Grožinė literatūra

Trokšdamas nuotykių jaunas mokytojas Izmaelis sėda į banginiautojų laivą „Pekodas“ ir leidžiasi į klajones po jūrų platybes. Laivo kapitonas Ahabas, norėdamas atkeršyti už seną skriaudą, visą įgulą įtraukia į pašėlusią paslaptingo Baltojo Banginio medžioklę. Šis pusiau realistinis, pusiau fantastinis pasakojimas vystomas dviem plotmėmis – tai banginių medžioklė ir drauge romantinės simbolikos kupina intelekto ir valios kova su jėgomis, nardinančiomis žmogų į nuodėmę, trukdančiomis jam siekti tiesos, teisingumo ir išganymo. Tai romanas-alegorija, persmelktas Biblijos motyvų ir itin savitų jų aiškinimų.

„Mobis Dikas, arba banginis“ šiandien laikomas vienu svarbiausių amerikiečių literatūros klasikos kūrinių, tačiau amžininkai jo neįvertino, o Hermanas Melville'is buvo visiškai užmirštas. Jo kūrybos atgimimas prasidėjo XX a. pradžioje. Tokie rašytojai kaip Williamas Faulkneris, Jorge Luisas Borgesas, Gabrielis Garcia Marquezas paskelbė Melville'į vienu didžiųjų savo mokytojų, o romanas „Mobis Dikas, arba banginis“ buvo pripažintas pasaulinės literatūros šedevru. Romano sakinys „Aš vardu Izmaelis“ iki šiol yra viena geriausiai atpažįstamų Amerikos literatūros pirmųjų eilučių.

„Nedaug tėra tokios apimties knygų kaip romanas „Mobis Dikas, arba banginis“, kurios, sukomponuotos iš įvairios ir prieštaringos medžiagos, pasižymėtų tokiu vaizduojamo pasaulio vientisumu bei įtikinamumu. Maža tėra didžiųjų romanų, kurie, disponuodami be galo konkrečia, proziška medžiaga, tuo pat metu būtų tokie poetiški kalbine raiška ir vidine prigimtimi.“

Irena Balčiūnienė


Hermanas Melville'is (1819–1891) – JAV rašytojas, romantizmo atstovas. Išbandęs ne vieną darbą, tarp jų ir mokytojo, jis penkerius metus praleido prekybos, žvejybos bei karo laivuose. Tai buvo ypatinga dvasinė patirtis, subrandinusi Melville'į kaip rašytoją. Tačiau didžiausią įtaką jam padarė Shakespeare'o kūryba. Žinomiausi Melville'io kūriniai: „Mobis Dikas, arba banginis“ (1851), „Raštininkas Bartlbis“ („Bartleby, the Scrivener“, 1853), „Jūreivis Bilis Badas“ („Billy Budd, Sailor“, išleistas po mirties, 1924).

Lizai ir Arturui lemta matytis tik kartą per metus.
Jis savo gyvenimą praleidžia jos ieškodamas...
...Ji savąjį – jo laukdama.

Kai Lizai prausiantis duše netikėtai šalia išdygsta pirmąkart gyvenime matomas vyras, ji iš visų jėgų jam tvoja ir pabėga. Antrąkart jie susitinka bare. Šįkart – neatsitiktinai, nes Arturas jos ieškojo po visą Niujorką. Tačiau ji nė nenutuokia, kad tai tas pats vyras. Tarp jų akimirksniu užsimezga nepaprastas ryšys.
Nuo šiol Liza rizikuos viskuo, kad galėtų būti su Arturu. Net jeigu jis prašys padaryti keisčiausių dalykų... Nes Arturas ne toks kaip visi vyrai. Jis Lizai atskleidžia siaubingą paslaptį, kuri jų meilę paverčia sunkiausiu gyvenimo išbandymu:

„Tai, kas su manimi darosi, yra neįsivaizduojama, bet vis dėlto tikra...“

Labiau nei bet kada anksčiau nenuspėjamas Niujorkas tampa Lizos ir Arturo jausmų labirintu. Jiedu sujungia savo likimus, kad pabėgtų nuo negailestingiausio jų meilės priešo – laiko.

„Dabarties akimirka“ – svaiginantis, romantiškas, įtemptas psichologinis trileris su kvapą gniaužiančia pabaiga.

Šis romanas įvertintas pasaulinėmis literatūros premijomis: 2006 metais pelnė Pasaulio fantastikos ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimus. Pastarąjį iki šiol yra gavę tik aštuoni rašytojai, tarp jų ir Nobelio premijos laureatai Haroldas Pinteris bei Elfriede Jelinek.

Romano herojus penkiolikmetis Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Vieną dieną Kafka pabėga iš namų ir įšoka į autobusą, vežantį į atsitiktinai pasirinktą Takamatsu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu pagyvenęs Tokijo gyventojas vardu Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę nužudydamas nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka rašyti ar skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamatsu, kur jis susitinka su klajojančiu Kafka.
Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje tarsi prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje šis pasakojimas įgauna modernią graikų tragedijos formą.

„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra „autsaideriai“. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami, Randomhouse.com

Anna Todd sužavėjo šimtus milijonų skaitytojų visame pasaulyje – dabar ir jūs turite progą susipažinti su daugiausia kartų perskaityta ir labiausiai aptariama knyga internete!
Nevaržomi jausmai, karšta meilė, atvira erotika. Šio kūrinio ekranizacijos teises įsigijo „Paramount Pictures“.

Tesos ir Hardino meilė visada buvo sudėtinga, tačiau dabar viskas tapo kaip niekad painu. Jų gyvenimas jau nebebus toks pat.

Tesai priėmus svarbiausią gyvenimo sprendimą, viskas pasikeičia. Netikėtai išaiškėjusios paslaptys jųdviejų su Hardinu praeitį paverčia nuolatine abejone, o sunkiai kurtą bendrą ateitį aptraukia migla.
Tesos gyvenimo pamatai po truputį ima klibėti. Viskas yra kitaip, nei ji manė. Mergina nebėra tikra nei dėl šeimos, nei dėl draugų. Hardinas, vienintelis žmogus, kuriuo ji iš tikrųjų turėtų pasitikėti, sužinojęs didžiausią jos paslaptį, tesugeba niršti.
Tačiau Tesa žino: jis ją myli ir padarytų viską, kad ją apsaugotų. Vis dėlto ką nors mylėti ir gebėti meilę išlaikyti – du skirtingi dalykai. Pavydo, nesuvaldomo pykčio ir nuolatinės atgailos verpetas įsuka iki išsekimo. Tokios stiprios meilės, tokios svaiginančios aistros Tesa niekada nėra patyrusi, tačiau ar šie jausmai verti visų kančių? Anksčiau meilės pakako, kad jiedu su Hardinu išliktų kartu.
Jeigu Tesa nuspręs sekti paskui savo svajonę, ar viskas tarp jų bus baigta?

„Kai mes pasiklydom I“ – trečiosios AFTER serijos knygos pirma dalis.

„Negalėjau paleisti knygos iš rankų! Visur nešiojausi ją su savimi, kad vos tik gavusi progą galėčiau pasinerti į Hardino ir Tesos istoriją. Prilipau prie jos nuo pirmo puslapio!“
Grown Up Fangirl

„Būkite pasirengę emocijų sprogimui!“
Biblio Belles

Trumpas, aštrus ir makabriškas trileris

Samdomas žudikas Ulfas bėga. Jo bosas, negailestingas ir nuožmus narkotikų magnatas Žvejys, už išdavystę baudžia mirtimi. Išsigelbėjimą Ulfas bando surasti Norvegijos šiaurės smaigaly – ten, kur saulė vasarą niekada nenusileidžia žemiau horizonto. Nors bet kokį tikėjimą vyras prarado seniai, jį priglaudžia vietinė religinė bendruomenė. Slėpdamasis medžiotojų trobelėje negyvenamoje plynaukštėje, Ulfas supranta, kad tik pamokslininko dukros Lėjos ir jos sūnaus Knuto dėka dar nesubyrėjo trapi riba tarp gyvenimo ir mirties. Tačiau jų rūpestis Ulfo neapsaugo nuo beprotybės, besismelkiančios su vidurnakčio saulės sutemomis. Rodos, iš toli jau ataidi Žvejo smogikų žingsniai.


Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø kūrinys ir trilerio „Kraujas ant sniego“ tęsinys, kurį galima skaityti kaip atskirą knygą, – subtilus, tamsios nežinios ir stingdančios įtampos kupinas trileris apie samdomą žudiką, kurio širdis žvėriškoms kriminalinio pasaulio taisyklėms buvo per gera.


„Nepriekaištingo siužeto ir idealaus tempo knyga, dar ir sodriai juokinga bei mirtinai rimta.“
Publishers Weekly (US)

„Labai gerai parašyta... Meistriškas pasakojimas.“
NRK (Norway)

„Lingvistiniai fejerverkai pakylėja romaną. Šmaikštūs veikėjų portretai, nuostabūs peizažai... – užuomina, kad Nesbø mėgavosi kiekviena šios knygos rašymo akimirka.“
VG (Norway)

„Nesbø pasakojimas – elegantiškas ir stilingas. <...> Kaip ir kituose jo kūriniuose, nuotaika svyruoja: čia dar tik kelia virpulį, o štai jau audringa, čia švelni, vos trikdanti, o po akimirkos jau brutali.“
Ekstra Bladet (Denmark)

„Praryjamas vienu kartu <...>.“
The Independent (UK)

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.

„The Sunday Times" bestseleris Nr. 1

Vieną 1686-ųjų rudens dieną aštuoniolikmetė Nela pasibeldžia į prabangaus namo duris turtingiausiame Amsterdamo kvartale. Po trumpos tuoktuvių ceremonijos, įvykusios prieš mėnesį, ji atkeliavo iš kaimo, kad pradėtų naują gyvenimą kaip garsaus pirklio Johaneso Branto žmona. Nors buvo laukiama, niekas neskuba jai atidaryti durų...
Johanesas pasirodo tik vėliau ir dovanoja jai ekstravagantišką vedybų dovaną – spintelės dydžio tikslią jų namo kopiją. O įrengti ją imasi paslaptingasis Miniatiūristas. Netrukus išaiškėja, kad mažyčiai jo kūrinėliai pačiais netikėčiausiais būdais atkartoja tai, kas vyksta didžiajame name ir, rodosi, geba atskleisti ateitį.
Ar Miniatiūristas laiko namo gyventojų likimą savo rankose? Ar Nelai lemta tapti jų gelbėtoja ar žlugimo architekte?

Šis nuostabus, pilnas įtampos, keliomis literatūros premijomis apdovanotas kūrinys – tai didinga meilės ir apsėdimo, išdavystės ir atpildo, tiesos ir iliuzijos istorija. „Company Pictures" pagal šį romaną Didžiojoje Britanijoje kuria televizijos serialą.

Jessie Burton gimė 1982 m. Londone, studijavo Oksfordo universitete ir Karališkojoje centrinėje kalbos ir dramos mokykloje. Devynerius metus iki savo debiutinio romano "Miniatiūristas", sulaukusio didžiulės sėkmės, dirbo aktore. Šis kūrinys išverstas daugiau kaip į 30 kalbų.

„Intriguojanti, magiška, staigmenų kupina knyga – iš tų, kurios padeda pamilti skaitymą.“
S. J. Watson

Šis romanas Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus Haruki Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“. „Norvegų giria“ nuo kitų Murakami romanų skiriasi realistinėmis pasakojimo intonacijomis: Toru Vatanabė mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje. Tada iš gyvenimo pasitraukė jo geriausias draugas Kidzukis, o Naoko tapo svarbiausiu žmogumi jo gyvenime, į kurį veržte įsiveržė ir Midori...

Tą naktį, kai mirė Kidzukis, aš praradau gebėjimą taip paprastai suvokti mirtį (ir gyvenimą). Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.

„Norvegų girioje“ persipina meilės ir savižudybės istorijų gijos. Skaitytoją užliejanti Toru gyvenimo tėkmė – rami lyg upė ir gili it giria.

„Matyt, autoriui toks romano įvardijimas reiškė ne vien „The Beatles“ dainos pavadinimą ir ne vien egzotiško šiaurės krašto florą. Kadangi Vatanabė – studentas, neblogai susipažinęs su Europos literatūra, nežinoti Dantės jis negalėtų. Tamsi ir gūdi giria Dantei reiškia kelią į pragarą, o gūdumoje sutikti trys žvėrys įkūnija giliausias žmogaus ydas. Galbūt ir tamsiąja „Norvegų giria“ einama ta pačia kryptimi, ir tie patys žvėrys seka karštomis pėdomis?..“
Renata Šerelytė, 7 meno dienos

Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe‘s, J. L. Borgeso, G. G. Marquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.

Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo noveles yra pamėgę kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. 2006 metais Murakami buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.

Tikslūs judesiai surepetuoti sekundžių tikslumu. Nebus nė vieno liudytojo. Policija tikrai neatseks pėdsakų. O kai didžiulis auksinės žuvelės akvariumas bus kupinas pinigų, užplūs svaigulys ir beprotiškas laisvės pojūtis.
Prieš daugelį metų griūvant šeimai trys broliai tapo neišskiriami. Tėvas juos išmokė visada smogti atgal, o motina įskiepijo troškimą išsilaisvinti... Perskaitę šią knygą niekada nepamiršite Leo, Felikso ir Vincento.
Tai pasakojimas apie negailestingiausią ir išradingiausią kada nors Švedijoje veikusią nusikaltėlių grupuotę. Jų nusikaltimai tokie neįtikėtini, kad atrodo sukurti lakiausios vaizduotės, bet įdomiausia, kad viskas įvyko realiame gyvenime.

„Lokio šokį" įkvėpė istorija apie tris brolius, kurie įkaite laikė visą Švediją, per dvejus metus įvykdę dešimt įžūlių, puikiai suplanuotų bankų apiplėšimų. Nė vienas iš jų prieš tai nebuvo įvykdęs jokio nusikaltimo. Visiems jiems dar nebuvo nė 24-erių. Apie tai pasakoja ketvirtasis brolis, nedalyvavęs nusikaltimuose.


Antono Svenssono pseudonimu pasirašo du Švedijos rašytojai - Stefanas Thunbergas ir Andersas Roslundas.
Stefanas Thunbergas - vienas žymiausių skandinavų scenaristų, daugelio kriminalinių TV serialų autorius.
Andersas Roslundas - ketvirtasis brolis - yra garsus tiriamosios žurnalistikos atstovas. Labiausiai išgarsėjo kurdamas kartu su Börge Hellströmu. Šis rašytojų duetas apdovanotas daugybe prestižinių literatūros premijų.

Penė turi paslaptį.
Prisidengusi Interneto Mergaitės slapyvardžiu, ji savo tinklaraštyje išlieja jausmus: draugystės, vaikinai, mokykla, kvaištelėjusi šeimynėlė ir keisti panikos priepuoliai, kurie vis dažniau įstumia į nemalonias situacijas.
Ir štai, kai atrodo, kad visas pasaulis (t. y. kokie trys šimtai žmonių) pamato Penės gėdingiausią vaizdo įrašą, pasitaiko puiki galimybė nuo visų pasislėpti. Kelionė į Niujorką per Kalėdas leidžia šiek tiek pamiršti gimtajame Braitone ištikusią nesėkmę, be to, ji susipažįsta su žavingu tarsi roko dievukas amerikiečiu Nojumi. Staiga Penė pasijunta įsimylėjusi ir į tinklaraštį brūkšteli vieną kitą jausmingą įrašą.
Nojus taip pat šį tą slepia. Dėl to Penės gyvenimas ir tikrų tikriausia draugystė gali sugriūti amžiams.


Zoe Sugg, žinoma kaip Zoella, - britų mados ir grožio vaizdo įrašų tinklaraštininkė. Jos įrašus „YouTube" kanale prenumeruoja milijonai gerbėjų. „Interneto Mergaitė" pirmoji tinklaraštininkės Zoellos knyga.

Naujas Haruki Murakami apsakymų rinkinys po devynerių metų. Pasakojimai dar gilesni, dar aštresni, pranokstantys pranašystes.

Šią knygą sudaro šešios tarpusavy susipynusios istorijos:

„Drive my Car". Teatro aktorius Kafuku pasisamdo asmeninę vairuotoją Misaki. Pamažu jis pradeda kalbėtis su ja ramybės neduodančiu klausimu - kodėl jo mirusiai žmonai reikėjo kitų vyrų.

„Yesterday". Tokijuje gimęs ir užaugęs Kitaru kalba tobulu Kansajo dialektu. Savo bendraamžiui jis pasiūlo keistus „kultūros mainus". Praeina 16 metų...

„Nepriklausomas organas". Individualistas medicinos daktaras Tokajus paaukodamas savo gyvybę įgyja tai, ko anksčiau niekada neturėjo.

„Šecherezada". Tarsi negyvenamoje saloje "name" įkalintas Habara mėgaujasi užburiančiomis istorijomis, kurias kaskart po sekso jam pasakoja „ryšininkė".

„Kino". Žmonos išduotas Kino meta darbą ir atidaro barą. Vieną dieną jis pradeda gauti keistus ženklus.

"Vyrai be moterų". Vidurnaktį suskamba telefonas - buvusios mylimosios vyras praneša liūdną žinią.

Turtas gali kelti pavojų... kaip ir kai kurie vyrai.
Kur tik eitų profesionalus nusikaltėlių medžiotojas Džasperas Bondas, jis visada patraukia moterų dėmesį. Džasperas nemoka šokti, tačiau garsėja nevaržomu temperamentu ir, vos tik atsiduria šalia jį nusamdžiusios patraukliosios Elizos Martin, jam išsyk užverda kraujas. Tačiau ji tvirtina, kad tiesiog neįmanoma, jog tokią santūrią, intelektualią moterį kaip ji galėtų suvilioti toks nekantrus, pašėlęs veiksmo žmogus kaip Džasperas. Vis dėlto jo geismo ir jos paslaptingumo derinys turi nevaldomos galios. Džasperui garbės ir puikybės dalykas – kliento pasitenkinimas ir jis su malonumu ketina įrodyti, kad yra būtent tas vyras, kurio Elizai labiausiai reikia...

Nepriekaištingas mišinys žavių personažų, išmoningo siužeto ir deginančios aistros.
„Booklist“

Sylvios Day kūriniai užima pirmą vietą „The New York Times“ ir kituose tarptautinių bestselerių sąrašuose. Ji yra daugiau nei dvidešimt apdovanojimų pelniusių romanų, parduodamų daugiau nei keturiasdešimtyje šalių, autorė. Dvidešimt aštuoniose šalyse Sylvia Day yra perkamiausia autorė, jos kūriniai išspausdinti dešimtimis milijonų egzempliorių.
Apsilankykite Sylvios Day svetainėje ir paskyrose: www.sylviaday.com, Facebook.com/AuthorSylviaDay ir Twitter @SylDay

Prie Siatlo Junjono ežero kranto plūduriuoja Valčių gatvė. Tolimiausioje prieplaukos aikštelėje supasi namas-laivas, apkaltas senstelėjusiomis kedrų skiedromis ir apraizgytas „Ryto spindesio“ – balto žydinčio vijoklio, kurio žavesys apgaulingas, virkščiomis. Šeštą dešimtmetį čia apsigyvena Penė, naujoji ponia Ventvort. Ji, sėkmingo vietinio dailininko, kuriam lemta išgarsėti visoje šalyje, mūza, svajoja apie gyvenimo pilnatvę. Šiandien tas pats plūduriuojantis namas vilioja Eidą Santorini. Ji tikisi, kad švelnus jo sūpavimasis numalšins asmeninės tragedijos, kuri ją išvijo iš Niujorko, keliamą skausmą.

Apsistojusi naujuosiuose namuose, Eida aptinka skrynią, pilną užuominų apie meilės istoriją, kuri gimė Siatlo simboliu tapusioje vietovėje. Kaimynai apie praeitį atskleidžia tik tiek, kad gražioji ir paslaptingoji Penė žavėjo visus, kurie ją pažinojo. Kelionių rašytoja Eida nujaučia čia slypinčią gyvenimo kelionę. Valčių gatvėje susilieja paslaptinga Penės praeitis ir miglota Eidos ateitis.

Nepamirštama istorija apie motinas, dukras ir atstumą, skiriantį tris vienos šeimos kartas.

Į praeities didybę menančius, o dabar apmirusius senstančios Irisės Blek namus Kaire nelauktai atvyksta jos maištajaunti anūkė Rubė. Ji pabėgo iš Anglijos dėl įtemptų santykių su motina ir ieško paguodos pas močiutę, kurios nematė daugelį metų. Pamažu skirtingų kartų giminaitės atsiveria viena kitai ir tarp jų užsimezga ypatingas ryšys. Rubė padeda Irisei atkurti blankstančius praeities atsiminimus. Kaip gyvas iškyla spindintis, kosmopolitiškas Antrojo pasaulinio karo Kairas, triukšmingos gatvelės, šurmuliuojantys turgūs, didingos piramidės, o visa tai supa didžiulė, nelaimę pranašaujanti dykyma. Tai buvo metas, kai Irisė atidavė savo širdį vienintelei savo gyvenimo meilei, kapitonui Ksanui Molino. Deja, jį amžiams pasiglemžė karo sukūriai... O šioji netektis lėmė pražūtingą Irisės santuoką, iš kurios gimė Rubės motina.
Irisė nori atgaivinti tolstančią praeitį, o Rubė – suvokti save dabarty. Mėgindamos perprasti žmogaus tapatybės, netekties ir atleidimo paslaptis dvi moterys atsiduria baisiame pavojuje Egipto dykumoje.


Rosie Thomas – daugelio puikiai skaitytojų įvertintų romanų autorė, du kartus apdovanota Metų romantinio romano premija. Gimė nedideliame Šiaurės Velso kaimely. Rašytoja – aistringa keliautoja ir alpinistė, yra įkopusi į ne vieną Alpių ir Himalajų kalną, varžėsi automobilių ralyje Pekinas-Paryžius, gyveno nedidelėje bulgarų tyrinėjimo stotyje Antarktidoje. Šiai knygai rašytoja įkvėpimo sėmėsi iš kelionės po Egiptą.

„Šiame atvirame ir užburiančiame pasakojime Rosie Thomas karčiai ir viltingai teigia, jog žmogaus širdis yra nepaprastai sudėtinga, nepaklūstanti jokioms taisyklėms.“
Mail on Sunday

„Svaiginama ir veržli savęs pažinimo kelionė.“
Eithne Farry, Daily Mail

„Puiki knyga, gražiai parašyta... joje keliami žmogaus tapatybės, priklausomybės, neištikimybės, mirties ir atleidimo klausimai... itin jaudinantis žmogaus širdies tyrimas.“
Australian Women's Weekly

Trumpas, taiklus ir žaibiškas trileris.

Ulavo meilė gali būti tokia pat stipri, kaip ir gebėjimas žudyti. Vis dėlto jis visada vienišas, nes jo profesija – baudėjas. Kai gyvenimui užsidirbi bausdamas, sunku su kuo nors užmegzti artimą ryšį. Tačiau, regis, pagaliau jis sutiko savo svajonių moterį. Tik yra dvi problemos: ji – jo boso žmona, o Ulavą ką tik nusamdė ją nužudyti.

Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø darbas – greito veiksmo, glaustas ir lyriškai tamsus trileris, kurio centre – rankas susitepęs, bet nuoširdus antiherojus, samdomas žudikas, ramiai besileidžiantis į meditacinius apmąstymus apie meilę ir mirtį.


„Neginčijamai skandinaviško trilerio karalius... Mums jau tapo įprasta, kad Nesbø trileriai didelės apimties, juose daug staigių siužeto vingių, žiaurios prievartos, o štai minimalistinis ir trumpas tarsi poezija Kraujas ant sniego – visiška priešingybė ankstesniems autoriaus romanams.<...>“
The Times


„Puikus romanas... Kraujas ant sniego turi vyriško romantizmo, kurį randame, pavyzdžiui, filmuose apie mafiją... Tai vienas iš „tų“ elementų, kurie šį romaną paverčia tikrai gera literatūra.“
Dagbladet (Norway)


„Kraujas ant sniego – asmeninis Nesbø „bulvarinis skaitalas“ dviem prasmėmis. Tai ir duoklė kietai sukaltam aštuntojo dešimtmečio pasakojimo stiliui, ir kartu paralelės su Quentino Tarantino filmais.<...>“
Dagsavisen (Norway)


„Gryna, kruvina, šalta, mistinė ir žavinti tamsuma.“
CrimeFictionLover

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.

Šią knygą Julianas Barnesas parašė po savo mylimos žmonos mirties. Ją skaitant nepalieka įspūdis, kad rašytojas staiga pasirodo nuogas, beginklis, nusimetęs įprastinę mistifikuotojo kaukę. Pasakojimas apie netektį toks skaudžiai autentiškas, kad nejučia norisi nusigręžti, kaip nesąmoningai nuo nelaimės ištiktojo gręžėsi buvę draugai. Juk netektis vienaip ar kitaip liečia kiekvieną iš mūsų. Tačiau kūriny esama ir kito, metaforiško, būdingo šiam autoriui lygmens – tai spalvingos istorijos apie XIX a. oro balionų skrydžius, prancūzų fotografo Nadaro nuotraukas ir oreivio pulkininko Fredo Barnabio meilę garsiajai Sarai Bernar. Pasak J. Barneso, sudėję tuos du, regis, nieko bendro neturinčius lygmenis į daiktą, išvysime kažką nauja…


„Šią knygą skaityti yra privilegija. Parašyti – stebuklas.“
The Times

„Giliai įsismelkianti ypač dėl to, kad Barnesas neidealizuoja nei savęs, nei kitų... Pribloškianti išpažintis apie skausmą žmogaus, kuris visa savo esybe mylėjo kitą ir jo neteko.“
Spectator

„Nepakartojama... Atrodo, jam pavyko padaryti neįmanomą dalyką: perkelti į popierių mūsų gyvenimo šiame pasaulyje pojūtį.“
Guardian

„Tai laisvai besiliejanti, įtaigi proza, atviras ir sąžiningas kalbėjimas... Kiekvienas, kas mylėjo ir neteko ar tiesiog kentėjo, turi perskaityti šią knygą, o paskui dar ir dar kartą prie jos sugrįžti.“
Independent


Julianas Barnesas (Džulianas Barnsas, gim. 1946) – šiuolaikinis anglų rašytojas, kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, idėjų romano renesanso architektu. Jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce'o ir Milano Kunderos kūriniais. Lietuviškai išleistos šios rašytojo knygos: „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ (2006), „Flobero papūga“ (2011) ir „Pabaigos jausmas“ (2013). Pastarasis romanas apdovanotas prestižine Bookerio premija.

Ką reiškia turėti spalvą arba būti bespalviam? Ar Cukuru Tadzakis įgis spalvą, o gal kaip tik išmoks priimti žmones be jų spalvų?

Cukuru Tadzakiui – trisdešimt šešeri. Mokyklos laikais jis ir dar keturi jaunuoliai buvo susibūrę į harmoningą, jaukią draugiją. Tačiau kad galėtų studijuoti geležinkelio stočių architektūrą, Cukuru išvyksta į Tokiją. Vieną vasaros dieną nepaaiškinę priežasčių keturi mokyklos laikų draugai staiga nutraukia su juo ryšius, ir Cukuru, patyręs šoką, iki pat kitų metų klaidžioja savižudybės paribiuose. Vaikinas įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė. Jis nesąmoningai pradeda tolti net ir nuo pačių artimiausių žmonių. Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, jis nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekusios net iki Suomijos.

Šis Haruki Murakami romanas – tarsi daugiasluoksnis pyragas. Pagal tai, kuris sluoksnis skanaujamas, pasakojimas palieka vis kitokį įspūdį. Atsiras tokių skaitytojų, kurie sapnų ir mistiškų istorijų intarpuose įžvelgs žmogaus sielos tamsybę. Bus ir tokių, kurie kaip karoliukus ant vieno siūlo suvers visus iš romano veikėjų lūpų nuskambėjusius filosofinius apmąstymus bei aforizmus.


„Vieną dieną staiga šovė mintis, atsisėdau prie stalo ir parašiau pirmąsias šio romano eilutes, nežinodamas, nei kaip veiksmas rutuliosis toliau, nei kokie veikėjai pasirodys, nei kokio ilgumo šis tekstas bus, ir taip nieko nežinodamas vis rašiau ir rašiau daugiau nei pusę metų. Iš pat pradžių regėjau tik jaunuolio, vardu Cukuru Tadzakis, akyse atsispindinčio riboto pasaulio vaizdą. Tačiau matyti, kaip tas vaizdas su kiekviena diena pamažu keičiasi ir kaip tampa vis gilesnis bei platesnis, man buvo be galo įdomu, tam tikra prasme netgi jaudrino sielą.“

Haruki Murakami

Gimusi per Kalėdų pūgą, Džeinė Viljams gavo retą dovaną, nors pati apie ją nieko nežino. Ji gyvena beviltiškos romantikės gyvenimą, dirba mėgstamą darbą gėlių parduotuvėje, džiaugiasi gerų draugių kompanija, tačiau niekada nėra patyrusi tikrosios meilės. Netikėtai dvidešimt devintojo gimtadienio proga Džeinė sulaukia paslaptingos moters sveikinimo, kuriame rašoma, kad ypatinga jos prigimtinė dovana – gebėjimas matyti tikrąją meilę. Tačiau ji pati turinti atrasti šešias meilės rūšis ir aprašyti jas savo dienorašty iki saulėlydžio tos dienos, kai jai sueis trisdešimt, – kitaip...

„Jio - viena skaitomiausių moterų rašytojų Amerikoje.“
Woman's World

Sarah Jio romanai patenka į „New York Times“ perkamiausių knygų sąrašus. Jio yra žurnalistė, Glamour.com tinklaraščiui rašo apie sveikatą ir sportą. Jos straipsniai publikuojami tokiuose populiariuose žurnaluose kaip „Redbook“, „The Oprah Magazine“, „Glamour“, „SELF“, „Real Simple“, „Fitness“, „Marie Claire“ ir kituose.

Nepamirštamas pasakojimas apie didelę paslaptį, pakeitusią dviejų šeimų gyvenimą...

Mariana Koldvel, trisdešimt šešerių metų televizijos prodiuserė, gyvena svajonių gyvenimą Niujorke. Mėgstamas darbas ir stulbinanti karjera, pasakiški santykiai – Mariana priverčia visus, net ir save, įtikėti, kad jos gyvenimas klojasi taip, kaip ji trokšta. Tačiau vieną vakarą ji išgirsta durų skambutį, o jas atidariusi išvysta... Kerbę Rouz, aštuoniolikmetę merginą su raktu į praeitį, kurią Mariana manė visiems laikams užrakinusi.
Tą akimirką, kai Kerbė išdygsta prie Marianos namų slenksčio, visas jos skrupulingai kurtas pasaulis sukrečiamas iki pamatų. Jos abi leidžiasi ieškoti to, ko dar trūksta jų gyvenime, ir kiekviena supranta, kad dažnai mūsų vieta – ten, kur mažiausiai tikimės. O tai, ką stengiamės užmiršti, širdis prisimena amžinai.


Humoras, atvirumas, originalumas ir Jane Austin kūrybą primenantys kandūs socialiniai komentarai. Šis romanas puikiai tinka ir ant naktinio stalelio prie lovos, ir paplūdimio krepšy. Net pati Austen neatidėtų jo į šalį neperskaičiusi.
Chicago Sun-Times

Emily Giffin baigė Virdžinijos universiteto Teisės fakultetą. Kelerius metus padirbusi teisininke advokatų kontoroje Manhatane, persikėlė gyventi į Londoną ir atsidėjo tik rašymui. Išleido šešis romanus, tapusius „New York Times“ bestseleriais.

Ši istorija – apie žmogų, kuris pirmasis Žemėje ėmė skaičiuoti laiką. Už savo įgeidį jis ilgiems amžiams buvo ištremtas į nuošalų urvą. Čia turėjo klausytis gausybės vėliau už jį pasaulį išvydusių žmonių balsų, prašančių laiko: daugiau valandų, daugiau dienų, daugiau metų…
Galiausiai, beveik visai palaužta siela, Tėvas Laikas atgavo laisvę. Jam buvo skirta ypatinga misija: galimybė išpirkti savo kaltę, atskleidžiant dviem Žemės žmonėms tikrąją laiko prasmę.
Jis grįžo į mūsų pasaulį – dabar visiškai užvaldytą valandų skaičiavimo, kurį jis taip nekaltai pradėjo, – ir leidosi kelionėn su dviem bendražygiais: paaugle, pasiryžusia išeiti iš gyvenimo, ir senu turtingu verslininku, geidžiančiu gyventi amžinai. Tam, kad išsigelbėtų pats, jis privalėjo išgelbėti juos abu. O kad tai padarytų, turėjo sustabdyti pasaulį…


„Bebaimis išminties ir magijos tyrinėtojas.“
James McBridge

„Mitchas Albomas kasdienybėje įžvelgia magiją.“
Cecelia Ahern


Mitchas Albomas – JAV žurnalistas ir rašytojas, skaitytojus visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sužavėjęs tokiais bestseleriais kaip „Antradieniai su Moriu“ ir „Penki žmonės, kuriuos susitinki danguje“.

„Mūsų liks tik tiek, kiek telpa banjano šešėly“ – šių pranašiškų Karalienės Močiutės žodžių, ištartų vieną kvapnią saulėtą popietę, mažoji princesė Raamė dar nesuprato. O pirmąkart išvydusi raudonąjį – kodėl gi jis raudonasis? – khmerą, visą apsitaisiusį juodai, su sandalais iš padangos, ji tarė sau reginti tevodą, angelą, Pajuodėlį. Deja, tai buvo ne angelas, o vienos šiurpiausių pasauly revoliucijų kareivis, atėjęs išvaryti taikios, išmintingos karališkosios šeimos į baisią kelionę po pragaru virstančią šalį. Tądien nuostabus Raamės vaikystės pasaulis ėmė byrėti į šipulius...

Romanas Banjano šešėly pasakoja apie visagalę tėvo ir dukters meilę katastrofos akivaizdoje, liudija realius įvykius XX a. 8-ojo dešimtmečio Kambodžoje, atskleidžia tai, kad ir negailestingame pasauly esama grožio, tik reikia gebėti jį įžvelgti.

Šis daugybe literatūrinių premijų apdovanotas kūrinys grįstas asmenine rašytojos patirtimi. Kaip ir pagrindinė romano herojė Raamė, Vaddey Ratner, Kambodžos karališkosios šeimos narė, patyrė Raudonųjų khmerų terorą, per kurį žuvo daugiau kaip du milijonai žmonių. Lemtingaisiais 1975-aisiais autorei tebuvo penkeri. Po ketverių metų, išgyvenusi prievartą, badą ir artimųjų žūtį, ji pabėgo iš gimtosios šalies. 1981 m. Ratner atvyko į JAV beveik nemokėdama anglų kalbos. Po keliolikos metų ji su pagyrimu baigė Kornelio universitetą ir neilgai trukus išgarsėjo visame pasauly kaip rašytoja, pateikusi skaitytojams šį sukrečiantį liudijimą.


„Subtilus pasakojimas... gausus istorinių faktų, sodrių emocijų, reiškiamų vaizdinga kalba. Romanas, kuris neabejotinai bus skaitomas ir vertinamas ateities kartų.“
PEN/Hemingway Award Finalist citata

„Tokios istorijos kaip ši sujaudina iki širdies gelmių ir, drįstu pasakyti, pakeičia gyvenimą.“
Bookreporter.com

„Grožio ir netgi džiaugsmo kupinas pasakojimas. Neįtikėtina ir kilnu tai, kad apie įvykius kalbama be pykčio ir su begaline empatija.“
Ligaya Mishan, New York Times Book Review

Ji staiga atsirado mano terasoje vidury nakties siaučiant audrai, permirkusi ir visiškai nuoga.
– Iš kur jūs atsiradote?
– Aš iškritau.
– Iš kur iškritote?
– Iškritau iš knygos. Iškritau iš jūsų istorijos!

Įkvėpimą praradusio garsaus rašytojo Tomo Boido gyvenime staiga pasirodo keista mergina. Ji labai graži, bet apimta nevilties. Jei jis nustos rašyti – mergina pražus. Neįmanoma? Ir vis dėlto... Ar ji nužengė iš jo rašomo romano puslapių?
Tomas ir Bilė drauge patirs neįtikėtiną nuotykį, kuriame realybė susipins su fikcija ir įstums juos į svaiginantį bei pražūtingą žaidimą.
Popierinė mergina – tai sąmojingas, įtemptas, romantiškas, pribloškiantis pasakojimas apie išgalvotą personažą – ir kartu neabejotinai gyvą žmogų, kurio gyvenimas priklauso nuo vienintelės knygos.

„Musso gerbėjai nenusivils. Siužetas puikiai suregztas, o pabaiga – ypač subtili ir stebinanti.“
Blaise de Chabalier, Figaro Littéraire

„Musso neklysta viską sau leisdamas. <...> „Popierinė mergina“ – tai išdaigėliškas magiškas kūrinys. Netgi dar daugiau – tai lengvas ir elegantiškas skrydis tarp vaizduotės ir tikrovės. <...> Be abejonės, mes buvome pamiršę, kad gyvenimas – tai romanas.“
Pierre Vavasseur, Le Parisien

„Musso apdovanotas gebėjimu kurti originalias intrigas ir išlaikyti įtampą iki paskutinio puslapio.“
Direct Soir

„Ypatingas ryšys su skaitytoju. Puikus fikcijos ir tikrovės derinys.“
Studio Europe 1

1962-aisiais Italijos pajūry, nuošaliame miestely tarp uolų, mažo viešbutuko savininkas Paskualė Tursis svajodamas privilioti turistų nusprendžia įrengti teniso aikštelę. Vieną dieną jūroje lyg per sapną jis išvysta motorinę valtį. Paaiškėja, kad ja atplaukia – sunku patikėti – gražuolė amerikiečių aktorė, besifilmuojanti filme „Kleopatra“ su žvaigždėmis Ričardu Bertonu ir Elizabete Teilor. Deja, aktorė turi skaudžią paslaptį...
Mūsų laikais, po pusės amžiaus, Holivudo kino studijoje garsaus prodiuserio Maiklo Dino asistentė Klerė klausosi literatūrines ambicijas puoselėjančio Šeino Vilerio scenarijaus pristatymo. Netikėtai pasirodo žilas vyriškis, ieškantis paslaptingos moters, su kuria kadaise bendravo vos tris dienas.
Kas nutiko per pusę šimtmečio? Kokią paslaptį slėpė dailioji aktorė? Ši istorija pasakoja apie žmones, siekiančius neįtikėtinų svajonių, apie nusivylimą ir viltį, apie nuopuolį ir prisikėlimą. Romano puslapiuose veriasi Ligūrijos pajūrio žavesys, šalto lietaus apnikto Edinburgo gatvės, svajonių fabriko Holivudo intrigos. Tai meilės istorija, sako knygos herojus Maiklas Dinas.

Jessas Walteris, šešių romanų autorius, buvo nominuotas „National Book Award“ premijai, apdovanotas Edgaro Allano Poe premija. Palaiminti griuvėsiai 2012 m. tapo „New York Times“ bestseleriu.

„Įsimintiniausia metų knyga.“
New York Times Book Review

„Viena iš geriausių metų knygų.“
Washington Post, Salon, Entertainment Weekly, San Francisco Chronicle, Seattle Times

„Walteris tvirtai įsitvirtino pirmosiose šiuolaikinių Amerikos rašytojų gretose. Jis meistriškai sukūrė romaną, kupiną tragizmo ir kandaus sąmojo, o svarbiausia tai, kad šiai knygai būdinga kilni literatūros klasikos dvasia.“
Steve Almond, Boston Globe

„Tiesiog puiku, meistriškas kūrinys, peržengiantis dešimtmečius, žemynus ir žanrus. Štai jums spektaklio šviesos, štai jums kamera, štai jums veiksmas. Jei norite iš romano ko nors daugiau, nei „Palaiminti griuvėsiai“ jums davė, jus dera, taip sakant, išmesti iš teatro.“
Daniel Handler

„Įspūdinga istorija apie meilę, nusivylimą, savanaudiškas paskatas ir žmogaus širdies kantrybę.“
The Stranger

„Jis vertė mane pasirinkti, kuo tikėti. Ir bandė įtikinti, kad galiu pasirinkti ne tik savo ateitį, bet ir praeitį. Nuo mano pasirinkimo priklausė, ar būsiu haliucinacijas reginti pusprotė, ar... Koks tas antrasis variantas, pati nelabai žinojau. Tačiau Zaganas tartum norėjo, kad pasirinkčiau kaip tik tą variantą. O aš ir pati neketinau būti pusprotė.
– Maža, ką aš nuspręsiu, – gūžtelėjau pečiais žiūrėdama į jo blizgančias kaštonines akis. – Tikrovė nuo to nepasikeis. Buvo tai, kas buvo.
– Kas buvo, to nėra, – rimtu veidu pasakė Zaganas ir atsisėdo, šalia savęs pasisodindamas ir mane. – Yra tik tavo galvoje. Todėl tavo pasirinkimas esminis.“

Tikėjimas – ar mums svarbu, kuo jis grįstas? – daro stebuklus. Jeigu stebuklas neįvyko – vadinasi, tikėta buvo per silpnai. Stebuklų pasauly turbūt nedaug, nes nemokame tikėti. O gal viskas, kas vyksta, ir yra mūsų tikėjimas? Patikėti absurdu, tuo, kas atrodo neįmanoma, geba tik bepročiai, nebesuvokiantys, kas tikra, o kas susapnuota. Tokie kaip šio romano herojė Saulė.

Tikėjimo keliu Saulė nueina iki pat galo. Jos troškimai pildosi, ji pati renkasi ne tik savo ateitį – geba pasirinkti ir... praeitį. Tačiau ar Saulė laiminga? Kokią siaubingą paslaptį slepia jos keistas mylimasis? Ar tinkamą pamatą ji pasirinko savo tikėjimui?

Romanas „Tikėjimo dugnas“ pasakoja neįprastą meilės istoriją, kurios šiurpą keliančiose peripetijose aistros ugnis virsta demonišku nevilties šalčiu. Pasirinkimų kryžkelėje atsidūrusi Saulė savęs klausia, kas yra tikėjimas ir pasirinkimo laisvė, kur riba tarp tikrovės ir fantazijos? Ar supratęs, kad žengi neteisingu keliu, dar gali grįžti atgal?

Antrojo pasaulinio karo išvakarės. Viename Anglijos dvare auga paskutinis išlikęs ypatingos kamelijų veislės, žinomos kaip „Midlberio rausvoji“, medelis. Retų augalų vagis Filipas Praisas pasamdo amerikietę merginą, vardu Flora, mėgėją sodininkę, šį brangų augalą pavogti. Ji, apsimetusi vaikų aukle, patenka į dvarą ir siekia gauti trokštamą medelį. llgainiui čia ne tik užgimsta nauja meilė, bet ir ima vertis šiurpios paslaptys.

Daugiau kaip po pusės amžiaus niujorkiečiai Adison ir Reksas Sinkleriai nutaria vasarą praleisti Anglijoje. Jiedu apsigyvena senajame dvare – jis dabar priklauso Rekso šeimai. Sutuoktinius sužavi nuostabus kamelijų sodas ir sudomina buvusios dvaro šeimininkės, visa širdimi mylėjusios augalus ir savo sodą, užrašai. Pamažu viena po kitos išaiškėja kraupios praeities detalės. Kas jas sieja su šių dienų paslaptimis?

„Jio – viena skaitomiausių moterų rašytojų Amerikoje.“
Woman's World

„Perskaičius paskutinį puslapį, kūrinys dar ilgai lieka atminty.“
Real Simple

Sarah Jio romanai patenka į „New York Times“ perkamiausių knygų sąrašus. Jio yra žurnalistė, Glamour.com tinklaraščiui rašo apie sveikatą ir sportą. Jos straipsniai publikuojami tokiuose populiariuose žurnaluose kaip „Redbook“, „The Oprah Magazine“, „Glamour“, „SELF“, „Real Simple“, „Fitness“, „Marie Claire“ ir kituose.

Kuo ilgesnis susilaikymas...
Prieš septynerius metus savo vestuvių išvakarėse ledi Džesika Šefild tapo nepadorios, nekaltos merginos akims nederamos scenos liudytoja. Sukrėsta, bet kartu ir truputėlį sujaudinta, ji niekam neprasitarė apie Alisterio Kolfildo – gražuolio rašalo juodumo plaukais – paslaptį. Vestuvių dieną Džesika žengė prie altoriaus, tačiau, bėgant ramios ir laimingos santuokos metams, prisiminimas apie Kolfildą visą laiką glūdėjo jos vaizduotėje...
...tuo saldesnis atlygis
Alisteris Kolfildas gyveno toli nuo droviosios ledi aistra spindinčiomis akimis. Subrendęs, tapęs sėkmingu pirkliu, plantacijos Jamaikoje savininku, jis nė kiek nebepriminė to palaidūno jaunuolio, kurį ji anksčiau pažinojo. Tačiau kai našlaujanti Džesika įlipo į jo laivą, pasirengusi tolimai kelionei, pasirodė, kad septyneri nepatirtų malonumų metai – lyg tie šilko sluoksniai, gaubiantys glamonių alkstantį kūną…

„Autorės knygos – tai pasimėgavimas, kurio nusipelno kiekviena moteris.“
Teresa Medeiros

Mintis parašyti „Apnuogink mane“ kilo netrukus po to, kai baigiau rašyti romaną „Septyneri metai iki nuodėmės“ – šioje knygoje taip pat kalbama apie skausmingą praeitį išgyvenusius žmones. Apnuogink mane – tarsi „Septyneri metai iki nuodėmės“ tęsinys, nors šios knygos ir pasakoja apie 200 metų skiriamus laikus.

Sylvios Day kūriniai užima pirmą vietą „The New York Times“ ir kituose tarptautinių bestselerių sąrašuose. Ji yra daugiau nei dvidešimt apdovanojimų pelniusių romanų, parduodamų daugiau nei keturiasdešimtyje šalių, autorė. Dvidešimt vienoje šalyje Sylvia Day yra perkamiausia autorė, jos kūriniai išspausdinti dešimties milijonų egzempliorių tiražu. „Goodreads Choice Award“ rašytoja nominuota geriausia autore.