Romanai

„Žemės drebėjimas – tai šnypštimas, kylantis nuo jūros, įsismelkiantis į naktį. Jis pučiasi, didėja, pereina į tylą skrodžiantį dundesį.“

1799-aisiais per brolių Paolo ir Ignacijaus Florijų gyvenimus nuvilnija seisminė banga: gamtos stichija sugriauna jų gimtąjį miestelį, tad broliai persikelia į Palermą ir atidaro prieskonių krautuvę. Džuzepina, Paolo žmona, priešinasi naujam gyvenimui, nes ilgisi gimtojo krašto, o Ignacijaus, neseniai tapusio tėvu, santuoka nelaiminga, nes buvo suplanuota tėvų.
Bet broliai nepasiduoda ir visa galva neria į pastangas tapti turtingiausi ir įtakingiausi mieste. Netrukus Florijų prieskonių verslas suklesti, jie įkuria nuosavą bendrovę ir ji nenustoja klestėti net ir perimta Ignacijaus sūnaus Vinčenco. Dabar naujoje šeimos vyno darykloje vargšų vynas marsala virsta nektaru, vertu didikų stalo...
Palermą sudrebina šeimos verslo sėkmė. Miestas priima ją ne tik su nuostaba, bet ir pavydu, net panieka – juk jie atvykėliai, prasčiokai... Tačiau iš tiesų Florijai – išskirtinės asmenybės. Ryžtingi, drąsūs vyrai ir niekuo jiems nenusileidžiančios moterys, reikalaujančios pripažinimo ne vien tik kaip rūpestingos motinos ar atsidavusios mylimosios.
Didis epas, pagrįstas tikra netituluotų XIX a. Sicilijos karalių Florijų istorija, seka Palermo verslo titanų pasiekimais ir nuopuoliais, meile, išdavystėmis ir kerštu, žymėjusiu visą šimtmetį įtakingiausios išlikusios šeimos gyvenimą.

„Nepaprastai gražiai parašyta, neįmanoma atsitraukti; galingieji Sicilijos Florijai atgyja kiekviename puslapyje. Istorinių romanų mylėtojams Stefania Auci – tikra dovana.“
Peter Golden

Stefania Auci (Stefanija Auči) – Trapanio mieste Sicilijoje gimusi ir Palerme gyvenanti rašytoja, ilgai dirbusi mokytoja ir kūrusi tekstus literatūros tinklaraščiams bei leidiniams. Aprašyti legendinės Sicilijos šeimos Florijų istoriją S. Auci paskatino, jos pačios žodžiais tariant, „gilus, savininkiškas meilės romanas su Palermo miestu“ ir suvokimas, jog „Florijai buvo kur kas daugiau nei legenda <…>. Nors istorijos apie jų verslą daug kam žinomos, žmogiškoji Florijų tiesa – tokia žavinga, įtraukianti ir netradiciška – dar niekada nebuvo papasakota.“ „Sicilijos liūtai“ pasirodė daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių.

Aleksas – JAV prezidentės sūnus, Baltųjų rūmų pažiba, savotiškas amerikietiškasis princas: gražus, charizmatiškas, protingas. Tiesa, anapus Atlanto jis turi konkurentą – jauną, žavų ir ne mažiau populiarų britų karališkosios šeimos princą Henrį. Pirmasis jų susitikimas, bulvarinės spaudos piktdžiugai, išauga į tarptautinį skandalą: įtemptą vaikinų apsižodžiavimą karališkosiose vestuvėse seka nerangus apsistumdymas pernelyg arti milžiniško vestuvinio torto...

Dviejų šeimų ir šalių vadovų planas – surengti jaunųjų varžovų paliaubas. Aleksas ir Henris yra priversti kartu pasirodyti tarptautinėse spaudos konferencijose ir demonstruoti apsimestinę draugystę internete. Bet nejučia Aleksas pameta galvą dėl, pasirodo, visai nepretenzingo, nuoširdaus Henrio, ir jiedu įsivelia į slaptą romaną, galintį sužlugdyti ne tik jųdviejų šeimų, bet ir valstybių įvaizdį.
Bet galbūt meilė vis dėlto gali išgelbėti pasaulį? Kaip rasti drąsos būti tuo, kas iš tikrųjų esi? "Raudona, balta ir karališka mėlyna" patvirtina: tikra meilė padeda mums atsiskleisti ir pražysti.

„Imdavau šią knygą visur, kur tik keliaudavau, ir vogdavau kiekvieną sekundę, kad galėčiau paskaityti. Įtraukianti, šmaikšti, švelni ir seksuali… Pavydžiu visoms ir visiems, kurie šį romaną skaitys pirmą kartą!“
Christina Lauren, romano „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorė

„Puikiai aprašyta meilės istorija, skatinanti džiaugtis savo tapatybe. Nors C. McQuiston nėra karališko kraujo, jos romanas karaliauja kaip privaloma perskaityti romantinė komedija.“
NPR


Casey McQuiston (Keisi Makviston) - amerikiečių rašytoja, „New York Times“ bestselerių autorė. Jos debiutinis romanas „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ išsyk šovė į „New York Times“ ir „USA Today“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, be to, buvo pripažintas tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Vanity Fair“ metų knyga, o „Entertainment Weekly“, „Kirkus“ ir „Library Journal“ įtraukė jį savo į geriausių 2019 m. knygų sąrašus. Platformoje „Amazon Prime Video“ šiemet pasirodė romano ekranizacija.

„Kartais mirtis yra geriau.“

Šiurpiausias Stepheno Kingo parašytas romanas.

Kai daktaras Luisas Kridas gauna naują darbą ir su šeima atsikrausto į Ladlou – provincijos miestelį Meino valstijoje, naujasis gyvenimo etapas jam atrodo neįtikimai nuostabus. Ladlou vyrauja idiliška ramybė, ją trikdo tik greta žavingo seno Kridų namo plentu šniokščiantys sunkvežimiai ir vilkikai. Apie jų keliamą grėsmę byloja ir miško proskynoje vaikų įrengtos suvažinėtų naminių gyvūnėlių kapinės.

Šią vietą Luiso šeimai parodė kaimynas – senyvas vyras Džadas. Draugiškas senukas Luisą nuvedė ir į kitą vietą, į senąsias indėnų kapines, kuriose palaidoti gyvūnai – ir net žmonės – prisikelia ir grįžta pas kenčiančius savo šeimininkus. Tiesa, šiek tiek kitokie nei prieš mirtį. Luisas girdi perspėjimus, – tiek tikrame pasaulyje, tiek nakties košmaruose, – kad nederėtų lankytis šioje indėnų vietoje. Nes čia slypi kraują stingdanti tiesa – šiurpesnė ir galingesnė už pačią mirtį. Netrukus Luisui paaiškės, kad visus, kas drįsta brautis į draudžiamas senąsias indėnų kapines, užklumpa kraupi lemtis. Vis dėlto atsispirti paslaptingos vietos traukai sunkiau nei įveikti stingdantį netekties skausmą.

Rutuliojantis įvykiams, stiprėja ir košmaras, toks negailestingas, kad veikiausiai norėsite užversti knygą, bet nepajėgsite nuo jos atsiplėšti.

Amerikiečių rašytojo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) istorijų lobyne kiekvienas gali rasti labiausiai jį bauginantį ir audrinantį pasakojimą, o pats rašytojas tikina, kad jam baisiausios „Givunėliu kapinės“. 1979 metais parašęs pirmąją šios istorijos versiją, Kingas net ketverius metus ją laikė stalčiuje tikėdamas, „kad pagaliau nuėjo per toli“.

Kultiniu tapęs siaubo romanas „Givunėliu kapinės“ 1984 metais nominuotas „Pasaulio fantastikos apdovanojimui“ ir sulaukė dviejų ekranizacijų: 1989 ir 2019 metais. 

Tad gal verčiau turėtume išmokti džiaugtis tuo, kad daugybė gyvenimo matmenų – kaip ir žmonės, kuriuos mylime, – visada išliks paslaptis. Nes be paslapties nėra ir stebuklų.

Ir užuot nuolat savęs klausę, kodėl mes čia, galbūt turėtume mėgautis paprastesne tiesa: mes esame čia.

Kokia prasmė padėti kam nors gražiai numirti, jei pats nesugebi gražiai gyventi?

Nuo tos dienos, kai dramatiškai skaitydamas vaikams „Pasaką apie triušį Petriuką“ jos akyse staiga miršta darželio mokytojas, Kloverė Bruks jaučia stipresnį ryšį su mirštančiaisiais nei su gyvaisiais. Kai Kloverei keliaujant po užsienį ją užauginęs mylimas senelis miršta vienas, ji tampa mirties dula Niujorke ir paskiria savo gyvenimą tam, kad padėtų žmonėms ramiai ir taikiai pasitikti artėjančią mirtį.

Kloverė tiek daug laiko praleidžia su mirštančiaisiais, kad visiškai neturi asmeninio gyvenimo. Tačiau norėdama išpildyti paskutinį aikštingos senutės norą ji išsiruošia į kelionę po šalį, ieškodama kadaise šios moters mylėto vyro – ir galbūt savo pačios laimės. Sunkiai skindamasi kelią nežinomais meilės ir draugystės takais Kloverė turi išsiaiškinti, ko iš tiesų nori ir ar turės drąsos to siekti.

Šviesi ir kupina vilties bei skatinanti susimąstyti „Kloverės apgailestavimų kolekcija“ labai patiks „Vidurnakčio bibliotekos“ ir „Eleonorai Olifant viskas gerai“ skaitytojams, nes įprasta tabu tema apie mirtį čia paverčiama priežastimi švęsti gyvenimą.

 „Gražus, nuotaikingas romanas apie netikėtą draugystę, dešimtmečių senumo meilės istoriją ir atrastą drąsą gyventi taip, kaip moki geriausiai.“ Lucy Diamond, „Sunday Times“ bestselerio „The Best Days of Our Lives“ autorė

„Tai gražus pasakojimas apie jautrią, gailestingą moterį, kuri suvokia, kad norėdama rūpintis kitais ji turi leisti kitiems pasirūpinti ja.“ Kirkus

Kas nutiktų, jeigu viso pasaulio moterys užmigtų ir vyrai liktų vieni? 

Vieną dieną pasaulyje ima plisti keista liga – užmigusias moteris apgaubia plonos medžiagos sluoksnis, panašus į kokono dangalą. Jei miegančios moterys pažadinamos, o jų kūną gaubiantis sluoksnis pažeidžiamas, moterys ima negailestingai smurtauti. Paliktos ramybėje jos atsibunda geresnėje vietoje, čia vyrauja harmonija, retai kyla konfliktų... ir nėra vyrų.

Mažame Apalačų miestelyje, kurio didžiausias darbdavys yra moterų kalėjimas, liga taip pat sparčiai renkasi aukas. Ir tik paslaptingoji Iva Blek yra atspari miego ligai. Tarsi iš niekur išdygusi moteris atsidūrė kalėjime prasidėjus ligos protrūkiui, nes plikomis rankomis nužudė kelis narkotikų platintojus ir susprogdino mobiliąją jų laboratoriją. 

Nepaaiškinamų įvykių sukrėstų vyrų žvilgsniai krypsta į Ivą. Gal ji anomalija, kurią reikia ištirti? O gal ji – demonė ir ją būtina nugalabyti? Moterų palikti vyrai, užvaldyti stiprėjančių pirmykščių impulsų, pasidalija į dvi priešiškas puses: vieni nori nužudyti Ivą, kiti siekia ją išgelbėti.

O kai kas kilus chaosui tenori atkeršyti savo priešams. Netikėtai vien vyrams paliktą pasaulį užlieja smurto banga.

„Kad fantastika įtikintų, į romano pamatą privalo nugulti tikroviškos detalės.“ Taip savo pirmą bendrą kūrinį pristatė tėvas ir sūnus – Stephenas (g. 1947 m.) ir Owenas (g. 1977 m.) Kingai. Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas S. Kingas skaitytojams dovanojo jau daugiau nei šešias dešimtis pasauliniais bestseleriais tapusių kūrinių. Teigiamų kritikų atsiliepimų sulaukė ir tėvo pėdomis žengiantis O. Kingas, fantastikos ir siaubo romanų autorius. 

S. ir O. Kingai romane „Miegančiosios gražuolės“ sukūrė išskirtiniu tikroviškumu dvelkiančią, aktualią ir provokuojančią istoriją, suteikiančią daug peno apmąstymams ir nepaliekančią abejingų. 

ANTRASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Norvegijos ambasadorius Tailande randamas negyvas Bankoko viešnamy. Inspektorius Haris Hūlė išsiunčiamas iš Oslo pasirūpinti, kad skandalingo fakto aplinkybės neiškiltų aikštėn.

Tačiau atvykęs į įvykio vietą jis pamato, jog tai anaiptol ne atsitiktinė, įprasta žmogžudystė. Jos priežastys glūdi gerokai giliau, nei regi akis, ir veda kur kas toliau, nei apsilaupiusios viešnamio sienos. Kitaip tariant, Hūlė supranta, kad kiekvienam tarakonui, šmirinėjančiam viešbučio kambary, tenka šimtai kitų, besislepiančių už pastato sienų. Supamas niekad nenutylančio eismo triukšmo Hūlė klaidžioja Bankoko gatvėmis – mirga „go-go“ barai, mainosi šventyklos, svaigina opijaus rūsiai – ir stengiasi iš paskirų dalelių sulipdyti ambasadoriaus gyvenimo bei mirties istoriją. Nors niekas jo neprašė ir niekas to nenori – net pats Haris.

„Kūrinio pasaulis tamsus ir šaltas, kaip ir dera pagal šiaurietiškojo noir žanro taisykles – toks pats, kaip ir žmogaus širdis. Tačiau svarbiausia – magija, kurią Nesbø kuria, žaisdamas šiomis taisyklėmis…“

Chicago Tribune

„Autoriaus valia personažui atsidūrus visiškai ne norvegiškoje aplinkoje, pasirodo, kad vaizdingai perteikta slogi Bankoko ir Tailando nuotaika – tai natūrali Hario Hūlės būsena.“

The Independent

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Tarakonai – tai antrasis ryškus Hūlės pasirodymas, kurio istorija tęsiasi „Baltų lankų“ išleistuose kriminaliniuose romanuose „Šikšnosparnis“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Gelbėtojas“, „Sniego Senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“ ir naujausioje serijos knygoje „Peilis“.

„Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypeėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija.“

Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941-2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius “ autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.


„Metai“ “ mūsų laikų „Prarasto laiko beieškant“.“
New York Times

„Viena geriausių knygų, kurias kada nors skaitysite.“
Deborah Levy

„Ši knyga – tikra revoliucija ne tik kuriant autobiografiją, bet ir meną apskritai.“
John Banville

Annie Ernaux (Ani Erno, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašš per 20 kūrinių. Pagal kai kuriuos jų, pavyzdžiui, „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“, pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija. „Metai“ įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą.

„Silva rerum III“ audioknyga tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. 
Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Audioknygoje „Silva rerum III“ skamba kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinys „Extracadenza“ atliekamas Vilniaus miesto ansamblio „NIKO“ (meno vadovas Gediminas Gelgotas).

Antonio Vivaldi „La Notte“ fleitai ir styginiams, atliekama Silvio Celeghino (vargonai), Margheritos Gianolos (fleita) ir Venecijos ansamblio „Accademia di San Rocco“, vadovaujamo Francesco Fanno (Italija). Įrašų kompanija „Stradivarius Music“, www.stradivarius.it.

Antonio Vivaldi „Koncertas dviem violončelėms g-moll“ (dalys „Largo“ ir „Allegro“), atliekamas Fabio Biondi ir ansamblio „Europa Galante“ (Italija). Įrašų kompanija „Naïve Records“.

Taip pat Johanno Sebastiano Bacho „Orkestrinė siuita Nr. 2, b-moll“ („Polonaise“), atlieka Penelope Evison ir Drottningholmo Baroko ansamblis (Švedija). Įrašų kompanija „BIS records“.

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga – bestseleris apsakymų rinkinys „Danielius Dalba & kitos istorijos“.

„Reikia žinoti savo vietą bandos hierarchijoje. Susitaikyti, kad paskui dvėsenos tvaiką sekanti hiena pirmoji išsirenka kąsnelį.“

Helsinkyje randamas jūrinis konteineris, o jo viduje – nuskandintos moters kūnas. Sklypas, kuriame aptiktas kraupusis radinys, priklauso įtakingam Suomijos verslininkui Juhanai Lehmusojai. Vyriausiajai policijos inspektorei Paulai Pihlajai ėmus tirti bylą, pėdsakai nuveda prie verslininko šeimos dešimtmečiais Afrikoje vykdytos įtartinos veiklos, leidusios susikrauti įspūdingus turtus.

O tuo metu ir Paulos asmeninį gyvenimą sukrečia jos praeities sprendimų pasekmės. Būdama jauna ji turėjo atiduoti savo kūdikį įvaikinti. Jos sūnui dabar gresia bausmė už žmogžudystę. Paulą kankina ne tik jos pačios kaltė, bet ir nerimas dėl sūnaus.

Kokias mirtinai pavojingas savo ir svetimo skausmo mįsles teks išnarplioti Paulai? 

„Romano siužetą grindžia nepajudinama kolonializmo ir rasizmo logika, o visus poelgius motyvuoja klasikinės temos – meilė, godumas, atpirkimas. <...> Puikiai kuriama įtampa: iš pradžių – prakaituojant karštyje, paskui – veiksmui sprogstant audroje.“

Helsingin Sanomat Newspaper

A. M. Ollikainen (Olikainenas) – suomių autorių dueto Akio ir Millos Ollikainenų slapyvardis. Akis Ollikainenas – trijų romanų autorius, 2012 m. pelnęs „Helsingin Sanomat“ literatūros premiją. 2016 m. jo romanas „White Hunger“ buvo įtrauktas į ilgąjį „International Booker Prize“ premijos sąrašą. Milla Ollikainen – trijų kriminalinių romanų autorė. 2012 m. ji laimėjo leidyklos „Like Publishing“ ir Suomijos detektyvų fanų draugijos kriminalinio romano konkursą. „Konteineris“ – pirmasis jų kartu parašytas kūrinys ir pirmoji inspektorės Paulos Pihlajos serijos dalis, 2019 m. laimėjusi Suomijos nacionalinį kriminalinių romanų konkursą.

„Tiesiog sakyk, kad ieškai Džeinės.“

 „Ieškant Džeinės“ – tai tikra istorija paremtas naujas ir jautrus žvilgsnis į moterų kovą už reprodukcines teises, troškimą būti motina ir išlaisvinantį pasirinkimą ja netapti.

2017 metai. Andžela Kriton randa paslaptingą laišką su gyvenimą keičiančia išpažintimi ir pasiryžta surasti jo taip ir negavusią moterį. Paieškos ją nukelia į aštuntąjį dešimtmetį ir supažindina su grupe drąsių Toronto moterų, įsitraukusių į pogrindinį abortų tinklą, apie kurį būdavo užsimenama tik pašnabždomis ir tik kodiniu pavadinimu „Džeinė“.

1971 metai. Jauna mergina Evelina Teilor buvo išsiųsta į „puolusių“ moterų namus. Čia ji pagimdė kūdikį, kurį buvo priversta atiduoti įvaikinti. Dabar ji gydytoja ir yra pasiryžusi kitoms moterims suteikti pasirinkimą, kokio pati niekada neturėjo – nepaisydama nuolatinių policijos reidų ir grėsmės būti suimtai, ji įsitraukia į Džeinės tinklą ir daro nelegalius abortus.

1980 metai. Dvidešimtmetė Nensė Mičel sužino šokiruojančią šeimos paslaptį, kuri jai iš po kojų išmuša pagrindą. Maža to, dar netikėtai pastoja ir bėdoje pasijunta visiškai viena, tad apsisprendžia susirasti „Džeinę“. Susipažinusi su daktare Teilor ji randa ne tik pagalbą, bet ir savo vietą slaptame tinkle. Tačiau Nensei sunku pasprukti nuo ją persekiojančio melo.

Nėštumas, abortas, persileidimas, nevaisingumas, įvaikinimas ir motinystė – tai aplinkybės, su kuriomis per savo gyvenimą gali susidurti viena ir ta pati moteris, ir šioje knygoje iš abstraktaus politinio diskurso jos virsta tikromis istorijomis apie drąsą ir meilę.

Moterų darbas – tai gyvybės ir mirties klausimas.

Nauja bestselerio „Mergina jo šešėlyje“ autorių dueto Audrey Blake knyga „Chirurgo duktė“ – jaudinantis istorinis romanas apie moteris medicinoje, visiems laikams pakeitusias pasaulį.

Nora Bidi yra vienintelė studentė prestižinėje medicinos mokykloje Bolonijoje. Anglijoje ekscentriško chirurgo Horacijaus Krofto namuose užaugusi ir ten su medicinos paslaptimis susipažinusi mergina yra tikra retenybė, nes devynioliktame amžiuje iš moterų tikimasi, kad jos sėdės namie ir augins vaikus. Tačiau atkakli ir užsispyrusi Nora siekia tapti licencijuota chirurge, o tai stipriai užgauna daugelio jos kolegų vyrų jausmus.

Susidurdama vien tik su priešiškumu Nora iš paskutiniųjų stengiasi išlikti vyrų pasaulyje. Viskas pasikeičia, kai ji susipažįsta su Magdalena Marenko, vienintele moterimi gydytoja Bolonijos ligoninėje. Bendromis pastangomis moterys ima tobulinti novatorišką cezario pjūvio operaciją. Ši procedūra – itin pavojinga, jos tyrimai sudėtingi ir varginantys, tačiau sunkiausia yra ištverti tulžingą vyrų atsaką. Dažnas jų verčiau atiduos savo žmoną likimo valiai nei į patyrusios medikės rankas.

Vieną dieną į Norą kreipiasi pacientė, kuriai gresia mirtis, jei nebus atlikta cezario operacija. Nora supranta, kad jeigu procedūra pavyks, jos darbas galėtų pakeisti pasaulį. Tačiau nesėkmė nušluotų viską: brangias gyvybes, Noros karjerą ir galimybes kitoms moterims užsiimti medicinos praktika.

Audrey Blake slapyvardžiu prisidengusios rašytojos Jaima Fixsen ir Regina Sirois skaitytojams dovanoja dar vieną išskirtinę istoriją apie moterų medikių darbą pasaulio istorijos tėkmėje. Realistiška, sukrečianti ir įtampos nestokojanti „Chirurgo duktė“ sužavės istorinių romanų gerbėjus, ji puikiai tiks aptarti knygų klubuose.

Prieš kelerius metus tragiškoje avarijoje netekusi dukters, Honė po daugelio metų grįžta į savo vaikystės namus Pietų Korėjos kaime J. Jos senyvam tėvui reikia pagalbos.

Tėvas – uždaras, malonus, bet nedrąsus prie savo atitolusios dukros. Laikui bėgant Honė supranta, kad jo likimas daug sudėtingesnis, nei ji kada nors įsivaizdavo. Atrasta dėžutė su laiškų pluoštu ir pokalbiai su artimaisiais padeda jai susidėlioti permainingą ir sudėtingą tėvo gyvenimo istoriją. Honė sužino apie jo išgyvenimus Korėjos kare ir per Balandžio 19-osios revoliuciją, apie jo pasiaukojimą bei didvyriškumą ir iki šiol jį persekiojančius tų laikų fantomus. Taip Honė suartėja su tėvu ir suvokia, kad jo gerumą visą gyvenimą lydėjo giliai slepiamos traumos ir kaltė.

Romanas „Kai nuvykau pas tėvą“ – iš smulkiausių detalių draugėn tarsi mozaika sulipdytas vieno žmogaus, vienos šeimos portretas, švelnumo ir atjautos kupina giesmė artimiausiesiems ir sykiu langas į Pietų Korėjos visuomenę bei XX a. istoriją. Šis pasakojimas kviečia įdėmiau pažvelgti į tuos, kuriuos mylime, pasidomėti jų istorija ir išvysti, kas jie buvo ir yra iš tiesų.

„Knyga, kurią skaitydamas brauki ašaras ir šypsaisi. Joje pasakojama patirtis bemat tampa artima, tokia universali ir vis dėlto korėjietiška, tokia graži ir paveiki.“
Kim Hyesoon

„Tyki meditacija apie sielvartą ir šeimos narių santykius, atsakomybę bei lūkesčius.“
Lauren Bo

Shin Kyung-sook (Šin Kjongsuk, gim. 1963) – viena ryškiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos rašytojų, apdovanota gausybe literatūros premijų, taip pat ir „Man Asian Literary Prize“ (2011) už romaną „Prašau, pasirūpink mama“ („Baltos lankos“, 2019). Romanas „Kai nuvykau pas tėvą“ – trečias autorės kūrinys, išleistas lietuvių kalba.

„– Į tave žiūrint kartais apima jausmas, lyg žiūrėčiau į tolimą žvaigždę, – pasakiau. – Ji atrodo labai šviesi. Bet ta šviesa yra išspinduliuota prieš dešimtis tūkstančių metų. Tai gali būti dabar jau nebeegzistuojančio dangaus kūno šviesa. Bet kartais ji atrodo taip tikroviškai.“

Dvylikametis Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, tapę vienas kitam prieglobsčiu. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Dabar trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau rado laimę: jis turi nuosavą barą, žmoną, du vaikus. Tačiau po daugelio  metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs.

Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi jųdviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame pasaulyje – slėpiningame, dvelkiančiame mirtimi? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė...

„Įžvalgi meditacija apie žmogaus trapumą, apsėdimo gniaužtus ir neįveikiamą, erotikos kupiną mįslę, kuri yra Kitas.“

New York Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Klasikinis romanas apie neviltį ir uždraustus romantinius jausmus atšiaurioje Naujojoje Anglijoje.

Itanas Fromas pluša savo varganame ūkyje ir stengiasi pakęsti sunkaus būdo įtarią žmoną Zeną, linkusią prasimanyti ligas. Kai pas juodu apsigyvena guvi, linksma, gyvybe trykštanti jaunutė Zenos giminaitė Metė, atvykusi padėti šeimininkauti, Itanas pasijunta pakerėtas ir ima austi svajones apie laimę, kurią jam įkūnija ši mergina.

Viename iš dramatiškiausių amerikiečių grožinės literatūros kūrinių Edith Wharton veda šią pasmerktą trijulę tragiškos lemties keliu. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema „Itanas Fromas“ visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir labiausiai skaitomu jos kūriniu.

Romanas parašytas 1911-aisiais, tais pačiais metais, kai Edith Wharton galiausiai apsisprendė skirtis su vyru, nors labai gerai suprato, kokia didelė kartais būna laisvės kaina ir kad aistra gali stiprumu prilygti mirčiai. Vienas literatūros kritikas pavadino šią knygą „bene autobiografiškiausia iš visų kada nors parašytų“, nes ji atspindi gilią pačios autorės neviltį ir vienišumą, atsidūrus padėtyje be išeities.

„Manau, mus traukia ne baimė, bet kontrolės poreikis. Jausmas, kad sugebame nugalėti pavojų ir suvaldyti savo likimą, kad savo rankomis kontroliuojame situaciją, ko mums šiaip labai trūksta gyvenime.“

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.


„J. Nesbø apsakymų rinkinyje <...> lengvai atpažinsime esmines jo romanus iš kitų išskiriančias sudedamąsias dalis: velniškai gudriai suręstus siužetus ir netobulų veikėjų žmogiškumo blyksnius, kuriuos bet kada gali nustelbti vidinė tamsa.“
Booklist

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų muzikantas, scenaristas, ekonomistas ir „New York Times“ bestselerių autorius. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Pavydo ekspertas“ 2022 m. buvo įtrauktas į trumpąjį prestižinių apdovanojimų „Crime Writers' Association Dagger Awards“ sąrašą ir jau išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„Kai kurie žmonės, kai kurie įvykiai priverčia pamesti galvą. Jie tarsi giljotinos – perskelia gyvenimą pusiau, į mirusį ir gyvą, į prieš ir po.“

Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.

Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti.

„Plaukti tamsoje“ – atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas, tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti norint gyventi prasmingą gyvenimą.


„Įsivaizduokite, kad „Vadink mane savo vardu“ vyksta komunistinėje Lenkijoje, ir prieš akis iškils šis jaudinantis debiutas apie užvaldančią meilę neramumų krečiamoje šalyje.“
Oprah Magazine

„Jedrowski – aukščiausio talento šiuolaikinis kūrėjas.“
Sebastian Barry

„Apie jaunos meilės malonumą bei skausmą, apie tai, ką reiškia alkti laisvės ir kito žmogaus.“
Independent

„Prikaustantis ir savo tviskančiais paviršiais, ir bauginamais gyliais.“
Justin Torres


Tomasz Jedrowski (Tomašas Jedrovskis, gim. 1985) augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje. Studijavo teisę Kembridžo universitete. Kalba penkiomis kalbomis, šiuo metu gyvena Paryžiuje. „Plaukti tamsoje“ – jo pirmasis romanas.

Svartų šeima susirenka į ūkį šalia Pretorijos Pietų Afrikoje, – bus laidojama motina. Tačiau netgi tokią dieną justi nesutarimai tarp tėvo ir vaikų. Tėvas mirštančiai jų motinai pažadėjo, kad juodaodei šeimos tarnaitei Salomėjai padovanos namelį, kuriame ji gyvena, ir taip suteiks nuosavus namus, nuosavą žemę. Bet pažado jis netesi. Trys vaikai – Amor, Antonas ir Astrida – pasklinda po skirtingus Pietų Afrikos kraštus, jų ryšiai nutrūksta, bet pažadas, tėvo duotas motinai, visą gyvenimą persekioja juos tarsi prakeiksmas.

Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

Romano įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

„Vienas didžiųjų pasaulio rašytojų.“
Edmund White

"Nuostabu, kaip romanas gali priversti matyti ir mąstyti naujai.“
„Booker Prize“ komisija, 2021

„Šedevras.“
Elizabeth Day

Damon Galgut (Domonas Galgutas, gim. 1963) – Pietų Afrikos rašytojas. 2021 m. už romaną „Pažadas“ jis buvo apdovanotas „Booker Prize“ premija ir tapo vos trečiu Pietų Afrikos rašytoju, ją pelniusiu. Romane „Pažadas“ gausu tokių modernizmo prozai būdingų bruožų kaip sąmonės srautas, vidinis monologas, menamoji kalba, tad kritikų jis lyginimas su Jameso Joyce'o, Williamo Faulknerio, Virginios Woolf tradicija. Du ankstesni rašytojo romanai („The Good Doctor“ ir „In a Strange Room“) taip pat buvo įtraukti į trumpuosius „Booker Prize“ sąrašus.

Trijų knygų serija Be ribų. Pirma knyga

Jis norėjo per ją sužlugdyti savo brolį. Bet kodėl kenčia pats?

Siekdamas išguiti dvynį iš milijardus nešančios šeimos maisto imperijos, generalinis direktorius Samuelis Keinas paspendžia spąstus. Tegul brolis sulaužo svarbiausią jų tėvo taisyklę – jokių tarnybinių romanų. Ir štai atvyksta naujoji darbuotoja Arlington Benks – vienintelė moteris, kurios broliui kadaise nepavyko suvilioti. Deja, sumanymas atsisuka prieš patį Samuelį – jis užkimba ant kabliuko. Pasirodo, juodu sieja ilga ir aistringa istorija. Santykiams kaistant, kyla klausimas, kas juos sužlugdys: Samuelio apgaulė ar Arlės paslaptis?

Trijų knygų serija Be ribų. Antra knyga

Dvejus metus slapčia geidusi milijardieriaus Meisono Keino, drovioji Šarlotė Vestbruk lieka priblokšta ir sujaudinta, kai išvaizdųjį vadovą suranda elitinio slapto kovos klubo bokso ringe. Tačiau gali būti, kad boso sūnus sužinojo ir jos purviną paslaptėlę. Meisonas pasisiūlo išsivežti ją prabangių atostogų Žydrajame Krante, kur jie galėtų artimiau pažinti vienas kitą. Viena neužmirštama savaitė šalia Meisono. Viena savaitė Šarlotei įrodyti, kad ji prilygsta jam tiek lovoje, tiek už jos ribų... Kas gali nenusisekti?

Trijų knygų serija Be ribų. Trečia knyga

Aš toks blogiukas, apie kokius tave įspėjo mama.

Norėdamas išplėsti su broliais valdomą verslą, atšiaurus Lo Reno, nepasižymintis puikiomis manieromis, turi padaryti įspūdį gražuolei paveldėtojai Marlou Kein, kad ši įtikintų savo tėvą investuoti. O tai visiškai įmanoma misija – „Keturių plėšikų“ viskio varykla yra Lo pasididžiavimas ir džiaugsmas. Be to, jis puikiai moka valdyti kirvį. Tačiau, užklupus audrai, Marlou staiga atverčiama aistros korta.

Net kai Lo nebegali atsispirti Marlou, ji vis tiek tėra magnato, kurį Lo turi patraukti į savo pusę, dukra. O ir ji turi paslaptį, galinčią apversti Lo pasaulį aukštyn kojomis...

Išklausykite mano istoriją. Išgyvenau daugel gyvenimų, mane mylėjo imperatoriai, karaliai ir vagys. Mane buvo pagrobę ir užpuolę, bet aš išlikau. Išgyvenau revoliuciją ir du pasaulinius karus. Tačiau mano istorija – taip pat ir meilės istorija. Ir pasakojimas apie tai, ko tik iš meilės nepadarysi.

Britų rašytojos Natashos Solomons knygoje pirmą kartą prabyla Leonardo da Vinčio mūza – pati Liza del Džokondo, įamžinta bene žymiausiame paveiksle visame pasaulyje. Aš, Mona Liza – tikroviškas, prikaustantis ir pamokantis pasakojimas apie neįtikėtiną kelionę nuo Renesanso Florencijos ir Prancūzijos dvarų iki neramaus XX-ojo amžiaus ir dabartinių laikų.

Nepaprasta vaizduote ir talentu žaižaruojančioje Leonardo da Vinčio studijoje, kurioje sukasi užsakovai ir mecenatai, mūzos, draugai ir konkurentai, kabo Monos Lizos portretas. Penkis įvykių ir intrigų kupinus šimtmečius Lizos del Džokondo paveikslas šmėžuoja galingų, turtingų, siekiančių pavogti ir pralobti ar tiesiog turėti akiratyje.

Tiek metų praėjo, o Lizos balsas nebuvo girdimas. Dabar ji pasiruošusi papasakoti savo istoriją...

Ankstus rytas. Tiksliau – blogiausias Izaoko gyvenimo rytas. Beviltiškai stovėdamas ant tilto krašto, jis žvelgia į neaprėpiamą tuštumą ir iš jo krūtinės išsiveržia skausmo kupinas šauksmas. Kažkas iš miško gilumos į jį atsiliepia. Skamba neįtikėtinai, tačiau taip Izaokas sutinka naująjį savo draugą – kiaušinį, ir šis atsitiktinis (?) susitikimas pakeičia Izaoko gyvenimą taip, kaip jis nė įsivaizduoti nebūtų galėjęs.

Jaudinantis britų autoriaus ir žurnalisto Bobby'io Palmerio romanas „Izaokas ir kiaušinis“ kviečia į nepamirštamą dviejų bičiulių nuotykį, kurio epicentre – sielvartas, viltis, draugystė ir meilė.

Tai viltinga, nuoširdi ir vaizduotę budrinanti istorija, kuri jaudina ir priverčia susimąstyti. Kartais norint rasti kelią iš miško, reikia į jį įžengti, kad ir koks tankus bei tamsus jis atrodytų.

"Komiškas, kartu ir jaudinantis pasakojimas....

Originalus romanas apie sielvartą, netektį ir pokyčius."
Daily Mail 

Nuo romano Graikijos saloje iki amžinybės?

Hermionei Kapas valdyti prabangų viešbučio kompleksą vaizdingoje Graikijos saloje reiškia kur kas daugiau nei darbą. „Ludus“ jos gyvenimas nuo tada, kai prarado namus ir šeimą. Į salą atvykus gražiajam Etlasui Otonui, neseniai paveldėjusiam kompleksą ir ketinančiam jį parduoti, Hermionė turi vos dvi savaites pakeisti vyro mintis. Tačiau artėjant Valentino dienai moters jausmai Etlasui virsta į kai ką daugiau...

Nepaprastas bučinys…

…pakeis jos paprastą gyvenimą!

Menininkei Indigai tapant oficialų Ridianijos princo Ištvano portretą, jos sukaustytos emocijos tampa nebevaldomos, kai jie netikėtai pasibučiuoja! Po to, kai Ištvano šeima sunaikino jos tėvą, Indiga buvo įspėta niekada nepasitikėti Ridianijos karališkosios šeimos nariu. Bet nors jos protas įspėja, jog tai neturėtų vesti niekur toliau, Indiga įžvelgia Ištvano išskirtinumą. Rizikuodama savo širdimi ji žino, kad jam verta patikėti... savo ateitį!

Draugų vestuvės juos suvedė dar kartą. Jiedu pažino vienas kitą iš naujo!

Milijardierius pabrolys Kristofas priverstas padėti surengti geriausio draugo svajonių vestuves. Teks darbuotis su pamerge Adara. Kristofas negali pamiršti kitados tarp jų liepsnojusios aistros, tačiau nė už ką nesivels į rimtus santykius. Leidžiant laiką prabangioje privačioje saloje, tarp jų įsižiebia dar stipresni jausmai. Vis dėlto šį kartą Adara pareiškia suteiksianti klajokliui graikui antrą galimybę, tik jei šis prisieks amžiną meilę...