Filtrai
Rodoma

El. knyga Neringa. ... Vasilijus Safronovas, Viltė Migonytė-Petrulienė, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė

Neringos architektūros gidas – tai įtraukiantis pasakojimas apie Kuršių nerijos žvejų kaimelius, tapusius prestižiniu šalies kurortu.

 

Jūros ir marių skalaujama Kuršių nerija ir jos pušynai, balto smėlio paplūdimiai, kopos, maži išpuoselėti miesteliai bei laukinė gamta kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, nors čia nėra prabangių viešbučių ir SPA, restoranų ant jūros kranto ar atrakcionų. Kur slypi Neringos vietos dvasios paslaptis? Kas ją tokią suformavo?

 

Skaitydami Neringos architektūros gidą sužinosite, kad iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijos kurortinis centras buvo ištaigingomis vilomis garsėjanti Juodkrantė, o Nidoje ramybės ieškojo menininkai, nuo kopų sklandytuvus kėlė „oro bei vėjo romantikai“ – sportininkai sklandytojai; kad didžioji dalis šiandienos poilsiaviečių pastatyta sovietmečiu, gryną modernistinę architektūrą vėliau keitė regionalistinė, o nepriklausomybės laikotarpiu nepastatyta beveik nieko naujo.

 

Ši knyga yra pirmasis LAPO architektūros gidas, parengtas įtraukiu formatu. Ji yra didesnio projekto, skirto mažinti informacinę atskirtį, dalis. Šiuo projektu siekiame architektūrą padaryti prieinamesnę visiems, o ypač skaitytojams, kurie dėl regos ar fizinės negalios negali skaityti įprastai spausdinamo teksto. Įtraukiam formatui taip pat bus pritaikyti Palangos, Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių architektūros gidai.

 

Neringos architektūros gide rasite:

> 90 pastatų ir objektų istorijas, iliustruotas nuotraukomis ir brėžiniais

> išsamius įvadinius tekstus, kuriuos rašė žinomi istorikai ir architektūros tyrinėtojai – Vasilijus Safronovas, Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė ir Martynas Mankus

> miestelių žemėlapius su pažymėtais lankytinais objektais

interaktyvias koordinates, susietas su internetu pasiekiamais elektroniniais žemėlapiais, kad aplankyti objektus būtų dar paprasčiau;

> profesionalų parengtus iliustracijų aprašus gidą skaitant mašininiu balsu.

 

 

LEIDINIO PRIEINAMUMAS
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

 

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/931896d7-0a63-44e7-8acf-50054103a05b.html

Viena iš labiausiai pripažintų ir skaitomiausių visų laikų saviugdos knygų, padėjusi milijonams žmonių pakeisti gyvenimą.



Jūsų pasąmonės galia – garsiausia Džozefo Merfio knyga – pristato ir aiškina būdus, kaip sutelkti savo mintis ir pašalinti pasąmonėje glūdinčias kliūtis, neleidžiančias mums gyventi sveikai, turtingai ir laimingai.


Praktiška, pilna išbandytų pratimų ir įkvepiančių gyvenimo istorijų knyga išmokys valdyti pasąmonę ir įrodys, kad įprastinis mąstymas ir svajonės kuria jūsų likimą. Nes žmogus yra tai, ką jis mąsto.



• Tobulėkite ir atraskite asmeninę laimę,


• išsiugdykite gerus įpročius ir atsikratykite blogų,


• išmokite pasveikti be gydytojų,


• sutvirtinkite santykius su šeima, draugais ir kolegomis,


• gaukite trokštamas pareigas, atlyginimą ar pripažinimą,


• „susidraugaukite“ su pinigais,


• nugalėkite baimes ir fobijas,


• sieloje išlikite amžinai jauni.


Pasinaudokite ypatinga savo pasąmonės galia, tada stebuklai neaplenks ir jūsų!



Meilės romanas apie tvarką, kurią taip sunku išlaikyti širdyje.

 

 

Už turtuolio iš Miuncheno ištekėjusi lietuvaitė Olivija atsiduria Stokholme pas seserį Mariją. Olivija – kontrolę mėgstanti pedantiškai tvarkinga perfekcionistė, įpratusi valdyti milijoninius sandorius ir savo jausmus. Marija – keistuolė ezoterikė, pamiršusi, kaip atrodo jos dulkių siurblys.

 

Labiau nei netvarka sesers bute Oliviją erzina Marijos jaunikis – beprotiškai patrauklus Aleksas Magnusonas, irgi švaros maniakas.

 

Jis pasiūlo Olivijai slaptą sandorį – tvarkyti sesers butą už neadekvačiai didelį atlygį. Ji priversta sutikti, nes dėl sutuoktinio manipuliacijų liko be lėšų.

Butas sublizga švara, bet į herojų širdis įsisuka neplanuotas meilės chaosas.

 

 

„Naujajame Jolitos Zykutės romane jaučiama taikli ironija, primenanti, kad gyvenimas dažnai pranoksta bet kokią fikciją. Tekstas be galo gyvas, dialogai – natūralūs. Autorė geba apie rimtus dalykus kalbėti lengvai, bet ne paviršutiniškai.“ – Rašytoja Jolita Herlyn

 

 

„Tai knyga, kurios neįmanoma paleisti iš rankų, – seksualu ir be galo jautru.

 

Autorė netikėtu kampu pasakoja apie lietuvių emigrantų gyvenimą, kupiną paradoksų: vienoje orbitoje sukasi švedų ir vokiečių milijonieriai, Vaižganto knygų personažai, Karalaitės ir Lapė, o šmaikštus pasakojimo stilius primena legendinį televizijos serialą „Draugai“.

 

Knygos herojai ne tik kovoja už būvį, bet ir nuoširdžiai juokauja, aistringai myli ir klysta. Šiame pasakojime niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – vingrus siužetas yra išskirtinis Jolitos Zykutės kūrybos bruožas.

 

Tai ne tiesiog dar viena emigrantų istorija, o gilus emocinis detektyvas, kuriame autorė meistriškai apnuogina žmogaus sielą ir primena, kad meilė – ne vien gražūs žodžiai, bet ir drąsa priimti skausmą bei transformuotis. 

 

Šis romanas elegantiškai įrodo, kad net didžiausia išdavystė gali tapti nauja pradžia: kartais būtina pasiekti nevilties dugną, kad bjaurūs, lėti vikšrai virstų nuostabaus grožio drugeliais, o mes suprastume, jog kiekvienas savyje nešiojamės galimybę skristi – net jei šią akimirką jaučiamės įstrigę ankštame ir tamsiame kokone.“ – Rašytoja Ilona Skujaitė

 

 

Jolita Zykutė gimė Alytuje, studijavo ir dirbo Vilniuje, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Rašytoja kuria vaikams ir suaugusiesiems. Išleido aštuonias knygas. Pirmasis romanas suaugusiesiems „Karaliai myli kitaip“ Joanos Maks slapyvardžiu pasirodė 2023 m., išleido leidykla „Svajonių knygos“. Romanas „Karaliaus žmonos tarnaitė“ 2023 metais tapo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso finalininku.

 

Savo romanus autorė vadina širdies terapija, nes nori jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad gyvenime įmanoma laiminga pabaiga. Ant jos rašomojo stalo triumfuoja chaosas, bet dulkės ant grindų laikomos mirtina nuodėme.

 

Daugiau apie rašytoją skaitykite www.jolitazykute.lt

Turiu jums pasiūlymą...

 

Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą!

 

Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas. 

 

Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika.

Tekėk už manęs... ir atgausi laisvę.

 

Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru, nei reikalavo tėvas ! Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas. 

 

Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia. 

 

Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę?

Ledi, vengianti viešumos, ir vikontas, turintis paslapčių...

 

Vitbio pakrantėje Frensė Vebster vėl sutinka atšiaurųjį Artūrą Ambertoną. Bet dabar jis jau ne tas veržlus jaunas džentelmenas, kuriam kadaise ji buvo neabejinga. Bėgant metams pasikeitė ir pati Frensė. 

 

Po tragiško nutikimo liko ne tik fizinių, bet ir emocinių randų. Frensė gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Tačiau ji jau susitaikė su likimu ir dėl mylimos sesers Lidijos laimės paaukos savąją. Ji brangina naująją draugystę su Artūru ir stengiasi neparodyti jam savo tikrųjų jausmų. Bet vieną dieną Artūras pasiūlo už jo tekėti! 

 

Nejaugi Artūro ketinimai rimti ir jis iš tiesų ją myli? O gal tik nori atkeršyti jos seseriai? Jei ištars lemtingąjį „taip“, ar Frensės branginama sesuo netaps didžiausiu sutuoktinių priešu?

El. knyga Pagauti Palucką Andrius Tapinas, Šarūnas Černiauskas

Skaitydami knygas mes norime laimingos pabaigos. Dokumentinė, o ypač politinė publicistika, deja, kitoks žanras. Ši knyga laimingos pabaigos neturi. Nors, tiesą sakant, tą rugpjūtį galvojome, kad laiminga pabaiga bus. Gal net ne pabaiga, o tęsinys. Ir kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, parašiusi feisbuke: „Sveikinu visus, kurie prisidėjo prie Lietuvos apsivalymo. #Sureikšminkim“, bus teisi.

 

„Pagauti Palucką“ – tai istorija apie dešimtmetį darbo, kaip „Laivų mūšyje“ šaudant didžiausio kreiserio apylinkėse. Tai pasakojimas apie purvinus prezidento rinkimų žaidimus, slepiamą turtingų ir įtakingų veikėjų tapatybę bei neaiškios kilmės pinigus.

 

Dar tai yra istorija apie tikėjimą Gintautu Palucku. Ir tai dar ne viskas. Tai mudviejų dialogas, šaipantis vienam iš kito, geliant dėl arogancijos, ir užsispyrimo. Galiausiai – tai istorija apie draugystę, kurią išaugino vienas karpis, vienas premjeras ir vienas galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje.

 

Tai tikrų tikriausia istorija. Ir dėl to tai neįtikėtina.

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 



Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.


Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.


Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 


Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.


Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...



Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.



„Gyventi“ – ne tik šiuolaikinės Kinijos, bet ir pasaulinės literatūros klasika tapęs kūrinys, vienas skambiausių kada nors sukurtų literatūrinių himnų gyvenimui.

 

Palaidūnas turtingo žemvaldžio sūnus Fugui dienų dienas lėbauja viešnamiuose puotaudamas ir lošdamas. Vėjais paleidęs visą šeimos turtą jis nė nenumano, kad išbandymai tik prasideda. Likimo skirtos sukrečiančios netektys padės jam suprasti, ką iš tiesų reiškia gyventi.

 

Ši knyga – apie dvasinę ištvermę, būdingą žmogaus prigimčiai, apie stojiškumą ir viltį.
Yu Hua (gim. 1960) – iškilus šiuolaikinis Kinijos rašytojas, jo romanai gimtinėje kasmet parduodami milijoniniu tiražu. Kūryba išversta daugiau nei į 30 kalbų. Autorius yra vienas iš nedaugelio intelektualų balsų, drįstančių viešai kalbėti apie šiuolaikinės Kinijos skaudulius.
Romanas „Gyventi“ išleistas 1992 metais. 1994-aisiais režisieriaus Zhang Yimou šio kūrinio ekranizacija pelnė Kanų kino festivalio Didįjį žiuri prizą, o Fugui vaidinęs Ge You buvo apdovanotas kaip geriausias aktorius.  

 

„Sukurti veikėją, kuris atspindėtų ne tik savo kartą, bet ir visos tautos sielą, – retas literatūrinis pasiekimas.“
The Seattle Times

 

 

Vertėja Indrė Balčikonytė-Huang – sinologė, literatūros vertėja iš kinų kalbos ir į kinų kalbą, rašytoja, jau daugelį metų gyvenanti Kinijoje. „China – Culture Smart!: The Essential Guide to Customs & Culture“ autorė. 2024 m. už Shuang Xuetao apysakų rinkinio „Raudonio gatvė“ vertimą į lietuvių kalbą apdovanota Dominyko Urbo premija.

 

 

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

 

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d6ceaba8-f971-4944-8bb6-fa9458bd740f.html

Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie – lygesni.


Gyvuliai sukyla ir atsikrato ūkio savininko. Dabar visi ūkio gyvuliai bus laisvi, lygūs ir patys mėgausis savo sunkaus darbo vaisiais. Tačiau valdžią perėmusius du jaunus kuilius domina tik jų pačių gerovė. Klausydamiesi manipuliatyvių kuilių kalbų, gyvuliai įtiki, kad gyvenimas gerėja, bet iš tiesų pasikeitusi santvarka atneša tik naują negailestingą priespaudą.


George’o Orwello politinė satyra apie propagandos galią, valdžią, godulį ir aklą paklusnumą – vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių. O interneto, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto amžiuje, kai skleisti dezinformaciją ir manipuliuoti milijonais žmonių tampa vis lengviau, Orwello „Gyvulių ūkio“ pamokos tampa dar svarbesnės ir aktualesnės. 



„Gyvulių ūkis“ – vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių – garsaus britų rašytojo ir žurnalisto politinė satyra, pašiepusi 1917 m. Rusijos revoliuciją ir Sovietų Sąjungą. Orwellas ją parašė dar tada, kai Didžioji Britanija su Sovietų Sąjunga buvo sudariusios sąjungą prieš nacistinę Vokietiją, o britų inteligentija į Staliną žiūrėjo palankiai. Vos pasirodžiusi 1945 m. ji iš karto sulaukė sėkmės ir buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais (1996-aisiais pelnyta Hugo premija, o Time knygą įtraukė į geriausių anglų kalba parašytųjų šimtuką). Pasaulyje parduota daugiau nei 11 milijonų šios knygos egzempliorių.



George’as Orwellas (1903–1950) – britų rašytojas, eseistas ir žurnalistas, kurio darbuose ryški autoritarizmo, totalitarizmo bei socialinė kritika. Ypač daug šio intelektualo kritikos strėlių buvo skirta Sovietų Sąjungai ir tuometei jos santvarkai. Tuo paremta ir viena garsiausių, literatūros klasika tapusių politinių satyrų „Gyvulių ūkis“. Šioje ir kitose autoriaus knygose pasitaikantys naujažodžiai ar išmoningos frazės netruko prigyti vartosenoje ir dabar neretai aptinkami įvairiuose straipsniuose ar vadovėliuose, pavyzdžiui: „Didysis Brolis“, „naujakalbė“, „minčių policija“, „visi lygūs, bet kai kurie lygesni“. Netgi autoriaus pavardė tapo būdvardžiu (orveliškas), nusakančiu ateities viziją ar santvarką, paremtą žmonių išnaudojimu, persekiojimu, laisvos minties sunaikinimu, prisitaikėliškumu ir dezinformacija.


„Gyvulių ūkis“ – tai viena Vakarų literatūros klasikos knygų, kurią perskaityti reikėtų kiekvienam.


El. knyga Lolita Vladimir Nabokov

Išsilavinęs ir rafinuotas europietis Humbertas Humbertas atvyksta į, jo akimis, komercišką, vulgaroką Ameriką. Apsigyvenęs pas ponią Heiz, susižavi dvylikamete jos dukra Doloresa, kitaip Lolita. Tačiau šis susižavėjimas tėra nauja senos obsesijos forma, virstanti maniakiška aistra paauglei. Įvykiams rutuliojantis, Humberto ir Lolitos kelionė po amerikietiškus priemiesčius ir motelius perauga į saldžiabalsio garbinimo, šokiruojančio išnaudojimo, pavydulingų kliedesių ir kerštingos savidestrukcijos dramą. 

 

„Lolita“ – subtilus, provokatyvus, melancholiškas ir ironiškas romanas, tyrinėjantis maniją, geismą, beprotybę ir kūrybą. Knyga pateikiama kaip Humberto Humberto, etaloninio nepatikimo pasakotojo, memuarai, kuriuose jo troškimas užvaldyti ir turėti Lolitą – fiziškai ir metafiziškai – tampa aistros bei žlugimo istorija. Intelektualus, įmantriai suręstas, humoro ir žodžių žaismo nestokojantis romanas, parašytas neįtikėtinai vaizdingu stiliumi, yra savotiška duoklė kalbai, jos galimybėms ir joje slypinčiai galiai, kuria disponuoja istorijos pasakotojas – net jei jis tėra elegantiškas nusikaltėlis. 

 

Vladimiro Nabokovo „Lolitą“ 1955 m. Paryžiuje išleido leidykla „Olympia Press“, rankraštį prieš tai atmetus penkiems amerikiečių leidėjams. Vėliau skandalingai pagarsėjusi knyga kurį laiką buvo uždrausta įvairiose šalyse, tačiau ilgainiui tapo kultine ir šiandien ją rastume kone kiekviename geriausių pasaulio literatūros kūrinių sąraše. Romanas ne kartą lietuviškai buvo pasirodęs verstas iš rusų kalbos. Šį kartą publikuojamas naujas Laimanto Jonušio vertimas iš angliškojo originalo. 

 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/9183d4ab-b850-43a1-8a4e-e3b46fe16578.html 

„Skaitydavau net valydamasi dantis. Neįmanoma paleisti iš rankų.“


Katy Hays


„Drąsi, sklidina įtampos, siautulinga ir visiškai savita.“


Kirstin Chen



Buvo priimti sprendimai: aš juos priėmiau. Griebtasi smurto: aš jo griebiausi. Pabėgta iš nusikaltimo vietos: aš pabėgau. Sužeisti žmonės: aš juos sužeidžiau. Kai kas buvo mylimas. Aš mylėjau. Ne viskas, ką padariau, buvo blogai. Tik didžioji dalis.


Yvė Gordon visada tikėjo esanti ypatinga: stipendininkė su aukščiausiais įvertinimais ir didžiuliu potencialu, įsitikinusi, kad gyvenime kažką pasieks. Tačiau baigusi elitinį universitetą ji neišsikapsto iš skolų ir dirba privačiai Los Andželo superturtuolių vaikų korepetitore.


Viskas pasikeičia, kai Yvė atvyksta į Viktorų šeimos prabangų dvarą į eilinę pamoką ir vietoj nuobodžiaujančios paauglės randa siaubingą vaizdą: kruvinus pono ir ponios Viktorų kūnus jų nepriekaištingame sode, ir iš namo girdi sklindantį pagalbos šauksmą.


Akimirksniu Yvė ir nepažįstamoji iš liudininkių tampa įtariamosiomis, o netrukus – ir bėglėmis.


Yvė atsiduria visos šalies mastu vykdomos paieškos centre, jos paslaptinga bendrakeleivė, atsisakanti kalbėti, ima varyti ją iš proto, o žiniasklaida siautėja, paversdama Yvę visuomenei pavojinga siaubūne.


Ironiškas, tamsus ir įžvalgus „Žudikės instinktas“ – tai kvapą gniaužiantis, pašėlusio tempo ir juodojo humoro persmelktas pasakojimas, meilės istorija apie tai, kaip lengva peržengti ribą, kai pasaulis nustoja tavimi tikėti.


„Šis romanas lekia kaip raketa – tamsus, vingiuotas ir be galo įtraukiantis, tad saugokitės pagundos skaityti iki paryčių. Tai įtempta psichologinė drama, tampanti žiauraus nusikaltimo, apgaulės ir adrenalino kupino siužeto stuburu. „Žudikės instinktas“ – trikdantis, smagus ir nepamirštamas.“


Shelf Awareness 



Gyvenimas suplanuotas iki smulkmenų... bet kartais reikia leisti įvykiams klostytis savaime. Permainos kelia nerimą, retkarčiais baimę – telieka atsipalaiduoti ir surizikuoti.

 

 

Ryžtinga renginių planuotoja Peidžė Volker mėgsta iššūkius. Po sunkios vaikystės, praleistos mažoje saloje, ji pasiryžusi įrodyti, kad yra ne iš kelmo spirta. Tam puikiai tinka jaudinantis ir šurmuliuojantis Manhatanas. 

 

Tačiau, netikėtai praradusi darbą „Žvaigždžių renginiuose“, Peidžė susimąsto, ką gi daryti toliau. Geriausias jos brolio draugas, klestintis verslininkas Džeikas Romanas, pasiūlo Peidžei su draugėmis įkurti renginių organizavimo įmonę. Laukia nauji iššūkiai. Tačiau tai niekis, palyginti su atgimstančia simpatija šiam geidžiamam Niujorko viengungiui... Bendras tikslas suartina Džeiką ir Peidžę – giliai rusenusios aistros kibirkštėlės perauga į šiltus jausmus ir Manhatane prasideda bemiegės naktys.

Jai pavyko!

 

Kukli, santūri Evelina paspruko...

 

Evelinai Bredšou įkyrėjo būti ujamai piktosios pamotės. Turtų paveldėtoja paprašo vieno aukštuomenės palaidūno už užmokestį apsimesti jos sužadėtiniu. Tik taip pavyks atsikovoti laisvę. Tačiau nepatikimasis sužadėtinis palieka ją savo brolio Fino Metloko namuose ir pradingsta!

 

Finas gyvena nusišalinęs nuo pasaulio. Mažiausiai jam reikia moters keliamų pagundų – juolab tokios moters kaip Evė. Ji pasižymi erzinančiu polinkiu kelti chaosą ir atsidurti ten, kur jai būti nederėtų... Net ir jo širdyje!

Pakerėti ją!

 

Skandalingasis mergišius Redridžo grafas Henris Stiuartas, draugų vadinamas Heilu, neabejoja, kad lažybas laimės. Nebus sunku pakerėti ledi Elizabetą Vilding ir pavogti iš jos bučinį. Deja, mergina vilionėms atspari. Kartą Lizė jau buvo išduota ir išmoko saugoti savo širdį. Taip pat ir skandalingą paslaptį! Tačiau laikui bėgant tampa vis sunkiau išsaugoti ją ir priešintis stiprėjančiam potraukiui šiam vyrui. Lizė susimąsto: gal Heilas yra vienintelis vyras, vertas pasitikėjimo. O gal visgi jis sugebėtų deramai elgtis ne tik su jos širdimi?..

Melai dar tik prasidėjo.

 

Ir Jusano karalius turbūt yra geriausias melagis iš visų.

 

Jis nusitaikė į sesers žiedą ir padarys dėl jo bet ką. Net jei tektų manipuliuoti penkiais kalavijais, kad jį pavogtų...

 

Susaistyti apgaulės, Uinas, Mikailas, Erė, Sora ir Rojus turi pasikliauti savo gebėjimais, kad atliktų karaliaus Juno pavedimą, kitaip rizikuoja užsitraukti jo nevaldomą įsiūtį.

 

Svetimos šalies įstatymas skiria juos nuo Kvilimaros, Čitano karalienės. Jie turi vieną mėnesį auksiniam Drakonų Valdovo žiedui pavogti. Bet neįmanoma užduotis gali būti lengvesnė, nei išmokti pasitikėti vienam kitu.

 

Nors pavojus ima grėsti jų gyvybei, jų šeimoms ir jų karalystėms, penki melagiai sutaria dėl vieno: karalius negali laimėti. Bet ar jie sugebės įveikti Juną jo paties žaidime? 

 

Šįkart užduotis yra ne tik asmeniška – penketuką jungia kerštas. Melai juos sudraskė, bet keršto troškimas vėl suvienys.

 

Melai tik auga, o siužetas tampa dar klastingesnis – skaitytojų pamėgti nusikaltėliai sugrįžta stulbinančiame „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestselerio „Penki lūžę kalavijai“ tęsinyje. Tai Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

 

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu. 

El. knyga Mano draugai Fredrik Backman

Prieš dvidešimt penkerius metus atokiame pajūrio miestelyje grupelė paauglių, bėgdami nuo skaudžios realybės, leidžia vasaros dienas apleistoje prieplaukoje: maištauja, traukia vienas kitą per dantį ir dalijasi paslaptimis. Tik dėl šios bendrystės jie randa priežastį keltis rytais, susitikti ir mylėti.

 

Iš tos vasaros gimsta išskirtinis meno kūrinys – paveikslas – ir po daugybės metų netikėtai atitenka aštuoniolikmetei Luisai. Ji leidžiasi į keistą kelionę, norėdama sužinoti, kaip šis piešinys atsirado ir ką dabar su juo daryti. Tačiau laimingos pabaigos ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame...

 

Nepamirštama, juokinga ir giliai jaudinanti istorija apie keturis paauglius, kurių draugystė sukuria tokį stiprų ryšį, kad po dvidešimt penkerių metų pakeičia visiškai nepažįstamo žmogaus gyvenimą.

 

 

 

El. knyga Gabus vaikas Jurga Misiūnienė

Kas yra likimo apdovanotas vaikas? Vieniems tai matematikos genijus, kitiems – tylioji klasės stebėtoja, kuri, net žinodama atsakymą, bijo jį ištarti garsiai, tretiems – penkiolikmetis maištininkas, retai pasirodantis mokykloje. O gal tai uolus pirmūnas, kruopščiai ruošiantis pamokas, viską išmokstantis atmintinai?


Juk kartais ir mums žybteli pavydo kibirkštėlė: „Kaip pasisekė tiems tėvams – jie augina genijų...“


Bet ar tikrai auksas ir pelenuose žiba? Ar tikrai teisinga manyti, kad jie yra ypatingi, taigi ir taip ras savo kelią? Tiesa tokia: auginti gabų vaiką – ne tiek dovana, kiek iššūkis. 


Gabumai negarantuoja nei laimės, nei sėkmės. Gabiems vaikams nerezervuojamos darbo vietų NASA ar Silicio slėnyje. Kad pasiektų tikslų, jiems teks daug dirbti. Teks dirbti ir mums.


Nes mes nesuprantame jų, o jie nesupranta savęs. 


Dėl to reikia juos surasti, atpažinti, padėti jiems augti ir tobulėti arba... bent jau netrukdyti ir augti patiems.


• Ką reiškia būti gabiam?


• Gabūs ar gerai besimokantys?


• Kodėl sunku juos atrasti?


• Kūrybingieji maištininkai


• Gabumus slepiantys vaikai


• Vaikų gabumai – tėvų sunkumai


• Priklausomi nuo sėkmės


• Kodėl gabieji nerealizuoja gabumų?


• Gabūs tarp brolių ir seserų


• Likimo apdovanotųjų tėvystės menas



Esu psichologė, psichologijos dėstytoja Vytauto Didžiojo universitete. Skaitau paskaitas būsimiems psichologams, pedagogams, taip pat tėvams. Nuo 2004-ųjų ypač domiuosi gabių vaikų psichologija ir ugdymu. Šis susidomėjimas atvedė mane į VDU ,,Gifted“ centrą, kur koordinuoju psichologų komandos veiklas.


Jurga Misiūnienė



Kodėl prarandame savo talentus?


Apie 40 procentų gabių vaikų nerealizuoja savo potencialo.


Vienus pražudo nuobodulys, kiti panyra į virtualią realybę, treti slepiasi šešėlyje, kad tik niekas nepastebėtų jų gebėjimų.


Ir kas žino, gal vienas iš jų galėjo atrasti vaistus nuo Alzheimerio ligos, kitas – išspręsti klimato krizę ar pasiekti, kaip šioje planetoje gyventume harmoningiau.




Pasaulinė psichologijos klasika 


Parduota daugiau nei penki milijonai egzempliorių 



Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ 


Tai praktinis gidas kiekvienam, siekiančiam emocinio raštingumo, kuris tiesiogiai lemia mūsų sveikatą, karjerą ir santykius. 


 Visi žino, kad aukštas IQ nėra sėkmės, laimės ar dorybių garantija, tačiau iki pasirodant knygai „Emocinis intelektas“ galėjome tik spėlioti, kodėl taip yra. Danielio Golemano puikus psichologijos ir neurobiologijos sričių tyrimas pateikia stulbinančių naujų įžvalgų apie mūsų „du protus“ –  racionalųjį ir emocinį – bei apie tai, kaip jie kartu formuoja mūsų likimą. 


Remdamasis novatoriškais smegenų ir elgesio tyrimais, Golemanas atskleidžia veiksnius, rodančius, kodėl aukšto IQ žmonės patiria nesėkmių, o vidutinio IQ žmonės pasiekia stebinančių rezultatų. Šie veiksniai – savimonė, savidisciplina, empatija ir kiti – lemia, kitokį supratimą apie tai, ką reiškia būti protingam, ir jie nėra mums duoti nuo gimimo. Nors emocinis intelektas formuojasi per vaikystės patirtis, jį galima puoselėti ir stiprinti visą gyvenimą – tai suteikia tiesioginės naudos mūsų sveikatai, santykiams ir darbui.  


 


Danielis Golemanas – amerikiečių psichologas, rašytojas, bestselerio „Emocinis intelektas“ autorius, bene žinomiausias šios srities tyrėjas ir propaguotojas.  Daktaro laipsnį įgijo Harvardo universitete ir dvylika metų rašė straipsnius apie psichologijos ir neurobiologijos mokslus laikraščiui „The New York Times“, du kartus buvo nominuotas Pulitzerio premijai. Jam suteiktas Amerikos psichologų asociacijos apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus. Šiuo metu Golemanas yra Amerikos mokslo pažangos asociacijos narys. Taip pat jis parašė knygas „Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą“, „Kodėl medituojame“, ir kt. 


 


„Įspūdinga savo apimtimi ir gilumu, stulbinanti savo reikšme, knyga „Emocinis intelektas“ siūlo naują požiūrį į pagrindines daugelio šeimų ir visuomenės problemų priežastis.“ 


– Jonas Kabat-Zinnas, „Meditacija kasdieniame gyvenime“ autorius 


 


„Kokį nuostabų darbą atliko Danielis Golemanas! Jo tyrimai yra puikūs ir apima viską, ką mums reikia žinoti apie emocinio intelekto šaknis, ypač apie ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu suformuotų pagrindų svarbą.“ 


– T. Berry’‘is Brazeltonas, medicinos daktaras 


 


„Išsamus ir įdomus mokslinių įrodymų apibendrinimas, kuris žmogiškosioms emocijoms grąžina deramą vietą bet kurioje žmogaus prigimties teorijoje.“ 


– Jerome’‘as Kaganas, Harvardo universiteto psichologijos profesorius 


 


„Išsamiai parašyta, įtikinama knyga, kurioje aiškinama, kas yra emocinis intelektas ir kodėl jis gali būti lemiamas jūsų karjerai.“  


– USA Today 


 


„Gera žinia darbuotojams, siekiantiems karjeros pažangos, [ir] signalas organizacijoms bei korporacijoms.“  


– The Christian Science Monitor 


 


„Pamirškite IQ. Protas gali būti naudingas, kaip ir socialinė klasė bei sėkmė, tačiau norint numatyti, kas pasieks sėkmės bet kurioje gyvenimo srityje, svarbiausia yra emocinis intelektas.“ 


– Good Housekeeping 


 


„Įtikinamas argumentas, kad išmintis yra daugiau nei tik IQ.“ 


– Daily Mail 


 


„Puikiai parašytas ir praktiškas vadovas apie emocijas, pasižymintis puikiu stiliumi ir aprėptimi.“ 


– Financial Times 


 


 



Dėl jos jis sudegintų visą pasaulį... 

 

O ji ketina jo pasaulį paversti pelenais.

 

 

 

Ofelija Vinters trokšta keršto.

 

Atokiose Škotijos aukštumose įsikūrusiame Sorousongo universitete paprastai studijuoja tik galingiausių korumpuotų šeimų atžalos. Ofelijai ten ne vieta, tačiau gauta stipendija suteikia jai puikią progą ištirti „atsitiktinę“ tėvų mirtį netoli pilies. Jos planas – nekristi kitiems į akis, išsiaiškinti tiesą ir nubausti kaltuosius. 

 

Reikalai pasisuka netikėta linkme, kai Ofelija susiduria su paslaptinguoju Aleksu Korbo-Grynu. Ji įsitikinusi, kad jis toks pat kaip ir jo milijardierius tėvas, pagrindinis įtariamasis, – pabaisa avies kailyje.

 

Iki šiol Ofelija kliovėsi tik savimi, bet kai nežinomas kankintojas pradeda ją persekioti, mergina supranta, kad viena Sorousonge neišgyvens. Aleksas tampa jos netikėtu sąjungininku ir alibi. Ofelijos keršto planas susvyruoja – ji ima įsimylėti po kieta išore slypinčią jautrią Alekso širdį.

 

Ar dabar ji pajėgs sunaikinti Alekso pasaulį? 

 

 

 

PASLAPTIS. ŽMOGŽUDYSTĖ. KERŠTAS. 

 

SVEIKI ATVYKĘ Į SOROUSONGO UNIVERSITETĄ...

 

„Nuodingoji nakviša“: tamsiosios akademijos estetika, neapykanta, virstanti meile, galios žaidimai, prikaustantis siužetas, įdomūs personažai, dinamiškas ir aštrus stilius.

 

 

 

Autumn Woods dienomis dirba aviacijos ir kosmoso inžiniere, o vakarais ir savaitgaliais – rašo meilės romanus. Šiuo metu ji gyvena Pietvakarių Anglijoje kartu vyru ir jų šunimi. Jai patinka kurti stiprias pagrindines veikėjas ir tamsaus, sudėtingo charakterio pagrindinius veikėjus romantizuoto kaimo gyvenimo ir tamsiosios akademinės estetikos fone. Kai nerašo ir neskaito, autorė dažniausiai tapo, kepa arba leidžia laiką gamtoje.

 

Instagram: @autumnwoods.author

 

TikTok: @autumn.woods.author

Šis apdovanotos vokiečių autorės romanas – apie skausmą ir paleidimą, apie pirmąją meilę, viso gyvenimo meilę ir savo vietos pasaulyje paieškas – net jei ji ten pat, kur viskas prasidėjo. Ši knyga – tai pasakojimas apie paprastus ir drauge nepaprastus dalykus, šiltus santykius, empatiją ir vienas kito vertinimą.

 

Vieną gražią pavasario dieną kaimelis Vokietijos vakaruose nubunda po blogo ženklo: Selmai prisisapnavo okapija – keistas gyvūnas, panašus į zebrą ir žirafą. Tai reiškia, kad kažkas netrukus mirs.

 

Dešimtmetė Selmos anūkė Luizė su draugu Martinu svarsto didžiuosius gyvenimo klausimus ir stebi kaimelio gyventojus – senus ir jaunus, – imančius elgtis neįprastai. Iškyla ilgai širdies kertėse užspausti dalykai, o seniai atidėlioti sprendimai mirties grėsmės akivaizdoje tampa neatidėliotini.

 

Luizės motina svarsto, ar nutraukti santuoką. Senas šeimos draugas stengiasi sukaupti drąsos ir prisipažinti Selmai, kad ją seniai myli. Tik girtuoklis Palmas sakosi mirties nebijantis, o paniurėlė Marli ir toliau slankioja po vienišus savo namus. Kai mirtis pagaliau ateina, kaimo bendruomenei tenka dar glaudžiau susiburti – tik taip įmanoma ištverti ir judėti toliau.

 

Mariana Leky (gim. 1973) – Kiolne gimusi, Berlyne gyvenanti autorė. Romanas „Kas iš čia matyt“ atvėrė jai kelią į pripažinimą: 2017 m. pelnė nepriklausomų Vokietijos knygynų premiją kaip geriausia metų knyga, pagal romaną 2022-ųjų pabaigoje sukurtas to paties pavadinimo filmas, knyga išversta į daugiau nei 25 kalbas. Literatūros kritikai įvertino kūrinį už optimizmą, intymų pasakojimą ir unikalią būseną perkeičiančią kalbą. Nors daugelis romane pastebi „vokišką“ magiškąjį realizmą, pati autorė labiau pripažįsta Richardo Brautigano įtaką.

 

Knygos leidybą iš dalies fnansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Goethe‘s institutas.

 

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/33abd224-cf61-4463-8cda-6114e957dd9b.html   

Ilgus amžius ritualai saistė bendruomenę ir struktūravo laiką, kurdami ribą tarp kasdienybės ir šventės. Šiandien laikas nebeturi atskaitos taškų, vyksta nesiliaujanti komunikacija be bendruomenės, o mums vis labiau atsigręžiant į save, daugėja dėl narcisizmo kylančių būklių – vienatvės, izoliacijos, perdegimo, nerimo sutrikimų.

 

Filosofas Byung-Chul Hanas apmąsto ritualų – įskaitant ir vilionę, žaidimą, mandagumo gestus – nunykimą. Jį liudija daug dabarties reiškinių: plinta afektais grįsta komunikacija, vyrauja autentiškumo kultas, kone kiekvienas veiksmas kreipiamas į pasiekimus. Anot autoriaus, „iš naujo užkerėjus pasaulį jame atgytų gydomoji galia, neutralizuojanti kolektyvinį narcisizmą“.

 

 

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vokiečių filosofas, kilęs iš Pietų Korėjos. Miuncheno universitete studijavo germanistiką ir teologiją, Fraiburgo universitete – filosofiją; 1994 metais apgynė daktaro disertaciją apie Martiną Heideggerį. 2000–2012 metais dėstė Bazelio universitete, vėliau – Karlsrūhės menų ir dizaino universitete bei Berlyn menų universitete – čia tapo filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Kartais vadinamas filosofijos roko žvaigžde. Mėgsta groti fortepijonu ir dirbti sode.

 

Anot Hano, šiuolaikinės visuomenės, kurią jis vadina nuovargio visuomene , šūkiai „viskas įmanoma“ ir „viską padarysime“ yra iš esmės klaidingi, nes jie gyvenimą paverčia vien gamybos priemone, kai visas laikas ir visi patyrimai skiriami efektyvumui didinti. Savo knygomis kritikuodamas saviišnaudojimą, filosofas primena, kad gyvenimui esminga yra meilė, žaidimas ir kontempliacija.

 

Lietuviškai išleistos šios Byung-Chul Hano knygos: „Nuovargio visuomenė“, „Eroso agonija“, „Psichopolitika“.

 

Knygos vertimą iš dalies remia Goethe's institutas

 

 

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/254d94c5-3deb-417f-842b-3be4993bc92f.html

„Mąstyti tikrovę už mūsų mąstymo ribų – ne absurdiška, o būtina“, – teigia filosofas Grahamas Harmanas, pabrėždamas, kad pasaulis nėra toks, kokį jį matome.

 

G. Harmanas atstovauja šiuolaikinės filosofijos krypčiai – spekuliatyviajam realizmui – ir yra vienas svarbiausių į objektus orientuotos ontologijos (OOO) kūrėjų kartu su Timothy Mortonu, Ianu Bogostu ir Levi Bryantu. OOO siūlo radikalią pasaulio sampratą: ji atmeta žmogiškosios egzistencijos viršenybę ir teigia, kad visi objektai – realūs ir fiktyvūs, natūralūs ir dirbtiniai – egzistuoja autonomiškai ir yra savaime vertingi, nepriklausomai nuo žmogaus vertinimo.

 

Knygoje G. Harmanas aiškiai ir net žaismingai pristato šios minties mokyklos idėjas. Jis nagrinėja, kaip objektai veikia vieni kitus, išlikdami neprieinami mūsų suvokimui, ir kodėl ši autonomija svarbi menui, literatūrai, politikai bei gamtos mokslams. Nuo Šerloko Holmso ir vaizdo žaidimų iki dadaizmo, Voltaire’o ir „stygų teorijos“ – ši knyga kviečia iš naujo permąstyti viską, kas laikyta savaime suprantama.

 

Graham Harman (gim. 1968) laikomas kertiniu šiuolaikiniu mąstytoju, apibrėžiančiu posthumanizmo epochą. 2015 m. jis pateko į „ArtReview“ didžiausią įtaką tarptautiniame meno pasaulyje turinčių asmenų šimtuką. 2016 m. leidinys „The Best Schools“ įtraukė jį į 50 įtakingiausių gyvų filosofų sąrašą. Šiuo metu dirba Los Andželo SCI-Arc institute.

 

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/446bb9d8-a6eb-4f5d-bec1-0b645cc4404f.html

El. knyga Seismografas Marius Burokas

Mariaus Buroko „seismografas“ – taupus lyg išgyvenimo krepšys, kuriame yra viskas, ką norėtum pasiimti grėsmės minutę, jei tik spėtum. Pustoniais liejami metų laikai, nušiuręs Vilnius, geležinkelio stotis, Naujininkai. Jūrą atkartojantis dukters vardas, skaidri meilės lyrika cikle „Visatai, radusiai vietą“. Akloji dėmė, pretenzijos viską suprasti atsisakymo metafora. Literatūros bejėgystė (džiovintos eilučių mandragoros), kai žūsta žmonės; nuojauta, kad istorijos ciklas linkęs kartotis (visus kitus jau išvežėm). Eilutės stalius ir verlibro puodžius pastebi, kad kone amžinai kas nors spardo kamuolį, kas benutiktų. Atjauta Ukrainai nėra vien tušti žodžiai – Marius yra aktyvus fronto stebėtojas ir netiesioginis dalyvis.

- Giedrė Kazlauskaitė

 

Riba, mąstyme kraštovaizdžio brėžiama linija, horizonto siūlas, pakraštys, kuriame gamta susitinka (o gal išsiskiria) su kultūra ir civilizacija – visa tai stengiuosi nusakyti žodžiais ir eilutėmis. Nuo vešlios žalumos iki karo išdegintų griuvėsių, nuo meilės iki neapykantos – tokia mano seismografo žymima amplitudė, tokie asmeniniai ir globalūs žemės virpesiai, tokia žingsniais matuojama poetinė geografija.

- Marius Burokas

 

Marius Burokas (g. 1977) – rašytojas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas. Pirmoji jo poezijos knyga pasirodė 1999. Šiuo metu jis yra keturių poezijos knygų autorius, pelnęs Jaunojo Jotvingio, Antano Miškinio ir Maironio, Poezijos pavasario premijas. Jo eilėraščių rinktinę anglų kalba „Now I Understand“ 2018 m. išleido Jungtinės Karalystės leidykla „Parthian Books“. Eilėraščių knyga ukrainiečių kalba „Найменші речі“ taip pat buvo išleista 2018 m. 2021 m. pasirodė autoriaus poezijos rinktinė lenkų kalba „Tu mieszkał Jonasz“. Autoriaus poezija versta į lenkų, latvių, estų, suomių, slovėnų, anglų, vokiečių, prancūzų, gruzinų, švedų, ispanų, ukrainiečių ir kt. kalbas. Marius Burokas taip pat yra Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungų narys.

El. knyga Galvoja fizikas! ... Jūratė Čerškutė

Jūratės Čerškutės monografija Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema – literatūrologinis ir monografinis raportas apie vieno įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų Ričardo Gavelio (1950–2002) prozos sistemą. Knygoje ieškoma atsakymų, kaip Gavelis šią sistemą kūrė, kokios literatūrinė vaizduotės rašytojas jis buvo, kokiais kūrybiniais principais grindė savo kūrybos formulę ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą.

 

 

Gavelio prozos biografija pasakoja apie kūrinius, jų recepciją ir pasirodymo kontekstą, apie tai, kaip Gavelis rašė žmogų, miestą, sistemą, visuomenę, kaip specifinius elementus pavertė universalijomis, o patirtį – generalizavo. Monografija, siekianti kiek atitraukti rašytoją nuo jo garsiausio romano Vilniaus pokeris, kviečia skaityti ir atrasti visą Gavelio prozą, pažinti patį autorių – savo gyventam laikui įsipareigojusį fiziką, pasirinkusį ne mokslo, o meno kaip mokslo sapno ir pasaulio pažinimo kelią.

 


Jūratė Čerškutė – literatūrologė, literatūros kritikė, 2023 m. išrinkta Metų kritike už aktyvią reakciją į literatūros procesus ir plačiajai auditorijai aktualią kritiką. Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėsto Varšuvos universitete. Nuo 2009 m. rudens gavelologė – nuosekliai tyrinėja ir populiarina Ričardo Gavelio kūrybą, formuoja viešąjį diskursą apie jo darbus. Monografija Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema – pirmoji autorės knyga, apibendrinanti penkiolika Gavelio kūrybos tyrimo metų.