Negrožinė literatūra

Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus. Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai.

Bernardas Gailius (gim. 1981 m.) – istorikas ir rašytojas, akademinių studijų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, romanų „Kraujo kvapas“ ir „Agentė“ autorius. Istoriniuose tyrimuose ir romanuose daug dėmesio skyrė žvalgybos tarnybų veiklai, studijoje „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pabrėžė žvalgybos ir žvalgo mito reikšmę šiuolaikinei Vakarų kultūrai. „Žvalgyba Vakaruose“ pratęsia šios sąsajos svarstymą.

Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.

Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.

Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.

Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai.

„Manėm, kad greit grįšim“ – aštuoniolika pokalbių su JAV lietuviais, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo priversti palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus nuo artėjančios sovietų fronto ir tremties grėsmės.

Knygos sudarytojų pašnekovai atvirai pasakoja apie bėgimo iš Lietuvos aplinkybes, gyvenimą DP stovyklose Vokietijoje, apsisprendimą emigruoti ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose.

Kodėl šiandien tiek daug kalbama apie ilgaamžiškumą? Ar tai tik laikina mada, ar neblėstantis mitų šaltinis? Kas naujo biotechnologijose ir kas nepajudinama gamtos dėsniuose? Kas slepiasi už skambių pažadų ir už ląstelės sienelių? Ką galime padaryti kasdien ir kuo jau pasirūpino evoliucija? Kaip suprasti sudėtingus senėjimo procesus ir nepasiklysti informacijos jūroje?

Knygoje „Laiko biochemija“ mokslininkė ir mokslo žurnalistė atvirai ir nuodugniai nagrinėja sudėtingą senėjimo procesą, atskleidžia, kaip laikas ir kūno molekulės veikia išvien, kaip susidomėjus ilgaamžiškumu tenka laikyti ir informacinio raštingumo egzaminą.

Unikalus rašymo stilius ir autorių polėkis veda skaitytoją per 12 temų, susijusių su skirtingais senėjimo mechanizmais. Kaskart veiksmas prasideda kasdienybėje, pasileidžia nenuspėjamais kalneliais – nuo tinginio ant sofos iki DNR gijos, nutįsusios per kosmoso platybes, ir atgal į žarnyno bakterijų visatą... kol sujungia asmenines patirtis su naujausiomis mokslo žiniomis į pažinimo bei apmąstymų metus.

„Laiko biochemija“ – knyga tiems, kurie nori ne greitų receptų, o gilesnio supratimo apie savo kūną, ilgaamžiškumo mokslą ir sąmoningą gyvenimą.

• Kas svarbiau – genai ar aplinka?

• Ar senėjimo procesas mūsų ląstelėse užprogramuotas?

• Kas tos gerosios bakterijos?

• Ar galime nusipirkti papildomų metų?

• Ar mus sendina mikroplastikas?

• Ar reikia išsiplauti smegenis?

• Dantys genda ir nuo lėtinio streso?

• Jau prasidėjo perimenopauzė – ar ne per anksti?

• Ar protarpinis badavimas – tikrai badas?

• Ar mokslas vienodai objektyvus vyrams ir moterims?

• Ar galėtume iš medūzos išmokti nemirtingumo?

Dr. Miglė Tomkuvienė

Baigiau molekulinės biologijos, genetikos ir biochemijos studijas, dabar esu mokslininkė epigenetikė, Vilniaus universitete dėstau nukleorūgščių chemiją. Skamba sausai ir nuobodžiai? Anaiptol – kasdien žaviuosi žmogaus kūno ir visos gamtos mechanizmų stebuklais. Stebiu, kaip gyvena, bendrauja, pinasi ir kuria molekulės. Ten tiek ir tokių kūrybai įkvepiančių istorijų, kad norisi rašyti, pasakoti, dalintis. Ir pačiai gyventi kuo ilgiau ir sveikiau, kad tyrinėjimų nuotykiai nesibaigtų.

Tai jau antroji mano mokslo populiarinimo knyga, 2024 m. kartu su bendraautoriais išleidau knygą „Kodas RNR“.

Esu Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, stengiuosi, kad mokslas Lietuvoje taptų suprantamesnis ir artimesnis. Į ilgaamžiškumo temą žvelgiu pro informacinio raštingumo prizmę – kaip atskirti, kas tikra, kai pasaulyje daugėja melagienų. Su mokslininke suvienijome jėgas, kad ilgaamžiškumo mokslą galėtų lengviau suprasti kiekvienas. Tai jau antroji mano knyga – 2024 m. išleistoje knygoje vaikams ir jaunimui „Kas vyksta kosmose“ pristatau naujausius astronomijos pasiekimus ir atradimus, kviesdama jaunąją kartą smalsauti ir domėtis mokslu.

Mokslininkai apskaičiavo, kad genetinis paveldimumas sudaro tik 10–20 procentų mūsų sveikatos pagrindų.

---

Labiausiai saugotis saulės reikia, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

---

Mikroplastiko yra visur – mūsų plaučiuose, kraujyje, smegenyse, ore, kuriuo kvėpuojame, motinos piene, arbatoje, augaluose ir net Arkties vandenyne.

---

Po pietų pogulio mūsų dėmesys, reakcija ir informacijos apdorojimo greitis gerėja net kelias valandas.

---

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas prisideda prie lėtinio uždegimo.

---

Genetiškai gauname užkoduotą maksimalią gyvenimo trukmę. Būdami sąmoningi ir gyvendami palankioje aplinkoje galime ją pasiekti arba sutrumpinti žalingais pasirinkimais.

---

Jei bus injekcija nuo senatvės, ar „skiepysitės“?

Kęsgailos. Amžinieji Žemaitijos seniūnai

Šemetos. Nemokėję branginti paveldėtų vertybių

Kęsgailos-Zavišos. Išmirusių giminaičių šlovės palytėti

Goštautai. Nuo pat pirmo paminėjimo puikavęsi elito viršūnėje

Giedraičiai. Kunigaikščiai, senesni už valstybę

Oginskiai. Nuo Maskvos rankos pasprukę Riurikaičiai

Istorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė toliau skaičiuoja garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių turtus, aprašo jų nuopelnus ir nuodėmes, pakilimus ir nuopuolius. Skaitytojų pamėgtas autorių duetas patraukliai, tarsi romane, pasakoja apie didikų kopimą į elito viršūnę, išsilaikymo joje kainą ir klaidas, už kurias ateitis atkeršijo užmarštimi.

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiumi vadinamu XVI–XVII amžiaus pradžios laikotarpiu aukščiausias kilmingųjų sluoksnis, jau gerokai susimaišę didikai ir kunigaikščiai, administravo valstybę, formavo jos politiką, gynė nuo priešų, patarinėjo didžiajam kunigaikščiui, neretai juo manipuliuodami, – taip knygos istorinį kontekstą nusako E. Gudas ir priduria: – Šių pačių pačiausių didikų ir Vakarų Europos aristokratijos gyvenimo būdas mažai kuo skyrėsi.“

• Kaip viena Mykolo Kęsgailos sūnų kelionė į Sandomiro pilį pakeitė Lietuvos istoriją?

• Kur įtakingų giminaičių turtus padėjo jų taip siekę Šemetos?

• Ar žinote, kur Vilniaus katedroje yra Kęsgailų-Zavišų koplyčia?

• Kuris Goštautas maldaknygės iliustracijose prilygintas Dievui?

• Apsidairykite, gal jūsų kaimynai – kunigaikščiai Giedraičiai?

• Kaip Rietavo ir Plungės dvaruose brolių Oginskių kurtos idilės vos nenugvelbė sukčiai?

Neringos architektūros gidas – tai įtraukiantis pasakojimas apie Kuršių nerijos žvejų kaimelius, tapusius prestižiniu šalies kurortu.

Jūros ir marių skalaujama Kuršių nerija ir jos pušynai, balto smėlio paplūdimiai, kopos, maži išpuoselėti miesteliai bei laukinė gamta kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, nors čia nėra prabangių viešbučių ir SPA, restoranų ant jūros kranto ar atrakcionų. Kur slypi Neringos vietos dvasios paslaptis? Kas ją tokią suformavo?

Skaitydami Neringos architektūros gidą sužinosite, kad iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijos kurortinis centras buvo ištaigingomis vilomis garsėjanti Juodkrantė, o Nidoje ramybės ieškojo menininkai, nuo kopų sklandytuvus kėlė „oro bei vėjo romantikai“ – sportininkai sklandytojai; kad didžioji dalis šiandienos poilsiaviečių pastatyta sovietmečiu, gryną modernistinę architektūrą vėliau keitė regionalistinė, o nepriklausomybės laikotarpiu nepastatyta beveik nieko naujo.

Ši knyga yra pirmasis LAPO architektūros gidas, parengtas įtraukiu formatu. Ji yra didesnio projekto, skirto mažinti informacinę atskirtį, dalis. Šiuo projektu siekiame architektūrą padaryti prieinamesnę visiems, o ypač skaitytojams, kurie dėl regos ar fizinės negalios negali skaityti įprastai spausdinamo teksto. Įtraukiam formatui taip pat bus pritaikyti Palangos, Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių architektūros gidai.

Neringos architektūros gide rasite:

> 90 pastatų ir objektų istorijas, iliustruotas nuotraukomis ir brėžiniais

> išsamius įvadinius tekstus, kuriuos rašė žinomi istorikai ir architektūros tyrinėtojai – Vasilijus Safronovas, Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė ir Martynas Mankus

> miestelių žemėlapius su pažymėtais lankytinais objektais

interaktyvias koordinates, susietas su internetu pasiekiamais elektroniniais žemėlapiais, kad aplankyti objektus būtų dar paprasčiau;

> profesionalų parengtus iliustracijų aprašus gidą skaitant mašininiu balsu.

LEIDINIO PRIEINAMUMAS
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/931896d7-0a63-44e7-8acf-50054103a05b.html

„Leiskite pasidalinti prielaida apie jus ir jūsų vaikus: jūs visi esate geri.“

Klinikinė psichologė Becky Kennedy – milijonams sekėjų „Instagram“ platformoje žinoma kaip „Dr. Becky“ – sukėlė tikrą revoliuciją vaikų auklėjimo srityje. Tėvams ilgą laiką buvo siūlomi vaikų drausminimu pagrįsti auklėjimo modeliai: nuo susitarimų dėl apdovanojimų už gerus pažymius iki laikino išmaniųjų įrenginių atėmimo. Tačiau, pasitelkiant šias technikas, neugdomi esminiai įgūdžiai, kurių vaikams reikia gyvenime, ir neatsižvelgiama į jų sudėtingus emocinius poreikius. Tad dr. Becky siūlo alternatyvą – pirmenybę teikti ryšiui su vaiku, o ne jo elgsenos kontrolei.

Pagrindinis knygoje „Vidinis gerumas“ siūlomas principas – visi vaikai (o kartu ir tėvai) yra geri vidumi: taip blogą elgesį galima suprasti ne kaip asmenybės, bet emocinių poreikių išraišką. Dr. Becky išsamiai aprašo savo auklėjimo filosofiją ir knygoje pateikia:
o konkrečių scenarijų ir problemų sprendimo gairių, taikytinų įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant pykčio protrūkius, brolių ir / ar seserų konkurenciją bei atsiskyrimo baimę;
o praktinių strategijų, kaip nustatyti tvirtas, meilės kupinas ribas, stiprinančias ryšį su vaiku, ir atsisakyti neveiksmingų bausmių;
o būdų stiprinti emocijų reguliavimo įgūdžius, padėsiančius vaikams būti emociškai atspariems ir pasitikintiems savimi;
o humanišką mąstyseną, kaip palengvinti savo pačių santykį su vaikų auklėjimu.


„Nesvarbu, ar jums sunku nuraminti savo mažylį, ar paskatinti paauglį atsiverti, B. Kennedy – tikras išminties šaltinis.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

„Ši knyga skirta tėvams, kada nors patyrusiems sunkumų su didžiule vaikų priežiūros našta – kitaip tariant, mums visiems. „Vidinis gerumas“ – ne tik išmintingas ir praktiškas vadovas, kaip užauginti atsparius ir emociškai sveikus vaikus, bet ir palaikymo šaltinis tėvams, kuriems reikia daugiau atjautos ir mažiau streso. Dr. Becky – protinga, įžvalgi ir didelę patirtį turinti auklėjimo ekspertė, kurios visi taip ilgai laukėme!“
Eve Rodsky, „The New York Times“ bestselerio „Fair Play“ autorė


Dr. Becky Kennedy (Beki Kenedi) – klinikinė psichologė, psichoterapeutė ir trijų vaikų mama, kurią žurnalas „Time“ pavadino tūkstantmečio kartos vaikų užkalbėtoja. 2020 m. ji įkūrė ekspertų kuruojamą ir milžiniškos bendruomenės palaikomą socialinę platformą „Good Inside“ (liet. „Vidinis gerumas“), skleidžiančią tokią tėvystės filosofiją, kai tarpusavio santykiuose vienodai svarbi tiek tėvų, tiek vaikų raida bei tobulėjimas.

#1 THE NEW YORK TIMES bestseleris

Per pirmąsias tris savaites parduota daugiau nei 200000 egzempliorių

Lavink protą ir atraskite gyvenimą keičiančią vidinę jėgą.

Susipažinkite su psichologinio ugdymo sistema, padėjusia tūkstančiams žmonių atskleisti savo galimybes, įgyti pasitikėjimo savimi, įkvėpusia jėgų ir ryžto pasiekti aukštumas tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime.

Ši knyga – tai aiškus ir praktiškas vadovas, parengtas vieno iš geriausių pasaulyje psichologinių įgūdžių trenerių. Ją skaitydami suprasite, kaip veikia jūsų mąstymas ir kaip jį nukreipti savo naudai. Sužinosite, kaip išlaisvinti vidinį potencialą, sustiprinti emocinį atsparumą ir kurti gyvenimą, kuriame daugiau aiškumo ir ramybės.

Čia rasite įžvalgų ir pratimų, kurie įgalins ne tik siekti geresnių rezultatų, bet ir tvirčiau jaustis kasdienybėje.

VIDINĖ JĖGA padės jums:

• ugdyti psichologinį atsparumą ir veikti užtikrintai;

• treniruoti pasąmonę ir keisti ribojančius įsitikinimus;

• įveikti vidines kliūtis ir abejones;

• formuoti įkvepiančius, gyvenimą keičiančius įpročius.

Praktinius pratimus, įkvepiančias istorijas ir mokslo įžvalgas VIDINĖ

JĖGA sujungia į sistemą, kuri skatina augti, tobulėti ir siekti daugiau.

„VIDINĖ JĖGA turi galią pakeisti jūsų gyvenimą. Tai sistema, padedanti gyventi džiaugsmingą ir sėkmingą gyvenimą, pranokstantį drąsiausias jūsų svajones.“

Murphy Jensenas, 1993 m. Prancūzijos atvirojo čempionato nugalėtojas

JIMAS MURPHY yra geriausių pasaulio sportininkų ir lyderių psichologinių įgūdžių treneris. Dauguma jo klientų pasiekė geriausius karjeros rezultatus jau per pirmuosius darbo su Jimu metus.

Rita Banienė – ilgametė sapnų kolekcininkė ir tyrinėtoja, viena žinomiausių jų aiškintojų Lietuvoje, dėstytoja, knygų autorė. Studijavo pas sapnų tyrinėtoją R. Mossą (JAV), gilinosi į sapnų ir miego jogą pas Tibeto budizmo mokytojus, mokėsi pas Havajų ir Sibiro tautelių šamanus. 

Ši sapnų, sveikimo ir prabudimo knyga skirta smalsiems sapnuotojams – juk dažnai susapnavę sapną, puolame aiškintis sapno reikšmę.

Kodėl šiurpesnio sapno nuotaika neduoda ramybės visą dieną, o koks nors šviesus sapnas neužsimiršta net po daugelio metų? Ką pasąmonė nori pasakyti įkyriai pasikartojančiu sapnu? 

Išmokę sapnų gramatikos, atpažįstame savo slaptus troškimus, nugalime baimes, išvengiame nelaimių, atrandame paslėptus resursus, pasisemiame kūrybiškumo iš naktinėse vizijose prabylančios savo ir kolektyvinės pasąmonės.

• Sapnų pasaulis ir tikrovė

• Kaip prisiminti sapnus?

• Sąmoningas sapnavimas

• Paprastos sapnų aiškinimosi metodikos

• Pasikartojantys sapnai

• Košmarai ir jų paslėptos dovanos

• Tikri sapnų pavyzdžiai ir jų paaiškinimas

Knygos gale – sapnų žodynas su fiksuotomis sapnų reikšmėmis, kurias galėsime papildyti ir savo asociacijomis, asmeniniais pojūčiais bei reikšmėmis. 

„Lektorė, rašytoja, vertėja Rita Banienė, daug metų dirbusi žurnaliste, pasidavė tikrajam savo sielos pašaukimui ir tapo žinoma ezoterinės išminties skleidėja, ypač sapnų ir sapnavimo technikų žinove. Šioje knygoje ji apibendrina sukauptą įvairialypę patirtį, įtaigiai, o drauge suprantamai kalba apie tūkstantmečių išbandymus atlaikiusius sapnų interpretavimo būdus, sąmoningą sapnavimą, sapnų keliais vedančias šamaniškas praktikas. Ji siūlo praktiškai išbandytus metodus, kaip, pasitelkiant sapnų archetipus, transformuoti ne tik efemeriškąją mūsų sąmonę, bet ir perkeisti daiktiškąją kasdienybę. Sapnavimas visais laikais ir visose kultūrose buvo laikomas reikšminga dvasinės būties dalimi. Įstabu, kad sapnais ir jų siunčiamais ženklais tikima iki šiol. Šioje knygoje rašytoja kviečia į sapnų erdvę žengti plačiai atmerkiant trečiąją – mistinės išminties – akį. Tad skaitykime, sapnuokime ir atskleiskime sapnų paslaptis drauge su Rita Baniene!“

Dr. Radvilė Racėnaitė, etnologė, lietuvių folkloro ir mitologijos tyrėja

„Man, kaip kalbos žmogui, kuris tiki, kad yra emocijų, kūno, kvapų, žvilgsnių kalbos, Sapnų kalba –  tai raktas jungiantis visas kitas kalbas, leidžiantis panirti į žmogaus pasąmonę. O svarbiausia – tai susisteminta informacija, gidas, sapnų žodynas, kuris leis kiekvienam savarankiškai pažvelgti į sapnų kodus ir simbolius. Man regis, tai lovos knyga sapnuotojams. Tikiu, kad tai puiki galimybė pažint save giliau.“

Iškalbos ir retorikos meistrė Adrija Čepaitė

PAPRASTI BŪDAI SUSTIPRINTI BET KOKIUS SANTYKIUS 

Knyga „Penkios meilės kalbos“, kurios parduota jau daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, ir toliau keičia santykius visame pasaulyje. Nors iš pradžių ji buvo skirta sutuoktinių poroms, meilės kalbos pasirodė esančios universalios – jos aktualios tiek romantiniuose santykiuose, tiek bendraujant su tėvais, kolegomis ar draugais. 

Pagrindinė idėja paprasta: žmonės yra skirtingi, todėl ir meilę reiškia skirtingai. Tad jei norite iš tiesų jaustis mylimi ir patys suprantamai rodyti meilę, svarbu išmokti kalbėti vienas kito meilės kalba. 

G. Chapmanas dabar nagrinėja unikalias aplinkybes, su kuriomis susiduria vieniši žmonės, ir paaiškina, kaip tas pačias penkias meilės kalbas pritaikyti jų santykiams. 

„Penkios meilės kalbos vienišiams“ padės jums: 

• geriau suprasti save ir kitus; 

• atrasti, ko trūko ankstesniuose santykiuose; 

• užmegzti artimesnį ryšį su jums svarbiausiais žmonėmis; 

• sėkmingiau kurti pažintis ir susitikinėti; 

• suprasti, kodėl kartais nesijaučiate mylimi, nors kitiems iš tiesų rūpite; 

• įgyti drąsos atvirai reikšti savo jausmus ir meilę. 

„Niekas neturi didesnio potencialo pagerinti žmogaus gerovę nei gebėjimas nuoširdžiai mylėti ir būti mylimam. Ši knyga skirta padėti jums įgyvendinti abu šiuos dalykus.“ – Gary Chapman

Nesvarbu, ar norite būti artimesni savo tėvams, daugiau bendrauti su draugais ar dar kartą pabandyti susitikinėti, knyga „Penkios meilės kalbos vienišiams“ suteiks jums pasitikėjimo, kurio reikia užmegzti prasmingą ryšį su kitais.

Chapmanas yra plačiai žinomas santuokos konsultantas ir seminarų apie santykius vadovas. „Penkios meilės kalbos“ – viena populiariausių jo knygų, daugelį metų išsilaikiusi įvairių bestselerių sąrašų viršūnėse. Pasaulyje parduota daugiau nei 20 milijonų jos egzempliorių, o į The New York Times bestselerių sąrašą knyga patenka nuo 2007 metų.

Nuo pat savo tarnystės pradžios Chapmanas aktyviai konsultuoja šeimas, o jo radijo laidos yra transliuojamos per Moody Radio Network ir daugiau nei 400 partnerių stočių.

Viena iš labiausiai pripažintų ir skaitomiausių visų laikų saviugdos knygų, padėjusi milijonams žmonių pakeisti gyvenimą.

Jūsų pasąmonės galia – garsiausia Džozefo Merfio knyga – pristato ir aiškina būdus, kaip sutelkti savo mintis ir pašalinti pasąmonėje glūdinčias kliūtis, neleidžiančias mums gyventi sveikai, turtingai ir laimingai.

Praktiška, pilna išbandytų pratimų ir įkvepiančių gyvenimo istorijų knyga išmokys valdyti pasąmonę ir įrodys, kad įprastinis mąstymas ir svajonės kuria jūsų likimą. Nes žmogus yra tai, ką jis mąsto.

• Tobulėkite ir atraskite asmeninę laimę,

• išsiugdykite gerus įpročius ir atsikratykite blogų,

• išmokite pasveikti be gydytojų,

• sutvirtinkite santykius su šeima, draugais ir kolegomis,

• gaukite trokštamas pareigas, atlyginimą ar pripažinimą,

• „susidraugaukite“ su pinigais,

• nugalėkite baimes ir fobijas,

• sieloje išlikite amžinai jauni.

Pasinaudokite ypatinga savo pasąmonės galia, tada stebuklai neaplenks ir jūsų!

30-tas, jubiliejinis, „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo numeris – ir būtent vasarą! Stabtelime pasidžiaugti, kokį kelią nuėjome, ir renkamės PAUZĖS temą. Vasarą mieste daugiau tylos nei triukšmo. Pauzė – ir emocinis saugumas, prieglobstis dalyvaujant maloniose veiklose, pertrauka savose vietelėse.

Jubiliejus irgi pauzė, ją patirti keliaujame į Aušros Vartų sodą. Čia augino vaistažoles ir gėles basieji karmelitai, vėliau viską paslėpė šiukšlių sluoksnis, o dabar atkurtame sode netgi žaliuoja vynuogės. Nurimę ir susimąstę pėdiname link Žygimantų gatvės – pamatysime namą Nr. 10, kuris toks ypatingas, kad gyventojai buvo susirinkę švęsti jo šimtmetį.

O ar mokate pagauti išskirtinį kadrą per pietų pertrauką? Tuo metu istorijos profesorė pasakoja apie dešimtmečius trukusias pauzes, po kurių dėl okupacijos iš Vilniaus universiteto pašalinti studentai gauna atminties diplomus.

Mūsų širdys mielai pasiklysta Vilniaus gamtos salose, bet štai pažiūrėti į miestą kaip į kurortą – šis tas naujo! O kaip apkabinti tylą mieste? Sekame paskui medituoti mokančius vilniečius. Atsiduriame ir Užupyje – tarsi atskirame meno kūrinyje. O paskui važiuojame į pliažą Valakampiuose – ten savo viloje atostogavo Šlapeliai, ten yra net kino studija.

Bet šiaip tai Vilnius užaugo ant raugo! Ragaujame girą, kombučią ir net ruošiamės kimči festivaliui mieste. O pasiilgę spalvų ir dinamikos, keliaujame per Vilniaus gėlynus – kraštovaizdžio architektė pasakoja, kaip jie buvo kuriami.

Yra ir kitas miestas. Lyg parkas, lyg kapinės. Architektūros tyrėja ir istorikė nusiveda į Rasų kapines, kurios primena anglišką parką. Iš Rasų keliaujame į „Jaunimo liniją“ ir aiškinamės, kodėl savanoriams reikia išmokti daryti žinojimo pauzes.

Pūkšt į ežerą... Į Gelūžę, o gal į Raistelį? Vaikų draugas Neakivaizdinukas jau paruošė naują užduotį! „O kas, jeigu vasaros saulės įkaitintame mieste ištirptume ir sutekėtume į vieną didelį ramybės ežerą?“ – svarstome piešdami komiksą. Gal būtų visai smagu?

Skaitydami knygas mes norime laimingos pabaigos. Dokumentinė, o ypač politinė publicistika, deja, kitoks žanras. Ši knyga laimingos pabaigos neturi. Nors, tiesą sakant, tą rugpjūtį galvojome, kad laiminga pabaiga bus. Gal net ne pabaiga, o tęsinys. Ir kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, parašiusi feisbuke: „Sveikinu visus, kurie prisidėjo prie Lietuvos apsivalymo. #Sureikšminkim“, bus teisi.

„Pagauti Palucką“ – tai istorija apie dešimtmetį darbo, kaip „Laivų mūšyje“ šaudant didžiausio kreiserio apylinkėse. Tai pasakojimas apie purvinus prezidento rinkimų žaidimus, slepiamą turtingų ir įtakingų veikėjų tapatybę bei neaiškios kilmės pinigus.

Dar tai yra istorija apie tikėjimą Gintautu Palucku. Ir tai dar ne viskas. Tai mudviejų dialogas, šaipantis vienam iš kito, geliant dėl arogancijos, ir užsispyrimo. Galiausiai – tai istorija apie draugystę, kurią išaugino vienas karpis, vienas premjeras ir vienas galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje.

Tai tikrų tikriausia istorija. Ir dėl to tai neįtikėtina.

Nr. 1 „Sunday Times“ bestseleris, įtrauktas į „Financial Times“ ir „Schroders“ metų verslo knygų ilgąjį sąrašą. „Amazon“ redaktorių atrinkta kaip viena geriausių 2024 metų knygų.

Šokiruojanti, atvira ir įtempta išpažintis apie svaiginantį finansų pasaulį – ir jo tamsiąją pusę, aprašytą žmogaus, kuris ne tik nėrė į prekybos žaidimus, bet ir vėliau juos demaskavo.

Nuo pat skurdžios vaikystės Rytų Londone Garis Stivensonas svajojo apie kažką didingesnio. Laimei, jis buvo gabus skaičiams. Jis laimėjo banko paskelbtą „Prekybos žaidimo“ konkursą. Tai buvo auksinis bilietas į naują gyvenimą. Į pasaulį, kuriame uždirbi daugiau pinigų, nei kada nors įsivaizdavai. Kur tavo kolegos – disfunkciniai matematikos genijai ir ribinės asmenybės – pradeda atrodyti kaip šeima. Kur netrukus tampi pelningiausiu banko prekiautoju, prekiaujančiu beveik trilijonu dolerių. Per dieną. Kur nuolat sapnuoji skaičius – o tada visai nustoji miegojęs... Tad, kas atsitinka, kai laimėjimas pradeda atrodyti kaip pralaimėjimas? Kai lengviausias būdas uždirbti – tiesiog lažintis už tai, kad milijonai žmonių skurs vis labiau? Kai ekonomikai slystant į bedugnę kartu su ja ima slysti ir tavo sveikas protas? Tu nori sustoti, bet negali. Nes iš šio žaidimo niekas niekada neištrūksta.

Ar tu liktum, ar pasitrauktum? Net jei tai reikštų rizikuoti viskuo? 

„Volstrito vilkas“ su moraliniu kompasu.“ Irvine Welsh, knygos „Traukinių žymėjimas“ autorius

Gary Stevenson, baigęs prekybininko karjerą, įgijo magistro laipsnį Oksfordo universitete, dirbo ekonomikos tyrimų centruose ir įkūrė „YouTube“ kanalą, kuriame moko žmones realaus gyvenimo ekonomikos. Jis nuolat pasirodo televizijoje ir radijuje, taip pat rašo straipsnius žurnalams „Fortune“ ir „The Guardian“.

„Leiskite pasidalinti prielaida apie jus ir jūsų vaikus: jūs visi esate geri.“

Klinikinė psichologė Becky Kennedy – milijonams sekėjų „Instagram“ platformoje žinoma kaip „Dr. Becky“ – sukėlė tikrą revoliuciją vaikų auklėjimo srityje. Tėvams ilgą laiką buvo siūlomi vaikų drausminimu pagrįsti auklėjimo modeliai: nuo susitarimų dėl apdovanojimų už gerus pažymius iki laikino išmaniųjų įrenginių atėmimo. Tačiau, pasitelkiant šias technikas, neugdomi esminiai įgūdžiai, kurių vaikams reikia gyvenime, ir neatsižvelgiama į jų sudėtingus emocinius poreikius. Tad dr. Becky siūlo alternatyvą – pirmenybę teikti ryšiui su vaiku, o ne jo elgsenos kontrolei.

Pagrindinis knygoje „Vidinis gerumas“ siūlomas principas – visi vaikai (o kartu ir tėvai) yra geri vidumi: taip blogą elgesį galima suprasti ne kaip asmenybės, bet emocinių poreikių išraišką. Dr. Becky išsamiai aprašo savo auklėjimo filosofiją ir knygoje pateikia:
o konkrečių scenarijų ir problemų sprendimo gairių, taikytinų įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant pykčio protrūkius, brolių ir / ar seserų konkurenciją bei atsiskyrimo baimę;
o praktinių strategijų, kaip nustatyti tvirtas, meilės kupinas ribas, stiprinančias ryšį su vaiku, ir atsisakyti neveiksmingų bausmių;
o būdų stiprinti emocijų reguliavimo įgūdžius, padėsiančius vaikams būti emociškai atspariems ir pasitikintiems savimi;
o humanišką mąstyseną, kaip palengvinti savo pačių santykį su vaikų auklėjimu.


„Nesvarbu, ar jums sunku nuraminti savo mažylį, ar paskatinti paauglį atsiverti, B. Kennedy – tikras išminties šaltinis.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

„Ši knyga skirta tėvams, kada nors patyrusiems sunkumų su didžiule vaikų priežiūros našta – kitaip tariant, mums visiems. „Vidinis gerumas“ – ne tik išmintingas ir praktiškas vadovas, kaip užauginti atsparius ir emociškai sveikus vaikus, bet ir palaikymo šaltinis tėvams, kuriems reikia daugiau atjautos ir mažiau streso. Dr. Becky – protinga, įžvalgi ir didelę patirtį turinti auklėjimo ekspertė, kurios visi taip ilgai laukėme!“
Eve Rodsky, „The New York Times“ bestselerio „Fair Play“ autorė


Dr. Becky Kennedy (Beki Kenedi) – klinikinė psichologė, psichoterapeutė ir trijų vaikų mama, kurią žurnalas „Time“ pavadino tūkstantmečio kartos vaikų užkalbėtoja. 2020 m. ji įkūrė ekspertų kuruojamą ir milžiniškos bendruomenės palaikomą socialinę platformą „Good Inside“ (liet. „Vidinis gerumas“), skleidžiančią tokią tėvystės filosofiją, kai tarpusavio santykiuose vienodai svarbi tiek tėvų, tiek vaikų raida bei tobulėjimas.

Naujausia Dr. Austėjos Landsbergienės knyga „IKI MOKYKLOS. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“

• Kūdikis tiesia rankas ne į mamą, o į tėtį. Ar aš bloga mama?
• Mažas vaikas irgi turi smegenis. Kaip jos veikia?
• Kotletas plaukioja kompote. Ar mano vaikas išbando ribas?
• Darželinukas nupiešė mėlyną lapę. Ar kas nors negerai?
• Pokalbiai su ikimokyklinuku apie lytiškumą. Ar jūs juokaujate?!

Šioje knygoje edukologė, socialinių mokslų daktarė, trylikos švietimo įstaigų steigėja ir keturių vaikų mama Dr. Austėja Landsbergienė neria į savo mėgstamiausią vaikų amžiaus tarpsnį – nuo gimimo iki pradinės mokyklos. Čia rasite keturiasdešimt aktualių temų, skirtų ikimokyklinukus auginantiems tėvams ir juos ugdantiems pedagogams, papildytų autentiškomis pamokomis, mokslinių tyrimų faktais ir pačios Austėjos motinystės istorijomis, kurios – nustebsite – nėra vien sklandžios. Autorė neabejoja: ikimokyklinis amžiaus tarpsnis pats svarbiausias, nes padeda pamatus visam žmogaus gyvenimui. Knyga gal ir neapsaugos nuo tėviškų klaidų auginant mažylius, bet įkvėps jų daryti mažiau, atsakys į daugelį klausimų, nuramins ir suteiks vilties.

...tai kada ateis daktaras?

2020-ieji, rugpjūtis. Pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo darbo dieną ligoninėje. Studentiškos dienos praeity – dabar ji jau gydytoja, turinti licenciją, atsakomybę ir norą padėti žmonėms. Pasaulis netrunka knygos heroję pastatyti į vietą – ji greit susiduria su medicinos ir socialinės sistemos neteisybe, į kišenes brukamais kyšiais, pacientais be kelnių, o ir vyresni gydytojai ne visada paglosto. Lyg to būtų maža – po dviejų rezidentūros mėnesių pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Kaip Ievai seksis išlikti savimi, išlaikyti savo širdyje ne tik troškimą padėti, bet ir pasirūpinti savimi?

– Daktare, man depresija, duokit man parūkyt.

– Daktare, kaip tai nebus invalidumo?

– Jūs rimtai? Aš jus šitaip gydžiau, šitaip popinau, kad jūs pasveiktumėt, o jūs norit būti invalidu?

– Paimk, daktaryte, bent saldainę, kad mani taip gerai dabojai.

„Galbūt esate mano kolega ir atpažįstate save, gal esame draugai, gal jūs esate ar būsite mano mokytojas ar susitiksime (o gal jau susitikome) ligoninėje kaip gydytojas ir pacientas. Linkiu nepriimti istorijos asmeniškai, atjausti tą žioplą kažko nežinančią ir bijančią rezidentę Ievą, kartu su ja pasijuokti iš gyvenimo absurdo – kaip bandome juoktis iš beveik kasdien užstringančios e. sveikatos.“

Gintarė Aukselė

Gintarė Aukselė – gydytoja neurologė, psichoterapeutė, aštrialiežuvė, savo leksikonu garsėjanti tinklaraščio „LRezidentė“ autorė, Baltijos jūros gerbėja, kavos snobė. Feisbuke tinklaraštį pradėjo rašyti kaip „Pirmų Metų Rezidentė“, tais pačiais 2020-aisiais, kai įstojo į rezidentūrą. Ją baigusi panoro užbaigti ir rezidentės istoriją, kuri tapo debiutine Gintarės knyga. 

Žiaurus karas, Izraelio pradėtas prieš Gazą reaguojant į 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytą išpuolį, oficialiai pavadintas operacija „Geležies kalavijai“, yra vienas reikšmingiausių įvykių krauju paženklintoje Izraelio ir Palestinos konflikto istorijoje. Tai jau aštuntoji Izraelio karinė operacija Gazos Ruože; pirmoji, pavadinta „Lydytas švinas“, pradėta 2008 m. gruodį. Ši operacija taip pat tapo barbariškiausia, labiausiai naikinančia ir daugiausia gyvybių pareikalavusia ataka – aukų skaičius daug kartų viršijo visų ankstesnių septynių operacijų aukas kartu sudėjus.

Šioje Avi Shlaimo knygoje Izraelio politika Gazos Ruožo atžvilgiu atsiduria po bekompromisiu didinamuoju stiklu. Autorius teigia, kad nuolat pasikartojančios karinės atakos, kurias patys Izraelio generolai ciniškai pavadino „žolės pjovimu“, yra neišvengiama sionistinio kolonializmo, siekiančio sunaikinti vietos gyventojus, pasekmė.

Anot autoriaus, šis naujausias karas yra daugiau nei žemės grobimas ar etninis valymas – Izraelis vykdo nusikaltimų nusikaltimą: genocidą.

Pratarmę knygai parašė Francesca Albanese, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių okupuotose Palestinos teritorijose klausimais:
„Galima be perstojo kartoti, kad sionizmas ir judaizmas yra du skirtingi dalykai. Sionizmas yra pasaulietinė politinė ideologija; judaizmas – religija. Tačiau sionistų lyderiai savo kovą dėl žydų valstybės siekė pagrįsti judaizmu. Nors patys sionistai netiki Dievu, jie pasitelkė jo autoritetą tarsi nekilnojamojo turto agentą, teigdami, jog šis pažadėjo visą vadinamąją „Izraelio žemę“ žydų tautai. Vis dėlto judaizmo ir sionizmo vertybės iš esmės skiriasi. Pagrindinės judaizmo vertybės yra altruizmas, tiesa, teisingumas ir taika. Benjamino Netanyahu vadovaujama vyriausybė – Izraelio politinio gyvenimo svorio centras – yra šių vertybių antitezė. Judaizmo esmė yra nesmurtinė, o Netanyahu vyriausybė yra agresyviausiai nacionalistinė, etnocentriška, mesianistiška ir smurtiškiausia per visą Izraelio istoriją. Jos tikslas – ne taikus sambūvis su palestiniečiais, bet hegemonija ir dominavimas.
Benjaminas Netanyahu, Itamaras Ben-Gviras ir Bezalelis Smotrichas – dominuojančios šios vyriausybės figūros – tvirtai tiki doktrina, kad smurtu galima pertvarkyti pasaulį pagal jų rasistinę, žydų suprematizmo viziją. Didelė jų vidaus ir užsienio politikos dalis grindžiama fašistine nuostata, jog teisus tas, kuris stiprus. Iškelti tautą aukščiau individo, diskriminuoti nežydus, paminti teisinės valstybės principus vidaus politikoje ir remtis gryna karine jėga užsienio politikoje – visa tai yra fašizmo elementai. Šio triumvirato retorika ir politika Gazoje juos demaskuoja ne tik kaip fašistus, bet ir kaip genocidinius fašistus.“

„Kaip iš pradžių atsargiai vartojau terminą „genocidas“, taip dvejojau ir prieš pavartodamas žodį „fašistinis“. Esu mokslininkas, todėl privalau kruopščiai pasverti savo žodžius. Netanyahu vyriausybė nepasižymi visomis klasikinio fašizmo ypatybėmis, tačiau, be abejonės, turi jų pakankamai, ypač militarizmo, kad nusipelnytų „fašizmo“ etiketės. Taip, ji buvo išrinkta demokratiškai. Tačiau demokratiškai buvo išrinkta ir nacių partija Vokietijoje, fašistų partija Italijoje, o mūsų dienomis – Viktoro Orbáno dešinioji populistinė partija Vengrijoje.
Kaip žydas jaučiu moralinę pareigą atsistoti ir reikalauti, kad mano balso būtų paisoma: kalbėti laisvai ir drąsiai, pačiais stipriausiais žodžiais pasmerkti Netanyahu ir palaikyti palestiniečius tuo metu, kai jiems to labiausiai reikia. Šis esė rinkinys yra mano kuklus asmeninis indėlis į kovą prieš sionistinį fašizmą ir už teisingumą taip ilgai kenčiančiai palestiniečių tautai. Jis grindžiamas įsitikinimu, kad vienintelis demokratiškas Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas yra viena valstybė nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros, su lygiomis teisėmis visiems jos piliečiams, nepriklausomai nuo religijos ar etninės kilmės.“

Avi Shlaimas, mokslininkas, istorikas ir eseistas

Avi Shlaimas (Avi Šlaimas) – Oksfordo universiteto tarptautinių santykių profesorius emeritas, Šv. Antano koledžo tarybos narys, pasaulinio garso mokslininkas, besispecializuojantis šiuolaikinėje Artimųjų Rytų istorijoje. 1995–1997 m. jis buvo Britų akademijos docentas, 2003–2006 m. – profesorius; 2006 m. išrinktas Britų akademijos tarybos nariu, o 2017 m. apdovanotas akademijos medaliu už viso gyvenimo nuopelnus.

Ar esate griežčiausias savęs kritikas? Ar keliate sau itin aukštus reikalavimus?

Jei taip, tikėtina, kad jums sekasi visai neblogai: sulaukiate įvertinimo, galite daug pasiekti. Tačiau viduje gali kirbėti jausmas, kad atsiliekate, apsimetinėjate ar esate kitoks nei visi kiti. Jūsų vidinis kritikas pabrėžia kiekvieną klaidą, o siekis viską atlikti nepriekaištingai veda nepasitenkinimo, vienatvės ir susvetimėjimo link. 

Tai – perfekcionizmas. Ir priešingai, nei manoma, tai nėra siekis būti tobulam – tai jausmas, kad esate nepakankamai geras. 

Klinikinė psichologė Dr. ELLEN HENDRIKSEN knygoje „Kaip būti pakankamam“ siūlo lankstų ir išlaisvinantį kelią, nereikalaujantį atsisakyti aukštų standartų ar sunkiu darbu pasiekto meistriškumo. 

Be kita ko, perskaitę knygą sužinosite, kaip: 

• savikritiką keisti geranoriškumu sau; 

• atidėliojimą – produktyvumu; 

• nuolatinį lyginimąsi – pasitenkinimu tuo, kas yra. 

Su atjauta ir subtiliu humoru autorė pateikia aiškų, veiksmingą ir įgalinantį vadovą, kaip: 

• mėgautis, užuot nuolat taisius; 

• būti tikram, užuot stengusis padaryti įspūdį; 

• elgtis su savimi geranoriškai, kai smegenys užprogramuotos griežtai save vertinti.

Tai knyga ne apie tai, kaip tapti geresniam.

Tai knyga apie tai, kaip NUSTOTI JAUSTIS NEPAKANKAMAM.

ELLEN HENDRIKSEN – filosofijos mokslų daktarė – yra klinikinė psichologė, dirbanti Bostono universiteto Nerimo ir su juo susijusių sutrikimų centre. Ji yra knygos How to Be Yourself: Quiet Your Inner Critic and Rise Above Social Anxiety („Kaip būti savimi: nutildyti savo vidinį kritiką ir išsilais¬vinti iš socialinio nerimo gniaužtų“) autorė. Jos darbai publikuojami The New York Times, The Washington Post, BBC naujienų skiltyje, New York, The Guardian, Harvard Business Review, Scientific American, Psychology To¬day ir kitur. Su šeima gyvena Bostone.

„Padėjau kurti kalbas prezidentui, tačiau pačiam dažnai būdavo sunku kalbėti viešai. Dr. Ellen Hendriksen padėjo man aptikti savo nerimo ištakas. Švelniai ir su atjauta ji pagel¬bėjo man rasti kelią savęs priėmimo link, o ši nepaprasta knyga padės jums rasti savąjį.“ 

– TERRY SZUPLATAS, buvęs Baltųjų rūmų kalbų rengėjas prezidentui Barackui Obamai ir knygos „Menas kalbėti“ autorius 

„Nerimo ir depresijos atvejų skaičius sparčiai auga, o viena to priežasčių yra nesuvokiamai aukšti sau keliami reikalavimai siekiant pro¬duktyvumo ir sėkmės. Šioje nuostabioje ir įdo¬mioje knygoje dr. Ellen Hendriksen nurodo įrodymais grįstus žingsnius, vedančius didesnio pasitenkinimo ir laimės gyvenime link.“ 

– Dr. DAVIDAS BARLOW, Bostono universiteto psichologijos ir psichiatrijos profesorius emeritas bei Nerimo ir su juo susijusių sutrikimų centro steigėjas

Kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti

Patikrintas būdas atsiriboti nuo neigiamų jausmų bei elgesio modelių ir gyventi sveikesnį, pilnavertiškesnį gyvenimą

„Būtina perskaityti.“ — Susan Cain, bestselerio Tyla autorė

Nesvarbu, ar siekiame karjeros aukštumų, norime būti kantresniais tėvais arba partneriais ar bandome atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų – visi turime tikslų. Tačiau, nepaisant gerų ketinimų, dažnai įstringame savidestruktyvių įpročių bei emocijų spąstuose ir imame jaustis taip, lyg jos valdytų mus.

Remdamasi daugiau nei dvidešimties metų patirtimi, psichologė Susan David atskleidžia: laimingiausi žmonės patiria tuos pačius sunkumus ir nesėkmes kaip ir visi, tačiau jie išmoko nepakliūti į nenaudingų minčių ir elgesio modelių pinkles. Jų paslaptis – emocinis lankstumas.

Tai ne kova su „blogomis“ emocijomis, o gebėjimas jas priimti, suprasti ir panaudoti kaip vidinį kompasą. Drąsa pažvelgti į save, aiškiai įvardyti savo vertybes ir veikti jų vedamam.

Ši šmaikšti ir empatiška knyga primena: jums nereikia būti tobuliems, kad galėtumėte keisti savo gyvenimą.

Dr. Susan David yra viena iš pirmaujančių pasaulyje vadybos mąstytojų ir apdovanojimų pelniusi Harvardo medicinos mokyklos psichologė. Ji apgynė daktaro laipsnį ir atliko podoktorantūros stažuotę Jeilio universitete, tyrinėdama emocijas. Dr. David TED paskaitą apie emocinį lankstumą peržiūrėjo daugiau nei 12 milijonų žmonių.

Įtraukta į „Thinkers50“, pasaulinį geriausių vadybos mąstytojų sąrašą, dr. David yra paklausi pranešėja ir patarėja, bendradarbiaujanti su pasaulinėmis organizacijomis, tokiomis kaip: Jungtinės Tautos, „Google“, „Microsoft“, Pasaulio ekonomikos forumas, „Ernst & Young“, „Nasdaq“ ir daugelis kitų. Ji vadovauja verslo konsultavimo bendrovei „Evidence Based Psychology“, rašo straipsnius The New York Times, The Washington Post, Wall Street Journal, The Times, USA Today bei dalyvauja Nacionalinio radijo ir televizijos laidose.

„Amazon“ metų knyga

„Susan David moko mus suprasti – ir bendrauti – neišsakyta emocijų kalba, kad galėtume geriau suderinti savo jausmus su veiksmais. Būtina perskaityti.“ – Susan Cain, bestselerio „Tyla“ autorė

„Viena yra jausti emociją, visai kas kita – ją suvaldyti. Susan David pripažįsta liūdesio, pykčio, kaltės bei baimės naudą ir parodo, kaip neleisti joms užvaldyti mūsų gyvenimo. Tai savigalbos knyga, kuri iš tiesų gali padėti.“ – Adam Grant, bestselerio „Paslėptas potencialas“ autorius

„Įtraukianti ir lengvai skaitoma knyga. Emocinis lankstumas gali būti naudinga kiekvienam.“ – Daniel Goleman, bestselerio „Emocinis intelektas“ autorius

„Turiu Susan David nuostabios knygos egzempliorių, kuriame pilna pasižymėtų vietų, užlankstytų puslapių ir „Post – it“ lapelių.“ – Brené Brown, bestselerių „Netobulumo dovanos“ ir „Didi drąsa“ autorė

Kad rastųsi mažasis pasaulio centras, negana administraciniame žemėlapyje aptikti apleistą ir pamirštą pasienį. Jei nebus žmogaus, turinčio idėjų ir žinančio, kaip jas įgyvendinti, nieko neatsiras.

„Viešojo intelektualo įsipareigojimas, Czyżewskio supratimu, yra įrodinėti, jog idėjų praktika įmanoma, jog galima savo pavyzdžiu skleisti tikėjimą nepraktiško, bet paveikaus gyvenimo kuo toliau nuo didžiojo Centro grožiu. Su viena absoliučia sąlyga, kad Centras perkeliamas į patį idėjomis tikinčio individo vidų, o perkėlimo kaina – nuolatinis įsipareigojimas ir atsakomybė už viską, kas darosi mūsų pasaulyje.“

Egidijus Aleksandravičius

Krzysztofas Czyżewskis (g. 1958 m. Varšuvoje) – poetas, eseistas, teatro kūrėjas, redaktorius, vertėjas, kultūros iniciatyvų kūrėjas ir intelektualas. Studijavo filologiją Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, dėstė estetiką ir kultūros istoriją, tačiau visą savo gyvenimą paskyrė aktyviai kultūrinei ir pilietinei veiklai pasienio regionuose. Jis – vienas iš „Paribio fondo“ (lenk. Pogranicze – sztuk, kultur, narodow) steigėjų ir pagrindinių veikėjų, kuris kartu su žmona Małgorzata Sporek-Czyżewska ir bendraminčiais per daugiau nei trisdešimt metų transformavo Krasnagrūdos dvarą, buvusį poeto Czesławo Miłoszo šeimos namus, į gyvą kultūrų dialogo centrą.

Czyżewskio veikla apima tarpkultūrinį dialogą, konfliktų transformaciją, pilietinį ugdymą, meninius projektus ir intelektinę eseistiką. Jis nuolat publikuojamas Lenkijos ir Europos spaudoje, yra kelių knygų autorius, tarp jų: „Linija grįžta. Užrašai iš pasienio“, „Atsakomybės menas“, „Miłoszo alėja“, „Mažasis pasaulio centras“ ir kt. Taip pat žinomas kaip subtilios, lakoniškos poezijos kūrėjas bei meninės fotografijos autorius.

Jis yra apdovanotas daugeliu nacionalinių ir tarptautinių kultūros, taikos ir pilietinės visuomenės premijų, o 2018 m. „Paribio fondui“ įteiktas Europos kultūros apdovanojimas. Jo veikla įvertinta kaip išskirtinis pilietinės visuomenės kūrimo pavyzdys.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Audiopaskaita „Vaikai ir ekranai“ – nors trumpas, bet vis labiau aktualus priminimas tėvams apie tai, kaip ankstyvoje vaikystėje formuojasi vaikų santykis su ekranais. Šiandien, kai technologijos tapo kasdienybės dalimi, vis dažniau ieškome ne draudimų, o balanso – kaip atsakingiau naudotis technologijomis ir to mokyti savo vaikus.

Paskaitą įrašė Edita Pocinaitė-Janickė – skaitmeninio elgesio ir kibernetinės psichologijos analitikė, projekto „Skaitmeninis dėmesingumas“ autorė. Savo veikloje ji dalijasi įžvalgomis apie technologijų poveikį mūsų emocijoms, įpročiams ir santykiams, o sudėtingas temas geba perteikti paprastai ir praktiškai.
Paskaitoje Edita pasakoja, kaip ekranai veikia 0-7 metų vaikų smegenų raidą, emocinį reguliavimą, kalbos vystymąsi bei kasdienius šeimos įpročius. Ji kviečia ne kaltinti save ar bijoti technologijų, o ramiai pažvelgti į savo šeimos įpročius ir atrasti mažus, realiai pritaikomus pokyčius – daugiau sąmoningumo, aiškesnes ribas ir daugiau gyvo ryšio su vaiku.

Prie paskaitos rasite pridėtas skaidres, kuriose šiek tiek išsamiau nagrinėjama svarbiausia informacija apie ekranų poveikį vaikams, dėmesio ugdymą, saugumą internete bei konkrečius principus, kuriuos galima pritaikyti šeimos kasdienybėje jau dabar.

Editą rasite čia:
instagram.com/skaitmeninis_demesingumas/
skaitmeninisdemesingumas.substack.com

„Greimas ilgą laiką kūrė semiotiką kaip mokslą, kuris tyrinėja tekstų reikšmę ir jos artikuliavimo schemas. Šis veikalas kitoks – jame grožiniai tekstai yra išeities taškas tiriant subjektyvius estetinius išgyvenimus. Semiotikui estetiniai išgyvenimai pasirodo kaip vienas, o gal ir vienintelis galimas kelias, kuriuo žengiant atgaivinama gyvenimo, o gal ir mirties prasmė.“
Paulius Jevsejevas

„Ši ryškaus skonio knygelė sudaro kontrastą ankstesniems A. J. Greimo darbams dėl savo, atrodytų, nemokslinės, labiau literatūrinės, moralinės bei filosofinės (vietomis numanomai politinės) orientacijos. Tačiau už tokio atrodymo slypi gairės iš esmės naujam mokslinių tyrinėjimų etapui. Ši meditacija apie prasmės patyrimą susilietus su jusliniu pasauliu atvėrė kelią semiotikos atsinaujinimui, kiek tik įmanoma priartinusiam ją prie išgyventos patirties.“
Eric Landowski, A. J. Greimo bendražygis

Šis Algirdo Juliaus Greimo 1987 metų esė De l’imperfection leidimas yra antras, naujas vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Prancūzų institutas ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Tegul ryškiausios spalvos užlieja jaukias dienas!

Leisk vaizduotei nunešti tave į nuostabiausias vietas, smagiausius nuotykius ir idiliškas akimirkas: net 45 ranka pieštos iliustracijos, kad kiekviena diena prisipildytų jaukumo ir visa apimančios ramybės.

„Cozy Days“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Visi pažįstame žmonių, gebančių užmegzti tarpusavio ryšį beveik su bet kuo: su jais malonu bendrauti, į juos kreipiamės patarimo, jie išklauso ir leidžia mums jaustis suprastiems. Pulicerio premijos laureatas žurnalistas Charlesas Duhiggas tokius bendravimo meistrus vadina superkomunikatoriais ir teigia, kad jie supranta, jog daugelis diskusijų iš tiesų yra trys skirtingo tipo pokalbiai: praktiniai, emociniai ir socialiniai. Jei nežinome, kokio tipo pokalbyje dalyvaujame, itin sunku tinkamai išgirsti kitą ir būti išgirstam.

Superkomunikatoriai žino, kaip svarbu atpažinti kiekvieno pokalbio tipą ir tinkamai prie jo prisitaikyti, taip pat suprasti sudėtingas emocijas ir slaptus įsitikinimus, darančius didžiulę įtaką tam, ką sakome ir kaip klausomės. Mūsų patirtys, vertybės, emocinis gyvenimas ir tai, kaip matome save ir kitus, formuoja kiekvieną pokalbį – nuo to, kas paims vaikus iš mokyklos, iki to, kaip norime, kad su mumis elgtųsi darbe.

Įtaigiai pasakodamas apie tikras „Netflix“ vadovų, televizijos serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ (angl. „The Big Bang Theory“) kūrėjų, CŽV šnipų, chirurgų ir NASA psichologų patirtis bandant sėkmingai susikalbėti sudėtingose situacijose, Ch. Duhiggas atskleidžia, kaip atpažinti esminius pokalbių tipus, ir pataria, kokių įgūdžių reikia jiems sėkmingai rutulioti. Galiausiai jis parodo, kad bendravimas – tai supergalia, o ja naudotis gali išmokti kiekvienas.


„Turint omenyje, kiek daug mes visi kalbame, stebina tai, kaip prastai vienas kitą suprantame. Labai reikalinga knyga apie tai, kaip užmegzti tarpusavio ryšį šiais susiskaldymo laikais.“
Amanda Ripley, žurnalistė, „The New York Times“ bestselerių autorė

„Ne tik įtraukianti knyga apie tai, kaip geriau suprasti kitus, bet ir gilus žvilgsnis, atskleidžiantis, kaip būti suprastam. Ch. Duhiggas pateikia puikų tikrų istorijų, tyrimų ir patarimų derinį, galintį padėti net prasčiausiai bendraujantiems tapti geriausiais pašnekovais.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius


Charles Duhigg (Čarlzas Duhigas, gim. 1974) – Pulicerio premija apdovanotas ilgametis „The New York Times“ ir „The New Yorker“ žurnalistas, pasaulinių bestselerių „Įpročio galia“ („Baltos lankos“, 2014 m.) ir „Geriau, greičiau, efektyviau“ („Baltos lankos“, 2017 m.) autorius. JAV pasirodžiusi 2024 m., trečioji jo knyga „Superkomunikatoriai“ išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu ir buvo nominuota „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose negrožinės literatūros kategorijoje. Ch. Duhiggas baigė Harvardo verslo mokyklą ir Jeilio koledžą. Rašytojas gyvena Kalifornijoje su žmona ir dviem vaikais.