Negrožinė literatūra

Tai ne ta istorija, kurią manote žiną. Tai istorija, kurią ilgai laukiau galėsianti papasakoti.

KNYGA, AKIMIRKSNIU TAPUSI „NEW YORK TIMES“ BESTSELERIU! 

„USA TODAY“ IŠRINKTA VIENA GERIAUSIŲ 2025 METŲ KNYGŲ.

Penkiolikmetė Malala Yousafzai, po žiauraus Talibano išpuolio prieš ją staiga atsidūrusi viešumoje, greitai tapo tarptautine ikona, garsėjančia savo drąsa ir vidine stiprybe. Tačiau toli nuo kamerų ir viešumos šurmulio ji metų metus praleido bandydama rasti savo vietą nepažįstamame pasaulyje. Dabar knygoje „Atrasti savo kelią“ – atvirumo, aštraus humoro ir žmogiškos šilumos kupinuose memuaruose – Malala pirmą kartą mums atskleidžia savo gyvenimą už naujienų antraščių.

„Atrasti savo kelią“ – tai istorija apie draugystę ir pirmąją meilę, nerimą ir savęs pažinimą, apie pastangas išlikti ištikimai sau, kai kiti bando primesti savo nuomonę. Joje Malala nužvelgia savo kelią nuo vienišos vidurinės mokyklos moksleivės iki nutrūktgalviškos studentės ir, galiausiai, jaunos moters, susitaikiusios su savo praeitimi. Atvirai pasakodama apie dažnai chaotiškas kasdienybės patirtis – per plauką išlaikytus egzaminus ar susitikimą su savo gyvenimo meile, – Malala mums primena, kad sektini pavyzdžiai nėra tobuli: jie irgi žmonės.

Šie stebinantys memuarai – tai intymus jaunos moters žvilgsnis į savo pačios gyvenimą, patirtys perimant savo likimo vairą ir gilus asmeninis liudijimas apie stiprybę išlikti savimi.

Malala Yousafzai yra švietimo aktyvistė, jauniausia Nobelio premijos laureatė istorijoje ir bestselerių autorė, investuojanti į moterų sporto komandas. 1997 metais gimusi Mingoroje, Pakistane, 2020-aisiais baigė studijas Oksfordo universitete.

Nepaprastai intymi ir labai žmogiška istorija apie neįtikėtiną tapsmą moraliniu autoritetu.

The New York Times

Knyga „Atrasti savo kelią“ atskleidžia asmenybę, slypinčią už simbolio. Tai istorija apie jaunąją Malalą, kuri po išgyvento šaudymo mokosi suprasti, ką reiškia būti laisva moterimi: pirmą kartą matuojasi džinsus, įsimyli, beveik neišlaiko egzaminų ir susiduria su šio išpuolio sukelta trauma, nors paties įvykio ilgą laiką neprisiminė.

NPR

Nuoširdūs, žavūs ir empatiški memuarai moters, kuri yra tokia pat ryžtinga kaip ir jos jaunesnė versija... [Yousafzai] atsiskleidžia kaip autentiškas, ištvermingas balsas ne tik mergaičių švietimo klausimais, bet ir tokiomis temomis kaip psichikos sveikata, santuoka, draugystė, rizika ir jos pasekmės.

Kirkus Reviews (žvaigždute pažymėta recenzija)

Knygoje „Atrasti savo kelią“ Malala pasakoja, kaip ji susigrąžina savo gyvenimo istoriją – atmesdama saugios vaikystės suvaržymus ir staigios šlovės keliamus prieštaravimus.

The Guardian

Kaip augti nepaisant nieko, arba Vidinė transformacija pagal schemų terapiją

Esate visiškas geruolis, gelbėjantis kitus, bet jei pamėginate bent kiek pasirūpinti savimi, imate save laikyti didžiausiu egoistu. Negana to, jums gėda, kad nepasitikite savimi, nemokate brėžti ribų ir nesate kaip tie stipruoliai, kurie jumis naudojasi. Kad ir kaip viena jūsų dalis trokšta pasikeisti, kita šį troškimą sabotuoja. 

Kaip išmokti šį sabotažą išjungti?

Paliktumas, nesėkmės baimė, perfekcionizmas, menkavertiškumas ir t. t. – tai senos žaizdos, neišmoktos vaikystės pamokos, aštrūs charakterio kampai arba, psichoterapeutų kalba tariant, kognityvinės schemos. Kiekviena jų – tai vis kita tarakonų rūšis mūsų galvoje. Kodėl šalto tėvo dukra susiranda šaltą vyrą? Pasikartojimų ironija, nulemta schemų... Kasdienybėje jos pasireiškia per režimus – mums vis koją kišančias būsenas: pažeidžiamumą, savigraužą, reakcijas į stresą.

Knygoje rasite aiškų mūsų problemų žemėlapį, jų sprendimo mechanizmą, „delno linijas keičiančių“ metodų rinkinį, suprasite, kokie nepatenkinti poreikiai slepiasi po atkakliai inertiškomis būsenomis ir trukdo augti, taip pat – daug iškalbingų pavyzdžių iš autorės profesinės patirties.

Kaip sušvelninti savo ir kitų charakterio kampus. 

Kaip pakovoti už savo poreikius ir atgaivinti tikruosius jausmus.

Kaip vietoj vidinio kritiko įjungti vidinį motyvatorių. 

Kaip atkurti savivertę.

Kaip išmokti mylėti save.

Kaip transformuoti pyktį ir impulsyvumą. 

Kaip sumažinti vienišumo pojūtį.

Kaip atgaivinti pasitikėjimą žmonėmis.

Kaip išmokti nebijoti sakyti „ne“.

Kaip išmokti pasirūpinti ir savimi, ne vien kitais. 

Kaip įveikti uždarumą ir išreikšti savo emocijas.

Kaip tapti savimi, jei gyveni kitų gyvenimus.

Šioje augimo kelionėje pradėsime stebėtis, kaip esame nutolę nuo savo tikrųjų jausmų ir poreikių. 

Genovaitė Petronienė – tarptautinės schemų terapijos psichoterapeutė ir supervizorė, patyrusi praktinių seminarų vedėja, suteikianti klientams įrankių pakeisti save, 8 psichologinių ir grožinių knygų autorė, 8 metus vykstančios radijo laidos „Apie tave“ autorė. Ji nuolat konsultuoja schemų terapijos metodu ir veda augimo pagal schemų terapiją programas. 

Psichoterapeutės Genovaitės Petronienės interneto svetainė www.psichologas.info

Antroji dr. Aurelijaus Zyko kelionių knyga apie Japoniją pristato Tekančios saulės šalies kultūros ir gamtos paveldą. Remdamasis turtinga savo gyvenimo ir kelionių Japonijoje patirtimi autorius kviečia į septynis skirtingus šalies regionus. Japonijos kultūros, istorijos, meno bruožus jis atskleidžia vesdamas skaitytoją po magiškas šventyklas, sodus, pilis, kalnuose slypinčius kaimelius, įspūdingus didmiesčius, stotis ir net... šurmuliuojančias sankryžas. Atskirose rubrikose supažindinama su tradiciniais amatais, gardžiais patiekalais, čia gausu praktinių patarimų keliautojams. Smalsų skaitytoją suintriguoja ir nuotaikingi mėlyno megzto katino Kiciaus pastebėjimai apie vietinį gyvenimo būdą. Knyga skiriama tiek planuojantiems kelionę po Japoniją, tiek lankantiems aprašomus objektus, tiek norintiems pažinti tūkstantmete istorija alsuojantį kraštą ar trokštantiems nuskristi į šią šalį vaizduotės sparnais.   

Aurelijų Zyką pažįstu ne tik kaip puikų Japonijos žinovą, bet ir kaip neprilygstamą istorijų pasakotoją. Jo įžvalgos bei rekomendacijos gerokai praturtino ir mano asmeninę pažintį su šia šalimi. Aurelijaus sukaupta patirtis ir gebėjimas užfiksuoti subtiliausius japonų kultūros niuansus yra vertingas informacijos šaltinis tiek pirmąkart tolimoje salų valstybėje viešinčiam gaijin, tiek ir giliau ją tyrinėjančiam žmogui.

Simonas Kairys, Lietuvos Respublikos kultūros ministras
  

Kelionės − vienas didžiausių žmogaus malonumų. Labai smagu, kai šiuos užburiančius išgyvenimus padeda patirti puikūs kelionių vadovai – tokie, kaip ši naujoji dr. Aurelijaus Zyko knyga. Nebūsiu originalus teigdamas, jog Japonija yra unikali šalis ir jos kultūriniams bei civilizaciniams kodams atskleisti reikia ypatingo talento. Aurelijus Zykas tokį talentą neabejotinai turi. Su autoriumi teko ne kartą bendrauti tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje, darbuotis kartu suartinant mūsų šalis, statant tarp jų žmogiškus tiltus. Dr. Aurelijus Zykas yra vertinamas ne tik kaip vienas geriausių japoniškosios kultūros žinovų Lietuvoje, bet ir kaip puikus Lietuvos visuomenės atstovas Japonijoje, kur jis yra gerai žinomas ir gerbiamas gausiame ir nuolat besiplečiančiame Lietuvos draugų rate. Norint pažinti Tekančios saulės šalį vien interneto paieškos gali neužtekti, todėl septynis šios saulės veidus padedanti atskleisti Aurelijaus Zyko knyga atlieka labai svarbią misiją paaiškinant, prijaukinant tolimąjį kraštą. Iš savo gyvenimo ir darbo Japonijoje patirties galiu pasakyti, jog ši šalis yra be galo turtinga, labai vienalytė ir kartu labai įvairi, o keliautojams, su šia knyga perkandusiems jos subtilius niuansus, gali dosniai atsilyginti, suteikdama daug nepakartojamų gyvenimo potyrių.

Gediminas Varvuolis, Lietuvos ambasadorius Japonijoje  

Dr. Aurelijus Zykas – žinomas japonologas, mokslų daktaras, vertėjas, rašytojas, keliautojas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, „Azija LT“ įkūrėjas. Laisvai kalbėdamas japoniškai nuolat vertėjauja aukščiausiojo lygio susitikimuose Lietuvoje ir Japonijoje, 2007 m. vertė Japonijos imperatorienei Mičiko, 2019 m. lydėjo Lietuvos Respublikos Prezidentą į Japonijos imperatoriaus inauguracijos ceremoniją Tokijuje. Kaip mokslininkas ir dėstytojas skaito paskaitas įvairiuose Europos ir Azijos universitetuose. Parengė pirmąjį išsamų lietuvių-japonų kalbų žodyną. Už indėlį plėtojant Lietuvos-Japonijos santykius 2019 m. A. Zykui suteiktas Japonijos užsienio reikalų ministro apdovanojimas.

„Kai prieš tris dešimtmečius pradėjau ieškoti psichologinio atsparumo požymių, siekiau tik užfiksuoti jo egzistavimą. <...> Tačiau netrukus aš ir mano kolegos gavome daugybę įrodymų, kad atsparumas nėra neįprastas. Atsparumas yra norma.“


Po tragiškų Rugsėjo 11-osios įvykių psichikos sveikatos specialistai Niujorke prognozavo visuomenės sveikatos krizę – potrauminio streso sutrikimo protrūkį. Keista, bet jo jie nesulaukė. Klinikinės psichologijos mokslų daktaras, profesorius George'as A. Bonanno teigia, jog taip įvyko dėl to, kad labai ilgai neteisingai supratome, kas yra trauma.

Pirmiausia, trauma nėra tokia dažna, kaip manome. Tai, ką dažnai laikome potrauminio streso sutrikimu, yra natūralaus proceso, kurio metu mokomės susidoroti su konkrečia situacija, požymiai. Susitelkdami į jų reikšmę, ne visada užtektinai dėmesio skiriame mūsų gebėjimui išgyventi įvairias negandas – atsparumą.

Remdamasis kelių dešimtmečių tyrimais, G. A. Bonanno paaiškina, kas mus daro psichologiškai atsparius, kodėl kartais tokie nesame ir kaip galime geriau susidoroti su potrauminiu stresu. „Atsparumo galia“ keičia suvokimą daugelio dalykų, kuriuos manėme žiną apie psichologines reakcijas į sunkumus.

Knygą rekomenduoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras.

„Remdamasis gausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei žmonių istorijomis, G. A. Bonanno atskleidžia šiuolaikinę psichologinės traumos, potrauminio streso ir psichologinio atsparumo sampratą. Knyga vertinga tiek specialistams, tiek plačiajai auditorijai.“
Dr. Paulina Želvienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichotraumatologė

„Pakeis supratimą apie sunkiausius gyvenimo laikotarpius.“
Dacher Keltner, psichologas, Berklio universiteto profesorius

„George'as A. Bonanno atliko išties novatoriškus tyrimus apie atsparumo psichologiją. Šioje knygoje jis atskleidžia, kaip žmonės gali išsilaisvinti iš trauminių įvykių padarinių. Negaliu įsivaizduoti geresnio laiko jo įžvalgoms.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

George A. Bonanno (Džordžas A. Bonanas) – klinikinės psichologijos profesorius ir Kolumbijos universiteto Gedulo, traumos ir emocijų laboratorijos (angl. „Loss, Trauma, and Emotion Lab“) direktorius. G. A. Bonanno pirmasis pradėjo taikyti atsparumo idėją netekties ir traumos tyrimuose ir sukūrė gedulo teoriją, dabar standartiškai taikomą klinikinių psichologų. Apie jo tyrimus rašė tokie prestižiniai leidiniai kaip „Scientific American“, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „The New Yorker“.

Pavasario numerio tema – GIMINĖS IR GIMINYSTĖS. Vilniuje pėdsaką paliko garsios ir mažiau žinomos giminės, vienuolystės, gildijų ryšiais susijusios bendruomenės ir miestiečių šeimos.

Pavasarį smagu pasitiesti pledą ant žolės Išganytojo kalvos papėdėje. Rubrikoje „Vieta“ pasakojame, kad čia susipynė Sanguškų, Radvilų interesai, gyveno misionieriai, vizitietės, šaritės. O štai Birutės gatvė Žvėryne su kitomis gatvėmis sudaro Gediminaičių stulpų ženklą – jį surasite „Vienos gatvės istorijoje“.

„Kadras“ kviečia žvilgtelėti į akimirką iš... reportažo apie močiutę autobuse. Šeimos temą tęsiame „Vilnietyje“ – miestas neseniai sulaukė jau ketvirtos kartos Jono Jonyno. Susidomėję vardo tradicija, nukeliavome net iki ainių klubo.

Skaitytojų klubai irgi lyg giminingų sielų bendruomenės – apie juos pasakojame „Atvirumuose“. O štai knygų entuziastas Tadas Vrublevskis, mokėjęs išnarplioti painiausias bylas, pasirodo „Giminystėse“.

Kuo ypatingas Jeruzalės rajonas, kuriame smagu pasivaikščioti, ir kokį šeimos stebuklą liudija, rašome „Rakurse“.

1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius išplaukė į mokslinę ekspediciją laivu Nerimi. Dabartinių miestiečių nuotykius apžvelgėme „Upės dienoraštyje“. Vilniaus kuchmistras Janas Szyttleris domėjosi laukiniais augalais. Jo žinios nepamirštos: „Skonyje“ skubame paskui bobausių rinkėjų šeimą. O jei miške laiku neužkukavo gegutė, gal padės „Karelijos gegutė“? Ją ir kitus paukščius rasite „Maršrute“.

Pravažiuodami pro Baltupius, neįtariame, kad jie galėtų būti susiję su Sapiegomis ar Jogailaičiais. „Vilniaus meduoliuose“ nagrinėjame rajono kilmę. O paskui, vilnietės rašytojos Ginos Viliūnės knygoje radę paminėtą jaunosios kartos stiklapūtę, ėmėme ir papasakojome apie jos amatą „Miesto virpesiuose“ .

Pažaisti kviečiame į „Neakivaizdinuko kambarį“. O iš jo tiesiai į „Neakivaizdinio Vilniaus“ gimtadienį! Data ir tema – „Pulse“.

Ei, o gal pažįstate Zoves? Net komiksą apie juos nupiešėme!

Šis straipsnių ir publikacijų rinkinys itin vaizdžiai perteikia Vilniaus ir vilniečių gyvenimą, kunkuliavusį XVIII–XX a. pradžioje.

Pasakojimas perkelia skaitytoją į aštuonioliktą šimtmetį, į privačią miestiečių erdvę – gyvenamuosius namus, kurių duris pravėrus ryškėja patalpų planavimas ir funkcijos, apstatymas, miestiečių apranga ar turėti prabangos daiktai – akies krašteliu galime žvilgtelėti į miesto gyventojų buitį. Anų laikų vilniečių kasdienybę puikiai iliustruoja tekstas apie smurtą prieš moteris ir moteris smurtininkes, apie gajas burtų ir raganavimo tradicijas. Remiantis gausiais Vilniaus žurnalistų feljetonais, išspausdintais XIX a. antros pusės laikraščiuose, pristatomos vilniečių pramogos mieste ir užmiestyje, dažni vieši renginiai, margas nuolat šurmuliuojančios gatvės paveikslas, nenuilstanti prekyba ir mugės, miestiečių „fizionomijos“ ir apdarai, kolektyvinio masinio kraustymosi tradicijos ir daugybė kitų unikalių miesto kasdienybės detalių. Be to, aprašomos XIX a. pabaigos–XX a. pradžios nelaimės ir nusikaltimai, kartinę vilniečių gyvenimą, kartu parodoma augančio ir modernėjančio miesto tamsioji pusė. Prisimenamos miesto bendruomenės pastangos gerinti mažųjų vilniečių gyvenimo ir laisvalaikio sąlygas, organizuoti pirmąsias vaikų vasaros stovyklas, spręsti vaikų nusikalstamumo problemas dvidešimto šimtmečio pradžioje.

Antroji serijos knyga tęsia pasakojimą apie vilniečių gyvenimą praeityje – nuo skaudžių išgyvenimų per XVII amžiaus „Tvaną“ iki modernių pramogų XX amžiuje.

Skaitytojas knygoje ras spalvingas amžininkų poringes apie miestiečių būtį grėsmės akivaizdoje, kai 1655 metais prie miesto artėjo ir jį užėmė Maskvos caro kariuomenė. Po dviejų šimtų metų svetimos valdžios elgsena nedaug tebuvo pakitusi – apie rusinimo politikos grimasas XIX amžiaus pabaigoje rašoma kitame įvykių amžininko tekste. Taip pat sužinosime, ko ir kaip mokėsi, kaip gyveno Vilniaus mergaičių pensionų auklėtinės. Ypač daug dėmesio šiame tomelyje skiriama vilniečių laisvalaikiui, pramogoms ir malonumams: su žymiuoju lietuvių tautos istoriku Teodoru Narbutu, pirmojo turistinio vadovo autoriumi, pasivaikščiosime po Vilniaus apylinkes, pasižvalgysime į miestą apsupusį dačių žiedą ir pažinsime besiformavusią vasarojimo kultūrą, pajausime triukšmingai į miesto gatves įsiveržusių Harley Davidson, Indiana ar Praha motociklų lenktynių įtampą ar šurmuliuojančių, kavos aromato, maisto kvapų ir cigarečių dūmų pritvinkusių tarpukario kavinių ir restoranų nuotaikas.

Japonų manifestavimo menas 

SENOVĖS JAPONŲ IŠMINTIS ŠIUOLAIKINIAM GYVENIMUI

Gražiai iliustruotas vadovas apie senovės japonų meną manifestuoti ir švęsti iš anksto. Jame rasite praktinių patarimų, kaip sulėtinti tempą, prisiderinti prie visatos ritmo ir pasiekti savo tikslus.

Senovės tradicijomis grindžiama japonų gyvenimo filosofija yoshuku atskleidžia paslaptis, kaip įgyvendinti didžiausius savo norus. Jauskitės dėkingi už būsimas malones, švęskite savo troškimus iš anksto ir paverskite juos realybe.

Knygoje sužinosite:

• kaip išankstinis šventimas padeda pritraukti teigiamus rezultatus;

• kaip veikia kolektyvinės energijos galia įgyvendinant savo tikslus;

• kaip išlaikyti harmoniją tarp savo norų ir aplinkinio pasaulio.

Įvaldykite japonų manifestavimo meną ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų dabartis ir ateitis.

RITA MATULIONYTĖ – teisės mokslų daktarė, dirbanti Makvorio (Macquarie) universitete Sidnėjuje. Prieš 10 metų ji persikėlė į Australiją, kur iki šiol gyvena su vyru ir dviem dukromis. Ji dėstė Lietuvos, Vokietijos ir Japonijos universitetuose bei prestižinėse mokslo įstaigose, yra išleidusi mokslinių darbų užsienio kalbomis (pati kalba keturiomis kalbomis), konsultuoja tarptautines organizacijas. Darbo reikalais ir naujų patirčių troškulio vedama apkeliavo daugelį pasaulio šalių, yra gyvenusi Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, JAV, Japonijoje. Šiuo metu dėsto teisę, daug dėmesio skirdama dirbtinio intelekto technologijų reguliavimui. Laisvalaikiu Rita keliauja po Australiją ir domisi šalies istorija.

Knyga pasakoja apie paslaptingą ir nuostabią Australiją, jos kultūrą ir žmones. Autorė dalijasi patyrimais, žiniomis ir įspūdžiais, žavisi žmonių ryžtu prisijaukinti šią dažnai priešišką pasaulio dalį, pasakoja apie aistrą keliauti, tyrinėti bekraštes raudonąsias dykumas, stebėti gyvūnus ir žmones, kurie, manoma, ten jau gyvenę mažiausiai prieš 65 000 metų. Gausiai iliustruota spalvotomis fotografijomis, įtraukianti egzotiškomis istorijomis knyga nepaliks skaitytojų abejingų. Pasak autorės, ši knyga skirta žmonėms, kurie mažai ką žino apie tolimąją Australiją, tačiau yra atviri kvietimui pažinti šalį. Čia skaitysite apie pirmąsias ekspedicijas į žemyno gilumą, aborigenus, aukso, deimantų ir opalo kasyklas, gamtą, istoriją, vietinių žmonių charakterį ir tradicijas. Kartu su autore keliausite į paslaptingą Tasmanijos salą, pabuvosite seniausiame tropiniame miške pasaulyje Daintree, skaičiuojančiame 180 milijonų metų, sužinosite įdomybių apie Didįjį barjerinį rifą, požemines jūras ir kitas įspūdingas vietas bei kultūrinio paveldo objektus, įtrauktus į UNESCO saugomą sąrašą. 

Keturios savaitės, per kurias išmoksite susitaikyti su savo ribotumu ir skirti laiką tam, kas svarbu!

Liaukitės bandę tvarkyti savo gyvenimą. Pradėkite gyventi.

Mūsų gyvenimas gali atrodyti kaip nuolatinė kova su vidiniu spaudimu, nesibaigiančiais sprendimais ir siekiu būti produktyviems. Ar nebūtų gerai nustoti visa tai daryti? Kas, jei galėtume rasti laisvę ir nuveikti daugiau svarbių dalykų priimdami savo ribotumą ir leisdami, kad viskas vyktų natūraliai, o ne verčiant?

Meditacijos mirtingiesiems prasideda nuo realybės, kurioje iš tikrųjų esame, o ne nuo fantazijų apie idealų gyvenimą. Remdamasis filosofijos, religijos, psichologijos ir savipagalbos idėjomis, Oliveris Burkemanas šioje knygoje siūlo naują, veiksmingą ir praktišką būdą siekti to, kas svarbiausia: požiūrį, kurį vadina „imperfekcionizmu“.

• Kaip galime priimti savo neginčijamą ribotumą? 

• Kaip priimti gerus sprendimus, kai visada yra per daug darbų? 

• Kaip atsisakyti iliuzijos, kad gyvenimas iš tikrųjų prasidės tik tada, kai „susitvarkysime su viskuo“?

Ši knyga – tai gilus ir išlaisvinantis greitasis kursas, kaip gyventi visavertiškiau. Ji paneigia daugelį žinomų patarimų ir atveria vartus į sveikesnį, laisvesnį ir prasmingesnį gyvenimą. 

Oliveris Burkemanas yra britų rašytojas ir žurnalistas, rašantis apie produktyvumą, mirtingumą, ribų galią ir prasmingo gyvenimo kūrimą sumaišties amžiuje. Anksčiau laikraščiui The Guardian rašė savaitinę rubriką psichologinėmis temomis: „This Column Will Change Your Life“. 

Autorius yra parašęs keletą knygų. 2021 m. išleista savipagalbos knyga Keturi tūkstančiai savaičių: kaip mirtingiesiems valdyti laiką apie laiko valdymo ir laimės filosofiją bei psichologiją tapo tarptautiniu bestseleriu.

„Kupina išminties ir paguodos. Mėgavausi kiekvienu puslapiu ir perskaičiau vienu prisėdimu. Tai tikrai svarbi knyga apie tiesos ir tikrovės priėmimą.“

Chris van Tulleken, knygos Ultra-Processed People autorius

„Jei yra du žmonės, kurie pakeitė mano gyvenimą, tai vienas iš jų – Oliveris Burkemanas.“

Pandora Sykes

„Oliveris Burkemanas sugeba duoti netikėčiausių patarimų, kaip būti produktyviam, būtent tada, kai jų reikia.“

Markas Mansonas, knygos Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto autorius

Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos“.

Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis

„...aš neturiu sutrikimų – turiu iššūkių. Mano keistumas neišnyks, jei validuosiu save įsirašydama diagnozę, autizmas – tai aš, tai mano asmenybės dalis, tai nėra kažkas, ką dabar įsidėjau į kišenę, o paskui galėsiu išmesti.“

Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su vaikų ir paauglių psichiatru prof. Dainiumi Pūru, žmonių su negalia teisių ekspertu prof. Jonu Ruškumi, medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene ir Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramune Mazaliauskiene.

Knyga kviečia pažinti unikalų autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, <...> padeda surasti panašius ir panašias į save“.

Knygos autorė psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė daugiau nei 20 metų užsiima terapiniu darbu: konsultuoja individualiai, veda grupines terapijas, seminarus ir mokymus, rašo profesinį tinklaraštį www.psichologejurga.lt. 

Gyvenu vienkiemyje prie miško su vyru ir trimis mūsų vaikais, o privačią psichoterapinę praktiką plėtoju Vilniuje. Gyvenimo kontrastai leidžia aiškiau matyti visą spektrą ir išryškina ribas – pradžią ir pabaigą. Dalydamasi gyvenimiška ir terapine patirtimi, kviečiu skaitytojus stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, atidžiau pastebėti, giliau apmąstyti ir tiksliau nusibrėžti gyvenimą formuojančių įvykių kontūrus. ... kad tai, kas baigėsi, būtų ne tik užbaigta, bet ir išbaigta...

Jurga Dapkevičienė

„Kas būna, jei nejaučiame, neišgyvename pabaigų? Viskas tęsiasi tarsi amžinai, dingsta atskaitos taškai. Gyvenimas, vykstantis be jokių ribų, tampa užsistovėjusia pelke, kur daug visokiausios gyvybės, bet trūksta ribų, judėjimo, atsinaujinimo.“

• Atsikirti ir išsiskirti 

• Išeiti iš darbo 

• Mesti žalingą įprotį 

• Palaidoti  

- tai ne vien išoriniai veiksmai, bet ir svarbūs vidiniai procesai, kuriuos lydi skausmas, tuštuma, nežinomybė, nerimas, baimė, bejėgiškumas, vienatvė, liūdesys ir kiti slegiantys patyrimai. Vengiant sąmoningai priimti ir išgyventi pabaigas, emocinis šleifas niekur nedingsta – jis prasiveržia kūno skausmais, įkyriomis mintimis ir būsenomis.  

Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. 

Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai padės giliau pažinti ir aiškiau suvokti save, atrasti stiprybės šaltinius ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus.

Ką įsivaizduojate, galvodami apie Šaolinį? Neapsakomai stiprius karius, sklendžiančius ore?

Knygoje meistras pasakoja apie Dorybių kelią, ketinimų galią ir gyvenimo grožį. Šaolinio kovos menų tradicija – ne tik fizinė išraiška. Ji, pagrįsta dzeno ir dao filosofija, siūlo unikalų būdą, kaip per judesį sujungti protą ir kūną, ugdant pagrindines dorybes – discipliną ir atkaklumą. Šioje knygoje autorius atskleidžia anksčiau nepublikuotas Šaolinio tradicijos žinias – metodus, pritaikomus kasdieniame gyvenime, ir požiūrius, padedančius žinomus dalykus pamatyti naujai. Jis išskiria dvylika pagrindinių praktikų, leidžiančių tapti stipresniam, išmokti įveikti gyvenimo iššūkius, ugdyti valią, drąsą, ištvermę, discipliną ir lojalumą bei suvokti protą ir kūną kaip visumą.

Shi Heng Yi mokymo metodai pelnė tarptautinį pripažinimą – jo pranešimas TED platformoje sulaukė daugiau nei 17 milijonų peržiūrų, vienuolyno veikla yra populiaresnė nei bet kada, o vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose renka milijonus peržiūrų.

Shi Heng Yi – Europos Šaolinio šventyklos įkūrėjas ir meistras, gyvenantis Oterberge, Vokietijoje. Būdamas 35-osios Šaolinio meistrų kartos atstovas, jis perteikia ilgaamžę patirtį ir moko senovinių žinių, praktikuojamų milijonų žmonių visame pasaulyje.

„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“

Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.

Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.

Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.

„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė

„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja

„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius

„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius

Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.

Dabarties akimirka yra vienintelis laikas, kuris mums turėtų rūpėti

Kartais tik praėjus šimtmečiui ar daugiau galime suprasti vieno žmogaus įtaką daugybei žmonių. Šiuo atveju neprireikė tiek daug laiko ir galime pasidžiaugti, kad turime privilegiją gyventi su Jonu Kabat-Zinnu. Pats autorius kuklindamasis nesureikšmina savo indėlio į mokslą, į psichologijos bei psichoterapijos raidą, tačiau jo nuopelnai akivaizdūs. Ko gero, svarbiausias yra gebėjimas rasti žodžius ir jais pasiekti žmones, kalbant subtiliomis temomis. Viena iš tų temų – meditacija. Ir nors žmonija meditaciją pažįsta tūkstantmečius, kiekvienai naujai kartai reikia naujo balso, kuris mokėtų pastatyti žodžių tiltą, mokėtų tinkamai, nepamesdamas gylio ir prasmės, išversti protėvių išmintį šiuolaikinei klausai. Autoriui tai puikiai pavyksta.

„Jonas Kabat-Zinnas moka pabudinti. Jis išplečia supratimą apie meditaciją, moko jos ieškoti savyje ir kasdieniuose žingsniuose. Tikiu, kad, kaip ir man kadaise, šią knygą į širdį ir protą įsileidusiems žmonėms tai bus prasmingo kelio išminties link pradžia.“ / Paulius Rakštikas, Pauze.lt psichologas, atidos (mindfulness) mokytojas

Mūsų galva nuolat pilna minčių: ateities planų, prisiminimų apie praeitį, svajonių apie tai, ko neturime, ir apgailestavimo dėl to, ko nebeturime. Tačiau labai retai susimąstome apie tą akimirką, kurioje esame DABAR: kuo kvepia oras, kurį dabar įkvepiame, kokie garsai mus supa, ką jaučiame būtent šią akimirką. O tikra ir yra tik ši akimirka, kurią išgyvename dabar, ji ir turėtų būti pati svarbiausia, bet retas tai suvokia bėgdamas rutinos labirintuose. Padėti pajusti akimirkos svarbą gali dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness).

#1 NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Parduota daugiau nei du milijonai knygų!

„Viena geriausių metų knygų.“ – THE GUARDIAN

Kino akademijos apdovanojimą pelniusio, „Oskaru“ apdovanoto aktoriaus Matthew McConaughey atsiminimai, kupini šmaikščių nutikimų, laisvūnų išminties ir sunkiai išmoktų pamokų, kaip džiaugtis gyvenimu.

Nugyvenau penkiasdešimt metų. Keturiasdešimt dvejus iš jų bandau atspėti gyvenimo mįslę, pastaruosius trisdešimt penkerius rašau dienoraštį. Užrašus apie sėkmę ir nesėkmes, džiaugsmus ir nuoskaudas, nustebinusius ir prajuokinusius dalykus. Trisdešimt penkerius metus mėginu suprasti, atsiminti, atpažinti, sukaupti ir užrašyti tai, kas mane jaudino ar įkvėpė gyventi toliau. Kaip būti teisingam. Kaip nesinervinti. Kaip džiaugtis gyvenimu. Kaip neįžeisti žmonių. Kaip neįsižeisti. Kaip būti geram. Kaip gauti tai, ko noriu. Kaip rasti gyvenimo prasmę. Kaip būti savimi.

Taigi susikroviau tuos sąsiuvinius ir nusipirkau bilietą į vieną pusę iki vienišos trobelės dykumoje; čia ir pradėjau rašyti knygą, kurią šiuo metu laikote rankose: albumą, kroniką, savo gyvenimo istoriją. Apie tai, ką mačiau, apie ką svajojau, ko vaikiausi, ką daviau ir ką gavau. Apie žiaurumo malonę, tiesą ir grožį. Apie bergždžias pastangas pabėgti nuo lietaus ir jaudulį šokant tarp lašų.

Tikiuosi, tai gardūs vaistai, pora aspirino tablečių, o ne ligoninės lova, kosminis skrydis į Marsą, kuriam nereikia piloto leidimo, apsilankymas bažnyčioje be prievolės vėl įtikėti ir juokas pro ašaras.

Tai meilės laiškas. Meilės gyvenimui. 

Ši knyga – vadovas, kaip įžiebti kuo daugiau žalios šviesos. Ir suprasti, kad geltona ir raudona galiausiai irgi tampa žalia. 

„Nepaprastai nuoširdi ir be galo atvira knyga. Matthew McConaughey išeitos sunkios gyvenimo pamokos moko: svarbiausia – ne laimėti, o suprasti“, – Markas Mansonas, knygos „Subtilus menas nekrušti proto“ autorius

„Kūno ir proto išmintis yra dėmesingo įsisąmoninimo mokslo ir praktikos šedevras.“

Med. dr. Besselis van der Kolkas, Bostono universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos profesorius, bestselerio „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ autorius

Stresas eikvoja mūsų energiją, kenkia sveikatai ir net gali sutrumpinti gyvenimą. Jis sukelia nerimą, depresiją ir ligas. Šioje klasika tapusioje novatoriškoje Jono Kabat-Zinno knygoje, parašytoje pagal garsiąją dėmesingų įsisąmoninimu pagrįstą streso mažinimo programą, mokoma, kaip pritaikyti mediciniškai įrodytus proto ir kūno tyrimo metodus kovojant su stresu, siekiant didesnės kūno ir proto pusiausvyros, geros savijautos ir sveikimo. Atliekant šias dėmesingumo įsisavinimo praktikas kiekvieną dieną, galima išmokti valdyti lėtinį skausmą, paskatinti optimalų gijimą, sumažinti nerimą ir panikos pojūtį, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, santykius ir socialinius ryšius. Tarptautinis bestseleris „Kūno ir proto išmintis“ skirtas visiems, kurie stengiasi gyventi sveikiau mūsų skubančiame pasaulyje. 

Medicinos mokslų daktaras, rašytojas ir meditacijos mokytojas Jonas Kabat-Zinnas siekia, kad sąmoningumas kuo labiau paplistų medicinoje ir visuomenėje. Jis yra Masačusetso universiteto Medicijos fakulteto profesorius emeritas, taip pat Streso mažinimo klinikos įkūrėjas. Skaito paskaitas apie sąmoningumo pagrįstą streso mažinimą viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams. Jo knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų.

Simonas Jazavita – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikų Lietuvos istorijos ekspertas, Kauno muziejininkas. 

Apie istoriją, kaip ir apie politiką bei krepšinį, kiekvienas Marijos žemėje turi savo nuomonę. Per šeimos šventę užveskite kalbą apie Smetonos Lietuvą, Vytauto Didžiojo karūną arba apie partizanus – vargu ar grįšite prie kalbų apie orą.

Skaitytojo teismui – keliolika patraukliai suguldytų mitų, neretai klaidinančių net ir giliau istorija besidominčius: nuo senosios Lietuvos istorijos paslapčių iki SSRS okupacijos 1940 metais.

• Ar pagrįstai Vytautas vadinamas Didžiuoju?

• Ar Bonos Sforcos ir Barboros Radvilaitės konfliktas galėjo baigtis žmogžudyste?

• Ar 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija buvo naudinga Lietuvai?

• Ar Rusijos okupacijos metu įvestas spaudos draudimas įkvėpė tautinį judėjimą?

• Ar buvo galima išvengti Abiejų Tautų Respublikos skyrybų?

• Ar dabar gyventume kaip Žiemos kare didvyriškai atsilaikiusi Suomija?

Kurie mitai bus paneigti, o kurie – patvirtinti?

„Užaugau su pasakojimais apie Palemono sūnų, įkūrusį mano gimtąjį Kauną, o einant Laisvės alėja pro Vytauto paminklą mama vis sakydavo, kad jis buvęs tikras Lietuvos karalius, tačiau Jogaila su lenkais iš pavydo ir baimės pavogę jo karūną…

Praeitis dažnai virsta pasakojimu, labiau susijusiu su šiandiena ir jos vertybėmis nei su tuo, kas kitados buvo. Tai nėra blogai, jei per mitologizuotą interpretacijų ūką vis dar įžvelgiame švyturius, leidžiančius pažinti praeities faktus, juos vertinti ir suprasti, kaip ir kodėl tie mitai radosi. Simonas savo skaitytojui būtent tokius švyturius ir suteikia – padedančius prasklaidyti praeitį gaubiančius ūkus ir nepasiklysti tarp klaidžių, uolingų krantų.“

Istorikė ir rašytoja Kristina Petrauskė

„Kai prieš tris dešimtmečius pradėjau ieškoti psichologinio atsparumo požymių, siekiau tik užfiksuoti jo egzistavimą. <...> Tačiau netrukus aš ir mano kolegos gavome daugybę įrodymų, kad atsparumas nėra neįprastas. Atsparumas yra norma.“

Po tragiškų Rugsėjo 11-osios įvykių psichikos sveikatos specialistai Niujorke prognozavo visuomenės sveikatos krizę – potrauminio streso sutrikimo protrūkį. Keista, bet jo jie nesulaukė. Klinikinės psichologijos mokslų daktaras, profesorius George’as A. Bonanno teigia, jog taip įvyko dėl to, kad labai ilgai neteisingai supratome, kas yra trauma.

Pirmiausia, trauma nėra tokia dažna, kaip manome. Tai, ką dažnai laikome potrauminio streso sutrikimu, yra natūralaus proceso, kurio metu mokomės susidoroti su konkrečia situacija, požymiai. Susitelkdami į jų reikšmę, ne visada užtektinai dėmesio skiriame mūsų gebėjimui išgyventi įvairias negandas – atsparumą.

Remdamasis kelių dešimtmečių tyrimais, G. A. Bonanno paaiškina, kas mus daro psichologiškai atsparius, kodėl kartais tokie nesame ir kaip galime geriau susidoroti su potrauminiu stresu. „Atsparumo galia“ keičia suvokimą daugelio dalykų, kuriuos manėme žiną apie psichologines reakcijas į sunkumus. 

Knygą rekomenduoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras.

„Remdamasis gausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei žmonių istorijomis, G. A. Bonanno atskleidžia šiuolaikinę psichologinės traumos, potrauminio streso ir psichologinio atsparumo sampratą. Knyga vertinga tiek specialistams, tiek plačiajai auditorijai.“

Dr. Paulina Želvienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichotraumatologė

„Pakeis supratimą apie sunkiausius gyvenimo laikotarpius.“

Dacher Keltner, psichologas, Berklio universiteto profesorius

„George’as A. Bonanno atliko išties novatoriškus tyrimus apie atsparumo psichologiją. Šioje knygoje jis atskleidžia, kaip žmonės gali išsilaisvinti iš trauminių įvykių padarinių. Negaliu įsivaizduoti geresnio laiko jo įžvalgoms.“

Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

George A. Bonanno (Džordžas A. Bonanas) – klinikinės psichologijos profesorius ir Kolumbijos universiteto Gedulo, traumos ir emocijų laboratorijos (angl. „Loss, Trauma, and Emotion Lab”) direktorius. G. A. Bonanno pirmasis pradėjo taikyti atsparumo idėją netekties ir traumos tyrimuose ir sukūrė gedulo teoriją, dabar standartiškai taikomą klinikinių psichologų. Apie jo tyrimus rašė tokie prestižiniai leidiniai kaip „Scientific American“, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „The New Yorker“.

„…meilė vis dar mane lydi. Ji nemirė. Aš nemiriau. Aš vis dar tikiu žmonėmis. Anksčiau tai buvo didžiausia mano silpnybė, o šiandien – tai mano stiprybė.“

Vieną lapkričio dieną prancūzė Gisèle Pelicot iškviečiama į policijos nuovadą ir tądien jos įprastas gyvenimas baigiasi. Jos vyrą, su kuriuo kartu praleido penkiasdešimt metų, prekybos centro apsaugininkas užtiko slapčia filmuojantį po moterų sijonais. Vyro kompiuteryje rasti šokiruojantys įkalčiai: beveik dešimtmetį jis slapta Gisèle svaigino, prievartavo ir kvietė į namus dešimtis nepažįstamųjų ją išnaudoti.

Po ketverių metų jis ir dar penkiasdešimt vyrų buvo teisiami, o Gisèle drąsa atsisakyti teisės į anonimiškumą pateko į pasaulines antraštes. Šis jos sprendimas buvo Prancūzijos visuomenės požiūrio į seksualinį smurtą lūžio taškas, o drąsiai išsakyta mintis, kad gėdą turėtų jausti smurtautojai, o ne jų aukos, milijonams suteikė stiprybės ir vilties.

Knygoje „Odė gyvenimui“ Gisèle pirmą kartą pasakoja savo istoriją: ne kaip auka, o kaip liudininkė. Atvirai ir jautriai ji aprašo savo gyvenimą, kupiną ryžtingų laimės paieškų tiek prieš baisiausią sukrėtimą, tiek po jo. Knyga spinduliuoja stiprybės idėją: smurto aukoms nėra ko gėdytis; net ir neįsivaizduojamai išduotas žmogus gali gyventi toliau, o jo gyvenimas gali vėl tapti spalvingas.

„Vienintelė knyga, kurią turėtumėte perskaityti apie Gisèle istoriją, yra jos pačios. <...> Šie atsiminimai sujaudins iki ašarų, bet kartu paskatins gyventi prasmingiau.“

Gina Martin, moterų teisių ir lyčių lygybės aktyvistė, rašytoja

„Neįtikėtini atsiminimai, kupini drąsos ir užuojautos, bet sykiu ir reikalaujantys pokyčių... „Odė gyvenimui“ – tikra dovana visoms pasaulio moterims, turėtume iš visos širdies padėkoti Gisèle už drąsą.“

Emma Thompson, britų aktorė, komikė, scenaristė

„G. Pelicot įkvėpė moteris visame pasaulyje <...> jos reikšmingas palikimas amžiams pakeis gėdos naratyvą.“

Karalienė konsortė Kamila, Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III sutuoktinė

„„Odė gyvenimui“ yra ypatinga – tai nepaprastai drąsūs, nuoširdūs ir širdį veriantys atsiminimai.“

Sara Jessica Parker, amerikiečių aktorė, prodiuserė

Gisèle Pelicot (Žizel Peliko, gim. 1952), aplenkusi pasaulio lyderius, Prancūzijoje atliktoje apklausoje buvo išrinkta svarbiausiu 2024 m. žmogumi, o žurnalas „Time“ ją išrinko viena svarbiausių metų moterų. Minint Tarptautinę moters dieną, „The Independent“ ją išrinko įtakingiausia 2025 m. moterimi. Jos byla prisidėjo prie nacionalinių diskusijų apie seksualinį smurtą Prancūzijoje, ir po jų buvo pakeistas teisinis išžaginimo apibrėžimas. Gisèle Pelicot buvo įteiktas Garbės legiono ordinas – aukščiausias Prancūzijos Respublikos valstybinis apdovanojimas.

Danutė Nasvytytė, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro anūkė, po studijų Berlyne 1939 m. grįžta į gimtinę ir imasi užkariauti apstulbusios Lietuvos publikos širdis scenoje atlikdama nematytą modernų šokį. Į sceną ji žengia basomis ir plastiškais, grakščiais judesiais išreiškia emocijas bei išgyvenimus. Ji lanksti, išraiškinga, nenuspėjama. Tai nei baletas, nei gimnastika, o susidomėjusios moterys šnabždasi, kad jaunos merginos kūno sudėjimas netinka šokėjai. Bet konservatyvūs žiūrovai, pinigų stoka, siaubingas laikas – prasideda karas, o Lietuvą niokoja sovietų ir nacių okupacijos – nesustabdo Danutės.

Šuoliai buvo jos šokio skiriamasis elementas. Istorikė Emilija Tumė parašė menininkės biografiją tarsi dramatišką šokį, kai šuoliais keliaujama nuo vaikystės dienų Nepriklausomybės Akto signataro sodyboje prie studijų nacių valdomame Berlyne, nuo Nasvyčių šeimai kilusių pavojų ir praradimų sovietinės okupacijos metais prie nevienareikšmiškų pasirinkimų šaliai patekus į nacių rankas, nuo subombarduoto Drezdeno žlungant Trečiajam reichui iki gyvenimo už horizonto – Australijoje. Atidžiai rinkdama šaltinius, gilindamasi į itin sudėtingas gyvenimo situacijas, istorikė sukūrė pasakojimą apie moterį, kurios svajonė šokti neįprastą šokį buvo stipresnė už istoriją. 

„Istorikė Emilija Tumė talentingos menininkės dramatiškus gyvenimo epizodus kruopščiai ir įtaigiai sujungia į nuoseklų pasakojimą, kuris yra vertas visų XX a. Lietuvos istorijos žinovų bei mėgėjų dėmesio.“

Norbertas Černiauskas, istorikas

Emilija Tumė (gim. 1996 m. Marijampolėje) Vilniaus universitete baigė istorijos studijas ir šiuo metu Lietuvos istorijos institute rašo disertaciją, kurioje tyrinėja Lietuvos kultūros lauką nacių okupacijos metais. Tai – pirmoji jos knyga.

Naujas mokslas apie suaugusiųjų prieraišumą ir kaip jis gali padėti rasti ir išlaikyti meilę

„Prieraišumas“ padės suprasti, kas ir kodėl jus traukia kaip partneris ir ką galite padaryti, kad pasiektumėte meilės pilnatvę.

– Dr. Janet Klosko, bestselerio „Ištrūk iš spąstų“ bendraautorė

Ar egzistuoja mokslas apie meilę? Šioje novatoriškoje knygoje psichiatras ir neurologas Amiras Levine‘as bei psichologė Rachelė S. F. Heller atskleidžia, kaip supratimas apie prieraišumo teoriją – šiuolaikinį pažangiausią santykių mokslą – gali padėti jums rasti ir išlaikyti meilę.

Pagal prieraišumo teoriją, kiekvienas žmogus elgiasi vienu iš trijų skirtingų būdų:

• NERIMASTINGI žmonės dažniausiai yra susirūpinę savo santykiais ir linkę nerimauti dėl partnerio gebėjimo juos mylėti.

• VENGIANTIEJI tapatina intymumą su nepriklausomybės praradimu ir nuolat stengiasi sumažinti artumą.

• SAUGIOS asmenybės, palaikydamos artimus santykius, jaučiasi patogiai ir paprastai yra šiltos bei mylinčios.

Įdomiomis psichologinėmis įžvalgomis, testais ir atvejų analizėmis, knyga padės jums suprasti tris prieraišumo stilius, atpažinti savo ir kitų stilių, kad galėtumėte rasti suderinamus partnerius arba pagerinti esamus santykius. „Prieraišumas“ siūlo gaires, kaip sukurti stipresnius ir gilesnius ryšius su mylimais žmonėmis.

Mes pasikliaujame mokslu spręsdami, ką valgyti, kada sportuoti ir kiek laiko miegoti. Kodėl gi negalėtume pasinaudoti mokslu, kad pagerintume savo santykius?

Prieraišumo teoriją sukūrė britų psichologas ir psichoanalitikas Johnas Bowlby’is, kuris 1950-aisiais tyrinėjo didžiulį poveikį, kurį tam, kokiais žmonėmis mes tampame, daro mūsų ankstyvi santykiai su tėvais ar globėjais. Ypač svarbus prieraišumo teorijos atradimas ir tas, kad mūsų poreikis palaikyti artimus santykius su vienu ar keliais asmenimis yra įtvirtintas mūsų genuose.

Prieraišumo teorija yra daugelio bestselerių apie tėvų ir vaikų santykius pagrindas, tačiau iki šiol nebuvo prieinamo vadovo, kuris paaiškintų, ką šis įdomus mokslas gali mums pasakyti apie romantiškus suaugusiųjų santykius. Revoliucinėje knygoje Prieraišumas psichiatras ir neurologas dr. Amiras Levine‘as bei psichologė Rachelė Heller moksliškai paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms santykiai klostosi be vargo, o kitiems tenka kovoti sunkias kovas, taip pat nagrinėja, kaip evoliuciniai veiksniai ir toliau formuoja mūsų dabartinius santykius.

Knyga sulaukė ilgalaikės sėkmės – nors išleista prieš 15 metų, ji tebėra tarp 200 geriausiai parduodamų knygų JAV, o tai rodo jos ilgalaikį populiarumą ir aktualumą. Knyga taip pat gerai parduodama kitose šalyse. Be to, žymė #attachmentstyles sulaukė daugiau nei milijardo peržiūrų visame pasaulyje.

Amiras Levine’as yra psichiatrijos docentas ir Kolumbijos universiteto „SecureLab“ direktorius. Jis yra suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatras bei neurologas. Savo privačioje praktikoje Levine’as prižiūri ir moko psichoterapeutus naujoviškų, priežiūros neurologija pagrįstų gydymo metodų, kurių tikslas – padėti žmonėms tapti saugesniems. Jis konsultuoja ir gydo pavienius asmenis, poras ir šeimas.

Rachelė S. F. Heller yra psichologė, dirbanti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Ji turi Kolumbijos universiteto magistro laipsnį. Savo darbe Heller sujungia prieraišumo principus su kognityvine elgesio, priėmimo ir įsipareigojimo terapijomis bei patirtimi pagrįstais metodais, siekdama padėti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. 

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“

Rima Urbonaitė, politologė

„Žurnalistikos esmė yra aistra tiesai. Šioje knygoje vienas aistringiausių Lietuvos žurnalistų ironiškai, saviironiškai ir skausmingai nuoširdžiai pasakoja apie nekasdienišką žurnalisto kasdienybę. Kai kelias į tiesą veda per kantrų darbą, užčiuoptus istorijų siūlų galus, padarytas bei ištaisytas klaidas ir kartais vis tiek atveda į teisinį ar faktinį akligatvį. Kaip nepasiduoti, mylėti savo amatą, nugalėti baimę ir tikėti, kad tavo pastangos žinoti turi prasmę.“ 

Buvęs Šarūno kolega, filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas

Amerikiečių intelektualo, istoriko Timothy Snyderio knyga „Apie laisvę“ analizuoja tikrosios laisvės supratimo nyksmą ir iš to kylančias krizes. Remdamasis filosofų, politinių disidentų mintimis ir asmenine patirtimi Ukrainoje, kurią po Rusijos invazijos nuolat visokeriopai remia, Snyderis kalba apie mąstysenos įpročius ir pilietinius veiksmus, pateikia viltingą politinės kultūros viziją, grįstą gausa, solidarumu ir žmogiškuoju orumu.

„Reliatyvumo ir bailumo kupiname pasaulyje laisvė yra absoliutas tarp absoliutų, visų vertybių vertybė. Taip yra ne dėl to, kad laisvė – vienintelis gėris, kuriam visi kiti turėtų nusilenkti. Tiesiog laisvė yra ta sąlyga, kad mumyse ir tarp mūsų galėtų skleistis visokeriopas gėris.“
Timothy Snyder

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje. 

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.