Romanai

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.


„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“
Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“
Kirkus Reviews


„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

Christine Leunens pristato įtaigią ir jaudinančią istoriją apie meilę, netektį, liguistą susižavėjimą ir pragaištingus sprendimus.

Kino meną studijuojantis Itanas Grygas įsimylėjęs savo artimą bičiulę Amberę Dering, iš pažiūros gyvenančią tobulą gyvenimą tėvų žirgų ūkyje. Amberė myli Itaną, bet ne taip, kaip šis trokšta. Sau į vyrus ji pasirenka trigubai vyresnį našlį Stiuartą Ridsą, žavų investuotoją, Korėjos karo veteraną. Jis puikiai psichologiškai pasiruošęs ilgam, subtiliam karui su jaunu varžovu dėl Amberės širdies.

Itanas, visada žingsniu atsiliekantis nuo Stiuarto, galiausiai iškeliauja į Antarktidą, tikėdamasis pradėti naują gyvenimą. Nepaisant vaikino pastangų paleisti praeitį, jo ir Amberės jausmai neišblėsta ir neleidžia pamiršti šios meilės.

Kai galiausiai ima aiškėti senos paslaptys ir pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, jie abu priversti griebtis neįsivaizduojamų dalykų.

Pagal knygą kuriamas filmas, kurio scenarijaus autorė pati Christine Leunens, o prodiuserė – Mimi Polk, dirbusi su filmu „Telma ir Luiza“.

Patiks Sally Rooney „Normalūs žmonės“ ir Davido Nichollso „Viena diena“ gerbėjams.

New York Times bestselerių autorė numeris vienas Julia Quinn ir televizijos revoliucionierė Shonda Rhimes parašė įtaigų meilės romaną, vaizduojantį Bridžertonų karalienės Šarlotės ir karaliaus Jurgio III įstabią romantišką istoriją, nulėmusią reikšmingas socialines permainas. Autorės įkvėpimo sėmėsi iš originalaus serialo „Karalienė Šarlotė: Bridžertonų istorija“, kurį pagal kompanijos Shondaland scenarijų sukūrė Netflix.

Iki Bridžertonų nutikusi meilės istorija, pakeitusi Londono aukštuomenę.

Mes nešame vieną karūną. Jo našta yra mano našta, o mano našta – jo našta.

Karalius ir karalienė susipažino vieną saulėtą 1761 metų rugsėjo dieną. Jau po kelių valandų jie buvo sutuokti.

Vokiečių princesė Šarlotė Meklenburg-Štrelic buvo graži, atkakli ir nepaprastai protinga – ne visai tokia, kokios tikėjosi britų karališkasis dvaras. Tačiau ugnelė ir užsispyrimas jai pravers, nes jos sutuoktinis, jaunasis karalius Jurgis III, turi paslapčių... Paslapčių, galinčių iš pamatų supurtyti monarchiją.

Įstumta į jai naują karalienės vaidmenį, Šarlotė turi mokytis laviruoti ir prisitaikyti prie sudėtingos rūmų politikos, tuo pat metu saugodama savo širdį. Ji pamažu pamilsta karalių, bet šis ją vis atstumia. Svarbiausia – ji turi išmokti valdyti šalį ir suprasti, kad jai duota galia pertvarkyti visuomenę. Ji privalo kovoti – už save, už savo vyrą, už pavaldinius, laukiančius jos palaikymo ir malonių. Ji niekada nebebus tiesiog Šarlotė. 

Ji – karalienė, turėsianti išpildyti savo likimo scenarijų.

Ketvirtajame romane „Vienintelė duktė“ (La hija única, 2020) meksikietė Guadalupė Nettel tyrinėja vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų – susilaukti vaikų ar ne. Alina ir Laura – nepriklausomos, karjeros siekiančios moterys, kurių nė viena neketina kurti šeimos. Laura ryžtasi drastiškam žingsniui – sterilizacijai, o Alina, laikui bėgant, apsisprendžia tapti motina. Kai Alinos nėštumas komplikuojasi, o Laura prisiriša prie kaimynės sūnaus, abi moterys išgyvena sudėtingus jausmus. 

Įtaigiai parašytame romane atskleidžiamas motiniškų jausmų dvilypumas, kruopščiai išnarstomos gyvenimiškos moterų patirties prieštaros.

Guadalupė Nettel gimė Meksikoje, augo tarp Meksikos ir Prancūzijos. Ji yra tarptautinius apdovanojimus pelniusių romanų – „Svečias“ (El huésped, 2006), „Kūnas, kuriame gimiau“ (El cuerpo en que nací, 2011), „Po žiemos“ (Después del invierno, 2014), „Vienintelė duktė“ bei trijų apsakymų rinktinių autorė. G. Nettel kūryba išversta į daugiau nei penkiolika kalbų. 

Neikite į Šukparkį – ten šiukšlina ir pavojinga. Nes Šukparkis yra susidūrimų vieta. Jame susitinka Rytai ir Vakarai, slampinėja paaugliai ir benamiai, skamba rusų estrada ir repo muzika, žaidžiamos tamsios šachmatų partijos, skrieja akmenys ir tušti buteliai. O netoliese, tarsi įkaltas pleištas, stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena Saša. Šią labai karštą vasarą Sašai sukanka septyniolika metų ir ji turi tik dvi svajones: parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį Vadimą.

Tai ironiškas ir aštrus pasakojimas apie Sašą, jos šeimą, draugus ir priešus, svetimą Frankfurtą ir jo miegamąjį rajoną 2000-aisiais, kuriame pritapti yra ne mažiau svarbu nei apsiginti.

Alina Bronsky (g. 1978 m.) – rusų kilmės vokiečių rašytoja, gyvenanti ir kurianti Berlyne. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Debiutinis rašytojos romanas „Šukparkis“ (Scherbenpark, 2008) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“ (Baba Dunjas letzte Liebe, 2015), nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, buvo itin šiltai sutiktas ir įvertintas Lietuvoje. „Totoriškos virtuvės aštrumai“ (Die schärfsten Gerichte der tatarischen Küche, 2010) laikomas svarbiausiu rašytojos kūriniu. Jis nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, „Publisher’s Weekly“ įtraukė jį į geriausių Metų knygų dešimtuką. Lietuvoje romanas 2021-aisiais išrinktas viena geriausių Metų verstinių knygų (vertė Vytenė Saunoriūtė).

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje.

Tikromis patirtimis paremtas romanas

JAUTRI, AISTRINGA, GYVENIMIŠKA ISTORIJA APIE YPATINGĄ VAIKĄ AUGINANČIĄ MOTERĮ. KAIP NEPRARASTI SAVĘS MOTINYSTĖS RUTINOJE IR IŠ NAUJO PATIKĖTI KARTĄ JAU IŠDAVUSIAIS? IR KĄ DARYTI, JEI MEILĖ PASUKA LIKIMĄ NETIKĖTA LINKME?

Monikos savaitėje yra vos viena diena, kai ji gali nesijausti gyvybiškai reikalinga kitam. Būtent šito ji tikėjosi vieną šeštadienį perduodama sūnų buvusiam vyrui Adomui. Bet gyvenimas netrunka pažerti staigmenų – kaltai šypsodamasis Adomas praneša vėl vedantis, ir ne bet kada, o per ateinančias Kalėdas – po pusantro mėnesio! Kol Monika bando susivokti jausmuose, nežinia iš kur išdygsta Rimantas, buvęs geriausias Adomo draugas, pakšteli jai į skruostą ir panardina glėbyje. Šypsena nuo buvusio vyro veido akimirksniu dingsta, o Monikai telieka pritarti nekaltam Rimanto melui.

„Šis be galo jautrus pasakojimas sukrės, emociškai palies kiekvieną ir neleis likti abejingiems aprašytos šeimos likimui. Negali atsitraukti, išgyveni dėl mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, žaviesi jos motiniška meile, linki jėgų nepalūžti kasdienėje kovoje už jį. Autorė įtikinamai, psichologiškai pagrįstai veda mus moters ir vyro santykių labirintu.“ 

RAŠYTOJA IRENA BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ

Ina Les – lietuvių autorė ir psichologė, kartu su vyru ir dviem sūnumis jau keletą metų gyvenanti Danijoje. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, rašytoja siekia ne tik prisibelsti į skaitytojų širdį, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.

Autorės pirmoji knyga – „Paskutinis pavasaris“

Be galo smagus, neįtikimai linksmas ir žavingai šmaikštus pasakojimas, kurį galima skaityti ir kaip bestselerio „Paskutinė vasaros šventė“ tęsinį, ir kaip naują atskirą romaną.

Bedli Komptono miestelyje kai kas vyksta. Flepė Skot But, miestelio dorovės kompasas ir karalienė, ruošiasi tai ištirti. Į miestelį ką tik atsikrausčiusi jauna, žavi porelė iš Londono bažnyčioje užtūpė Flepės ir jos vyro vietas. Kas geriau juos pamokys elgesio taisyklių šioje glaudžius ryšius puoselėjančioje bendruomenėje, jei ne Flepė?

Žinoma, ji turi ir kitų reikalų. Kiek daug jėgų atima mintys apie aistringą gerbėją, ji trokšta per pačios rengiamą Naujųjų Metų pokylį ir vėl pasirodyti išskirtinai! O kur dar ką tik iš Australijos su pretenzinga žmona ir dviem nesuvaldomais sūneliais gimtinėn grįžęs sūnus Džasperas, žavinga asmenybė, vis dėlto stokojanti didesnių ambicijų bei polėkio. Flepė, uoliai aiškindamasi jaunų atvykėlių tarpusavio santykius ir kartais darydama klaidingas išvadas, patiria didžiulę įtampą.

„Dvelkia nostalgija ir švelniu humoru – nepaprastai puikus ir nestokojantis staigmenų skaitinys.“ 

NFOP magazine

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Kregždė ir kolibris“, „Dėžutė su drugeliu“, „Čia ir dabar“, „Italė iš Bruklino“, „Lauk manęs“ ir kt.

„Stiklo karoliukų žaidimas“ – brandžiausias Hermanno Hesse's romanas, pelnęs rašytojui Nobelio premijos laureato šlovę. Kūriny siekiama sutaikyti dvasios ir jausmo priešybes, nagrinėjamas amžinasis būties dualizmas. Veiksmo perkėlimas į tolimą XXII amžių leidžia rašytojui susikaupti ties idėjų pasauliu, nagrinėti problemą filosofiniu aspektu ignoruojant konkrečią buitį.
Pagrindiniai romano veikėjai, dvasinio prado reiškėjas Jozefas Knechtas ir jo priešingybė Plinijas Desinjoris, kovoja tarpusavyje, vykdydami iš esmės tą pačią misiją: abu svajoja sutaikyti dvasią ir pasaulį.

Hermannas Hesse – vokiečių literatūros klasikas, intelektinių, filosofinių ir psichologinių romanų meistras, 1946 m. Nobelio premijos laureatas. Garsiausi kūriniai: „Stiklo karoliukų žaidimas“, „Stepių vilkas“, „Paskutinė Klingzoro vasara“, „Demianas“, „Sidhatra“, „Narcizas ir Auksaburnis“ ir kiti.

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Pirma knyga

NUOTYKIAI TAMSOJE IŠKILS Į ŠVIESĄ

Kai verslo partneriai peržengia ribą...

Distilerijos savininkei Elizai Hotorn svarbiausia darbas. Niekada nerizikuotų verslo partneryste dėl vienos malonumų nakties, bet kai įsisiautėjus audrai įstringa su klientu Antonijumi Rodrigesu, pabunda aistra. Sugrįžus šviesai slaptas romanas tęsiasi. Deja, šitaip gali žlugti visos įdėtos pastangos – ką jau kalbėti apie šeimos paslaptį, galinčią sugriauti jos gyvenimą ir nutraukti pelningą bendradarbiavimą... 

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Antra knyga

Buvusiems sutuoktiniams susitikus... teks nusimesti kaukes!

Labdaros renginyje į aklą pasimatymą atėjusi distilerijos savininkė Delaila Preston lieka nustebinta – pasirodo, susitinka su savo netrukus jau buvusiu vyru Kamdenu! Pajutusi vis dar neišblėsusią aistrą, prieš išsiskirdama ji sutinka leistis į paskutinį romantišką nuotykį privačioje Kamdeno saloje. Tačiau sutuoktinis yra pasiruošęs atsikovoti žmonos meilę. Ar netikėtai pasisukus įvykiams jo kruopščiai apgalvoti planai žlugs ir bet kokia bendros ateities viltis užges?

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Trečia knyga

Slapta jųdviejų naktis.

Santykiai, turintys išlikti tik darbiniai.

Iki juodu įkalina sniego audra...

Sara Hotorn negali apsimesti, kad niekada nebuvo aistringos nakties su anonimu likusiu nepažįstamuoju... Ypač kai jos distilerijoje pasirodo Ijanas Fordas. Neįmanoma išlaikyti tik darbinių santykių, kai dėl sniego audros jiedu lieka dviese. Paslaptingą žurnalisto praeitį gaubia nežinia, tačiau vėl įsižiebus aistrai Ijanas ir Sara privalo atskleisti savo giliausias paslaptis. Ar šokiruojantys prisipažinimai sudaužys jų idilę? O gal meilei suteiks antrą progą?

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. 

Šiaurės Karolina, XVIII a. aštuntasis dešimtmetis. Naujojo Pasaulio kolonijose kyla problemų. Vis didėja atotrūkis tarp turtingų Amerikos aristokratų ir gausėjančių kolonistų, kovojančių dėl išlikimo. Džeimio Freizerio svajonei apie naujus namus taip pat iškyla grėsmė. 

Dvejodama, ar gelbėti vyrą nuo gresiančių pavojų, ar, priešingai, padėti išprovokuoti smurto protrūkį tarp Anglijos karūnos ir trylikos Amerikos kolonijų, Klerė vėl susiduria su dilema, nes žinodama ateities įvykius turi prisitaikyti prie savo gyvenimo dabartyje. Artėjant nuožmiam karui dėl nepriklausomybės, jos ir Džeimio meilei teks sunkiausias išbandymas...

Klerė Randal gimė 1918 m. Anglijoje, per Antrąjį pasaulinį karą dirbo medicinos seserimi, o stojus taikai, vieną dieną perėjo akmenis Škotijos aukštumose ir buvo nublokšta į XVIII a. Tapusi Džeimio Freizerio žmona, o vėliau – motina ir chirurge, Klerė, palaikoma be galo stipraus, neblėstančio meilės jausmo, išmoko gyventi ne savo laike.

„Didingas nuotykis, išguldytas popieriuje, virpinantis širdį, slegiantis sielą, vertinantis žmogaus dvasios stiprybę ir jėgą per daugybę šimtmečių.“ 

CNN

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo. 

„Mano pienas buvo kartus, nežinios pilnas, pragaišties pienas. Aš apsaugojau nuo jo savo vaiką.“

Nora Ikstena (g. 1969 m.) – šiuo metu žymiausia ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių rašytoja, 16 knygų autorė. Ji apdovanota daugeliu svarbių Latvijos literatūros premijų, tarp jų – Trijų žvaigždžių ordinu už nuopelnus literatūrai ir Baltijos Asamblėjos premija. Vienas garsiausių N. Ikstenos romanų – „Motinos pienas“, išverstas į vokiečių, makedoniečių ir anglų kalbas, 2015 m. įtrauktas į Latvijos Metų knygos trumpąjį sąrašą.

Šis romanas – tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Tai moterų romanas; vyrai čia tik šmėkšteli, palikdami blankų pėdsaką. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską; ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai pasakojimas apie bandymus išlikti, nepaaukojant savo įsitikinimo ir žmogiško smalsumo, ir apie kainą, kurią tenka mokėti už tą išlikimą. Apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie stingdantį sistemos negailestingumą, apie bejėgiškumą ir pasipriešinimą. Apie tris moteris – senelę, dukrą ir anūkę. Apie nemeilę, kuri yra kaip išsigelbėjimas, apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

Iš pirmo žvilgsnio tai – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969-1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.

Daktaras Robertas Leingas atsikrausto į Londono pakraštyje neseniai pastatytą aukštnamį, leidžiantį į dangų pažvelgti iš viršaus, o ne iš apačios. Šiame vertikaliame mieste du tūkstančiai gyventojų gali naudotis visais modernaus gyvenimo privalumais: prekybos centru, mokykla, banku, baseinais. Aukštnamis pulsuoja prabanga, svaiguliu ir vakarėliais, kurių įkarštyje gyventojai užmiršta išorinį pasaulį.

Tačiau uždara architektūrinė idilė netrukus ima eižėti, pastate pradeda trūkinėti elektra, o kartu ir žmonių moralės normos. Tarp gyventojų įsižiebia konfliktai, vakarėliai virsta orgijomis, koridoriai ir liftai – kovų lauku. Namo aukštais savo socialinę vertę matuojantys gyventojai atsiduoda primityviems instinktams ir kovoja dėl išlikimo. Greta prabangos įsigali chaosas, negailestingai susidorojantis su aukštnamio hierarchijai nepaklūstančiais gyventojais.

1975 m. pasirodžiusi distopija Aukštnamis (High-Rise) – socialinis-architektūrinis eksperimentas, leidžiantis tyrinėti žmonių psichologiją uždaroje aplinkoje. Rašytojas J. G. Ballardas provokuodamas pasitelkia architektūrą kaip visuomenės inžinerijos įrankį. 2015 m. pagal šią knygą režisierius Benas Wheatley sukūrė filmą tokiu pat pavadinimu.

„Kandus, negailestingas ir blaivus žvilgsnis į žmonių skruzdėlyną, pastatytą, pasak pagrindinio veikėjo, „jau įvykusioje ateityje“. Ballardas neturi jokių Iliuzijų – civilizacijos grimą nuo žmonių nuvalyti taip pat lengva, kaip ir užtepti.“

knygos vertėjas Marius Burokas

J.G. Ballard (1930–2009) – britų rašytojas, provokatorius, kūręs apokaliptinės nuotaikos persmelktą mokslinę fantastiką. Collins anglų kalbos žodyne galima rasti būdvardį „balardiškas“. Juo apibūdinama distopiška modernybė, nykūs, žmogaus sukurti kraštovaizdžiai ir psichologinės technologijų, visuomenės ir aplinkos vystymosi pasekmės. Antrojo pasaulinio karo metais rašytojo šeima buvo apgyvendinta svetimšalių karo belaisvių stovykloje Japonijos okupuotame Šanchajuje. Vaikystės patirtys, pasak paties Ballardo, labai paveikė jo kūrybą. Rašytojas mėgo kartoti, kad sveiko proto visuomenėje vienintelė laisvė yra beprotybė.

Epub sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/976bfea1-744f-439f-bbbe-1c16e5d3f08d.html 

Prieš trejus metus. Čia, saugioje Hitros saloje. Jos berniukas išvažiavo dviračiu namo iš draugo ir nuo to laiko niekas jo nebematė.

Pripažintas niūrių skandinaviškų detektyvų meistras Samuelis Bjørkas, pasaulinių bestselerių „Aš keliauju viena“, „Pelėda medžioja naktį“, „Berniukas sniege“ ir „Vilkas“ autorius, pristato penktą knygą apie milijonų skaitytojų pamėgtus detektyvus Holgerį Munką ir Mią Kriuger.

Dešimt metų Žmogžudysčių skyriui Osle atidavusi Mia Kriuger po paskutinės bylos nusprendė atsisveikinti su tarnyba policijoje ir sugrįžo į nuošalią salą. Prieš dešimtmetį ji ketino čia nusižudyti, bet dabar yra pasirengusi atversti naują gyvenimo lapą ir pamiršti praeities vaiduoklius.

Tačiau net ir saloje nėra ramybės. Į Mią kreipėsi vienuolikmetė Sofija, prašydama surasti prieš trejus metus pradingusį draugą Jonataną Holmeną. Netrukus salą sukrėtė dar vienas nusikaltimas: žiauriai nužudyta paauglė, o jos krauju užrašytas Jonatano vardas.

Akivaizdu, kad abu nusikaltimai yra susiję, bet Mia supranta, kad be Holgerio Munko pagalbos jų išsiaiškinti nepavyks. Kol nesugaunamo žudiko kirčiai nepasiglemžė daugiau gyvybių, Kriuger ir Munkas skuba išnarplioti bylą, net ir rizikuodami patys pasiklysti mirtiname salos labirinte.

Rimčiausiu Jo Nesbø konkurentu tituluojamas Samuelis Bjørkas knygoje „Hitros sala“ sau įprastu stiliumi pasakoja painią detektyvinę istoriją, praskleisdamas idiliškos bendruomenės tamsiąją pusę slepiančią uždangą ir parodydamas už jos slypintį klastos ir apgaulės pasaulį.

Naujausia Norvegijos nusikaltimų ir detektyvų sensacija. 

Sunday Times

„HIPOTEZĖ. Jei įsimylėsiu, būtinai baigsis blogai.“

Save gerbiantys mokslininkai ir mokslininkės visuomet remiasi konkrečiais įrodymais. Todėl doktorantė Olivija Smit, norėdama įtikinti geriausią draugę ir kolegę, jog nė kiek nebegalvoja apie savo buvusį vaikiną, jos akyse pabučiuoja pirmą pasitaikiusį vyrą.

Adamas Karlsenas – jaunas, arogantiškas profesorius, pagarsėjęs Stanfordo laboratorijos kietakaktis. Tačiau, Olivijos nuostabai, jis sutinka apsimesti jos vaikinu. Dar labiau Oliviją nustebina Adamo palaikymas po ne visai sėkmingo pranešimo mokslinėje konferencijoje. Tvirtas palaikymas ir... dar tvirtesnis jo kūnas.

Nedidelis Olivijos ir Adamo eksperimentas gresia virsti sprogimu. Olivija supranta, kad vienintelis dalykas, sudėtingesnis už bet kokią hipotezę, susijusią su meile, – tai jos pačios širdis, tyrinėjama po didinamuoju stiklu.


„A. Hazelwood įtikinamai perteikia klampų akademinės bendruomenės liūną. Ji šmaikščiai pasitelkia sumanius, žavius veikėjus ir pasakojimo veržlumo prozą... Protingas, seksualus romanas nudžiugins daugybę romantinių istorijų gerbėjų.“
Publishers Weekly


Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. A. Hazelwood mėgsta bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. Debiutinis jos romanas „Meilės hipotezė“, pasirodęs 2021 m., buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia romance žanro knyga.

Kai liaujamės suprasti pasaulį – greito tempo, horizontus plečiantis literatūrinis kūrinys, kurio šerdis – tykūs ar kaip tik pribloškiantys mokslo istorijos momentai, pažymėti ieškojimų, bandymų ar eksperimentų, reikšmingai pakeitusių mūsų pasaulio supratimą.

Albertas Einsteinas perskaito laišką, išsiųstą iš Rytų fronto apkasų Pirmojo pasaulinio karo metais, ir nustemba ten radęs jo reliatyvumo teorijos sprendinius. „Prūsiškasis mėlis“ – pirmasis modernus sintetinis pigmentas, sukurtas XVIII a. alchemiko, siekusio atrasti nemirtingumo eliksyrą, – Fritzo Haberio rankose tampa ir žmonijos išgelbėjimo įrankiu, ir žiauriausiu nacių ginklu. Į abstrakcijas paniręs matematikas Alexanderis Grothendieckas sudegina savo formules, norėdamas apsaugoti žmoniją nuo jų destruktyvaus potencialo. Werneris Heisenbergas, apimtas epifaniškos beprotybės, Helgolando saloje sukuria kvantinės mechanikos apmatus, lėmusius atominių bombų atsiradimą.

Tai literatūra, tyrinėjanti mokslą, mokslas tampantis literatūra, įspūdingas grožinės ir negrožinės literatūros hibridas. Šiuolaikinis Čilės autorius Benjaminas Labatutas šiose penkiose keistose ir sykiu užburiančiose istorijose nagrinėja plonytę ribą tarp genialumo ir pamišimo, visus atradimus lydinčią begalinę maniją, žmogiškąją puikybę ir dviprasmišką mokslo galią, gebančią tiek kurti, tiek naikinti. Šiuose puslapiuose – preciziškai parašyti įtraukiantys pasakojimai apie galingą vaizduotę, reikalingą, kad suvoktum tai, kas nesuvokiama, ir tuos lemtingus akimirksnius, kai liaujamės suprasti pasaulį.

________

Galbūt kai kurie iš mūsų bus girdėję apie Schrödingerio katę ar Heisenbergo neapibrėžtumo principą, tačiau grynasis šių idėjų ir jų sumąstytojų įžūlumas, jų absoliuti beprotybė dar niekada, bent mano patirty, nebuvo taip vaizdingai ir bauginančiai perteikti, kaip šioje, trumpoje, žvėriškoje ir nuostabioje knygoje. – Philip Pullman

Tamsus, bet svaiginantis kūrinys... Labatutas parodo nepalaužiamą ryšį tarp siaubo ir grožio, to, kas gyvenimą kuria ir kas jį naikina... Ši knyga – paveiki ir eruditiška – užsispyrusiai jungia mokslo atradimų stebuklus su istorijos žiaurumais. – Sam Sacks, The Wall Street Journal

Labatuto knyga mums siūlo išdailintą, eretišką ir ypatingai įtraukiančią personalijų ir jų kūrybiškos beprotybės, lėmusios vienus svarbiausių XX a. mokslo atradimus, istoriją. Labatuto tema – visa ryjantis žmogiškasis noras atrasti ir jame slypintys pavojai. – Publishers' Weekly

Uvei 59-eri. Žmonės jį laiko senu bambekliu ir „piktu kaimynu iš pragaro“. Bet Uvė kitos nuomonės: jei žmogus nevaikšto su kvaila šypsena, tai dar nereiškia, kad jis yra piktas.

Labiau už viską Uvei patinka tvarka ir pastovumas – kai niekas nesikeičia ir visi laikosi nusistovėjusių taisyklių. Todėl visą gyvenimą jis vairuoja tik SAAB markės automobilius ir kiekvieną rytą pradeda tikrindamas kvartalą: apeina aplinkines gatves, sustato į vietą paliktus dviračius, apžiūri, ar kaimynai tinkamai rūšiuoja atliekas. Ir visai nesvarbu, kad jau keleri metai, kai jis nebe bendrijos pirmininkas. Kas nors juk turi rūpintis tvarka!

 Uvės gyvenimas ramiai teka pagal griežtai nusibrėžtą planą. Kol vieną lapkričio rytą jis... sulaukia naujų kaimynų. Šie įsikelia su didžiausiu triukšmu ir net aplanksto Uvės pašto dėžutę – mat naujasis kaimynas nemoka važiuoti atbulas su priekaba. Ką jau kalbėti, kad kvartale apskritai draudžiamas eismas! Negana to, kieme įjunksta lankytis nususęs katinas apkandžiota ausimi...

Netikėti įvykiai ir neprašyti dvikojai bei keturkojai įsibrovėliai pradeda versti vyro gyvenimą aukštyn kojom, ir pamažu ima aiškėti, kad už pavyzdingai nešiojamos bambeklio ir pagiežingo pedanto kaukės slepiasi kitas Uvė bei niekam nežinoma jo istorija.

Uvės ir visos jo prižiūrimos sublokuotų namų  bendrijos gyvenime prasideda didelės permainos...

Tai labai šilta knyga, kuri ir prajuokins, ir sugraudins.

Su meile ir puikiu skandinavišku humoru papasakota labai tikroviška istorija apie nepaprastai mielą bambeklį, kurio neįmanoma neįsimylėti, privers susimąstyti apie mus pačius – mūsų vienatvę, draugystes, meilę.

LAIMĖTI ŽAIDIMĄ ARBA MIRTI ŽAIDŽIANT

Dvi valandos pranykti.

Skaitmeninių technologijų vunderkindo bendrovė „Fusion“ teigia galinti susekti bet ką visame pasaulyje. Bet ar jos priemonės tikrai suveiks?

Viena galimybė pabėgti.

Kiekvienam projekto dalyviui duodamos dvi valandos „tapti nuliu“ – dingti iš sekimo sistemų akiračio – ir trisdešimt dienų išsisukti nuo jį gaudyti pasiųstų, technologiškai itin pažangių medžiotojų komandų. Bet kuris iš nulių, įveikęs bendrovę „Fusion“, laimės tris milijonus dolerių grynaisiais.

Nulis alternatyvų.

Dalyvei Keitlinai Dėj rūpi už pinigus daug reikšmingesnis prizas. Ir motyvai, dėl kurių ji įsitraukia į šį projektą, yra gerokai asmeniškesni, nei kas galėtų numanyti. Keitlina turi iškovoti pergalę, kad gautų, ko nori, tačiau „Fusion“, siekiančios įgyvendinti ambicingus tikslus, nesustabdys niekas.

Kai laikmatyje užsižiebs nulis, laimėtojas bus tik vienas!

Keturis kartus „Oskarui“ nominuotas, laimėjęs „Auksinių gaublių“ ir BAFTA apdovanojimus kaip scenaristas ir prodiuseris už filmus: „Visko teorija“, „Tamsiausia valanda“, „Du popiežiai“, „Bohemijos rapsodija“, Anthony McCartenas grįžta su padūkėliškai smagiu, šiuolaikiniu, veiksmo kupinu trileriu.

„Tapti nuliu“ provokuojantis, įžvalgus ir... genialus, geriau nei „Oazė: žaidimas prasideda“ ir „Dingę“! A. J. Finn

Per plauką gatvėje išvengus mirtinos akistatos nejučia įsiliepsnoja dviejų svajotojų širdys. 

Žavingos merginos didžiausia aistra – kelionės, o jis – keliautojas ir, regis, pati lemtis suveda dvi giminingas sielas pačiam nuostabiausiam gyvenimo nuotykiui. Jis iš tiesų galėtų būti įspūdingas, bet... mergina yra nevaikštanti neregė, o greitai paaiškėja, kad ir jos laikas baigiasi. Į kokią kelionę gali pakilti įsimylėjėliai, jei neįmanoma žengi nė vieno žingsnio? Staiga randasi neįtikėtinas planas, tik ar įmanoma nužygiuoti per visą pasaulį, kai tokia kelionė neegzistuoja!? Kaip pasiekti savo tikslą, laimėti bent vieną gyvenimo viršvalandį, jei negali eiti, negali sustosi ir nieku gyvu negali užmigti... Prasideda mėnulio medžioklė. 

Svajinga, graudi ir linksma, kupina gerumo ir ilgesio istorija nuves ten, kur dangaus žydrynėje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, ir tada nereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. 

„Juozo Gaižausko knygos yra lyg trumpas pabėgimas į kitą pasaulį, bet jis toks pat žemiškas ir gražus, kaip ir kasdienis... Ši autoriaus knygas dar viena dovana mums – ir poilsio minutė, ir svajonės akimirka... Gyvenkim prasmingai, matykime gyvenimo grožį.“

Knygų autorė, TV laidų vedėja Beata Nicholson

„Rankose laikote instrukciją, kaip numirti iš laimės ir dar vieną pirmą kartą pamatyti jūrą.“

Dainų autorė ir atlikėja Gabrielė Vilkickytė

Netikėtai ištartas „sutinku“. Nejau jiems lemta būti kartu?

Laisvos sielos Autumn mėgavosi kiekviena akimirka ir niekada neįsivaizdavo, kad ištekės Vegase! Kai ryte, atsibudus šalia sutuoktinio Tobio, grįžta atsiminimai apie praėjusią naktį, ji suvokia, kad pateko į bėdą... Tobis prašo, kad Autumn kurį laiką vaidintų tikrą žmoną. Perprasti naująjį sutuoktinį tikrai nelengva, bet kai ko nepaneigsi: juodu sieja beprotiška aistra!

Kai antra proga išmuša žemę iš po kojų!

Vaikystės draugui Finui paprašius rasti šeimai priklausiusius antikvarinius daiktus, Viktorija sutinka padėti. Trumpam pamiršta sudaužytą širdį ir leidžiasi į taip trokštamus nuotykius. Bet ilgainiui draugystė perauga į kai ką netikėto! Netrukus Viktorija supranta, kad Finui, kaip ir jai, atėjo metas kurti gyvenimą iš naujo... Ar netikėtas nėštumas suteiks jiems antrą galimybę? Galimybę, apie kurią nedrįso svajoti?

Juos vėl suvedė… likimo valiai paliktas kūdikis!

Maksas netikėtai sutinka Leną Filips, su kuria buvo užmezgęs neilgą romaną, – ir tarp jų vis dar skraidžioja aistros kibirkštys! Nors leisti laiką kartu itin malonu, ant Makso dvaro laiptelių paliktas  kūdikis tampa tikra staigmena. Dabar Maksas, kuriam gyvenimas suteikė visas priežastis būti atsiskyrusiam, ir džiugioji Lena turi rasti būdą suteikti tam naują pradžią – kartu!

„Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – aktualumo neprarandantis, vienas ryškiausių turkų rašytojos Elif Shafak kūrinių, kurį BBC paminėjo tarp „100 romanų, suformavusių mūsų pasaulį“. Tai pasakojimas apie du lygiagrečiai tekančius gyvenimus: Elos Rubinštein, keturiasdešimtmetės amerikietės namų šeimininkės, ir XIII a. sufijų mistiko Rumio. Šiuos likimus skiria aštuoni šimtai metų, o jungia... meilė. Meilė, kurios ieško Ela, ir meilė, kuria alsuoja Rumis.

Ką daryti, jei tau keturiasdešimt metų, vaikai užaugo, o jausmai vyrui išblėso? Kad užpildytų tuštumą, Ela Rubinštein įsidarbina literatūros agentūroje, nustebindama savo šeimą. Pirmoji užduotis – perskaityti romaną „Saldi šventvagystė“, pasakojantį apie sufijų mistiką Rumį ir jo mokinį Šamsą, o vėliau parašyti recenziją.

Knyga taip sukrečia Elą, kad ji netikėtai parašo laišką jos autoriui. Taip prasideda Elos gyvenimo pokyčių ir meilės istorija. Ji mokosi iš Šamso ir Rumio, vadovaujasi keturiasdešimčia meilės taisyklių, teigiančių, kad kiekviename iš mūsų glūdi visagalė meilė.

„Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – romanas apie meilės galią keisti gyvenimą net tada, kai, rodos, per vėlu.

Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971 m.) – žymi šių laikų turkų rašytoja; rašo turkiškai ir angliškai, dėsto politologiją ir sociologiją Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Kontroversiška, aistringa jos proza pakerėjo daugybę skaitytojų visame pasaulyje – autorė yra išleidusi devyniolika knygų, jos išverstos į penkiasdešimt penkias kalbas. Lietuvoje jau išleisti didžiulį skaitytojų susidomėjimą pelnę E. Shafak romanai „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“, „Ledinukų rūmai“, „Mečetė sultono dukteriai“, „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“ ir „Išeinančių medžių sala“.