Negrožinė literatūra

 „Didžiausias atradimas, kurį kada nors padarysite, yra jūsų pačių proto potencialas.“ – José Silva

Nuostabiausias savęs suvokimo metodas!

Nuo to laiko, kai pirmą kartą buvo išleistas „Silvos mentalinio valdymo metodas“, ne vienas milijonas žmonių (taip pat ir daugelis įžymybių) baigė mentalinio valdymo kursus, per kuriuos sužinojo, kaip pasinaudoti savo psichikos galiomis aukštesniu ir veiksmingesniu lygmeniu — netgi miegant!

Ši gyvenimus keičianti knyga, pagrįsta ypatingais keturių dienų kursais, kuriuos pirmas pradėjo vesti José Silva, parodo, kaip žmonės, pasitelkę mentalinio valdymo metodą, išmoksta įveikti įtampą, žalingus įpročius, emocinį pažeidžiamumą ir netgi ligas; kaip įvaldę „kūrybingąjį įvaizdinimą“ jie sugeba mintyse išvysti tai, ko trokšta, o paskui... visa tai paversti tikrove.

Pasaulinio garso mentalinio valdymo kursų steigėjo sukurta programa.

Tarptautiniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tiesą: vaikų ir paauglių psichikos sveikata daugelyje pasaulio šalių pastebimai pablogėjo jau nuo XXI a. antrojo dešimtmečio pradžios. Kodėl jaunų žmonių depresija, nerimas, savęs žalojimas ir savižudybės staiga tapo tokia plačiai paplitusia problema?

Socialinis psichologas ir bestselerių autorius iš JAV Jonathanas Haidtas išryškina pagrindines šios krizės priežastis – tris technologines megatendencijas: išmaniuosius telefonus, socialinius tinklus ir asmenukių kultūrą. Visa karta, turėdama šiuos skaitmeninius įrankius savo rankose, išgyveno jautriausią gyvenimo etapą – paauglystę. Haidtas nuodugniai nagrinėja, kaip naujoji skaitmeninė kultūra veikia jaunų žmonių psichiką ir, svarbiausia, siūlo sprendimus, kurie padėtų šią situaciją pakeisti.

„Nerimo karta“ – knyga visų kartų žmonėms, siekiantiems susigrąžinti gyvenimą.

„Svarbi knyga... Kaip parodo Haidtas, vaikų energijos ir dėmesio perkėlimas iš fizinio pasaulio į virtualųjį turėjo katastrofiškų pasekmių.“ – The New York Times

„Aktuali ir būtina... Ši knyga gali tapti augančio judėjimo, siekiančio išstumti išmaniuosius telefonus iš mokyklų ir apsaugoti vaikus nuo socialinių tinklų, kertiniu dokumentu.“ – The Guardian

·         „Goodreads Choice Award“ metų negrožinės literatūros knyga

·         „The New York Times“ bestseleris Nr. 1

·         „The Wall Street Journal“  2024 metų 10 geriausių knygų sąraše

·         „The Washington Post“ paminėta kaip reikšminga knyga

·         „The New York Times“ reikšmingų knygų sąraše

Vaikai, diktatoriškai nutarę, kad jų ligotiems garbaus amžiaus tėvams nereikalingi skiepai, ir taip tapę (ar vos netapę) jų žudikais. Paskutines gyvenimo valandas skaičiuojanti moteris, kuri sukaupusi kuklias jėgas vos vos kilsteli prie čiužinio priaugusią ranką su iškeltu į viršų nykščiu ir ištaria „Vo!!!“, taip pagirdama ryškiai geltonas ją lankančios medikės kelnes. Mama, dienas leidžianti su niekada neužaugsiančiu dideliu vaiku tarp kalnų jo mėgstamų dėlionių.

Laima Baršauskienė fiksuoja jautrias, graudžias ir skaudžias slaugytojos kasdienybės akimirkas, jos virsta istorijomis, priverčiančiomis susimąstyti, pasverti ar net perkainoti vertybes. Atvirai pasakoja apie pasiaukojantį medikų darbą, sudėtingus jo užkulisius ir atveria įsisenėjusias sveikatos sistemos žaizdas.

„Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ – knyga apie gyvenimą. Nes, autorės įsitikinimu, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti ne tik apie kančią, skausmą, gedulą, bet ir apie vaikų ir tėvų santykius, baimes, ateitį, meilę, laimę.

Laima Baršauskienė – slaugytoja, paliatyviosios pagalbos specialistė, lektorė, konsultantė ir jau... rašytoja.

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

Ruduo – ryšiams kurti. Tokia yra pagrindinė „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo rudens numerio žinutė.

Įkvėpk ir įsikvėpk istorijomis apie įvairią kasdienę komunikaciją mieste: kaip ryšius su ragautojais kuria „Michelin“ šefas Andrius Kubilius, o kaip – knygų restauratoriai universiteto kiemeliuose.

Tarp netikėčiausių Vilniaus pasakojimų – dieninių drugių ralis ir kovos tarp vampyrų Radvilų ir Goštautų. Apie pastarąsias „Vilniečio“ rubrikos pokalbyje su futuristu Adomu Rutkausku.

Rubrika „Vieta“ pakvies ištyrinėti Sarbievijaus kiemą, o „Vienos gatvės istorija“ – Petro Vileišio gatvę. „Rakursas“ paskatins kitu žvilgsniu pažiūrėti į Šeškinę. Pavyzdžiui, ar žinojai, kad čia gyveno tokios įžymybės kaip teatro režisierius Eimuntas Nekrošius, baleto šokėjas Jonas Katakinas, aktorius ir režisierius Donatas Banionis, treneris Jonas Kazlauskas, dainininkai Algis Frankonis, Svaras iš grupės „G&G sindikatas“, Marijonas Mikutavičius?

Miesto renginių „Pulsas“ primins apie artėjančius „Vilniaus mechanizmus“ ir kitas patirtis tikriems miestinėtojams. Tad į rudenį – su naujausiomis istorijomis!

Žinomos psichoterapeutės ir astrologės Debros Silverman vadovas apie astrologijos naudą

Ar kada nors suabejojote siekiantis savo tikrųjų gyvenimo tikslų?

Ar patinka tas kelias, kuriuo einate?

Ar esate ištikimi sau?

Galbūt skeptiškai vertinate astrologiją, tačiau negalite atsikratyti to neramaus smalsumo vedamo balso, klausiančio, ar joje yra tiesos. Knygos „Netikiu astrologija“ autorė Debra Silverman padės nutildyti abejones ir rasti aiškius atsakymus, pasitelkus jos keturių elementų sistemą. Ši knyga jums parodys, kaip giliai susipynusios astrologijos ir psichologijos šaknys.  

Debra Silverman sukūrė unikalų psichologinį-dvasinį modelį, grįstą astrologijos žiniomis. Taikydama šį modelį praktiškai, ji padeda kiekvienam žmogui atskleisti visą savo potencialą. Debros metodas, jungiantis astrologijos ir psichologijos išmintį, suteikia jums priemonių, kurios padeda atsikratyti negatyvaus savęs vertinimo, vidinės kritikos ir nemeilės sau. Knygos autorė, remdamasi astrologija, moko priimti save tokį, koks esate, ir besąlygiškai mylėti save. Sužinokite Saulės, Mėnulio, kylančio ženklo, Merkurijaus ir Saturno reikšmę. Tai padės jums perprasti savo pasąmoninius impulsus, pamatyti save ir savo kelią visiškai naujai ir viltingai.

Debra pristato astrologiją kaip vaistą, padedantį priimti savo žmogiškąją prigimtį, jos ypatumus ir dilemas. Autorės patarimai skirti tikintiesiems astrologija, smalsuoliams ir visiems, siekiantiems pagerinti savo gyvenimą šių dienų pasaulyje.

„Mano gera draugė Debra turi nepaprastą talentą – gebėjimą matyti pasaulį taip, kaip tu pats jį matai, – tarsi žvelgtų tavo paties akimis...

Debra primena, koks džiaugsmas yra būti savimi – išskirtiniam, keistam, galbūt nepatogiam, bet žaviai pašėlusiam.  

Ji taip pat primena apie tavo vidinį lobyną, dovanas, kurias suteiki pasauliui, ir apie tavo tikrąją vietą jame.“

 Sting

Pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų egzempliorių!

„Tavo gyvenimas yra ne tai, ką kažkas tau duoda, o tai, ką pasirenki pats, ir būtent tu priimi savo gyvenimo sprendimus.“

Ar galima pasirinkti būti laimingam? Kur slypi toji jėga, leidžianti mums keistis ir atrasti pilnatvę? Kaip galime nesibaimindami numoti ranka į kitų primestą nuomonę ir būti tuo, kuo norime būti?

Remdamiesi austrų gydytojo ir vieno svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymais, Ichiro Kishimi ir Fumitake Koga pateikia aiškų ir paprastą atsakymą: mes patys esame savo likimo kalviai.

Per išmintingo filosofo ir visa paneigti siekiančio jaunuolio dialogą autoriai ne tik perteikia svarbias psichologines ir filosofines sampratas, bet ir stulbinamai paprastai skatina išlaisvinti mintis ir atsikratyti praeities pančių, suteikia drąsos, įgalina keistis bei moko įveikti visus aplinkinių ar mūsų pačių susikuriamus ir prisiimamus suvaržymus. Kad laimė išties būtų pasiekiama mūsų pačių rankomis.

„Argumentuota ir tikslinga, padeda suvokti, ką ir kodėl darome gyvenime.“
The Emerald Street

„Išdrįsk“ lengvai įveiksite per vieną dieną, bet mintys, kurias ši knyga sukels, dar ilgai aidės jūsų galvoje. Tai pati neįprasčiausia <...>, bet ir pati vertingiausia savigalbos knyga, kokią tik perskaitysite per visus metus.“
The Culture Trip

„Kaip Marie Kondo, tik jūsų mintims.“
Hello Giggles

Ichiro Kishimi (gim. 1956) gyvena Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokydamasis mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, konsultuoja jaunuolius psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestseleriais tapusių knygų apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant savo trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir išdėliojo savo užrašus klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

„Gyvenimas pasikeičia greitai.
Gyvenimas pasikeičia per akimirką.
Sėdiesi vakarienės, ir gyvenimas, kokį tu jį pažįsti, pasibaigia.“

2003-iaisiais, per Kalėdas, Joan Didion su vyru Johnu Gregory Dunne'u sužino, kad jų vienturtę dukrą Quintaną po plaučių uždegimo ištiko sepsinis šokas ir dabar ji prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Po kelių dienų – Naujųjų Metų išvakarėse – Johnas staiga miršta nuo širdies smūgio.

„Maginio mąstymo metai“ – tai J. Didion bandymas suvokti pirmuosius metus po staigios netekties, „savaites, paskui mėnesius, sugriovusius bet kokius išankstinius įsitikinimus apie mirtį, ligą, tikimybę ir sėkmę, apie laimę ir nelaimę, santuoką, vaikus ir atmintį, apie sielvartą ir tai, kaip žmonės susitaiko arba nesusitaiko su tuo, jog gyvenimas baigiasi...“ Atsiminimai stulbina nuoširdumu, atskleidžia asmenišką, tačiau sykiu universalią bendro gyvenimo ir netekties patirtį.


„Nepaprastos literatūrinės drąsos kūrinys – minties aiškumu garsėjanti rašytoja leidžia mums stebėti, kaip sielvartas aptemdo protą… Ji grįžta į praeitį, kad atskleistų savo unikalios santuokos portretą… J. Didion rodo mums, ko neteko.“
Time


Joan Didion (Džoun Didijon, 1934-2021) – viena garsiausių amerikiečių rašytojų, memuaristė, eseistė, romanistė. 2005 m. pasirodžiusi knyga „Maginio mąstymo metai“, laikoma jos magnum opus, pelnė prestižinį „National Book Award“. 2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo ją Nacionaliniu meno ir humanitarikos medaliu už viso gyvenimo pasiekimus ir išskirtinį indėlį į amerikiečių literatūrą. J. Didion apie savo kūrybą yra sakiusi: „Rašau tik tam, kad sužinočiau, ką galvoju, į ką žiūriu, ką matau ir ką visa tai reiškia.“

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Gydytojos darbo virtuvė # Pacientų istorijos # Stereotipus laužantis holistinis požiūris į sveikatą.

Endo (vidus), bio (gyvybė), genesis (kilmė)

 „Jaučiu didelę privilegiją, galėdama padėti paleisti tas problemas, kurias pacientas yra pasiruošęs šiandien paleisti. Neretai ligonių simptomai neatitinka jokio vadovėlio ir būna sumišę su nerimu, baimėmis, kalte ar gėda, o liga, ypač sena, dažnai yra apaugusi trauminiais įsitikinimais ir tapusi asmenybės dalimi.“ 

Jei vaikas susirgo, negalima kaltinti vien virusų – kartais liga yra vienas iš būdų pabūti su mama, todėl vaikas kaip tik dėl to ilgai nepasveiksta. Net ir elementarią slogą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, tiek psichologinės priežastys. Paprastai kalbant, endobiogenika – būdas pažiūrėti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas: kokia kūno išvaizda ir psichologinė būsena, kaip funkcionuoja jo ląstelės, kaip veikia medžiagų apykaita, hormonai, kaip vyksta senėjimo procesai. Yra daug žmonių, kuriuos viskas veikia, bet veikia ne taip, kaip turėtų. 

Gal ir Jūs šios knygos puslapiuose rasite atsakymą, kodėl susirgote būtent rudenį, o ne pavasarį ir kodėl susirgote būtent sloga, o ne bronchitu? 

Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atkurtų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.

Dalai Lama

Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kuri  nespraudžia pacientų nei į laiką, nei į jokias algoritmų lenteles. 

Ar kada jaučiatės taip, tarsi visada būtumėte užsiėmę, nebesuvaldantys darbų ir atsakomybių lavinos? Ar neatrodo, kad jums nuolatos trūksta laiko?

„Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ – tai išsamus vadovas, padėsiantis kruopščiai ir tikslingai pasirinkti kasdienes veiklas, aiškiai nustatant jų pradžios ir pabaigos laiką ir sutelkiant dėmesį tik į vieną užduotį. Tai esminė laiko planavimo praktika, kurią savo kasdieniame gyvenime viena ar kita forma taikė iškiliausi ir produktyviausi mūsų laikų protai – nuo  Carlo Jungo ir Alberto Einsteino iki Billo Gateso ir Steve’o Jobso. 

Knygos autorius Marcas Zao-Sandersas parodo, kad vadinamuoju timeboxing (liet. laiko rėmelių) metodu pagrįstas laiko planavimas yra daugiau nei praktika – tai mąstysena, įgalinanti mus įgyvendinti bet kokius užmojus, pasakyti „ne“ tūkstančiui trikdžių ir „taip“ vienam prioritetui vienu metu, taip savo gyvenimui suteikiant ne tik daugiau produktyvumo, bet ir lengvumo. Įrodyta, kad šis pragmatiškas ir gyvenimą keičiantis atsakingos kasdienės veiklos metodas padeda siekti to, ko labiausiai trokšta beveik kiekvienas žmogus, – sąmoningumu grįsto gyvenimo.

„Ši knyga padės atlikti įvairiausias užduotis, bet dar svarbiau – leis dažniau imtis to, kas patinka, ir rečiau to, ko nemėgstate. M. Zao-Sandersas parodo, kaip kruopščiai paskirstydami laiką veikloms, kuriomis turite, bet nenorite užsiimti, ir dalykams, kuriuos norite daryti, galėsite pajausti daugiau malonumo ir mažiau nuobodulio savo gyvenime. Išmokę šios nepaprastai išmintingos knygos pamokas, pradėsite jausti pagalbininko, esančio šalia jūsų kiekviename žingsnyje, buvimą.“

Kim Scott, rašytoja, „Dropbox“, „Twitter“ ir kitų technologijų bendrovių vadovų patarėja

„Knyga įdomi ir praktiška. <...> Jos poveikis tiesioginis ir dramatiškas. Naujasis įprotis kiekvieną rytą paskirstyti savo laiką mane pakylėjo į naują susikaupimo, ramybės ir produktyvumo lygį. <...> Jei mano studentai šiais metais galėtų perskaityti tik vieną knygą, norėčiau, kad tai būtų „Timeboxing metodas“.“

B. J. Fogg, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Stanfordo universiteto (JAV) dėstytojas

Marc Zao-Sanders (Markas Zao-Sandersas) – vienas iš technologijų bendrovės „filtered.com“ įkūrėjų ir vadovas, reguliariai rašantis apie produktyvumą tokiuose žurnaluose kaip „Scientific American“, „Harvard Business Review“ ir „MIT Sloan Management Review“, daugiau nei dešimt metų besilaikantis timeboxing laiko planavimo praktikos. JAV pasirodžiusi 2024 m. „Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ jau išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.

TIMES IR SUNDAY TIMES 2024 METŲ KNYGA.

Ką miegančios smegenys gali pasakyti apie mus.

Beveik trečdalį savo gyvenimo praleidžiate sapnuodami. Ar kada nors susimąstėte, kodėl?

Sapnai visada sieti su paslaptimi. Jie gali keisti atskirų žmonių gyvenimus ir viso pasaulio likimą, pastūmėdami sudaryti verslo sandorius, įkvėpdami meno kūrinius ir mokslo idėjas, skatindami rengti karinius įsiveržimus ir sukeldami nervinį išsekimą.

Vis dėlto sapnų šaltinis nėra paslaptis. Tai normalios smegenų elektrofiziologijos rezultatas ir vienu metu neįtikėtina transformacija, smegenyse vykstanti kiekvieną naktį užmigus.

Šioje novatoriškoje knygoje bestselerių autorius ir neurochirurgas Rahulas Jandialas gilinasi į sapnuojančias smegenis ir dalijasi istorijomis iš savo praktikos, atskleisdamas stulbinamą sapnų poveikį gyvenimui. Jie sustiprina mūsų gebėjimą reguliuoti emocijas, kūrybiškumą, saugo prisiminimus ir skatina mokytis, be to, padeda dorotis su traumomis, pasirengti būsimiems sukrėtimams ir netgi numatyti būsimus psichinius ir fizinius negalavimus, pavyzdžiui, Parkinsono ir Alzheimerio ligas.

Autorius pateikia aiškius ir įtikinamus naujais moksliniais tyrimais pagrįstus patarimus, kaip sapnuoti sąmoningai, perrašyti košmarus, suprasti savo sapnų modelius ir išlaisvinti jų kūrybinę galią, kaip panaudoti sapnus lavinti įgūdžiams, kurie padės tobulėti realiame gyvenime.

„Kodėl mes sapnuojame“ atveria duris į vieną seniausių ir svarbiausių mūsų funkcijų ir atskleidžia jos potencialą keisti gyvenimą.

RAHULAS JANDIALAS – medicinos mokslų daktaras, neurochirurgas ir neurobiologas, atliekantis onkologines operacijas ir prižiūrintis novatoriškus mokslo atradimus Jandialo vardo laboratorijoje „City of Hope“, Los Andžele. Kaip savo įkurtos ne pelno siekiančios Tarptautinės vaikų neurochirurgijos asociacijos (INCA) atstovas jis keliauja po pasaulį operuodamas ir mokydamas vaikų smegenų chirurgijos labdaros ligoninėse ir konfliktų zonose. Jo pirmoji knyga Life Lessons from a Brain Surgeon („Smegenų chirurgo gyvenimo pamokos“) tapo The Sunday Times bestseleriu.

„Tai svarbi knyga. Parašyta gražiai, paaiškinimai suprantami, o istorijos labai atviros. Idėja, kad sapnai gali padėti mums susidoroti su netektimi ir sielvartu, įkvepia ir drąsina.“

JULIA SAMUEL, knygos Grief Works autorė

„Kaip įkvepia tai, kad sapnuojant mūsų vaizduotė yra beribė. Šią knygą būtina perskaityti visiems, dirbantiems meno ir kūrybos srityse!“

BRYANAS FOGELIS, „Oskaro“ laureatas, režisierius

Knyga, kurią laikote rankose, yra II-oji knygos „Dėmesio, grupė!“ dalis. Pirmoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama darbo su grupe technikoms, o antrojoje – vedėjo vaidmeniui ir jo vidiniam darbui. Abi knygos dalys viena kitą papildo, tačiau taip pat naudingai gali būti skaitomos ir atskirai.

Ši knyga bus naudinga konsultantams, mokymų vedėjams ir vadovams, kuriems tenka vadovauti komandiniam darbui. Joje pateikiami praktiniai patarimai, kaip vesti įvairius grupės mokymus.

Autoriai dalinasi technikomis, metodais, pratimais bei savo įžvalgomis, kurios padės vedėjams jaustis tvirtai net ir kebliose situacijose. Knygoje gausu asmeninių autorių patirčių ir patarimų, kurie kviečia skaitytoją giliau apgalvoti savo darbo su grupe praktiką, užsiėmimų koncepcijas bei mokymų sesijų procesą.

Ši knyga – praktinių ir veiksmingų darbo su grupe technikų bei metodų rinkinys. Knyga skiriama visiems konsultantams, lektoriams, vadovams ar kitiems specialistams, kurie veda įvairius užsiėmimus ir siekia juos padaryti įdomius, įtraukiančius ir naudingus. Knyga nėra akademinė – jos autoriai dalijasi savo patirtimi ir pateikia praktikoje išbandytus bei veiksmingus darbo su grupe būdus. Čia skaitytojas ras ne tik įvairių užduočių ir pratimų, bet ir konkrečių patarimų ir technikų, kaip ugdyti komandas, padėti joms kurti idėjas, kelti veiklos tikslus, vesti susirinkimus ar valdyti sudėtingas situacijas, kurios kyla dirbant su grupe.

„Nuoširdžiai galvoju, kad tai stipri knyga, kuri padės tiek pradedančiam konsultantui, tiek jau patyrusiam ekspertui. Naudingiausia, kad joje pateikiama ne tik teorinė medžiaga apie suaugusiųjų ugdymą, bet ir aprašomos pačių autorių išgyventos situacijos, nurodomi kiekvieną dieną lengvai pritaikomi darbo su grupe metodai, pateikiami konkretūs praktiniai patarimai, kaip spręsti dirbant su grupe pasitaikančias sudėtingas situacijas. Ši knyga praturtintų kiekvieno, kuris yra atsakingas už suaugusiųjų ugdymą, biblioteką“. – Audra Leseckaitė, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė.

„Ši knyga – tai vertinga pagalba ir įkvėpimo šaltinis visiems personalo ir kitų funkcijų vadovams bei vidiniams treneriams, kurie veda mokymus, įvairias sesijas, vadovauja susirinkimams ir diskusijoms. Knygoje koncentruotai apžvelgiamos įvairios sritys: suaugusiųjų mokymas, susirinkimų efektyvumas, strateginių ir mokymo sesijų vedimas, grupės įtraukimo ir valdymo niuansai. Skaitant labiausiai įtraukia praktinių patarimų, metodų ir pavyzdžių iš konsultantų asmeninės patirties gausa. Būtent tai ir skatina daugelį knygoje dalykų taikyti praktiškai“. – Kristina Markūnaitė, mokymo ir ugdymo vadovė.

Klinikinė psichologė, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, istorinėmis ir kultūrinėmis įžvalgomis, nagrinėja nerimo ir kūno ryšį, teigdama, kad tik supratę nerimo vaidmenį gyvenime galime jį paversti atsparumu.

Daugeliui iš mūsų gerai pažįstamas nerimas vis labiau užvaldo protus, viltis, planus ir kūną. Tačiau kaip gerai jį iš tikrųjų suprantame ir ką galime padaryti, kad paverstume kažkuo nauju – atsparumu, drąsa ar kūrybiškumu?

Šioje nepaprastoje knygoje daktarė Alexandra Shaker kviečia mus į kelionę per kūną – nuo smegenų iki kraujo, nuo širdies iki žarnyno – ir nagrinėja mūsų emocinio, psichologinio ir fizinio gyvenimo sąsajas. Ji atskleidžia, ko kūnas gali mus išmokyti apie nerimą ir ko iš jo galime pasimokyti.

Susiedama psichologiją, neuromokslą, istoriją ir literatūrą, ji teigia, kad, nepaisant visų terapijų ir mokslo pasiekimų, mums vis dar sunkiai sekasi įveikti savo seniausias baimes. Autorė pateikia naują požiūrį, kad būtina nerimą priimti kaip žmogaus būsenos dalį, nes tik taip galime padėti pakeisti mūsų santykį su juo ir ugdyti atsparumą.

„Aleksandra sukūrė balzamą jūsų nerimui. Vietoj nusivylimo „greitais sprendimais“, šis nepaliaujamas gilinimasis į kitą nerimastingą žmogų labai ramina, o kartu su nuoširdžiu Aleksandros domėjimusi nerimo šaknimis ir kilme suteikia jausmą, kuris, mano manymu, yra svarbiausias: „Jūs nesate vieni, ir yra, ką galite padaryti.“

Anya Taylor-Joy, aktorė

Dr. Alexandra Shaker yra licencijuota klinikinė psichologė, dirbanti stacionarinio ir ambulatorinio gydymo įstaigose. Ji turi mokslinių tyrimų, mokymo ir klinikinės praktikos patirties. Dr. Shaker savo knygoje tyrinėja žmogaus būklę: ji integruoja psichologiją, literatūrą, istoriją, antropologiją ir kalbą, kad atskleistų prasmę ir gyvybingumą, kurį randame istorijose, pasakojamose vieni kitiems ir patys sau. Dr. Shaker įgijo klinikinės psichologijos daktaro laipsnį Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (The New School for Social Research) ir atliko doktorantūros tyrimus Mount Sinai Beth Israel trumposios psichoterapijos tyrimų programoje. Klinikinę praktiką ji baigė Kolumbijos universiteto Medicinos centre. Dr. Shaker taip pat stažavosi perinatalinės psichikos sveikatos srityje Niujorko Motinystės centre (The Motherhood Center of New York), kur dirbo klinikine psichologe, o dabar yra klinikinė konsultantė.

Atsiliepimai

„Chaosas“ yra transformuojantis ir su užuojauta pateiktas nerimo tyrinėjimas. Jungdama mokslą su terapinėmis įžvalgomis, Shaker demistifikuoja sudėtingą nerimo mechanizmą ir siūlo skaitytojams naują požiūrį į jų psichikos kraštovaizdį. Tiems, kurie pasiruošę susigrąžinti ramybę, knyga „Chaosas“ yra išmintingas vadovas, padėsiantis gyvenime būti atsparesniems.“

– Galit Atlas, daktarė, knygos Emotional Inheritance autorė, Niujorko universiteto psichoterapijos ir psichoanalizės podoktorantūros programos dėstytoja

„Chaosas“ – tai užuojautos kupinas ir prieinamas nerimo tyrimas, atskleidžiantis, kaip organizmo reakcijas į grėsmę galima švelniai nukreipti į saugumą ir atsparumą. Vadovaudamasi polivagaline teorija, Alexandra Shaker leidžia skaitytojams nerimą suprasti kaip dinamišką fiziologinį procesą, skatinantį savęs pažinimą, gijimą ir augimą."

 Stephenas W. Porgesas, daktaras, knygos The Polyvagal Theory autorius

„Chaosas“ – tai gilus ir galingas nerimo permąstymas, kupinas aistros ir prieinamai pateiktų gilių žinių. Pasaulyje, kuris dažnai gali jaustis chaotiškas, Shaker žodžiai padeda mums susigrąžinti vidinį saugumo jausmą.“

Anna Mathur, knygos The Uncomfortable Truth autorė

Dr. Irvinas D. Yalomas (g. 1931 m.) – vienas žymiausių pasaulio psichiatrų, terapeutas vizionierius, Stanfordo universiteto profesorius ir tarptautinių bestselerių autorius. Jis parašė ne vieną mokslinį darbą ir net keletą visame pasaulyje išpopuliarėjusių romanų. Kiekvienas iš jų išverstas į keliasdešimt kalbų, susilaukė puikių įvertinimų ir neabejotinai buvo įrašytas į literatūros istoriją.

Žymūs autoriaus darbai yra „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“, „Gydymas Šopenhaueriu“, „Meilės budelis“, „Mamytė ir gyvenimo prasmė“, „Mirties ir gyvenimo klausimas“ – dvigubi memuarai, parašyti kartu su jau mirusia žmona dr. Marilyn Yalom. Jo vadovėliai „Grupinės psichoterapijos teorija ir praktika“ ir „Egzistencinė terapija“ naudojami visame pasaulyje besimokančių terapeutų. 2014 m. apie jį sukurtas dokumentinis filmas „Yalom’s Cure“. Įpusėjęs devintą dešimtį daktaras Yalomas gyvena Šiaurės Kalifornijoje ir toliau rašo.

„Širdies valanda“ – valandos trukmės seansų rinkinys, kuriame pripažįstamas tylus didvyriškumas, reikalingas norint užsiimti terapija ir ištirti save, kad galėtum kuo labiau mėgautis gyvenimu ir priimti savo mirtingumą. „Širdies valanda“ demistifikuoja psichiatrą – čia jis neatrodo kaip antgamtinių galių turintis telepatas, neklystantis, bet į save pažvelgęs metafiziniu rentgenu. Knyga paveiki ir provokuojanti sąmoningumą, į kurį gali vesti tikras terapijos seansas.“

Paul Cowling, ArtsHub

„Žymaus psichoterapeuto Irvino Yalomo nuomone, santykiai gydo. Šią filosofiją jis įtaigiai perteikia pasakodamas apie tai, kaip suderino terapinę praktiką ir asmeninį atminties silpimo procesą. Yalomo smalsumas, meistriškas ir atviras savo paties trūkumų įvardijimas ir gebėjimas prisitaikyti prie akimirkos poreikių suteikia daug džiaugsmo ir persmelkia istorijas, paremtas asmeniniais apmąstymais apie tapatybę, senėjimą, netektį ir mirtį.“

Fiona Capp, The Sydney Morning Herald

Kai 1997 m. Honkongas buvo perduotas Kinijai, miestui garantuota spaudos, žodžio ir susirinkimų laisvė, tačiau Kinijos komunistų partija nuosekliai šias teises riboja. Jau ne vienus metus honkongiečiai kovoja už teisės viršenybę, galimybę balsuoti laisvuose bei sąžininguose rinkimuose, savą teisinę sistemą ir ekonomiką, tačiau Pekinas visa tai gniaužia ir naikina.

„Ši knyga – apie naujai įsisąmonintos laisvės patirtį, sunkią kovą dėl nepriklausomybės ir skausmingą tėvynės netektį. Ji turėtų būti privalomas skaitinys tiems, kas, gimę ir užaugę laisvoje visuomenėje ir nepriklausomoje valstybėje, širdimi neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip, kad visa tai gali būti iš jų atimta, – kurie iki sielos gelmės nejaučia, kokia trapi yra laisvė, kurios, kaip sakė žymus amerikietis, „nuo išnykimo niekada neskiria daugiau negu viena karta“.

MANTAS ADOMĖNAS

Honkongo aktyvisto, Nobelio taikos premijos nomi­nanto Nathano Law ir iš Honkongo kilusio nepriklausomo rašytojo, mokslininko Evano Fowlerio „Laisvė“ – asmeninis, bet šiandien kaip niekad universalus manifestas, kuris primena apie autoritarizmo keliamus pavojus, įkvepia ginti demokratiją ir laisvę, nei rizikuoti jas prarasti.

„Ši knyga jaudina ir trikdo. Ji narsto esminius, aštrius ir skaudžius žmogaus išlikimo ir naujos gyvybės pradėjimo klausimus miglotos ir egzistenciškai pavojingos ateities kontekste. Parašyta plačiam skaitytojų ratui prieinama filosofine kalba, per klasikinės ir šiuolaikinės literatūros, psichologijos ir populiariosios kultūros pavyzdžius ji kviečia apmąstyti moralinę žmogaus atsakomybę už planetą. Degraduojančiame pasaulyje, kokį liudijame šiandien, iškyla dilema, ar verta turėti vaikų. Versdama tekstą jaučiau, lyg autorė siektų mudviejų pašnekesio apie gyvenimo prasmę, jo abejotiną tęstinumą klimato kaitos ir melancholijos amžiuje. Palietė dialogiškas tonas ir subtiliai, poetiškai išreikštos nuojautos dėl Vakarų kultūros likimo. Jos atliepia naujojo tipo egzistencinį susirūpinimą, giliai besismelkiantį ir į Lietuvą.“

Dalia Staponkutė

2024 m. Prinstono universiteto leidyklos publikuota knyga „Sukurti gyvybę“ – tai ambicingas, skirtingus žiūros kampus apimantis žvilgsnis į vieną esminių egzistencinių klausimų: ką – moraliniu, filosofiniu, etiniu ir emociniu požiūriais – reiškia turėti vaikų. Knygos autorė Mara van der Lugt dėsto filosofiją Šv. Andriejaus universitete, Škotijoje o jos tyrinėjimų laukas koncentruotas į moderniąją intelektualinę istoriją ir šiuolaikinėje filosofijoje aktualias ekologinės ir gyvūnų etikos bei klimato kaitos temas. Yra pasirodžiusios dar dvi jos knygos: „Dark Matters: Pessimism and the Problem of Suffering“ ir „Bayle, Jurieu and the Dictionnaire Historique et Critique“

Lenkų kilmės filosofas, logikas Józefas Maria Bocheńskis (1902–1995) imasi nedėkingo darbo: nusakyti autoriteto prigimtį, surūšiuoti autoritetų tipus bei apibrėžti jų galiojimo ribas. Daro tai blaiviai, skaidriai ir užtikrintai – dėstymo aiškumas ir nuoseklumas yra vienas svarbiausių šios knygos privalumų. Galima tik pavydėti Bocheńskio gebėjimo sklandžiai dėstyti mintį ir nepasiduoti pagundai norimą išvadą priimti už teisingą. Demagogų, manipuliatorių ir įvairaus plauko šūdmalos meistrų laikais tai turėtų būti parankinė knyga kiekvienam, bandančiam susiorientuoti žinių pertekliuje.

Šveicarijoje kūręs XX a. lenkų filosofas, logikas ir teologas Józef Maria Bocheński – analitinės filosofijos šalininkas. Tyrė formaliosios logikos pagrindus, jos metodus taikydamas filosofijos sąvokų bei religinės kalbos analizei. Knygų Etikos eskizai (Szkice etyczne 1953), Formalioji logika (Formale Logik 1955), Religijos logika (Logik der Religion 1965), Kas yra autoritetas? Įvadas į autoriteto logiką (Was ist Autorität? Einführung in die Logik der Autorität 1974) ir daugybės kitų autorius.

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

Šio numerio tema – miesto kvapai, sužadinantys ir kitas jusles. Renkame kvapų kolekciją ir piknikaujame Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose po alyvomis – jos mieste auga nuo XVIII amžiaus. Keliaujame žemyn Dominikonų gatve, iš bažnyčių padvelkia smilkalais, senais rūsiais. Vinguriuoja kepsnių dūmelis iš Senatorių pasažo kavinių. Gaivus vėjas pro atvertus langus, gūselis XVI–XVII amžiaus Vilniaus dvoko.

Paskui nosis mus veda į Pilies gatvę – čia prieš šimtą metų maišėsi kvapai iš paryžiečio Aubry kirpyklos, Segalio vaistinės, kepyklų. Dabar mieste kybo sintetinių ambrų ir baltųjų muskusų debesis. Ir siūbteli motociklo mėlyno dūmo kvapas!

Tyrinėjame ir Vilniaus dvokulio topografiją: XIX amžiuje pro garbingus rūmus Pylimo, Trakų, Klaipėdos ir kitomis gatvėmis sruveno upelis Kačerga, atstojęs miestiečiams nuotekų kanalą. O kur dar praeiviai, alpstantys po asenizatorių gurguolės ratais! Jau geriau Šnipiškių kvapų kalvarijos – batų taisyklos klijų garas, vežiojamieji žvėrynai ir arbūzai.

Biomedžiagų bibliotekoje „Sodas 2123“ erdvėje liečiame medžiagas, iš kurių sukurti dizaino objektai gali kvepėti bičių vašku, sakais ar kava. Industriniame Vilkpėdės rajone randame „Desertų klubą“ ir svarstome, ar vilnietiška spurga taptų tarptautiniu desertu.

Atokvėpio ieškome buvusiuose miesto soduose. O kuo kvepia Vilniaus muziejaus saugykla? Cinamonine kramtomąja guma ir Kernagio kvepalais! Valstybinio Vilniaus mažojo teatro koridoriuose, sako aktorė Eglė Gabrėnaitė, galite akimirką užuosti baltų marškinių gaivą.

Žydinčios slyvos, traukinių dūmai, šuns kailis lietuje, sausa biurų vėsa, kruasanai, ant asfalto suminta braškė, upės drėgmė – kurį Vilniaus kvapo buteliuką rinksitės šiandien?

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

VANDUO – šio vasaros numerio tema.

Miesto globėjas šv. Kristoforas brenda per vandenį. Gulbė lipa iš vandens japoniškame sode Šnipiškėse. Atostogautojai šoka ant dviračių ir skaičiuoja gaivinančius miesto šaltinius rubrikoje „Vieta“. Šaltinio fragmentą galima rasti net Filharmonijoje. Darbo voverės ruošiasi į darbą ir galbūt pravažiuoja A. Goštauto gatve palei Nerį. Apie ją, gatvę, pasakojame rubrikoje „Vienos gatvės istorija“. Prieš porą šimtmečių čia virė Lukiškių uosto gyvenimas. Dabar ji – penkių tiltų gatvė.

Kai mieste palyja, atspindžių ieškantis fotografas medžioja senų gatvių duobelėse susikaupusias balas – apie tai pasakoja „Kadre“. O jei poilsiausite prie Balsių ežero, žinokite, kad jį labai mėgsta unguriai. Su šias gudrias žuvis tyrinėjančiu mokslininku kalbamės „Vilnietyje“.

Žiemos maudynių mėgėja rašo, kaip rado joms pamainą vasarą ir pasidavė bėgimo tėkmei Vingio parke – atsiverskite „Atvirumus“. Garsių plaukikų šeimoje augusi autorė apžvelgia įdomius Vilniaus baseinus „Baseinų istorijose“. O jei vasarą norisi tik upių ir ežerų, prašom – tarp Neries ir Balsių ežero įsitaisiusiame Balsių rajone gyvenanti rašytoja „Rakurse“ atskleidžia ir jo mitologines paslaptis.

Vilnietis Karoliniškėse pripildo stiklinę vandens iš čiaupo, atitekėjusio iš Bukčių vandenvietės. Miesto vandens kelią sekame rubrikoje „Vilnius žalias“.

Uždarę biurų, mokslo įstaigų, namų duris, po darbų keliaujame pasėdėti kavinėse.

„Skonyje“ skaičiavome tas, kuriose patiriame pikniko prie vandens jausmą.

Vilniuje apie vandenį kalba „Vandens nešėjo“ skulptūra – nuo jos pradėję, daugiau nuorodų rasite „Maršrute“.

O jeigu vanduo būtų muziejaus eksponatas? „Vilniaus meduoliuose“ tyrinėjame geologinius Vilnios sluoksnius. Rubrikoje „Atraskite patys“ ieškome Turniškių hidroelektrinės pėdsakų. „Pulse“ teka renginių srovė. Kelionė per žurnalą baigiasi komiksu – statome plaustą per Nerį.

Eime, paplaukiosim per vasaros miestą!

„Genijai ateidavo ir kalbėdavosi su Gertruda Stein, o žmonos bendraudavo su manimi.“

1903-iaisiais amerikietė Gertruda Stein persikrausto į Paryžių. Vaikšto po parodas, perka keistus jaunų menininkų kūrinius – Paulio Cezanne’o, Henri Mattise’o, Pablo Picasso. Į vakarėlius jos namuose renkasi modernizmo ikonomis netrukus tapsiantys tapytojai, rašytojai, teatro žmonės.

Šis kūrinys – literatūrinis pokštas. Stein savo gyvenimo partnerės Alice B. Toklas lūpomis kalba apie save ir tuos, kurie ją įkvėpė. Tiesa, čia aprašytieji tekstą kritikavo: Henri Matisse’ą papiktino tai, kaip vaizduojama jo žmona, o Ernestas Hemingway’us neatleido pavadintas bailiu, tačiau dabar ši knyga – tarp svarbiausių XX amžiaus negrožinės literatūros kūrinių.

Gertrude Stein (1874–1946) – įtakinga amerikiečių rašytoja avangardistė, meno kolekcionierė, artima rašytojų bei menininkų bičiulė ir patarėja, sąvokos „prarastoji karta“ autorė ir modernizmo epochos pilkoji kardinolė.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/87034c85-7598-4cbf-832b-4a9bcb825706.html 

Knyga „Medūzos sensta atbulai: mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą“ pirmą kartą buvo išleista 2021 m. Danijos Karalystėje, ir iškart pateko į perkamiausių knygų sąrašus. Netrukus ši mokslo populiarinimo knyga buvo išversta į daugiau nei 25 kalbas ir tapo tarptautiniu bestseleriu. 2022 m. ji buvo išrinkta mokslo populiarinimo knygų konkurso Wissensbuch des Jahres siurprizo kategorijos laimėtoja. 2023 m. knyga buvo nominuota prestižinei Royal Society Science Book Prize premijai.

Knygoje autorius suprantamai, lengvai ir šmaikščiai aptaria ilgaamžiškumo srities mokslinius tyrinėjimus ir pristato naujausius atradimus apie tai, kaip pažaboti senėjimą. Knygoje gausu įvairių rūšių gyvybės, įskaitant žmonių, pavyzdžių, kurie sugriauna senėjimo, kaip neišvengiamo proceso mitą. Nicklas ne tik papasakoja apie ilgaamžiškumą, bet ir pateikia paprastų rekomendacijų, kaip su amžiumi išsaugoti jaunatviškumą ir gyventi ilgiau. Šiuolaikinio mokslo atradimai išplečia gyvenimo perspektyvos ribas ir atskleidžia, jog ilgaamžiškumas gali būti pavaldus žmogui.

Kad ir ko viena karta išmoktų iš kitos, to, kas iš tikrųjų žmogiška, jokia karta iš ankstesnės neišmoksta. Šiuo atžvilgiu kiekviena karta pradeda nuo pradžios, jos uždavinys nesiskiria nuo ankstesnės kartos, ir ji nenueina toliau, jei tik ankstesnė karta neišdavė savojo uždavinio ir pati savęs neapgavo. Šis tikrasis žmogiškumas yra aistra, kurioje viena karta supranta kitą ir supranta pačią save. Antai nė viena karta iš kitos neišmoko mylėti, nė viena karta nepradeda nuo ko kito negu nuo pradžios, nė vienos vėlesnės kartos uždavinys nėra trumpesnis negu ankstesniosios, ir jei kuri nors karta nepanorės mylėti taip, kaip ankstesnės kartos, o nuspręs eiti toliau už pastarąsias, tai šitai yra tik tuščia ir kvaila kalba.

1849 m. Sørenas Kierkegaard’as dienoraštyje rašė: „O kai jau būsiu miręs, vien Baimės ir drebėjimo pakaks, kad mano vardas taptų nemirtingas. Jis bus skaitomas bei verčiamas į kitas kalbas. Tiesiog šiurpu darysis nuo tos aistros, kuri dega šioje knygoje.“ Praėjus beveik 200 metų nuo Baimės ir drebėjimo pasirodymo, galima užtikrintai teigti, kad Kierkegaard’as neklydo, – šis veikalas iki šiol yra populiariausias jo tekstas, tapęs tam tikra jo vizitine kortele. Tai, kad knyga, kurią laikote rankose, yra jau trečioji Baimės ir drebėjimo laida lietuvių kalba, taip pat liudija neblėstantį šios knygos populiarumą ir įtaigą.

Audioknygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Ne tik mes formuojame miestus ir gatves, bet ir jie formuoja mus: daro didžiulį poveikį gyvenimo ritmui, sociumui, bendram gerbūviui ir savijautai. XX a., įsigalėjus automobilizmui ir miestų gatves pradėjus traktuoti tik kaip racionalizuotas arterijas mechaniniam judėjimui iš taško A į tašką B, praradome šių viešųjų erdvių potencialą stiprinti žmogiškuosius ryšius. Dešimtmečiais vystant transporto inžineriją ir pagal tai planuojant miestus, gatvės virto nebe socialinės sąveikos vieta, o efektyvumo siekiančia automobilių kelių sistema – ideologiniu miesto, kaip greičio maksimizavimo mechanizmo, atspindžiu.Knyga „Greičiausiojo teisė” kviečia pažvelgti į mūsų gatves kitaip ir pradėti kurti alternatyvius naratyvus. Jos autoriai žurnalistė Thalia Verkade ir transporto inžinierius Marco te Brömmelstroetas kelia klausimus apie sprendimus ir mechanizmus, lemiančius viešųjų erdvių projektavimą, skatina pergalvoti nuostatas bei inicijuoti radikalius pokyčius, kad mūsų miestai taptų įtraukiančiomis, tvariomis ir gyvybingomis erdvėmis.

Tai pirmoji serijos „Palimpsestai” knyga.

Knyga „Greičiausiojo teisė“ kviečia pažvelgti į mūsų gatves kitaip ir pradėti kurti alternatyvius naratyvus. Jos autoriai žurnalistė Thalia Verkade ir transporto inžinierius Marco te Brömmelstroetas kelia klausimus apie sprendimus ir mechanizmus, lemiančius viešųjų erdvių projektavimą, skatina pergalvoti nuostatas bei inicijuoti radikalius pokyčius, kad mūsų miestai taptų įtraukiančiomis, tvariomis ir gyvybingomis erdvėmis.

„Ši knyga – dviejų atviros Lietuvos viziją puoselėjančių draugų sukurta laiko kapsulė. Kruopščiai atrinktos istorijos atveria tarpukario Lietuvos žydų pasaulėžiūrą, humorą, vargus ir džiaugsmus, santykį su lietuviais. Buvau sužavėtas to meto žmonių geranoriškumo ir optimizmo. Kaip rašoma viename iš vertimų: „Niekas taip kelio neskina prie žmonių susiartinimo, kaip pažinimas viens kito.“ Šiuos tekstus skaityti ir saldu, ir rūgštu, it valgyti antologijos pavadinime minimą apelsiną. Jie leidžia pabėgti į realybę, kurioje multikultūrė Lietuva buvo savaime suprantamas dalykas, o jidiš – viena kertinių šalyje vartojamų kalbų. Kartu tai ir labai liūdna knyga, nes ji mums dar kartą primena, ką praradome. Tačiau galime pabandyti nors šiek tiek tai atkurti.“

Karolis Vyšniauskas

„Po Holokausto ir sovietų okupacijos lietuviams ir žydams teko naujai ieškoti kelių vieniems kitų link. Ne visi žino, kad tokio dialogo pagrindai buvo padėti tarpukariu. Viena abipusės pažinties forma tapo vertimai. Antologija „Nemirtingasis apelsinas” atgaivina tarpukario vertėjų ir knygų sudarytojų pastangas pristatyti žydų literatūrą lietuvių skaitytojui – uždavinys, ir šiandien nepraradęs aktualumo, kaip ir patys knygoje surinkti tekstai.“

Lara Lempertienė

Michaelas Casperas yra amerikiečių rašytojas ir istorikas, tyrinėjantis Lietuvos žydų kultūros istoriją. Jis studijavo Vilniaus universitete pagal Fulbraito stipendiją, vėliau Kalifornijos universiteto Los Andžele Istorijos fakultete apgynė daktaro disertaciją apie tarpukario Lietuvos žydų politinę kultūrą. Michaelas taip pat yra apdovanojimų pelniusios knygos „A Fortress in Brooklyn“ bendraautoris, publikavęs straipsnių „The New York Review of Books“, „The Times Literary Supplement“ ir kituose leidiniuose.

Mantautas Šulskus yra Vilniaus ir Roskildės (Danija) universitetų alumnas, judaikos tyrėjas, Ernsto Ludwigo Ehrlicho (Vokietija) ir Paideia Emmos Lazarus (Švedija) stipendijų laureatas. Heidelbergo Žydų studijų centre (Vokietijoje) jis parašė magistrinį darbą apie tarpukario Lietuvos žydų politiką, visuomenininką ir leidėją dr.  Mendelį Sudarskį. Mantautas yra nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų.

Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Geros valios fondas

Purpuras buvo gaunamas iš keistų sraigių, be to, pasak Jacobo van Maerlanto, ir iš dramblių kraujo. O pati išskirtiniausia raudona spalva, pasak jo, gaunama iš Baltijos jūroje gyvenančios į moliuską panašios žuvytės. Tam dar buvusi reikalinga itin sudėtinga procedūra, nes, norint išspausti brangiąją medžiagą, gyvai žuvytei reikėjo pradurti specialią gysliukę.

Spalvos turi daug aspektų. Istorijos raidoje jos buvo skirtingai aprašomomos, interpretuojamos, vertinamos, derinamos ir vartojamos. Todėl spalvos yra žmonių kultūros matas. Ypač Viduramžiais atsiskleidžia tikra obsesija: ar spalvos yra velnio įrankis, ar Dievo puošmena? Šioje apybraižoje mėginama glaustai paaiškinti, kaip Viduramžiais buvo naudojamos spalvos ir kokie tokio naudojimo padariniai šiandien. Mat kad ir kaip būtų, viską paveldėjome iš praeities. Taip pat ir Viduramžių spalvas.