Kategorijos

„Ji atkragina galvą, atstato krūtinę ir paleidžia galingą smūgį tiesiai į jo kūno vidurį. Jo krūtinę vagoja raudonų randų upeliūkščiai, kyla kaklu. Ji padėtų ranką jam ties širdimi ir ją sustabdytų.“

Merginos ir moterys visame pasaulyje viena po kitos atranda turinčios galią.
Pakanka vieno prisilietimo, kad sukeltų neištveriamą skausmą – ar net mirtį.
Staiga kiekvienas vyras žemėje susivokia beprarandąs kontrolę.

Išaušo Moterų era – tik kur šitai nuves?


„Įelektrina! Šokiruoja! Pribloškia!“
Margaret Atwood

„Galybė“ yra mūsų epochos „Tarnaitės pasakojimas“.“
Washington Post

„Stulbinamai sukurtas pasaulis, kuriame seksizmas nuėjo priešinga kryptimi. Privalomas skaitinys kiekvienai moteriai ir kiekvienam vyrui.“
Times

„Kūrinys, kuris vos pasirodęs tapo klasika. Sunku suvokti, kad jis ligi šiol neegzistavo.“
Joss Whedon


Naomi Alderman (Naomė Alderman, g. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Ketvirtas autorės romanas „Galybė“, kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women's Prize for Fiction“. Metų knyga jį paskelbė „New York Times“, „Washington Post“, „LA Times“, „NPR“, „Entertainment Weekly“. Romanas užkopė į pasaulinių bestselerių viršūnes ir yra išverstas į daugiau kaip 30 kalbų. Barackas Obama knygą paskelbė mėgstamiausiu 2017 m. kūriniu.

Per žvaigždes – kitų  ir savęs link.Koks esu? Kaip atrodau kitiems? Koks norėčiau būti? Nuo šių klausimų prasideda kelias į save.Tai žymios astrologės knyga ne tik... astrologijos gerbėjams. Ji leis geriau pažinti save ir kitus, lengviau priimti savo ir kitų savitumą, skirtingumą. Taigi – laisviau ir džiaugsmingiau gyventi. Čia rasite informacijos apie dangaus kūnų poveikį žmogui ir daugybę praktiškai pritaikomų Vakarų bei Rytų medicinos, įskaitant psichologiją, žinių, padėsiančių būti fiziškai bei emociškai sveikiems ir laimingiems.Pragmatiški žmonės gaus galybę lengvai įgyvendinamų gamtos mokslų daktarės patarimų, kaip gyventi, ką valgyti ir gerti, kad būtų visapusiškai sveiki, o pasijutę prasčiau kuo greičiau pasveiktų. Vyrai galės geriau pažinti moteris, moterys – v yrus, tėvai – vaikus, giminės – giminaičius, draugai – draugus, bendradarbiai – kolegas. O svarbiausia – kiekvienas save.„Ar iš tiesų ši knyga apie TAVE? Apie Tave. Ir ne tik. Čia susitiksi su savo artimaisiais ir bendradarbiais, mylimaisiais ir tariamais priešais. Jei perskaitęs knygą bent šiek tiek susimąstysi, tapsi atlaidesnis kitiems ir reiklesnis sau, visi būsim laimingesni.“

Angelina Zalatorienė

Angelina Zalatorienė – garsi astrologė, šios srities žinias siejanti su biologės, gamtos mokslų daktarės, įžvalgomis. Ir talentinga rašytoja, gebanti jas gyvai, patraukliai perteikti skaitytojams. Jų prašymu ir gimė ši knyga – smarkiai atnaujinta ir papildyta ankstesnės, greitai dingusios iš knygynų lentynų, versija.„Išeikime giedrą rugpjūčio naktį į lauką ir įsižiūrėkime į žvaigždėtą dangų... Koks tolimas ir paslaptingas tas mirguliuojantis Kosmoso pasaulis. Argi, stovėdama(s) po žvaigždėtu dangumi, nejunti, kad esi mažutė galingos Visatos dalis? Tavo organizme taip pat viskas juda, pulsuoja, kinta... Šalia Tavęs – taip pat. Paieškokite savęs šioje knygelėje. Tikrai rasite. Patogiausi du dalykai – absoliučiai viskuo abejoti arba absoliučiai viskuo tikėti: ir vienu, ir kitu atveju žmogui lengva, nes nereikia galvoti. Tačiau aš turėjau laimės bendrauti su mąstančiais žmonėmis. Ir jie man labai padėjo.“

Angelina Zalatorienė

„Sunday Times“ bestseleris nr. 1

Viskas prasidėjo nuo vakarėlio pas kaimynus...

Džiaugsmu ir energija trykštanti kaimynų pora iš gretimo namo pakviečia Aną ir Marką Končius užsukti vakarienės. Tačiau jiems griežtai pasakoma: jokių vaikų; nieko asmeniško, tiesiog kaimynė Sintija negali pakęsti kūdikių verksmo, ypač per savo vyro gimtadienį. Nors Ana nėra tikra, ar elgiasi teisingai, jiedu su vyru susitaria, kad kas pusvalandį eis patikrinti, ar jų pusės metų mažylė Kora ramiai miega lopšyje. Končių namai vos už kelių žingsnių – juk nieko blogo nenutiks...

Tačiau dabar viskas atrodo kaip didžiulė klaida: spengiančios tylos užlietuose Anos ir Marko namuose knibžda būrys policininkų, kiekvienas detektyvo Rasbacho klausimas tėvus gramzdina vis giliau į neviltį, o Koros nebėra. Dingo. Kažkas ją paėmė, kol jie linksminosi visai šalia.

Įsibėgėjant įtemptoms lenktynėms su laiku, ima aiškėti nuslėptos detalės, į paviršių iškyla ilgai gniaužta pagieža ir nuoskaudos, slapti planai ir išdavystės. Kuo pasitikėti, kai visi gali būti kalti, o tavo gyvenimas pažiro į šipulius ir jo nebėra kaip surinkti atgal?

„Nenuspėjamas, gudriai susuktas katės ir pelės žaidimas, painiuose dusinančių santykių labirintuose ieškant tiesos.“
Metro

„Maniau, kad „perskaičiau vienu prisėdimu“ – tiesiog atsibodusi, nuvalkiota klišė. Oi, kaip aš klydau!..“
Linwood Barclay

„Nuo „Popierinių sienų“ negalėsite atsitraukti nė per žingsnį: deginantis troškimas sužinoti tiesą nepaleis iki paskutinių puslapių. Tačiau kai suprasite, kas iš tikrųjų įvyko, gali būti jau per vėlu…“
Lisa Gardner

Shari Lapena (Šeri Lapeinja, g. 1960) – kanadietė trilerių autorė. Prieš pradėdama rašytojos karjerą, dirbo teisininke, anglų kalbos mokytoja. 2016 m. išleido pirmąjį trilerį „Popierinės sienos“, kuris iškart sukėlė tarptautinį susidomėjimą ir tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu. Šiuo metu autorės knygos išverstos į daugiau nei 35 pasaulio kalbas.

„Anuomet, tą pirmą vasarą Paryžiuje, ji dar nežinojo, kokios galingos yra nuotraukos, kaip objektyvo rėmas sukuria realybę, kaip fotografija tampa atsiminimu, o šis tampa tiesa.“

Vos 22-ejų Li Miler su senu tėvo dovanotu fotoaparatu rankose atvyksta į Paryžių. Amerikoje palikusi spindinčią, prabangos ir susižavėjimo šūksnių kupiną „Vogue“ modelio karjerą, ji apsigyvena naują pradžią žadančiame mieste, turėdama prieš akis vieną tikslą: kurti meną, o ne būti jo objektu.

Vieną vakarą opijaus dūmuose paskendusiame Monmartro bute Li sutinka garsųjį siurrealistą Maną Rėjų. Jausdama, kad tai gali būti taip ilgai laukta galimybė, Li įtikina Maną tapti jos mokytoju. Rėjaus studijoje ji vis giliau neria į fotografijos pasaulį, atrasdama naujas išraiškos priemones ir kasdien vis labiau pranokdama savo mokytoją. Tačiau Manui ji – tik pagaulaus grožio mergina, jo mylimoji ir mūza.

Nuolatinė kova dėl pripažinimo vyrų valdomame meno pasaulyje blaško Li po nuoširdžios meilės nevertinantį, egocentrišką 4-ojo dešimtmečio bohemišką Paryžių ir griuvėsiuose skendinčius kariaujančios Europos miestus. Jaunos fotografės nuotraukose grožis pinasi su žiaurumu, tikėjimas – su neviltimi, siurrealistinius portretus keičia karo vaizdai. Li nė neįsivaizdavo, kokią kainą jai teks sumokėti, kad galėtų būti savimi.

„Modernios meilės istorija, kurios centre – savo balso ieškančios moters kūrėjos portretas.“
Celeste Ng

„Tai svarus, jautrus, mintis užvaldantis jaunos kūrėjos gimimo portretas.“
Madeline Miller

„Scharer žavi įtaigiai perteikta jaudinančia kūrybos atmosfera ir svaiginančiu paryžiečių hedonizmu.“
Times

„Įsivaizduokite Zeldą ir Scottą Fitzgeraldus, tik ne su rašikliais, o fotoaparatais rankose: kas iš jųdviejų – tikrasis kūrėjas?“
People


Whitney Scharer (Vitni Šėrer) baigė kūrybinio rašymo studijas Vašingtono universitete, 2015 m. „St. Botolph Club Foundation“ ją apdovanojo kaip daug žadančią pradedančiąją kūrėją. „Oprah“ ir „Entertainment Weekly“ debiutinį autorės romaną paskelbė laukiamiausia 2019-ųjų knyga. „Šviesos amžius“ – tikrais faktais paremtas romanas, svarus indėlis į moters, siekusios kurti ir būti pripažintos už savo darbus, palikimą. Daugeliui iki šiol Lee Miller buvo žinoma kaip modelis, bet dabar ji įsitvirtins kaip savito braižo fotografė ir reikšminga Antrojo pasaulinio karo fotoreporterė.

Didžiulį tarptautinį populiarumą pelniusios „Neapolietiškos sagos“ autorės Elenos Ferrante dar 2002 metais parašytas sukrečiantis, lyg atvira žaizda pulsuojantis romanas.Tykiai. Ramiai. Taip prasideda ir baigiasi Elenos Ferrante romanas. Tačiau ši ramybė apgaulinga – santuokos krizė, skyrybų drama, auganti įtampa ir skaudūs klausimai apie šeimą, apie savęs kaip moters vertę atgręžia nefasadinę gyvenimo pusę.Marijus, romano herojės neapolietės Olgos vyras, namus palieka tada, kai iš pažiūros viskas teka įprasta vaga. Tiesiog išeina. Šoko ištikta moteris pamažu ima skęsti depresijos ir neapykantos liūne, apleidžia vaikus ir šunį, nebesiorientuoja tikrovėje ir po truputį virsta išprotėjusia vyro palikta „vargšele“ iš savo vaikystės kvartalo.Visas jos gyvenimas šeimoje buvo savų poreikių ir jausmų tramdymas. Neištarti, nutylėti žodžiai. Jokių riksmų. Jokių priekaištų. Visada patogi vyrui ir vaikams.Gal atsipeikėti ir įsiklausyti į tų neištartų žodžių tylą ji turėjo anksčiau? Kokias frazes anuomet nutylėjo, kad ištartų visai kitas? Ko ir kiek jie abu atsisakė per savo bendrą gyvenimą? Kas iš tiesų juodu siejo?

„Turiu vėl išmokti ramaus žingsnio kaip žmogus, žinąs, kur eina ir kodėl.“ Romanas pamažu veda skaitytoją šia kryptimi – į savęs atgavimą, herojė vėl ima semtis ryžto ir jėgos iš savęs pačios, nes gyvenimas, geriau pagalvojus, viso labo ir yra „džiaugsmo pliūpsnis, skausmo dūris, smarkus malonumas, po oda tvinksinčios venos, nėra kitų tikrų dalykų, kuriuos būtų galima papasakoti“.Niršus, galingas šios autorės balsas – retas dalykas šiuolaikinėje literatūroje. The New York TimesRomaną perskaičiau per vieną dieną, priversta tolydžio išnerti ir įkvėpti tarytum plaukikė. „Apleisties dienos“  – fenomenalus kūrinys.

Alice Sebold, „Numylėtieji kaulai“ autorė

Jis drąsiai mylėjo ir už tai buvo nuteistas mirti.

1943-ieji, Luizianos valstija. Aštuoniolikmetis Vilis Džonsas pro vienutės langą žvelgia į tyliai besileidžiančią saulę. Tai paskutinis jo saulėlydis. Vidurnaktį Viliui bus įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimą, kurio nepadarė. Juodaodis vaikinas kaltinamas išprievartavęs baltąją, kuri vėliau nusižudė. Nors yra netikinčių Vilio kalte, dauguma miesto gyventojų mano, kad meilė tarp skirtingų rasių jaunuolių neįmanoma, ir trokšta keršto. Vilis stojiškai priima savo likimą neklausdamas kodėl, tik visu kūnu bando pajusti po truputį blėstantį pasaulį.

Su kiekvienu širdies dūžiu artėjant lemiamai akimirkai, vieni miestelėnai nekantriai laukia šiurpaus reginio, o kiti vis labiau abejoja tyrų akių jaunuolio kaltumu ir vis aiškiau suvokia, kad galimybė ką nors pakeisti prilygtų stebuklui.

Kaleidoskopiškame, tikrais faktais paremtame romane be galo jautriai atskleidžiami su šia istorija susijusių žmonių gyvenimai ir sopuliai. Autorė atvirai, subtiliai ir poetiškai apžvelgia meilės, rasizmo, mirties bausmės, netekties temas, kelia klausimus, kas yra teisingumas, žmogiškumas, atleidimas. Taip sukuriamas pulsuojantis daugiasluoksnis pasakojimas, aprėpiantis žmogaus, bendruomenės, istorinio laikotarpio esmę ir didžiuosius skaudulius.

„Skausmingai gražus grynuolis.“
Michael Knight

„Virtuoziškas kūrinys.“
Geoffrey Wolff

„Kvapą gniaužiantis, paveikus ir aktualus mūsų dienomis.“
Bookreporter

„Įžvalgus ir kupinas gailestingumo.“
Andrew Solomon

Elizabeth H. Winthrop (g. 1979, Niujorke) – amerikiečių rašytoja, aukštąjį išsilavinimą įgijo Harvardo universitete. „Paskutinė malonė“ – ketvirta autorės knyga, laikoma svarbiausiu iki šiol jos sukurtu kūriniu.

Gimtajame detektyvo Fabiano Risko miestelyje įvykdyta kraupi žmogžudystė: iš išorės užremtame mokyklos darbų kabinete rastas mirtinai nukraujavusio vyro kūnas nukapotomis plaštakomis.

Policijos tyrėjai įsitikinę, kad tai smulkmeniškai suplanuotas kerštas. Tačiau kas ir kodėl galėjo trokšti susidoroti su ramiai miestelio mokykloje dailide dirbusiu Jorgenu Polsonu? Vienintelė aiški užuomina – nusikaltimo vietoje palikta devintos klasės mokinių nuotrauka. Vienas veidas joje jau užbrauktas – tai ką tik įvykdytos žmogžudystės auka.

Vadovaudamasis nuojauta ir vis ryškiau iškylančiais mokyklos prisiminimais, Fabianas Riskas imasi tyrimo. Tačiau detektyvą skubėti verčia ne tik profesinė pareiga: nuotraukoje – ir jo paties veidas.

„Prikaustantis kaip Jo Nesbø, tamsus kaip Stiegas Larssonas.“
Tony Parsons

„Kaip nuodėmė, kuriai neįmanoma atsispirti.“
Irish Independent

„Nauja žvaigždė Švedijos detektyvų padangėje.“
Daily Mail


Stefan Ahnhem (Stefanas Ahnhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. „Beveidės aukos“ – debiutinis romanas, kuriuo skaitytojams pristatomas nepailstantis, kartais karštligiškas ir netikėtų sprendimų ieškantis detektyvas Fabianas Riskas.

Pilies šešėliuose

Didžiosios Britanijos rašytojos Santos Montefiore knygos išverstos į 25 kalbas ir jų parduota daugiau nei 6 mln. tiražo. Lietuvių skaitytojams jau žinomi šios autorės romanai „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dėžutė su drugeliu“, „Bitininko duktė“, „Dvasių medis“, „Namas prie jūros“, „Prarastos meilės jūra“ ir kt.

Lukai Čanselorui – keturiasdešimt vieni ir jis ką tik suprato, kad jo gyvenimas tuščias. Visa, dėl ko vyras gyveno ir dirbo iki šiol, neturi prasmės. Prestižinis finansininko darbas, daugiau nei milijono metinis atlyginimas, gražuolės moterys – visa pabodę, kvaila ir nebeteikia pasitenkinimo. O dar nenusisekusi santuoka, tad jis beveik nepažįsta dviejų mažamečių savo dukrų.

Apsisprendęs keisti gyvenimą, Luka meta darbą ir išvyksta į tėvams priklausančią Montelimonės pilį Italijoje. Tačiau pasakiško grožio vieta ne tokia rami ir taikinga, kaip Luka tikisi. Pilyje nuolat šurmuliuoja iš visos Europos suvažiavę ekscentriški motinos svečiai, o draugiją jiems palaiko praeities šmėklos. Bendraudamas su svečiais ir vietiniais, Luka išgirsta apie keistą paslaptį. Ją aiškinantis ir bandant rasti atsakymus į rūpimus klausimus, vyro laukia netikėti atradimai, keisti likimo posūkiai ir akistata su savimi pačiu.

Paslaptingoje ir įtraukiančioje istorijoje susipina praeitis ir dabartis, netikėtumai ir paslaptys, artimųjų praradimo skausmas ir aistringi romantiški jausmai.

„Visiems, kurie yra praradę artimą žmogų, noriu pasakyti, kad išėjusieji visuomet yra šalia ir niekuomet mūsų neapleidžia. Jei galėtų kalbėti, jie mums pasakytų esantys laimingi ir džiaugiasi sugrįžę Namo.“

Santa Montefiore.

„Žadą atimanti veiksmo vieta, dėmesį prikaustanti istorija ir kvapą gniaužiantys jausmai – visa tai ir dar daugiau naujajame S. Montefiore romane.“

Staying In

Penki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera,mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone...Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicijapaleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla.Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytaspo žmogžudystės.Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia dideliovisuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė iryra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami.Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijoscentrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrusteismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėtiAlicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystęgaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelidesodebiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinistrileris. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžiojapainios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujoapgalvoti galimą įvykių baigtį.

„Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris.Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“

A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius

Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistrolaipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnįAmerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“(The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas,Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metusstudijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijosligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė irpaskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

Šįsyk Darkaus ir ištikimų jo draugų laukia viską nulemsianti svarbiausia kova!

Apsišaukėlei vabalų karalienei Lukrecijai Kater ir vėl pavyko pasprukti. Tik šįsyk ji išskrido su genialiuoju mokslininku Bartolomėjumi Katlu. Piktadarė toliau rezga planus pavergti pasaulį, o Darkaus tėtis yra priverstas jai talkinti.

Tačiau Darkus taip lengvai nepasiduos – jis žino, kad tėtis viską daro ne savo noru ir iš tikro tik stengiasi sutrukdyti Lukrecijai Kater. Todėl su ištikimais draugais – Virdžinija, Bertoltu, dėde Maksu ir nuostabiaisiais vabalais – Darkus pasiryžęs leistis į net pačius sunkiausius išbandymus, kad išgelbėtų Bartolomėjų ir visą pasaulį nuo mirtinai pavojingo piktadarės plano.

Tai jau trečioji ir paskutinė „Vabalų“ trilogijos dalis. Ši knyga skaitytojus pakvies ne tik įsilieti į nenutrūkstantį nuotykių srautą, bet ir panardins į kvapą gniaužiantį vabalų gyvenimą, parodys, kaip svarbu rūpintis mylimais žmonėmis ir mus supančiu pasauliu.

„Stulbinanti trilogijos pabaiga įsimins ilgam!“
Guardian

M. G. Leonard (g. 1974) Londono karališkajame koledže baigė Šekspyro kūrybos studijas. Karjerą pradėjusi muzikos industrijoje ir mokiusis aktorystės meno, vėliau nusprendė siekti rašytojos karjeros. Pirmoji trilogijos dalis „Vabalų berniukas“ lietuviškai išleista 2017 m., antroji, „Vabalų karalienė“, pasirodė 2018-aisiais.

Skirta nuo 8 iki 12 metų vaikams.

Geriausias „Goodreads“ 2017 m. romanas!

„Taisyklių bėda ta, kad jos rodo teisingą ir neteisingą kelią. O juk dažniausiai egzistuoja tiesiog keliai ir nė vienas iš jų nėra absoliučiai teisingas arba neteisingas.“

Tobulame Klivlando priemiestyje Šeiker Haitse gyvena tobulos šeimos. Jie kasryt prabangiais automobiliais pajuda į savo sėkmingus darbus, o grįžę vaikus pabučiuoja į kaktą, kepa kvapnius sausainius ir pjauna visad vešlią žolę. Visi čia laimingi. Ypač Elena Ričardson – keturių vaikų mama, darbšti vietinio laikraščio reporterė ir įstabaus namo šeimininkė, – kuri besąlygiškai laikosi visų priemiesčio gyvenimo taisyklių.
Bet vieną dieną į Ričardsonų šeimos nuomojamą butą įsikrausto laisvų pažiūrų fotomenininkė Mija su penkiolikmete dukra Perla. Tik mama ir dukra. Nenuostabu, kad jos greitai susilaukia dėmesio: Mija ir Perla tarsi atveria ilgai slėptą prarają idiliškame priemiesčio pasaulyje, parodo kitą, gyvenimo be taisyklių, pusę. Laisva ir paslaptinga Perla netrukus krenta į akį jaunesniajam Ričardsonų sūnui Mudžiui, ir dviejų, iš pažiūros nesuderinamų, šeimų gyvenimai susipina negrįžtamai.

„Psichologinis romanas apie motinystės galią, jaunos meilės karštligiškumą ir beribio tobulumo pavojų.“
Reese Witherspoon

„Sąmojinga, išmintinga ir jautri. Ši knyga – tikras lobis!“
Paula Hawkins

„Ng lūpomis skleidžiasi tūkstančių gyvenimų patirtis.“
„Harper`s Bazaar“

Celeste Ng (Selestė Ng, g. 1980) – kinų kilmės amerikietė. Gimė Pitsburge, būdama dešimties su visa šeima išsikraustė į Šeiker Haitsą Ohajuje. Būtent ši vieta ją įkvėpė parašyti didelės sėkmės sulaukusį romaną „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“, pagal kurį netrukus bus sukurtas ir 8 dalių mini serialas. „People“, „Washington Post“, „Bustle“, „Esquire“, „GQ“, „Entertainment Weekly“, „Amazon“, „Barnes&Noble“, „Goodreads“, „Kirkus Reviews“ ir daugybė kitų leidinių romaną paskelbė populiariausia 2017 m. knyga.

Vaizdingas ir subtiliai jaudinantis pasakojimas apie nenumaldomą troškimą gyventi, uždraustą meilę ir pastangas pabėgti nuo bado bei karo, apie skirtingų religinių krypčių susidūrimą ir islamo fundamentalistų kovą su vynu, muzika, šokiu, poezija bei joje glūdinčiomis tiesomis.

Po tėvo mirties tarp jo asmeninių daiktų aptiktas senovinis rankraštis tarsi perkelia pasakotoją į 1722 metų Iraną. Kelis amžius valdžiusi persų Safavidų dinastija pavertė savo sostinę Isfahaną gražiausiu pasaulyje miestu, jų palankumo siekė net turtingiausios Europos karalystės. Tačiau ilgainiui šacho galybei sumenkus prie miesto vartų stovinti laukinių afganų kariuomenė grasina jį užimti ir sunaikinti. Rankraštyje pasakojama apie didžiojo Isfahano kaligrafo – seno sufijaus ir mistiko, dailiai perrašiusio didžiojo poeto Rumi veikalą, – vaikaitį Alahiarą. Mieste tikėjimo dogmas griežtai prižiūrintiems muloms Rumi knyga yra toks pat erezijos šaltinis kaip ir nedidelis kilimas, kuriame išausta pusnuogė moteris – prancūzė Mari Petit. Visi Isfahano vyrai dėl šio paveikslo eina iš proto, legendos apie jį audrina ir bręstančio Alahiaro vaizduotę. Afganų apgulčiai užsitęsus ir pasibaigus maisto atsargoms mieste prasideda badmetis, žudynės tampa įprastiniu kasdienio gyvenimo elementu. Tačiau Alahiaras net ir sunkiausiomis akimirkomis išsaugo žmoniškumo kibirkštį. Jaunuolio širdyje liepsnojanti meilė neleidžia jam pasiduoti ir įkvepia jėgų kovai dėl išlikimo iki paskutinio atodūsio.Amiras Hassanas Cheheltanas gimė Irano sostinėje Teherane, bet savo kūryba užsitraukęs režimo nemalonę su šeima persikėlė į Italiją. Nuo 2009 m. jau penkios jo knygos pasaulį išvydo vokiečių kalba. Paskutinio savo romano jis net nemėgino išleisti Irane, nes žinojo, kad dėl kūrinyje atskleidžiamo šiitų ir sunitų religinio konflikto bei meniškai nutapytų drąsių meilės scenų neišvengs cenzūros arba paprasčiausiai negaus leidimo.

Ar gyvenime jaučiate atotrūkį tarp savo lūkesčių ir tikrovės?Labai tikėtina, kad taip. Ir tai skaudina. Atotrūkis gali būti tarsi siauras plyšelis arba didumo sulig gilia praraja, tačiau kaip tik jis, ko gero, yra pagrindinė daugelio žmonių skausmo ir nepasitenkinimo priežastis. Kad ir kas šiuo metu jus kankina, skaudina arba trukdo susikurti tokį gyvenimą, kokio trokštate, nepasitenkinimo šaltinio reikėtų ieškoti šiame atotrūkyje.O jeigu pasakytumėte F**k it mintims apie tai, koks jūsų gyvenimas turėtų būti, ir atrastumėte vidinę ramybę čia ir dabar, nepaisydami nieko? Šie žodžiai veiksmingiau nei bet kokia piliulė viską sustatys į savo vietas ir nuims nuo jūsų pečių skausmo ir nepasitenkinimo naštą.Vesdamas seminarus mokymų stovyklose F**k it žodžio meistras Johnas C. Parkinas suvokė, kad norint panaikinti atotrūkį tarp savo lūkesčių ir tikrovės nereikia nei stengtis pasikeisti patiems ar pakeisti pasaulį, nei mokytis vidinės ramybės įgijimo paslapčių – pakanka tiesiog ištarti F**k it ir pajausti vidinę ramybę čia ir dabar, tokiame gyvenime, koks jis yra.Įgyti vidinę ramybę nebūtinai reiškia tiesiog nusiraminti ir toli gražu ne tapti pasyviems; tai reiškia priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis.Tai radikalus pasiryžimas, galintis radikaliai pakeisti jūsų požiūrį į gyvenimą, koks jis yra čia ir dabar.

Johnas C. Parkinas yra geriausiai parduodamų F**k it knygų autorius. Anglikonų dvasininkų sūnus Johnas suprato, kad žodžiai F**k it turi tokią pat galią kaip ir Rytų dvasinės praktikos, kurias studijavo 20 metų. Pasakęs F**k it puikiai apmokamam darbui Londone, jis su žmona Gaia ir dvyniais sūnumis išvažiavo į Italiją, ten įvairiose vaizdingose vietovėse rengia garsiuosius F**k it mokymus. www.thefuckitlife.com

„Kiekvienas gali prisitaikyti F**K IT požiūrį.“ THE TIMESF**K IT KNYGŲ PARDUOTA 600 000 egz.

Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė, – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes.
Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras.

„Hitchcocko filmo vertas siužetas.“
Joyce Carol Oates

„Svaiginanti, nuodėmių persmelkta atmosfera ir nuolat tvyranti įtampa – pataikyta į visas skambiausias natas!“
New York Times

„Lyg saldus uždraustas vaisius karčia luobele.“
Wall Street Journal

Christine Mangan (Kristyn Mangan) Airijos valstybiniame universitete įgijo literatūros mokslų daktarės laipsnį. Apie dviejų draugių įtemptą draugystę Maroke 1950-aisiais pasakojantis debiutinis autorės romanas „Naktis virš Tanžero“ netruko patekti į geidžiamiausių 2018 m. knygų sąrašus.

Rašytojos, moters, motinos, žmonos memuarai apie kovą su krūties vėžiu ir neblėstantį gyvenimo džiaugsmą.

Rašytojai Ninai Riggs buvo vos trisdešimt septyneri, kai jai diagnozavo krūties vėžį – viskas prasidėjo nuo vienos nedidelės dėmelės. Vos per vienus metus dviejų berniukų mama ir savo geriausio draugo žmona sulaukė gniuždančios žinios – jos vėžys nepagydomas.

Tyrinėdama moteriškumą, motinystę, santuoką, draugystę, nuolat prisimindama savo proprosenelio R. W. Emersono išmintį, nuoširdžiuose ir asmeniškuose atsiminimuose Nina Riggs kelia mums visiems svarbius klausimus. Kas suteikia gyvenimui prasmę, kai skirtas laikas ima sekti? Kaip su meile ir atvirumu pasauliui priimti didelius ir mažus gyvenimo iššūkius? Kaip parengti savo artimuosius įvykiui, kuris nulems jų likusį gyvenimą? Kokį atsiminimą apie save norime išsaugoti?

Nepriekaištingai parašyta, nuginkluojanti puikiu humoro jausmu, jaudinanti „Šviesi valanda“ kalba apie tai, kaip reikia džiaugtis kiekviena diena, net kai tuo džiaugsmu tenka dalintis su į nugarą kvėpuojančia mirtimi, apie literatūrą, kuri gelbsti sunkiomis akimirkomis ir tampa tam tikra maldos forma, apie tai, kai žiūrėdamas mirčiai tiesiai į akis gali pasakyti: „O dabar bus taip, kaip noriu aš.“ Nina ragina gyvenimą semti pilnomis saujomis ir iš akiračio nepamesti to, dėl ko mes išliekame žmonėmis: meilės, meno ir nuoširdžių žodžių esantiems šalia.

„Trykšta gyvybe ir išmintimi, – nors ir nuo bedugnės krašto.“
Dr. Lucy Kalanithi

„Tiesiog pribloškia, kiek ši moteris, kovojanti už savo gyvybę, turi emocinio sąmoningumo ir talento visa tai suguldyti į knygą. Nepamirštamas kūrinys.“
Kelly Corrigan

„Prirašyta gausybė knygų apie mirtį, bet Nina Riggs, mirštanti moteris, savo knygoje jums papasakos apie gyvenimą.“
New York Times Book Review

Nina Riggs (Nina Rigs, 1977-2017) – amerikiečių poetė ir eseistė. 2004 m. įgijo poezijos magistro laipsnį, 2009 m. išleido poezijos knygą „Lucky, Lucky“. Savo tinklaraštyje „Įtartinas kraštas“ (angl. „Suspicious Country“) ji rašė apie gyvenimą metastazavus krūties vėžiui; jos tekstai spausdinti „Washington Post“ ir „New York Times“. Nina gyveno su savo vyru, sūnumis ir šunimis Grinsbore, Šiaurės Karolinoje.

„Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos.“

Netolima ateitis. Gileado respublika.
Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis.
Bet dabar visa tai jau praeitis.

„Itin aktualus šiandien, kai daug kur pasaulyje vis dar gaji mizoginija.“
Guardian

„Jaudinantis, vaizdingas ir gąsdinantis. Viliuosi, kad ne pranašiškas.“
Conor Cruise O'Brien

„Nepriekaištingai nušviečia tamsiausius politikos ir skirtingų lyčių tarpusavio ryšius.“
Washington Post Book World

„Sunku patikėti, kad, praėjus daugiau kaip 30 metų po sukūrimo, šis pasakojimas išlieka toks svarbus mūsų gyvenamam laikui.“
Independent

Margaret Atwood (Margareta Etvud, gim. 1939) – viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Atwood yra gavusi ne vieną literatūros apdovanojimą, o 2000 m. už romaną „Aklasis žudikas“ pelnė prestižinę „Man Booker“ premiją. „Tarnaitės pasakojimas“, pirmąkart pasirodęs 1985 m., laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių. Romanas, nominuotas „Man Booker“ premijai ir apdovanotas daugeliu kitų literatūros premijų, kritikų lyginamas su George'o Orwello „1984-aisiais“. Pagal „Tarnaitės pasakojimą“ sukurtas visame pasaulyje pripažinimo sulaukęs to paties pavadinimo serialas (2017).

Prieš beveik dvejus metus geriausia Džoanos draugė Džoselina sėkmingai aplink mažąjį pirštelį apvyniojo seksualų turtuolį Breideną Karmaiklą, o Džo sąskaitoje – tik sudaužyta širdis ir nieko gero nedavę santykiai su daugybe savimylų.

Džo šiek tiek pavydi Džoselinai, bet jaučia, kad neseniai sutiktas penkiolika metų vyresnis milijonierius Malkolmas – visų jos problemų sprendimas, malonios ir aprūpintos ateities garantas. Reikia tik pasistengti visko nesumauti.

Džoanai sekasi puikiai, iki jos akiratyje pasirodo Kemeronas – įžūlus, tiesmukas ir Džo atvirai priešiškas vyrukas. Kad ir kaip jis erzina Džo, ji pasiryžusi iškentėti šį nemalonų tipą ir pasiekti savo tikslą su Malkolmu. Tik kodėl kaskart, Kemeronui priėjus arčiau, kūnu nubėga tas iš proto varantis jaudinantis šiurpuliukas ir nutvilko nepaaiškinamas karštis?

„Škotijos atsakas knygai Penkiasdešimt pilkų atspalvių.“
Sunday Post

„Kokia kūną nuo aistrų verčianti lydytis knyga! Ir kaip jaudina herojės pastangos suprasti ir surasti savo tikrąjį „aš“.“
USA Today

„Vos tik pradėjusi skaityti, norėjau pasikabinti ant kaklo kortelę „Netrukdyti“, kad niekas nenutrauktų šio jaudinančio malonumo.“
Fiction Vixen Book Reviews

Samatha Young (Samanta Jang, g. 1986) – neįtikėtinu greičiu į „New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ aukštumas užkopusi autorė iš Škotijos. Tai jau antroji lietuviškai išleista autorės knyga, tęsianti pirmojoje („Pavojingi žaidimai“, 2018) pristatytų herojų meilės istorijas ir vaizduotę kaitinančias aistras.

„New York Times“ bestseleris Nr. 1!

Vieną rytą Ančiukas ir Žąsiukas pievoje randa neregėtą kiaušinį. Tačiau laimikis vienas, o draugų – du! Tad kuriam iš jų atiteks šis netikėtas radinys? Po gausybės grumtynių, ginčų ir įrodinėjimų du linksmi draugai ne tik supranta, kad kiaušiniu geriausia rūpintis kartu, bet ir sužino didžiąją savo radinio paslaptį!

Ši knygelė skirta 4-8 metų vaikams, kurie nori pradėti mokytis skaityti arba jau mėgina skaityti patys. Ančiuko ir Žąsiuko nuotykiai su-skie-me-nuo-ti, kad vaikai, atpažindami raides ir tardami garsus, visą istoriją galėtų perskaityti savo jėgomis!

AR HARIS HŪLĖ SUGRĮŠ?

Serijinis žudikas mėgaujasi keršto skoniu. Jis renkasi, kankina ir žudo Oslo policijos pareigūnus būtent ankstesnių jų tirtų, bet taip ir neišaiškintų nusikaltimų vietose. Suburtai tyrėjų grupei tikrai nepakenktų Hario Hūlės įžvalgos ir nestandartinis mąstymas. Daug metų šis detektyvas praleido didžiausių Osle kriminalinių nusikaltimų tyrimų sūkury. Jo genialiai išsiugdyta nuovoka ir intuicija, visapusiškas atsidavimas darbui leido išsaugoti begalę gyvybių. O dabar, kai policininkų žudiko alkis nenumaldomai auga ir sukelia vis didesnę įtampą miesto taryboje bei žiniasklaidoje, Haris Hūlė negali padėti.

Vienoje Oslo ligoninės palatoje gulinčio ligonio būklė kritinė – jis ištiktas komos. Paciento duomenys įslaptinti, o visiškai izoliuotą palatą saugo policija...


„Pragariškas trileris… Šioje velniško siužeto istorijoje, pakišdamas vis naują aštrų posūkį, Nesbø sumaniai žaidžia su skaitytoju ir, mums nerimaujant dėl Hario, staiga šiurpiai šokiruodamas visiškai pakeičia pasakojimo kryptį.
Pasakojimas – išradingas, bet šitaip įtraukia pirmiausia todėl, kad po devynių ankstesnių ciklo romanų esame užmezgę tvirtus ryšius su herojais ir nenorime matyti, kaip su jais žaidžiama. O Nesbø čia žaidžia su visais, ypač su skaitytojais, tačiau iš pradžių norėję pykti pabaigoje prašome dar.“
Booklist Starred Review

„Legendine tapusi tamsių ir intriguojančių Nesbø trilerių apie detektyvą Harį Hūlę serija žavi skaitytojus kaskart ryškesniu herojumi, kuris „Bręstančio blogio“ stiliumi pamažu virsta antiherojumi.“
Chicago Tribune


Skaitant šį nervus tąsantį trilerį šiurpuliukai garantuoti.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.

ANTRASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Norvegijos ambasadorius Tailande randamas negyvas Bankoko viešnamy. Inspektorius Haris Hūlė išsiunčiamas iš Oslo pasirūpinti, kad skandalingo fakto aplinkybės neiškiltų aikštėn.

Tačiau atvykęs į įvykio vietą jis pamato, jog tai anaiptol ne atsitiktinė, įprasta žmogžudystė. Jos priežastys glūdi gerokai giliau, nei regi akis, ir veda kur kas toliau, nei apsilaupiusios viešnamio sienos. Kitaip tariant, Hūlė supranta, kad kiekvienam tarakonui, šmirinėjančiam viešbučio kambary, tenka šimtai kitų, besislepiančių už pastato sienų. Supamas niekad nenutylančio eismo triukšmo Hūlė klaidžioja Bankoko gatvėmis – mirga „go-go“ barai, mainosi šventyklos, svaigina opijaus rūsiai – ir stengiasi iš paskirų dalelių sulipdyti ambasadoriaus gyvenimo bei mirties istoriją. Nors niekas jo neprašė ir niekas to nenori – net pats Haris.

„Kūrinio pasaulis tamsus ir šaltas, kaip ir dera pagal šiaurietiškojo noir žanro taisykles – toks pats, kaip ir žmogaus širdis. Tačiau svarbiausia – magija, kurią Nesbø kuria, žaisdamas šiomis taisyklėmis…“

Chicago Tribune

„Autoriaus valia personažui atsidūrus visiškai ne norvegiškoje aplinkoje, pasirodo, kad vaizdingai perteikta slogi Bankoko ir Tailando nuotaika – tai natūrali Hario Hūlės būsena.“

The Independent

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Tarakonai – tai antrasis ryškus Hūlės pasirodymas, kurio istorija tęsiasi „Baltų lankų“ išleistuose kriminaliniuose romanuose „Šikšnosparnis“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Gelbėtojas“, „Sniego Senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“ ir naujausioje serijos knygoje „Peilis“.

RYŠKUS PIRMASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS PASIRODYMAS.

Haris Hūlė Norvegijos policijos išsiunčiamas į Australiją stebėti, kaip vyksta nužudymo bylos tyrimas. Auka – dvidešimt trejų metų norvegė televizijos įžymybė. Nors Hūlei griežtai nurodyta nesikišti į kolegų darbą, jis ne iš tų, kurie stebi veiksmą iš paskutinių eilių. Ieškodamas bent menkiausios užuominos Haris susibičiuliauja su vienu bylai vadovaujančiu detektyvu. Ką juodu užčiuopia – tėra tik pradžia virtinėje neišaiškintų žmogžudysčių. Jiems vis giliau kapstant ir artėjant prie žudiko, Haris ima baimintis, kad nė vienas, kuris prisideda prie šios bylos tyrimo, nėra saugus.


„Parašyta su naujoko užsidegimu. Ši istorija persmelkta ne tik vietos, kurioje buvo rašoma, dvasios, bet ir mano paties gyvenimo. Visai neseniai skaitydamas romaną per radiją išsigandau, kiek daug klaidų kaip jaunas rašytojas padariau, tačiau mane apstulbino kūrinio šviežumas ir drąsa.“
Jo Nesbø

„Šikšnosparnis užpildo ankstyvąsias Hūlės istorijos spragas – tikriausiai daugumos jo gerbėjų neapleido klausimas, kaip jis tapo tokia iškankinta siela. Turėdamas neabejotiną gebėjimą užuosti mirtį, Hūlė žengia pirmuosius netvirtus žingsnius – eidamas šiuo keliu jis taps personažu, kuriam neatsispirs joks trilerių gerbėjas.“
Yorkshire Evening Post


Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Raudongurklė“ (norvegų k. pasirodė 2000 m.), „Nemezidė“ (norvegų k. pasirodė 2002 m.), „Pentagrama“ (norvegų k. pasirodė 2003 m.), „Gelbėtojas“ (norvegų k. pasirodė 2005 m.), „Sniego Senis“ (norvegų k. pasirodė 2007 m.), „Šarvuota širdis“ (norvegų k. pasirodė 2009 m.), „Vaiduoklis“ (norvegų k. pasirodė 2011 m.). 

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.

„– Pasek man pasaką.
– Kai buvau jauna Kuboje...“

Havana, 1959 metai. Fideliui Castrui užėmus valdžią, visa Elisos Perez šeima priversta palikti per kelias kartas puoselėtą ištaigingą gyvenimą Kuboje ir sprukti į JAV. Pasimetę ir netekę įprasta vaga tekėjusio gyvenimo, su savimi jie išsineša didžiausią turtą – niekad neišblėsiančius prisiminimus.

Majamis, 2017 metai. Marisolė užaugo klausydamasi nesibaigiančių senelės Elisos pasakojimų apie Kubą: apie pokyliuose besisukančias poras, ugningas muzikantų dainas ir svajingai į vandenyną besileidžiančią saulę. Jos vaizduotė metų metus kūrė savitą Havanos paveikslą. Dabar, kai senelė mirė, Marisolė privalo įvykdyti paskutinį jos norą – išbarstyti jos pelenus gimtojoje žemėje. Merginos laukia kelionė į išsvajotą kraštą ir vis dar gyvą šeimos praeitį.

Persmelkta žaižaruojančių Kubos spalvų ir odon besismelkiančių kvapų, ši istorija atskleidžia ne tik dešimtmečiais saugotas šeimos paslaptis, bet ir klausia, ką reiškia priklausyti, kaip šeimos tradicijų valdomoje kasdienybėje rasti savo kelią ir visa, kas gyvenime nutinka, priimti atvira širdimi.

„Nuostabus pasakojimas, kupinas uždraustų aistrų, šeimos paslapčių, drąsos ir besąlygiško pasiaukojimo.“
Reese Witherspoon

„Užburiantis priminimas, kad pasaulyje nieko nėra brangiau už šeimą, meilę ir viltį.“
„FIRST for Women Magazine“

„Pasakojimas gražus kaip pati Kuba!“
Jennifer Robson

Chanel Cleeton (Šanel Klyton) gimė Floridoje, JAV, Kubos išeivių šeimoje. Politikos ir istorijos žinias gilino Didžiojoje Britanijoje, Tarptautiniame Amerikos universitete Londone, ir Pietų Karolinos teisės universitete. Didžiausias jos pomėgis – kelionės, kurių įspūdžiai nugula į gyvybingus tekstus. Romanas „Kitais metais Havanoje“ 2018 m. įtrauktas į Reese Witherspoon knygų klubo sąrašą.

Centrinės Airijos lygumos, 1859-ieji. Anglų slaugė Libė Rait paskiriama į mažytį kaimelį tirti, vietinių žodžiais tariant, medicinos anomalijos ar stebuklo. Žmonės kalba, kad vienuolikmetė Ana O'Donel jau keturi mėnesiai gyvena neimdama nė kąsnio į burną ir yra sveikutėlė: jos gyvybę paslaptingai palaiko kažkokios nematomos jėgos. Slaugės užduotis – ištisą parą nenuleisti nuo badaujančiosios akių ir atskleisti tiesą.

Libė įsitikinusi, kad mergaitę ir jos šeimą valdo tamsybė ir prietarai, ir tikisi per kelias dienas atskleisti apgavystę. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžia su Ana, tuo aiškiau supranta, kad jos pačios įsitikinimai apie mergaitę, airius ir pačią save yra klaidingi. Kas iš tikrųjų yra Ana – apsimetėlė ar gyvas stebuklo įrodymas? O galbūt Libei tiesiai prieš akis skleidžiasi kažkas daug pikčiau?

Įkvėptas tikrų istorijų apie „badaujančias mergaites“, užfiksuotų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo XVI iki XX a., „Stebuklas“ – tai stulbinamas, mintis jaukiantis pasakojimas apie artimą ryšį tarp žmonių iš visiškai skirtingų pasaulių, apie meilės ir piktybės kovą. Tai tikras mūsų įsitikinimų, kas iš tiesų teikia atgaivą kūnui ir sielai, išbandymas.

„Kibirkščiuojančios įtampos istorinis romanas apie galią naikinti.“
Stephen King

„Romane keliami itin drąsūs klausimai apie tai, kiek toli galima žengti, kad įrodytum savo tikėjimą.“
Publishers Weekly

„Pasakojimas, peržengiantis suvokimo ribas ir veriantis širdį.“
New York Times

Emma Donoghue (Ema Donohju, g. 1969 Dubline) – airių rašytoja. Kembridžo universitete įgijo daktaro laipsnį už disertaciją apie XVIII a. anglų grožinę literatūrą. Jos romanas „Stebuklas“ pateko į tokių literatūros premijų kaip „Giller Prize“ ir „Shirley Jackson Award“ trumpuosius sąrašus ir akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių.

„Vergas“ – bestseleriu tapusi Anando Dílvaro knyga, pasaulyje nupirkta daugiau nei milijonas jos egzempliorių.

Pagrindinis knygos herojus po šiurpios avarijos jau aštuonis mėnesius nugrimzdęs į komą. Jis visiškai paralyžiuotas, tačiau mato ir girdi, kaip medikai ruošiasi atjungti gyvybę palaikančią įrangą ir parduoti jo organus. Klausydamasis savo vidinio balso jaunas vyras pamažu suvokia, kad buvo tapęs vergu: atsakomybės stoka, malonumų vaikymasis, svaigalai ir beprotiški poelgiai neišmokė jo, kad gyvenimą reikia branginti.„Vergas“ mus ragina pabusti iš komos ir džiaugtis kiekviena diena.

Tai knyga, kurią verta skaityti ne kartą. Jos kalba žavi paprastumu ir tikrumu. Turbūt kiekvienas iš mūsų kada nors yra buvęs ar tebėra savo problemų, baimių ir kalčių vergas. Autorius lengvai ir grakščiai vedžioja mus žmogaus pasąmonės labirintais, kuriuose galime atrasti savąjį „aš“, nors, atrodo, išgirstame jį tik tada, kai mūsų galimybės keisti save ir savo gyvenimą būna išsemtos.Knygos herojus – tai kiekvienas iš mūsų. Bėgdami nuo tikrovės, atsižadėdami dabarties ir gyvendami lūkesčiais prarandame gebėjimą džiaugtis. Ir tik netekę įvertiname tai, ką turėjome.Ši knyga jums, mielas skaitytojau, neleis atsikvėpti – paėmę ją į rankas, neįstengsite atsitraukti.Tai poema gyvenimui.Dr. Hektoras Salama Penhosas, Amerikos geštalto universiteto rektorius

Pasauliniu bestseleriu „Aš keliauju viena“ debiutavęs, naujosios kartos rašytoju pramintas ir lyginamas su tokiais grandais kaip Jo Nesbø, Samuel Bjørk grįžta su nauju dėmesį kaustančiu psichologiniu trileriu „Pelėda medžioja naktį“. 2015 m. knyga  buvo nominuota Norvegijos knygų premijai. Miške, plunksnų pataluose tarp pentagramos forma sustatytų žvakių randama negyva paauglė, prieš tris mėnesius dingusi iš našlaičių namų. Detektyvė Mia Kriuger iš karto įtaria ritualinę žmogžudystę. Tačiau vis dar kamuojama minčių apie savižudybę ji vargiai gali susitelkti tyrimui.Dėl įkalčių trūkumo tyrimas nejuda iš vietos. Lyg iš niekur atsiradęs paslaptingasis kompiuterių genijus įneša dar daugiau sumaišties. Jo parodytame vaizdo įraše – prieš mirtį nufilmuota mergina, o šešėly išnyra mirties paukščio – pelėdos – siluetas...Ar pavyks detektyvei Miai Kriuger įveikti vidinius demonus ir susikaupti tyrimui? Kas ta paslaptinga figūra, matoma šešėlyje? Ar jie suspės viską išnarplioti, kol pelėda nepasirinko naujos aukos?

„Sukrečiantis detektyvas! <…> Jeigu ieškai nežinomybės ar netikrumo šaltais rudens vakarais, ši knyga kaip tik tau!“ – Tine Sundal tinklaraštis