New York Times bestselerio „Druska jūrai“ autorė 

Pagal šį romaną sukurtas to paties pavadinimo kino filmas. 

„Nedaug yra puikių knygų, dar mažiau – reikšmingų, o ši – ir puiki, ir reikšminga.“ 

The Washington Post

Ar jums kada teko spėlioti, ko verta žmogaus gyvybė?

Mano brolio gyvybė tą rytą tebuvo verta kišeninio laikrodžio.

1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža ją į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia: jei liks gyva, įamžins savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe ji kuria ir siunčia meninius pranešimus, vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie dar gyvi.

Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?

„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.

RUTA SEPETYS gimė ir užaugo Mičigane. Ji – lietuvio pabėgėlio duktė. Lietuva, Latvija ir Estija 1941-aisiais buvo ištrintos iš žemėlapių ir tik 1990-aisiais vėl išniro iš užmaršties. Apie šių šalių likimą kalbama retai, tad Ruta norėjo suteikti žodį tiems šimtams tūkstančių žmonių, kuriuos pražudė Stalino užmojai „išvalyti“ Baltijos regioną. 

„Tarp pilkų debesų“ – pirmasis jos romanas. Į lietuvių kalbą taip pat išversta „Nelengvu keliu“, „Druska jūrai“, „Kuždesių fontanas“, „Turiu tave išduoti“.

Skaitytojams nuo 18 metų

Galia ir meilė, aistra ir prievarta, magija ir mirtini pavojai susipina prikaustančiame Sarah J. Maas serijos „Dyglių ir rožių dvaras“ tęsinyje.

Aršioji Nesta Arčeron, Feirės sesuo, panardinta į Katilą ir prieš savo valią paversta Didžiąja Fėja, niekaip negali rasti vietos keistame ir pavojingame pasaulyje, kuriame atsidūrė. Dabar, nebegalėdama grįžti į žmonių žemes, privalo dirbti bibliotekoje ir treniruotis su Kasianu, kad išmoktų valdyti savo galią.

Iš pradžių mėginusi išvengti treniruočių Nesta pajuto jų naudą ir į jas įtraukė bibliotekos kuniges. O šios atgaivino valkirijų, moterų karių, tradiciją. Tarp Nestos ir Kasiano tvyrojusi įtampa ir rusenusi šiltesnių jausmų ugnis netrukus suliepsnoja. Tačiau ramybės laikas senka – Nestai ir jos bendražygėms teks kautis be ginklų ir kerų mirtinose Kraujo apeigose, kuriose iki šiol kovėsi tik kariai vyrai. 

Tuo metu išdavikės žmonių karalienės užmezgė naują sąjungą, grasinančią trapiai taikai. Nuniokotame, nežinios gaubiamame pasaulyje Nesta ir Kasianas kovoja su viduje ir išorėje tykančiomis pabaisomis, mėgindami rasti savo vietą ir išsigydyti žaizdas vienas kito glėbyje.

Geriausia „Goodreads choice award“ 2021 metų fantastinė knyga

Sarah J. Maas  – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, kuri Lietuvoje anksčiau leista „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

Ausdamas subtilų intrigų, meilės, pavydo, paslapčių ir melo tinklą, Múñezas įtraukia skaitytoją į svaiginantį XVIII amžiaus Ispanijos dvaro gyvenimą.

Išsilavinusi, iš pasiturinčios šeimos kilusi Klara išgyvena tragediją: Ispanijos įpėdinystės kare žūsta jos mylimas tėvas. Kilmingoji Klara palieka namus ir įsidarbina pagalbininke didingo Kastamaro dvaro virtuvėje. Mergina greitai įsitikina: dvaro virtuvėje niekas jos nelaukia ir talentų neįvertins. Negana to, Klara tuojau pastebi, kad visi tarnai čia turi paslapčių, vieni kitus šantažuoja, už nugaros rezga intrigas ir netrukus į jas įtraukia ją pačią.

Dvaro šeimininkas donas Diegas, per tragišką nelaimingą atsitikimą netekęs žmonos, gyvena atsiskyręs nuo dvaro kasdienybės ir svitos intrigų. Tačiau Klaros atvykimas apverčia jo sielvarto persmelktą pasaulį aukštyn kojomis. Apsvaigintas gardžių virtuvės kvapų, Diegas nepastebi, kad jam po nosimi rezgamas keršto planas.

Vis dėlto ir Klara turi paslaptį, kurią atskleidusi bijo netekti darbo ir šeimininko prielankumo: mergina kenčia nuo agorafobijos – ji paniškai bijo atvirų erdvių ir nedrįsta net kojos iškelti pro duris.

Fernando J. Múnezas yra rašytojas, scenaristas ir režisierius. Jis baigė filosofijos studijas Madride ir kinematografijos studijas Meine, JAV. Nuo 2002 m. išleido apie penkiasdešimt knygų vaikų ir jaunimo literatūros srityje. „Kastamaro dvaro virėja“ – pirmasis autoriaus romanas suaugusiesiems, sulaukęs neįtikėtino pasisekimo ir įkvėpęs Netflix serialą.

Bėgdamas nuo politinės priespaudos aštuoniolikmetis Abdulrazakas Gurnah (1948 m.) paliko gimtąjį Zanzibarą ir apsigyveno Anglijoje. Dešimt romanų sukūręs autorius savo rašytojo karjerą paskyrė tremties temai, nagrinėdamas klausimą, kaip ir kodėl žmonės atsiduria toli nuo namų, šeimos, bendruomenės, o kartais ir nuo savęs. 2021 m. jam skirta Nobelio literatūros premija už „bekompromisį ir užuojautos kupiną įžvalgumą nagrinėjant kolonializmo padarinių ir pabėgėlių likimų, pakibusių tarp kultūrų ir žemynų, temas“.

NACIONALINIS BESTSELERIS

„New York Times“, „Washington Post“,

„Time“ geriausia metų knyga

Pabėgęs iš tėvų namų rytinėje Afrikos pakrantėje, dar visai mažas Iljasas pagrobiamas kolonijinės kariuomenės ir patenka į vokiečių misionierių mokyklą. Po daug metų jis galiausiai grįžta į gimtąjį kaimą, tačiau tėvų neberanda, o sesuo Afija – atiduota žmonėms, kurie su ja elgiasi prasčiau nei su verge. Iš tos pačios kariuomenės kitas jaunuolis – Hamza irgi grįžta namo su giliais kūno ir sielos randais. Jis tetrokšta paprastų dalykų – turėti darbą ir užsitikrinti saugumą. Tik sutikęs gražuolę Afiją supranta taipgi troškęs meilės. Jaunuolių likimams pinantis į vieną, jiems gyvenant savo kasdieną ir įsimylint, ant kito žemyno ima tamsėdamas slinkti naujo karo šešėlis.

„Knygoje „Anapus mirties“ galime stebėti Abdulrazako Gurnah gebėjimą grakščiai nagrinėti skaudžią temą dviem lygmenimis vienu metu. Ši

istorija – tai Europos kolonializmo epas ir kartu intymus žvilgsnis į kaimo gyvenimą viename iš daugelio pro akis praleistų žemės kampelių. Čia iškalbingi tiek faktai, tiek jausmai.“

THE WASHINGTON POST

„Svarbus ir įspūdingas kūrinys, ištrinantis ribas tarp žanrų. Tai istorinis epas, nuotykių romanas ir galiausiai – meilės istorija.“

PITTSBURGH CITY PAPER

„Burtų lazdelės neturiu. Patarimų nedaliju. Mano darbo įrankis yra geštalto psichoterapija –  kadaise, dažniausiai vaikystėje, nutikusių, bet vis dar ramybės neduodančių įvykių perdirbimas. Jų nereikia bandyti slėpti užmarštyje, juos reikia iškelti į paviršių, išnagrinėti, atleisti sau ir jiems ir paleisti. Istorijos, kurias sudėjau į šią knygą, buvo tarsi apsigyvenusios manyje ir prašėsi pagarsinamos. Tikriausiai todėl, kad padėtų, parodytų kelią žmonėms, stokojantiems drąsos, pasitikėjimo, vilties ir gyvenimo džiaugsmo.“

Rasa Andrikienė, pasisekimo sulaukusios knygos „Gyvenimas be šešėlio“ autorė

Šviesi knyga, kurios puslapiuose rasite net tris išeities variantus, kai atrodo, kad išeities nėra.

Nevyniodama žodžių į vatą, paprastu ir aštriu kasdieniu stiliumi Rasa Andrikienė pasakoja savo klientų istorijas, papildydama jas savo komentarais. Kai kurias jų verta skaityti ne vieną sykį – suprasime, kad mūsų gyvenimai yra normalūs ir teisingi, gal netgi pagaliau liausimės kaltinti save bei jaustis kažkokie netikę. 

Jei kažkas atsikimš vienu alaus buteliu mažiau arba susimąstys, ar tikrai nori tos vyno taurės. Jei kažkas pasijaus saugesnis, nes ne vienas toks. Jei kažkas dažniau apkabins savo vaiką. O kažkas gal nuoširdžiai apkabins pirmą kartą. Vaiką, Mamą. Tėvą. Jei taip nutiks, knygos misija bus išpildyta.

Neleiskime būtojo ir esamojo laiko įvykiams tekėti į mus. Nuvalykime nuo savo savivertės bjaurias nepasitikėjimo, kaltės, pykčio šiukšles. Leiskime sau mylėti, leiskime sau jausti. Nesitaškykime pykčiu ant artimųjų. 

„Ši knyga suteikia optimizmo. Joje randi modelį ir matai, kad jis veikia. Tik kažkodėl bijai išdrįsti, bet tai suvoki ir galų gale imi spręsti arba ne. Svarbiausia, kad yra žmonių, kurie gali padėti. Yra technikų, kurios plečia akiratį. O per istorijas atsiranda ir noras keisti savo gyvenimą. Pasirodo, jeigu tik nori – galima. Padaryk nors save laimingą.“

Vyrenijus Andrijauskas, gongai

Trevoras Noah nusikalto gimdamas – ne todėl, kad užkalbintas galėjo atsakyti penkiomis kalbomis; ne todėl, kad mama jį išmetė iš važiuojančio automobilio; ne todėl, kad su didinamuoju stiklu netyčia supleškino kažkieno namą; netgi ne todėl, kad į žydų šventę atsivedė Hitlerį – todėl, kad gimė Pietų Afrikos Respublikoje, jo mama buvo juodaodė, o tėvas – baltasis…

„Šmaikštu ir nepakartojama.“

O: THE OPRAH MAGAZINE 

„Gimęs neteisėtai“ – ne tik paveikūs memuarai, bet ir meilės laiškas autoriaus motinai.“

THE WASHINGTON POST

„Šmaikštu ir atvira… Noah istorija – tai šiuolaikinės Pietų Afrikos Respublikos istorija.“

PUBLISHERS WEEKLY

„Atvira, prikaustanti knyga, kuri vienu metu kelia nerimą, verčia liūdėti ir kvatotis.“ 

THE NEW YORK TIMES

„Gimęs neteisėtai“ – išskirtiniai, taiklių įžvalgų ir humoro kupini memuarai, kuriuose geriau nei bet kokiame pastarųjų metų istoriniame ar akademiniame veikale atskleidžiama tikroji apartheido žala, dėmesys beprasmėms detalėms ir siauraprotiškas kvailumas.“ 

THE GUARDIAN

„Gniaužia kvapą.“ 

COSMOPOLITAN

Vokietija manė, kad jos užšifruoti pranešimai niekam neįkandami.

Bet jie klydo.

1940-ieji. Hitlerinė Vokietija užkariavo visą Europą, neparklupdyta tik Didžioji Britanija. Žūtbūtinė kova vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir gamyklose, laboratorijose, kabinetuose. Aiškindamiesi nacių planus britai subūrė mokslininkų, intelektualų ir mąstytojų būrį, o šis Blečlio parke įrengtoje bazėje laužė galvas šifruodamas užkoduotą priešo informaciją. 

Toje margoje komandoje darbuojasi ir trys moterys. Perimtus vokiečių pranešimus verčia žavi ir elegantiška Osla – kilmingos šeimos atstovė, Graikijos princo Filipo širdies draugė. Tiesi ir ryžtinga Mabė iš skurdaus Rytų Londono dirba prie iškodavimo mašinų. Drovioji Betė – paklusni valdingos motinos duktė – temoka lukštenti sudėtingiausius kryžiažodžius, bet tampa geriausia Blečlio parko kriptoanalitike. 

Deja, karas, skaudžios netektys ir slegianti pareiga saugoti darbo paslaptis išardo merginų draugystę.

1947-ieji. Didžioji Britanija ruošiasi princesės Elžbietos ir Graikijos princo Filipo vestuvėms, o dvi priešėmis tapusios draugės nuo trečiosios gauna koduotą laišką. Pamiršusios tarpusavio nuoskaudas, Osla, Mabė ir Betė susitelkia prie paskutinės užduoties. Trijulės sukviesta senoji komanda stengiasi atskleisti „Rožės“ kodą ir demaskuoti Blečlio parke dirbusį išdaviką. 

Kate Quinn yra „New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių istorinių romanų autorė, Lietuvos skaitytojams pažįstama iš romano „Alisos tinklas“. Naujausiame savo kūrinyje „Kodas „Rožė“ ji pasakoja dar vieną intriguojančią Antrojo pasaulinio karo laikų istoriją, kurioje kovoja, myli ir neapkenčia trys moterys, trys slapčiausios britų kodavimo ir šifravimo organizacijos darbuotojos, trys draugės ir vienas šnipas, pakeitęs jų likimus.

„Iš kojų verčiantis istorinių romanų karalienės kūrinys“ –  Fiona Davis, „New York Times“ bestselerių autorė.

„Šis kvapą gniaužiantis pasakojimas apie žvalgybą ir moterišką solidarumą – tikras šedevras; norėsite ir juoktis, ir verkti. Skiriama ryškioms, spalvingoms ir  nepamirštamoms Blečlio parko moterims“ – Stephanie Dray

2021 metais prestižine Pulicerio premija įvertintas amerikietės rašytojos Louise Erdrich „Naktinis sargas“ – didinga daugiabalsė istorija apie praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Ameriką, ciniškus centrinės valdžios ketinimus sunaikinti kelias indėnų gentis ir vietos bendruomenės pastangas išsaugoti savo tapatybę ir gyvenimus.

1953 metų rugpjūčio 1 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas paskelbė rezoliuciją Nr. 108, panaikinančią sutartis su Amerikos indėnų gentimis. Šia rezoliucija buvo siekiama nedelsiant iškeldinti iš gimtųjų žemių penkias indėnų gentis. Tiesa, jos autoriai tikino, kad taip ketinama išspręsti indėnų ekonomines problemas, išlaisvinti indėnus, suteikti jiems galimybę persikelti į kitas šalies vietas, didžiuosius miestus, kur jie galėtų rasti geresnių darbų ir įvairesnių pragyvenimo šaltinių. 

Čipevų genties tarybos narys Tomas Važaškas nesupranta, kaip įmanoma panaikinti sutartis, turėjusias galioti, „kol augs žolė ir tekės upės“. Tačiau jis puikiai suvokia, kad naujas įstatymas indėnams nesuteiks jokios laisvės, o tik pasmerks lėtam išnykimui. Nes išlaisvinti nuo savo žemės ir nuo savo gyvenimų jie nebebus indėnai. Kuklias naktinio sargo pareigas indėnų rezervate įsteigtoje gamykloje turintis vyras pasiryžta kovoti, kad indėnai išliktų problema. Kad jų neišspręstų.

Šis Louise Erdrich romanas paremtas realia autorės senelio gyvenimo istorija. Jis taip pat naktimis dirbo sargu gamykloje, ir kovodamas dėl savo gentainių iš mažo Šiaurės Dakotos indėnų kaimelio nukeliavo iki pat Vašingtono. Tačiau tai ne tik istorija. Tai ir galingas pasakojimas apie meilę ir mirtį, apie skurdą ir nepriteklius, apie draugystę ir gyvybiškai svarbius bendruomenės saitus. 

„Louise Erdrich pasižymi unikaliu sugebėjimu, toje pačioje pastraipoje ji gali sudaužyti širdį ir pripildyti ją nuostabiausios šviesos. Nuostabus literatūros kūrinys, skaudus, bet tuo pat metu ir labai šiltas, jautrus, žmogiškas.“

Tampa Bay Times

Trauminės patirtys: kaip jas įveikti ir išgyti

„Šis vyras išgelbėjo man gyvybę.“

Lady GAGA

Trauma rūku aptraukia veidrodį ir iškreipia vaizdą per langą. Tada nematome savęs, kokie iš tikro esame, o kitų žmonių skirtumus vertiname tik kaip žalingus. Tai reikia keisti.

Įsivaizduokite ligą – tokią, kurios išoriniai požymiai vos pastebimi, bet ji gali nejučia užvaldyti visą kūną. Ją tėvai lengvai perduoda savo vaikams, ir žmogus, jei ji negydoma, gali prasirgti ja visą gyvenimą. Pasak medicinos mokslų daktaro Paulo Conti’io, visuomenė turėtų vertinti traumas kaip nekontroliuojamą epidemiją, galinčią sukelti lemtingų pasekmių.

Knygoje „Trauma – nematoma epidemija“ pristatomi naujausi moksliniai tyrimai, sėkminga klinikinė praktika, tikros istorijos ir nuodugnesnis požiūris į traumas. Dr. Paulas Conti’is nurodo, kokie ir individualūs, ir visuomenės pokyčiai gali sušvelninti traumų padarinius, kad ateities žmonija nebūtų traumuota.

• Išsamus supratimas apie traumas;

• gebėjimas atpažinti savas, kitų žmonių ir aplinkinės visuomenės traumas;

• žinios, kaip asmeninės ir kolektyvinės traumos veikia visuomenę;

• motyvacija nutraukti traumos daromą žalą;

• būdai ir patarimai, kaip padėti sau ir kitiems.

„Trauma – nematoma epidemija“ iš esmės pakeis jūsų gyvenimą. <...> Paulo atsakymai į susijusius su traumomis jums rūpimus klausimus aprėpia viską – nuo fizinės ir psichinės sveikatos iki paskatų rūpintis savimi ir keisti žalingus elgesio modelius.

TOMMY’IS HILFIGERIS, verslininkas, kūrėjas ir filantropas

Tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi. 

Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.  

Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais... Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama. 

Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms. 

Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.

Rytoj patekės mėnulis. Bijau vilko.

2001-ųjų balandį Oslo priemiestyje aptinkami dviejų 11-mečių berniukų kūnai. Į nusikaltimo vietą atvykę policininkai pastebi, kad žudikas vaikus suguldė pagal tam tikrą schemą, o didžiausią nuostabą kelia tarp jų padėtas gyvūnas – maža rudoji lapė. Prieš aštuonerius metus lygiai toks pat nusikaltimas buvo įvykdytas Švedijoje, tik tada prie vaikų buvo paliktas baltas kiškis.

Naujasis Žmogžudysčių skyriaus vadovas Holgeris Munkas visa galva pasineria į bylos tyrimą. Jo komandoje dirba geriausi savo sričių specialistai, atkakliai ieškantys bent menkiausių žudiko paliktų pėdsakų. Tyrimas vangiai juda į priekį, kol vieną dieną Munkas sulaukia pasiūlymo susitikti su policijos akademijos studente Mia Kriuger.

Jauna ir ambicinga Mia buvo pasiryžusi tapti pirmąja moterimi, prisijungusia prie Norvegijos Greitojo reagavimo būrio – SWAT. Tačiau akademijoje atliktas testas parodė, kad ji turi unikalų talentą nuspėti piktadarių kėslus. Peržiūrėjusi abiejų nusikaltimų vietų nuotraukas Mia atkreipė dėmesį į kelias esmines detales, kurių nepastebėjo net patyrę tyrėjai. Įsijautusi į bylos tyrimą Mia vis labiau grimzta į tamsą, o tuo metu pradingsta dar du berniukai.

Pasauliniu bestseleriu „Aš keliauju viena“ debiutavęs Samuel Bjørk pristato jau ketvirtą Munko ir Kriuger serijos knygą. Joje rašytojas grįžta į praeitį ir atskleidžia pirmąją Munko ir Kriuger pažintį. Intensyvi, tikroviška ir nenuspėjamais siužeto vingiais stebinanti detektyvinė istorija prikausto dėmesį nuo pirmojo puslapio ir neleidžia atsitraukti iki pat pabaigos.

Nuo 16 metų

Įvertinta „Goodreads choice“ apdovanojimu

Trečiame „New York Times“ „Dyglių ir rožių dvaro“ serijos bestseleryje artėjantis karas grasina visa kam, kas brangu Feirės širdžiai. 

Feirė grįžo į Pavasario Dvarą pasiryžusi išsiaiškinti Tamlino planus ir kuo daugiau sužinoti apie karalių užkariautoją, grasinantį pavergti jos žemes. Todėl ji turi žaisti mirtinai pavojingą apgaulės žaidimą. Vienas slystelėjimas pražudys ne tik Feirę, bet ir visus, kas jai brangūs. 

Artėjant karui, Feirė mėgina rasti vietą tarp Didžiųjų Fėjų, įvaldyti savo galias – stebuklingas ir politines – ir suderinti jas su meile savo Dvarui bei šeimai. Negana to, Feirė ir Risandas dar turi nuspręsti, kuriais iš klastingų ir mirtinai pavojingų Didžiųjų Valdovų gali pasitikėti, ir ieškoti sąjungininkų ten, kur mažiausiai tikėtumeisi. 

Kraują kaitinančioje trečioje Sarah J. Maas „New York Times“ bestselerių serijoje ant kortos stovi viso Feirės pasaulio likimas, kai kariaunos kovoja dėl galybės, kuri gali jį sunaikinti. 

Nuo 16 metų

„– PASAKYK, KĄ MATAI.

– PASAULĮ, PADALYTĄ PUSIAU.“

Feirė nežuvo Amarantos gniaužtuose ir grįžo į Pavasario Dvarą, bet tai jai brangiai kainavo. Nors dabar ji apdovanota Didžiųjų Fėjų galiomis, širdis liko žmogaus, ir ji negali pamiršti siaubingų dalykų, kuriuos padarė, kad išgelbėtų Tamlino tautą.

Feirė nepamiršo ir sandorio su Risandu, šiurpiuoju Nakties Dvaro Didžiuoju Valdovu. Kol ji raizgo politikos, aistrų bei akinamos galios voratinklį, kyla didesnis blogis – ir galbūt tik Feirė gali jį sulaikyti. Bet prieš tai reikia pažaboti alinančias galias, išsigydyti palūžusią sielą ir nuspręsti, kokios ateities trokšta sau ir sudraskytam pasauliui. 

Nusikelk į stebuklingą pasaulio pakraštį pribloškiamame „Dyglių ir rožių dvaro“ tęsinyje.

Sarah J. Mass, kurios „Stiklo sosto“ (Throne of Glass) serijos knygų parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių, talentingai tęsia aistringą ir veiksmo kupiną „Dyglių ir rožių dvaro“ seriją. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Įkalinta tamsoje“.

Nuo 16 metų

„New York Times“ ir tarptautinis bestseleris – pagal jį jau kuriamas televizijos serialas!

STULBINAMAS PASAULIS, SUDĖTINGI CHARAKTERIAI, ĮTEMPTAS SIUŽETAS IR KERINTI ROMANTIKA.

Feirė – medžiotoja. Jai nieko nereiškia nudobti vilką ir iš jo atimti grobį. Tačiau, kaip visi mirtingieji, ji bijo negailestingų būtybių, tykančių anapus miško. Po vienos lemtingos medžioklės mergina sužino, kad nužudyto stebuklingo padaro gyvybė brangiai kainuoja – jos laisvę.

Įkalinta užkerėtame dvare priešų karalijoje Feirė gali laisvai po jį klajoti, bet sprukti atgal pas žmones – draudžiama. Jos pagrobėjo Tamlino kūnas nusėtas kovos randų, veidą slepia kaukė, bet veriantis žvilgsnis vis labiau traukia. Kai Feirės jausmai nustelbs visus įspėjimus, kurių prisiklausė apie jo padermę, ims kilti senovės blogio šešėlis.

FEIRĖ ARBA IŠSKLAIDO PRAKEIKSMĄ, ARBA AMŽIAMS PRARANDA TĄ, KURĮ MYLI.

Sarah J. Mass sukurtas pasakojimas užburs ir nukels į stebuklingų galių turinčių būtybių pasaulio pakraštį. Tai pirmoji naujos maginės fantastikos trilogijos dalis. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Užkerėtas dvaras“.

Jauna, graži, trokštanti pažinti pasaulį Izabelė Arčer atvyksta iš Amerikos į Europą ir apsigyvena sename giminaičių dvare Anglijoje. Vos pasirodžiusi, Izabelė savo žavesiu pakeri visus, atsiranda ne vienas gerbėjas, norintis ją vesti. Tačiau gyvenimo kelią mergina renkasi pati. Ji trokšta būti savarankiška, keliauti, sužinoti, ką jai žada gyvenimas ir nepažįstamas pasaulis. Izabelė atstumia lordo Vorbertono širdį, nepatiki ir Kasparo Gudvudo ketinimais, o į tylią ir nieko nereikalaujančią pusbrolio Ralfo meilę taip pat neatsako.

Deja, Izabelė tampa savo pačios troškimų ir aistrų įkaite. Madam Merl įtikinta, kad tik senas jos draugas Gilbertas Osmondas užtikrins merginai taip norimą laisvę ir nevaržomą gyvenimą, Izabelė už jo išteka. Jai ši santuoka tampa sunkiu kantrybės ir savigarbos išbandymu, jauna moteris patenka į pinklių ir apgaulės ratą, sumokėdama per didelę kainą už savo troškimą pažinti pasaulį.  

„Moters portretas“ sužavės kiekvieną skaitytoją, ypač mėgstantį  Jane Austen ir Edith Wharton romanus.

Henris Džeimsas (1843–1916 m.) – garsus amerikiečių kilmės britų autorius, parašęs dvidešimt vieną romaną. Jo kūryba žymi perėjimą nuo literatūrinio realizmo prie modernizmo, o pats autorius laikomas vienu žymiausių angliškai kūrusių rašytojų. Knygose H. Džeimsas vaizduoja ne tikrus savo gyvenimo įvykius, o subtiliai ir rafinuotai išreiškia žmogaus vidinį gyvenimą: mintis, prieštaravimus, jausmus.

Savimi būdamas ilsėkis!

Ši knyga gimė iš švelnumo poreikio. Švelnumo žmogaus istorijai ir visam tam, kas jis yra.

Knygoje dalysiuosi savo gyvenimo fragmentais, situacijomis, kuriose galbūt nebuvau tobulas, kuriose ne visi mane suprato, kurios žeidė mane. Istorija, kurios negaliu pakeisti. Tačiau galiu ją transformuoti ir priimti kaip savo švelnumo istoriją. Istorija, kurią galiu išgydyti ją priėmęs ir suprasdamas, kad pats gražiausias dalykas, kurį turiu, yra mano apkabintas ir pamiltas gyvenimas.

Per Evangeliją, per savo gyvenimo patirtį, per poeziją pasakoju, kad daug ko mes negalime pakeisti: šalia esančių žmonių, situacijų, nesklandumų. Tačiau mes galime jų neįsileisti į save, kad nesusižeistume.

Knygą dedikuoju visam savo gyvenimui, visoms savo patirtims, visoms savo žaizdoms ir visoms savybėms, kuriomis didžiuojuosi ir kurias noriu matyti, kurios mane gydo.

„Puslapis švelnumo“ – ankstesnių knygų „Kiekvienos dienos terapija“ ir „Ramybės teologija“ tąsa, toliau vedanti į nesibaigiančią mūsų gyvenimo kelionę.

Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų patirčių, kurios padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers visus KAIP.

„Daugelyje knygų pateikiama receptų, kaip pasveikti, kaip pagyti, kaip tapti laimingu. Šioje knygoje tėra vienintelis receptas, leisiantis pasveikti, gebėti kuo gražiau nupinti savo paties gyvenimo vainiką. Tai – džiaugtis savo unikalumu, vertinti jį. Neprivalote būti kaip visi. Neprivalote rasti teisingų sprendimų ir įgyvendinti juos dairydamiesi į kitų žmonių gyvenimą. Privalote apkabinti ir susitaikyti su savo gyvenimu. Tada tapsite nenugalimi.“ – Lyris

ne metų laikas

bet kvepiantis gėlėm

pavasaris tai Tu

ne iš Dangaus

bet Dangumi mane

lietus pamilęs

Tavo vėjas

ne saulė

ir ne spinduliai

bet šildantys

medžių šakų šešėliai

Tavo rankos

upeliai

jūros

vandenys ir vandenynai

net ne vanduo

bet Tavo Meilė

nuplaunanti

pagirdanti

ir mylinti

mane visokį

sužeistą

suklydusį

ne visad gerą

Lyris

Išgyvena ne stipriausios ir protingiausios rūšys. Išgyvena tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių. – Čarlzas Darvinas

Tai jaudinantis romanas apie dvasios tvirtybę krizės akivaizdoje.

Diana O’Tul – teisingame kelyje. Ji ištekės iki trisdešimties, pagimdys vaikus iki trisdešimt penkerių ir išsikraustys į Niujorko priemiestį, tuo pat metu kopdama karjeros laiptais negailestingame meno kūrinių aukcionų pasaulyje. Ji dar nesusižadėjusi, bet žino, kad jos vaikinas, chirurgas rezidentas Finas, ketina pasipiršti per jųdviejų romantišką kelionę į Galapagus, likus kelioms dienoms iki jos trisdešimtojo gimtadienio.

Bet tada Niujorke prasideda dar neseniai tokia tolima atrodžiusi koronaviruso epidemija. Išvykimo išvakarėse Finas praneša, kad ligoninėje reikalingi visi gydytojai, todėl jis privalo likti, bet Diana vis tiek turėtų važiuoti. Ji nenoromis išvyksta.

Tačiau Dianos svajonių atostogų planas beveik bematant sugriūva. Saloje paskelbiamas karantinas, ir ji užstringa joje, kol sienos vėl atsidarys. Visiškai izoliuota Diana priversta išeiti iš savo komforto zonos. Ji palengva užmezga ryšį su vietos gyventojų šeima, kai  jai atsiveria paslaptį sauganti paauglė, nepaisydama tėvo nepasitikėjimo atvykėliais.

Ilgainiui Diana pradeda analizuoti savo santykius, pasirinkimus, save pačią ir svarstyti, ar grįš namo tuo pačiu žmogumi. 

„Norėčiau, kad būtum čia“ skatina permąstyti pastarųjų metų įvykius, įsisąmoninti išmoktas pamokas, pagerbti viruso aukas ir apmąstyti jo pasekmes, gyvenimui judant į priekį. Kaip rašo J. Picoult: „Dažniausia emocija, kurią jautėme per šiuos pastaruosius metus, – atskirtis. Keisčiausia, kad patyrėme ją visi, ir vis tiek jautėmės vieniši ir sutrikę. Tai privertė mane susimąstyti, kad izoliacija gali būti pragaištinga, bet... ir skatinanti pokyčius.“

J. Picoult dar sykį įrodo, kad sugeba meistriškai keliauti per tamsą, kad atrastų šviesą. „Norėčiau, kad būtum čia“ – jaudinanti istorija apie žmogaus sielos tvirtybę. Rašytoja Taylor Jenkins Reid

Jodi Picoult (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Prinstono universitete ji baigė literatūros tekstų rašymo bakalauro studijas, o Harvardo universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį. 2003 m. už kūrybą jai skirtas New England Book Award apdovanojimas.

Namo Grožis begalinis, jo Gerumas beribis.

Magiška istorija, kurios veiksmas vyksta į sapną panašioje alternatyvioje tikrovėje, nominuota World Fantasy Awards premijai ir įvertinta prestižine Women's Prize for Fiction premija už grožinę literatūrą. 

Piranezis gyvena labai neįprastame name – neišmatuojamo dydžio statinyje su galybe kambarių, koridorių ir pasieniuose stūksančiomis statulomis. Salių labirintuose nestinga gyvybės. Vandens srautų apsemtose žemutinėse salėse neršia žuvys, vėžiagyviai ir tarpsta jūrų augmenija, viršutinės salės skendi debesyse, o vidurinėse skrajoja paukščiai. Namo laiptatakiais neretai atplūsta bangos, bet Piranezis nebijo griausmingų potvynių ir atoslūgių – jis puikiai orientuojasi salių ir koridorių labirintuose. Jis yra mokslininkas ir gyvena tam, kad žvalgytų namą.

Du sykius per savaitę Piranezį aplanko vyras, pramintas Kitu. Kartais jis prašo padėti ieškoti informacijos apie name slypinčias Didžias ir Slaptas Žinias, kartais atgabena nesuprantamų, bet labai vertingų daiktų. Kitas – vienintelis Piraneziui žinomas gyvas žmogus, iki šiol name jam pavyko rasti tik keliolikos mirusių žmonių kaulus. 

Užsiimdamas įprastais tyrimais Piranezis aptiko dar vieno asmens pėdsakus ir leidosi į paieškas, galinčias atvesti į pasaulį, egzistuojantį anapus to, kurį jis visada pažinojo. Ar bent jau tarėsi pažįstąs.

„Knyga, kurios neįmanoma išleisti iš rankų. Kupina vaizdingų aprašymų, žavi, verianti širdį ir prisotinta magijos.“

Bookpage

Ši knyga pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.

Knygoje „Kas tau nutiko?“ legendinė TV laidų vedėja, prodiuserė, filantropė Oprah Winfrey ir medicinos daktaras, vaikų psichiatras ir neuromokslininkas dr. Bruce’as Perry’is kalba apie traumų ir nepalankių gyvenimo aplinkybių poveikį. Daugelis prisiminimų ir vaikystės potyrių turi ilgalaikį poveikį mūsų, jau suaugusių žmonių, fizinei ir emocinei sveikatai. Tai, kas mums nutiko vaikystėje, leidžia gana taikliai nuspėti, su kokiais pavojais fizinei ir psichinei sveikatai galime susidurti vėliau.

Asmeniškai, atvirai ir šiltai kalbėdamiesi knygos autoriai tyrinėja, kaip tai, kas mums nutinka vaikystėje, veikia mums suaugus. Winfrey ir Perry’is skatina mus, užuot susitelkus į klausimą „Kas tau negerai?“ ar „Kodėl taip elgiesi?“, domėtis „Kas tau nutiko?“.

Abu autoriai gilinasi ne tik į naują žmonių elgesio supratimą, bet taip pat ir į trauminių išgyvenimų poveikį mūsų gyvenimui. Tai padeda kiekvienam suprasti savo praeitį ir rasti kelią į ateitį – atverti duris atsparumui ir gijimui.

Oprah Winfrey dalijasi pasakojimais iš savo praeities ir savo supratimu apie pažeidžiamumą, kylantį dėl trauminių išgyvenimų ankstyvame amžiuje. Kad geriau suprastume ir įveiktume patirtų traumų padarinius, kartu su dr. Perry’iu Winfrey meistriškai sujungia pasakojimo galią su mokslu ir klinikine patirtimi.

„Dirbdami po kelis darbus vienu metu, negebame išnaudoti viso savo potencialo. Knyga siūlo praktinius žingsnius šiai situacijai ištaisyti.“

Med. dr. Frankas Lipmanas

„Internetas ir įtaisai į mūsų gyvenimus atėjo dar ne per seniausiai, bet žmonėms jau nuo seno nelengva nustygti vietoje - čia ir dabar. Įvairios filosofijos kryptys ir religijos jau daug šimtmečių mus bando grąžinti į dabartį per maldą ar meditaciją, ir ne šiaip sau. Dabarties akimirką juk viskas ir vyksta, ir tik dabartyje mes išties turime ryšį su savimi, kitais, su visa Visata. Tačiau žmogiškoji prigimtis nuolat verčia galvoti apie praeitį ir ateitį – bandome suvokti, kas jau įvyko, svarstome, kas dar nutiks.“

Mūsų gyvenime tapo įprasta pilni sąrašai darbų, dėmesį kaustančios technologijos. O jei imtume ir sutelktume savo dėmesį vienu metu tik į vieną dalyką? 

Thatcheris Wine‘as, remdamasis psichologijos ir neuromokslų tyrimais, sąmoningumo meditacijomis ir savo asmenine patirtimi, knygoje „Monotaskingo metodas“ skatina valdyti savo dėmesį ir nukreipti jį tinkama linkme.

• Išmokite atsispirti vidiniams ar aplinkos trikdžiams.

• Sutelkite dėmesį skaitydami, vaikščiodami, klausydami muzikos, būdami su draugais, šeima ar darbo susirinkimuose. Darykite tai, ką ir taip jau darote – valgykite, žaiskite ir kurkite, tik nuo šiol kur kas dėmesingiau.

• Dirbkite vienu metu tik po vieną darbą – darbas bus produktyvesnis, ne taip stresuosite, jausitės laimingesni ir gyventi bus smagiau! 

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

„Romanas su ponaičiu Bridžertonu“ – jau ketvirtoji šios serijos knyga, kurioje turime progą iš arčiau susipažinti su dar vienu Bridžertonu – Kolinu. Nors patrauklumu jis toli gražu nenusileidžia kitiems broliams, o savo įgimtu žavesiu pakeri kiekvieno širdį, priešingai nei vyresnėliai, vis dar ieško to, kas gyvenimui suteiktų pilnatvės.

„Neabejotina pramoga.“

Daily Mail

Niekam ne naujiena, kad Kolinas Bridžertonas – vienas žaviausių vyrų Londone. Penelopė Fiderington savo geriausios draugės brolį slapta dievino, regis, mažiausiai visą amžinybę. Ji stebėjo jį iš tolo pusę savo gyvenimo ir manė apie jį žinanti viską. Tad kai vieną niekuo neišsiskiriančią dieną visai atsitiktinai sužino giliausiai slėptą Kolino Bridžertono paslaptį, ji supranta, kad galbūt šį jaunuolį pažįsta ne taip gerai, kaip manė.

Kolinui Bridžertonui nusibodo būti laikomam tik žavingu plevėsa. Jis pavargo nuo garsiosios ledi Visldaun, kuri, regis, negali išleisti nė vieno savo laikraščio numerio neskyrusi jam pirmosios pastraipos. Gelbėdamasis nuo šios monotoniškos kasdienybės Kolinas vis pasprunka į svečias šalis. Grįžęs iš vienos tokių kelionių vaikinas negali suprasti, ar pasikeitė jis, ar Londono aukštuomenė, bet dabar jam daug kas atrodo kitaip, o labiausiai jį nustebina Penelopė Fiderington.

Vaikams nuo 9 metų

Tai ir yra drąsa – negalvoti apie pavojų. Galvoji tik apie tai, ką turi padaryti.

1943-ieji, Danija. Dešimtmetės Anemarijos ir jos geriausios draugės žydaitės Elenos dienos nerūpestingai bėga namie ir mokykloje. Kad vyksta karas, mergaitėms primena tik maisto stygius ir rūstūs vokiečių kareiviai gatvėse. Vieną dieną pasklinda žinia, kad jie ketina suimti ir įkalinti visus Kopenhagos žydus. Anemarijos šeima priglaudžia Eleną, o Anemarijai teks nuveikti šį tą daugiau, kad išgelbėtų Eleną ir jos šeimą...

Tikros istorijos įkvėpta knyga „Suskaičiuotos žvaigždės“ buvo apdovanota Niuberio medaliu kaip geriausia metų knyga vaikams. Tai jaudinanti visas kliūtis įveikiančios draugystės, drąsos ir žmoniškumo pamoka.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą Vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi ir vertingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

„Suskaičiuotos žvaigždės“:

• Įkvepianti istorija, pagrįsta istoriniais faktais apie žydų gelbėjimą Danijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

• Suteikia daug gyvenimiškų pamokų apie drąsą ir pasipriešinimą blogiui, neteisybei.

• Įtraukta į 6 klasės mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

• Meniškai vertinga knyga, pelniusi reikšmingus apdovanojimus, ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį.

  Amerikiečių rašytoja Lois Lowry (g. 1937 m.) parašė per trisdešimt knygų vaikams ir jaunimui. Ji du kartus įvertinta prestižiniu JAV vaikų literatūros apdovanojimu – Niuberio medaliu: už istorinę apysaką „Suskaičiuotos žvaigždės“ ir distopiją „Siuntėjas“. Į lietuvių kalbą išversta ne tik knyga „Suskaičiuotos žvaigždės“, bet ir keturių dalių „Siuntėjo“ serija.

„Mes išgyvensim – mūsų dainos, mūsų pasakos. Jie niekada nepajėgs mūsų pamiršti. Daug dešimtmečių po to, kai mirs paskutinis prie Trojos kovojęs vyras, jų sūnūs prisimins dainas, kurias jiems dainavo trojėnės motinos. Liksime jų sapnuose – ir jų baisiausiuose košmaruose.“

Kai per legendinį Trojos karą karalienės Briseidės miestą užkariauja graikai, jos gyvenimas dūžta į šipulius. Miesto karalienė tampa belaisve, laisva moteris – verge, kuri atitenka karžygiui Achilui kaip karo grobis. Ir ji toli gražu ne vienintelė. Per ilgus žiauraus karo metus galybė moterų išvaromos iš savo namų ir paimamos priešų nelaisvėn.

„Mergelių tyla“ – Homero „Iliados“ įkvėptas romanas, suteikiantis balsą Trojos karo moterims. Per Briseidės pasakojimą veriasi universalus karo skriaudas patyrusios moters likimo žemėlapis – nutildytos, prievartautos, bet siekiančios laisvės ir teisės būti išgirstai.

„Iki šiol svarbiausias šiame amžiuje parašytas romanas, paremtas „Iliada“.“
Prof. Edith Hall

„Retai kada kūrinyje, kurio veiksmas vyksta prieš tūkstančius metų, taip skambiai atliepiami šių dienų įvykiai, bet puikiojoje knygoje „Mergelių tyla“ būtent tai ir padaroma.“
Bookseller

„Man labai patiko šis kūrinys – dėl savo meistriškumo ir to, kaip nuostabiai jame atgyja antikinis pasaulis.“
Diana Gabaldon

„Jautri Trojos karo interpretacija iš moterų perspektyvos.“
Kate Atkinson

Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika kūrinių. „Mergelių tyla“ – vienas naujausių jos romanų, įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women's Prize for Fiction“ trumpuosius sąrašus. Tai pirmas rašytojos kūrinys, išverstas į lietuvių kalbą.

Puikiai žinomų romanų „Gydytojas. Avicenos mokinys“ ir „Šamanas“ autorius Noah Gordonas romane „Rabis“ pasakoja talentingo religinio lyderio, susiduriančio su visiems žmonėms įprastais sunkumais, istoriją.

Jaunas, ambicingas ir talentingas rabinas Maiklas Kaindas, XX a. trečiajame dešimtmetyje augęs Niujorko žydų kvartale, pamilsta protestantų pastoriaus dukterį. Papročių skirtumai pastoja kelią meilei ir tik abiejų mylimųjų dvasinė stiprybė padeda likti ištikimiems, išsaugoti savo jausmus. Tai ieškojimų, klaidų ir laimėjimų istorija pasirinkus tarnystės žmonėms kelią, nevergaujant savo religijai, bet ir jos neišduodant.

1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą išleido būdamas 39-erių. Rašytojas tarptautiniu mastu išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys“ (liet. 2016). Autorius yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų. Romanas „Rabis“ (1965) – pirmoji Gordono kūrybinės biografijos knyga.

Noah Gordono knyga prisodrinta spalvų, nuotaikų kaitos, konfliktų, nuopuolių ir sėkmės, ašarų, juoko, skausmo ir paguodos, – viso to, ko pilna visų gyvenime, tiek žydų, tiek ne žydų, ir kas paverčia gyvenimą jaudinančiu nuotykiu ir iššūkiu.

The New York Times

Lietuvoje Rumi vardą girdėję tie, kurie domisi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba menkai žinoma. Poeto tikrasis vardas yra Jalal ad-Din Muhammad Rumi. Jis gimė 1207 metais rytiniame Persijos imperijos pakraštyje, Balcho mieste (šiandienis Afganistanas). Mirė 1273 metais Konijoje, ten ir palaidotas šalia tėvo. Didžiajam sufijų poetui atminti Konijoje buvo pastatytas mauzoliejus ir pavadintas Mevlanos vardu. Jame glaudžiasi mečetė, dervišų gyvenamieji pastatai ir šokių salė. Šventa vieta yra gausiai lankoma gerbėjų iš viso pasaulio. 

Dauguma jo tekstų parašyti nuo trisdešimt septynerių iki šešiasdešimt septynerių metų; jis sukūrė tris tūkstančius meilės eilėraščių, skirtų Šamsui, pranašui Mahometui ir Dievui, apie du tūkstančius rubajatų, šešių tomų dvasinį epą „Masnavi“, kurį sudaro apie dvidešimt šešis tūkstančius dvieilių. Šis kūrinys laikomas bene įtakingiausiu veikalu islamiškajame pasaulyje po Korano. Osmanų imperijos laikais net buvo steigiamos specialios institucijos, nagrinėjančios Rumi palikimą.

Rumi savo kūriniais siekia pamokyti skaitytoją, parodyti jam kelią anapus ego, bet tai ne moralizavimas – tai mokytojo žodis. Mokytojo, kuris pasiryžęs kiekvieną akimirką tapti mokiniu. Pasakojama, kad į poeto laidotuves susirinko ir musulmonai, ir žydai, ir krikščionys. Jo poezija ir jo mokymas buvo aukščiau konfesijų ir religinių dogmų. Todėl nenuostabu, kad ir mūsų dienomis Rumi sulaukia vis daugiau skaitytojų.

Praėjus šimtmečiams, poeto kūriniai deklamuojami, dainuojami, jiems kuriama muzika, jie įkvepia kurti romanus ir filmus.

Parengta pagal vertėjo Eugenijaus Ališankos straipsnį

Sėdėdamas savo gyvenimo narvely,

stebėk dvasios paukštį, kol jis neišskrido.

Viduramžių poetas, sufijų mistikas Rumi (1207–1273) yra vienas populiariausių poetų Vakarų pasaulyje. Į šią knygą sudėti Rumi veikalų vertimai leis prisiliesti prie šio poeto išminties ir meilės, pajusti Rytų kultūros ir poezijos grožį.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įtraukta į vertingiausių 2017 metų verstinių knygų sąrašą.