Alma littera

Dvidešimt metų rašytas „Vilius Karalius“ – daugiaplanis psichologinis romanas, kuriame įtaigiai vaizduojamos žmonių dvasios būsenos ir virsmai. Kelių kartų turtingos Mažosios Lietuvos giminės – Karalių – pakilimų ir nuopuolių istorijoje skleidžiasi šeimos santykiai, patriarchalinės šeimos santvarkos irimas, valstiečių buitis ir įtampa tarp skirtingų kultūrų – lietuvių ir vokiečių.

Pasakojimo centre atsiduria Vilius Karalius ir jo moterys. Nuo vaikystės išdidus Vilius po tėvo mirties tampa namų ir stambaus ūkio šeimininku. Jis trokšta atsiriboti nuo senųjų giminės vertybių taip piktindamas savo motiną, siekia tik šlovės, pinigų ir moterų. Vedęs gražuolę, bet neturtingą Grėtę, nenurimsta. Deja, dideli troškimai, kurių beatodairiškai vaikosi, veda į pražūtį... Bet šeimos gyvenimas nesibaigia. 

„Vilius Karalius“ – išskirtinis kūrinys apie Mažąją Lietuvą ir vienos šeimos likimą. Karalių šeimos dramos, ryškių veikėjų ir jų konfliktų fone vaizduojamas turtingas ir įdomus Mažosios Lietuvos gyvenimas: buitis ir papročiai, pavyzdžiui, vestuvių tradicijos. O įsiplieskęs Pirmasis pasaulinis karas neišvengiamai paliečia krašto gyventojus, patekusius į jo sūkurį, atnešdamas į jų kasdienybę nerimą ir nuosmukį. Šį įtaigų lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės kūrinį verta atrasti kiekvienam. 

Eglė Baliutavičiūtė

Laikas lietuvių literatūrai –šiuolaikiško dizaino knygų kolekcija, skaitytojus kviečianti atrasti reikšmingiausius XX amžiaus rašytojus ir mėgautis jų kūriniais, tapusiais lietuvių literatūros klasika. Puikus pasirinkimas moksleiviams ir visiems, ieškantiems laiko bei daugybės skaitytojų patikrintų knygų.

Romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ – tai Mažosios Lietuvos buities, papročių, tradicijų metraštis, kur šio krašto istorija parodyta per tragišką vienos giminės kartų likimą. 

Pradėdama pasakojimą apie išnykusią praeitį, rašytoja Ieva Simonaitytė skaitytoją nukelia į XVIII amžių, plačiau aprašydama vieną svarbų įvykį – 1709–1711 metų marą, nusiaubusį Mažąją Lietuvą, nusinešusį šimtus gyvybių ir nulėmusį tolesnį pagrindinių romanų veikėjų Šimonių gyvenimą. Garbinti bajorai Šimoniai pamažu tampa būrais, atskleidžiamas jų tautinės ir moralinės savimonės smukimas nenumaldomai bėgant laikui. 

Jaudinantis, intensyvi ir dramatiška kelių kartų šeimos istorija, kuri leidžia patirti ne tik nenuolaidaus likimo galią, bet ir nemažai sužinoti apie Mažąją Lietuvą. Tai knyga, kurioje įtaigiai suderinamas įdomus siužetas ir pažintinis turinys, praplėsiantis istorijos žinias. Ieva Simonaitytė, be abejonės, yra labai talentinga lietuvių literatūros klasikė, kurios kūrybą verta atrasi ir šių dienų skaitytojui. 

Eglė Baliutavičiūtė

Paryžius, 1720-ieji. Salpetriero ligoninė-kalėjimas išgyvena krizę: per daug pacienčių, per mažai vietų. Tuo metu kitoje pasaulio pusėje, Prancūzijos kolonijose Šiaurės Amerikoje, katastrofiškai trūksta moterų. Valdžios vyrų galvose gimsta „tobulas“ planas: iš prieglaudos atrenkamos beveik šimtas moterų ir laivu išsiunčiamos per Atlantą. 

Tarp jų – dvylikametė aštrialiežuvė našlaitė Šarlotė, už nelegalius abortus nuteista Ženevjeva ir iš kilmingos giminės kilusi, bet beprote laikoma Petroni kartu su kitomis likimo draugėmis sugrūstos į laivą ir išsiųstos į nežinią.

Šių jaunų ir drąsių moterų lauks daugybė išbandymų: prievartinės vedybos, piratai, vergų pirkliai, ligos, karai, nelaiminga meilė, prarasti vaikai, žiaurumas. Tačiau jos patirs ir netikėtų malonumų, o jų dvasią daugybę metų palaikys nepalaužiama tarpusavio draugystė.

„Pelikanų merginos“ – nuostabiai parašyta, stulbinamo emocingumo drama, galingas ir susimąstyti verčiantis romanas apie moterų draugystę, troškimus ir bauginančius kompromisus, į kuriuos jos priverstos eiti, kad išgyventų. 

Jaunos prancūzų rašytojos Julios Malye knygos „Pelikanų merginos“ pavadinimas – aliuzija į laivą „Le Pelican“, kuriuo 1704-aisiais iš Pracūzijos į Luizianą buvo atplukdyta viena pirmųjų moterų „partijų“. Negana to, pelikanas – ir oficialus Luizianos valstijos paukštis. Drąsus, kvapą gniaužiantis ir ašarą spaudžiantis romanas „Pelikanų merginos“ jau išverstas į 25 užsienio kalbas. 

NAUJAS KNYGOS „AŠTUNTAS GYVENIMAS (BRILKAI)“ AUTORĖS ROMANAS

Nino Haratischwili tęsia skaitytojų pažintį su Sakartvelu ir jo žmonių dramatiškomis, o neretai – ir tragiškomis istorijomis.

1987-IEJI. Sakartvele stiprėja nepriklausomybės reikalaujantys balsai, šalis grimzta į chaosą, o pačiame Tbilisio centre, namuose tarp drėgnų sienų ir ūksmingų medinių balkonų, auga keturios merginos.

Tai laisvės trokštanti Dina, protinga, bet uždara Ira, romantikė Nenė ir jautri Keto, kurios lūpomis ir pasakojama ši istorija. Nepaisant skirtumų, merginų draugystė tvirta ir nepalaužiama. Jos nepaveikia nei jaunystės audros, nei po atkurtos nepriklausomybės šalį sekinanti sovietų ekonominė blokada, pilietinis karas, kruvini gatvių mūšiai, reketas, smurtas ir narkotikai. Tačiau viskas dūžta į šipulius, kai draugystės šerdį pažeidžia skaudi išdavystė.

2019-IEJI. Ira, Nenė ir Keto susitinka didžiulėje Dinos fotografijų retrospektyvoje Briuselyje. Nuotraukos pasakoja Sakartvelo istoriją, tačiau jose užfiksuotos ir keturių moterų bendros praeities akimirkos.

Kiekviena fotografija – tai atskira šešėliu virtusi istorija, jų prisiminimų pasaulis, į kurį prasiskverbianti šviesa atskleidžia vis naujas detales, tirpdo tarpusavio priešiškumą ir suteikia jėgų atleisti.

„Šis romanas yra neįkainojama dovana! Nino Haratischwili yra puiki pasakotoja. Ji žino, kaip supinti individualius likimus ir istoriją, kaip apčiuopti epochą, jos dvasią ir nuotaiką.“

Die Welt

Ar norite iš gyvenimo daugiau, įveikti iššūkius ir išplėsti savo galimybių horizontą? Gedimino Navaičio knyga gali tapti jūsų sėkmės įrankiu, suteikti daugiau, nei tikitės. Tai tarsi šiltas pokalbis su patyrusiu psichologu, kuris dosniai dalijasi ilgamete patirtimi, suteikia žinių ir galią.

KNYGA „SĖKMĖS FORMULĖS“ SIŪLO ITIN PRAKTIŠKUS, GREITUS IR LENGVAI PRITAIKOMUS SPRENDIMUS.

Įtraukianti, žaisminga ir lengvai skaitoma knyga, parašyta remiantis ilgamete autoriaus mokymų ir konsultacijų patirtimi, skaitytojui pagelbės dorotis su dažniausiai ramybės neduodančiais rebusais: stresu ir jo (su)valdymu, perdegimu, naudingų įpročių, darnių santykių su partneriu ir aplinkiniais, sėkmės ir komfortiškos aplinkos darbe kūrimu ir t. t.

Pagardinta gausybe pavyzdžių, eksperimentų, komentarų, testų ir netgi juokelių.

• Suvaldytas stresas

• Įgytas pasitikėjimas savimi 

• Įveiktos priklausomybės ir ydos

• Stulbinanti karjera

• Džiuginantys santykiai

Įmanoma, kai žinai, kaip! Atraskite naujomis žiniomis grįstą kelią į sėkmę!

Pirmoji Lietuvoje knyga, kuriai atsiliepimus už Z. Froidą, B. F. Skinerį ir V. Franklį parašė dirbtinis intelektas.

Gyvenimas vientisas. Stresą ir priklausomybes valdantis, savimi pasitikintis žmogus padaro karjerą, yra mylimas ir džiaugiasi sėkme bei laime. Kam skaityti dešimtis savigalbos knygų, jei viską galite rasti vienoje.

Prof. dr. Gediminas Navaitis – vienas iškiliausių Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų, daugelio mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, keturių dešimčių knygų lietuvių ir užsienio kalbomis autorius.

„Tai, ką skaitėte šioje knygoje, reikėtų iškart pamiršti, o knygą atiduoti priešui, jei svetimas problemas nuolat suvokiate kaip savo, jei nuo vaikystės įdomiau nagrinėti savo jausmus, nei juos išgyventi, jei neįsivaizduojate, kuo dar, be psichologijos, galėtumėte užpildyti savo laisvalaikį.“ – Gediminas Navaitis

DU KARTUS PULITZERIO PREMIJA APDOVANOTAS AUTORIUS

Išradėjai, išmokę pasaulį skraidyti

Dramatiška istorija apie narsius brolius Wilburį ir Orville’į Wrightus, išmokiusius pasaulį skraidyti.

Vieną 1903-iųjų žiemos dieną prie Šiaurės Karolinos Išorinių Krantų du broliai, dviračių mechanikai iš Deitono miesto Ohajo valstijoje, pakeitė istoriją – savo sukonstruotu pirmuoju lėktuvo prototipu įrodė, kad žmogus gali skraidyti. Tada pasaulis dar ne iškart patikėjo, kad į orą pakilus varikliu varomai pirmajai pilotuojamai skraidyklei ateis skrydžių amžius.

Wilburis ir Orville’is Wrightai buvo nepaprastai drąsūs ir ryžtingi vyrai, pasižymėję plačiais interesais ir begaliniu smalsumu. Kai dirbdavo petys į petį, neįveikiamų sunkumų broliams nebūdavo. Akivaizdu, kad Wilburis buvo genijus, o Orville’is mechanikas, puikiai išmanantis inžinerijos subtilybes. Nors neturėjo aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas, neturėjo ir daug pinigų, broliai nepailsdami dirbo, siekdami savo svajonės – pakilti į orą. Neatbaidė jų nė savaime suprantamas dalykas, kad kaskart atsiplėšę nuo žemės jie rizikuoja žūti.

Pasakojimo meistras Davidas McCullough, remdamasis Wrightų šeimos išsaugotais laiškais, dokumentais ir kitais šaltiniais, ne tik atskleidžia nepaprastą garsių brolių istoriją, bet ir pristato pasauliui mažai žinomą jų seserį Katharine’ą, be kurios pagalbos kažin kaip viskas būtų klostęsi.

„Laikui nepavaldžios svarbos istorija, pasakojama nepaprastai jautriai ir tiksliai. Puikus skaitinys apie, ko gero, įspūdingiausią visų laikų žmonijos žygdarbį. „Broliai Wrightai“ skrieja aukštai.“ – Danielis Okrentas, The New York Times Book Review 

„McCullough pakylėtai pasakoja Wrightų istoriją. Glausta, įdomu ir paremta faktais. Autorius visą brolių istoriją pasakoja pagarbiai ir subtiliai, įpindamas daug smulkmenų – kartais net stebiesi, kaip jis jas visas surinko.“ – Janet Maslin, The New York Times

„Davidas McCullough piešia gyvą ir žavingą kuklių ir darbščių ohajiečių portretą – tai knyga apie brolius, savo dviračių dirbtuvėje sukonstravusius lėktuvą ir Šiaurės Karolinoje, Kiti Hoko kopose, perkandusius skrydžio paslaptį. Autorius puikiai atskleidžia kvapą gniaužiančius Wrightų laimėjimus ir ne ką mažiau svarbu – perteikia jų amžininkų nuostabą. <...> Ponas McCullough rašo apie iš pažiūros paprastus žmones, iš tėvų perėmusius kertines Amerikos vertybes – pasitikėjimą savimi ir begalinį išradingumą.“ – Rogeris Lowensteinas, The Wall Street Journal

„Užburiantis McCullough pasakojimas apie brolių Wrightų ankstyvuosius ieškojimus – papildytas daugybe šeimos susirašinėjimų, kitų rašytinių šaltinių bei paties autoriaus meistriško šalies ir to meto mąstymo suvokimo – mums kaip niekas kitas iki šiol atskleidžia, kaip du vaikinukai iš puikios ohajiečių šeimos išmokė pasaulį skraidyti.“ – Reeve Lindbergh, The Washington Post

„Smulkiausiai, su menkiausiomis detalėmis pasakojama, kaip Wrightai siekė ir pasiekė sėkmės.“ – Buzzy Jackson, The Boston Globe

Amerikos knygų leidybos įmonės „Modern Library“ išrinkta viena iš 100 geriausių visų laikų negrožinės literatūros knygų.

1959 m. lapkričio 15 d. mažame Holkombo miestelyje, Kanzaso valstijoje, buvo rastas žiauriai nužudytas turtingas fermeris Klateris, jo žmona ir du vaikai. Sienos buvo išteptos krauju, telefono linijos nukirptos, pavogti tik keli doleriai. Tai buvo ideali šeima, kurią visi mylėjo. Nebuvo jokio akivaizdaus nusikaltimo motyvo ir beveik jokių įkalčių – tik keli batų pėdsakai, keturi kūnai ir daugybė klausimų.

Trumano Capotės knygoje „Šaltakraujiškai“, daugelio laikomoje pirmuoju true crime žanro kūriniu, atkuriama žmogžudystė ir tyrimas, po kurio žudikai buvo suimti, teisiami ir sulaukė atpildo. Knygoje Klaterių šeimos nužudymas rekonstruojamas remiantis laikraščių straipsniais ir interviu – autorius pats aplankė nusikaltimo vietą, kur susipažino su kiekvienu, susijusiu su tyrimu. Capotės pasakojimas yra toks detalus, kad skaitytojas pasijunta beveik kaip įvykių dalyvis. Iki smulkmenų atkurti lemtingos nakties įvykiai ir pasekmės – šiurpą keliantis, jaudinantis žurnalistinio meistriškumo ir vaizduotės derinys.

„Šaltakraujiškai“ – tai kūrinys, pranokęs savo laiką ir pateikiantis taiklių įžvalgų apie Amerikos smurto prigimtį.

Trumanas Capote gimė 1924 m. Jis dirbo žurnale „New Yorker“, kuris buvo jo pirmasis ir paskutinis nuolatinis darbas. 1948 m. išleistas jo pirmasis romanas „Kiti balsai, kiti kambariai“ sulaukė tarptautinio kritikų pripažinimo ir užtikrino Capote’i vietą tarp žymiausių pokario amerikiečių rašytojų. Parašė daug labai gerai įvertintų knygų, tarp kurių – „Pusryčiai pas Tifanį“ (1958) ir „Šaltakraujiškai“ (1966). Pastaroji iškart po pasirodymo sukėlė diskusijų audrą ir daugelio laikoma viena geriausių XX a. knygų. Trumanas Capote mirė 1984 m. rugpjūtį, prieš pat savo šešiasdešimtąjį gimtadienį.

Belamei Liston buvo vos dvylika, kai per baisų uraganą buvo nužudyta jos vyresnioji sesuo Suzana. Viesulas sunaikino visus įkalčius ir iš Belamės atminties ištrynė tikruosius tos dienos įvykius.

Praėjus aštuoniolikai metų Belamė, remdamasi sesers nužudymo istorija, parašo sensacingą romaną. Saugodama šeimos ramybę, pasirašo pseudonimu, tačiau vienas žurnalistas išaiškina tikrąją Belamės pavardę ir ją paviešina. Mergina netikėtai atsiduria nežinomo, keršto ištroškusio asmens taikinyje...

Pakliuvus į mirtiną pavojų Belamei nelieka kito pasirinkimo, kaip tik išdrįsti susitikti su praeities vaiduokliais. Padedama buvusio sesers vaikino Dento Karterio, ji ryžtasi atgaivinti atmintį. Išnyrantys prisiminimai atneša naujų, netikėtų pavojų ir verčia suabejoti brangiausiais žmonėmis. Tačiau Belamė ir Dentas neketina sustoti, kol suras tikrąjį Suzanos žudiką. Žinoma, jeigu tik jis nesmogs pirmas... 

Sandra Brown (g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų, kurios išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Rašytojos karjerą pardėjo 1981 m. ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai taip įtraukia skaitytoją, kad tenka karštligiškai  versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 m. Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“, „Romance writers of America“ apdovanojimus ir daug kitų. 

Kas galėjo pagalvoti, kad keturios minutės gali būti lemtingos?

Ši diena turėtų būti viena blogiausių dienų septyniolikmetės Hedlės gyvenime. Praleidusi savo skrydį, ji įstringa oro uoste vėluodama į antrąsias savo tėvo vestuves su moterimi, kurios dar nė karto nėra mačiusi. BET... perpildytoje oro uosto laukimo zonoje ji sutinka nuostabų vaikiną. Jo vardas Oliveris, jis yra britas ir turi lėktuvo bilietą jos eilėje.

Ilga naktis lėktuve prabėga akimirksniu, tačiau atvykę į Londoną Oliveris ir Hedlė oro uosto sumaištyje pameta vienas kitą. Ar likimas  vėl juodu suves?

Jauki, romantiška ir smagių netikėtumų kupina istorija apie šeimą, „antruosius“ šansus ir pirmąją meilę. Vieną parą trunkanti Hedlės ir Oliverio istorija privers patikėti, kad tikra meilė suranda tave tada, kai mažiausiai to tikiesi.

Pagal knygą pastatytas „Netflix“ filmas!

„Nuostabus, širdį glostantis priminimas apie likimo galią... Žavingas pasakojimas apie tai, ką reiškia įsimylėti, jausti širdgėlą dėl tėvų ir išmokti atleisti tiems, kurie mus stipriai įskaudina.“ – „The New York Times“ Book Review

Jennifer E. Smith – amerikiečių jaunimo ir suaugusiųjų rašytoja. Ji baigė kūrybinio rašymo studijas ir tapo pripažinta rašytoja, o jos knygos yra išverstos į daugiau nei 30 kalbų. 

Skaitytojams nuo 14 metų.

Kai magiškas ryšys suveda du konkuruojančius žurnalistus, jų meilei tenka skleistis pačiomis žiauriausiomis sąlygomis – jiems teks susidurti su tikru pragaru kare tarp dievų.

Po šimtmečių miego dievai vėl kariauja. Tačiau aštuoniolikmetė Airisė tiesiog nori išlaikyti savo šeimą kartu. Jos mama kenčia nuo priklausomybės, o brolis dingęs karo fronte. Geriausias jos pasirinkimas – laimėti apžvalgininkės vietą „Oufo naujienose“.

Siekdama įveikti nerimą, Airisė rašo laiškus broliui ir pakiša juos po drabužių spintos durimis. Iš ten jie pradingta – atsiduria Romano, jos atšiauraus ir dailaus varžovo popieriuje, rankose. Kai jis pasivadinęs kitu vardu atrašo Airisei, tarp jų užsimezga ryšys, kuris lydės merginą iki pat priešakinių mūšio linijų. Karo lauke, kur sprendžiamas žmonijos likimas, Airisės, ieškančios brolio, laukia netikėti atradimai ir... meilė. 

Prikaustanti epinė serija, kurios pirmoje dalyje fantastika susimaišo su romantika, priešai įsimyli vienas kitą, o jų likimą apgaubia viltis, sielvartas ir neprilygstama meilės galia.

„Vaizdinga ir romantiška – jei pasakojimus būtų galima užuosti, šis kvepėtų kaip puodelis juodos arbatos, rašomosios mašinėlės dažų juosta... ir tas gundantis prieskonis – draugai ir priešai.“

Bestselerių autorė Shelby Mahurin

Rebecca Ross – amerikiečių romantinės fantastikos jaunimui ir suaugusiesiems kūrėja. Ji užaugo Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur netrukus tapo aistringa skaitytoja ir troško rasti portalą į Narniją. Šis troškimas galiausiai atvedė ją į Džordžijos universitetą, kur ji baigė anglų kalbos studijas. Po studijų dienomis dirbo, o rašydavo, kada tik galėdavo: savaitgaliais, vakarais, rytais prieš aušrą ir per pietų pertraukas. Įdėtas darbas atsipirko, dabar jos knygos yra bestseleriai, verčiami į užsienio kalbas ir audrinantys daugybės skaitytojų vaizduotę.