Kiti mokslai

„Atominiame kare nuosekliai ir detaliai aprašomas branduolinio karo scenarijus nuo pirmosios raketos paleidimo iki pasaulio pabaigos. Visos 72 jo minutės.“ – Politico

Be asteroido ar kometos smūgio, tėra vos vienas scenarijus, pagal kurį mums žinomas pasaulis galėtų išnykti per keletą valandų. Tai – atominis karas. Ir jį galėtų sukelti viena vienintelė branduolinė raketa.

Prestižinės Pulitzerio premijos finalistė Annie Jacobsen savo knygoje „Atominis karas“ pateikia daugybę informacijos, išskirtinių pokalbių ir niekur kitur neskelbtų interviu su karo bei civiliais ekspertais, tiesiogiai prisidėjusiais prie branduolinių ginklų kūrimo ir tobulinimo, savo akimis skaičiusiais hipotetinius „paskutinės valandos“ scenarijus ir kūrusiais atsakomojo smūgio planus.

Puikiu pasakotojos talentu apdovanota rašytoja smulkiai išdėsto, kokios būtų paskutinės mūsų pasaulio minutės, jei dangų uždengtų branduolinės raketos. Jos pasirodys nepakeliamai ilgos ir neapsakomai šiurpios.

„A. Jacobsen prasibrauna per profesinio žargono džiungles ir techninių detalių užtvaras, kad paprasta ir suprantama kalba gniuždomai tiesmukai papasakotų šiurpinančią istoriją.“ – The Guardian

„Meistriška ir laikui nepavaldi knyga. Širdį spaudžiantis ir kvapą gniaužiantis trileris. A. Jacobsen tikros ekspertės ranka nutapo bepročio sukeltą Armagedono paveikslą, kurį dar labiau paryškina mintis, kad toks scenarijus gali nutikti bet kurią minutę. Tiesiogine prasme.“ – Forbes

Gender bias often originates from notorious gender role myths that have no basis in reality. It's high-time scientific evidence debunks them!

Do any of the following statements sound familiar? Girls seldom do well in sciences. Women are exceptional liars, better at this craft than the opposite sex. Men are less sensitive and empathetic than their supposed counterparts. Men are perpetual risk-takers, whereas women tend to opt for safety.

According to the behavioral economist Dr. Agne Kajackaite, these supposed "truths" should be taken with more than a pinch of salt and set against data analysis. She challenges conventional wisdom, which usually results in gender disparity, and invites readers into labs around the world, drawing on data-driven research and experiments to confront the age-old question - are men and women really as different as we think?

In "WO/MEN", you will find out definitive answers to questions like:
o Who is more competitive - men or women? And who cheats more?
o Who is more likely to perform selfless acts like donating blood?
o Whose cognitive abilities are more affected by the temperature in the room?
o Who is more easily persuaded by incredible things like conspiracy theories?
...and learn many surprising facts about human behavior and the circumstances that shape it.

"People are different, and that's what makes us interesting. In this wonderful book, Agne dives into the science of gender differences in a fun and provocative way. She shows how we're not as different as we think, but that doesn't mean that one size fits us all."
Uri Gneezy,
Professor of Economics and Strategy and Chair in Behavioral Economics, University of California San Diego
Author of international best sellers The Why Axis and Mixed Signals

"In this Tour de Force, like an expert sleuth, Agne turns up the heat by lucidly describing the economics of gender, ranging from the descriptives to the underpinnings determining those behavioral differences. A must read for the constantly curious person who yearns for facts around a critical social issue of the day."
John A. List,
Distinguished Service Professor of Economics, University of Chicago
Author of international best sellers The Why Axis and The Voltage Effect

Dr. Agne Kajackaite is a Lithuanian researcher specializing in behavioral economics. She received a BA in Economics from Vilnius University, and a PhD in Economics from the University of Cologne. In 2017, she became the Head of the Ethics and Behavioral Economics Group at the WZB Berlin Social Science Centre and is currently a professor at the University of Milan. In 2019, her research on "the battle of the thermostat", showing that women are more productive in warmer temperatures, has been headlined by the New York Times, Time, CNN, BBC and many other magazines and news outlets, and was in the Top 100 of most trending scientific articles in the news in 2019, according to Altmetric.

Charlesas Eisensteinas yra oratorius, mokytojas ir rašytojas, daugiausia dėmesio skiriantis civilizacijos, sąmonės, pinigų, aplinkosaugos ir kultūrinės žmonių evoliucijos temoms. Didžiulio populiarumo sulaukę jo straipsniai bei trumpi vaizdo įrašai išgarsino jį kaip originalų, į apibrėžimus netelpantį socialinį filosofą bei kontrkultūros atstovą.

Kas nutiktų, jei į ekologinę krizę pažvelgtume ne per kaltę, savigraužą, racionalius skaičiavimus ar grasinimus pasaulio pabaiga, o per meilės prizmę? Kaip planetos gydymas atrodytų iš bendrasties būvio, trinančio atskiros savasties ribas, perspektyvos? Kodėl daugumą mūsų apėmęs nejautrumas ir kaip tai prisideda prie krizės? Kaip dabartinę aplinkosaugininkų poziciją formuoja karo mentalitetas ir ar gali būti, kad jo aktualumas slopsta? Kaip upių, miškų ir kitų gamtos būtybių matymas kaip šventų galėtų būti pati pragmatiškiausia ir veiksmingiausia strategija?

Šioje knygoje Charlesas Eisensteinas, leisdamasis iki giliausių žmonijos problemų šaknų, pateikia vizionierišką, tiek mokslo, tiek dvasinę plotmę integruojančią perspektyvą. Iš esmės tai stipriai įžeminanti ir įgalinanti knyga, pateikianti nemažai realių, praktiškų ir labai įkvepiančių žemės ir žmonijos gydymo pavyzdžių.

Nauja pasaulinio bestselerio Tvarkingų namų stebuklas autorės Marie Kondo knyga Džiaugsmu spindintys namai – iliustruotas visuotinai pripažinto KonMari tvarkymosi metodo vadovas, mokantis rasti ir pasilikti jums mielus daiktus, išdidžiai dekoruoti jais savo namus ir gyventi džiaugsmo kupiną gyvenimą.

Knygoje patariama, kaip kambarys po kambario, spinta po spintos, stalčius po stalčiaus susitvarkyti namus; kaip surūšiuoti, sudėlioti ir laikyti pačius įvairiausius daiktus: nuo drabužių ir batų iki fotografijų, knygų, virtuvės įrankių, kosmetikos priemonių, vertingų ar širdžiai brangių smulkmenų.

Džiaugsmu spindintys namai ne tik moko kaip susikurti tvarkingus namus, bet ir padeda suprasti, kad ne jūs turite tarnauti namams, o jie turi būti pritaikyti jūsų poreikiams. Tai geriems pokyčiams namuose ir gyvenime įkvepianti knyga.  

„Apie skaitymą“ – dvi Marcelio Prousto esė, kuriose šis vienas žymiausių visų laikų rašytojų apmąsto, kodėl mes skaitome. Sumanytos kaip refleksijos apie Prousto itin mėgtą meno kritiką Johną Ruskiną, šios esė virsta psichologine skaitymo studija. Prousto išvada – kitaip nei bet kas kitas, skaitymas gali tapti postūmiu savarankiškam dvasiniam gyvenimui.

„Skaitymas, kuris Proustui padeda suvokti ir pažinti save, galiausiai jį nuveda iki Venecijos, kur praeitis įsiterpia į dabartį, išpranašaudama jo būsimo romanų ciklo Prarasto laiko beieškant pagrindinę temą.“

Vytautas Bikulčius

„Nostalgija persmelkta odė skaitymo malonumui ir visam, kas jį supa. Pats šis tekstas savo vaizdais, kvapais, pojūčiais ir detalėmis yra skaitymo malonumo esencija.“

Marius Burokas

„Apie skaitymą“ yra penktoji serijos „Apie“ knyga. Serija „Apie“ – tai neakademiniai įžvalgiausių pasaulio protų tekstai, kuriuos galima perskaityti vienu ypu. Serijoje jau išleista Timothy Snyderio „Apie tironiją“, Levo Karsavino „Apie tobulybę“, Harry Frankfurto „Apie šūdmalą“ ir Immanuelio Kanto „Apie pedagogiką“.

Medžių motinos beieškant 

„Knyga „Miško išmintis“ primena, kad pasaulis – tai istorijų tinklas, jungiantis mus vienus su kitais. Ji pristato pasakojimus apie medžius, grybus, lokius ir žmogų, įsiklausantį į gamtos pokalbį. Asmeninis pasakojimas, mokslinės įžvalgos ir nuostabūs netikėti miško gyvenimo atradimai persipina su dėmesį prikaustančia istorija.“ 

Robin Wall Kimmerer, aplinkos ir miško biologijos profesorė 

Suzanne Simard – žymiausia pasaulyje miškų ekologė, pakeitusi žmonių požiūrį į medžius, jų tarpusavio ryšius ir santykius su kitais gyvais miško organizmais. Knygoje „Miško išmintis“ S. Simard pasakoja jaudinančią ir įkvepiančią savo atradimų istoriją apie tai, kaip ji vaikystėje pamilo miškus, kaip patikėjo, kad medžiai glaudžiai bendrauja tarpusavyje, ir kaip tapo pasaulinio garso mokslininke, atskleidusia miško paslaptis. 

Knygoje „Miško išmintis“ autorė atskleidžia, koks įdomus ir kartu sudėtingas yra miško gyvybės ciklas. Sužinokite, kaip medžiai bendrauja per milžinišką požeminį grybų tinklą, kurių centrus sudaro medžių motinos – paslaptingos, galingos esybės, maitinančios savo giminaičius ir palaikančios mišką. 

Visą gyvenimą tyrinėjau miškus ir mano supratimas apie juos vertėsi aukštyn kojomis. Su kiekvienu nauju atradimu aš vis giliau įsitvirtinu miške. Neįmanoma nepaisyti mokslinių įrodymų: miškas yra užprogramuotas išminčiai, jautrumui ir gydymui.

Ši knyga ne apie tai, kaip mes galime išgelbėti medžius. Ši knyga apie tai, kaip medžiai gali išgelbėti mus. 

ROLANDAS MASKOLIŪNAS „TIKIU Į MOKSLĄ VISAGALĮ“

Apie įkvepiančią vaizduotę, visatos, sąmonės ir visuomenės evoliuciją

• Kodėl mūsų Saulė stabiliai dega milijardus metų ir nesusprogsta?

• Ar matome tikrą mus supančio pasaulio vaizdą, o gal gyvename kompiuterio simuliacijoje?

• Kokios jėgos verčia elementariąsias daleles jungtis į molekules?

• Kaip kvantiniai efektai valdo gyvybės procesus ir kaip chemija virsta biologija?

• Kokį vaidmenį visuomenėje vaidina mitai ir religinės sistemos?

• Kodėl sunku sukurti ir išsaugoti demokratiją ir kaip visuomenei pavyko pažaboti savo agresyvumą?

Evoliucijos dėsniai padeda suprasti mikropasaulyje, ląstelėse, visatoje ir žmonių visuomenėse vykstančius procesus, o mūsų įgimtas smalsumas, neaprėpiama vaizduotė ir nuolat naujovių ieškančios smegenys atskleidžia vis daugiau pasaulio paslapčių. Knygos autorius kviečia į originalių idėjų ir netikėtų įžvalgų kupiną kelionę kartu su rašytojais fantastais ir mokslininkais.

Biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas – ilgametis mokslo populiarinimo laidų („Negali būti“, „Mokslo ekspresas“, „Smalsumo genas“) autorius, mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizatorius. Jį žavi mokslo galimybės suprasti ir keisti pasaulį, taip pat fantastų gebėjimas kurti įkvepiančias idėjas ir ateitis. Tai antroji jo knyga.

Šis atnaujintas ir papildytas leidimas skirtas visiems, besidomintiems psichologija ir siekiantiems efektyvesnio tarpusavio bendravimo. 

Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, nuo ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame: su draugais, šeimos nariais, kaimynais, bendradarbiais, vadovais, klientais, netgi su nepažįstamais žmonėmis. Negana to, atsidūrę vienumoje, imame bendrauti su... savimi. Gebėjimas bendrauti be galo svarbus mūsų gyvenimo kokybei. Kaip išmokti tai daryti kuo efektyviau? 

    Kas yra žodinis ir nežodinis bendravimas?

    Kaip išmokti efektyvaus klausymosi?

    Ką įdomaus bendraudami galime sužinoti ne tik apie kitus, bet ir apie save?

    Kaip derėtų spręsti konfliktus ir sėkmingai dirbti grupėse?

    Kokias bendravimo klaidas dažniausiai darome?

    Kaip pasiruošti viešai kalbai?

Į šiuos ir daugybę kitų aktualių klausimų atsako vadovėlio autorės. Įtvirtinti teorines žinias padės testai, užduotys, diskusiniai klausimai, praktiniai patarimai. Smalsumą žadins bendravimo psichologijos įdomybės ir su Lietuva susiję pavyzdžiai.

ROSITA LEKAVIČIENĖ

Psichologė, socialinių mokslų daktarė, KTU profesorė. Interesų sritys: socialinė asmenybės ir organizacijų psichologija, emocinis intelektas.

DALIA ANTINIENĖ

Psichologė, socialinių mokslų daktarė, LSMU profesorė. Interesų sritys: socialinė psichologija, emocinis intelektas, psichologinis įvertinimas. 

JUNONA S. ALMONAITIENĖ

Psichologė, socialinių mokslų daktarė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė. Interesų sritys: socialinė, organizacijų, inovacijų ir kūrybingumo psichologija, psichologijos istorija ir teorija.

ZITA VASILIAUSKAITĖ

Psichologė.  Interesų sritys: praktinė psichologija, psichologinė pagalba.

Walks in Christian Vilnius is the first comprehensive cultural guide of multiconfessional and multinational Vilnius. It is often emphasized that Vilnius is a city in which Christianity, Judaism and Islam each found their place. But equally remarkable is the way in which Eastern and Western, or Greek and Latin, Christianity have closely co-existed in the capital of Lithuania over many centuries, an exceptional phenomenon in Europe. This book covers both the heritage and the present situation of Eastern and Western Christianity in Vilnius, explaining the long-forgotten meanings of cultural values distant from modern life and drawing connections with contemporary experience.

This is not a book about the history of Christianity in Vilnius or Lithuania, although it contains plenty of historical references. Rather, it is an attempt to see in Vilnius not just the beauty of the city, but also its meaning, and to find connections between the fine artistic forms with the faith which has grown deep into its culture, narratives, symbols and signs.

The book is intended for walks that single out topics associated with the religious life of the city in the urban fabric of Vilnius. The genre of walks also serves as an indication of another peculiarity of the book: it is not just a guidebook, but also a personal story with plenty of impressions, opinions and memories.

The fabric of Lithuanian history and culture, which has been torn many times, has preserved these unbroken threads which, like the mythical threads of Ariadne, can help one find the way to the sources of life-giving water, without which Vilnius would not be what it is – one of the great cities of Europe.

Irena Vaišvilaitė

Irena Vaišvilaitė (born 1954) is a cultural historian and former Lithuanian Ambassador to the Holy See, who is a professor at Vilnius University Faculty of History. Her field of study is cultural history between the 17^th and 20^th centuries. She is particularly interested in the religious aspects of culture.

Du dešimtmečius tyrinėjau darbo temą, bet neprisimenu, kada paskutinį kartą tiek daug sužinojau vienu prisėdimu. Ši knyga – meistriškumo pavyzdys.

ADAMAS GRANTAS verslo psichologas, bestselerių autorius.

Darbas nusako, kas esame, apibrėžia mūsų statusą, nustato, kaip, kur ir su kuo praleidžiame daugiausiai laiko. Darbas padeda puoselėti savivertę ir formuoja vertybes. Bet ar mums būdinga dirbti sunkiai?

Ar mūsų akmens amžiaus protėviai taip pat gyveno, kad dirbtų, ir dirbo, kad gyventų? O kaip galėtų atrodyti pasaulis, jei darbas nebūtų toks svarbus?

Knygoje „Dirbantis žmogus“ Jamesas Suzmanas, remdamasis įžvalgomis iš antropologijos, archeologijos, evoliucinės biologijos, zoologijos, fizikos ir ekonomikos,

parodo: nors vystėmės norėdami darbe rasti džiaugsmo prasmę ir tikslą, didžiąją žmonijos istorijos dalį mūsų protėviai dirbo mažiau ir apie darbą mąstė kitaip nei mes dabar.

Antropologas, mokslų daktaras J. Suzmanas atskleidžia, kaip dabartinė darbo kultūra kūrėsi keičiantis žemės ūkiui prieš 10 tūkst. metų. Jausmą, ką reiškia būti žmogumi, pakeitė perėjimas nuo maisto rinkimo prie jo gamybos, o vėliau – migracija į miestus. Nuo tada keitėsi mūsų santykiai su kitais, su aplinka ir net jausmas apie laiko tėkmę.

<...> Jamesas Suzmanas atskleidžia visiškai naują istoriją, tikinančią, kad žmonių sukurta industrija gali nušviesti kelią pažangai ir būti naudinga net ateityje, kai dėl išradimų neteksime darbo.

CHARLESAS DUHIGGAS, bestselerio „Įpročio galia“ autorius

#1 New York Times bestseleris

„Talebas yra didžiausias visų laikų pranašas, iškilus filosofas. Tas, kuris gali pakeisti pasaulį, perorientuoti žmonių mąstymą vien dėstydamas originalias, ryškias ir drąsias idėjas.“

John Gray

Frazė „rizikuoti savo kailiu“ vartojama gana dažnai, tačiau retai susimąstome, ką iš tiesų ji reiškia. Rizikuoti savo kailiu – pamatinis dalykas, kai kalbame apie rizikos valdymą, tai gali būti pritaikyta visiems gyvenimo aspektams. Talebas rašo: „Niekada nepasitikėk žmogumi, kuris niekuo nerizikuoja. Pasaulyje yra daug kvailių ir sukčių, kurie mielai susižeria pelną, o už savo klaidas niekaip nesumoka.“

Knyga „Rizikuoti savo kailiu“ ragina suabejoti vyraujančiais įsitikinimais apie riziką ir atlygį, politiką ir religiją, finansus ir asmeninę atsakomybę. Tai viena labiausiai provokuojančių knygų per visą leidybos istoriją.

Nassimas Nicholas Talebas, vienas iškiliausių dabarties mąstytojų, siūlo permąstyti įprastą pasaulio vaizdą. Jis klausia, ką reiškia profesinė sėkmė, kokią visuomenę galima vadinti sąžininga ir teisinga, moko, kaip atskirti nesąmones, ir neabejotinai daro įtaką kiekvienam skaitytojui. Talebas ginčija vertybes, kuriomis bandomos pagrįsti karinės intervencijos, finansinės investicijos, propaguojama religija, ir parodo, kad drąsa rizikuoti savo kailiu yra esminis žmonių bruožas. 

„Mažumos, o ne dauguma sukelia pokyčius pasaulyje. Pasaulis keičiamas ne tada, kai pasiekiamas sutarimas, o tada, kai atkakli ir kietakaktė mažuma primeta savo etinius įsitikinimus ir skonius.“

Nassim Nicholas Taleb

Nassimas Nicholas Talebas net dvidešimt vienus metus rizikavo vertybinių popierių srityje, kol pradėjo su tikimybėmis susijusias praktines problemas tyrinėti kaip filosofas, matematikas. Nors daugybę laiko jis praleido paprasčiausiai keliaudamas po pasaulį ir ramiai medituodamas kavinėse, tuo pat metu sugebėjo tapti elitiniu Niujorko universiteto Tandono inžinerijos mokyklos profesoriumi. Jo knygos yra išverstos į daugiau nei keturiasdešimt kalbų. Nassimas Nicholas Talebas yra parašęs daugiau nei penkiasdešimt mokslinių publikacijų, pradedant tarptautinių įvykių, baigiant statistinės fizikos temomis.

Talebo nuomone, socialinis teisingumas neatsiejamas nuo simetrijos ir pasidalijimo rizika. Jūs negalite pelną pasiimti sau, o rizikas perkelti kitiems, kaip tai daro bankininkai ar didžiosios korporacijos. Jūs netapsite turtingas, jei neprisiimsite atsakomybės už savo rizikas ir neįsipareigosite apmokėti praradimų. Rizika savo kailiu geriau koreguoja asimetriją nei tūkstančiai teisės aktų.

Nassimas Nicholas Talebas vertinamas kaip vienas iškiliausių šių laikų mąstytojų, tiriančių tikimybes ir neapibrėžtumo temą. Sakoma, kad jis yra retas drąsos ir erudicijos derinys.

„Problema su Talebu yra ne ta, kad jis šiknius. Jis iš tiesų toks yra. Problema ta, kad jis, deja, teisus.“

Danas iš Prahos, Čekija (Twitter)

„Talebas įsitveria į problemas, kurias kiti ignoruoja ar nemato, ir nepaleidžia jų iki galo, tarsi kovinis šuo.“

Grega iš Niujorko (Twitter)

„Nuostabus darbas. Wranghamo aiškiai ir suprantamai parašyta knyga apima įvairias sritis: mitybos mokslą, paleontologiją, beuodegių beždžionių ir medžiotojų-rankiotojų bendruomenių elgesio tyrimus. Visa tai pateikiama kaip įspūdinga kelionė po gamtos ir maisto gaminimo istoriją, kartu aptariant kulinarijos vaidmenį žmogaus gyvenime.“

Publishers Weekly

Antropologijos profesoriaus Richardo Wranghamo nuomone, žmonijos evoliucijos sėkmę nulėmė terminis maisto apdorojimas. Jo įsitikinimu, esminė transformacija mūsų evoliucijoje įvyko pereinant nuo žalio prie termiškai apdoroto maisto. Kai tik buvo prisijaukinta ugnis, laiką, kurį iki tol mūsų protėviai skirdavo žaliam maistui kramtyti, skyrė medžioklei ar stovyklavietei prižiūrėti.  

R. Wranghamas analizuoja mūsų protėvių mitybą, jos kaitą amžių tėkmėje, pateikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip pasidarėme socialūs, o maisto gaminimas tapo poravimosi pagrindu ir paskatino namų ūkių formavimąsi.

Knygoje Ugnis: kaip maisto ruošimas nulėmė žmogaus evoliuciją pateikta evoliucijos teorija kelia diskusijas ir kviečia apmąstyti dabartinius mūsų valgymo įpročius.

KADA MŪSŲ PROTĖVIAI PRADĖJO APDOROTI MAISTĄ?

KODĖL MUMS PATINKA DUONĄ SUPJAUSTYTI RIEKELĖMIS?

KODĖL MĖGSTAME MINKŠTĄ MAISTĄ?

KAIP ŽMOGAUS KŪNAS PRISITAIKĖ VALGYTI TERMIŠKAI APDOROTĄ MAISTĄ?

„Šioje moksliniais tyrimais pagrįstoje ir puikiai parašytoje knygoje Richardas Wranghamas pateikė trūkstamą grandį žmogaus evoliucijoje.“

Edwardas O. Wilsonas, Harvardo universitetas

Kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko? Meteorologė Audronė Galvonaitė šio klausimo sulaukė daugybę kartų. „Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys“, – pastebi A. Galvonaitė. Tai, ko ji mokėsi studijų metais, kas, kaip pati sako, buvo įkalta į galvą, nebeatitinka tikrovės. Arktyje dabar vasarą temperatūra aukštesnė nei Lietuvoje, o atogrąžose staiga iškrinta sniegas ar įvyksta dar kas nors netikėto. „Ir keičiasi visa cirkuliacija, kurios mokeisi, kurios dėsnius žinojai. Niekas nebeatitinka. Tavo lig šiol susidarytas vaizdas, kaip viskas turėtų vykti, persitvarkyti oro masės, žlunga. Turi iš naujo analizuoti, ieškoti priežasčių, nulėmusių pasikeitimus“, – pasakoja mokslininkė. 

Kita vertus, orą gali pakeisti ir žmogelis, kuriam šovė į galvą padegti pievą. Kaip tai vyksta ir ar pačiam galima pasigaminti ne tik debesų, bet ir škvalą?

Fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakoja apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.

Kodėl Lietuva, kuri dėl savo klimato galėjo būti vadinama Dievo užančiu, dabar tokia nebėra? Ar vis dar galima lietaus vandeniu plauti plaukus? Kodėl nėra uragano lietuvišku vardu? Kokie rekordinio dydžio krušos gabalai yra iškritę Lietuvoje? Ar Lietuvoje būna miražų? Kaip stebint žuvėdras pajūryje galima nuspėti orus? Kokiame Lietuvos kurorte netinka ilsėtis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis? 

Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žinomiausios Lietuvos meteorologės Audronės Galvonaitės knygoje!

O kartą Druskininkuose net lijo moteriškėmis. Pasirodo, moterys namuose pietavo. Viesulas pro atvirą langą jas ištraukė su visais indais ir nusinešė. Įvykio liudininkas prisiminė: „Išėjau į kiemą, žiūriu – moteriškės skrenda. Pirmiausia įsižiūrėjau, ar ne ant šluotų.“ 

Audronė Galvonaitė – geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė, Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją „Meteorologinių faktorių įtaka atmosferos užterštumui Lietuvoje“. Jos mokslinių interesų sritis – atmosferos fizika (klimatologija). Tačiau A. Galvonaitę žino, gerbia, į jos žodžius įsiklauso ne tik mokslininkai, bet ir tūkstančiai žmonių, gyvenančių įvairiose Lietuvos vietovėse, ir tikrai ne vien didžiuosiuose miestuose. 

Ne vieną dešimtmetį A. Galvonaitė meteorologines žinias populiarina per radiją, televiziją, spaudą, išėjusi į pensiją surengė dešimtis paskaitų įvairaus dydžio ir amžiaus bendruomenėms. Ši knyga – taip pat duoklė plačiajam skaitytojui.

Algimantas Čekuolis – rašytojas. Taip pat žurnalistas, vertėjas, profesionalus jūrininkas. Savo gyvenimą jis pavertė dokumentiniu nuotykių serialu.

Jūrose plaukiojo 12 metų. Išsitarnavo iki bocmano. Moka daug užsienio kalbų. Atsisako pasakyti kiek.

Baigęs mokslus nėrė į gyvenimą, nors šalis buvo uždaryta kaip cemento rūsys. Prisidėjo prie ruonių medžiotojų Baltojoje ir Barenco jūrose, vėliau tapo geologų grupės juodadarbiu, naru trepangų gaudymo artelėje.

Galų gale gavo jūreivio pasą. Tai leido dirbti laivuose, užsukančiuose į užsienio uostus.

Susikūrė spaudos agentūra „Novosti“. Jai reikėjo žurnalistų, mokančių užsienio kalbų ir gebančių dirbti savarankiškai.

Pakvietė Čekuolį ir išsiuntė korespondentu į Kanadą. Vėliau ketveriems metams – į Portugaliją, dar vėliau penkeriems – į Ispaniją. Ispanijos karalius jį apdovanojo ordinu „Už nuopelnus Ispanijai“. Prieš tai panašų ordiną jam skyrė Portugalijos prezidentas. Tai buvo neįprasta.

„Novosti“ galų gale nusigando tokios laisvės. Čekuolį atšaukė ir atėmė užsienio pasą.

Prasidėjo „Gimtojo krašto“ epocha. Po dar dvejų metų užgimė „Sąjūdis“.

Šioje knygoje rasite ir autoriaus gyvenimo patirties, ir pasaulinės spaudos prošvaisčių. Gana plačiai – apie meilę. Nes ji – mozaika, o ne stulpas. Galbūt skaitytoją nustebins, kad autorius pataria ją (jį) mylėti labiau negu vaikus. Apie kinų piršlybas bei kitus kuriozus.

Knyga patogi dažnai keliaujančiam. Gali bet kada užversti ir bet kada vėl atsiversti.

Lietuvos prezidento institucija formavosi per trisdešimt Nepriklausomybės metų, bet dėl mūsų prezidentų galios ir vaidmens vis dar kyla diskusijų. Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau: vado ar tiesiog demokratinę pusiausvyrą palaikančio arbitro?

Politikos mokslų daktaras Mažvydas Jastramskis, remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais, knygoje „Mums reikia vado?“ atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų apie Lietuvos prezidento instituciją, lygina buvusius ir esamus prezidentus bei aptaria jų reikšmę šalies politikai nuo Nepriklausomybės atgavimo iki pat šių dienų.

„Mokslininkai turi eiti į žmones ir pasakoti apie mus supantį pasaulį remdamiesi ne nuojautomis, stereotipais ar gandais, o duomenimis, tyrimais ir nuolatiniu informacijos tikrinimu. Dr. Mažvydas Jastramskis šioje knygoje tą ir daro: kiekvieną savo teiginį paremia duomenimis ir argumentais, o ne rašo šakėmis ant vandens.“
Paulius Ambrazevičius, bičiulis

„Kaip atsitiko, kad rengiant Lietuvos Konstituciją buvo svarstomi radikaliai skirtingi LR Prezidento įtakos variantai? Pagal kokius scenarijus dirbo ligšioliniai šalies vadovai ir kiek juos veikė aplinkybės, o kiek jie patys veikė aplinkybes? Ar Lietuva turėjo savąjį de Gaulle'į ir kas bendra tarp Gitano Nausėdos ir Kamerūno prezidentūrų? Duomenų apie tai pateikia Mažvydas Jastramskis, naujausiųjų laikų istorijoje ieškodamas atsakymo, kokio tauta norėtų vado. Knyga labai lengvai skaitoma ir turi žavių asmeninių detalių, tokių kaip mamos blynai šalia Rolando Pakso helikopterio arba lažybos dėl Valdo Adamkaus.“
Rita Miliūtė, žurnalistė

Mažvydas Jastramskis (g. 1985) – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos mokslų daktaras, trijų Lietuvos nacionalinių rinkiminių studijų narys. Jo komentarai reguliariai publikuojami portalo „Delfi“ skiltyje „Nuomonių ringas“, o įžvalgos asmeninėje „Facebook“ paskyroje sulaukia daugybės reakcijų ir skatina diskusijas aktualiais politiniais klausimais. „Mums reikia vado?“ – pirmoji autorinė M. Jastramskio knyga, siekianti plačiąją visuomenę supažindinti su Lietuvos prezidento institucijos užkulisiais ir palyginti Lietuvos prezidentus, per 30 metų ėjusius šias pareigas.

Ar reikėjo mūsų protėviams lipti iš medžių?Ar daug žmoguje užsilikę žvėries?Negi žemdirbystė ir kapitalizmas – žmonijos klaidos?Ar daug išlošėme išsižadėję krikščioniškojo Dievo?Kodėl pasaulio vystymosi niekas nepajėgia ir net nebando suvaldyti?Kas sieja gyvūnų ir žmonių elgesį, ekonomikos klestėjimą ir tikėjimo krizę, snobizmą, pavydą ir nusikalstamumą, technologinius laimėjimus ir kultūrą?Kas yra laimė bei gyvenimo prasmė ir kodėl jas abi taip sunku atrasti?Kaip atsitiko, kad vakarietiška kultūra įgijo daug kontrkultūros bruožų?Ar tikrai žmonijai beliko vos 100–200 metų apsispręsti, kur link sukti?

Žaismingu  stiliumi ant vienos ašies suverti pamąstymai apie Homo sapiens rūšį, apie evoliucinę ir istorinę praeitį, mūsų laiką ir bendrą likimą.

Edmundas Lekevičius yra biologas teoretikas. 1969 metais baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą, studijavo biologiją Vilniaus universitete, tęsė studijas Bendrosios genetikos institute Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Botanikos ir Ekologijos institutuose, kur vykdė genetinius, ekologinius ir evoliucinius tyrimus. 1997 m. apgynė teorinės biologijos habilitacinį darbą. 1991–1998 m. buvo aktyvus aukštojo ir vidurinio švietimo grandžių pertvarkos Lietuvoje organizatorių. 1998–2013 m. Vilniaus universitete dėstė bendrąją ekologiją ir jai artimas disciplinas.

Puiki, rimčiausių veikalų labiausiai žmonijai rūpimais klausimais suvestinė, susieta savitomis autoriaus mintimis ir jausmais, pateikta gyva, vaizdžia, šmaikščia, tik Lekevičiui būdinga kalba. Tiek apžiota veikalų ir taip išgryninta jų esmė, kad skaitai ir mėgaujiesi, tartum pats visa tai būtum perskaitęs. Svarstyti ir ginčytis galima beveik ties kiekviena pastraipa, bet tam reikia į kiekvieną jų įsigilinti. Tai būtų atskira ilga kalba.

Gediminas Motuza, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas, geologas

Turinys sužavėjo: norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra mąstančių ir globaliomis temomis, tuos mąstymus dargi išklojančių raštu.

Vincas Būda, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas, biologas

Ilgokai tylėjo Lietuvos mokslininkai, ir štai pirmoji kregždė – profesoriaus, evoliucijos ir ekologijos specialisto Edmundo Lekevičiaus knyga. Svarbiausias jos bruožas – didelė keliamų klausimų ir galimų atsakymų aprėptis. Tai knyga apie daug ką. Viena vertus, yra pavojus, kad toks žanras neleis išvengti paviršutiniškumo. Kita vertus, jis „pakelia“ skaitytojo galvoseną ir supratimą į aukštesnį apibendrinimų lygmenį. Sprendimų ir supratimo gelme čia tampa ne atskirų žmoniją užgriuvusių problemų analizė, o sąsajų tarp jų nustatymas, supratimas, kad žmogaus (Homo sapiens) praeitis, šiandienė gyvensena, ateitis, jo ekologinis mąstymas, nežabota ekonomika (kapitalizmas), kaip ir siekis viską kontroliuoti, suverti tarsi ant vieno iešmo.

Albinas Bagdonas, Vilniaus universiteto profesorius, psichologas

Įdomi knyga, skatina mąstyti ir su kai kuo nesutikti, diskutuoti. Tai gerai. Tokių knygų šiais greitai besikeičiančiais laikais labai reikia. Nes tikrai daug žmonių bando susigaudyti, kas vyksta, kas vyks ir kur ieškoti prasmės.

Asta Audzijonytė, Tasmanijos universiteto profesorė, ekologė

Didžiausią įspūdį padarė samprotavimai apie civilizacijos krizę ir jos perspektyvas. Man ypač nuostabus žmogaus evoliucijos susaistymas su kitais biologiniais procesais. Neįsivaizdavau, kad Lietuvoje kas nors galėtų parašyti šitokį darbą. Man labai artimos autoriaus mintys apie dvi civilizacijos raidos puses, „proto represavimą“ (tai mano terminas) masinėje kultūroje ir vienijančio mąstymo stoką.

Krescencijus Stoškus, profesorius, filosofas

Ši knyga bus įdomi visiems skaitytojams – tiks ir Z kartai, ir Y, ir X... Visos kartos čia ras save ar bent šiek tiek savęs... Ji net suteikia vilties, kad gal ta „superkonkurentė beždžionė“ susimąstys apie tai, kad pasaulis trapus.Margarita Purlienė, mokytoja metodininkė, švietimo ekspertė, biologė

Vienas įdomiausių šių dienų mąstytojų Seanas Carrollas sudėtingas fizikos teorijas aptaria išmoningai derindamas mokslinius faktus ir žmogaus patirtis. Jungdamas kvantinę fiziką, astronomiją, biologiją, teoretikų išvadas ir gyvenimo pavyzdžius, Carrollas kuria intriguojantį pasakojimą ir siūlo alternatyvų būdą apmąstyti ir suvokti žmonijos prigimtį. Jis pateikia įžvalgių filosofinių ir mokslinių argumentų, pasakoja stulbinamas, susimąstyti verčiančias istorijas, suteikia galimybę pažvelgti į daugelį žmogaus gyvenimo aspektų ir kartu palieka vietos abejonei.
Tai kupina atradimų knyga, parodanti, kad mokslu grįstas požiūris į pasaulį leidžia į save ir savo egzistenciją pasižiūrėti kitomis akimis.

Sužinosite:
• kaip pasaulis veikia kvantiniame lygmenyje;
• kodėl esame įsitikinę, kad visi įvykiai turi turėti priežastį;
• ar sąmonė tėra iliuzija;
• ar tiesa, kad Didysis sprogimas žymi visatos pradžią.

Šias ir daugybę kitų kertinių visatos egzistavimo idėjų atskleidžia ši intriguojanti knyga.

„Mums kylantys sunkūs klausimai apie gyvenimą tiesiogiai priklauso nuo požiūrio į visatą. Daugelis žmonių jį netiesiogiai perima iš aplinkos, o ne susidaro iš asmeninių apmąstymų. Paveldime ilgą laiką kurtas idėjas ir vertybes. Šiuo metu vyrauja toks požiūris į pasaulį, pagal kurį žmonių gyvybė visatoje yra ypatinga ir svarbi, ji nėra tik judanti materija. Turime labiau pasistengti suderinti savo požiūrį į gyvenimo prasmę su žiniomis apie mokslinį mūsų visatos paveikslą.”
Sean Carroll

Seanas Carrollas yra teorinės fizikos mokslininkas Kalifornijos technologijų institute, tinklalaidės „Mindscape“ vedėjas ir knygų „Nuo amžinybės iki šiandienos“ (From Eternity to Here), „Dalelė visatos gale“ (The Particle at the End of the Universe) ir „Apie gyvybės ir visatos kilmę“ (The Big Picture) autorius. Apdovanotas Nacionalinio mokslo fondo, NASA, Amerikos fizikos instituto ir Londono karališkosios draugijos premijomis ir stipendijomis, yra gavęs daugybę kitų apdovanojimų. Gyvena Los Andžele su žmona rašytoja Jennifere Ouellette.

„Seanas Carrollas keri mus žmonijos sukauptomis žiniomis apie visatą ir kelia pagarbią nuostabą pasakodamas, ko dar nesuprantame. Bet galų gale jūsų sielos smalsumą papeni viso to prasmė.“
Neilas deGrasse’as Tysonas, „Cosmos: A Spacetime Odyssey“ vedėjas

„Knyga „Apie gyvybės ir visatos kilmę“ parodo, kaip mokslinė pasaulėžiūra praturtina mūsų visatos ir savęs pačių suvokimą. Šį leidinį turėtų perskaityti visi.“
Carlas Rovellis, knygos „Septynios trumpos fizikos pamokos“ autorius

„Seanas Carrollas sulieja mokslą ir filosofiją ir pateikia žmogišką visatos ir mūsų vietos joje perspektyvą. Knyga yra ir įtraukianti, ir reikšminga, ji gali pakeisti jūsų požiūrį į pasaulį.“
Neilas Shubinas, knygos „Žuvis tavyje“ autorius

„Turime įsisąmoninti: demokratija negalima be normų, institucinio santūrumo ir pilietinės kiekvieno asmens atsakomybės. Jei bent trumpam pažvelgsime į šalį, viskas gali akimirksniu sugriūti.“
Barack Obama, 44-asis JAV prezidentas

„Ši knyga – tai gidas visiems piliečiams, leidžiantis suvokti, kad net Vakarų pasaulyje demokratija nėra duotybė: kiekviena karta turi stengtis ją išlaikyti ir nuolat puoselėti.“
Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas

Vertė Rasa Drazdauskienė, „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė


Ar šiandien demokratijai gresia pavojus?

Įprasta manyti, kad demokratinė valdžia nuverčiama pasitelkus karinę jėgą, ginklus ir prievartą. Tačiau pastaruoju metu įsigali ne toks staigus ir dramatiškas būdas – vos pastebimai vykstantis procesas, prasidedantis jau prie balsavimo urnų. Ne vienoje šalyje teisėtai išrinkti vadovai kasdien žingsnis po žingsnio silpnina demokratiją, iki ši nustoja būti pamatiniu valstybės gyvenimo principu.

Siekdami užkirsti tam kelią, autoriai siūlo dar kartą pažvelgti į šiuolaikinių demokratijų būklę ir neseną istoriją. Analizuojant praeities įvykius, kurie atvėrė vartus autoritariniam valdymui ar, priešingai, užkirto jam kelią, bei stebint demokratijas, patiriančias sunkumų, įmanoma suvaldyti demokratijos žlugimo grėsmę. Pasimokyti iš istorijos ypač svarbu dabar, kai didžiausioms ir stipriausioms pasaulio demokratijoms kyla vis daugiau iššūkių.


Steven Levitsky (Styvenas Levitskis) ir Daniel Ziblatt (Denielis Ziblatas) – Harvardo universiteto profesoriai. S. Levitsky'io specializacija – Lotynų Amerika ir besivystančios šalys, o D. Ziblatto – Europos politinis gyvenimas. Autorių straipsniai dažnai publikuojami leidiniuose „Vox“ ir „New York Times“.

Ši knyga – papildytas ir atnaujintas 2012 m. išleistos „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas. Tai praktinė gramatika, skirta besimokantiems norvegų kalbos. Joje išsamiai aprašomos norvegų kalbos dalys, sakinio struktūra, tarimas, paaiškinama nemažai kalbos reiškinių, kurie nebūdingi lietuvių kalbai. Lietuviams sunkesni norvegų kalbos vartojimo atvejai aptariami atskiruose skyriuose. Knygoje gausu kalbos vartosenos pavyzdžių, gramatinių konstrukcijų iliustracijų. Kad skaitytojui būtų lengviau suprasti, visi pavyzdžiai išversti į lietuvių kalbą.

Dr. Aurelija Mickūnaitė Griškevičienė nuo 1997 m. dirba Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre, kur dėsto norvegų kalbą, bendrosios ir skandinavų kalbotyros disciplinas, yra „Norvegų-lietuvių kalbų žodyno“ vyriausioji redaktorė.

„Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ yra „Scandinavistica Vilnensis“ serijos dalis. Ją sudaro Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro parengtos ir aprobuotos mokymo priemonės (gramatikos, mokomieji žodynai, vadovėliai, tekstų antologijos).

Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko ar tebuvo įsivaizduota. Ši knyga pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų (1918–2018) sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamą tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą. Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis.

Knygos autoriai (istorikai, menotyrininkai, menininkai ir kitų sričių ekspertai) atliko netikėtą veiksmą – matydami praeitį jie žvelgė į ateitį – į visas per šimtą metų įsivaizduotas ateitis – ir pateikė originalių ir negirdėtų istorijų. Taip autoriai atskleidė praėjusio šimtmečio prieštaringumą, dinamiką ir įvairovę, kai optimizmą keitė tragedija, tikėjimą – neviltis, pažangą – sąstingis, laisvės troškimą – svetima valia, ir atvirkščiai. Šios vizijos leido pamatyti Lietuvos istoriją platesniame visai Europai ir pasauliui būdingų procesų kontekste. Tai drąsus ir naujas būdas žvelgti į mūsų šalies praeitį, kurios sėkmės įkvepia, o žlugusios svajonės sukrečia. Vizijos atskleidžia, iš kokių troškimų iškilo Lietuva.

Knyga parengta pagal Lietuvos kultūros instituto 2018 m. išleistą anglišką knygos leidimą.

„Jei norite suprasti, kodėl žmonės tokie pavojingi kitoms rūšims, įsivaizduokite brakonierių Afrikoje su „AK-47“, miškakirtį Amazonijoje su kirviu – ar, dar geriau, įsivaizduokite save su knyga rankose.“

Per pastaruosius pusę milijardo metų planetoje įvyko penki masiniai rūšių išnykimai, kai gyvybės įvairovė Žemėje staiga smarkiai sumenko. Viso pasaulio mokslininkai šiuo metu stebi šeštąjį išnykimą, kuris gali būti pats pražūtingiausias įvykis nuo tada, kai, anot vienos iš teorijų, meteorito smūgis išnaikino dinozaurus. Ir šįsyk nelaimę nešame mes – „homo sapiens“.

Nepaprastai informatyvioje knygoje žurnalistė, Pulitzerio premijos laureatė Elizabeth Kolbert pasakoja, kaip ir kodėl keičiasi planetos gyvybė. Į vieną audinį ji supina skirtingų mokslo disciplinų tyrimus, nuostabių jau dingusių rūšių aprašymus ir pačios išnykimo sampratos istoriją: kaip, pažindami pasaulį, ėmėme suprasti jo kaitą, patį išnykimo faktą, jo priežastis ir padarinius.

Pateikdama itin svarių argumentų, autorė parodo, kaip fundamentaliai prie šeštojo išnykimo prisideda žmonija, ir skatina iš naujo apmąstyti esminį klausimą, ką reiškia būti žmonėmis.

„Nuostabi knyga, kurioje labai aiškiai pasakoma, kad dideli, staigūs pokyčiai įmanomi. Jie vyko anksčiau, jie gali pasikartoti ir vėl.“
Barack Obama

„Apie nykstančius šios planetos sutvėrimus Kolbert geba rašyti pagauta poetinio šėlo, bet tikroji šios knygos stiprybė – mokslinis preciziškumas, platus istorinis kontekstas ir tiksli žmogaus sukeliamų padarinių planetai dokumentacija.“
New York Times

„Ši knyga iš esmės pakeis jūsų pasaulio suvokimą.“
Seattle Times

Elizabeth Kolbert (Elizabetė Kolbert, g. 1961) – amerikiečių žurnalistė ir rašytoja, apdovanota daugeliu premijų už aplinkosaugos tyrimus. Antroji autorės knyga „Šeštasis išnykimas“ 2015 m. laimėjo Pulitzerio negrožinės literatūros premiją, o „Guardian“ 2017 m. ją išrinko viena svarbiausių visų laikų negrožinės literatūros knygų.

Maurice'as Merleau-Ponty – vienas svarbiausių „fenomenologinio“ mąstymo atstovų, savaip plėtojęs Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio filosofijas, svarstęs apie fenomenologijos prigimtį ir galimybes. Jis padarė įtaką visam XX a. antrosios pusės prancūziškajam mąstymui: Emmanueliui Levinui, Pauliui Ricoeurui, Micheliui Foucault, Gilles'iui Deleuze'ui, Algirdui Juliui Greimui. Tai kertinis autorius nagrinėjant „kūniškumo“ temą.
Ši knyga laikoma Merleau-Ponty „opus magnum“. Jos tikslas – apmąstyti kūniško buvimo su pasauliu patirtį, parodyti, kaip veikia juslinis suvokimas (percepcija), o kartu įveikti metafizines perskyras tarp kūno ir dvasios, egzistavimo ir mąstymo.
Filosofas nuolat oponuoja dviem priešingoms mąstymo tradicijoms: empirizmui, kuris žmogišką kūną paverčia objektu, aiškina jį priežastiniais ryšiais, ir idealizmui, kuris mąstymą atsieja nuo kūno, o subjektą suvokia kaip sau skaidrų. Jis parodo, kad kūniška patirtis nėra nei skaidri, nei chaotiška ar iracionali – ji turi savitą rišlumą. Kūnas yra santykių tinklas ir jis visada įtrauktas į santykius su kitais – daiktais ar asmenimis.
Žmogiškas kūnas – ne tik erdvinė, bet ir kalbanti, geidžianti, laikiška ir (ne)laisva būtybė. Su jusline patirtimi siejami meilės patirties, saviapgaulės, angažavimosi istoriniams įvykiams aprašymai, originalios įžvalgos apie kalbą, erdvę ir laiką.


„Fenomenologija – tai filosofija, kuri esmių ieško egzistencijoje ir mano, kad žmogų ir pasaulį įmanoma suprasti tik remiantis jų „faktiškumu“. Tai filosofija, pretenduojanti būti „tiksliuoju mokslu“ ir sykiu aiškinanti apie „gyvenamąją“ erdvę, laiką, pasaulį. Tai mėginimas tiesiogiai aprašyti mūsų patirtį tokią, kokia ji yra, neatsižvelgiant į jos psichologinę kilmę bei priežastinius aiškinimus, kuriuos apie ją gali pateikti mokslininkas, istorikas ar sociologas.“

„Konkrečiai suvoktas žmogus yra ne su organizmu sujungta psichika, o egzistencijos balansavimas tarp kūniškumo ir asmeninių poelgių.“

„Būti sąmone ar veikiau „būti patirtimi“ – tai iš vidaus bendrauti su pasauliu, su kūnu, su kitais, būti ne greta jų, o su jais.“
Maurice Merleau-Ponty

Napoleon, Dostoyevsky, Stendhal, Tolstoy, Döblin, Forster, Bakhtin, and Brodsky: these voices – among others equally compelling though lesser known – reveal the essence of Europe in their narratives of encounter with the threshold city of Vilnius. Laimonas Briedis has woven the letters, diaries, utterances and reflections of strangers about this gateway city at the heart of Europe into a compelling and intimate story. The author shares with the reader a deep understanding of the Lithuanian, Polish, Russian and German identities of the place, as well as its centrality in European Jewish culture. Lavishly illustrated and carefully researched, this book is a veritable hall of mirrors, which yields an illuminating vision of Vilnius and an exceptional window on Europe.

Laimonas Briedis is a native of Vilnius. He received a doctoral degree in human geography at the University of British Columbia and conducted his postdoctoral research at the History Department of the University of Toronto. He makes his home in Vilnius and Vancouver, Canada.

Šio numerio gale spausdinamas Danutės Bacevičiūtės straipsnis „Dvidešimtosios „Baltos lankos“. Čia prisimenama, kad Druskininkų akademinė savaitė jau sulaukė šiokio tokio jubiliejaus, bet dar svarbesnis dalykas yra pamažu atsirandanti diskusinės aplinkos tradicija. Tos tradicijos įkvėptas siūlyčiau atkreipti dėmesį į kelis šiame "Baltų lankų" numeryje užsimezgančius saitus tarp skirtingos tematikos straipsnių. Tikiuosi, kad šios kelios punktyrinės linijos kvies pasvarstyti, ar tai tik atsitiktinės sąsajos, ar gana logiški šių dienų gyvenimo ir galvojimo bendrumai.

Šis numeris ir formaliai artimas diskusinei aplinkai: greta straipsnių čia spausdinami net keli pokalbiai su autoriais, pateikiama susisteminta kelis mėnesius trukusios diskusijos A. J. Greimo centro tarpdisciplininiame seminare medžiaga.

Literatūros tyrinėtojo, semiotiko, kritiko ir leidėjo Sauliaus Žuko (gim. 1952) knygą „Teksto gilumas“ sudaro straipsniai, parašyti per du praėjusius dešimtmečius. Pagrindinis dėmesys šiuose semiotiniuose etiuduose skiriamas konkrečių tekstų aptarimui. Vienuose – galbūt labiausiai Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ ištraukos analizėje – atviriau demonstruojamas semiotinis metodas, nuosekliai ir išsamiai pristatomi semiotinės teksto analizės etapai. Kituose tekstuose semiotinė metodika derinama su eseistiniu kalbėjimu apie literatūrą, fotografiją, reklaminius skelbimus.