Romanai

Astai – trisdešimt treji. Truputį kankindamasi, ji rašo romaną apie menkai žinomą lenkų skulptorių, vaikšto į nevykusius tinderio pasimatymus, leidžia laiką su savo drauge Mai ir jos sūnumi. Bet viską sujaukia netikėtai atkeliavęs kvietimas į atminimo vakarą Augustui – prieš dešimtį metų mirusiam draugui iš bendrabučio. Praeitis ima veržtis į dabartį, atgyja bendrabutiško šėlsmo laikai ir prikelia buvusius troškimus, pokalbių atsiminimus ir vakarėlių šmėklas. Staiga Asta puola rašyti daug asmeniškesnę knygą. Ji pasakoja apie pirmuosius poetinius žingsnius, draugystes, savo jausmus Mai vaikinui ir siautulingą, tragiškai pasibaigusį tour de chambre (turo po kambarius) vakarėlį.

Gyvas ir šmaikštus šiuolaikinės danų rašytojos Tinės Høeg romanas jaukiai, tačiau skrodžiančiu žvilgsniu tyrinėja kūrybą, geismą, draugystę ir konfliktišką jų santykį. Pasakojimas teka lengvai, lyg nejučia, ir skaitant greitai priprantama prie neįprastos poetinės formos, imituojančios žinutes ar trumpus konspektus. Čia pulsuoja vakarėliai, juokeliai, ambicijos, nuoga aistra ir susižavėjimas menu. O pro eilutes persišviečia tas spalvotas intensyvumas, su kuriuo patiriame pasaulį būdamos ir būdami dvidešimt kelerių.

„Høeg rašo labai šmaikščiai ir gudriai. Aštri, subtiliai sukurta knyga Tour de chambre – tai jautri gyvenimo kartu ir atskirai studija, įtaigus kūrybos, sielvarto ir ilgesio apmąstymas, parašytas stulbinamai tiksliai.“

Sussie Anie, knygos „To Fill a Yellow House“ autorė

„Puiki pažintis... Tinė Høeg yra velniškai ypatinga rašytoja, ir velniškai ypatinga yra tai, kaipšvelniai, šiltai, sklandžiai, su neviltimi ir linksmai ji sugeba rašyti apie konkrečius ir universalius dalykus, apie skirtingus amžius, apie moterišką ir vyrišką patirtis.“

Berlingske

„Turėdama nepaprastą klausą eilučių pertrūkiams ir emociniam pažeidžiamumui, Tinė Høeg piešia švelnų Mai ir Astos draugystės portretą, patvirtindama, kad praeitis, norime to ar ne, įsiskverbia į dabartį.“

Anna Stern, knygos „Visa tai čia ir dabar“ autorė

„Grėsme alsuojantis detektyvas, puikiai tinkantis Jo Nesbø ir Stiego Larssono trilerių gerbėjams.“

Erik Axl Sund, tarptautinio bestselerio „Varnų mergaitė“ autorius

„Anderso de la Motte’s romanas – elegantiškai parašyta žudiko maniako drama.“

„Dagens Nyheter“

Aštrialiežuvė užsispyrėlė inspektorė Leo Asker turėtų tapti Malmės policijos sunkių nusikaltimų skyriaus vadove. Tereikia rasti netikėtai dingusią turtingos šeimos dukrą Smilą Holst. Tačiau Asker karjeros sėkmė kolegoms vyrams policijoje kelia pavydą ir inspektorė, vos pradėjusi tirti naująją bylą, perkeliama į prarastų sielų skyrių. Čia, policijos nuovados rūsyje, atsiduria pamirštos, niekam nereikalingos bylos ir... atstumti ar prasikaltę darbuotojai. 

Nušalinta nuo dingusios merginos bylos, Asker neria į mįslingą bylą naujame skyriuje. Kažkas geležinkelio klubo makete jau keletą metų palieka figūrėles, kurios, išsiaiškina Asker, primena įvairiausius be žinios dingusius asmenis. Viena figūrėlių nepaprastai panaši ir į Smilą Holst. 

Dėl dviejų iš pradžių lyg ir nesusijusių bylų Asker leidžiasi į paslaptingą kelionę po tamsias, blogiu alsuojančias Švedijos kalnų gelmes.

„Kalnų karalius“ seka geriausių Švedijos detektyvų autorių pėdomis. Andersas de la Motte rašo taip pat intriguojančiai, kaip „Merginos su drakono tatuiruote“ autorius Stiegas Larsonas.  Ir „Kalnų karalių“ perskaitysite vienu prisėdimu.

„La Vanguardia“

Andersas de la Motte (g. 1971 m.), buvęs policijos pareigūnas, kaip rašytojas debiutavo 2010 metais pristatydamas trilerį „Žaidimas“ ir tapo vienu populiariausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. De la Motte yra parašęs net kelias populiarias detektyvų serijas, „Kalnų karalius“ – naujausios rašytojo serijos „Inspektorė Asker“ pirma dalis.

Jolita Herlyn, Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose, pristato jau keturioliktą savo romaną, kupiną paslapčių, nuotykių, mistikos, gyvenimo geismo ir brandžios išminties.  Į jį autorė įtraukė ir netikėčiausias asmenines patirtis. 

„Nepažįstamosios“ veikėjams amžius – ne kliūtis švęsti gyvenimą kaip spalvingą nuotykį, kupiną lemtingų sutapimų ir susitikimų. Šie likimo bendrakeleiviai įvaldę vienatvės meną, bet juos sieja ir nuoširdžios žmogiškos bendrystės ilgesys.

Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys. 

Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?

Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.

Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...

„Tai geriausias J. Herlyn romanas, primenantis mano mėgstamiausių impresionistų paveikslus, kuriuose ir ryškios spalvos, ir kone perregimas vaiskumas, ir viską gaubiantis mistikos rūkas. Ypatinga paslaptingumo nuotaika, kurią autorei puikiai pavyko pagauti, įtraukia ir skaitytoją...“

I. Buivydaitė

PO JULIJAUS CEZARIO PASAULIS JAU NIEKADA NEBEBUVO TOKS PAT.

Jei koks nors žmogus gimė pakeisti istoriją, tai buvo Julijus Cezaris. Jo legenda ir po dviejų tūkstantmečių tebėra tokia pat gyva, kaip ir anksčiau.

Roma, 77 m. pr. Kr. Žiaurus korumpuotas senatorius Dolabela bus teisiamas už padarytus nusikaltimus. Šis niekšas, naudojantis smurtą prieš visus, kurie jam priešinasi, pasisamdė geriausius gynėjus ir papirko prisiekusiuosius. 

Nė vienas teisininkas visoje Romoje nedrįsta jam iškelti kaltinimų. Tik jaunas nepatyręs dvidešimt trejų metų patricijus imasi bylos ir gina miesto žmones nuo valdančiojo elito galios. Jaunuolio vardas – Julijus Cezaris.

Taip prasideda pripažintas Santiago Posteguillo istorinės grožinės literatūros šedevras, epinis pasakojimas apie narsaus žmogaus Cezario pirmąsias kovas. Meistriškai derindamas išsamius istorinius faktus su nepaprastai turiningu pasakojimu, Posteguillo įtraukia skaitytoją  į mūšių įkarštį, vedžioja pavojingiausiomis gatvėmis, kur už kiekvieno kampo tyko senatorių samdomi žudikai, ir panardina į didžiąją Julijaus Cezario ir jo pirmosios žmonos Kornelijos meilės istoriją.

„Aš esu Roma“ puikiai atskleidžia įvykius, nulėmusius šio nepaprasto jaunuolio likimą ir pakeitusius pačios istorijos eigą.

„Aš esu Roma“ 2022 m. buvo perkamiausia knyga Ispanijoje.

„Didingas skaitinys, neleidžiantis atsikvėpti nuo adrenalino kupino veiksmo.“

La Vanguardia

Naujas „Svetimkūnių“ autorės romanas.

Kiek tik save prisiminė, Adomas visada linkėjo tėvui mirties.

Adomas ant pečių laiko visą pasaulį. Dirba šefu restorane, rūpinasi atmintį beprarandančiu despotu tėvu, paauglystės dramų draskoma dukra Toma ir net karjeroje panirusia žmona Ilze. Gal iš šio užburto rato padės ištrūkti jaunas teatro režisierius Kasparas? Tačiau šį vis labiau intriguoja ne tik Adomas, bet ir jo tėvo, kadaise garsaus dramaturgo, kūrybinis palikimas.

Naujojo Patricijos Tilvikaitės romano herojai ieško savęs ir meilės, susiduria su siaubingu žiaurumu tų, kurie turėtų būti patys artimiausi. Autorė klausia: ką daryti su monstrais? Svarbiausia – ką daryti su talentingais monstrais? Ypač jei jaučiame, kad patys tokie tampame?

„Puikiai išreikštos skirtingų žmonių likimų sankirtos ar paralelės, o siužeto įtampa išlaikoma iki pat romano galo.“

Artūras Tereškinas, rašytojas, sociologas, kultūros tyrinėtojas

„Psichologiškai sudėtingi, į normatyvinius rėmus netelpantys personažai, skirtingos kartos ir jų (ne)priklausomybės ir gerai sukonstruotas nenuspėjamas siužetas su netikėtu posūkiu, aštriu dūriu pabaigoje. Lietuvių prozoje toks derinys retas.“

Virginija Kulvinskaitė, literatūros kritikė ir rašytoja

„Patricija nuoširdžiai įsigilina į skaudžias temas. Drąsus, apgalvotas, išjaustas ir didžiules visuomenės opas judinantis romanas.“

Nora Žaliūkė (KNYGU_DAMA), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė

„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio. Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“
Barbora

„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui. Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems. Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“
Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius

Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.

„Šmėkla gerklėj“ – neįprastas prozos debiutas, autofikcijos ir eseistikos lydinys, jaudinanti literatūrinės manijos istorija, kurioje susitinka dviejų, šimtmečiais atskirtų moterų gyvenimai. 

XVIII a. kilminga airių poetė Eibhlín Dubh Ní Chonaill, atradusi savo nužudyto vyro kūną, ima saujomis gerti jo kraują ir vėliau sukuria jį apdainuojančią poemą-raudą. Šis kūrinys, skaitytas kažkada paauglystėje, išnyra pasakotojai iš atminties laukiantis ketvirto vaiko, užsikasus nesibaigiančiuose buities darbuose. Eibhlín Dubh balsas ir istorija pasakotoją tiesiog apsėda: ji imasi versti poemą iš airių kalbos, sykiu tyrinėdama archyvus, keliaudama po vietoves, kur gyveno poetė, gilindamasi į jos sprendimus ir jų pasekmes, laikmečio primestus gyvenimo rėmus. 

Vaizdingas Eibhlín Dubh portretas išnyra šalia ne ką mažiau įdomios, jaukiai į savo vaikų ir reikalų kupiną pasaulį įsileidžiančios pasakotojos figūros. Atskleisdama į praeitį nugrimzdusios, iš istorijos ištrintos poetės gyvenimą, atkurdama jos balsą, tuo pačiu ji atranda ir savąjį. „Šmėkla gerklėj“ – tai žymios, daugybę apdovanojimų pelniusios airių poetės Doireann Ní Ghríofa kūrinys, išradingas, aidintis, narpliojantis motinystės ir moteriškumo, geismo, praeities žavesio ir kūrybos temas. Būdamas tiek pat intymus, kiek ir universalus, jis laisvai juda tarp praeities ir dabarties, savęs paieškų ir atsidavimo kitam, poezijos ir ją kūrusių ir kuriančių kūnų.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas:
https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/8afa7399-d0c0-4141-95ee-59e73f4a1445.html 

1506-aisiais jauną, bet jau didžiai pagarsėjusį skulptorių Mikelandželą sultonas Bajazitas II pakviečia į Konstantinopolį suprojektuoti tiltą per Aukso Ragą. Prieš tai atmetęs Leonardo da Vinčio piešinį, sultonas per savo pasiuntinius Mikelandželui pažada ne tik didžiulius turtus, bet ir nemirtingą šlovę: „Jūs pranoksite jį šlove, jeigu sutiksite, nes jums pavyks ten, kur nepavyko jam, ir jūs padovanosite pasauliui neprilygstamą paminklą, tokį kaip jūsų „Dovydas“. 

Šiek tiek padvejojęs, Mikelandželas palieka Romą ir nebaigtą taip netikusiai su juo besielgiančio karingojo popiežiaus Julijaus II antkapį. Atvykęs, jis ima tyrinėti tolimą ir nuostabą keliantį Osmanų pasaulį, kiauras dienas piešia, apžiūrinėja miestą, jo architektūrą. Ir, besikamuodamas prie tilto eskizų, nejučia pasineria į draugystės, aistros, intrigų kupiną rūmų gyvenimą. 

Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ iš atskirų detalių į vieną mozaiką sudeda fikcinę kuriančio menininko kelionę į Konstantinopolį ir ieško atsakymų į amžinus klausimus: kas yra kūryba, kodėl pasakojamos istorijos ir kodėl nepailstamai statomi tiltai tarp krantų, miestų ir civilizacijų.

„Borgesiškas minties eksperimentas, pasakojantis apie didžiulį įspūdį Mikelandželui galėjusį palikti įvykį, kuris niekada neįvyko.“

London Review of Books

„Tarytum elegantiškas ir aistringas meilės laiškas.“

Spectator

„Išradingumo pliūpsnis, kokio nesitikėtum iš daugelio kitų šiuolaikinių rašytojų.“

New York Times

Mathias Enard (Matijasas Enaras, gim. 1972) – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose ir Barselonoje. Anksčiau lietuviškai pasirodė šie jo romanai: „Kompasas“ („Baltos lankos“, 2019), apdovanotas Goncourtʼų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017), ir „Vagių gatvė“ („Baltos lankos“, 2020). Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ 2010 m. apdovanotas licėjaus mokinių Goncourt’ų literatūros premija.

Bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės knyga.

Pasaulinio bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės Rebeccos Yarros romanas „Labai tikėtina“ – širdį virpinanti istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta netikėčiausiomis aplinkybėmis. 

Sėsdami į lėktuvą, du nepažįstamieji Izė ir Natas nesitikėjo, kad vos pažvelgus vienam į kitą įsižiebs susižavėjimo kibirkštis. Tačiau nespėjus jiedviem artimiau susipažinti, lėktuvas rėžiasi tiesiai į Misūrio upę. Po katastrofos jųdviejų keliai ilgam išsiskiria. 

Gyvenimas bėga, laikai keičiasi. Pasikeičia ir Izė su Natu. Natas kopia karininko karjeros laiptais, Izė sėkmingai įsilieja į politikų gretas. Tačiau jie niekaip negali pamiršti vienas kito. 

Po dešimties metų Izei tenka sudėtinga užduotis keliauti į Afganistaną. Karo zonoje Izę paskirtas saugoti ne kas kitas, o Natas. Tačiau Izei ant piršto žiba sužadėtuvių žiedas, o aplinkui liepsnoja neramumų ugnis. Natas padarys viską, kad tik apsaugotų savo išsvajotą mylimąją. Ir atsikovotų jos širdį. 

Romane Yarros aprašo siaubingą karo aplinką ir traumų pasekmes. Knygos veikėjai – stipriadvasiai ir nuoširdūs, o skaitytojams iki paskutinio puslapio neduos ramybės klausimas: ar visgi lemta jiems likti kartu? 

Publishers Weekly 

Jas skiria šimtmečiai, bet vieną dieną jų gyvenimai susipins.

Pirma taisyklė. Nuodų jokiu būdu nevalia naudoti siekiant pakenkti kitai moteriai. 

Antra taisyklė. Žudiko ir aukos vardai privalo būti įrašyti į vaistininko knygą.

1791-ųjų šaltą vasario vakarą nuošalioje Londono gatvelėje įsikūrusioje slaptoje vaistinėje Nela laukia savo naujos klientės. Kadaise buvusi gerbiama gyduolė dabar naudojasi įgytomis žiniomis tamsesniais tikslais. Ji parduoda gerai paslėptus nuodus nevilties apimtoms moterims, kurios pasiruošusios net žudyti, kad išsivaduotų iš jų gyvenimą valdančio vyro jungo. Naujoji klientė pasirodo esanti per anksti subrendusi dvylikametė Eliza Fening. Netikėtai užsimezgusi Elizos ir Nelos draugystė paskatina įvykius, dėl kurių slaptas Nelos pasaulis atsiduria pavojuje, o vaistininkės knygoje įrašytų daugelio moterų vardai netrukus gali būti atskleisti.

Šių dienų Londone amerikietė Karolina Parsivel savo dešimtąjį vedybų jubiliejų leidžia viena, stengdamasi atsigauti nuo žinios apie vyro neištikimybę. Prie Temzės krantų radusi seną vaistininkės buteliuką, moteris neatsispiria norui jį patyrinėti. Netrukus paaiškėja, kad ji rado ryšį su neatskleistomis „vaistininkės žmogžudystėmis“, prieš gerus du amžius nedavusiomis ramybės Londono gyventojams. Paieškai intensyvėjant, Karolinos gyvenimas keistu likimo įnoriu susipina su Nelos ir Elizos gyvenimais.

Sarah’os Penner bestselerio „Dingusi vaistininkė“ gerbėjams!

Margaritą Harlou, gimusią pasiturinčioje šeimoje, šaukia raizgūs miškai ir laukinės uolos – tobulas prieglobstis jos raganiškoms užmačioms. Ugdydama savo nepaprastą galią, Margarita augo ne tik vis gražesnė, bet ir vis keistesnė. Netrukus žmonės ėmė ją vadinti ragana, o nežemiškas galias suvirpino tamsos jėgos. Tokią moterį, pasidavusią baimę keliančioms aistroms ir giliausiems troškimams, buvo patogu, gal netgi būtina, ištrinti iš istorijos. 

Po šimto penkiasdešimties metų Tainmuto miestelyje Augusta Podos imasi darbo prabangiame Harlou name, paverstame nedideliu muziejumi. Kai Augusta aptinka Harlou dukters, beveik išbrauktos iš istorinių šaltinių, pėdsaką, paslaptis tampa pernelyg intriguojanti, kad į ją būtų galima numoti ranka. O ir Margarita Harlou per daug iškentėjo, kad leistųsi būti taip lengvai pamiršta. 

Augusta iš amžių glūdumos pažadina kai ką grėsmingo, kai ką tamsaus – jėgą, kuri per giminystės liniją ir laiką susieja dvi moteris. Jei tamsos vilionei atsispirti nepavyks, viskas, kas sava ir brangu, įskaitant gyvybę, gali būti prarasta amžiams.

 „Slėpininga ir tamsi istorija apie nemirtingą meilę.“

Knygų „Rožių sodas“ ir „Mariana“ autorė Susanna Kearsley

„Hester Fox tobulai sujungia mistiką ir romantiką – skaitytojams padovanoja tamsų, jausmingą romaną.“

BuzzFeed Books

„Daugiasluoksnė, jaudinamai gąsdinanti istorija, kupina seniai palaidotų paslapčių. Neabejotinai patiks Susannos Kearsley gerbėjams.“

Publishers Weekly

DĖMESIO: knygoje aprašomi valgymo sutrikimai!

Skaitytojams nuo 14 metų

Serijos „Užkerėti laiškai“ antra knyga

Jų meilė užbaigs karą ar sugriaus pasaulį?

Airisė Vinou prieš dvi savaites grįžo iš fronto sužalotu kūnu ir sudaužyta širdimi. Romanas – dingęs be pėdsakų, o grėsme netikintys Oufo gyventojai tebegyvena nežinioje. Nepaisydamos pavojaus Airisė ir Etė nusprendžia vykti atgal į frontą rinkti žinių apie Dakrės kariuomenę. Jos puikiai supranta, kad tik laiko klausimas, kada karas pasieks nepasirengusį ir susiskaldžiusį miestą.

Atsibudęs Dakrės požemių pasaulyje, Romanas neprisimena savo praeities. Tačiau dievui patikinus, kad prisiminimai grįš, jis ima rašyti straipsnius Dakrei, iki galo nesuprasdamas savo vaidmens kare.

Iš spintos atkeliavus keistam laiškui, Romaną apima įtarumas ir smalsumas. Pradėjęs susirašinėti su paslaptinga drauge, jis netrukus turės priimti sprendimą: ištikimai tarnauti Dakrei ar išduoti jį išgydžiusį dievą. Negandos suartina Romaną su Airise ir jiedu, rizikuodami savo ateitimi, imasi keisti karo eigą.

„Negailestingi įžadai“ – romantikos, ilgesio ir pasiaukojimo kupina antroji „Dieviškųjų varžovų“ knyga, atskleidžianti Airisės ir Romano meilės istorijos pabaigą.

Rebecca Ross – amerikiečių romantinės fantastikos jaunimui ir suaugusiesiems kūrėja. Ji užaugo Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur netrukus tapo aistringa skaitytoja ir troško rasti portalą į Narniją. Šis troškimas galiausiai atvedė ją į Džordžijos universitetą, kur ji baigė anglų kalbos studijas. Po studijų dienomis dirbo, o rašydavo, kada tik galėdavo: savaitgaliais, vakarais, rytais prieš aušrą ir per pietų pertraukas. Įdėtas darbas atsipirko, dabar jos knygos yra bestseleriai, verčiami į užsienio kalbas ir audrinantys daugybės skaitytojų vaizduotę. 

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

1772-ieji. Amerikos revoliucijos išvakarėse žiebiasi sukilimo ugnis. Bostono gatvėse krenta vyrai, Šiaurės Karolinos miškuose liepsnoja trobelės. 

Šalyje įsismarkaujant sumaiščiai į Džeimį Freizerį kreipiasi gubernatorius, prašydamas padėti išsaugoti karaliaus kolonijas. Tačiau Džeimis iš savo žmonos žino, kad po trejų metų nuaidės lemiamas šūvis, o po jo išauš nepriklausomybės diena. Tie, kurie buvo ištikimi karaliui, žus arba bus ištremti. 

Negana to, 1776-ųjų laikraščio iškarpoje Džeimis perskaito, kad jis kartu su žmona žus. Jam belieka viltis, kad šį sykį ateities balsas meluoja.

Kvapą gniaužianti istorija. D. Gabaldon – puiki pasakotoja. 

The Globe and Mail

Begalė tiksliausių istorinių detalių ir aistringa meilės istorija – D. Gabaldon rašo tobulai.

Publishers Weekly

Šis romanas pateisins visus skaitytojų lūkesčius... Milžiniško užmojo ir apimties tekste autorė su sau būdingu meistriškumu tapo numylėtų veikėjų gyvenimo paveikslą.

Booklist

Diana Gabaldon gimusi būti rašytoja... Puslapiai verčiasi patys. 

Arizona Republic

D. Gabaldon „Svetimšalės“ serijos gerbėjų laukia dar vienas kraują stingdantis istorinės fantastikos nuotykis – „Sniegas ir pelenai“. Ši serijos dalis – tai dar vienas meistriškai papasakotas hitas. Šiuo didingu romanu mėgausitės ilgai. 

The Gazette (Montreal) 

Diana Gabaldon (g.1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

Vyrausiojo inspektoriaus Viljamo Vistingo karjera prasidėjo prieš septyniolika metų tiriant sudėtingą dvidešimtmetės Sesilijos Lindės pagrobimo bylą. Pasibaigęs tragiška jaunos merginos mirtimi, tyrimas Norvegijoje sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

Šiandien Viljamas Vistingas – itin gerbiamas detektyvas, meistriškai tiriantis komplikuotas bylas. Tačiau, į dienos šviesą iškilus naujai informacijai, Vistingas apkaltinamas suklastojęs svarbiausius Sesilijos bylos įrodymus ir pasodinęs į kalėjimą nekaltą žmogų. Jis nušalinimas nuo pareigų, o žurnalistai it medžiokliniai šunys, užuodę naują grobį, vėl sutelkia dėmesį į skandalingus bylos faktus ir „susitepusį“ detektyvą. Kankinamas abejonių ir vedamas žūtbūtinio noro išsiaiškinti tiesą, Vistingas slapta atverčia seniai užmirštą bylą. Tačiau jo mintis drumsčia nauja dar vienos jaunos merginos pagrobimo byla.

„Unikali ir įtraukianti istorija apie policijos detektyvo kovą už teisybę siaubingos nelaimės akivaizdoje.“
„The Martin Beck“ apdovanojimo komisija

„Nepriekaištingas, daugialypis ir kupinas įtampos pasakojimas.“
„Crime Time“

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

„Kai grumiasi karaliai, dreba visas kraštas.“

Septynių Karalysčių valdovas Robertas Barateonas nebegyvas, o jo bendražygis Vinterfelo lordas Edardas Starkas nukirsdintas. Taikos ir klestėjimo metas baigėsi. Danguje kraujo ir liepsnų spalvomis žaižaruojanti kometa pranašauja Vesterosui chaoso ir pragaišties laiką.

Geležiniame soste įsitaisė trylikametis Roberto sūnus Džofris, bet pikti liežuviai plaka, kad jis nėra teisėtas karaliaus įpėdinis. Nuo senovinės Drakono Uolos citadelės iki atšiaurių Vinterfelo žemių, nuo žaliuojančio Haigardeno iki karščiu tvoskiančio Dorno – visų akys krypsta į Karaliaus Uostą ir Raudonąją pilį.

Jaunojo karaliaus valdžiai iššūkį meta Roberto Barateono broliai Stanis ir Renlis, iš šiaurės atžygiuoja Vinterfelo įpėdinis, Šiaurės karalius Robas Starkas, kariuomenę telkia ir paskutinė Targarienų palikuonė Daneiris – stebuklingų drakonų trijulę auginanti Drakonų Motina.

Brolžudystės ir kraujomaišos, alchemijos ir burtų, riteriškos kovos ir šlykščios išdavystės fone šlovės kaina matuojama krauju, o laimėti gali tik turintys tvirčiausią plieną... ir šalčiausias širdis.

„Milžiniškas, stulbinantis, užburiantis pasakojimas... Martinas tiksliai perteikia visą svaiginantį Rožių karų ar imperatoriškosios Romos sudėtingumą.“ – SFX

„Aukščiausios prabos fantastika su keršto prieskoniu.“ – The San Diego Union-Tribune

Po 1979 m. revoliucijos Irane moterų teisės stipriai suvaržomos – už per ilgas blakstienas, per ilgą pokalbį su vyru, per garsų juoką, pasirodymą viešumoje nepridengta galva gresia bausmės, net kalėjimas. Totalitarinio režimo žvilgsnis siekia įsiskverbti ir politizuoti privačiausius gyvenimo sluoksnius.

Anglų literatūros profesorė Azar Nafisi, atkakliai gindama iraniečių teisę į vaizduotę, suburia slaptą skaitymo grupelę ir kartu su septyniomis studentėmis kas savaitę susitinka aptarti uždraustos vakarietiškos literatūros. Skaitymo grupelė merginoms tampa rezistencijos forma ir prieglobsčiu nuo opresyvaus režimo akių ir ausų. Nagrinėjami kūriniai – Vladimiro Nabokovo Lolita, F. Scotto Fitzgeraldo Didysis Getsbis, Henry Jameso Vašingtono aikštė ir Deizė Miler, Jane Austen Puikybė ir prietarai – atveria paraleles tarp grožinės literatūros ir tikrovės, leidžia reflektuoti ir įžodinti savo patirtis Irano Islamo Respublikoje.

Teherano gatvėse aidint revoliucijos protestams, Irano ir Irako karo metu krentant raketoms Azar Nafisi kviečia iš literatūros kūrinių mokytis empatijos, atidos pasaulio kompleksiškumui. Autorė įžiebia tikėjimą literatūros magija, jos galia sujungti žmones ir atverti vaizduotę, kuri priespaudos ir karo akivaizdoje išlieka vieninteliais privačiais ir nesugriaunamais individo namais.

Leidinio prieinamumas:

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas.

Po kvapą gniaužiančių detektyvinių trilerių „Dėžė“ ir „Kultas“ du populiarūs Švedijos autoriai –  Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato paskutinę trilogijos knygą „Miražas“.  Ji labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus. Naujajame romane, sukurtame pagal geriausias skandinaviškų trilerių tradicijas, policijos detektyvė Mina ir mentalistas Vincentas tiria šiurpias Stokholmo požemių paslaptis ir stengiasi užbėgti už akių pasikėsinimui į šalies teisingumo ministro gyvybę. 

Stokholmo metro tunelyje randami žmogaus kaulai. Paaiškėja, kad tai visuomenei žinomo finansininko palaikai. Policija stengiasi aptikti nors menkiausią užuominą, kas iš tiesų nutiko, deja, nesėkmingai. Lyg to būtų maža, reikia tirti ir įtartiną teisingumo ministro gautą žinutę, skelbiančią, kad jo valandos – suskaičiuotos. 

Nusiplūkusi ir viltį praradusi policijos inspektorė Mina Dabiri vėl priversta kreiptis pagalbos į mentalistą ir kūno kalbos ekspertą Vincentą Valderį. Nors ir slegiamas paslapties, keliančios grėsmę paties gyvybei, Vincentas prisijungia prie komandos. Netrukus Stokholmo požemiuose randama dar viena krūvelė kaulų. 

Ar žmonės, kurių palaikai aptikti skirtingose metro vietose, gyvenime turėjo ką bendro? Ar gali būti, kad šie griaučiai kaip nors susiję ir su paslaptinga grėsme teisingumo ministrui? Mina ir Vincentas leidžiasi į pavojų kupinas ir desperatiškas lenktynes su laiku, stipriai abejodami, ar šįkart jas laimės. 

Henrikas Fexeus – žinomas švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jis yra parašęs daugiau nei 15 knygų, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 1,2 milijono egzempliorių 35 kalbomis. Nemažai išleista ir lietuviškai: „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“,  „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kt.

Camilla Läckberg – viena sėkmingiausių Švedijos rašytojų. Jos knygų išversta į daugiau nei 40 kalbų, išleista daugiau nei 60-yje šalių, parduota daugiau nei 30 milijonų kopijų tiražu.

„Įspūdingo siužeto kriminalinis romanas. Jo pabaigoje autoriai rašo, kad pasiilgs Minos Dabiri ir Vincento Valderio. Jų tikrai pasiilgsiu ir aš.“ 

Bohusläningen

Tarptautinis bestseleris

Lenora Houp, septyniolikmetė,

Virve pakorė seserį, kai nieks nematė.

Vieną 1929-ųjų vakarą kraupios Houpų šeimos žudynės sukrėtė visą Meino pakrantę. Nors daugelis žmonių manė, kad kalta septyniolikmetė Lenora, to įrodyti policijai nepavyko. Apie tragiškąjį vakarą ji niekada nekalbėjo, bet daugiau nekėlė kojos iš Vilties akligatvio – namo ant skardžio, kuriame ir įvyko žudynės.   

Peiliu nudūrė savo tėvą

Ir mamą nusiuntė pas Dievą

1983-ieji, pagyvenusių žmonių prižiūrėtoja namuose Kitė Makdyr atvyksta į griūvantį Vilties akligatvį rūpintis Lenora. Ji greit sužino, kad ankstesnė slaugytoja savo globotinę paliko pabėgdama vidury nakties. Prirakinta prie neįgaliojo vežimėlio septyniasdešimtmetė pacientė yra praradusi gebėjimą kalbėti ir su Kite bendrauja spausdindama žodžius rašomąja mašinėle. Vieną vakarą naudodamasi ja Lenora pateikia viliojantį pasiūlymą – noriu tau viską papasakoti.

„Ne mano darbas“, – gynėsi Lenora, 

Bet ji vienintelė kvėpuoja oru. 

Kai Lenora ima aprašinėti įvykius, privedusius prie Houpų žmogžudysčių, išryškėja kur kas daugiau šiurpios istorijos detalių, nei buvo žinoma. Kitė pradeda įtarinėti, kad Lenora galbūt nepasako tiesos iki galo – ir kad ši bejėgė moteris, kuria tenka rūpintis, gali būti pavojingesnė, nei iš pradžių manė.  

„Bauginanti ir tokia įtraukianti knyga, kad norėdama perskaityti dar vieną skyrių vos nepavėlavau į lėktuvą.“

Rachel Hawkins, New York Times bestselerio Dingusi žmona autorė 

„Dinamiškas... svaiginantis gotikinis detektyvas.“

New York Times Book Review

Kai nuo žemo Transporterio slenksčio Benas išlipo į Londoną, jis ne tik nesureikšmino savo išsilaipinimo – jis jo nepastebėjo. Nors jo asmeninėje mikrovisatoje tas žingsnis buvo tolygus pirmajam žmogaus žingsniui Mėnulyje. Perfrazuojant astronautą, čia buvo mažas žingsnelis Londonui (vienas iš milijardo tą valandą), ir gigantiškas šuolis šiam žmogui. Tai vėliau, jau žinodamas pasekmes, Benas bandys jį atkurti, netgi fiziškai sugrįš į šią vietą ir ieškos savo batų protektorių, o žiauriausiais gyvenimo momentais norės apskritai atsiimti – jei tai yra neįmanoma, bent jau pakartoti iš naujo - gal jam pavyktų pakoreguoti likimą, kuris ant šio šlapio asfalto atliko tokį mirtiną šuolį... Bet išsilaipinimo momentu Benas nepajuto jo svorio. Gyveno režimu „čia ir dabar“ ir prisimena tik, kaip pagalvojo, kad pagaliau visam laikui palieka apvemtą busiuką - savo klaikios gėdos liudijimą. O kadangi kiekvienas žingsnis tolino jį nuo šios gėdos, Benas praėjo juos greitai.

„Imdami į rankas grožinę knygą paprastai suteršiame savo smegenis klausimu: kiek pasakojime tiesos? Užbėgdamas tokiam klausimui už akių noriu iškart atsakyti: šio pasakojimo nebūtų, jeigu ne žmonės, 2010-ųjų rudenį išsiuntę mane į Londoną – būtent jie toliaregiškai įžvelgė tokio tyrimo galimybę ir prasmę. Emigracija iš Lietuvos į JK tuo metu buvo pasiekusi piką ir jos pasekmes jautė abi Išvarymo pusės: Lietuva išgyveno tuštėjimą, tuo tarpu britai baisėjosi „laukinių žmonių“ iš Rytų Europos antplūdžiu, ir tas baisėjimasis galų gale išsiliejo į Brexitą.

Neturėčiau šiandien ką pasakoti arba pasakojimas būtų stipriai kitoks, jeigu ne tuometiniai Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje darbuotojai, taip dosniai dalinęsi su manimi emigrantų kontaktais, ir, aišku, patys Lietuvos emigrantai, su didžiausiu įtarumu atverdavę man savo namų duris, nelabai suvokdami, kas aš toks ir ko iš jų noriu, bet žodis po žodžio (taurė po taurės) galų gale atsiverdavę.

Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurių asmeninės istorijos nugulė į šį pasakojimą, ir tiems, kas mane su jais suvedė arba kurių dėka tą rudenį atsidūriau Londone, dėkosiu paskutinėje knygoje – asmeniškai ir kiekvienam. Išskyrus tuos, kurie dėl savo saugumo arba kitų priežasčių prašė jų tikrų vardų neatskleisti. Jiems anonimiškai dėkoju dabar.

Po trylikos metų nusprendęs perrašyti šį pasakojimą iš dramos į prozą (su dar daugiau personažų, įvykių ir detalių, kurių turėjau atsisakyti ribojamas pjesės žanro, tai yra ribotų žmogaus galimybių per vieną vakarą teatre suvirškinti tokį dramų kokteilį), stengiausi nepažeisti jo stuburo: tos bendros emigrantų jausenos, kurią tuo metu radau Londone. Visų pirma, savęs apgaudinėjimą, kad jų išvarymas laikinas: „Dar va šiek tiek uždirbsime, netausodami skaudančių kūnų, išsimiegodami traukiniuose, vežančiuose iš vieno darbo į kitą, ir tada tikrai grįšime.“ O aplink laksto jau anglakalbiai vaikai, kuriems Londonas tapo namais, ir tai yra akivaizdus inkaras – įrodymas, kad jie niekada nebegrįš.

O grįžtant prie klausimo, kiek šiame pasakojime tiesos – čia viskas yra tiesa. Ir kartu – niekas.“

Romano „Išvarymas. Londono adata“ autorius Marius Ivaškevičius

„Niekada nerasi savęs, jei paskęsi kitame žmoguje.“

Likus vos vienai dienai iki išsikraustant iš Los Andželo, Felon susipažįsta su Benu, pradedančiuoju rašytoju. Negalėdami ignoruoti traukos vienas kitam, kartu jie praleidžia paskutinę Felon dieną mieste. Spalvingas Felon gyvenimas įkvepia Beną parašyti romaną.

Laikui bėgant, tarp įvairių santykių ir savo atskirų gyvenimų negandų jie ir toliau susitinka kasmet tą pačią dieną. Bet ilgainiui Felon ima abejoti: ar Benas sako jai tiesą? O gal kuria tobulą tikrovę, ieškodamas kuo įtaigesnio siužeto posūkio?

Ar Beno santykius su Felon – ir jo romaną – galima laikyti meilės istorija, jei jos pabaiga – sudaužytos širdys?


„Dar vienas kvapą gniaužiantis Colleen Hoover romanas, kupinas paraudusių skruostų, trykštančių emocijų ir širdies skausmo. Mėgavausi kiekvienu puslapiu, kvėpavau kiekvienu gražiu žodžiu.“
Anna Todd, „New York Times“ bestselerių serijos „After“ autorė



„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“ ir „Jei ne tu“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pasirodęs 2015 m., romanas „Lapkričio 9“ – nepamirštama rašytojo ir jo mūzos santykių istorija.

Operos pasaulyje Marija Kalas buvo geriausiai žinoma kaip la divina – dieviškoji. Ji kaskart užburdavo auditorijas ne tik įstabiu balsu, bet ir intuityviu dramos pojūčiu, kerėdavo stulbinančiu grožiu. Tačiau dainininkės kelias į šlovę nebuvo rožėmis klotas: vaikystė prabėgo nacių okupuotoje Graikijoje su motina, kuri negailestingai išnaudojo dukros talentą. M. Kalas anksti išmoko apsisaugoti nuo tų, kurie ketina ja pasinaudoti.

Pirmąkart ji patikėjo meile sutikusi graikų laivybos magnatą Aristotelį Onasį. M. Kalas jautė, kad šis vyras joje mato ne tik išskirtinio balso solistę, bet ir moterį. Prasidėjo jaudinantis operos žvaigždės ir vieno turtingiausių pasaulio vyrų romanas. A. Onasis įtraukė M. Kalas į svaiginančios prabangos gyvenimą, supažindino su tokiomis pasaulinėmis garsenybėmis kaip Elizabet Taylor, Ričardas Bertonas, Vindzoro kunigaikštis bei kunigaikštienė. Tačiau šis gvvenimas akimirksniu subliuško žiniasklaidai pranešus apie A. Onasis ir buvusios pirmosios ledi Džekės Kenedi jungtuves. 

New York Times bestselerių autorė Daisy Goodwin pasakoja jautrią istoriją apie moterį, kuri netekusi mylimo vyro atrado savo balsą iš naujo. Nepaprastas talentas, nenumaldoma energija ir natūrali elegancija pavertė M. Kalas pasauline legenda.

Prasidėjęs meilės viešbutyje prie Vidaus jūros ir atitekėjęs iki upės Tasmanijoje, „7-asis klausimas“ kalba apie tai, ką renkamės dėl meilės ir iš meilės, ir apie mūsų pasirinkimų sukeliamą grandininę reakciją. 

Reakcija prasideda mokslinės fantastikos rašytojo H. G. Wellso romanu su Rebecca West, toliau veda per XX a. 4-ojo dešimtmečio branduolinės fizikos atradimus, supurto rašytojo Richardo Flanagano tėvą, kuris vergavo anglių kasykloje netoli Hirosimos, kai ant jos buvo numesta atominė bomba. Įvykių grandinė kulminaciją pasiekia Tasmanijos saloje: jaunas vyras atsiduria laukinės upės spąstuose ir nežino, gyvens jis ar mirs.

R. Flanaganas sukūrė meilės odę savo gimtajai salai, namams, tėvams ir siaubingai šalies praeičiai. Tai hipnotizuojantis naikinimo istorijos, mokslo, atminties ir svajonių lydinys, atskleidžiantis, kaip dažnai mūsų gyvenimai randasi iš kitų žmonių pasakojamų istorijų – taip pat ir iš mūsų pačių susigalvotų pasakojimų apie save. 

Richardas Flanaganas (g. 1961) – vienas ryškiausių šiuolaikinių rašytojų, svarbiausias savo kartos atstovas Australijos literatūroje. Jo knygos yra pelniusios daugybę apdovanojimų, išleistos 42 pasaulio šalyse. Už romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ (The Narrow Road to the Deep North, 2013) rašytojas 2014 m. pelnė „Man Booker“ premiją.

Knygos leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Kas nutiko seserims po mirties, buvo užmiršta, bet neįmanoma bus užmiršti audinio, vaizduojančio Pragaišties naktį, visiems žinomą pasaulio pabaigos dieną.“

Norvegų rašytojo Larso Myttingo romanas „Pragaišties naktis“ yra paskutinė trilogijos „Seserų varpai“ dalis. Ši epinė šeimos drama tapo pasauliniu bestseleriu ir atnešė jos autoriui daugybę apdovanojimų.

Butangenas, keleri metai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Astrida Heknė, iš savo senelės paveldėjusi kovingumą ir nepaprastą jautrumą, nusprendžia žūtbūt pamatyti vieną iš likusių Seserų varpų ir išsiaiškinti legendinio Heknių seserų audinio likimą. Du dešimtmečius audinį saugantis pastorius Kajus Šveigoras svarsto, kaip išsipildys Heknių dvynių į audinį įpinta pranašystė apie paskutinio Butangeno pastoriaus mirtį ir Pragaišties naktį, kai pasaulis sugrius ir žemė bus nugremžta iki plikos uolienos.

Norvegiją okupuoja nacistai, Astrida prisijungia prie norvegų pasipriešinimo, o Kajus išmetamas iš savo bažnyčios. Ar dar gali būti vilties, kad Seserų varpai suskambės kartu, kad nurims piktos žmonių kalbos ir grįš karo metais pražuvęs tarpusavio pasitikėjimas?

Audringais Antrojo pasaulinio karo metais vykstanti Heknių šeimos drama užbaigia įspūdingą norvego rašytojo Larso Myttingo (g. 1968) „Seserų varpų“ trilogiją. Romane kaimo žmonių gyvenimo detalės, norvegų folkloras, mitologija ir įstabios gamtos vaizdai suausti į neprilygstamomis spalvomis žaižaruojantį audinį. Nors šį romaną galima skaityti kaip atskirą kūrinį, meniški saitai su ankstesnėmis trilogijos knygomis skaitytoja atveda į turtingą ir paslapčių kupiną literatūrinį labirintą.

„Iš meilės, tiek prarastos, tiek atrastos, ir iš pokyčių verpete atsidūrusios šalies Mitingas kuria įtraukiančią valstietiško realizmo ir norvegiškų mitų sagą.“

Nick Rennison, Sunday Times

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George`as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių „Ledo ir ugnies giesmė“ knygų serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.

„Žiema artėja...“

Prieš tris šimtus metų krauju ir ugnimi drakonų karaliaus Eigono Užkariautojo suvienytos Septynios Karalystės išgyvena ramybės ir klestėjimo laikus. Drakonai išmirė, o Geležiniame soste įsitaisė ilgamečių karalių Targarienų giminę mūšio lauke sutriuškinęs Robertas Barateonas. Tačiau ramybė apgaulinga. Vesteroso vasara baigiasi. Artėja žiema. Ir ji gali trukti amžinybę.

Vinterfelo lordas ir Šiaurės sergėtojas Edardas Starkas nujaučia, kad karaliaus Roberto apsilankymas nesuteiks jam laimės. Tačiau sulaukęs savo vaikystės draugo ir kovų bendražygio prašymo tapti karaliaus patarėju, jis negali atsisakyti. Karaliaus dvare klesti intrigos, tarpsta melas, apgaulės ir išdavystės, ir net karaliaus patarėjas nėra apsaugotas nuo priešo kirčio. Tuo metu Pietų laisvuosiuose miestuose užauga nuversto Drakonų karaliaus įpėdinis, o iš Šiaurės atslenka mirtina neapykanta viskam, kas gyva, alsuojantis blogis.

„Šios knygos išgelbėjo mano gyvybę.“

Stephen King

„Šis pasakojimas toks išraiškingas, kad pakanka kelių puslapių, jog nebegalėtum nuo jo atsiplėšti.“

The TIMES

Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti.

Mergaitės vardu Ryga neatnešė gandras, kaip įprasta kaime. Tėvai ją nusipirko Rygos turguje už dalgio antgalį. Vėliau Ryga ištekėjo už Vaitiekaus, galinčio nuspėti bet kokio vaiko ateitį. Jų pirmagimė Marguolė vos gimusi žino ir moka beveik viską. Ji kartais sapnuoja būtybes, traukiančias gilyn į sapną, kviečiančias ją negrįžti. Vieną dieną Marguolė išeina, palikusi tik raštelį ir besisupančias sūpynes. Kol jos lauks ir ieškos, tėvai ir sesuo Varvara pradės geriau numanyti, kas iš tikrųjų yra tas gyvenimas.

Antrasis Ievos Dumbrytės romanas „Negrįžtantys“ – mūsų kolektyvinės pasąmonės gelmė su protėvių kulto ir religinio sinkretizmo fragmentais. Šiame beerdviame ir belaikiame pusiau pasakiškame, grubiame ir juokingame pasaulyje galime išgirsti savo protėvius, o politinis korektiškumas čia negalioja.

Ieva Dumbrytė (gim. 1991) kilusi iš Panevėžio, gyvena Vilniuje. Baigė taikomąją istoriją. Pirmas jos romanas „Šaltienos bistro“ (2021) tapo Kūrybiškiausia knyga (pirmą kartą laimėjo debiutinė knyga), pelnė Liudo Dovydėno ir Dausų šeimos premijas.

Mano krūtinėj buvus tuštuma prisipildė keistai sunkaus oro, nebejaučiau širdies dūžių, bet tai manęs negąsdino, kol vis dar galėjau matyt, suprast ir žinot. O tą sekundę viską žinot valiojau kaip aiškiaregė, galėjau just, kad lauke nėra vėjo, girdėjau, kaip pievoj pašoko žiogas ir kada sustojo sraigė, žinojau, kas įvyko prieš šimtą metų. Žinojau, kad dabar kažkas pasauly muša žmoną, kažkur aistringai mylisi paaugliai, stora boba kepa riebius blynus, močiutės anūkam liepia daugiau valgyt, tyruose tupinėja gandrai ir gyvenimas bando tekėt tokia vaga, kokia dažniausiai tekėt mėgsta.

Šis suvokimo ir aiškiaregystės blyksnis buvo pats ilgiausias gyvenime. Norėjau, kad mane kas paguostų ir pasakytų, kad pasaulis labai paprastas, kad Marguolės dingimas buvo tik trumpas nesusipratimas. Norėjau, kad kas pasakytų, jog aš nekalta ir mano visos kančios baigėsi. Man nereikia žinot, kad aš gera mama, man net nereikia vaikų meilės, jeigu taip jau norit. Aš tik meldžiu, kad kas nors man pasakytų, jog ji iš tikro yra Marguolė.

„Negrįžtantys“

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/e5171bab-f8cd-4e0c-994f-f0f11eefb573.html