Alma littera

Metų knyga Švedijoje 

Waterstones metų debiuto nominantė

Bo pasiryžęs gyventi taip, kaip nori jis pats.

Bet jo sūnus turi kitų planų...

Bo tyliai ir ramiai leidžia dienas mažame Šiaurės Švedijos kaimelyje. Jis jau garbaus amžiaus, o laikas jam slenka slaugos komandos vizitų ir sūnaus apsilankymų ritmu.

Laimei, jam vis dar liko brangūs prisiminimai, pašnekesiai telefonu su geriausiu draugu Ture ir mylimas šuo Sikstenas, jo didžiausias džiaugsmas.

Tačiau dabar sūnus reikalauja šunį atiduoti. Tas pats sūnus, su kuriuo Bo taip nori atkurti šiltesnius santykius, kol dar turi tam laiko. Grėsmė netekti Siksteno priverčia Bo ryžtingai pasipriešinti. Bet ar sūnus iš tiesų toks kietaširdis? O gal jo motyvai kitokie?

„Kai gervės skrenda į pietus“ – jautrus romanas apie žmogaus troškimą gyventi savaip, apie istorijas, kurias nešiojamės su savimi visą gyvenimą, ir apie tai, kam kartais pritrūksta žodžių.

 „Tokia knyga, kurią dovanoji, kai norisi pasakyti Aš apie tave galvoju, bet nežinai kaip.“

Fredrik Backman, bestselerio „Gyveno kartą Uvė“ autorius

„Viena iš tų knygų, kur juoksiesi, verksi ir norėsi nusipirkti dar dvidešimt egzempliorių, kad padovanotum visiems mylimiems žmonėms.“

The New Yorker

„Tai jausmingiausia knyga, kokią esu skaičiusi, – širdį verianti, bet kartu ir šildanti.“

Jacqueline Wilson

 „Romanas, kuris apsigyvens kiekvieno širdyje... paprasta, bet paveiki meditacija apie mirtingumą, meilę ir rūpestį.“

Patrick Gale, The Guardian

Apdovanojimai

• Zeterstriomo atminimo medalis (Švedija, 2025)

• „Waterstones“ debiutinės grožinės literatūros premijos trumpasis sąrašas (JK, 2025)

• Norrlando kultūros premija (Švedija, 2025)

• Švedijos knygų pardavėjų apdovanojimas – Metų knyga (Švedija, 2025)

• Norrlando literatūros premijos trumpasis sąrašas (Švedija, 2025)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausia grožinė knyga (Švedija, 2024)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausias debiutas (Švedija, 2024)

• Metų knygos apdovanojimas (Švedija, 2024)

Metų knyga Švedijoje 

Waterstones metų debiuto nominantė

Bo pasiryžęs gyventi taip, kaip nori jis pats.

Bet jo sūnus turi kitų planų...

Bo tyliai ir ramiai leidžia dienas mažame Šiaurės Švedijos kaimelyje. Jis jau garbaus amžiaus, o laikas jam slenka slaugos komandos vizitų ir sūnaus apsilankymų ritmu.

Laimei, jam vis dar liko brangūs prisiminimai, pašnekesiai telefonu su geriausiu draugu Ture ir mylimas šuo Sikstenas, jo didžiausias džiaugsmas.

Tačiau dabar sūnus reikalauja šunį atiduoti. Tas pats sūnus, su kuriuo Bo taip nori atkurti šiltesnius santykius, kol dar turi tam laiko. Grėsmė netekti Siksteno priverčia Bo ryžtingai pasipriešinti. Bet ar sūnus iš tiesų toks kietaširdis? O gal jo motyvai kitokie?

„Kai gervės skrenda į pietus“ – jautrus romanas apie žmogaus troškimą gyventi savaip, apie istorijas, kurias nešiojamės su savimi visą gyvenimą, ir apie tai, kam kartais pritrūksta žodžių.

 „Tokia knyga, kurią dovanoji, kai norisi pasakyti Aš apie tave galvoju, bet nežinai kaip.“

Fredrik Backman, bestselerio „Gyveno kartą Uvė“ autorius

„Viena iš tų knygų, kur juoksiesi, verksi ir norėsi nusipirkti dar dvidešimt egzempliorių, kad padovanotum visiems mylimiems žmonėms.“

The New Yorker

„Tai jausmingiausia knyga, kokią esu skaičiusi, – širdį verianti, bet kartu ir šildanti.“

Jacqueline Wilson

 „Romanas, kuris apsigyvens kiekvieno širdyje... paprasta, bet paveiki meditacija apie mirtingumą, meilę ir rūpestį.“

Patrick Gale, The Guardian

Apdovanojimai

• Zeterstriomo atminimo medalis (Švedija, 2025)

• „Waterstones“ debiutinės grožinės literatūros premijos trumpasis sąrašas (JK, 2025)

• Norrlando kultūros premija (Švedija, 2025)

• Švedijos knygų pardavėjų apdovanojimas – Metų knyga (Švedija, 2025)

• Norrlando literatūros premijos trumpasis sąrašas (Švedija, 2025)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausia grožinė knyga (Švedija, 2024)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausias debiutas (Švedija, 2024)

• Metų knygos apdovanojimas (Švedija, 2024)

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

„Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo.“

Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė

„Apie E. Orzeszkową visada galvoju su meile ir pagarba, ji man yra gėriui tarnaujančio rašytojo pavyzdys.“

Czesławas Miłoszas

Nemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų žmonių likimai. Ponai, bajorai ir valstiečiai per amžius gyveno greta, kai kurie iš jų atgulė ir į bendrą kapą, bet šeimyniniais santykiais susisaistyti vengė. Korčynskių Marta nepaklausė širdies balso ir neišdrįso tapti Anzelmo iš bajorkaimio žmona. Neišdrįso – ir visą gyvenimą gailėjosi. Po kelių dešimčių metų panaši dilema kyla Justinai iš nuskurdusių bajorų šeimos. Pamilusi žuvusio sukilėlio sūnų, užaugintą ir išauklėtą dėdės Anzelmo, ji turi apsispręsti, ar peržengs luominį slenkstį.

1888 m. parašytas giminių epas, apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi  XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos.

Lenkų kalba rašiusi  Eliza Orzeszkowa (1841 - 1910 m.) save laikė ir vadino litwinka (lietuvaite), o kūrinius pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos slapyvardžiu. Rašytoja kurį laiką gyveno Vilniuje, čia atidarė knygyną-leidyklą. Aikštė su fontanu Vilniaus centre iki 1945 m. buvo vadinama jos vardu, o Kaune iki šiol tebėra sulietuvinta ir lietuvių kultūroje įsitvirtinusia Elizos Ožeškienės pavarde vadinama gatvė.

Naujausia Mato Balardo byla gali būti ta, kuri galiausiai jį sugniuždys.

Į policijos nuovadą užeina moteris vardu Greisė ir Matui pareiškia, kad turi informacijos, galinčios sustabdyti žmogžudystę. Jos sužadėtinis Džeremis Rideris – liūdnai pagarsėjęs serijinis žudikas – jai pasakė, kad turi ištikimų gerbėjų. Vienas iš jų dabar ruošiasi pradėti žudyti, kruopščiai pamėgdžiodamas visas šiurpias Džeremio nusikaltimų smulkmenas.

Džeremis Rideris nužudė penkias moteris ir detektyvo Balardo buvo įkištas už grotų. Dabar jis kalinamas griežto režimo kalėjime, bet tvirtina, kad gailisi ir nori padėti policijai. Bet ar Matas gali tikėti serijiniu žudiku ir jo sužadėtine? Ar meilė tikrai gali pakeisti nusikaltėlį?

Kaip tik dabar policija tiria paslaptingą migranto iš Lietuvos mirtį. Vaikinas rastas visiškai be jokių dokumentų, bet su ypatinga gyvenimo medžio tatuiruote – tokia pat, kokią turėjo dar du kūnai, rasti pastarosiomis savaitėmis. Ar tai kažkoks gaujų karas, ar kas nors grėsmingesnio? Dalindamas savo laiką tarp abiejų bylų, detektyvas pamažu artėja prie šokiruojančios tiesos.

Skaitytojų atsiliepimai:

„Itin kitoniška knyga, jaudinanti, smegenis susukanti ir nervus kutenanti istorija!“ – Smiler

„Be abejonės, geriausia Joy knyga. Jos kūriniai nenustoja gerėti!“ – Carole

„Tiesiog įsimylėjau šią knygą.“ – Viv

„Spėliosit iki pat paskutinio puslapio!“ – Barbara

Ak, ta Buenos Airių magija! Klaidžiojimai senamiesčio labirintais, bučiniai po žibintais… Ir tango, tango, tango – kavinėse, šokių aikštelėse ir tiesiog gatvėje, vos pasigirdus geismingiems akordeono garsams...

Meilė tango šokiui jaunystėje nuvilioja choreografę Lijaną, o vėliau ir jos dukrą Gedvilę, į Argentiną. Ten, kur muzika kaitina kraują, įsiplieskia ir aistra partneriui. O Gedvilės anyta Nomeda studentavimo laikais nuotykių troškulį malšina kelionėse į Jugoslaviją su gerokai vyresniu Manfredu. Atrodo, kad tarp jų įsižiebusi kibirkštis turėjo baigtis kaip pasakoje: „ilgai ir laimingai…“

Tačiau likimas, sveikas protas ir tetos iš Argentinos slaptas planas viską sudėlioja savaip.

Trys moterys. Trys likimai:

Lijana seniai suprato, kad kartais neverta trokšti nepasiekiamos žvaigždės, kai šalia tyli, bet tikra ir patikima meilė.

Gedvilė mano, kad santuoka tėra nepavykęs eksperimentas, ir nusprendžia atgaivinti Argentinoje užgimusią aistrą bei romantiką.

Nomeda kapstosi po praeitį ir ieško kaltų dėl nutrūkusio ugningo santykių tango, nespėjus iki galo susišokti su partneriu.

Ar įmanoma pasimokyti iš tėvų klaidų, ar esame pasmerkti jas kartoti? Kas sugriauna šeimas, o kas padeda jas išsaugoti?

Skaitomiausių bibliotekų autorių tandemas – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – sugrįžta.

Antrasis istorijų kolekcionierių bendras romanas pulsuoja argentinietiškojo tango siautuliu, stebina kino filmo vertais siužeto posūkiais ir, kaip visada, artimais bei atpažįstamais likimais. Tai istorija apie lemtingus pasirinkimus, santykių meno subtilybes, draugystę, kaltę, atleidimą ir, žinoma, apie meilę bei pastangas mokytis tango šokti dviese.

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. 

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“

Rima Urbonaitė, politologė

„Žurnalistikos esmė yra aistra tiesai. Šioje knygoje vienas aistringiausių Lietuvos žurnalistų ironiškai, saviironiškai ir skausmingai nuoširdžiai pasakoja apie nekasdienišką žurnalisto kasdienybę. Kai kelias į tiesą veda per kantrų darbą, užčiuoptus istorijų siūlų galus, padarytas bei ištaisytas klaidas ir kartais vis tiek atveda į teisinį ar faktinį akligatvį. Kaip nepasiduoti, mylėti savo amatą, nugalėti baimę ir tikėti, kad tavo pastangos žinoti turi prasmę.“ 

Buvęs Šarūno kolega, filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas

Ak, ta Buenos Airių magija! Klaidžiojimai senamiesčio labirintais, bučiniai po žibintais… Ir tango, tango, tango – kavinėse, šokių aikštelėse ir tiesiog gatvėje, vos pasigirdus geismingiems akordeono garsams...

Meilė tango šokiui jaunystėje nuvilioja choreografę Lijaną, o vėliau ir jos dukrą Gedvilę, į Argentiną. Ten, kur muzika kaitina kraują, įsiplieskia ir aistra partneriui. O Gedvilės anyta Nomeda studentavimo laikais nuotykių troškulį malšina kelionėse į Jugoslaviją su gerokai vyresniu Manfredu. Atrodo, kad tarp jų įsižiebusi kibirkštis turėjo baigtis kaip pasakoje: „ilgai ir laimingai…“

Tačiau likimas, sveikas protas ir tetos iš Argentinos slaptas planas viską sudėlioja savaip.

Trys moterys. Trys likimai:

Lijana seniai suprato, kad kartais neverta trokšti nepasiekiamos žvaigždės, kai šalia tyli, bet tikra ir patikima meilė.

Gedvilė mano, kad santuoka tėra nepavykęs eksperimentas, ir nusprendžia atgaivinti Argentinoje užgimusią aistrą bei romantiką.

Nomeda kapstosi po praeitį ir ieško kaltų dėl nutrūkusio ugningo santykių tango, nespėjus iki galo susišokti su partneriu.

Ar įmanoma pasimokyti iš tėvų klaidų, ar esame pasmerkti jas kartoti? Kas sugriauna šeimas, o kas padeda jas išsaugoti?

Skaitomiausių bibliotekų autorių tandemas – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – sugrįžta.

Antrasis istorijų kolekcionierių bendras romanas pulsuoja argentinietiškojo tango siautuliu, stebina kino filmo vertais siužeto posūkiais ir, kaip visada, artimais bei atpažįstamais likimais. Tai istorija apie lemtingus pasirinkimus, santykių meno subtilybes, draugystę, kaltę, atleidimą ir, žinoma, apie meilę bei pastangas mokytis tango šokti dviese.

Tikrais įvykiais paremtas, Japonijoje kultiniu tapęs bestseleris apie gurmanę serijinę žudikę ir jos bylą išspręsti pasiryžusią žurnalistę.

„Tik dviejų dalykų jokiais būdais negaliu pakęsti. Tai – feministės ir margarinas.“

Gurmanė ir kulinarė Kadžii Manako sėdi Tokijo kalėjime. Ji nužudžiusi kelis vienišus verslininkus, kuriuos, kaip tvirtinama, suviliojo savo nuostabaus skonio ruoštais patiekalais. Byla prikaustė visos šalies dėmesį, tačiau Kadžii atsisako bendrauti su spauda ir nepriima jokių lankytojų. Tada laišką jai parašo žurnalistė Mačida Rika, prašydama jos jautienos troškinio recepto, ir Kadžii neatsispyrusi jai atrašo.

Rika yra vienintelė naujienų skyriuje dirbanti moteris, kasdien pasiliekanti biure iki išnaktų ir retai sau gaminanti ką nors sudėtingesnio nei karštu vandeniu užpilami ramenai. Jai ir nuožmiajai Kadžii susitinkant vėl ir vėl, jų kartu praleistas laikas tampa panašus veikiau į kulinarijos pamokas nei į žurnalistinį tyrimą. Rika tikisi, kad pokalbiai apie gastronomiją padės suminkštinti Kadžii širdį, bet, atrodo, keistis ima ji pati. Paragavus kiekvieno Kadžii rekomenduoto patiekalo, jos kūnas atgyja. Galbūt jos su Kadžii panašesnės, nei Rika manė?

Šis intensyvus romanas įtraukia į kriminalinį katės ir pelės žaidimą, deklaruoja meilę gurmaniškam maistui ir griauna kapitalistines ir mizoginiškas struktūras šiuolaikinėje Japonijoje. Tai ir istorija apie vienišumą bei tai, ką reiškia mėgautis gyvenimu ir ką dėl to tenka paaukoti.

Priklausomybę kelianti nauja tamsiosios romantinės fantastikos serija. Priešai, kurie negali vienas nuo kito atsiskirti, kvapą gniaužiantis veiksmas, įtraukiantis pasaulis ir kaitinanti romantika. Šios knygos neįmanoma paleisti iš rankų!

Neliesk kalavijo.

Nepasuk rakto.

Neatverk vartų.

Dvidešimt ketverių Serisė Fein moka saugoti paslaptis. Niekas nė neįtaria, kad ji turi slaptų galių ar kad nuo pat mažumės vagiliauja iš nemirtingosios karalienės. Dykumų krašte vien dėl stiklinės vandens mergina pasirengusi padaryti bet ką. Tačiau visoms paslaptims lemta anksčiau ar vėliau išaiškėti.

Kai Serisė akis į akį susiduria su pačia Mirtimi, ji netyčia atveria vartus tarp tolimų karalysčių ir patenka į ledo ir sniego žemę. Fajai jai visuomet tebuvo mitų, legendų ir košmarų būtybės, bet, pasirodo, jie tikrų tikriausi. Ir Serisė atsidūrė pačiame šimtmečius trunkančio karo įkarštyje, kur greitai gali netekti gyvybės.

Serisė – pirmasis žmogus per tūkstantį metų, perėjęs ledinius Ivelijos kalnus. Čia likimas ją suveda su Tulžiu, gražuoliu fajų kariu, turinčiu savų paslapčių ir klastingų planų. Jis ketina pasitelkti jos alchemines galias savo tautai apsaugoti, kad ir kiek jam tai kainuotų... ar jai.

Callie Hart – „The New York Times“ tamsiosios romantikos bestselerių autorė. Ją dažniausiai galima sutikti kokio knygyno kamputyje, fantazuojančią apie naujas įdomias karalystes ir jose gyvenančius niūrius antiherojus. Ji pati ilgai nedvejotų, jei pasitaikytų proga sudaryti miglotą sandėrį su fajų kariu. Jos naujausios serijos pirma dalis „Gyvsidabris“ kaipmat užkopė į „The New York Times“ bestselerių sąrašą.

Ar šiandien, ar kitados, žmonių emocijos vienodai karštos.

Lietuva, 1382 m. Aštuonmetė Milda per stebuklą išvengia mirties, jos gimtąjį kaimą nusiaubus kryžiuočiams. Vyresniojo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos kario Varno išvežta į Vilnių, ji mokosi žolininkystės meno iš savo brolio žmonos Inos.

Tuo metu Višegrade, Vengrijos karališkojoje rezidencijoje, jos bendraamžė Amalija gyvena patogų gyvenimą. Maištingos prigimties mergaitė yra ne tik dvariškė, bet ir artimiausia jaunosios princesės Jadvygos draugė. Šią idilę sudrumsčia tik Amalijos kilmės paslaptis, kurią prieš mirtį atskleidė vienuolyne laikoma jos motina. 

Abi merginos gyvena visiškai skirtinguose pasauliuose, tačiau kai Vengrijos karaliaus Liudviko I Didžiojo ir Elžbietos Bosnietės jauniausioji duktė Jadvyga netikėtai tampa Lenkijos karaliene ir atvyksta į Krokuvą, jų likimai susipina visiems laikams. 

Bėgant metams Milda ir Amalija pajunta, kad Vavelio pilis joms tampa vis pavojingesnė. Jos jaučiasi bejėgės dvaro sandorių ir intrigų pasaulyje, ir net pati karalienė negali jų apginti. 

Tačiau jos neketina pasiduoti...

Krokuvoje gimusi ir iki šiol ten gyvenanti Lucyna Olejniczak pirmoje serijos „Karalienės lelijos“ dalyje meistriškai atkuria Viduramžių atmosferą ir įrodo, kad žmonių emocijos visada yra tokios pačios, nepriklausomai nuo laikmečio.

„Seserys“ – puiki „Karalienės lelijos“ sagos pradžia. Rašytoja meistriškai piešia to laikotarpio Lenkijos politinį ir socialinį foną, išmaniai supintos siužeto linijos nuo pat pirmo puslapio prikausto skaitytojo dėmesį. Užvertus paskutinį lapą, galvoje sukasi tik viena mintis – ar tikrai viskas baigėsi? Žinoma, ne. Esu įsitikinęs, kad saga „Karalienės lelijos“ bus puikus pasirinkimas visiems istorinių romanų mėgėjams.“ 

Wojciech Sobański

Lucyna Olejniczak gimė ir gyvena Krokuvoje. Pagal profesiją ji yra medicinos laboratorijos technikė ir buvusi „Jagiellonian“ universiteto Farmakologijos katedros darbuotoja, o rašytojos karjerą pradėjo tik išėjusi į pensiją. Ji daug keliauja, mėgsta susipažinti su naujais žmonėmis ir lengvai užmezga draugystes. Ji myli kates ir savo anūkę.