Alma littera

Nesvarbu, kaip būsiu sutikta. Savo jau pasiekiau. Niekas iš manęs to neatims. Kad ir ką apie save išgirsčiau po spektaklio, visuomet liksiu Sara Bernar.

Kurtizanės Žiuli Bernar duktė Sara vaikystėje stokojo motinos meilės, bet galiausiai tapo mylimiausia visų laikų aktore. Dar būdama devyniolikmete stažuotoja, turėjo palikti vieną geriausių Paryžiaus teatrų ir imtis kurtizanės amato. Po meilės romano susilaukusi sūnaus, išdrįso pasirinkti vienišos motinos kelią. Išlikti ir žengti pirmyn jai padėjo begalinis noras siekti aktorystės aukštumų bei išskirtinis talentas net manieringiausiose to meto klasikinėse pjesėse vaidinti natūraliai, žmogiškai, aistringai.

Saros Bernar gyvenime netrūko svaiginančių pakilimų ir skausmingų nuopuolių. 1870 metais ji pasiliko prūsų apgultame Paryžiuje slaugyti sužeistų karių, vėliau, trokšdama nusimesti teatrinės hierarchijos pančius, po gastrolių Londone pasirinko nepriklausomos aktorės kelią – ir, skeptikų nuostabai, tapo pirmąja pasaulinio masto teatro žvaigžde.

XIX a. pabaigoje Saros Bernar talentu žavėjosi milijonai žmonių Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, jai lenkėsi karaliai, plojo publika didžiausiuose pasaulio teatruose ir improvizuotose geležinkelio tarpustočių scenose. Sarą garbino net tie, kurie negalėjo jos pakęsti. 

Įspūdingais didžiųjų moterų portretais pagarsėjęs amerikietis rašytojas C. W. Gortner romane „Pirmoji aktorė“ mus supažindina su nemirtingosios Saros Bernar gyvenimo istorija. Tai atviras ir intymus pasakojimas apie moterį, savo neprilygstamu talentu, nepalaužiama dvasia ir ekscentriškumu verta būti Dieviškąja Sara.

<…> C. W. Gortneris skaitytojui pateikia atvirai, sodriai nutapytą pribloškiančios Bernar karjeros ir audringo asmeninio gyvenimo paveikslą. Dieviškoji Sara buvo ypatinga moteris, pranokusi savo laikmetį, užkariavusi gerbėjų širdis, laužiusi taisykles, reikalavusi daugiau teisių menininkams ir moterims. 

Allison Pataki, „New York Times“ bestselerio „Karalienės likimas“ autorė

Išskirti karo, suvesti meilės.

„Lauk manęs“ – naujas, įtraukiantis, tikrais įvykiais paremtas romanas apie nemirštančią meilę ir neįtikėtinas paslaptis.

Rupertas pažadėjo sugrįžti, Florencijai tereikėjo jo laukti. 

Kornvalis, 1944 metai

Rupertas Dešas paskelbtas dingusiu be žinios, tikriausiai žuvusiu Arnhemo mšyje. Priblokšta jo žmona Florencija negali susitaikyti, kad Rupertas visiems laikams pasitraukė iš jos gyvenimo, todėl senoje knygoje radusi paslėptą eilėraštį, pavadintą „Lauk manęs“, patiki, kad tai jos vyro siųstas ženklas. Pažadas, kad Rupertas grįš pas ją. 

Londonas, 1988 metai

Maksą nuo pat vaikystės persekioja besikartojantis košmaras. Sapne siaučia karo chaosas, ir jis kiekvieną kartą pabunda išpiltas prakaito, iš siaubo besidaužančia širdimi. Vedamas žūtbūtinio troškimo suprasti, kodėl jį persekioja tokios šiurpios vizijos, Maksas leidžiasi į kelionę, kuri nuveda jį į Kornvalį, vyro vardu Rupertas Dešas gimtinę. 

Melburnas, 1995 metai

Florencija gauna laišką nuo gyvenime nematyto vyro iš kito pasaulio krašto. Nepažįstamasis rašo, kad prisimena ankstesnį, kito žmogaus, gyvenimą. Ar jis gali būti tas, kurio Florencija laukė penkiasdešimt vienus metus? 

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Italė Brukline“ ir kt.

„Paremtas tikra istorija, sujungiančia skirtingus laikus ir žemynus šis nuostabus romanas visiškai užburia.“

My Weekly

„Užburiantis, įtikinamas ir labai romantiškas pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais.“

Daily Express

„Niekas nesugeba parašyti tokių romanų, kuriuose būtų tiek daug meilės, kaip Santa Montefiore.“

Jojo Moyes

Skaitytojams nuo 14 metų.

Nauja nuožmi ir kvapą gniaužianti serija, pakerėsianti „Dyglių ir rožių dvaro“ gerbėjus.

Į pilį karalystėje, kurioje nelikę magijos, iškviečiama žudikė. Ji nekenčia žiauraus karaliaus, valdančio iš savo stiklo sosto, bet atėjo ne nužudyti jį, o išsikovoti sau laisvę. Jei varžybose nugalės dvidešimt tris žudikus, vagis ir karius, ji bus paleista iš kalėjimo ir galės eiti karaliaus kovotojos pareigas.

Jos vardas Selena Sardotjen.

Karūnos paveldėtojas princas ją provokuos, sargybos kapitonas – saugos, o princesė iš tolimos šalies su ja susidraugaus. Netrukus Selena pasijus atsidūrusi meilės trikampyje – jos palankumo trokš du be galo skirtingi ir verti dėmesio vaikinai... bet pirmiausia ji turės kovoti. Pilyje gyvena blogis. Kai Selenos konkurentai vienas po kito paslaptingai miršta, Selenos kova už laisvę tampa įnirtinga ir žūtbūtine kova dėl išlikimo. Ji turi sunaikinti blogį, kol jis nesunaikino viso pasaulio.

„Stiklo sostas“ yra pirmoji prikaustančios ir nuožmios knygų serijos dalis, jau pakerėjusi daugybę skaitytojų pasaulyje. 

„Privaloma perskaityti fantastikos ir nuotykių mėgėjams.“

USA TODAY.

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, dar žinoma „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

Paklusti taisyklėms ar išdrįsti peržengti ribas?

Knyga pateko į 2022 m. suaugusiųjų literatūros konkurso trumpąjį sąrašą

Tiems, kurie rado draugus visam gyvenimui.

Ir visiems meilės romanų gerbėjams.

Nuo pat vaikystės Joana žinojo, kad privalo būti gera, jei nori būti mylima. Todėl nenuostabu, kad vienintelis jos troškimas išvažiavus studijuoti į sostinę – išlikti pavyzdinga, padoria dukra ir ištikima mergina.

Skaudi gyvenimo patirtis privertė Marių manyti, kad žmogus vertas tik tiek, kiek verti jo pasiekimai. Jis privalo visiems įrodyti, kad vaikystėje diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nesutrukdys jam pasiekti sėkmės. O santykiams jis neturi laiko – rinkdamasis seksą vietoj meilės vaikinas tikisi taip išvengti nuoskaudų.

Joana privalo atsispirti bendrabutyje sutiktam žaviam vaikinui su miglota praeitimi ir išlaikyti draugiškus santykius. Marius negali liesti Joanos – ji įsipareigojusi kitam, ir tai vienintelė riba, kurios vaikinas, slegiamas skaudžių vaikystės prisiminimų, prisiekė sau niekada neperžengti.

Vieną vakarą, kai ribos išsitrina ir sienos griūva, tenka rinktis – paklusti taisyklėms ar nors kartą peržengti ribas.

Ina Les slapyvardžiu pasirašanti autorė jau keletą metų gyvena Danijoje, kartu su vyru augina du sūnus ir siekia vertėjos karjeros.

Pasaulyje tiek daug kalbų, bet lietuvių man viena gražiausių. Rašymas – tai būdas išsaugoti savo šaknis. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, siekiu ne tik paliesti skaitytojų širdis, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.

2022 m. suaugusiųjų literatūros konkurse pastebėta autorė puikiai perteikia veikėjų emocines būsenas, nepaprastai taikliai piešia aplinką ir, skyrius po skyriaus megzdama intrigą, skaitytojo nepaleidžia iki paskutinio puslapio.

Du draugai.

Tragiškai žuvusi nuotaka.

Dvi versijos.

Kuris iš jų sako tiesą? O gal ji slypi kažkur per vidurį?

Neitanas – sėkmingas mados fotografas, kuris didžiausią džiaugsmą patiria laisvu nuo darbo mados pasaulyje laiku fotografuodamas gamtą „National Geographic“ ir laipiodamas uolomis, o Elijas – neįtikėtinai greitai karjeros laiptais užkopęs advokatas, dirbantis JAV Rytų pakrantės turtingiesiems. 

Jie ne tik geriausi draugai, bet ir pusbroliai. Tačiau viskas pasikeičia, kai jų gyvenime pasirodo nuostabioji Natali. 

Įtampa tarp pusbrolių dar paaštrėja Elijui ir Natali pranešus, kad vos už kelių mėnesių ketina susituokti, o reikalus galutinai sujaukia sunkiai paaiškinama nuotakos mirtis, kurios vieninteliai liudininkai – Neitanas ir Elijas. 

Tik abu pusbroliai apie šį kraupų įvykį pasakoja skirtingai. Kurio „tiesą“ norite sužinoti pirmiausia? Neitano? O gal Elijo? Apvertę knygą rasite kito pusbrolio versiją, o TIESA išties slypi knygos viduryje.

TARPTAUTINIS BESTSELERIS, IŠVERSTAS Į 41 KALBĄ

Gliukozė, arba cukrus kraujyje, – tai mažytės molekulės mūsų organizme, darančios didžiulį poveikį mūsų sveikatai. Devyniasdešimt procentų žmonių kenčia nuo per didelio gliukozės kiekio organizme ir dauguma apie tai nė nežino.

Kokie simptomai apie tai byloja? Noras užkandžiauti, nuovargis, nevaisingumas, hormoniniai sutrikimai, aknė, raukšlės… Laikui bėgant išsivysto tokios ligos kaip II tipo diabetas, vėžys, demencija ir širdies ligos.

Remdamasi pažangiausiu mokslu ir novatoriškais savo pačios tyrimais, biochemikė Jessie’ė Inchauspé pateikia dešimt paprastų patarimų, kurie padės jums subalansuoti savo gliukozės kiekį ir atsikratyti simptomų, nesilaikant dietos ir neatsisakant mėgstamų patiekalų.

Be kita ko, perskaitę knygą sužinosite:

* kaip maisto valgymas tinkama tvarka padės be pastangų numesti svorio;

* kokį slaptą produktą valgydami galėsite mėgautis desertu ir vis tiek deginsite riebalus; 

* koks mažas pusryčių pokytis suteiks energijos ir panaikins norą užkandžiauti.

„Gliukozės revoliucija“ – tai įdomi, informatyvi, naujausiais moksliniais tyrimais paremta knyga, kuri pakeis jūsų mąstymą apie sveikatą ir iš esmės pagerins gyvenimo kokybę.

Jessie’ė Inchauspé – prancūzų biochemikė ir tarptautinių bestselerių autorė. Ji stengiasi naujausius mokslo pasiekimus paversti paprastais patarimais, padedančiais žmonėms pagerinti savo fizinę ir psichikos sveikatą. Jessie’ė įkūrė labai išpopuliarėjusią instagramo paskyrą @GlucoseGoddess, kurioje daugiau kaip du milijonus žmonių moko veiksmingų sveikos mitybos įpročių. Jos knyga „Gliukozės revoliucija“ tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išversta į 41 kalbą.

Jaunimui nuo 13 metų

„Norisi tik miego ir nieko daugiau. Gera būtų nugrimzti į komą. Arba prarasti atmintį. Bet kas, kad tik išsivaduočiau nuo viso šito, nuo tų minčių, nuo šnabždesių galvoje.“

Nuo pat pirmosios akimirkos Meriveterio vidurinėje mokykloje Melinda Sordino suvokia, kaip bus sunku. Dabar ji – Atstumtoji. Buvusios draugės nebenori su ja kalbėtis, o nauji bendramoksliai žiūri kreivai, nes tai ji sužlugdė paskutinį vasaros vakarėlį – niekam nieko nepaaiškinusi iškvietė policiją.

Atstumta draugų ir neįstengdama prisipažinti, kad patyrė seksualinę prievartą, Melinda nuo visų atsitveria tylos siena. Vien tik dailės pamokos jai teikia taip reikalingą paguodą. Tačiau kankinantys prisiminimai niekur neišnyksta ir slegia vis labiau, kol pagaliau ji prabyla...

„Norėčiau tikėti, kad „Kalbėk“ padės jums prabilti. Tačiau ši knyga tėra priemonė. Iš tiesų tikrieji didvyriai esate jūs, kurie pasiekę dugną – pro baimę ir gėdą, nusivylimą ir pyktį – išdrįsote prabilti. Tegu jums niekada nepritrūksta tam drąsos.“ Laurie Halse Anderson

„Kalbėk“:

• Knyga, virtusi šiuolaikinės jaunimo literatūros klasika;

• Skatina neužsidaryti savyje, išdrįsti pasakyti tiesą ir ieškoti pagalbos;

• Moko nesitaikstyti su neteisybe;

• Teikia paguodos ir stiprybės patyrusiems seksualinę prievartą.

Laurie Halse Anderson (g. 1961) – amerikiečių jaunimo rašytoja. „Kalbėk“, vos pasirodžiusi 1999 metais, pelnė rašytojai pripažinimą. Ji sulaukė ne tik didelio skaitytojų susidomėjimo, bet ir kritikų bei vaikus ir jaunimą nuo smurto ginančių institucijų pripažinimo. 2004 metais pagal knygą buvo pastatytas kino filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Kristen Stewart. 2023 metais už kūrybą jaunimui autorei skirtas vienas svarbiausių tarptautinių apdovanojimų – Astridos Lindgren atminimo premija.

Nepakartojama istorinė fantazija apie moterį, tikėjusią mokslu pagrįsta medicina anksčiau, nei pasaulis patikėjo ja.

1832 metais Londone siautėjusi choleros epidemija nusinešė į kapus tūkstančius gyvybių, taip pat ir visą Eleonoros Bidi šeimą. Mergaitę iš mirtinos ligos gniaužtų išgelbėjo daktaras Horacijus Kroftas. Gyvendama šio talentingo, tačiau ekscentriško chirurgo namuose Nora neturėjo progos susipažinti su įprastine to meto jaunų damų veikla – siuvinėjimu ar akvarele, tačiau puikiai išmoko siūti žaizdas ar atlikti skrodimą.

Tiesa, to meto Anglijoje moterims buvo griežtai draudžiama užsiimti medicina, bet talkindama Horacijui Kroftui privačioje jo klinikoje Nora galėjo nesibaimindama tobulinti savo įgūdžius ir kaupti žinias. Tačiau vieną dieną į jų duris pasibeldė naujas chirurgo padėjėjas daktaras Danielius Gibsonas – ir idilė baigėsi. Jaunas vyras negalėjo net įsivaizduoti, kad tyli ir miela mergina iš tiesų yra gabi ir sumani chirurgė, savo talentu pralenkianti net jį patį. Tad Nora privalo pasirinkti: likti nematomai ir leisti aplinkiniams vyrams prisiimti nuopelnus už jos darbą arba žengti į priekį ir prisistatyti specialistų bendruomenei, rizikuojant užsitraukti jų rūstybę ir pasmerkimą.

Audrey Blake slapyvardžiu prisidengusios rašytojos Jaima Fixsen ir Regina Sirois dovanoja pirmą jaudinančią istoriją apie vienos moters kovą dėl teisės siekti savo svajonių Viktorijos laikų Anglijoje. Ryškūs ir įsimintini herojai, iki smulkiausių detalių apgalvotos ir tikroviškai perteiktos jų gyvenimo bei darbo sąlygos, sodriais potėpiais nuspalvintas siužetas nepaliks abejingų ir prikaustys dėmesį nuo pirmo iki paskutinio knygos lapo.

PASAULINIS BESTSELERIS

Tai yra vienas iš tų nepamirštamų pasakojimų, kurie neišblėsta metų metus. Šis ypatingas romanas paliečia visas didžiąsias literatūros ir gyvenimo temas: meilę, garbę, kaltę, baimę, atpirkimą.

Isabel Allende

Stulbinantis K. Hoseinio romanas prasideda išraiškinga afgano, tapusio amerikiečiu, istorija. Amiras, pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnus, persikelia į Kaliforniją ir sėkmingai pradeda rašytojo karjerą. Tačiau jo sąžinę nuolat persekioja vienas vaikystės epizodas: Amiras išduoda savo geriausią draugą Hasaną, ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Nūnai Amerikoje gyvenantis Amiras, sužinojęs, kad talibai nužudė Hasaną ir jo žmoną, susirūpina dėl jų vergaujančio sūnaus likimo. Kaina, kurią Amiras turi sumokėti, kad išpirktų berniuką, yra vienas iš keleto įspūdingų siužeto posūkių, dėl kurių šis romanas tampa įsimintinas ir kaip politinis metraštis, ir kaip jausmingas asmeninis pasakojimas.

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas dirbti diplomatinėje tarnyboje Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai pasiprašę gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis  1996 m. baigė  vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą jis metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo vardo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane.

 „Bėgantis paskui aitvarą“ yra pirmasis K. Hosseinio romanas. Pagal knygą 2007 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

K. Hosseinis tarsi pasiekia tai, kas retai pavyksta šiuolaikiniam rašytojui. Jis iš šalies vertina Afganistano politinius neramumus, tačiau tas vertinimas įgauna pamokomąjį pobūdį. Drauge jis nuosekliai rutulioja siužetinę veikėjų gyvenimo liniją. Širdį geliantys vargai, jaudinančios pergalės neapleidžia skaitytojo iki paskutinio knygos puslapio. Hosseinis atvirai parodo nuostabų  krašto vaizdą. Turbūt vienintelis šio išskirtinio romano trūkumas yra tas, kad jis per greitai baigiasi.

Gisele Toueg

Išbaigtas literatūros kūrinys, aprašantis anksčiau tik apytikriai pažintos tautos kultūrą. Retai pasitaiko, kad knyga būtų tokia aktuali ir kartu tokios aukštos literatūrinės vertės. Romanas skvarbus... ryškus... jaudinantis.

Entertainment Weekly

Policijos pareigūnams radus savo bute nužudytos žurnalistės Saros Fogel kūną, užverda tikra velniava. Kas tas tamsaus gymio jaunuolis, nusikaltimo dieną pastebėtas prie jos namų? Ką reiškia ant Saros papuošalo išraižyti ženklai ir kodėl ant jo – vieno kontroversiškiausių finansinių nusikaltėlių pirštų atspaudai? Ką slepia buvęs Saros darbdavys – garsaus Berlyno dienraščio redaktorius?

Bylą tiriantis pareigūnas Johanas Hartogas įtraukiamas į žaibiškai besirutuliojančius įvykius. Netrukus ima ryškėti sąsajos tarp Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir žiauriosios „Wagner“ grupuotės, tarp šiandienių Vakarų verslo lyderių ir Antrojo pasaulinio karo metais siautusių rusų nusikaltėlių, tarp išnaudojamų trečiųjų šalių vaikų ir Vokietijos žmogaus teisių gynėjų. Tarsi to neužtektų, Johanui pagaliau tenka peržiūrėti ir savo praeitį.

Debiutinė Dainos Kleponės knyga – tai kvapą gniaužiantis detektyvinis trileris, kuriame atskleidžiamos tarptautinės pinigų plovimo, korupcijos schemos ir jų akivaizdoje tyrinėjamas žmogaus likimas. Kelių dešimtmečių darbo Lietuvos ir užsienio verslo organizacijose patirties turinti autorė meistriškai sulieja sukauptas profesines žinias ir aistrą kurti sodrų, įtemptą meninį tekstą, kad ne tik suteiktų skaitymo malonumą, bet ir pravertų verslo bei politikos užkulisius.

„Debiutiniame romane autorė ne tik sugeba sunarplioti įtraukiančią detektyvinę intrigą, bet ir perteikia autentiškumo pojūtį – skaitydamas jauti, kad ji gerai įsigilinusi į aprašomas sritis. Prie tos kelionės po skirtingas šalis pridėkime užgriebiamas visuomenės problemas, įdomius personažus ir gausime šviežią kriminalinį literatūrinį gūsį, o Lietuvoje tai jau ne toks dažnas reiškinys.“

Audrius Ožalas, 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas, literatūros ekspertas

„Apie lietuviškus filmus dažnai sakoma: kaip lietuviškas visai neblogas. Šis Dainos Kleponės filmiškas trileris yra tiesiog geras. Nors parašytas lietuvių autorės, Lietuvos jame beveik nėra. Labai smalsu stebėti, kaip savo profesinę patirtį ir skersai išilgai išmaišytą pasaulį ji perkelia į popierių ir sukala iki paskutinių puslapių nepaleidžiantį intriguojantį kūrinį. Įdomus didelio dėmesio vertas debiutas ir, tikėkimės, gražios rašytojos karjeros pradžia.“

Paulius Ambrazevičius, „Humoro klubo“ komikas, skaitytojas