„Perl Harboro merginos“ – skaudus pasakojimas apie keturias narsias slaugytojas, kurių gyvenimas visiems laikams pasikeičia po 1941 m. Perl Harboro antpuolio.
Greisė, Eiprilė ir Popė įstoja į JAV kariuomenės medicinos seserų korpusą, tačiau joms tai – tik nuotykis, tampantis dar smagesnis atvykus į pirmąją dislokacijos vietą – Perl Harboro bazę Havajuose. Tiesiog neišskiriamos idealistė Greisė, energingoji Popė bei drąsi, bet nerimastinga Eiprilė dūksta saulėkaitoje, vaikšto į šokius, flirtuoja su gražuoliais kariškiais ir greitai susidraugauja su patyrusia sesele Eva. Jų ateitis, kaip ir Havajų saulė, atrodo šilta bei šviesi – iki liūdnai pagarsėjusio gruodžio 7-osios ryto.
Vos per kelias siaubingas valandas tyros herojų viltys virsta juodais griuvėsiais ir pelenais. Atsidūrusios kare, kokio nė neįsivaizdavo, slaugytojos turi apsispręsti, kas joms išties svarbu, ir susidurti su sielvartu, kokio nėra patyrusios. Gal jų ir laukia mirtis, tačiau taip pat – viltis bei tikslas. Ar būdamos žudynių sūkuryje merginos ras laimę ir išmoks kovoti ne tik už tėvynės garbę, bet ir už save?
Sophie Kinsella laiko pirštus ant kultūrinio gyvenimo pulso ir priverčia svaigti iš juoko. — JOJO MOYES, romanų „Aš prieš tave“ ir „Svetimi batai“ autorė
Šis New York Times bestseleris — iš dalies meilės istorija, iš dalies drama dėl darbo vietos. Romanas šmaikščiai kritikuoja klaidingus vertinimus, kuriuos darome remdamiesi socialinių medijų išoriniu blizgesiu, ir priklauso „Parduotuvių maniakės“ (Shopaholic) autorės plunksnai.
Keitė Brener gyvena tobulą gyvenimą: butas Londone, nuostabus darbas, be galo kieta instagramo paskyra.
Na, gerai, tiesa ta, kad ji nuomojasi mažytį kambarėlį, kuriame netelpa rūbų spinta, labai sudėtingai keliauja iki darbovietės, ten atlieka pačius paprasčiausius darbus, o jos spindintis gyvenimas socialiniuose tinkluose yra visai ne jos.
Bet juk vieną dieną svajonės turi išsipildyti, ar ne?
Ir staiga visas ne toks ir tobulas gyvenimas griūva, kai Keitės supersėkminga viršininkė Demetra išmeta ją iš darbo. Dūžta visos merginos svajonės. Ji grįžta namo į Somersetą ir padeda tėčiui plėtoti glampingo verslą.
O tada įvykiai pasisuka visai netikėta linkme... Atostogų į ūkį atvyksta Demetra su šeima, ir Keitei atsiranda proga suvesti sąskaitas. Bet kaip ji turėtų elgtis — atkeršyti buvusiai viršininkei, sugriovusiai jos svajas, ar mėginti atgauti darbą? Ar Demetra — moteris, iš pažiūros turinti viską — iš tikro gyvena tokį idealų gyvenimą? Galbūt jas sieja daugiau bendro, nei atrodo.
Sophie Kinsella garsėja gyvybingais, patraukliais personažais ir puikiu pasakotojos talentu. Pasitelkusi sąmojingumą, šilumą ir išmintį, pasakoja šiuolaikinę istoriją apie tariamai tobulą gyvenimą, kai iš tiesų realybė yra labai toli nuo tobulumo...
Puikiai keičiasi nuotaika... juokinga, veržlu ir sarkastiška. Man labai patiko.
Jojo Moyes
Beveik verkiau iš juoko.
Daily Mail
Linksma... juoksitės ir aikčiosite kiekviename puslapyje.
Jenny Colgan
Puiki istorija. Penkios žvaigždės!
Heat
Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja jau ketvirtą knygą apie jaunų detektyvų nuotykius. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) premiją už geriausią metų knygą vaikams.
Nauja Domo ir Tomo byla!
Pati nemėgstamiausia Miestamiesčio Miestiečių mokyklos mokinių vieta per amžius buvo valgykla. Kaip ir visur. Bet vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir prie tos valgyklos kasdien ima driektis ilgiausios eilės! Atrodo, nieko čia blogo? Bet kai vaikams ima byrėti dantys, Domui su Tomu kyla įtarimų dėl naujosios mokyklos virėjos Irenos Kulšytės. Kas ji? Ko naujoji virėja iš tiesų deda į savo patiekalus? Kaip su šia istorija susijęs Kulšytės vyras? O kokių nesuvestų sąskaitų su Irena Kulšyte turi Domo močiutė? Ar ateis metas, kai guminukai bus dalijami už dyką? Dėl guminukų – neaišku, bet visi kiti atsakymai tavęs laukia šioje knygoje!
„Labai puiki knyga.“
Tomas Dirgėla, rašytojas
„Siūlau perskaityti.“
Autoriaus žmona
Tobulas detektyvas mūsų laikams. — Stephen Fry
Nei pirštų atspaudų. Nei ginklo. Nei liudininkų. Ar detektyvui seržantui Krosui pavyks įrodyti, kad buvo įvykdyta žmogžudystė?
DETEKTYVAS
Detektyvas seržantas Krosas nepasikliauja spėlionėmis ir neturi laiko klaidingoms prielaidoms. Tai detektyvas, besiremiantis tik aiškiais įrodymais, ne nuojautomis ir ne instinktais. Jis tiesiog nežino, kas tai yra.
BAIGTA BYLA
Kai randama negyva jauna moteris, dėl jos ilgos piktnaudžiavimo narkotikais istorijos Bristolio nusikaltimų skyrius greitai paskelbia išvadą, jog tai savižudybė. Tačiau jos motina įsitikinusi, kad dukra buvo nužudyta. Ji tvirtina, esą dukra jau keletą metų nevartojo kvaišalų ir darė didžiulę pažangą naujoje terapijos programoje.
ATSAKYMAS
Detektyvą seržantą Krosą, kuris ir pats jaučiasi nepritapėlis, traukia bylos, susijusios su atstumtais bebalsiais žmonėmis, ir šiuo atveju visi požymiai liudija, kad moteris buvo nužudyta, — Krosui tereikia įrodyti. Tačiau jo viršininkas spaudžia bylą nutraukti, galimų įtariamųjų skaičius didelis, o laikas senka, reikia kuo skubiau rasti atsakymus, kurių nusipelnė sielvartaujanti šeima..
Timo Sullivano sukurtas personažas detektyvas seržantas Džordžas Krosas yra vienas iš žaviausių veikėjų, su kuriais man teko susipažinti detektyvo žanre. Jo keistenybės yra jo kaip tyrėjo talentas, o Sullivano kuriama nepaprasta intriga ir puikus rašymo stilius — tikra dovana skaitytojams.
Liz Nugent
Gudriai suregzta paslaptis, kupina įtampos, taip pat humoro ir užuojautos. Džordžas Krosas tapo vienu mėgstamiausių mano detektyvų.
Elly Griffiths
XXI amžiaus britų detektyvas, kurį bus sunku pamiršti.
Daily Mail
Prikaustantis, įtemptas policijos darbas kartu su intymiomis ir pozityviomis įžvalgomis apie gyvenimą autizmo spektre.
Woman
Tiesiog nuostabu... puikiai išvystyti charakteriai, o Džordžas Krosas yra tikra žvaigždė! Visiškai kitokio tipo detektyvas.
Reader Review
Atlikdama, regis, paprasčiausios avarijos aukos skrodimą, Los Andželo apygardos vyriausioji patologė daktarė Kerolaina Houv pastebi gluminančių neatitikimų, todėl kreipiasi į Ypač žiaurių nusikaltimų padalinio detektyvą Robertą Hanterį. Daktarė Houv ne vien išsiaiškino, kad auka žuvo ne per avariją, bet ir nustatė, kad nelaimėlis prieš mirtį žiauriai kankintas.
Niekas nesupranta, jog patologė aptiko tik ledkalnio viršūnę, paskatinsiančią Hanterį bei jo partnerį Karlosą Garsiją leistis iškrypusio ir gudraus nusikaltėlio, besislepiančio visiems po nosimi, pėdsakais. Jis — serijinis žudikas, apie kurio egzistavimą niekas nenumanė, žudikas, niekad neatkreipdavęs į save dėmesio, nes visas žiaurias žmogžudystes profesionaliai užmaskuodavo kaip atsitiktines mirtis.
Nesant užuominų apie aukos pasirinkimo kriterijus, tyrimas įstringa aklavietėje, kol aptinkamas kitas lavonas, kurio mirtis taip pat sukelia klausimų.
Tampa aišku, kad serijinis žudikas nesustos, nebent Hanteriui su Garsija pavyks jį sučiupti.
Tačiau kaip ištirti žmogžudystę, nežinant aukų? Kaip sugauti žudiką, jei nėra nusikaltimo vietos? Kaip sustabdyti vaiduoklį, kurio egzistavimą sunku įrodyti?
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.
Visai atsitiktinai Vajomingo policija areštuoja vyrą, galimai įvykdžiusį dvi žmogžudystes.
Iš pradžių įtariamasis kurpia pasakojimą, neva jis tik eilinis pastumdėlis melo ir apgavysčių labirinte, bet ar galima tuo tikėti?
Byla perduodama FTB ir iš karto pradedama apklausa; deja, agentai neįstengia prakalbinti sulaikytojo, bet kai galiausiai vyriškis vis dėlto prabyla, jiems tenka kreiptis į Los Andželo policijos Ypač žiaurių nusikaltimų tyrimo grupės detektyvą ir nusikalstamos elgsenos specialistą Robertą Hanterį. Įtariamasis atskleidžia daugybę kraupių paslapčių, įskaitant tikrąjį vardą nesugaunamo žudiko, kuris mažiausiai dvidešimt penkerius metus grobė, kankino ir žudė aukas visose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir apie kurio egzistavimą iki šiol FTB net nenutuokė.
Šis dramatiškas ir įtampos kupinas trileris, tobulai tiksiantis Thomaso Harriso klasikos „Avinėlių tylėjimas“ gerbėjų skoniui, stulbina netikėtais, kvapą gniaužiančiais istorijos vingiais ir verčia spėlioti iki pat paskutinio puslapio.
Booklist
Dėmesį prikaustančiame romane itin sadistiškas žudikas erzina FTB. Tikras gėrio ir blogio mūšis.
Kirkus Reviews
Chriso Carterio „Pragaištingas sprendimas“ — vienas šiurpiausių trilerių.
Fresh Fiction
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.
Aš kuriu istoriją. Arba, jei jums taip labiau patinka, perrašau ją.
The Sunday Times bestselerių autoriaus Chriso Carterio sukrečiantis trileris „Juk esu Mirtis“ vėl sutelkia detektyvus Robertą Hanterį ir Karlosą Garsiją galvas sprogdinančioje naujojoje jų byloje.
Pagrobta dvidešimt dvejų metų moteris po septynių dienų randama negyva medžiais apaugusiame žemės sklype prie Los Andželo tarptautinio oro uosto.
Skrodimas parodo, kad jauna moteris kankinta ir nužudyta labai keistu būdu, bet staigmenos tuo nesibaigia. Žudikas mėgsta žaisti. Jis šį tą paliko policijos pareigūnams...
Tyrimui vadovauti paskiriamas Los Andželo policijos departamento Ypač žiaurių nusikaltimų padalinio detektyvas Robertas Hanteris. Ir štai jau kitą dieną aptinkamas antros aukos kūnas. Hanteris netrunka suprasti, kad persekioja pabaisą — grobuonį, kurio praeityje tūno siaubinga paslaptis ir kurio troškimo kankinti ir žudyti žmones niekas niekuomet nenumalšins. Juk jis — MIRTIS.
Jei kuris nors iš ekspertų atsistotų priešais ir pažvelgtų tiesiai man į akis, ar pamatytų tikrąją mano esybę? Pamatytų, kuo aš tapau?
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.
Keturios keistos mirtys, paslaptinga mergina ir... keršto vasara
Viena. Panašiomis aplinkybėmis per labai trumpą laiką miršta keturi turtingi pusamžiai vyrai. Ir tik teisininkė Evelina Mejers netiki atsitiktinumais...
Leipcigas. Teigiama, kad keli jaunuoliai — visi uždarų psichiatrijos ligoninių pacientai — nusižudė. Tačiau komisarui Pulaskiui kyla įtarimų ir jis pradeda tyrimą. Tokiu būdu susipažįsta su Evelina, o jų bendras kelias nuveda prie Šiaurės jūros — į laivą, slepiantį šiurpią paslaptį...
Andreasas Gruberis gimė 1968 m. Vienoje, su šeima ir keturiomis katėmis gyvena Grilenberge, Žemutinėje Austrijoje, yra laisvai samdomas rašytojas. Parašęs kelis labai sėkmingus ir apdovanojimus pelniusius apsakymus ir romanus. Daugiau apie autorių ir jo knygas galima rasti adresu www.agruber.com, taip pat www.facebook.com/Gruberthriller.
Labiausiai vertinu Andreasą Gruberį už tai, kad jis eina savitu pasakojimo keliu. Jo kuriama atmosfera yra tokia patikima ir suprantama, kad norėtųsi sekti paskui jį.
Andreasas Eschbachas
Tamsiausią savo akimirką esi pats pažeidžiamiausias...
Stivenas Beris ketina nušokti nuo tilto šalia Edinburgo, bet paskutinę akimirką jo gyvybę išgelbsti savižudybių prevencijos konsultantas, kuris jį atkalba nuo pragaištingo poelgio. Deja, neilgam — po savaitės sumaitotas Stiveno kūnas randamas aukštos uolos papėdėje... Detektyvams inspektoriams Lukui Kalanakui ir Avai Terner kyla rimtų abejonių, ar šįsyk Stivenas ryžosi šokti pats, ar buvo nustumtas...
Jiedviem betiriant šio nutikimo aplinkybes, pasipila ir daugiau abejotinų savižudybių: vonioje randama negyva moteris, vyras, kraupiu būdu nutrenktas elektros srovės... Tariamų savižudžių mirtys visai nepanašios į impulsyvius bandymus nusižudyti, o veikiau į kruopščiai suplanuotas žmogžudystes.
Kalanakas ir Terner nežino, kaip arti yra jų ieškomas nusikaltėlis, nes psichopatiškas žudikas Edinburge su kiekviena atimta gyvybe įgauna vis daugiau pasitikėjimo...
Viena iš geriausių kriminalinių romanų serijų... Helena Fields visuomet pateikia patrauklių, įtikinamų, jaudinančių ir įtemptų istorijų su intriguojančiais personažais.
Skaitytojo atsiliepimas
Prikaustanti, įtraukianti ir nepaleidžianti penktoji detektyvo Kalanako kriminalinių trilerių serijos knyga pateisina savo pavadinimą... Nesu skaičiusi nė vienos iš ankstesnių šios serijos knygų, bet tai nėra labai svarbu — ji puikiai skaitoma kaip atskira.
Skaitytojo atsiliepimas
„Tobulas nusikaltimas“ vienodai jaudinantis ir sukrečiantis. Sugrįžta seni priešai, pristatomi nauji psichopatai, be to, šiek tiek pasistūmėja ir asmeniniai santykiai. Tikrai viena iš įsimintiniausių kriminalinių romanų serijų.
Skaitytojo atsiliepimas
Ši knygų serija tiesiog fantastiška. Tamsiais, šiurpiais, įtraukiančiais pasakojimais norisi dalytis ir juos siūlyti kitiems.
Skaitytojo atsiliepimas
Labai rekomenduotina.
James Oswald, „Inspektor McLean“ romanų serijos autorius
Gardžiai tamsi ir šiurpi.
Caroline Mitchell, „Detective Inspector Amy Winter“ trilerių serijos autorė
Baudžiamosios ir šeimos teisės specialybę įgijusi Helena Fields, naudodamasi savo profesinėmis žiniomis bei darbo patirtimi, kuria nepaprastai įtraukiančius siužetus su autentiškais veikėjais.
Helena Fields studijavo teisę Rytų Anglijos universitete, vėliau mokėsi Londono Advokatų rūmų Teisės mokykloje (Inns of Court School of Law). Užbaigusi teisės praktiką, tapo Midl Templo (Middle Temple) advokatų rūmų nare ir trylika metų pradirbo baudžiamosios ir šeimos teisės srityje. Gimus antrajam vaikui, ji pasitraukė iš teisininkų gretų.
Šiuo metu rašytoja kartu su savo vyru Davidu vadovauja filmų prodiusavimo įmonei bei dirba scenarijų rašytoja ir prodiusere. Romano „Tobuli palaikai“ veiksmas vyksta Škotijoje, nes čia rašytoja teigia jaučianti vienybę su pasauliu. Helena Fields kartu su vyru, trimis vaikais ir dviem šunimis gyvena Hampšyre.
Visos jos detektyvų apie Luką Kalanaką serijos knygos tapo „Amazon“ bestseleriais. 2020 m. naujausias serijos romanas Perfect Kill pateko į kandidatų, pretenduojančių gauti Detektyvų rašytojų asociacijos Iano Flemingo ,,Plieninio durklo“ apdovanojimą, ilgąjį sąrašą. Kiti šios autorės romanai buvo įtraukti į Škotijos metų detektyvo ir McIlvanney’aus premijos ilguosius sąrašus. Helena Fields taip pat yra išleidusi teisinį trilerį Degrees of Guilt HS Chandler pavarde. Perfect Crime kartą tapo populiariausia garsine knyga, aplenkusia net Michelle’ės Obamos bestselerį. 2020 m. „Tobuli palaikai“ pateko į Nyderlandų metų detektyvo „Bronzinio šikšnosparnio“ apdovanojimų trumpąjį sąrašą. Helenos Fields knygos, išverstos į šešiolika kalbų, parduodamos ir noriai skaitomos visame pasaulyje.
„Per vėlu šokti iš atrakcionų traukinuko, šiam pradėjus važiuoti...“
Broliams Karlui ir Rojui Opgardams sekasi. Mažajame Norvegijos miestelyje Ose Karlas valdo prabangų SPA viešbutį, o Rojus – degalinę ir užeigą. Rojus net planuoja čia pastatyti atrakcionų parką. Tiesa, beveik niekas nežino, kad už brolių sėkmės slypi ne vienas lavonas...
Tačiau lensmanas Kurtas Olsenas mano suradęs būdą, kaip įrodyti brolių kaltę dėl kelių praeities žūčių. Be to, paaiškėjus, kad pagrindinio kelio, einančio per Osą, nebeliks, nes bus tiesiamas naujas greitkelis, pavojus iškyla ir brolių verslui. Mirčių skaičius Ose ima augti...
„Kraujo ryšiai“ – maksimalios įtampos trileris, skandinaviškų detektyvų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø romano „Karalystė“ („Baltos lankos“, 2022 m.) tęsinys apie išgalvoto kalnų miestelio bendruomenės problemas ir bet kokia kaina savo naudai jas išspręsti pasiryžusius brolius Opgardus.
„Nesbø meistriškai įtraukia skaitytojus ir skaitytojas į žavingo žudiko minčių srautą, kruvinus epizodus praturtindamas nuorodomis į popkultūrą ir aštriu humoru, persmelkiančiu ir Hario Hūlės detektyvų seriją. Rezultatas – šaltas ir tamsiai juokingas „noir“ žanro kūrinys, persekiosiantis dar ilgai po paskutinio puslapio.“
Publishers Weekly
„Nėra nieko, ko Jo Nesbø negalėtų padaryti, o ištikimi jo gerbėjai ir gerbėjos šią knygą tiesiog sugrauš.“
Bookreporter
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Kraujo ryšiai“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2024 m., o 2025 m. buvo įtraukta į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.
„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“
Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.
Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...
Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..
„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“
Ruby Dixon, rašytoja
„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė
Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.
Tarptautiniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tiesą: vaikų ir paauglių psichikos sveikata daugelyje pasaulio šalių pastebimai pablogėjo jau nuo XXI a. antrojo dešimtmečio pradžios. Kodėl jaunų žmonių depresija, nerimas, savęs žalojimas ir savižudybės staiga tapo tokia plačiai paplitusia problema?
Socialinis psichologas ir bestselerių autorius iš JAV Jonathanas Haidtas išryškina pagrindines šios krizės priežastis – tris technologines megatendencijas: išmaniuosius telefonus, socialinius tinklus ir asmenukių kultūrą. Visa karta, turėdama šiuos skaitmeninius įrankius savo rankose, išgyveno jautriausią gyvenimo etapą – paauglystę. Haidtas nuodugniai nagrinėja, kaip naujoji skaitmeninė kultūra veikia jaunų žmonių psichiką ir, svarbiausia, siūlo sprendimus, kurie padėtų šią situaciją pakeisti.
„Nerimo karta“ – knyga visų kartų žmonėms, siekiantiems susigrąžinti gyvenimą.
„Svarbi knyga... Kaip parodo Haidtas, vaikų energijos ir dėmesio perkėlimas iš fizinio pasaulio į virtualųjį turėjo katastrofiškų pasekmių.“ – The New York Times
„Aktuali ir būtina... Ši knyga gali tapti augančio judėjimo, siekiančio išstumti išmaniuosius telefonus iš mokyklų ir apsaugoti vaikus nuo socialinių tinklų, kertiniu dokumentu.“ – The Guardian
· „Goodreads Choice Award“ metų negrožinės literatūros knyga
· „The New York Times“ bestseleris Nr. 1
· „The Wall Street Journal“ 2024 metų 10 geriausių knygų sąraše
· „The Washington Post“ paminėta kaip reikšminga knyga
· „The New York Times“ reikšmingų knygų sąraše
Domas ir Tomas kviečia išnarplioti dar vieną beprotiškai įdomią ir šiurpią bylą!
Vis dar manai, kad vaiduokliai gyvena tik kapinėse, rūsiuose, apleistuose dvaruose ar kitose šiurpiose vietose? Vadinasi, dar nepažįsti vaiduoklio BŪ. Jis gyvena Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje ir privirė tiek košės, kad direktorius Liudas Mėmė tikrai nepajėgs visko išsrėbti vienas. Detektyvai Domas ir Tomas turi lygiai savaitę sugauti vaiduoklį BŪ, antraip... mokyklai šakės! Manai, nieko naujo? Taip tik atrodo. Nuotykiai su Domu ir Tomu visada būna kitokie!
Jei tau patiko istorija apie dingusią šluotą ir išklerusį autobusą (ar bent viena iš jų), vadinasi, ši knyga – kaip tik tau!
LAUKIA DAUG ŠUNYBIŲ IR VAIDUOKLYBIŲ!!! Prisijunk!
Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja trečią serijos „Domas ir Tomas“ knygą. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.
Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.
Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.
Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.
Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.
„Zombis Lozorius“. Suintrigavo pavadinimas? Neabejotinai suintriguos ir novelės bei noveletės. Rašytojas dažnai renkasi kalbėti „paprastai“ – kasdiene šnekamąja kalba, nevengia slengo, užsienio kalbomis pavartotų posakių. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad po darbo dienos paėmęs į rankas knygą žmogus pasijustų kasdienės kalbos aplinkoje, o ne „steriliuose“, kalbininkų išvalytuose kalbos vandenyse. Kitas dalykas, kodėl verta skaityti šiuos kūrinius, – realybės ir fantazijos pasaulių supynimas į vienį taip, kad jokio ribos peržengimo nepajunti – tiesiog, rodos, fiziškai atsiduri kažkur kitur, o kada tai nutinka – neaišku. Dar vienas svarbus faktorius – ypatingas netikėtumo pojūtis dažno kūrinio pabaigoje. Kažko lyg tikiesi, bet sulauki visiškai neįtikėtino pasakojimo posūkio… Nesinori praverti viso paslapties šydo. Skaitytojai tikrai suras ir daugiau šios knygos privalumų. Juk geriau pačiam viską patirti, negu laukti to, ką esi išgirdęs.
Tadas Žvirinskis (g. 1969 Vilniuje) – poetas, prozininkas, vertėjas. T. Žvirinskio kūryba versta į anglų, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbas. Pagal jo tekstus sukurta dainų ir vaizdo klipų.
Jie jau pakeliui į Žemę. O ko jiems čia reikia? Didžiausią susitikimą žmonijos istorijoje temdo nežinomybė. Psichologinių knygų autorė pakviečiama sukurti įkvepiančią žinutę ateiviams. Jei šie nusiteikę draugiškai – pasveikinti. Jei nusiteikę karingai – perkalbėti. Žinutės autorei į pagalbą peršasi kariškiai, Holivudo prodiuseriai ir net prezidentai. Svarbu įrodyti, kad žmonija gera. Bet kuo ilgiau ji dirba, tuo panašiau… kad gal ir nelabai?
Vladas Rožėnas (g. 1993) – rašytojas, kino kritikas ir reklamos kūrybininkas. Literatūrologijos magistro laipsnį apsigynė darbu apie kinematografines technikas lietuvių literatūroje. Savo knygose istorijas stengiasi pasakoti vizualiai, suteikti personažams gyvus balsus ir egzistencines temas sujungti su humoru. Kaip gerame kine. Jei skaitytoją prajuokins, autorius bus laimingas. Jei privers iš jaudulio skubėti per romano puslapius arba apmąstyti filosofines „Katastrofos“ potekstes – taip pat. Idealiu atveju norėtų sukelti skaitytojui visas tris reakcijas, bet Dievo į medį nevarys.
AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?
Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.
Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.
Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.
„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas
Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.
„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.
Vaikai, diktatoriškai nutarę, kad jų ligotiems garbaus amžiaus tėvams nereikalingi skiepai, ir taip tapę (ar vos netapę) jų žudikais. Paskutines gyvenimo valandas skaičiuojanti moteris, kuri sukaupusi kuklias jėgas vos vos kilsteli prie čiužinio priaugusią ranką su iškeltu į viršų nykščiu ir ištaria „Vo!!!“, taip pagirdama ryškiai geltonas ją lankančios medikės kelnes. Mama, dienas leidžianti su niekada neužaugsiančiu dideliu vaiku tarp kalnų jo mėgstamų dėlionių.
Laima Baršauskienė fiksuoja jautrias, graudžias ir skaudžias slaugytojos kasdienybės akimirkas, jos virsta istorijomis, priverčiančiomis susimąstyti, pasverti ar net perkainoti vertybes. Atvirai pasakoja apie pasiaukojantį medikų darbą, sudėtingus jo užkulisius ir atveria įsisenėjusias sveikatos sistemos žaizdas.
„Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ – knyga apie gyvenimą. Nes, autorės įsitikinimu, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti ne tik apie kančią, skausmą, gedulą, bet ir apie vaikų ir tėvų santykius, baimes, ateitį, meilę, laimę.
Laima Baršauskienė – slaugytoja, paliatyviosios pagalbos specialistė, lektorė, konsultantė ir jau... rašytoja.
Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.
„Mes gerai žinome pagrindinius jausmus. Atskiriame, kada tai liūdesys, kada pyktis, kada puikybė ar pavydas. Bet jausmai turi daug atspalvių. Vienokį džiaugsmą jauti įsimylėjusi, kitokį – pasveikusi nuo vėžio. Supranti? Pagrindiniai jausmai – tai banalu. Nebanalūs jų atspalviai, nes jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti, niekada neįvardinsime visų, ne tik neįvardinsime, bet ir nepajusim."
– ištrauka iš novelės „Kūnai"
-------------------
Tarsi kirčiai, trumpi ir ryškūs Akvilės Kavaliauskaitės tekstai apie meilės pastangas, prasmės ilgesį, apie kūnus, apie mus, tokius gyvuliškai vienišus šiame svetimėjančiame šaltyje. Akvilė bando gintis nuo rutinos ir pilkumos, o svarbiausi rašytojos ginklai – ironija ir negailestingas juokas.
Alvydas Šlepikas, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė" autorius
Akvilė Kavaliauskaitė rašo apie pasaulį, kurį mums sukūrė daug informacijos, mažai sienų, socialiniai tinklai ir patogūs skrydžiai. Šis pasaulis greitas, neprieraišus, tačiau labai patogus ir niekoasmeniškas. Rašytojos herojai jame išbando seną žmonijos įprotį jausti.
Rytis Zemkauskas, publicistas, VDU docentas
Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti", – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama sukūriau dvylika novelių. Kai kurias įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai.
Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, scenaristė, tekstų kūrėja. 2015 m. pasirodęs jos debiutinis romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą" iškart pateko į skaitomiausių knygų dešimtukus. Po penkerių metų autorė grįžta su novelių rinktine „Kūnai".
Apdovanojimai:
METŲ KNYGOS RINKIMAI 2020 - knygų suaugusiems kategorijos nugalėtoja.
15min.lt geriausių metų knygų rinkimai 2020 - Lietuvių autorių grožinių knygų kategorijos finalininkė.
Kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuke.
Tai lietuviškų dainelių rinkinys, kurį sudaro šaltuoju metų laiku – nuo advento, Kalėdų laikotarpio iki Užgavėnių šventės – skambėdavusios liaudies dainos. Jose apdainuojamos kasdienės situacijos, daug dėmesio skiriama visada arti žmogaus buvusiems gyvuliams, paukščiams, medžiams.
„Tai raibumai genelio“, „Už girių girių“ ir „Sodai, sodai, leliumoj“ dainuojamos advento, kalėdiniu laikotarpiu, o „Čiuž čiužela“ ir „O tai arklys“ – per Užgavėnes. Melodijos ir aranžuotės paprastos, kad dainuoti kartu būtų lengva ir mažiau patyrusiems dainininkams.
Knygelės lapai kartoniniai, todėl vartyti, tyrinėti ir klausytis tinkami net patiems mažiausiems skaitytojams.
Dainas atlieka:
Kotryna Stasikėlė
Vytautas Leistrumas
Jonas Šarkus
Sergejus Ivanovas
„Tu geras žmogus. Ši savybė, kurią tu laikai yda, ir yra priežastis, dėl kurios pradedu tave įsimylėti.“
Netikėtai mirus tėčiui, Leiken gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai. Ji, mama ir mažasis broliukas turi palikti vienintelius kada pažinotus namus Teksase ir kraustytis į šaltą ir nesvetingą Mičiganą. Leiken tikra, kad naujoji vieta jai nepatiks, tačiau kas gi daugiau, jei ne ji, padės atsitiesti savo gedinčiai šeimai. Iš pirmo žvilgsnio tvirta ir ryžtinga, viduje Leiken po truputį byra į šipulius.
Bet tada ji sutinka Vilį. Žavingas dvidešimt vienų kaimynas išsyk patraukia merginos dėmesį: rūpestingas, šmaikštus, visiškai kitoks nei anksčiau sutikti vaikinai. Jau po pirmojo pasimatymo slemo klube Leiken ir Vilis supranta, kad juos sieja kažkas ypatinga, kažkas, ką sunku įvardyti paprastais žodžiais. Tačiau staiga įsižiebusiai meilei dėl netikėtų aplinkybių lemta staiga ir nutrūkti.
Leiken ir Viliui reikės rasti būdą, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus arba... teks išmokti gyventi vienam be kito amžinai.
„Unikalus, daugiau tokių romanų nerasite... Tiesiog eikit ir skaitykit.“
Tammara Webber, „The New York Times“ bestselerių autorė
„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Debiutinis Colleen Hoover romanas „Slemas“ lietuviškai pirmąsyk pasirodė 2013 metais („Alma littera“). Nors skirtas jaunimui, neabejotinai sudomins visus autorės gerbėjus ir gerbėjas savo gvildenamomis temomis: gyvenimo ir mirties, meilės ir gedulo, atsakomybės ir širdį draskančių pasirinkimų.
„…perskaitę iki galo šį absurdišką epą prakeiks mane už sugaištą laiką bet neįstengs paneigti kad negalėjo mesti šalin nes tarp mano kvailų meilės ir mirties širdgėlų atrado daugybę to ką išgyveno patys taip pat ir moterys.“
„Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.
Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį.
Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.
„Pusseserės“ – tai aš, [...] tai mano šeima. Nebuvome kaip visi. Mano namuose visos seserys turėjo psichikos negalios požymių... Šios knygos turėjau savyje tiek daug, kad ją parašiau per du mėnesius.“
Aurora Venturini, autorė
„Venturini rašo tokią prozą, kuri meta iššūkį visiems literatūrinės kalbos kanonams.“
Alan Pauls, „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narys
„Prilygsta siurrealistinei Leonoros Carrington literatūrai.“
Catherine Taylor, rašytoja ir literatūros kritikė
„Baigusi skaityti romaną, [...] jaučiausi apstulbusi, suglumusi ir sužavėta. Ar tas romanas išties puikus? Ar tik drąsus tekstas, skandalinga smurto tema, suvokimas, kad dar nieko panašaus nebuvo išleista, ar nežinia iš kur sklindantis balsas? [...] Jeigu žiuri gebės įvertinti šios istorijos ir teksto radikalumą, knyga gali tapti laimėtoja. Ir ji ja tapo.“
Mariana Enriquez, rašytoja ir patariančioji „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narė
„Per meną „Pusseserės“ savo veikėjoms suteikia tokią pat stebinančią laisvę, kokią sau suteikia ir Venturini.“
Lily Meyer, literatūros kritikė
„Menininkės jaunų dienų portretas Davido Lyncho stiliumi.“
Cory Oldweiler, rašytojas
Aurora Venturini (1922–2015) – argentiniečių rašytoja ir psichologė, daugiau kaip 30 kūrinių autorė. Juose karštligiškai nagrinėjo šeimos temą. A. Venturini buvo 85-eri, kai už „Pusseseres“ 2007-aisiais laimėjo dienraščio „Página/12“ įsteigtą Naujojo romano premiją ir sulaukė didelio pripažinimo Argentinoje ir už jos ribų. Dabar ji laikoma svarbia Lotynų Amerikos rašytoja, o „Pusseserės“ jau išleistos daugiau kaip 20 šalių.
Ar prisimeni Domą ir Tomą? Miestamiesčio mokyklos 4b klasės mokinius? Pačius kiečiausius detektyvus pasaulyje? Jų nuotykiai tęsiasi! Šįkart Domas ir Tomas vyksta į ekskursiją. Ir visai ne į kokį nuobodų muziejų, o į pačią smagiausią vietelę pasaulyje. Ir ne šiaip kokiu kledaru, o naujutėlaičiu mokyklos autobusu BRUM ČIANG DRAGON 2381!
Deja, ne visi mano, kad ši kelionė – puiki mintis. Kas tie paslaptingi niekšai, visaip mėginantys sužlugdyti ekskursiją? Ir kokia jiems iš to nauda? Domas ir Tomas suburia komandą, pavadinimu „Komanda“, ir griebiasi naujos bylos. Ar jiems pavyks išgliaudyti šį kietą riešutėlį? Klausyk ir sužinosi.
Įspėjimas! Prilaikyk pilvą, kad neplyštų iš juoko!
Tomas Dirgėla - jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą serijos „Domas ir Tomas“ knygą. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.
Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?
Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis – neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.
Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška...
Ir tai dar ne pabaiga.
Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...
Italų kilmės rašytojas Chris Carter (Krisas Karteris) gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.
Lauke, pievoje, parke, miške, paežerėje ar net po žeme gyvena daugybė įvairiausių žvėrelių, paukščių ir vabalėlių. Kartais mes juos pastebime, bet dažniau – ne. Visi užsiėmę savais reikalais: džiaugiasi ir liūdi, serga, rūpinasi vieni kitais, pykstasi ir taikosi, mėgsta pasmaližiauti, augina vaikelius, toli iškeliauja ir vėl grįžta. Ir mėgsta pasilinksminti – visai kaip žmonės.
Dainuoja:
Vytautas Leistrumas
Jurgis Marčėnas
Kotryna Stasikėlė