Knygos

Ledi leidžiasi į keršto misiją...

Ledi Hana Stirs turi ne vieną priežastį bjaurėtis Rosu Džeimsonu. Šis skandalingas pasileidėlis užgrobė jos namus ir yra atsakingas už jos brolio mirtį!

Pasiryžusi poną Džeimsoną pričiupti Hana užsimaskuoja ir įsidarbina jo namuose ekonome. Deja, nenaudėlis šeimininkas labai viliojantis. Neilgai trukus Hana nustoja  rinkti įrodymus prieš jį, nes patenka į netikėtą padėtį... Ji iš visos širdies įsimyli!

 Tai nepakartojama autorės, pelniusios ROMANCE WRITERS OF AMERICA asociacijos RITA apdovanojimą, meilės istorija

Kas tas kapitonas Haris Fantonas?

Vyras, prisiekęs niekada nevesti.

Džulijana kartu su motina atvyksta į Londoną ir apsistoja prabangiuose mokyklos laikų draugės ir jos vyro namuose. Čia ją pradeda persekioti skandalai ir vis garsiau skambančios kalbos apie jos gėdingą kilmę. Džulijanos mama, atrodo, žino šeimos paslaptį, bet laiko užgniaužusi giliai širdyje.

Lyg bėdų ir paslapčių būtų maža, pasirodo kapitonas Haris Fantonas. „Koks arogantiškas ir nemandagus vyras! – vos išvydusi Harį, nusprendžia Džulijana. – Aš tikrai neįsimylėsiu jo tik dėl žavios šypsenos!“ Ji juk ne kartą įrodė, kokia stipri ir bebaimė gali būti! 

Tačiau kiekvienąsyk, vos žmonės ima kalbėti apie Džulijanos skandalingą šeimą, šis vyras drąsiai gina merginos reputaciją. Galbūt bejausmis moterų gundytojas iš tiesų yra visai kitoks, nei ji manė...

–       Ar matai žvaigždes? Kaip ilgai jos šviečia danguje?

–       Nežinau. 

–       Ir kaip ilgai jos švies ateityje?

–       Nežinau, turbūt labai ilgai. 

–       Mylėsiu tave net ir tada, kai jų ten nebebus. 

Šeimai suvienyti reikia kantrybės, šiek tiek humoro jausmo ir daug meilės... 

Nelengva mėgautis gyvenimu, kai neturi artimųjų, tik praeitį, kurios nė nenori prisiminti. Tačiau Kelė Smit, netikėtai sužinojusi apie brolį, turtingoje ir privilegijuotoje aplinkoje užaugusį Malkolmą, ir seserį Kirą – dvylikametę, gyvenimo blaškytą gatvėje, nebežino ką ir galvoti...

Ji sutinka apsigyventi dideliame šeimos name ant Vašingtono ežero kranto kartu su ką tik atrastu broliu, seserimi ir seneliu, vildamasi, kad galbūt sulaukė progos pradėti gyvenimą iš naujo. Deja, nauja pradžia nieko gero nežada: Kelė ir Kira susidraugauja, tačiau negali apsiprasti prabangioje aplinkoje, o Malkolmas pasijunta taip, tarsi būtų svetimas savo paties namuose... Nedidelę įmonę pavertęs klestinčiu verslu Malkolmas neįstengia sugalvoti, kaip suartėti su seserimis. Prieraišumas tikrai nėra stiprioji jo savybė, bet... gražuolė barista padeda suprasti, kad širdyje yra taip, kaip ir prie šeimos stalo – visuomet atsiras vietos dar vienam.

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų. 

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami – vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“

Time Out

„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“

Daily Telegraph

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.

Metas įsipatoginti jaukiausiame kampelyje!

Trauk mėgstamus pieštukus ir flomasterius – metas kartu su Coco Wyo pasinerti į užburiantį meilybių spalvinimo pasaulį! Tavęs laukia net 45 ranka pieštos iliustracijos. „Cozy corner“ ir „Cozy cuties“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Sužeista moteris

„Mirksinčios patrulinio automobilio šviesos vis dar trukdo įžiūrėti jo bruožus – veidą vis iškreipia čia raudonis, čia mėlis, čia šešėliai. Mano akys vis dar apsunkusios nuo miego, ir visa situacija atrodo siurreali, lyg būčiau įstrigusi tarp sapno ir tikrovės.“

Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos, ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio. 

Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano... Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. Taip nedrąsiais žingsneliais Petra ima bandyti jųdviejų ribas: klausimai vis įžūlesni, atstumas tarp jos ir Seinto vis mažesnis, o sąžinės balsas vis tylesnis...

Realybė tampa nebeatsiejama nuo rašomos istorijos, o pernelyg įsijautęs Seintas, regis, nė neketina sustoti. Petra ima baimintis, kad šis nuotykis gali kainuoti kur kas daugiau nei tik bandyta išgelbėti reputacija. Jei laiku viskam nebus padėtas taškas. 

Per vėlu

„Pažvelgiu į jį – žiūri į mane su tokia šypsena, kad net skauda. Jis viskas, ko noriu, ir viskas, ko nereikia…“

Gyvenimas Slounos niekada nelepino, tad kai sutinka ja pasirūpinti pažadantį vaikiną, įsižiebia ne tik geresnio gyvenimo viltis, bet ir meilė. Tačiau laikui bėgant išryškėja tikrasis Eisos veidas: nesiliaujantys vakarėliai, įtartinos draugystės, nežinia iš kur atsirandantys pinigai ir nesibaigianti kontrolė. Slouna jaučiasi priklausoma nuo Eisos ne tik emociškai, bet ir fiziškai, – įkalinta savo pačios trokštoje pasakoje. Iki vieną dieną ispanų paskaitoje prie jos prisėda žavingas nepažįstamasis.

Karteris vykdo slaptą misiją ir jo taikinyje – universitete įsisukusio narkotikų tinklo galva Eisa. Karteriui tereikia įsilieti į gaują, o tada viską sugriaus iš vidaus. Tačiau šiam planui koją kiša pareigūno akį išsyk patraukusi nusikaltėlio mergina. Jis žino, kad jei bent mažuoju piršteliu prilies Slouną, Eisa jį pribaigs, ir misija žlugs. Tik laikytis atokiau nuo merginos Karteriui vis sunkiau. Ypač, kai ima jausti, kad tas iš proto varantis potraukis nėra vienpusis.

Įsibėgėjant tyrimui ir stiprėjant Slounos ir Karterio ryšiui, įtampa vis labiau auga. Jiedviem būtina rasti būdą ištrūkti iš Eisos gniaužtų – kol dar ne per vėlu.

Veritė (specialusis leidimas)

Išskirtinis leidimas su specialiu autorės kreipimusi į skaitytojus ir nauju intriguojančiu epilogu!

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o prie nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?.. 

Įvykis

1963-iaisiais, būdama dvidešimt trejų ir netekėjusi, Ani pasijunta nėščia. Tačiau kūdikio ji pasilikti negali. Prancūzijoje, kur tuo metu abortai draudžiami, ji mezgimo virbalu nesėkmingai bando nutraukti nėštumą. Paskui, apimta nevilties ir baimės, suranda nelegaliai abortus atliekančią moterį. Bet galiausiai, vos mirtinai nenukraujavusi, atsiduria ligoninėje. 

Šis tekstas užrašytas praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo jame aprašomo įvykio. Tai atsiminimais ir dienoraščio fragmentais paremtas pasakojimas apie traumą, Annie Ernaux nešiotą visus tuos metus. Ji atkakliai, su atida ir stojišku pasiryžimu išrašo savo patirtį, be gailesčio ją fiksuodama tarsi krištolas permatomais, taupiais sakiniais. Nelyg restauratorė ji sluoksnis po sluoksnio atidengia giliausias savo atminties kertes ir taip bando susitaikyti su vienu asmeniškiausių ir labiausiai sukrėtusių gyvenimo įvykių.

Paprasta aistra

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

Metai

„Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija.“

Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941–2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius – autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją. 

Romano „Išvarymas. Londono adata“ tęsinys

– Mumis! – tiesiog išrėkė Benas ir žodis pakibo ore.

   Jie net sinchroniškai užvertė galvas, lyg jis ten kabotų fiziškai. Tarsi staiga šitame vagonėlyje jiems būtų suteikta prieiga pamatyti pasaulio vaizdą, kuris nėra skirtas žmonėms – iš dieviškos perspektyvos, kur matosi praeitis, ateitis, priežastys ir tikslai... Ir netgi pačius dievus, pakibusius aukštai kosmose. 

Kristus ir Čingischanas – įsitvėrę vienas į kitą jie sklendžia virš Žemės rutulio, bet nė vienam neužtenka persvaros numesti kitą ant žemės. Jų veiduose įsirėžusi įtampa ir kiekvieno raumens įtempimas Žemėje turi atatranką. Užtenka jiems pajudinti pirštą ir Londoną nusiaubia teroras. Lekia gaisrinės, greitosios, o išgyvenę klausia: Už ką? Ką mes kam blogo padarėme? Nieko – tai tik skeveldros – karo dėl mūsų sielų, kuriame mes ir ginklas, ir tikslas. Ir nebus pabaigos šitam karui, kol jie ten neišsiaiškins – du išprotėję dievai, negalintys užvaldyti dangaus.

-

Po trylikos metų nusprendęs perrašyti šį pasakojimą iš dramos į prozą (su dar daugiau personažų, įvykių ir detalių, kurių turėjau atsisakyti ribojamas pjesės žanro, tai yra ribotų žmogaus galimybių per vieną vakarą teatre suvirškinti tokį dramų kokteilį), stengiausi nepažeisti jo stuburo: tos bendros emigrantų jausenos, kurią tuo metu radau Londone. 

Visų pirma, savęs apgaudinėjimą, kad jų išvarymas laikinas: „Dar va šiek tiek uždirbsime, netausodami skaudančių kūnų, išsimiegodami traukiniuose, vežančiuose iš vieno darbo į kitą, ir tada tikrai grįšime.“ O aplink laksto jau anglakalbiai vaikai, kuriems Londonas tapo namais, ir tai yra akivaizdus inkaras – įrodymas, kad jie niekada nebegrįš.

O grįžtant prie klausimo, kiek šiame pasakojime tiesos – čia viskas yra tiesa. Ir kartu – niekas.

Romano „Išvarymas“ trilogijos autorius Marius Ivaškevičius

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/74a9ecd4-736d-4239-9588-7d49ed64cd1c.html 

Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos“.

Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis

„...aš neturiu sutrikimų – turiu iššūkių. Mano keistumas neišnyks, jei validuosiu save įsirašydama diagnozę, autizmas – tai aš, tai mano asmenybės dalis, tai nėra kažkas, ką dabar įsidėjau į kišenę, o paskui galėsiu išmesti.“

Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su vaikų ir paauglių psichiatru prof. Dainiumi Pūru, žmonių su negalia teisių ekspertu prof. Jonu Ruškumi, medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene ir Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramune Mazaliauskiene.

Knyga kviečia pažinti unikalų autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, <...> padeda surasti panašius ir panašias į save“.

100 pirmųjų žodžių. Spalvos, skaičiai, formos

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

-          lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

-          išmokti svarbiausių žodžių iš aplinkos, kasdienės rutinos;

-          įvardinti savo pomėgius ir atpažinti emocijas. 

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

100 pirmųjų gyvūnų

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

-          lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

-          mokytis gyvūnų, paukščių, vabzdžių pavadinimų;

-          sužinoti, kurie gyvūnai gyvena namuose, vandenyje ar medyje, skraido ar plaukia, turi margas plunksnas ar dryžuotą kailį.

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

Su nuotraukomis, medžiagėlėmis ir iššokančiais gyvūnėliais!

Kur pasislėpė kačiukai, tigriukai ir ėriukai? Ieškok, kas dar slepiasi po medžiagėlėmis.

Ši lavinamoji knygelė padės smagiai praleisti laiką su vaiku ir kartu:
- kurti pozityvias emocijas žaidžiant ieškojimo žaidimą;
- lavinti sensorinius įgūdžius ir smulkiąją motoriką;
- lavinti kalbos įgūdžius.

Vaikams nuo 4–5 metų. Su pirmaisiais skaitymo pratimais!

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

– kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

– knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėlioti mintis;

– tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, nesudėtingais dialogais;

– knygelių serijoje bus kalbama apie tarpusavio santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja.

Du broliai. Nuotykis miške

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas kviečia skaitytojus kartu patirti nuotykių tamsiame miške. Čia sutiksime kalbančią gegutę, kiek išsigandusį drąsuolį kiškį ir net vidury miškų, namelyje su meduoliniu stogu, gyvenančią raganą! Taip pat sužinosime, kad už gerus darbus laukia atlygis – kartais labai netikėtas ar net stebuklingas!

Du broliai. Kelionė jūra

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas šįkart kviečia skaitytojus ir skaitytojas kartu leistis į kelionę jūromis mariomis. Pučiant vėjams, supant laivui mus lydės drąsusis kapitonas Kukas. Sutiksime delfinų, nersime po vandeniu stebėti koralų, išgirdę SOS signalą pagelbėsime į bėdą patekusiai Mortai, kartu išsilaipinsime vėžlių saloje, kurią reikia saugoti nuo atplaukiančių šiukšlių.

Du broliai. Senoviniame mieste

Šįkart broliai Tedas ir Vincas kviečia pasižvalgyti po senovinį princesės Antelės miestą. Čia jie apsilankys spalvingame riterių turnyre, sužinos, ką reiškia būti pažu, valgys smuklėje ir netgi išjos į medžioklę, o joje teks akis į akį susidurti su tikru pavojumi.

Du broliai. Dino žemėje

Šįkart broliai išpildo seną svajonę – apsilanko dinozaurų žemėje! Tačiau patekę tarp šių didžiulių padarų jie supranta, kad ne visur yra laukiami svečiai. Kaip jiems seksis išgyventi ir kokius nuotykius patirs, lankydamiesi ten, kur joks žmogus niekada nebuvo įkėlęs kojos?

Sukta meilė

Aleksas  – velnias, apdovanotas angelo veidu. Genamas visą gyvenimą persekiojančios tragedijos, negailestingai siekia galios ir keršto, todėl širdies reikalams neturi laiko. Tačiau kai Aleksui tenka pasirūpinti geriausio draugo seserimi, krūtinėje kažkas užsiliepsnoja – ugnis, galinti ištirpdyti jo ledo rūmą.

Eva – vėjavaikiška mergina, kamuojama miglotų košmarų apie vaikystę, nors pati jos gerai neprisimena. Tačiau geba visur įžvelgti pasaulio grožį... ir regi širdį, slypinčią po lediniu vyro, kurio nederėtų pamilti, veidu. Tai geriausias jos brolio draugas. Kaimynas. Gelbėtojas – ir pražūtis.

Uždrausta Alekso ir Evos meilė atskleidžia paslaptis, negrįžtamai pakeisiančias juodu ir viską, kas jiems brangu.

Sukti žaidimai

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

Suktas pyktis

„Gyvenime gali būti tikras tik dėl trijų dalykų: kad neišvengsi mirties bei mokesčių ir kad mudu su Džošu Čenu niekada netapsime draugais.“

Pastarosios savaitės Džulsei Ambrouz buvo tikras iššūkis: bevaisės būsto paieškos, prastai pasibaigę pasimatymai ir artėjantys egzaminai, kuriems pasiruošti vis neužtenka laiko... Ir dar, lyg tyčia, kad ir kur ji pasisuktų, po akimis nuolat painiojasi siaubingas pasipūtėlis, ir geriausios draugės Evos brolis, – Džošas Čenas. Tačiau Džulsė nebūtų Džulsė: nei laikini trukdžiai, nei pašaipus savimyla gražuoliukas nesugadins jai nuotaikos ir nesutrukdys siekti išsvajoto teisininkės darbo prestižinėje advokatų kontoroje. Reikia tik plačiai nusišypsoti, drąsiai atsikirsti, ir viskas bus gerai, tiesa?

Žavus, savimi pasitikintis Džošas Čenas labai aiškiai žino savo prioritetus: gydytojo rezidento darbas, neįpareigojantys pokalbiai su merginomis baruose ir jokios, absoliučiai jokios Džulsės Ambrouz bent keleto metrų spinduliu. Bet, kad ir kiek vengtų tos nervus gadinančios vėjavaikės, ji vis atsiranda šalia. Džošas nė neketina švaistyti energijos bendraudamas su ja civilizuotai – Džulse reikėjo atsikratyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjo megztis jųdviejų su Eva draugystė. Tik, paties Džošo nuostabai, Džulsė vis dažniau ir vis atkakliau ima skverbtis į jo mintis...     

Ir koks likimo pokštas: keliems draugams atsisakius vykti slidinėti į Vermontą, Eva į kelionę pasikviečia savo du mylimiausius žmones – Džošą ir Džulsę. Žiežirbų kupinas savaitgalis garantuotas! Tik ar tos žiežirbos tikrai vien iš neapykantos?..

Kvapą gniaužianti istorija apie ambicijas, pavydą, troškimus ir antgamtines galias. 

Viktoras ir Eliotas yra talentingi ir arogantiški vaikinai, besidomintys adrenalino poveikiu, klinikine mirtimi ir, regis, antgamtiniais įvykiais. Tyrimas juos nuveda prie intriguojančios hipotezės: ar miręs ir vėl sugrįžęs į gyvenimą žmogus gali įgyti nepaprastų galių? Kai jų akademinis tyrimas tampa tikru eksperimentu, viskas pakrypsta siaubinga linkme.

Po dešimties metų Viktoras pabėga iš kalėjimo, pasiryžęs susirasti savo seną draugą, dabar tapusį priešu. Tuo tarpu Elis siekia sunaikinti visus Nepaprastuosius. Padedami dviejų seserų, kovojančių viena prieš kitą, vedami išdavystės ir netekties skausmo, seni ir nepaprastai galingi priešai susitinka...  Kuris iš jų liks gyvas? 

Knygoje „Nepaprastieji“ V. E. Schwab vaizdingai kuria paslaptingą ir pribloškiantį pasaulį, kuriame antgamtinė galia veikėjų automatiškai nepaverčia herojais, ji pradeda kovą tarp didelio blogio ir šiek tiek mažesnio, kur abu daro viską, kad nugalėtų vienas kitą.

 „Absoliučiai genialu. Schwab neria į literatūrą apie superherojus ir viską apverčia aukštyn kojom... Pasiruoškite puikiai pramogai.“ – Jackie Kessler

„Goodreads Choice Award 2013“ nominantė skaitytojų mėgstamiausios fantastikos kategorijoje.

V. E. Schwab (g. 1987) – amerikiečių rašytoja ir bestselerių autorė, išgarsėjusi fantastinėmis, meistriškai parašytomis knygomis, kupinomis mistikos, antgamtiškų elementų ir kartais siaubo. Autorė rašo įvairaus amžiaus skaitytojams. Į lietuvių kalbą anksčiau išversta jos knyga suaugusiesiems „Nematomas Adės Laru gyvenimas“ ir romanas paaugliams „Galantija“. Jos „Nemirtingųjų“ trilogiją skaitytojai ir kritikai pasitiko su didžiuliu entuziazmu. 

„Shelf Awareness“ paskelbta geriausia savaitės knyga

„The Washington Post“ įtraukta į mėnesio vertų perskaityti knygų sąrašą

VIDURAMŽIŲ PRANCŪZIJOS MIESTAS. SIAUBINGA MARO EPIDEMIJA.

IR MOTERIS, PASIRYŽUSI GYDYTI, NET JEI UŽ TAI PAČIAI TEKS SUMOKĖTI GYVYBE.

Kupina nepamirštamų personažų, meistriškai parašyta ir įtraukianti istorinė drama „Eleonora Avinjonietė“ pasakoja apie gydytoją, pasiryžusią paaukoti viską, ką brangina, kad apsaugotų mylimą miestą nuo artėjančios Juodosios mirties.

Provansas, 1347-ieji. 

Eleonora (Elėja) Blanšė – jauna pribuvėja ir žolininkė, apdovanota išskirtiniais gabumais. Mirus motinai, ji žino viena: pavojingiausia, ką moteris gali padaryti, – tai išsiskirti iš minios. 

Atsitiktinai sutikusi Gigo de Šoljaką – paslaptingą popiežiaus Klemenso asmeninį gydytoją – ir jo globojama, Elėja dar labiau ištobulina gydymo meną, liaudies mediciną derindama su anatomijos, astrologijos ir chirurgijos žiniomis. 

Tačiau vos tik mergina ima tvirtai jaustis savo naujajame kelyje, ją pasiekia dvi sukrečiančios naujienos: į Europą atėjo maras, Juodoji mirtis, o negarbėje atsidūrusi karalienė Joana atvyksta į Avinjoną stoti prieš teismą už vyro nužudymą. Ji laukiasi ir jai skubiai reikalinga pribuvėja. 

Maras plinta kaip gaisras, miršta pusė miesto gyventojų, karalienės gimdymas artėja, o Avinjono gyventojų širdyse įsivyrauja baimė. Ieškodami kaltųjų, religiniai fanatikai pradeda raganų medžioklę, ir Elėjai už visa, ką ji sukaupė bei brangina, gali tekti sumokėti pačią didžiausią kainą.

Įspūdingas romanas, patiksiantis Maggie O’Farrell kūrybos gerbėjams.

DeLozier meistriškai piešia gyvenimą Viduramžių miesto užribyje… Rezultatas – įtraukiantis moters drąsos portretas mieste, atsidūrusiame ant bedugnės krašto. „Shelf Awareness“

Viduramžių Avinjonas atgyja įtaigiame romane apie vienos drąsios moters pastangas išgelbėti savo miestą nuo Juodosios mirties siaubo. Šio realistinio ir niūraus laikmečio fone nepaprasta pagrindinės veikėjos drąsa ir atkakli meilė spindi ryškia šviesa. Gražus ir jautrus romanas „Eleonora Avinjonietė“ skamba tarsi meilės giesmė visų laikų gydytojams. A. D. Rhine, romano „Daughters of Bronze“ autorė

Kraujo susieti

Aistros gundomi

Likimo išlaisvinti 

Brisos Kvinlan gyvenimas tobulas: sunkus darbas dieną, vakare – linksmybės. Bet viskas apsiverčia, kai demonas nužudo jos brangiausius draugus. Kaltinamasis jau už grotų, bet žudynės nesiliauja. Brisa padarys viską, kad išsiaiškintų tiesą ir atkeršytų už draugų mirtį. 

Liūdnai pagarsėjęs puolęs angelas Hantas Atalaras vergauja arkangelams, kuriuos kadaise mėgino nuversti. Jo kraupūs gebėjimai ir neprilygstama galia dabar skirta be jokių dvejonių naikinti šeimininko priešus. Mieste siautėjant demonui, Hantas sulaukia pasiūlymo, kurio negali atsisakyti: padėti Britai rasti žudiką ir už tai atsidurti per žingsnį nuo išsvajotos laisvės. 

Kapstydamiesi po Pusmėnulio miesto nusikaltėlių pasaulį, Brisa ir Hantas atranda tamsiąją galią, keliančią grėsmę visiems ir viskam, kas jiems brangu. Kartu jie atranda ir suliepsnojusią aistrą vienas kitam. Aistrą, galinčią išlaisvinti juos abu, jei tik jai atsiduos.

Nepamirštami veikėjai ir prikaustanti įtampa, kraują kaitinantys jausmai ir išradinga fantazija susipina naujoje „The New York Times“ bestselerių autorės Sarah J. Mass trilogijoje apie netekties skausmą, laisvės kainą ir meilės galią. 

„Goodreads Choice“ apdovanojimo fantastikos kategorijoje laimėtoja.

„Žemės ir kraujo giminė“ – naujas proveržis! Būtina perskaityti. Šia knyga Sarah J. Maas pasiekė naujas aukštumas.“

„The New York Times“ bestselerių autorė J. R. Ward

„Maas kuriamas pasaulis vaizdingas ir jaudinantis, tai tamsiosios miesto fantastikos kūrinys, praturtintas mitologiniais atspalviais. Tobulas pasirinkimas skaitytojams, ieškantiems įtempto siužeto ir nepamirštamos meilės istorijos. Šis romanas atims žadą ir privers širdį plakti smarkiau.“ 

 BookPage

Sarah J. Maas – „New York Times“ ir tarptautinių bestselerių, romantinių fantastikos serijų „Pusmėnulio miestas“, „Dyglių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“ autorė. Jos knygos išverstos į trisdešimt septynias kalbas ir pasaulyje parduodamos milijonais egzempliorių. Lietuvoje šios autorės kūryba taip pat pritraukė daugybę skaitytojų, ištroškusių kraują kaitinančios romantikos ir vaizduotę svilinančio įtempto siužeto. 

Skaitytojams nuo 14 metų

Smagus ir romantiškas pasakojimas apie išgalvotus santykius ir tikrą meilę. Puikus atradimas tiems, kam patiko knyga „Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau“.

Septyniolikmetė Beka Hart netiki tikra meile. Tad kai buvusi geriausia draugė pašiepia Beką, kad ši neturi vaikino, Beka apsimeta, kad slapta su kai kuo susitikinėja. 

Bretas – futbolo komandos kapitonas ir vienas populiariausių vaikinų mokykloje. Bet, užuot vaikęsis merginas, jis labiau rūpinasi savo ateitimi. Išgirdęs Bekos melą, Bretas nutaria apsimesti jos paslaptinguoju vaikinu. Tai naudinga abiem: jam niekas nepriekaištaus, kad neturi merginos, o jos melas neišaiškės. 

Apsimesti tobula pora nelengva, juk Beka ir Bretas beveik nepažįsta vienas kito. Tačiau netrukus abu supranta, kad turi daugiau bendro, nei galėjo įsivaizduoti. 

Pamažu riba tarp tikrovės ir išsigalvojimų ima nykti... Ar ši išgalvota meilė yra pats tikriausias dalykas Bekos ir Breto gyvenime?

Alex Light rašyti pradėjo dar paauglystėje. Interneto svetainėse „Episode Interactive“ ir „Wattpad“ ji publikavo dešimtis meilės romanų, kurie buvo perskaityti šimtą milijonų kartų. Turėdama anglų literatūros bakalauro laipsnį, ji skaito daug knygų, kai nerašo savų. Ji gyvena Toronte, Kanadoje, su savo šunimi, dviem katėmis ir neblėstančia meile žiemai. „Įsimylėję ne savo noru“ yra jos pirmasis jos tradiciniu būdu išleistas romanas. Aplankykite autorės interneto svetainę adresu www.wattpad.com/user/alexlightstories.

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

„Paminklas aistrai, kuri nepaklūsta supaprastinimams.“

The New York Times

„Šią knygą norėsite rekomenduoti kitiems. A. Ernaux daug ką literatūroje daro gerai, bet yra nepralenkiama rašydama apie aistrą ir meilę: ir pilnatvišką džiaugsmą, ir brutalų nuopuolį.“

The Guardian

„Kas taip pagavu ir šiame, ir kituose A. Ernaux kūriniuose – tai sąveika tarp medžiagos intensyvumo ir jos dokumentiško, nešališko pateikimo.“

New Statesman

Annie Ernaux (Ani Ernò, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių. „Metai“ („Baltos lankos“, 2024) įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą. Pagal „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“ („Baltos lankos“, 2026) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija.

„Neįmanoma atsiplėšti!“ – Stephen King

„The New York Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi Leigh Bardugo sukūrė įspūdingą istoriją apie galingųjų pasaulio šešėlius, privilegijuotų turtuolių pramogas, tamsiąją magiją ir kraują stingdančias žmogžudystes.

Niekas nebūtų patikėjęs, kad Aleksė „Galaksė“ Stern taps Jeilio universiteto pirmakurse. Užaugusi skurdžiame Los Andželo priemiestyje, anksti metė mokslus ir atsidūrė narkotikais prekiaujančių nepatikimų draugužių kompanijoje. Tiesą sakant, Aleksė jau turėjo būti mirusi, bet kažkokiu būdu išgyveno per daugybės aukų pareikalavusias siaubingas skerdynes. Gulėdama ligoninės lovoje ji svajojo apie naują gyvenimo pradžią, tačiau netikėtas pasiūlymas nemokamai studijuoti viename iš prestižiškiausių pasaulio universitetų pribloškė netgi ją. Kur čia gudrybė? Ir kodėl pasirinkta būtent ji?

Iš tiesų Aleksė nėra paprasta studentė. Paslaptingi geradariai pavedė jai prižiūrėti slaptųjų Jeilio universiteto studentų draugijų veiklą. Aštuoniuose belangiuose draugijų „mauzoliejuose“ dažnai lankosi turtingi ir įtakingi privilegijuoto pasaulio atstovai, o jų okultiniai užsiėmimai grėsmingesni už bet kokius paranojiškos vaizduotės vaisius. Jie kiša nagus prie uždraustos magijos. Jie prikelia mirusiuosius. Jie netgi medžioja gyvuosius. Aleksei teks juos sustabdyti. Arba tapti jų auka.

„Devintieji Namai“ – geriausias maginės fantastikos romanas iš visų, kuriuos skaičiau per daugelį metų. Bardugo turi nepaprastai lakią vaizduotę, ir nuo šitos sukrėtimų ir netikėtų siužeto posūkių kupinos istorijos tiesiog neįmanoma atsiplėšti.“ – Stephen King

„Vienas geriausių tamsiosios fantastikos romanų, kuriuos esu skaitęs per pastaruosius metus. Ši knyga puiki, juokinga, žiauri ir absoliučiai nuostabi. Iš tiesų, tai vartai į pasaulį, kurio niekada nenorėsite palikti.“ – Lev Grossman

„Ir elegantiška, ir groteskiška, slėpiningai šiurpi ir labai žemiška knyga... Ironiškas, kraupus, o svarbiausia, baugus ir prikaustantis trileris.“ – The Washington Post

Leigh Bardugo milžiniško populiarumo Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaukusi rašytoja, fantastinių apsakymų ir romanų, tarp jų „Šešėlis ir kaulas“ bei „Šešetas varnų“, autorė. Gimė Jeruzalėje, užaugo Kalifornijoje, studijavo Jeilio universitete. Gyvena ir dirba Los Andžele.

www.leighbardugo.com

„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“

„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.


„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius

„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja


Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.

Knygos autorė psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė daugiau nei 20 metų užsiima terapiniu darbu: konsultuoja individualiai, veda grupines terapijas, seminarus ir mokymus, rašo profesinį tinklaraštį www.psichologejurga.lt. 

Gyvenu vienkiemyje prie miško su vyru ir trimis mūsų vaikais, o privačią psichoterapinę praktiką plėtoju Vilniuje. Gyvenimo kontrastai leidžia aiškiau matyti visą spektrą ir išryškina ribas – pradžią ir pabaigą. Dalydamasi gyvenimiška ir terapine patirtimi, kviečiu skaitytojus stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, atidžiau pastebėti, giliau apmąstyti ir tiksliau nusibrėžti gyvenimą formuojančių įvykių kontūrus. ... kad tai, kas baigėsi, būtų ne tik užbaigta, bet ir išbaigta...

Jurga Dapkevičienė

„Kas būna, jei nejaučiame, neišgyvename pabaigų? Viskas tęsiasi tarsi amžinai, dingsta atskaitos taškai. Gyvenimas, vykstantis be jokių ribų, tampa užsistovėjusia pelke, kur daug visokiausios gyvybės, bet trūksta ribų, judėjimo, atsinaujinimo.“

• Atsikirti ir išsiskirti 

• Išeiti iš darbo 

• Mesti žalingą įprotį 

• Palaidoti  

- tai ne vien išoriniai veiksmai, bet ir svarbūs vidiniai procesai, kuriuos lydi skausmas, tuštuma, nežinomybė, nerimas, baimė, bejėgiškumas, vienatvė, liūdesys ir kiti slegiantys patyrimai. Vengiant sąmoningai priimti ir išgyventi pabaigas, emocinis šleifas niekur nedingsta – jis prasiveržia kūno skausmais, įkyriomis mintimis ir būsenomis.  

Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. 

Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai padės giliau pažinti ir aiškiau suvokti save, atrasti stiprybės šaltinius ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus.

Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais.  Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena.

Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti sunkiausia. Vieną dieną kirminas ryžtasi įgyvendinti netikėtą ir pavojingą – savo – sumanymą.

Reklamos kūrėjo ir menininko Jono Valatkevičiaus romane pirmuoju asmeniu kalba botas. Kūrinys diskutuoja su šiandiena, persisunkusia procesų, kurie dar visai neseniai buvo įmanomi tik mokslinėje fantastikoje. Per personažų mikropatirtis autorius kritiškai, ironiškai ir skvarbiai analizuoja istorinį visuomenės kismą. Romane švyturiuoja šių dienų mąstytojų – Ray Kurzweilo, Shoshanos Zuboff, Giorgio Agambeno, Yuvalio Noah Harari, Williamo Gibsono ir kt. – idėjos.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/34409b40-0eb9-4193-b729-46390562c891.html

Tai buvo namas be gerumo, neskirtas ir netinkamas gyventi žmonėms, namas be meilės ar vilties.

Eleonorai Vans – trisdešimt dveji. Po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties ji pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris mėnesius praleisti bloga reputacija garsėjančiame Kalvų name ir fiksuoti visas patirtis. Moteris pajunta, kad tai pasiūlymas, kurio ji labai ilgai laukė. 

1959 metais pasirodęs romanas „Namas, kuriame vaidenosi“ yra psichologinio siaubo klasika. Įtaigus JAV rašytojos Shirley Jackson balsas užčiuopia siaubą, slypintį kasdienybėje, šeimoje, žmogaus santykiuose su kitu žmogumi ir visuomene. Stephenas Kingas šį kūrinį ne sykį minėjo kaip vieną reikšmingiausių savo įkvėpimo šaltinių. Romanas adaptuotas kine (1963, 1999), teatro scenoje, pagal jį sukurtas populiarus „Netflix“ serialas (2018).

Shirley Jackson (1916–1965) – ryški XX amžiaus siaubo literatūros kūrėja, taip pat laikoma ir dviejų dešimtmečių (1940–1960) nematomos JAV moterų istorijos metraštininke. Savo kūriniuose ji perteikė nerimastingą, prieštaringą, nepatogią moters jauseną atliekant įvairius jai tenkančius vaidmenis. Rašytoja studijavo Sirakūzų universitete, užaugino keturis vaikus, o jos asmeninės patirtys dažnai atsispindėjo kūryboje.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/83e8b7a6-57c9-4a21-b1ea-7162e12b54cb.html

Jaunas britų aristokratas Edvinas dėl Viktorijos laikų moralei nederamo elgesio ištremiamas į Kanadą. Kartą Kajetės miške netikėtai išgirdęs smuiko garsus, staiga pasijunta lyg keistoje didelėje erdvėje – stotyje ar bažnyčioje, – ir tas patyrimas jį sukrečia iki širdies gelmių...

Po dviejų šimtmečių Antrojoje Mėnulio kolonijoje gyvenanti rašytoja Olivija išvyksta į savo knygos pristatymo turą po Žemę. Jos romane yra keistas epizodas: aidinčiame orlaivių terminalo koridoriuje vyriškis griežia smuiku, o aplinkui, lyg kitame laiko sluoksnyje, iškyla miškas.

2401-aisiais Gasperis, detektyvas iš aptemusio Nakties miesto, nusamdomas ištirti keistą įvykį Šiaurės Amerikos miškuose, ir jam ima vertis eilė sugriautų gyvenimų: tremtinys grafo sūnus, palūžęs po karo, rašytoja, įstrigusi toli nuo namų pandemijos apniktoje planetoje, ir vaikystės draugas, kuris, kaip ir pats Gasperis, gali leistis į žygį, pakeisiantį gyvenimo priežasties ir pasekmės dėsnį.

Emily St. John Mandel (gim. 1979) – Niujorke gyvenanti kanadietė rašytoja, per pastarąjį dešimtmetį išgarsėjusi romanais „Vienuolikta stotis“ ir „Stiklo viešbutis“. Ties riba tarp mokslinės fantastikos ir grožinės literatūros esantis romanas „Ramybės jūra“ išverstas į 27 kalbas. Knyga nominuota Andrew Carnegie’o medaliui už meistriškumą grožinės literatūros srityje, „Locus“ apdovanojimuose pateko į ilgąjį sąrašą. Skaitytojai „Goodreads“ platformoje romaną pripažino geriausiu 2022 m. mokslinės fantastikos kūriniu, jis pateko į „Amazon“ redaktorių sudarytą geriausių knygų dvidešimtuką bei „Financial Times“ geriausių metų knygų sąrašą.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/292b3ac4-ce28-4de4-8dde-245496d33f0c.html

„Jų akys žvelgė į Dievą“ – amerikiečių rašytojos Zoros Neale Hurston (1891–1960) žymiausias romanas, parašytas 1937 m., o suprastas ir įvertintas tik po autorės mirties. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių XX a. pasaulio literatūros aukso fondo kūrinių ir Harlemo renesanso klasika. Žurnalas „Time“ jį įtraukė į 100 geriausių visų laikų anglakalbių romanų sąrašą, 2005 m. sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas.

Tai klasikinis pasakojimas apie moters emancipaciją. Knygos veiksmas vyksta XX amžiaus pradžios Floridoje, kur paskutinis žodis – visada tik baltaodžio vyro. Šešiolikmetė apie meilę svajojanti juodaodė Džeinė prieš savo valią ištekinama už pagyvenusio ūkininko. Jai sakoma, kad santuoka gal ir atneš meilę, bet apskritai gyvenime ji ne tokia ir būtina... Mergina ujama, o vyras kartoja, kad jos vieta ten, kur pasakys jis. Sukaupus ryžtą, Džeinei pavyksta palikti namus ir ištekėti antrą kartą. Šįsyk – už pasiturinčio miestelio mero. Gyvenimas tampa turtingesnis, bet pilnatvės nepadaugėja – Džeinė jaučiasi kaip vyro trofėjus. Vieną dieną ji sutinka dvylika metų jaunesnį klajoklį su gitara. Gal pagaliau šis ryšys bus grįstas pagarba ir meile... Ar tai apskritai įmanoma?

„Širdį persmelkiantis romanas, kuriame iš gelmių pažįstama meilė ir žiaurumas, didūs žmonės aiškiai skiriasi nuo šiaudadūšių ir juntama atjauta nežinantiems, kaip gyventi.“

Zadie Smith, rašytoja

Zora Neale Hurston (1891–1960) – amerikiečių etnografė ir rašytoja, kurią Nobelio literatūros premijos laureatė Toni Morrison pavadino „viena iškiliausių mūsų laikų rašytojų“. Kūrė ir literatūrine anglų kalba, ir juodaodžių dialektu. Pripažinimo sulaukė tik po mirties. Palaidota be antkapio kaip nežinomas asmuo, o jos daiktai ir užrašai sudeginti, išgelbėta tik dalis rankraščių. Iš naujo atrasta 1973–1975 m., kai rašytojos Alice Walker pastangomis buvo paskelbta serija straipsnių apie jos kūrybą. Buvusi pamiršta, autorė ilgainiui tapo svarbia JAV literatūros klasike. 1994 m. įtraukta į JAV Nacionalinį moterų šlovės muziejų, įsteigta solidi jos vardo literatūrinė premija. Lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/f6564f39-355b-47b5-b64e-3afde117b509.html