Skaitytojams nuo 16 metų.
Medžiojamoji ir medžiotojas.
Skirti vienas kitam.
Ji yra ta, kurią jis visą gyvenimą medžiojo.
Jis yra tas, kuo ji visą gyvenimą apsimetinėjo.
Ilijos karalystėje vietos yra tik elitui – išskirtiniams ir galingiems.
Dešimtmečius Ilijos elitas mėgaujasi antgamtinėmis galiomis. Maras išguldė daugybę, bet stipriausius apdovanojo. Greitieji tapo itin greiti, stiprieji – nenugalimi, tūnoję šešėliuose išmoko patys virsti šešėliais. Bet tie, kurie gimė paprasti, tokie ir liko. Karaliui nusprendus ištremti visus prasčiokus, kad išsaugotų savo elitinę visuomenę, Pajedina buvo pasmerkta tapti nusikaltėle, o dėl būtinybės – ir vagile.
Išgyventi lūšnynuose prasčiokui nėra lengva, bet nuo pat vaikystės Pajediną tėvas mokė būti itin pastabią, tad sausakimšame mieste ji apsimetinėja aiškiarege ir stengiasi susilieti su elitu, kad išvengtų bėdų ir išgyventų.
Išgelbėjusi vieną iš Ilijos princų, nė neįtardama, kas jis toks, Pajedina atsiduria Valymo žaidynėse. Tai žiaurios varžybos, kuriose elitas demonstruoja savo galias. Jei priešininkai Pajedinos nenužudys, tai padarys princas, vos įtaręs, kad ji – prasčiokė. Išlikimo kovoje jai dar tenka grumtis ir su savo užgimstančiais jausmais šiam princui...
2023 m. „Goodreads Choice“ apdovanojimų nominantė jaunimo maginės ir mokslinės fantastikos kategorijoje.
Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.
Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę.
Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.
„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“
Rima Urbonaitė, politologė
THE NEW YORK TIMES BESTSELERIS
Parduota daugiau kaip 4 mln. egzempliorių
Atnaujintas leidimas
Susipažinkite su knyga, nuo kurios prasidėjo „Tylusis judėjimas“ ir kuri žaibiškai tapo New York Times skaitomiausia knyga. Bestselerių sąraše „Tyla“ išsilaikė aštuonerius metus ir buvo išversta į daugiau nei 40 kalbų.
Tai knyga, pakeičianti ne tik pasaulio požiūrį į introvertus, bet ir pačių introvertų žvilgsnį į save.
Mažiausiai trečdalis žmonių, yra introvertai. Jie labiau mėgsta klausytis nei kalbėti; jie inovatyvūs ir kūrybingi, bet vengia savireklamos; jie mieliau dirba vieni nei su komanda. Neretai tokių žmonių net nepastebime, tačiau kaip tik introvertams turėtume būti dėkingi už daugelį nuostabiausių visuomenės laimėjimų.
Remdamasi išsamiais tyrimais ir tikrų žmonių istorijomis, knygoje „Tyla“ Susan Cain supažindina mus su introvertų pasauliu – tyliu, giliu ir dažnai stipriai nuvertinamu, bei parodo, kiek daug dėl to prarandame. Autorė aprašo ekstraverto idealo įsigalėjimą XX amžiuje ir kaip giliai jis įsiskverbė į mūsų kultūrą, gilinasi į psichologinį ir socialinį spaudimą, su kuriuo susiduria introvertai, ir meta iššūkį vyraujančiai nuomonei, kad būti aktyviam ir visuomeniškam yra vienintelis kelias į sėkmę.
Knygoje atskleidžiamos unikalios introvertų savybės ir pateikiama praktinių patarimų, kaip jie galėtų išnaudoti savo stipriąsias puses. Autorė skatina pokyčius darbe, mokykloje ar auklėjant vaikus, taip pat pataria, kaip bendrauti, dirbti ir palaikyti santykius skirtingų temperamentų žmonėms.
Išrinkta viena geriausių metų knygų, remiantis People, O: The Oprah Magazine, Christian Science Monitor, Inc., Library Journal, Kirkus Reviews.
Susan Cain, „LinkedIn“ pristatoma kaip viena iš dešimties įtakingiausių žmonių pasaulyje, yra garsi pranešėja ir apdovanojimų pelniusių knygų – bestselerių „Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“ ir „Saldus liūdesys: kaip liūdesys ir ilgesys suteikia mums pilnatvę“ – autorė. Pastaruosius dvidešimt metų ji tyrinėja ypatingos prigimties žmones: tylius, jautrius, susimąsčiusius. Jai ir milijonams jos skaitytojų visada atrodė, kad toks žmogaus būdas gali padėti pasiekti didesnę ir tikresnę laimę. Cain knygos išverstos į daugiau nei 40 kalbų, o jos TED įrašai peržiūrėti daugiau nei 50 milijonų kartų. Susan yra „Audible“ serijos „A Quiet Life In Seven Steps“ („Ramus gyvenimas septyniais žingsniais“) vedėja ir internetinės bendruomenės „Quiet Life“ („Ramus gyvenimas“) iniciatorė.
„Aktuali knyga, kuri turėtų padrąsinti kiekvieną, kuriam kada nors buvo pasakyta: „Kalbėk garsiau!““ – People
„Cain pateikia daug naudingų patarimų mokytojams ir introvertų tėvams... „Tyla“ turėtų sudominti visus, kuriems rūpi, kaip žmonės mąsto, dirba ir sugyvena, arba kurie stebisi, kodėl kolega iš gretimo kabineto neįprastai elgiasi. Ši knyga turėtų būti privalomas skaitinys introvertams (arba jų tėvams), kuriems praverstų pakelti savo savivertę.“ – Fortune
„Išsami, išminties kupina ir... pamokanti knyga.“ – The Wall Street Journal
„Žavesys ir charizma gali būti vieni iš trokštamų asmenybės bruožų, tačiau, remdamasi aukšto lygio moksliniais tyrimais ir savo įprasta nuovoka, Cain įtikinamai pagrindžia santūrumo privalumus.“ – Harper’s Bazaar
„Išminties ir veržlumo kupina knyga apie tylos ir vienumos vertę, apie kurią norisi šaukti nuo stogų! „Tyla“ – tai patrauklus ir įžvalgus žvilgsnis į širdis ir protus tų, kurie keičia pasaulį, užuot apie tai rašę tviteryje.“ – Daniel Gilbert, Harvardo universiteto psichologijos profesorius, knygos „Stumbling on Happiness“ autorius
„Man, kaip introvertui, kuriam dažnai tenka elgtis kaip ekstravertui, ši knyga suteikė daugiau aiškumo ir buvo itin naudinga. Remdamasi neuromoksliniais tyrimais ir daugybe atvejų apžvalgų, Susan Cain atskleidžia introvertiškumo ir tylos triukšmingame pasaulyje privalumus ir galimybes.“ – Andrew Weil, knygų „Healthy Aging“ ir „Spontaneous Happiness“ autorius
„Tie, kurie vertina ramų ir apmąstymų kupiną gyvenimą, perskaitę iškalbingą ir išsamiais tyrimais pagrįstą Susan Cain odę introvertiškumui, pajus, kaip nuo jų pečių nusirita našta, ir nebesijaus kalti ar prastesni dėl to, kad pasirinko geriau!“ – Mihaly Csikszentmihalyi, knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ autorius, Claremont Graduate universiteto psichologijos ir vadybos profesorius
„Susan Cain puikiai atliko darbą, persijodama dešimtmečius trukusius sudėtingus tyrimus apie introvertiškumą, ekstravertiškumą ir jautrumą – ši knyga bus naudinga daugeliui labai jautrių žmonių, kurie taip pat yra introvertai.“ – Elaine Aron, knygos „Itin jautrus asmuo“ autorė
„Knygoje „Tyla“ pripažįstama ir net šlovinama „niša“, kurią sudaro pusė pasaulio žmonių.“ – Guy Kawasaki, knygos „Žavesys: menas keisti jausmus, mintis ir veiksmus“ autorius
„Susan Cain apibrėžia naują ir vertingą paradigmą. Jaudinančiai ir originaliai argumentuodama ji įrodo, kad dėl mūsų kultūroje pervertinamo ekstravertiškumo prarandame didžiulius talentų ir vizijų rezervus. Stulbinanti, aktuali ir įtraukianti knyga, priverčianti tylius žmones pamatyti save visiškai naujoje šviesoje.“ – Naomi Wolf, knygos „The Beauty Myth“ autorė
„Tyla“ pokalbį apie introvertus mūsų į išorę atsigręžusiame pasaulyje pakylėja į naujas aukštumas. Manau, kad tai supras ir daugelis introvertų, kurie, nė patys to nežinodami, šios knygos laukė visą gyvenimą.“ – Adam S. McHugh, knygos „Introverts in the Church“ autorius
„Švelnumas yra galingas... Buvimas vienumoje yra socialiai produktyvus... Šios svarbios, intuicijai prieštaraujančios idėjos yra vienos iš daugelio priežasčių, dėl kurių verta pasiimti „Tylą“ į ramų kampelį ir įsigilinti į puikiai atskleistą, susimąstyti verčiančią knygos žinutę.“ – Rosabeth Moss Kanter, Harvardo verslo mokyklos profesorė, knygos „Think Outside the Building“ autorė
„Atmintinė visiems džiaugsmingai rankas spaudžiantiems, nugaras pliaukšintiems ir idėjas generuojantiems visatos meistrams: minutėlei nustokite megzti ryšius ir plepėti – perskaitykite šią knygą. Susan Cain knygoje „Tyla“ iškalbingai ir įtaigiai išaukština klausytojus ir mąstytojus – mąsliuosius introvertus, kurie supranta, kad sudėtingos problemos reikalauja gilesnio apmąstymo, kurie suvokia, kad prieš atveriant burną pravartu gerai apgalvoti, ką nori pasakyti.“ – Barry Schwartz, knygos „The Paradox of Choice“ autorius
„Milžiniškas, stulbinantis, užburiantis pasakojimas...“ – SFX
Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.
Virš Karaliaus Uosto plevėsuoja Lanisterių vėliava, o naujasis Septynių Karalysčių valdovas Džofris švenčia pergalę ir ruošiasi karališkoms vestuvėms. Vienas iš penkių pretendentų į Geležinį sostą Stanis Barateonas sutriuškintas, jo brolis Renlis – nužudytas, o gimtąjį Vinterfelą praradęs Šiaurės karalius Robas Starkas atsidūrė tarp dviejų priešiškų stovyklų. Tiesa, stiprėja gandai apie tris drakonus auginančią Targarienų palikuonę Daneiris, bet ją nuo Vesteroso skiria plačios jūros ir galingi vergvaldžių miestai.
Nors karalių gretos retėja, bet kalavijai vis dar ištraukti, o tarpusavio kovų nusiaubtą kraštą alina badas ir plėšikai. Tuo metu iš tolimosios Šiaurės veržiasi tyržmonių gentys, stumiamos antgamtinę mirusiųjų armiją sutelkusių Kitų. Šias mitines būtybes nuo Vesteroso skiria tik Sieną sergėjantys Nakties sargybos broliai, tačiau be Septynių Karalysčių pagalbos jie šios kovos nelaimės.
Trečiojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas ir toliau stebina skaitytojus neįtikėtinais nuotykiais, meistriškai pinama intriga ir šokiruojančiais siužeto posūkiais. 2000 m. dienos šviesą išvydusi „Kardų audra“ pelnė „Locus“ ir „Geffen“ premijas už geriausią romaną, taip pat buvo nominuota 2001 m. „Nebula“ bei „Hugo“ premijoms.
„Genialus ir nuo pirmo puslapio prikaustantis stulbinančios serijos tęsinys.“ – Patriot News
Tikra istorija apie meilę, nusikaltimus ir pavojingą maniją
GERIAUSIA METŲ KNYGA: The Washington Post, The New Yorker, Lit Hub
Vienas įspūdingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus pasakojimų apie tikrus nusikaltimus – daugiausia meno kūrinių pasaulyje pavogusio Stéphane’o Breitwieserio istorija.
Šimtmečius meno kūriniai buvo vagiami įvairiausiais būdais, tačiau niekam nepavyko to padaryti taip sėkmingai, kaip vagysčių meistrui Stéphane’ui Breitwieseriui. Per dešimt savo „karjeros“ metų jis įvykdė daugiau nei du šimtus įžūlių vagysčių – dažnai gausiai turistų lankomuose muziejuose ir katedrose vidury baltos dienos. Knygoje „Meno vagis“ Michaelas Finkelis skaitytoją įtraukia į keistą, bet žavų Stéphane’o Breitwieserio pasaulį. Kitaip nei daugumos vagių, Breitwieserio tikslas nebuvo pinigai, nors jo sukauptos kolekcijos vertė siekė maždaug du milijardus dolerių. Jam patiko menas, to dėl visą savo grobį jis laikė viename kambaryje ir juo grožėjosi. Nusikaltimus vykdęs kartu su savo mergina, Breitwieseris jautėsi nepagaunamas, kol vieną dieną sėkmė nuo jo nusisuko.
Tai jaudinanti istorija apie meną, nusikaltimą, meilę ir nepasotinamą alkį bet kokia kaina įsigyti gražių meno kūrinių.
Michael Finkel yra knygų „Meno vagis“, tarptautinių bestselerio „Nepažįstamasis miške“ ir „Tikra istorija“ (pagal kurią 2015 m. buvo sukurtas filmas su Jamesu Franco ir Jonah Hillu) autorius. Jis rengė reportažus iš daugiau nei 50 šalių, rašė žurnalams „National Geographic“, „GQ“, „Rolling Stone“, „Vanity Fair“, „The New York Times Magazine“ ir kt. Jo darbai buvo įtraukti į „The Best American Sportswriting“, „The Best American Science and Nature Writing“, „The Best American Travel Writing“ ir „The Best American Non-Required Reading“ antologijas. Jis su šeima gyvena Šiaurės Jutoje ir Pietų Prancūzijoje.
„Meno vagis“, kaip ir pagrindinis knygos veikėjas, žavi savo veržlumu, istorija ir ryžtingumu.“ – The New Yorker
Santuoka, išgelbėjusi monarchiją
Tai išsamus pasakojimas apie tai, kaip meilės kupina karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos santuoka išgelbėjo monarchiją Antrojo pasaulinio karo metais ir kaip jie užaugino dukrą – karalienę Elžbietą II.
Gavusi ypatingą karalienės Elžbietos II leidimą susipažinti su savo tėvų Jurgio VI ir karalienės Elžbietos laiškais ir dienoraščiais, autorė Sally Bedell Smith atgaivino šios legendinės karališkosios poros meilės istoriją. Ši informatyvi, nuodugniu tiriamuoju darbu grįsta knyga atskleidžia, kaip meile ir atsidavimu alsuojanti santuoka padėjo karaliui ir karalienei įveikti Antrojo pasaulinio karo sunkumus, vadovauti tautai, sutvirtinti visuomenės tikėjimą monarchija ir užauginti dukteris – princeses Elžbietą ir Margaretą.
1936 m. karaliui Eduardui VIII atsisakius sosto ir taip pakirtus karūnos reputaciją, jo jaunesnysis brolis perėmė tėvo vardą ir tapo karaliumi Jurgiu VI. Drovus, jautrus, mikčiojantis Jurgis VI neįsivaizdavo kada nors tapsiantis karaliumi. Graži, savimi pasitikinti, bendrauti mėgstanti jo žmona Elžbieta, vėliau gyvenime praminta „karaliene motina“, teikė jam stiprybės ir buvo jo patarėja. Jurgis VI, mylimas ir palaikomas žmonos, sugebėjo tapti išskirtiniu vadovu: jis vedė savo šalį Antrojo pasaulinio karo metais, palaikė glaudžius santykius su Winstonu Churchilliu, savo drąsa ir atjauta įkvėpė britų tautą per Didžiosios Britanijos bombardavimo „Blitz“ kampaniją. Taip pat Jurgis VI ir Elžbieta nuo mažų dienų rengė savo dukterį princesę Elžbietą monarchės pareigoms, ir ji itin sėkmingai valdė net septyniasdešimt metų.
Sally Bedell Smith suteikia galimybę iš arčiau pažvelgti į karaliaus Jurgio VI ir Elžbietos gyvenimą, kovas, viltis ir pergales lemtingu istorijos laikotarpiu.
Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...
Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas.
Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti.
Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami.
Benas Lyris
Jaunas Klaipėdos žurnalistas, policijos pagautas su maišeliu žolės, sutinka imtis neaiškios užduoties ir pėsčiomis keliauti į karinio perversmo apimtą Rusijos Kaliningrado sritį. Nors sumanymas net ir prisirūkusiam skamba absurdiškai, tačiau bausmės ir gėdos baimė išgena jį pamario kontrabandininkų keliais į aną Nemuno krantą. Tik prasiblaivęs ima suvokti, jog sutiko leistis į sunkiausią gyvenimo kelionę, iš kurios, jei ir grįš, tai dar vienišesnis.
Romane Pragaro vartai pasakojama apie jauno tėvo pastangą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir karu apnuodyto pasaulio. Suvokęs, jog nebetaps žurnalistikos didžiūnu, bijodamas sūnų akyse tapti amžinai suirzusiu skriaudiku, jis palieka šeimą, darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Užsidaręs vaikystės namuose desperatiškai stengiasi peržaisti kadaise patirtą saugumo ir nerūpestingų dienų jausmą, tačiau net ir čia nepavyksta pasislėpti nuo atsakomybių, karo ir mirties.
Pragaro vartai – penktoji Dovydo Pancerovo (g. 1987 m.) knyga. Norėdamas dėmesį sutelkti į šio romano rašymą, 2023 m. autorius paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios žurnalistikos.
Ankstesnės jo knygos Kiborgų žemė, Medžiojant tėvą, kartu su Birute Davidonyte parašytos Kabinetas 339 bei Pranešėjas ir Prezidentas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimų.
Dovydo Pancerovo knygą „Pragaro vartai“ galima skaityti keliais būdais - paprastai, kaip nuotykių romaną, arba kaip liudijimą apie žmogaus egzistencinę kelionę – per kančią, per apsivalymą į suvokimą ir brandą. Knygoje vizijos persipina su dokumentiškai tikslia tikrove, distopija su realiu gyvenimu. Skaitytojas po viršutiniu knygos pasakojimo sluoksniu ras jautrią istoriją apie atsisveikinimą su vaikiškumu, iniciaciją į suaugusiųjų pasaulį, įvykstančią įprastu žmonių padermei būdu – per netektį.
Gintaras Grajauskas
Knygos autorė psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė daugiau nei 20 metų užsiima terapiniu darbu: konsultuoja individualiai, veda grupines terapijas, seminarus ir mokymus, rašo profesinį tinklaraštį www.psichologejurga.lt.
Gyvenu vienkiemyje prie miško su vyru ir trimis mūsų vaikais, o privačią psichoterapinę praktiką plėtoju Vilniuje. Gyvenimo kontrastai leidžia aiškiau matyti visą spektrą ir išryškina ribas – pradžią ir pabaigą. Dalydamasi gyvenimiška ir terapine patirtimi, kviečiu skaitytojus stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, atidžiau pastebėti, giliau apmąstyti ir tiksliau nusibrėžti gyvenimą formuojančių įvykių kontūrus. ... kad tai, kas baigėsi, būtų ne tik užbaigta, bet ir išbaigta...
Jurga Dapkevičienė
„Kas būna, jei nejaučiame, neišgyvename pabaigų? Viskas tęsiasi tarsi amžinai, dingsta atskaitos taškai. Gyvenimas, vykstantis be jokių ribų, tampa užsistovėjusia pelke, kur daug visokiausios gyvybės, bet trūksta ribų, judėjimo, atsinaujinimo.“
• Atsikirti ir išsiskirti
• Išeiti iš darbo
• Mesti žalingą įprotį
• Palaidoti
- tai ne vien išoriniai veiksmai, bet ir svarbūs vidiniai procesai, kuriuos lydi skausmas, tuštuma, nežinomybė, nerimas, baimė, bejėgiškumas, vienatvė, liūdesys ir kiti slegiantys patyrimai. Vengiant sąmoningai priimti ir išgyventi pabaigas, emocinis šleifas niekur nedingsta – jis prasiveržia kūno skausmais, įkyriomis mintimis ir būsenomis.
Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą.
Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai padės giliau pažinti ir aiškiau suvokti save, atrasti stiprybės šaltinius ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus.
Kristina Petrauskė – istorikė, radijo laidų vedėja, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Instagram“ ir „Tik tok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė, savo paskyrose populiarinanti LDK istoriją ir kultūrą. Šiuo metu tyrinėja LDK XVI-XVII a. karybos ir kultūros istoriją, tačiau taip pat didelį dėmesį skiria kasdienybei. Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos romanas.
1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties?
Šio sodraus istorinio romano siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugiaetninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.