Romanai

Moterų darbas – tai gyvybės ir mirties klausimas.

Nauja bestselerio „Mergina jo šešėlyje“ autorių dueto Audrey Blake knyga „Chirurgo duktė“ – jaudinantis istorinis romanas apie moteris medicinoje, visiems laikams pakeitusias pasaulį.

Nora Bidi yra vienintelė studentė prestižinėje medicinos mokykloje Bolonijoje. Anglijoje ekscentriško chirurgo Horacijaus Krofto namuose užaugusi ir ten su medicinos paslaptimis susipažinusi mergina yra tikra retenybė, nes devynioliktame amžiuje iš moterų tikimasi, kad jos sėdės namie ir augins vaikus. Tačiau atkakli ir užsispyrusi Nora siekia tapti licencijuota chirurge, o tai stipriai užgauna daugelio jos kolegų vyrų jausmus.

Susidurdama vien tik su priešiškumu Nora iš paskutiniųjų stengiasi išlikti vyrų pasaulyje. Viskas pasikeičia, kai ji susipažįsta su Magdalena Marenko, vienintele moterimi gydytoja Bolonijos ligoninėje. Bendromis pastangomis moterys ima tobulinti novatorišką cezario pjūvio operaciją. Ši procedūra – itin pavojinga, jos tyrimai sudėtingi ir varginantys, tačiau sunkiausia yra ištverti tulžingą vyrų atsaką. Dažnas jų verčiau atiduos savo žmoną likimo valiai nei į patyrusios medikės rankas.

Vieną dieną į Norą kreipiasi pacientė, kuriai gresia mirtis, jei nebus atlikta cezario operacija. Nora supranta, kad jeigu procedūra pavyks, jos darbas galėtų pakeisti pasaulį. Tačiau nesėkmė nušluotų viską: brangias gyvybes, Noros karjerą ir galimybes kitoms moterims užsiimti medicinos praktika.

Audrey Blake slapyvardžiu prisidengusios rašytojos Jaima Fixsen ir Regina Sirois skaitytojams dovanoja dar vieną išskirtinę istoriją apie moterų medikių darbą pasaulio istorijos tėkmėje. Realistiška, sukrečianti ir įtampos nestokojanti „Chirurgo duktė“ sužavės istorinių romanų gerbėjus, ji puikiai tiks aptarti knygų klubuose.

„– Į tave žiūrint kartais apima jausmas, lyg žiūrėčiau į tolimą žvaigždę, – pasakiau. – Ji atrodo labai šviesi. Bet ta šviesa yra išspinduliuota prieš dešimtis tūkstančių metų. Tai gali būti dabar jau nebeegzistuojančio dangaus kūno šviesa. Bet kartais ji atrodo taip tikroviškai.“

Dvylikametis Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, tapę vienas kitam prieglobsčiu. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Dabar trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau rado laimę: jis turi nuosavą barą, žmoną, du vaikus. Tačiau po daugelio  metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs.

Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi jųdviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame pasaulyje – slėpiningame, dvelkiančiame mirtimi? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė...

„Įžvalgi meditacija apie žmogaus trapumą, apsėdimo gniaužtus ir neįveikiamą, erotikos kupiną mįslę, kuri yra Kitas.“

New York Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Klasikinis romanas apie neviltį ir uždraustus romantinius jausmus atšiaurioje Naujojoje Anglijoje.

Itanas Fromas pluša savo varganame ūkyje ir stengiasi pakęsti sunkaus būdo įtarią žmoną Zeną, linkusią prasimanyti ligas. Kai pas juodu apsigyvena guvi, linksma, gyvybe trykštanti jaunutė Zenos giminaitė Metė, atvykusi padėti šeimininkauti, Itanas pasijunta pakerėtas ir ima austi svajones apie laimę, kurią jam įkūnija ši mergina.

Viename iš dramatiškiausių amerikiečių grožinės literatūros kūrinių Edith Wharton veda šią pasmerktą trijulę tragiškos lemties keliu. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema „Itanas Fromas“ visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir labiausiai skaitomu jos kūriniu.

Romanas parašytas 1911-aisiais, tais pačiais metais, kai Edith Wharton galiausiai apsisprendė skirtis su vyru, nors labai gerai suprato, kokia didelė kartais būna laisvės kaina ir kad aistra gali stiprumu prilygti mirčiai. Vienas literatūros kritikas pavadino šią knygą „bene autobiografiškiausia iš visų kada nors parašytų“, nes ji atspindi gilią pačios autorės neviltį ir vienišumą, atsidūrus padėtyje be išeities.

„Manau, mus traukia ne baimė, bet kontrolės poreikis. Jausmas, kad sugebame nugalėti pavojų ir suvaldyti savo likimą, kad savo rankomis kontroliuojame situaciją, ko mums šiaip labai trūksta gyvenime.“

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.


„J. Nesbø apsakymų rinkinyje <...> lengvai atpažinsime esmines jo romanus iš kitų išskiriančias sudedamąsias dalis: velniškai gudriai suręstus siužetus ir netobulų veikėjų žmogiškumo blyksnius, kuriuos bet kada gali nustelbti vidinė tamsa.“
Booklist

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų muzikantas, scenaristas, ekonomistas ir „New York Times“ bestselerių autorius. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Pavydo ekspertas“ 2022 m. buvo įtrauktas į trumpąjį prestižinių apdovanojimų „Crime Writers' Association Dagger Awards“ sąrašą ir jau išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„Kai kurie žmonės, kai kurie įvykiai priverčia pamesti galvą. Jie tarsi giljotinos – perskelia gyvenimą pusiau, į mirusį ir gyvą, į prieš ir po.“

Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.

Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti.

„Plaukti tamsoje“ – atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas, tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti norint gyventi prasmingą gyvenimą.


„Įsivaizduokite, kad „Vadink mane savo vardu“ vyksta komunistinėje Lenkijoje, ir prieš akis iškils šis jaudinantis debiutas apie užvaldančią meilę neramumų krečiamoje šalyje.“
Oprah Magazine

„Jedrowski – aukščiausio talento šiuolaikinis kūrėjas.“
Sebastian Barry

„Apie jaunos meilės malonumą bei skausmą, apie tai, ką reiškia alkti laisvės ir kito žmogaus.“
Independent

„Prikaustantis ir savo tviskančiais paviršiais, ir bauginamais gyliais.“
Justin Torres


Tomasz Jedrowski (Tomašas Jedrovskis, gim. 1985) augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje. Studijavo teisę Kembridžo universitete. Kalba penkiomis kalbomis, šiuo metu gyvena Paryžiuje. „Plaukti tamsoje“ – jo pirmasis romanas.

Svartų šeima susirenka į ūkį šalia Pretorijos Pietų Afrikoje, – bus laidojama motina. Tačiau netgi tokią dieną justi nesutarimai tarp tėvo ir vaikų. Tėvas mirštančiai jų motinai pažadėjo, kad juodaodei šeimos tarnaitei Salomėjai padovanos namelį, kuriame ji gyvena, ir taip suteiks nuosavus namus, nuosavą žemę. Bet pažado jis netesi. Trys vaikai – Amor, Antonas ir Astrida – pasklinda po skirtingus Pietų Afrikos kraštus, jų ryšiai nutrūksta, bet pažadas, tėvo duotas motinai, visą gyvenimą persekioja juos tarsi prakeiksmas.

Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

Romano įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

„Vienas didžiųjų pasaulio rašytojų.“
Edmund White

"Nuostabu, kaip romanas gali priversti matyti ir mąstyti naujai.“
„Booker Prize“ komisija, 2021

„Šedevras.“
Elizabeth Day

Damon Galgut (Domonas Galgutas, gim. 1963) – Pietų Afrikos rašytojas. 2021 m. už romaną „Pažadas“ jis buvo apdovanotas „Booker Prize“ premija ir tapo vos trečiu Pietų Afrikos rašytoju, ją pelniusiu. Romane „Pažadas“ gausu tokių modernizmo prozai būdingų bruožų kaip sąmonės srautas, vidinis monologas, menamoji kalba, tad kritikų jis lyginimas su Jameso Joyce'o, Williamo Faulknerio, Virginios Woolf tradicija. Du ankstesni rašytojo romanai („The Good Doctor“ ir „In a Strange Room“) taip pat buvo įtraukti į trumpuosius „Booker Prize“ sąrašus.

Trijų knygų serija Be ribų. Pirma knyga

Jis norėjo per ją sužlugdyti savo brolį. Bet kodėl kenčia pats?

Siekdamas išguiti dvynį iš milijardus nešančios šeimos maisto imperijos, generalinis direktorius Samuelis Keinas paspendžia spąstus. Tegul brolis sulaužo svarbiausią jų tėvo taisyklę – jokių tarnybinių romanų. Ir štai atvyksta naujoji darbuotoja Arlington Benks – vienintelė moteris, kurios broliui kadaise nepavyko suvilioti. Deja, sumanymas atsisuka prieš patį Samuelį – jis užkimba ant kabliuko. Pasirodo, juodu sieja ilga ir aistringa istorija. Santykiams kaistant, kyla klausimas, kas juos sužlugdys: Samuelio apgaulė ar Arlės paslaptis?

Trijų knygų serija Be ribų. Antra knyga

Dvejus metus slapčia geidusi milijardieriaus Meisono Keino, drovioji Šarlotė Vestbruk lieka priblokšta ir sujaudinta, kai išvaizdųjį vadovą suranda elitinio slapto kovos klubo bokso ringe. Tačiau gali būti, kad boso sūnus sužinojo ir jos purviną paslaptėlę. Meisonas pasisiūlo išsivežti ją prabangių atostogų Žydrajame Krante, kur jie galėtų artimiau pažinti vienas kitą. Viena neužmirštama savaitė šalia Meisono. Viena savaitė Šarlotei įrodyti, kad ji prilygsta jam tiek lovoje, tiek už jos ribų... Kas gali nenusisekti?

Trijų knygų serija Be ribų. Trečia knyga

Aš toks blogiukas, apie kokius tave įspėjo mama.

Norėdamas išplėsti su broliais valdomą verslą, atšiaurus Lo Reno, nepasižymintis puikiomis manieromis, turi padaryti įspūdį gražuolei paveldėtojai Marlou Kein, kad ši įtikintų savo tėvą investuoti. O tai visiškai įmanoma misija – „Keturių plėšikų“ viskio varykla yra Lo pasididžiavimas ir džiaugsmas. Be to, jis puikiai moka valdyti kirvį. Tačiau, užklupus audrai, Marlou staiga atverčiama aistros korta.

Net kai Lo nebegali atsispirti Marlou, ji vis tiek tėra magnato, kurį Lo turi patraukti į savo pusę, dukra. O ir ji turi paslaptį, galinčią apversti Lo pasaulį aukštyn kojomis...

Išklausykite mano istoriją. Išgyvenau daugel gyvenimų, mane mylėjo imperatoriai, karaliai ir vagys. Mane buvo pagrobę ir užpuolę, bet aš išlikau. Išgyvenau revoliuciją ir du pasaulinius karus. Tačiau mano istorija – taip pat ir meilės istorija. Ir pasakojimas apie tai, ko tik iš meilės nepadarysi.

Britų rašytojos Natashos Solomons knygoje pirmą kartą prabyla Leonardo da Vinčio mūza – pati Liza del Džokondo, įamžinta bene žymiausiame paveiksle visame pasaulyje. Aš, Mona Liza – tikroviškas, prikaustantis ir pamokantis pasakojimas apie neįtikėtiną kelionę nuo Renesanso Florencijos ir Prancūzijos dvarų iki neramaus XX-ojo amžiaus ir dabartinių laikų.

Nepaprasta vaizduote ir talentu žaižaruojančioje Leonardo da Vinčio studijoje, kurioje sukasi užsakovai ir mecenatai, mūzos, draugai ir konkurentai, kabo Monos Lizos portretas. Penkis įvykių ir intrigų kupinus šimtmečius Lizos del Džokondo paveikslas šmėžuoja galingų, turtingų, siekiančių pavogti ir pralobti ar tiesiog turėti akiratyje.

Tiek metų praėjo, o Lizos balsas nebuvo girdimas. Dabar ji pasiruošusi papasakoti savo istoriją...

Ankstus rytas. Tiksliau – blogiausias Izaoko gyvenimo rytas. Beviltiškai stovėdamas ant tilto krašto, jis žvelgia į neaprėpiamą tuštumą ir iš jo krūtinės išsiveržia skausmo kupinas šauksmas. Kažkas iš miško gilumos į jį atsiliepia. Skamba neįtikėtinai, tačiau taip Izaokas sutinka naująjį savo draugą – kiaušinį, ir šis atsitiktinis (?) susitikimas pakeičia Izaoko gyvenimą taip, kaip jis nė įsivaizduoti nebūtų galėjęs.

Jaudinantis britų autoriaus ir žurnalisto Bobby'io Palmerio romanas „Izaokas ir kiaušinis“ kviečia į nepamirštamą dviejų bičiulių nuotykį, kurio epicentre – sielvartas, viltis, draugystė ir meilė.

Tai viltinga, nuoširdi ir vaizduotę budrinanti istorija, kuri jaudina ir priverčia susimąstyti. Kartais norint rasti kelią iš miško, reikia į jį įžengti, kad ir koks tankus bei tamsus jis atrodytų.

"Komiškas, kartu ir jaudinantis pasakojimas....

Originalus romanas apie sielvartą, netektį ir pokyčius."
Daily Mail 

Knygos veikėjai Ofisinis, Rūtelė, Edgaras, Tautvydas ir Arina gyvena tarp aukštų didmiesčio daugiabučių. Atsitiktinės pažintys, nepasitikėjimas savimi, priklausomybės, lengvų sprendimų paieškos – lošimas, alkoholis, dūmai, socialinių tinklų liūnas, emigracija – knygos veikėjų kasdienybė. Bet visi jie svajoja apie kitokį gyvenimą.

„Tiems, kurie neskaito“ – tai pasakojimas apie žmones, kuriuos galime sutikti bare penktadienio vakarą, sporto klube ar laukdami eilėje prie greitojo maisto kiosko. Galbūt tai mūsų vaikystės draugai ar seni klasiokai, o gal netgi mes patys arba mūsų jauni suaugę vaikai. 

Pirmoji tinklaraštininko Beno Lastausko knyga, parašyta gerai atpažįstamu žargonu, nevengiant organiško ir kartais itin šiurkštaus slengo, traukia autentiškais dialogais ir netikėtais siužeto posūkiais. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio lengvabūdiškas pasakojimas kelia šiuolaikinio jauno žmogaus socialinio, emocinio gyvenimo ir priklausomybių klausimus, tampa lyg subjektyviu autoriaus antropologiniu tyrimu. 

Nuo romano Graikijos saloje iki amžinybės?

Hermionei Kapas valdyti prabangų viešbučio kompleksą vaizdingoje Graikijos saloje reiškia kur kas daugiau nei darbą. „Ludus“ jos gyvenimas nuo tada, kai prarado namus ir šeimą. Į salą atvykus gražiajam Etlasui Otonui, neseniai paveldėjusiam kompleksą ir ketinančiam jį parduoti, Hermionė turi vos dvi savaites pakeisti vyro mintis. Tačiau artėjant Valentino dienai moters jausmai Etlasui virsta į kai ką daugiau...

Nepaprastas bučinys…

…pakeis jos paprastą gyvenimą!

Menininkei Indigai tapant oficialų Ridianijos princo Ištvano portretą, jos sukaustytos emocijos tampa nebevaldomos, kai jie netikėtai pasibučiuoja! Po to, kai Ištvano šeima sunaikino jos tėvą, Indiga buvo įspėta niekada nepasitikėti Ridianijos karališkosios šeimos nariu. Bet nors jos protas įspėja, jog tai neturėtų vesti niekur toliau, Indiga įžvelgia Ištvano išskirtinumą. Rizikuodama savo širdimi ji žino, kad jam verta patikėti... savo ateitį!

Draugų vestuvės juos suvedė dar kartą. Jiedu pažino vienas kitą iš naujo!

Milijardierius pabrolys Kristofas priverstas padėti surengti geriausio draugo svajonių vestuves. Teks darbuotis su pamerge Adara. Kristofas negali pamiršti kitados tarp jų liepsnojusios aistros, tačiau nė už ką nesivels į rimtus santykius. Leidžiant laiką prabangioje privačioje saloje, tarp jų įsižiebia dar stipresni jausmai. Vis dėlto šį kartą Adara pareiškia suteiksianti klajokliui graikui antrą galimybę, tik jei šis prisieks amžiną meilę...

Gerdos darbas – keliauti po pasaulį ir rašyti. Ji prie nieko neprisiriša, niekur neįleidžia šaknų, o apie Lietuvą pagalvoja tik tada, kai telefonu kalbasi su broliu Kajumi. Tačiau iš močiutės paveldėtas namas ir nauja darbo užduotis po kelerių klajonių metų priverčia grįžti į gimtinę, į vietą, kurioje patyrė šviesiausias ir lengviausias akimirkas.

Romantiška sena vila nuošaliame Liepynės kaime greitai tampa galvos skausmu: parduoti ir tęsti klajones ar pabandyti įleisti čia šaknis? Bėgant vienišoms dienoms dideliuose tuščiuose kambariuose, Gerda yra priversta iš naujo įvertinti praeities ir dabarties santykius ir apsispręsti dėl ateities. Kai vienatvė rodosi nebepakeliama, Gerdos gyvenime atsiranda žmogus, kuris tampa jos kelrodžiu ne tik gamtos, bet ir jausmų pasaulyje.

Naujausias Ignės Ale romanas „Migruojantys paukščiai“ nukelia į Kuršių neriją – smėlio, pušų ir vandenų kraštą. Tai melancholiškas pasakojimas apie vienišumą, prigimties šauksmą ir meilę, gimstančią iš gilaus, nuoširdaus ryšio.

Teitė Kolins, sutikusi oro linijų pilotą Mailsą Arčerį, nemano, jog patirs meilę iš pirmo žvilgsnio. Net nepasakytum, kad jie draugai. Teitę ir Mailsą sieja tik viena – nenuginčijama fizinė trauka. Regis, abiem to ir užtenka: jis nenori rimtų santykių, o ji neturi laiko meilei. Viskas klostysis puikiai, jei tik Teitė laikysis dviejų Mailso taisyklių: jokių klausimų apie praeitį, jokių lūkesčių ateičiai.
Tačiau neilgai trukus abu supranta: širdis ne taip lengvai paklūsta protui, pažadai dažnai būna sulaužomi, taisyklių ne visuomet laikomasi, o meilė... gali būti bjauri.
Jausminga, sudėtinga ir itin realistiška istorija, pasižyminti Colleen Hoover gebėjimu, regis, paprastoms, kasdienėms akimirkoms suteikti emocinės jėgos.

„C. Hoover nepriekaištingai sukuria jaunų suaugusiųjų pasaulį: jame du žmonės kopia karjeros laiptais ir atranda brandžią meilę.“
Booklist

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“ ir „Veritė“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Nors „Bjauri meilė“ pirmąsyk pasirodė 2014 m., aistringa Teitės ir Mailso meilės istorija iki šiol išlieka vienu skaitomiausių ir mylimiausių rašytojos kūrinių.

„Žemė, žmonių planeta” - A. de Sent-Egziuperi plunksnai priklausantis romanas. Autoriaus, kurio kūryba žmonių sąmonėje susilieja su biografija, biografija su legenda, o asmenybė ir personažai tampa simboliais.

„Kai dirbi tikrą žmogaus darbą, pažįsti tikrus žmogaus rūpesčius. Tiesiogiai susiduri su vėju, su žvaigždėmis, su naktimi, su smėlynais, su jūra. Gudrumu rungiesi su gamtos jėgomis. Lauki aušros, kaip sodininkas laukia pavasario. Lauki eilinio aerodromo kaip žadėtosios žemės ir ieškai dangaus žvaigždėse savo tiesos.” 

Kas toliau?

Paslaptingas nepažįstamasis paskambina Los Andželo policijos departamento Specialiosios žmogžudysčių tyrimo grupės detektyvui Robertui Hanteriui ir pakviečia apsilankyti specialiame interneto puslapyje. Hanteris prisijungia, ir tik jo akims skirta siaubinga tiesioginė transliacija prasideda.

Los Andželo policijos departamentas kartu su FTB išbando viską, ką gali, kad kibernetinėje erdvėje susektų transliaciją, tačiau šis žudikas — ne koks mėgėjas, jis meistriškai mėto pėdsakus. Dar Hanterio ir jo partnerio Garsijos tyrimui nė neįsibėgėjus, Hanteriui ir vėl paskambina. Naujas interneto svetainės adresas. Nauja auka. Bet šįkart žudikas patobulino savo žaidimą taip, kad visi galėtų dalyvauti.

„Pagauna ir nepaleidžia... Ne jautrių nervų skaitytojams.“

Heat

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Sala“ — neįtikėtinas emocinis užtaisas, kviečiantis aplankyti nuostabiąją Kretą. O iš jos ir Spinalonga, kurioje kadaise buvo įkurta raupsuotųjų kolonija, ranka pasiekiama. Patirkite skausmingą gyvenimo istoriją, pamatykite kerinčio grožio kraštą.

Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į motinos gimtinę Kretoje, netikėtai atranda Spinalongą — dabar jau nebegyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą motinos. Ką išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, susirgusią raupsais, atskirtą nuo bendruomenės ir vaikų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Kaip jautėsi įkandin keliavusi ir viena iš jos dukterų?.. Iki pat šių dienų Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę — klaikios savo tėvų šeiminės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką… Praeities paslaptys merginą užgriūva tokiu asmeninio gyvenimo momentu, kai tenka susimąstyti dėl savo ateities. Kaip Aleksis apsisprendimą nulems netikėtai atsiskleidusi dramatiška giminės patirtis?..

Šios įstabios, skaitytojų itin pamėgtos istorijos tęsinys — naujame Victorios Hislop romane „Vieną rugpjūčio vakarą“.

„Nuoseklūs Hislop tyrinėjimai, vaizduotė ir neabejotina meilė Kretai sukuria įtikinamą gyvenimo saloje paveikslą... Jaudinanti ir įtraukianti knyga.“

Evening Standard

„Gražus pasakojimas apie didžiulę meilę ir neįtikimus prietarus.“

Express

„Pagaliau sulaukėme pramoginės knygos, parašytos širdimi.“

Observer

„Kaip puikiausia kulinarė ji suplaka istorinę romantiką, įmaišo žiupsnį šeimos paslapčių ir šlakelį moteriškos savistabos.“

Time Out

„Pasakojimas, primenantis, kad meilė ir gyvenimas tęsiasi net ir nepalankiausiai susiklosčius aplinkybėms.“

Sunday Express

„Aistringai įsigilinusi į temą... autorė kruopščiai ištyrinėjo stulbinamai įdomią medžiagą ir medicinos faktus.“

The Sunday Times

„Ryškus neramumų krečiamos šalies portretas... Giminaičių varžytuvės, kliūtys mylėti ir egzotiškas Viduržemio peizažas.“

Tatler

„Atveria akis ir sujaudina...“

Independent

„Paslaptys, išdavystės, sugriauti gyvenimai. Tai pasakojimas, kuris puslapis po puslapio užvaldo tavo širdį.“

Giola Argiropoulou, Tilerama

Viktorija Hislop — rašytoja ir žurnalistė. Jos kelionių apybraižos publikuojamos Sunday Telegraph, Mail on Sunday ir kai kuriuose žurnaluose. Taip pat ji nuolat rašo straipsnius lavinimo ir ugdymo klausimais Daily Telegraph ir trumpas biografines apžvalgas Woman & Home.

Naujas įtraukiantis puikios Sunday Times bestselerių autorės Victorios Hislop romanas, kurio veiksmas vyksta vokiečių okupuotos Graikijos, po okupacijos kilusio pilietinio karo ir karinės diktatūros laikotarpiu, graikų sąmonėje palikusiu gilius randus.

Atėnai, 1941 metai. Po dešimtmečius trukusio politinio nestabilumo, Graikiją okupavus vokiečiams, šalis pasidalija į dvi stovyklas: dešiniuosius ir kairiuosius.

Penkiolikmetė Temidė auga pagal politinius įsitikinimus itin susiskaldžiusioje šeimoje. Atotrūkis tarp namiškių padidėja, kai naciai okupantai Graikiją priveda prie skurdo. Matydama, kaip badas šalyje nusineša draugų gyvybes, mergina ryžtasi įsilieti į pasipriešinimo kovotojų gretas.

Po okupacijos kilusio pilietinio karo metu Temidė susiranda komunistų armiją, tampa kovotoja ir patiria meilės ir neapykantos kraštutinumus bei susiduria su karo paradoksais, kai graikas sukyla prieš graiką.

Galiausiai įkalinta liūdnos šlovės tremties stovyklose Makronisio ir Trikerio salose, Temidė susitinka su kita belaisve, kurios likimas neįtikimu būdu įsipina į jos gyvenimą. Temidei tenka priimti sunkų sprendimą — atkakliai laikytis principų ar išsivaduoti ir visavertiškai   gyventi toliau.

Atsigręžusi į praeitį Temidė supranta, kaip glaudžiai asmeninis žmogaus gyvenimas gali būti susijęs su politiniu valstybės gyvenimu. Ilgainiui vienoms žaizdoms užgijus, kitos pagilėja.

Naujas įtaigus bestselerių autorės Victorios Hislop romanas atskleidžia sudėtingą ir skaudžią Graikijos praeitį; šalies istorijos gijos įaustos į epinį pasakojimą apie paprastą moterį, priverstą nueiti išskirtinį gyvenimo kelią.

„Savo romanuose požiūrį į istoriją Victoria Hislop grindžia jai pačiai būdingomis savybėmis — užuojauta ir kilniaširdiškumu.“

Scotsman

Naujajame romane Victoria Hislop vėl grąžina skaitytoją į „Salos“ pasaulį, į kerinčiąją Kretą.

Pagaliau, likus keliolikai savaičių iki raupsuotųjų grįžimo iš tremties, atėjo metas vėl susitikti su Ana, Marija ir Andrėjumi...

1957-ųjų rugpjūčio 25 diena. Iš Spinalongos salos į Kretą parplukdomi pasveikę raupsuotieji. Džiugaus nerimo ir jaudulio kupiną vakarą nutraukia prasiveržęs smurtas. Šventiškos nuotaikos kaip nebūta. Marijai Petrakis ir jos seseriai Anai laikas sustoja, o Plakos žmonėms Spinalongos uždarymą visiems laikams paženklina tragedija. Kaip gyventi toliau? Kažkaip reikia ištverti skandalą, gėdą ir ant praeities griuvėsių kurti ateitį.

„Vieną rugpjūčio vakarą“ — dramatiška likimo nuskriaustųjų ir žmogiškosios atjautos, goslių aistrų ir pasiaukojamos ištikimybės, išsiskyrimų skausmo ir skaidrių suartėjimų istorija.

„Dramatiškas, įtraukiantis, Graikijos salos atmosfera dvelkiantis romanas.“

Daily Mail

„Dramatiška istorija apie meilę, išdavystę ir ištikimybę... Hislop labai gražiai atkuria Graikiją.“

Woman & Home 

„Šis nuostabiai vaizdingas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas spinduliuoja Hislop meilę Graikijai.“

Sunday Express

„Šis meilės laiškas Graikijai jus nublokš į kitą laiką ir vietą.“

The Sunday Mirror 

„Išties gražiai parašytoje šeimos sagoje Hislop profesionaliai gilinasi į sudėtingą nuostabios šalies istoriją.“

Daily Mirror

Bestselerio „Paryžiaus žmona” autorė grįžta prie Ernesto Hemingvėjaus temos romane apie jo aistringą, audringą santuoką su Marta Gelhorn – be galo nepriklausoma, ambicinga jauna moterimi, kuri taps viena žymiausių XX amžiaus karo korespondenčių.

1937 metais dvidešimt aštuonerių Marta Gelhorn viena keliauja į Madridą rašyti apie Ispanijos pilietinio karo žiaurumus, kur ją įtraukia paprastų žmonių, patekusių į pražūtingą konfliktą, istorijos. Tai jos galimybė įrodyti, kad yra verta žurnalistės vardo srityje, kurioje dominuoja vyrai. Ten ji netikėtai įsimyli Ernestą Hemingvėjų – vyrą, netrukus tapsiantį legenda. Jų santykiai ir profesinė karjera mezgasi Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Madride, Ki Veste ir ypač Kuboje, kur įsikuria Marta ir Ernestas. Tačiau Ernestui išleidus sėkmingiausią savo kūrinį „Kam skambina varpai“, jie nebėra lygūs, o Marta turi pasirinkti: pasiduoti varžantiems reikalavimams būti garsaus vyro žmona arba rizikuoti prarasti Ernestą einant savo pačios, moters ir rašytojos, keliu.

Paula McLain yra „New York Times“ bestselerių „Paryžiaus žmona“ bei „Meilė ir griuvėsiai“ autorė. Gimė Kalifornijoje 1965 m. Vaikystėje ją ir dvi jos seseris paliko tėvai, tad joms teko kraustytis iš vienos prieglaudos į kitą, vėliau uždarbiauti keisčiausiais būdais iki kol suvokė, kad gali (ir nori) rašyti. Ji baigė literatūros studijas Mičigano universitete, yra išleidusi ir daugiau grožinės prozos ir poezijos kūrinių, memuarus.

Tada Morgotas, ištiesęs ranką link Dor-Lomino, šitaip prakeikė Huriną, Morveną ir visus jų palikuonis: 

– Žiūrėk! Mano minties šešėlis slėgs juos, kad ir kur jie keliautų, ir mano neapykanta persekios juos iki pasaulio pabaigos.

Pirmajame Viduržemio amžiuje, likus šešiems tūkstančiams metų iki „Žiedų Valdove“ aprašomų įvykių, elfų, žmonių ir nykštukų pasaulį apgaubė Tamsos valdovo Morgoto šešėlis. Žymiausi elfų ir žmonių kariai žuvo Nesuskaitomų Ašarų mūšyje, o jų žemes užplūdo Morgoto tarnai ir pakalikai. Tačiau juodžiausioje tamsoje sužibo nauja viltis, kai karo dėl Viduržemio arenoje pasirodė Morgoto nelaisvėje kankinamo Hurino sūnus Turinas su nuožmių atskalūnų būriu. 

Milžiniškoje Angbando tvirtovėje – Geležies Pragare įsikūręs Morgotas burtais, klasta ir žiaurumu naikino žmonių ir elfų karalystes, o Hurino vaikams skyrė patį baisiausią, mirtiną prakeiksmą. Prieš Turiną ir jo seserį Nienorą Morgotas pasiuntė savo baisųjį tarną Glaurungą – galingą dvasią, turinčią milžiniško besparnio ugnimi alsuojančio drakono pavidalą. Glaurungas pašaipiai ir kandžiai griauna Turino ir Nienoros likimą, melu ir apgaule įgyvendindamas Morgoto prakeikimą. 

Ankstyviausios šios J. R. R. Tolkieno sukurtos „Hurino vaikų“ sakmės versijos siekia Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir keletą paskesnių metų. Gerokai vėliau, jau baigęs „Žiedų Valdovą“, šią sakmę jis parašė iš naujo išplėsdamas, papildydamas ir siužetą, ir personažų charakterius. Sakmė tapo viso jo tolesnio darbo apie Viduržemį šerdimi. Vis dėlto pačiam Tolkienui nepavyko jos baigti. Šį monumentalų darbą po tėvo mirties atliko Christopheris Tolkienas – po ilgo ir kruopštaus rankraščių tyrimo sudėliojo sklandų ir svetimų redakcijų neiškraipytą pasakojimą. 

Bestselerio  „Po magnolijomis“ autorė 

Sonė Beits iš Pietų Karolinos išvyko prieš penkiolika metų ir niekad nesidairė į praeitį. Dabar ji keliauja po pasaulį ir ieško tinkamiausių aikštelių kino filmams kurti. Jos namai ten, kur apsistoja. Sonė vos spėja suktis tarp intensyvaus darbų grafiko ir savo viršininko reikalavimų, prisiminti praeitį jai beveik nebelieka laiko, kol paskutinė darbo sutartis atveda ją į vietas, kurias kadaise paliko.

Pagrindinėms scenoms filmuoti ji ieško nuošalių pakrančių netoli Čarlstono ir netyčia užtinka privačią barjerinę salą. Ten susiduria su jos atsiskyrėliu savininku, kurį vietiniai vadina Indigo salos Pabaisa. 

Kadaise sėkmingai kylantis Niujorko advokatas Hadsonas Renfrou sielvarto genamas  apsigyveno saloje. Daug metų jis leidžia dienas vienui vienas, prižiūri savo indigažolių augavietes, gamina indigo dažus ir visai  neketina tenkinti įkyrių kino įmonės poreikių ar nusileisti netramdomam Sonės smalsumui. Bet kai juos užgriūva uraganas, siaučiantis Karolinos pakrantėse, tarp dviejų sielų užgimsta draugystė. Netrukus Hadsonas, ilgai dangstęsis stačiokiškomis manieromis, pasiduoda ir pasirodo kaip trapus žmogus, be galo trokštantis atleidimo ir galimybės dar sykį išbandyti savo laimę.

Tai pasakojimas apie išsilaisvinimą iš praeities, nuodėmių atpirkimą, susitaikymą ir meilę, kuri užgydo ir giliausias žaizdas.

T. I. Lowe sujungia į viena ir rimtus dalykus, ir nepakartojamo humoro jausmo padiktuotą stilių, o jos Sonė Beits slepia jėgą, kurios negali nepastebėti Nuostabus skaitinys! 

Francine Rivers, New York Times bestselerių Redeeming Love ir The Lady‘s Mine autorė