurti sodrų, įtemptą meninį tekstą, kad ne tik suteiktų skaitymo malonumą, bet ir pravertų verslo bei politikos užkulisius.

„Debiutiniame romane autorė ne tik sugeba sunarplioti įtraukiančią detektyvinę intrigą, bet ir perteikia autentiškumo pojūtį – skaitydamas jauti, kad ji gerai įsigilinusi į aprašomas sritis. Prie tos kelionės po skirtingas šalis pridėkime užgriebiamas visuomenės problemas, įdomius personažus ir gausime šviežią kriminalinį literatūrinį gūsį, o Lietuvoje tai jau ne toks dažnas reiškinys.“

Audrius Ožalas, 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas, literatūros ekspertas

„Apie lietuviškus filmus dažnai sakoma: kaip lietuviškas visai neblogas. Šis Dainos Kleponės filmiškas trileris yra tiesiog geras. Nors parašytas lietuvių autorės, Lietuvos jame beveik nėra. Labai smalsu stebėti, kaip savo profesinę patirtį ir skersai išilgai išmaišytą pasaulį ji perkelia į popierių ir sukala iki paskutinių puslapių nepaleidžiantį intriguojantį kūrinį. Įdomus didelio dėmesio vertas debiutas ir, tikėkimės, gražios rašytojos karjeros pradžia.“

Paulius Ambrazevičius, „Humoro klubo“ komikas, skaitytojas

Fredrikas Backmanas (g. 1981 m.) į literatūros pasaulį įsiveržė 2012-aisiais romanu „Gyveno kartą Uvė“. Knyga tapo tikra sensacija ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir daugybėje užsienio šalių. Ne ką mažesnės sėkmės sulaukė ir kiti autoriaus kūriniai, išleisti ir lietuviškai: „Močiutė siunčia linkėjimų ir atsiprašo“, „Čia buvo Brita Marija“, „Nerimo žmonės“. „Nugalėtojai“ – dešimtasis autoriaus romanas – pelnė trečią vietą „GoodReads“ platformos „Geriausio 2022 m. romano“ kategorijoje. Ši knyga yra „Lokių miesto“ ir „Mes prieš jus“ tęsinys, tačiau gali būti skaitoma ir kaip atskiras kūrinys.

Nuo įvykių, apie kuriuos niekas nenori kalbėti, praėjo dveji metai. Pagrindiniai tų dramų dalyviai – Maja Anderson ir Benjaminas Ovičius – išvažiuoja iš Bjornstado, o likusieji mieste stengiasi gyventi toliau. Tačiau netikėtos laidotuvės tiek Mają, tiek Benjį pargins namo, o Bjornstade bus atverstas naujas istorijos puslapis.

Viena smulkmena veja kitą, vienas įvykis tampa kito priežastimi, Bjornstado ir Hedo miestelių gyventojų širdyse atgyja senos žaizdos ir kaupiasi nuoskaudos. Kas yra tiesa? Šeima? Bendruomenė? Kur riba, skirianti gėrį nuo blogio? Kaip toli galima eiti ir kam pasiryžti, kad apgintum tai, kas svarbu.

Persmelkiančiais dialogais ir iškalbingomis detalėmis perteikdamas menkiausius emocinius niuansus, F. Backmanas įtaigiai pasakoja apie kasdienybę, narsto amžinuosius draugystės, ištikimybės ir tapatybės klausimus, o drauge kviečia iš naujo apsvarstyti – ką reiškia laimėti, pralaimėti ir atleisti. 

„Nuostabiu stiliumi parašytos Fredriko Backmano knygos apdovanoja skaitytoją nepaprastai giliomis įžvalgomis apie išties svarbius dalykus: gėrio ir blogio, baimės ir drąsos, meilės ir neapykantos priešpriešą, draugystės svarbą ir ištikimybės ribas. F. Backmanas jau dabar yra vienas geriausių romanistų pasaulyje; ir vis dar tobulėja.“ 

Washington Times 

„Emociškai įtraukiantis, jausmingas romanas. Konkurenciją, draugystę, politiką ir dviejų miestų priešpriešą F. Backmanas pakelia iki aukščiausio mastelio.“ 

The New York Times 

„F. Backmanas nuošalyje nepalieka nė vienos emocijos, o skaitytoją įtraukia į dėmesį prikaustančias atskirų šeimų dramas, peržengiančias paprastos dviejų ledo ritulio miestų konkurencijos ribas.“ 

Library Journal 

Jolita Herlyn – Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose. Autorė meistriškai tapo psichologinius veikėjų portretus, tikrus įvykius supindama su vaizduote ir kurdama mums atpažįstamą ir artimą jausmų, svajų ir santykių pasaulį.

Įtraukiantis nuotykių ir paslapčių, pranašiškų sapnų, vidinių demonų šėlsmo, o kartu ir itališko būties lengvumo kupinas romanas apie savęs ir laimės paieškas, vyro ir moters ryšį, paklydimus, kaltės jausmą, vaikystės traumas, atleidimą, gyvenimo baimes, vienatvę, taip pat moterų savivertę, tvirtybę, atvirumą pasauliui ir seserystės svarbą.

Žurnalistė Johana su savo vyru, dokumentinių filmų prodiuseriu Robertu, iš Vokietijos ketina persikelti gyventi į prosenelių žemę Italiją. Po ilgų paieškų Johana ne tik randa įspūdingą senovinę vilą tarp tapybiškų Toskanos kalvų, bet netikėtai sutinka ir moterį, kuri atveria jai duris į savęs pažinimo kelionę. Tačiau vila lyg užkerėta neskuba įsileisti naujų šeimininkų, o vidinių pokyčių kelias irgi ne toks tiesus, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kas yra laimė? Ar išsipildžiusios svajonės ir įgyvendinti tikslai? Ar ji priklauso nuo vietos, kur esi, ir nuo aplinkinių? O gal tai būsena, kuri praplasnodama šmėsteli it spalvingas drugelis?

Meilė gyvenimui – kiekvienos laisvos sielos kelias į laimę.

Autorė mėgsta cituoti Milaną Kunderą: „Rašytojas nugriauna savo gyvenimo namą, kad iš jo plytų pastatytų savo romano namus.“ Išties vienuose romanuose autorės yra daugiau, kituose – mažiau, tačiau beveik visuose ji galėtų atsekti savo pačios gyvenimo patirtį. Jei ne savo, tai giminaičių ir draugų. Tik ta patirtis į tekstą įpinta taip, kad ne kiekvienas susigaudys, iš kur ji ir kieno.

„Prieš penkerius metus, atlikdamas pirmąjį darbą, Nanao susidūrė su neplanuotais sunkumais ir nejučia pagalvojo: „Kas nutiko kartą, gali nutikti ir antrą.“ Galbūt ši mintis ir lėmė, kad antrasis darbas buvo visiška katastrofa, kaip, savaime aišku, ir trečiasis.“

Smulkus vagišius ir visokių nešvarių darbelių vykdytojas Nanao, nusikaltėlių pasaulyje žinomas kaip Boružė, įsitikinęs, kad jį persekioja bėdos. Tad gavęs lengvutę užduotį įlipti į greitąjį traukinį Tokijuje, paimti juodą lagaminą ir išlipti kitoje stotyje visai nenustemba, kai užsakovo nurodytame šinkansene susiduria su bene pavojingiausiais ir aukščiausio kalibro nusikaltėliais visoje šalyje: čia ir pagarsėję žudikai Citrina su Mandarinu, lydintys vieno mafijos boso sūnelį namo, ir keršto trokštantis buvęs mafijos parankinis Kimura bei jo mažametį sūnų nuo prekybos centro stogo nustūmęs, ciniško žiaurumo pritvinkęs Princas, ir gatvių niekšelis Vilkas, siekiantis atsimokėti Nanao už išmuštus dantis.

Nereikia nė sakyti, kad viskas klostosi toli gražu ne pagal planą. Traukiniui milžinišku greičiu lekiant galutinės stotelės link kyla tik vienas klausimas: kas visą šią nusikaltėlių šutvę surinko į vieną vietą ir kuriam bus lemta iš viso šio mėšlo išsikapstyti gyvam?

„Kriminalinis pabėgimo kambario žaidimas, lekiantis daugiau nei 300 km/val. greičiu.“
Times

„Greitas, pavojingas ir subtiliai juokingas.“
NPR

Kotaro Isaka (gim. 1971) – Japonijoje itin populiarus mangų ir kriminalinių romanų kūrėjas. Jo trileris „Žudikų traukinys“ tapo nacionaliniu bestseleriu Japonijoje ir patraukė užsienio leidėjų bei filmų kūrėjų dėmesį. 2022-aisiais „Sony“ pristatė knyga paremtą veiksmo komediją „Bullet Train“ (liet. „Kulkų ekspresas“, režisierius David Leitch), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokie garsūs aktoriai kaip Bradas Pittas, Hiroyuki Sanada ir Sandra Bullock. Filmą galima pamatyti ir „Netflix“ platformoje.

„Mano senelis dažnai kartodavo, kad knygose slypi didžiulė galia. Bet kas per daiktas toji galia iš tiesų?“

Nacukio knygynas, maža naudotų knygų parduotuvė, glūdi senoje gatvelėje miesto pakraštyje. Jo sienos užstatytos lubas remiančiomis knygų lentynomis, o kiekviena jų prikrauta nuostabių knygų. Atsiskyrėliu save laikantis jaunuolis Rintaro Nacukis nepaprastai mėgsta šią savo senelio – mįslingo knygų mylėtojo ir saugotojo – sukurtą erdvę. Čia Rintaro skaitydamas praleidžia daugybę laimingų valandų. 

Mirus seneliui, Rintaro lieka sugniuždytas ir vienišas. Atrodo, kad jam teks uždaryti knygynėlį. Bet tada lyg iš niekur pasirodo kalbantis katinas vardu Tigras ir paprašo Rintaro pagalbos. Rainasis gan įsakmiai ir be užuolankų nurodo, kad knygų mylėtojas privaląs prisijungti prie jo misijos. Ši keista pora leidžiasi į tris labirintus gelbėti žmonių apleistų ir nemylimų knygų. Galiausiai Rintaro laukia paskutinė užduotis, kurią jis turės atlikti vienas pats...

„Mėgstantieji tradicinį japonų literatūros pasakojimą ir knygas mėgausis skaitydami apie pamokas, kurias išmoksta (ir kurių pats moko) Rintaro. Katinai, knygos, jauna meilė ir nuotykiai – derinys, kuriam neįmanoma atsispirti!“

Kirkus

„Sušildo širdį.“

Japan Times

„Slėpiningas ir kupinas išminties pasakojimas.“

Shelf Awareness

Sōsuke Natsukawa (Sosukė Nacukava, gim. 1978) – japonų gydytojas ir rašytojas. Jo debiutinė knyga „Kamisama No Karute“ („Dievo medicininė kortelė“) 2009 m. laimėjo „Shogakukan“ grožinės literatūros apdovanojimą ir tapo bestseleriu – Japonijoje jo parduota per 1,5 milijono egzempliorių. Tarptautiniu mastu žinomiausias autoriaus romanas „Apie katiną, gelbėjusį knygas“. Jis išverstas net į 39 kalbas, tapo bestseleriu Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Turkijoje, o vien anglų kalba knygos parduota per 200 000 egzempliorių.

Prieš kelerius metus tragiškoje avarijoje netekusi dukters, Honė po daugelio metų grįžta į savo vaikystės namus Pietų Korėjos kaime J. Jos senyvam tėvui reikia pagalbos.

Tėvas – uždaras, malonus, bet nedrąsus prie savo atitolusios dukros. Laikui bėgant Honė supranta, kad jo likimas daug sudėtingesnis, nei ji kada nors įsivaizdavo. Atrasta dėžutė su laiškų pluoštu ir pokalbiai su artimaisiais padeda jai susidėlioti permainingą ir sudėtingą tėvo gyvenimo istoriją. Honė sužino apie jo išgyvenimus Korėjos kare ir per Balandžio 19-osios revoliuciją, apie jo pasiaukojimą bei didvyriškumą ir iki šiol jį persekiojančius tų laikų fantomus. Taip Honė suartėja su tėvu ir suvokia, kad jo gerumą visą gyvenimą lydėjo giliai slepiamos traumos ir kaltė.

Romanas „Kai nuvykau pas tėvą“ – iš smulkiausių detalių draugėn tarsi mozaika sulipdytas vieno žmogaus, vienos šeimos portretas, švelnumo ir atjautos kupina giesmė artimiausiesiems ir sykiu langas į Pietų Korėjos visuomenę bei XX a. istoriją. Šis pasakojimas kviečia įdėmiau pažvelgti į tuos, kuriuos mylime, pasidomėti jų istorija ir išvysti, kas jie buvo ir yra iš tiesų.

„Knyga, kurią skaitydamas brauki ašaras ir šypsaisi. Joje pasakojama patirtis bemat tampa artima, tokia universali ir vis dėlto korėjietiška, tokia graži ir paveiki.“

Kim Hyesoon

„Tyki meditacija apie sielvartą ir šeimos narių santykius, atsakomybę bei lūkesčius.“

Lauren Bo

Shin Kyung-sook (Šin Kjongsuk, gim. 1963) – viena ryškiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos rašytojų, apdovanota gausybe literatūros premijų, taip pat ir „Man Asian Literary Prize“ (2011) už romaną „Prašau, pasirūpink mama“ („Baltos lankos“, 2019). Romanas „Kai nuvykau pas tėvą“ – trečias autorės kūrinys, išleistas lietuvių kalba.

Trečiasis „Džeinės Eir“ autorės Šarlotės Brontės romanas „Vijetė“ pirmą kartą buvo išleistas 1853-iaisiais – likus porai metų iki autorės mirties. Įpindama asmeninio gyvenimo detalių, Š. Brontė pasakoja Viktorijos epochos moters Liusės Snou istoriją. Po šeimą ištikusios tragedijos mergina palieka gimtąją Angliją ir iškeliauja į žemyninę Europą. Apsistojusi nedideliame Vijetės miestelyje, ji įsidarbina mergaičių pensione anglų kalbos mokytoja. Narsiai kovodama su likimo jai siunčiamais iššūkiais, Liusė savo talentu, užsispyrimu ir atsidavimu pamažu išsikovoja pripažinimą, pagarbą ir atranda savo vietą po saule. 

Šarlotė Brontė (1816–1855) yra viena iš trijų seserų rašytojų (kartu su Emilija ir Ane), sulaukusių pripažinimo ir tapusių neatskiriama klasikinės anglų literatūros dalimi. Iš viso Šarlotė parašė keturis romanus („Džeinė Eir“, „Šerlė“, „Vijetė“, „Profesorius“) ir buvo pradėjusi penktąjį – „Ema“. Deja, netikėta mirtis vos 38-erių neleido jo užbaigti – yra išlikę tik maždaug 20 puslapių „Emos“ rankraščio. 

2021 metais prestižine Pulitzerio premija už knygą „Naktinis sargas“ įvertinta amerikietė rašytoja Louise Erdrich naujausioje knygoje įkvėpimo semiasi iš savo ir saviškių gyvenimo, nepamiršdama aktualių įvykių ir prisiliesdama prie to, kas mistiška ir sunkiai paaiškinama.

„Stulbinanti knyga. Tai pelnytas meilės laiškas skaitytojams ir knygų pardavėjams, taip pat įtaigi istorija apie tai, kas padeda susidoroti su skausmu ir baime, neteisybe ir liga. Vienas geras būdas – dalytis mėgstamomis knygomis. Perskaitykite „Nuosprendį“ ir darykite būtent tai.“

USA Today

Už savo nusikaltimą – kartu pasibaisėtiną ir absurdišką – Tukė gauna ne mažiau šokiruojantį nuosprendį. Atlikdama bausmę išsigelbėjimą ji randa knygose ir išėjusi į laisvę įsidarbina viename Mineapolio knygyne. Jis mažytis, bet sukaupęs didžiulę energiją – dėl itin ekscentriškų ir kartu šiltų, knygomis gyvenančių darbuotojų, taip pat dėl vienas už kitą keistesnių klientų. Viena iš jų – Flora, baltoji, kuri ne tik kaip įmanydama bando įrodyti savo indėnišką kilmę, bet ir gyvena taip, lyg išties būtų Amerikos čiabuvių palikuonė. Staiga mirusi Flora ima vaidentis knygyne – iš pradžių Tukei, o paskui ir jos kolegoms. Dėl nenuilstamų, net įkyrių, kad ir gerais ketinimais grįstų, Floros mėginimų įsipaišyti į indėnų bendruomenę šis jos pomirtinis apsireiškimas beveik nestebina, tačiau vis tiek neramina. Todėl Tukė pasiryžta išsiaiškinti, kas verčia šią moterį klaidžioti tarp knygyno lentynų net po mirties.

Tai romantikos nestokojanti knyga apie ypatingus paprastus gyvenimus, mėgavimąsi kasdienybe, meilę knygoms ir kalbai, šeimą, kurią susikuriame iš sutiktų žmonių, tačiau ji taip pat ryžtingai politiška, kaip būdinga Louise Erdrich kūrybai, ir paliečianti aktualius įvykius.

Po kvapą gniaužiančio detektyvinio trilerio „Dėžė“ du labai populiarūs Švedijos autoriai – Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato antrąją savo bendros trilogijos knygą „Kultas“.  Ji labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus. Naujajame romane, sukurtame pagal geriausias Skandinavijos trilerių tradicijas, policijos detektyvę Miną ir mentalistą Vincentą suveda nauja byla – paslaptingas vaiko pagrobimas.

Stokholme dingsta penkiametis Osianas. Nedelsiant paskelbiama berniuko paieška. Prie specialiosios policijos grupės prisijungęs derybininkas Adamas Blumas iš karto įžvelgia panašumų su viena ankstesne byla – tragiškai pasibaigusiu penkiametės Lili pagrobimu. Tyrėjai ima baimintis, kad Osianą pagrobė tas pats žmogus. Dar daugiau – kad šis nusilatimas gali būti toli gražu ne paskutinis. 

Suprasdama, kad pravers bet kokia įmanoma pagalba, detektyvė Mina Dabiri nusprendžia vėl susisiekti su mentalistu Vincentu Valderiu, su kuriuo nesimatė dvejus metus. 

Spaudžiamai laiko tyrimo grupei tenka įsivelti į kraują stingdantį, šiurpų žaidimą su paslaptingu nusikaltėliu, kuris veikia tik pagal jam pačiam suvokiamą kraupią logiką ir ritualus. 

Henrikas Fexeus – žinomas švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jis yra parašęs daugiau nei 15 knygų, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 1,2 milijono egzempliorių 35 kalbomis. Nemažai išleista ir lietuviškai: „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“,  „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kt.

Camilla Läckberg – viena sėkmingiausių Švedijos rašytojų. Jos knygų išversta į daugiau nei 40 kalbų, išleista daugiau nei 60-yje šalių, parduota daugiau nei 30 milijonų kopijų tiražu.

„Neatsispiriamai įtraukia ir išlaiko iki pat paskutinio puslapio.“

 Jyllands-Posten

Romanas apie Prancūzijos revoliuciją

Bestselerio „Imperatorienė Sisi“ autorė Allison Pataki ir jos brolis, buvęs kariškis, scenaristas ir kino režisierius, Owenas, sukūrė didingą ir įtraukiantį romaną apie drąsą, pasiaukojimą, meilę ir išdavystę Prancūzijos revoliucijos laikais. 

Praėjus trejiems metams po Bastilijos šturmo Paryžiaus gatvės gyvena revoliucinėmis nuotaikomis. Prancūzijos gyventojai alsuoja laisvės, lygybės ir brolybės idealais, o tuo pat metu negailestingi giljotinos ašmenys retina kilmingųjų gretas, ant krauju paplūdusio ešafoto brandindami naujos prancūzų nacijos užuomazgas. 

Jaunas teisininkas Žanas Liukas Sen Kleras siekia prisidėti prie naujos valstybės kūrimo. Nukirsdinto didiko sūnus Andrė Valjeras, atsisakęs titulų, prisijungia prie Prancūzijos kariuomenės, kad apgintų šalį nuo priešų. Jauna aristokratė našlė Sofi de Vansen mėgina išsivaduoti iš įtakingo bei klastingo dėdės žabangų ir išsikovoti asmeninę laisvę. Visi jie susitinka permainų apimtame Paryžiuje ir netrukus pastebi, kad vilties ir laisvės idealus vis sparčiau pasiglemžia naikinimo ir keršto banga, o teisingumo vykdymas virsta kruvinu susidorojimu su nekaltais piliečiais. Žanas Liukas, Andrė ir Sofi pradeda abejoti revoliucijos idealais. Ar gali būti, kad laisvė ir lygybė tėra skambūs žodžiai, o jų pačių ir visos tautos išlikimui gresia mirtinas pavojus?

Įtampos kupiname romane išgalvoti personažai persipina su realiomis istorinėmis asmenybėmis, veiksmas vyksta prabangių rūmų menėse, paraku pradvisusiuose ir krauju aplaistytuose mūšių laukuose bei tamsiausiuose Paryžiaus gatvelių užkaboriuose. Ryškiomis detalėmis ir vaizdais prisodrintame kūrinyje autoriai kuria nepagražintą Prancūzijos piliečių kovos už idealus, o iš tiesų – už savo išlikimą istoriją.

 „Įtraukiantis kūrinys, įtaigus pasakojimas apie meilę, išdavystę, pasiaukojimą ir drąsą. Pribloškiantis romanas, nukeliantis skaitytoją į pačią Prancūzijos revoliucijos širdį.“ 

Bustle

„Manau, mus traukia ne baimė, bet kontrolės poreikis. Jausmas, kad sugebame nugalėti pavojų ir suvaldyti savo likimą, kad savo rankomis kontroliuojame situaciją, ko mums šiaip labai trūksta gyvenime.“

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.

„J. Nesbø apsakymų rinkinyje <...> lengvai atpažinsime esmines jo romanus iš kitų išskiriančias sudedamąsias dalis: velniškai gudriai suręstus siužetus ir netobulų veikėjų žmogiškumo blyksnius, kuriuos bet kada gali nustelbti vidinė tamsa.“

Booklist

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų muzikantas, scenaristas, ekonomistas ir „New York Times“ bestselerių autorius. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Pavydo ekspertas“ 2022 m. buvo įtrauktas į trumpąjį prestižinių apdovanojimų „Crime Writers’ Association Dagger Awards“ sąrašą ir jau išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Antarktidos indėnai neklausia tavo amžiaus, jie tik atskleidžia, kiek dar likę vaiko tavyje. 

Kai gyvenimas byra į šipulius ir nebelieka vilties, kai skauda taip, kad nebeįmanoma ištverti, o tu privalai išgelbėti pasaulį... Bet jeigu esi tik mažas berniukas?

Susirūpinęs tėtis ir naktimis tyliai verkianti mama nepasakoja tau, kodėl vyresnioji sesutė nuolat būna ligoninėje. Senelio vienkiemyje pradeda lankytis keisti svečiai, dažniausiai jie sėdi prie stalo ir tyli. Kas vyksta? Vieną pavakarį berniukas išvysta į rūką nuvingiuojantį kelią ir iš jo išnyrantį paslaptingą svečią. Tikrų tikriausias, plunksnų karūna pasipuošęs indėnas prie vakarienės stalo paklaustas: iš kur atvyko, netikėtai atsako esąs Antarktidos pilietis. Ar tai senelio žaidimas? Gal indėnas tik gatvės artistas? O ir tėtis, išgirdęs istoriją, juokiasi iš senelio pokšto. Bet kodėl kambaryje besiblaškantis paukštis palieka dar vieną plunksną? Kiek jų reikia surinkti, kad atskleistum paslaptį? 

ANTARKTIDOS INDĖNAI – knyga gydanti sužeistą viltį.

Šią knygą reikia tiesiog skaityti... tada, kai sunku. Kai esi skriaudžiamas ar matai skriaudžiamą kitą... kai atrodo, jog neturi galios padėti... nei sau, nei kitam. Gera turėti TOKIĄ lietuvišką knygą.

Remigijus Vilkaitis

Ar mes turime lietuviškąjį A. de Sent Egziuperi ar Dž. K. Rouling? Manau, dabar tikrai taip! Ši pasaka suaugusiems, nors tinka ir vaikams, ji įkvėps net jau visiškai gyvenimo prasmės netekusius žmones.

Esu dėkingas autoriui, kad taip nuostabiai nukelia į vaikystės prisiminimus. Jo kūrinys nuskraidins toli, ten, kur, regis, jau nieko nėra. Labai norėčiau, jog ši pasaka būtų ekranizuota – ar animacinio, ar kino filmo versija.

Nuo šiol skrisdamas lėktuvu, atsidūręs virš debesų, visada žiūrėsiu pro langą – o gal netyčia pamatysiu žmones, keliaujančius į Antarktidą pas indėnus.

Eimutis Kvoščiauskas

Pasakas vaikams rašo suaugusieji. Ir kuria jiems pasaulį, kaip nuotykių ir atradimų pažadą. Šios knygos autorius eina kitu keliu. Jis irgi kalba apie praradimus. Tačiau sykiu padeda atrasti. Pasaulį savyje.

Rytis Zemkauskas

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Kiekvieno žmogaus gyvenime esama lūžių.

Įstabių, sukrečiančių, jaudinančių akimirkų, po kurių viskas iš esmės keičiasi.

Prastai pagarsėjusiam Londono viengungiui Maiklui Stirlingui taip nutiko pirmą kartą išvydus Frančeską Bridžerton.

Maiklas visą gyvenimą vaikėsi moterų, viliojo jas savo kreiva šypsenėle, leisdavosi jų sugaunamas, bet jo širdis likdavo laisva. Tačiau užteko išvysti Frančeską Bridžerton, ir jis staiga beprotiškai įsimylėjo.

Deja, Frančeska jau po trisdešimt šešių valandų nebebus Bridžerton.

Tikra likimo ironija: jie susitiko per vakarienę, švenčiant būsimas jo pusbrolio vestuves...

„Julia Quinn – tai istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

KĄ REIŠKIA BŪTI PAŠĖLUSIAM? Maiklui Stirlingui tai neatsiejama nuo slaptos meilės, nuo nepatenkinto troškimo turėti tą vienintelę moterį, kuri niekada nebus jo.

KĄ REIŠKIA JUSTI AISTRĄ? Frančeskai Bridžerton viskas prasidėjo nuo vieno vienintelio bučinio. Bučinio su vyru, kuriam ji nė neketino puoselėti romantiškų jausmų.

KAS NUTINKA, KAI NEBELIEKA PASLAPČIŲ? Sužinosite perskaitę aistringiausią, labiausiai kvapą gniaužiantį Julios Quinn romaną...

Išskirtinis leidimas su specialiu autorės kreipimusi į skaitytojus ir nauju intriguojančiu epilogu!

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o prie nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?..  

„Hoover meistriškai supina meilės romano ir trilerio elementus, nepaliaujamai ieškodama nykstančių ribų tarp tiesos ir melo.“
Womanʼs Day

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Veritė“ tapo ne tik „New York Times“, bet ir „Sunday Times“, „USA Today“, „Publishers Weekly“ bestseleriu, 2023-iaisiais nominuota „British Book Award“ apdovanojimui (kategorija „Pageturner“). Pirmąsyk pasirodęs lietuvių kalba (2022 m.), romanas tapo vienu populiariausių „knygos.lt“ pirkėjų pasirinkimų. Šis, atnaujintas, leidimas – tai nekantriai lauktas Veritės, Džeremio ir Luenos istorijos papildymas: C. Hoover skaitytojams leidžia dirstelėti, kaip klostosi netolima jau pažįstamų veikėjų ateitis.

Paremta tikra seserų Cibės, Magdos ir Livijos vilties bei išlikimo istorija

Tarptautinio bestselerio nr. 1 „Aušvico tatuiruotojas“ autorės naujas romanas



Jų istorija suspaus jums širdį.
Jų kelionė suteiks jums vilties.
Niekada neužmiršite jų vardų.

Būdamos dar mažytės Cibė, Magda ir Livija pažada savo tėvui: kad ir kas nutiktų, jos liks kartu. Po daugelio metų, vos šešiolikos, Livė ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Prisimindama duotą pažadą, devyniolikmetė Cibė seka paskui, pasiryžusi apsaugoti seserį arba mirti kartu. Aštuoniolikmetė Magda lieka su motina ir seneliu slapstydamasi. Bet galiausiai ir ji atsiduria ten pat. Trys seserys, vėl susitikusios Aušvice-Birkenau, prisimena tėvą ir šįkart viena kitai pažada: jos išgyvens ir taip nugalės blogį.

„Trys seserys“ – skausmo, drąsos ir meilės sunkiausiais laikais kupinas pasakojimas, paremtas tikra trijų seserų istorija apie pažadą, jas išgelbėjusį nuo mirties.

„H. Morris romane dokumentuoja seserų Meller gyvenimus nuo pat vaikystės iki senatvės, meistriškai supindama fikciją su tikrais faktais ir seserų pasakojimais.“
Publishers Weekly

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. Jos debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“ tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota jau dvylika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesnėmis H. Morris knygomis „Cilkos kelias“, „Vilties istorijos“ ir naujausiu romanu „Trys seserys“ – per penkiolika milijonų egzempliorių.