Alma littera

Vaikams nuo 10 metų.

Sveiki atvykę į stebuklingą ir paslaptingą viešbutį ant uolos, kuriame jūsų laukia ne vien tik smagios pramogos...

Hela visai nenorėjo vykti atostogauti su tėvais ir broliu, bet štai dabar sėdi ant galinės automobilio sėdynės ir niūriai mąsto, kokios nuobodžios bus dvi savaitės su šeima. Kelionę staiga sutrukdo smarki audra, tad jie nusprendžia naktį praleisti pakelės viešbutyje.

Viešbutyje ant uolos įstrigo ir daugiau audros užkluptų šeimų. Viskas atrodo normalu, kol pastatas staiga nepakyla nuo žemės į orą. O tada... visi tėvai kažkur pradingsta!

Vieni likę vaikai kartu bando įminti viešbučio paslaptį. Dėl to netrukus pakliūva į pavojingas situacijas ir susiduria su savo baimėmis, keliančiomis stingdančią paniką.

Ar tai bus baugiausias gyvenimo potyris, o gal pats šauniausias nuotykis?

„Viešbutis ant uolos“:

• Įtraukianti, vietomis juokinga ir gausybės nuotykių bei netikėtų siužeto posūkių kupina knyga.

• Veikėjai autentiški, turintys ir stiprybių, ir silpnybių.

• Skatina niekada nenuleisti rankų ir išlikti savimi.

• Paliečiamos vaikų ir paauglių gyvenimo aktualijos, skausmingi išgyvenimai, pavyzdžiui, susiję su patyčiomis.

Mel Hartman – flamandų kilmės belgų rašytoja. Ji baigė klinikinės psichologijos ir pedagogikos studijas, o rašytojos karjerą pradėjo 2007 metais. Iš pradžių sukūrė kelias fantastines knygas suaugusiesiems, o dabar daugiausia rašo vaikams ir jaunimui. „Viešbutis ant uolos“ yra jos debiutinis kūrinys jaunimui.

Skaitytojams nuo 10 metų

Nacionalinės žydų knygos premijos laimėtoja

Apdovanota „Tėvų pasirinkimo“ aukso medaliu

Apdovanota „Eureka!“ Negrožinės vaikų literatūros sidabro medaliu

Nerūpestinga Mišos vaikystė pasikeitė amžiams, kai naciai užėmė jo gimtąjį Prahos miestą. Su šeima jis priverstas persikelti į žydų getą, o po vienos siaubingos nakties – į Terezino koncentracijos stovyklą. Ten Miša apgyvendinamas su keliomis dešimtimis kitų berniukų, su kuriais netrukus tampa lyg broliai. 

Gyvenimas Terenize keistas ir nenuspėjamas. Kartais jie žaidžia ir bičiuliaujasi, kartais dreba iš baimės, kai skaitomi į Rytus išsiunčiamų kalinių sąrašai. Vieną lemtingą dieną Miša išgirsta ir savo šeimos pavardę...

Ir tada nutinka stebuklas! Michaelo likimą nulemia kruopščiai pasiūtas pliušinis meškiukas ir nepalaužiamas jo motinos ryžtas bet kokia kaina apsaugoti savo vaikus. 

Padedamas pripažinto rašytojo Toddo Hasak-Lowy’io, Michaelas Gruenbaumas savo sukrečiančiuose memuaruose dalijasi jaudinančia vilties istorija, papasakota žvelgiant nekalto vaiko akimis. Tai istorija apie sugriautą vaikystę, patirtą siaubą, o kartu viltį, šeimos meilę bei draugystę – visa tai it saulė nušviečia net tamsiausias gyvenimo dienas. Papildyta tikrais dokumentais ir nuotraukomis, knyga tampa svarbiu indėliu į literatūrą apie Holokaustą.

„Šis pasakojimas padės jauniesiems skaitytojams įsivaizduoti save neįsivaizduojamoje realybėje ir parodys, kad į juos panašūs vaikai sugebėjo joje išgyventi.“

M. T. Anderson, New York Times Book Review

„Istorija primena mums, kad žmonija gali nugalėti žiaurumą kaip tada, taip ir dabar, tik tam reikia pasaulio bendruomenės pastangų.“ 

Michaelas Dukakis, buvęs Masačusetso gubernatorius

„Jaunojo Mišos istorija išsiskiria iš kitų atsiminimų apie Holokaustą. Iš pradžių, neįtardamas apie šiurpias įvykių pasekmes, Miša prisitaiko prie stovyklos gyvenimo, žaidžia futbolą ir susiranda naujų draugų, tačiau ilgainiui nebegali ignoruoti tiesos. Jo nekaltumas kontrastuoja su tuo, ką apie tikrąją padėtį žino skaitytojai (ir Mišą supantys suaugusieji), ir tai padeda perteikti artėjančios negandos nuojautą, o pasakojimas esamuoju laiku dar labiau sustiprina betarpiškumo įspūdį. Mišos teisingumo jausmas ir jo neblėstantis tikėjimas, kad viskas bus gerai, tikrai ras atgarsį mokinių širdyse.“ 

School Library Journal

Michaelas Gruenbaumas gimė 1930 m. Prahoje, Čekoslovakijoje. 1942 m. jis su savo motina ir seserimi buvo išsiųstas į Terezenštato, arba Terezino, koncentracijos stovyklą, kur liko iki karo pabaigos. 1950 m. emigravo į Jungtines Valstijas. Penkiasdešimt metų išgyveno santuokoje su Thelma Gruenbaum, knygos „Nešarim: Child Survivors of Terezin“ („Nešarimas: išgyvenę Terezino vaikai“) autore. Turi tris sūnus ir keturis anūkus.  

Toddas Hasak-Lowy’is (1969) kūrybinio rašymo dėstytojas, vertėjas iš hebrajų kalbos ir rašytojas. Rašytojo karjerą pradėjęs nuo knygų suaugusiesiems, vėliau jis pasuko ir į vaikų literatūrą. Jis padėjo Holokaustą išgyvenusiam Michaelui Gruenbaumui prisiminimus paversti jaudinančia knyga.

Trijų galingų XVII a. Lietuvos didikų šeimų susidūrimas. Užginta meilė, niūrios paslaptys ir mirtina klasta. Pasinerkite į svaiginančių jausmų ir kvapą gniaužiančių nuotykių verpetą.

Pasislėpusi tamsiuose Širvėnos pilies užkaboriuose, grafaitė Arvilė paslapčia klausosi tarnaičių pokalbių, nevengia bendrauti su prasčiokais ir kratosi aukštuomenei derančio rafinuoto elgesio. Išvaizdusis grafo patikėtinis Raigardas manė, kad Širvėnų šeimą pažįsta nuo vaikystės, tačiau grįžusio iš nelaisvės Rusijoje jo laukia staigmenos. 

Nutrūktgalvė grafaitė išaugusi į tikrą užsispyrėlę ir medžioja bučinius, o jos tėvas įnirtingai rezga sąmokslą prieš naująjį karalių. Arvilės santuoka su įtakingos LDK giminės Lėvų sūnumi – viena šio sąmokslo dalių. 

Ar neklusni mergina susitaikys su skubotomis sužadėtuvėmis? Kokia paslaptis gaubia Raigardo kilmę?

Į nuotykių sūkurį įsukantis ir jaukią pramogą žadantis alternatyviosios istorijos romanas nukelia į XVII amžiaus Lietuvą, kur skaitytojai sykiu su romano herojais taps liudytojais audringų istorinių įvykių, drebinusių šalį po Augusto II vainikavimo.

ATSARGIAI, PERSKAIČIUS KNYGĄ KYLA NORAS LAUŽYTI TAISYKLES!

„Dinamiškas istorinis nuotykių romanas, kuriame skaitytojų laukia romantika, įtampa ir kliūtimis nusėti Arvilės ir Raigardo santykiai.“

Einius Simutis, TV serialų „Tinklas“, „Gaujų karai. Ledlaužis“ ir kt. scenaristas

„Džiugu, kad lietuvių autoriai vis labiau populiarina istorinį žanrą, pavojingus nuotykius praturtindami meilės šiluma. Toks derinys nepaliks skaitytojų abejingų, prikaustys pasakojimo vingiais ir leis mėgautis knyga. Tiks ir jai, ir jam.“ 

Darius Musteikis, istorinių romanų rašytojas

Skirmantė su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten dirba medike, o laisvu laiku mokosi vertimo subtilybių ir darbuojasi šeimos įkurtame knygynėlyje, kur įsteigė ir biblioteką lietuvių emigrantams. Bibliotekininkės šeimoje užaugusi moteris skaityti pradėjo būdama ketverių, o šešiolikos jau rašė pirmąsias istorijas, kuriomis po daugelio metų nemokamai ėmė dalintis Wattpad platformoje ir sulaukė tūkstančių skaitytojų dėmesio. Tai Skirmantę vėl paskatino daugiau rašyti. Autorė aktyviai gina moteris, smurtą ir patyčias patiriančius paauglius, remia gyvūnų teises. „Nenuorama“ – trečiasis oficialiai išleistas jos romanas. 

Rugsėjo mėnesį gimusi autorė savo kūrinius pasirašinėja Rugsėjo slapyvardžiu. Skirmatė kartu su lietuviškų serialų scenaristu Einiumi Simučiu parašė veiksmo trilerį „88“ ir patyčias smerkiantį kūrinį jaunimui „Nebebūti Saule“.

Jaunimui nuo 14 metų

Puikus naujas pasaulis.

Neįsivaizduojami nauji pavojai. 

Nuotykis, kuris dar tik prasideda. 

Įveikęs siaubingą grėsmę, kuri vos nesunaikino ypatingųjų pasaulio, Džeikobas Portmanas grįžta ten, kur prasidėjo jo istorija, – į Floridą. Tik dabar su juo – panelė Peregrinė, Ema ir kiti draugai. Jie daro viską, kad įsilietų į įprastą šių dienų pasaulį, tačiau nerūpestingos dienos baigiasi, kai bičiuliai aptinka požeminį bunkerį, priklausiusį Džeikobo seneliui Abei.

Pradeda ryškėti Abės, ypatingųjų agento, dvigubo gyvenimo paslaptys, o Džeikobas vis daugiau sužino apie savo pavojingą palikimą – apie tai, kad buvo jo dalis dar prieš įžengiant į panelės Peregrinės laiko kilpą.

Sekdami Abės paliktais pėdsakais Džeikobas ir draugai atsiduria laukinėje ypatingųjų Amerikoje. Tai pasaulis, kuriame tėra vos kelios ymbrynės ir taisyklės, kurių nė vienas nesupranta. Jų laukia nauji įstabūs netikėtumai, atradimai ir mirtinai pavojingi nuotykiai.

„Riggsas atnaujina savo bestselerių seriją praplėsdamas ypatingųjų pasaulį ir jo istoriją, o kartu brėždamas paraleles su karščiausiomis šių dienų problemomis... Ši serija – rimtas reikalas!”

Booklist

Ransom Riggs – amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė serija „Ypatingų vaikų namai“. Vaikystėje buvo reguliariai maitinamas vaiduoklių istorijomis ir britų komedijomis, o tai turbūt paaiškina, kodėl jo knygos būtent tokios, kokios yra. Yra net didesnė už nulį tikimybė, kad jis kaip tik dabar tavo namuose ir iš palovio tave stebi. (Gali patikrinti. Mes palauksim. Jei ne, bet kada gali rasti jį tviteryje: @ransomriggs.) Sukurti seriją jį įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja. Dalį nuotraukų, darniai įsiliejančių į kūrinio pasaulį ir jį praturtinančių, matome ir serijos knygose.

Šiame Sandros Brown, geriausios leidinio New York Times rašytojos vardą pelniusios autorės, romane 1920-ieji įsiveržia į Ameriką lyg uraganas. Prohibicijos įstatymas įveda Teksaso degtindarių sostinėje naują tvarką, tačiau žudymai, muštynės ir godumas jau seniai yra neatsiejama šio krašto gyvenimo dalis.

Karo išvargintas kareivis Tečeris Hatonas svajoja apie ankstesnį kaubojišką gyvenimą ir vyksta namo. Tačiau  norėdamas išvengti nemalonumų, yra priverstas iššokti iš prekinio traukinio vagono ir atsiduria nedideliame Folio miestelyje Teksase. Tą dieną, kai jis atvyksta, dingsta vietinė moteris. Tečeris iškart  įtariamas jos pagrobimu. Negana to, jis susiduria su korumpuotu meru, suktu šerifu, klastingais kontrabandininkais ... ir jauna našle, po kurios švelnia išore slepiasi geležinė valia.

Tai, kas Lorelės Plamer gyvenime turėjo būti nauja pradžia, tampa tragedija.  Tik atvykus į miestelį, žūsta jos vyras. Tačiau moteris nepalūžta. Ji pasiryžusi pati kurti savo ateitį ir imasi pelningo, bet nelegalaus ir pavojingo vietinio verslo, o tai labai nepatinka seniems iki šiol viešpatavusiems „vilkams“. Lorelės sėkmė netrukus išprovokuoja kruviną konkurenciją. 

Įsiplieskus smurtui, Lorelė ir Tečeris atsiduria skirtinguose kontrabandininkų karo frontuose, kur kraujas ir nelegalus viskis liejasi upėmis.

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai ragina skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Atviras laiškas naujosios kartos terapeutams ir jų pacientams.

Irvinas Yalomas – pripažintas autorius ir garsus psichiatras, daugelį metų buvo vieno prestižiškiausių JAV Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorius, praktikuojantis individualiąją ir grupinę psichoterapiją. Jis ne tik psichoterapijos profesionalas, bet ir talentingas rašytojas. Jo knygos populiarios visame pasaulyje.

Trisdešimt penkerius metus kauptą patirtį Irvinas D. Yalomas sudėjo į knygą „Terapijos dovana“. Tai puikus ir rimtas vadovas, kuriame, remiantis tikrais atvejais iliustruojama, kokia naudinga terapija gali būti pacientui ir terapeutui. 

Profesionalai čia ras puikių, kūrybiškų, kartais netikėtų arba diskutuotinų patarimų, kaip elgtis per psichoterapijos seansus, kai situacija gali būti sunkiai nuspėjama. Pacientams – tai itin turiningas vadovas po klaidžius šios srities labirintus.

Šia knyga siekiama palengvinti terapijos procesą naujai pacientų ir konsultantų kartai. Tai įdomus, informatyvus ir įžvalgus skaitinys visiems, besidomintiems asmeniniu tobulėjimu.

Nuostabus ir sukrečiantis romanas apie šeimą, kurią skaldo kaltinimai žmogžudyste.

Sūnus nežiūri į akis... Vadinasi, jis kaltas?

Aštuoniolikmetis Džeikobas Hantas yra nepaprastai talentingas matematikas, turi šelmišką humoro jausmą, bet visiškai nesugeba bendrauti. Džeikobui diagnozuotas smegenų vystymosi sutrikimas – Aspergerio sindromas. Vaikinas labai užsisklendęs, nors supranta, kad už jo uždaro pasaulio ribų yra kitas – platesnis, ir nori užmegzti ryšį su jame esančiais žmonėmis. Džeikobas stengiasi būti toks kaip visi, bet nemoka. Jis nesupranta kitų žmonių mimikos, kūno kalbos, balso intonacijų, poreikių ir poelgių priežasčių...

Kai randama negyva Džeikobo socialinių įgūdžių mokytoja, Aspergerio sindromo simptomai – vengimas žiūrėti į akis, keisti judesiai, nederamas elgesys – policijai tampa kaltės įrodymu. O Džeikobo motinai kyla skaudžiausias klausimas pasaulyje: ar jos vaikas gali nužudyti?

Rašytoja šįkart ieško atsakymų į klausimus, ką reiškia būti kitokiam šiuolaikinėje visuomenėje. Kokias problemas ir dilemas turi spręsti šeima, kurios narys turi Aspergerio sindromą? Ir su kokiais teisinės sistemos nesklandumais susiduria žmonės, turintys bendravimo sunkumų?

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966)

Viena iš populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Prinstono universitete įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį. 2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

„Kartais mirtis yra geriau.“

Šiurpiausias Stepheno Kingo parašytas romanas.

Kai daktaras Luisas Kridas gauna naują darbą ir su šeima atsikrausto į Ladlou – provincijos miestelį Meino valstijoje, naujasis gyvenimo etapas jam atrodo neįtikimai nuostabus. Ladlou vyrauja idiliška ramybė, ją trikdo tik greta žavingo seno Kridų namo plentu šniokščiantys sunkvežimiai ir vilkikai. Apie jų keliamą grėsmę byloja ir miško proskynoje vaikų įrengtos suvažinėtų naminių gyvūnėlių kapinės.

Šią vietą Luiso šeimai parodė kaimynas – senyvas vyras Džadas. Draugiškas senukas Luisą nuvedė ir į kitą vietą, į senąsias indėnų kapines, kuriose palaidoti gyvūnai – ir net žmonės – prisikelia ir grįžta pas kenčiančius savo šeimininkus. Tiesa, šiek tiek kitokie nei prieš mirtį. Luisas girdi perspėjimus, – tiek tikrame pasaulyje, tiek nakties košmaruose, – kad nederėtų lankytis šioje indėnų vietoje. Nes čia slypi kraują stingdanti tiesa – šiurpesnė ir galingesnė už pačią mirtį. Netrukus Luisui paaiškės, kad visus, kas drįsta brautis į draudžiamas senąsias indėnų kapines, užklumpa kraupi lemtis. Vis dėlto atsispirti paslaptingos vietos traukai sunkiau nei įveikti stingdantį netekties skausmą.

Rutuliojantis įvykiams, stiprėja ir košmaras, toks negailestingas, kad veikiausiai norėsite užversti knygą, bet nepajėgsite nuo jos atsiplėšti.

Amerikiečių rašytojo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) istorijų lobyne kiekvienas gali rasti labiausiai jį bauginantį ir audrinantį pasakojimą, o pats rašytojas tikina, kad jam baisiausios „Givunėliu kapinės“. 1979 metais parašęs pirmąją šios istorijos versiją, Kingas net ketverius metus ją laikė stalčiuje tikėdamas, „kad pagaliau nuėjo per toli“.

Kultiniu tapęs siaubo romanas „Givunėliu kapinės“ 1984 metais nominuotas „Pasaulio fantastikos apdovanojimui“ ir sulaukė dviejų ekranizacijų: 1989 ir 2019 metais. 

„Tavo Margot“ – debiutinis Meri Valkamos romanas, kaipmat sulaukęs ir skaitytojų, ir kritikos pripažinimo. 2021 m. už šį romaną rašytoja apdovanota prestižine Geriausio metų debiuto premija. Tai didelės meilės istorija, pasakojimas apie svajones, išdavystę ir klampų liūną, kurį vadiname atmintimi.

1983 m. suomių žurnalistas Markus Siltanenas su šeima išvyksta dirbti į Rytų Berlyną, tad vos dvejų metukų sulaukusi Vilja auga šeimoje, kurioje žavimasi VDR idealais. Vis dėlto po kelerių metų šeima dėl neaiškių priežasčių grįžta į Suomiją. 1989-aisiais, Europoje vykstant permainoms, griūva Berlyno siena. Tuo pat metu žlunga ir Markaus santuoka.

Daugiau kaip po dvidešimties metų, tvarkydama mirusio tėvo butą, Vilja randa pluoštą laiškų, rašytų moters vardu Margot. Viljos prisiminimai apie VDR nublankę, todėl ji nusprendžia skristi į Berlyną ir susirasti Margot. 

Ši kelionė Viljai pamažu atveria šeimos paslaptis, patirtus skaudulius ir visai kitokį tėvo gyvenimą. Kas buvo Margot? O svarbiausia: kas buvo tėvas?  Ir koks užauga vaikas, kuriam iš atminties ištrinta tai, kas reikšmingiausia? Kaip gyventi, palaidojus didžiausias svajones?

„Tavo Margot“ – daug žadantis debiutas. Tai dramatišku istoriniu laiku vykusi nuostabi meilės istorija ir įtraukianti paslapčių dėlionė apie veikėjo praeitį“. 

Žurnalas Kulttuuriilmoitus 

Meri Valkama (g. 1980 m.) – suomių žurnalistė ir rašytoja. Ankstyvoje vaikystėje keletą metų su tėvais gyveno VDR, užaugusi studijavo politinius mokslus ir žurnalistiką Berlyno laisvajame universitete, parengė mokslo tiriamąjį darbą, kūrė dokumentinius filmus apie žurnalistus, dirbusius VDR.

4 moterys | 4 kartos | 4 likimai

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui jauna mergina iš visų pamiršto Sniegų kaimo sutinka paslaptingą keleivį skirtingų spalvų akimis. Taip prasideda istorija apie vienos šeimos keturių kartų moterų gyvenimą, nukelianti į dvidešimto amžiaus pradžios Lietuvą, tarpukarį, pokario laikus, sovietmetį ir pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Praėjusio šimtmečio istoriniame ir politiniame fone nusidriekęs pasakojimas atskleidžia, kas sieja skirtingus moterų likimus, ką jos nutyli ir slepia net nuo artimiausių, kodėl jų meilė pažymėta kalte, o tyla galiausiai tampa nusikaltimu.

Akvilina Cicėnaitė-Charles – rašytoja, vertėja, devynių knygų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems autorė, religijų studijų mokslų daktarė. Jos romanas „Anglų kalbos žodynas“ įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija, išrinktas 2022 m. Metų knyga prozos suaugusiesiems kategorijoje ir geriausia lietuvių autorių grožine knyga portalo 15min.lt Metų knygos rinkimuose, pateko į LLTI sudaromą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Romanas „Tylos istorija“ pirmą kartą išleistas 2017 m.