Alma littera

Vaikams nuo 9 metų

Rekomenduojama literatūra 4-ai klasei

„Bembis jautėsi persmelktas pasididžiavimo, pakylėtas šventiškos rimties. Taip, gyvenimas yra sunkus ir kupinas pavojų. Gyvenimas gali suteikti viską, ko tik nori, jis išmoks visa tai ištverti.“

Stirniuko Bembio vaikystė šviesi ir graži. Prižiūrimas mylinčios mamos jis dūksta su draugais nuostabiame miške ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau stirnų gyvenimą lydi daug pavojų, grėsmingiausias iš jų – medžiotojai. Vieną dieną Bembis netenka mamos ir turi išmokti gyventi savarankiškai. Laimei, svarbiausias gyvenimo pamokas lemiamomis akimirkomis jam perduoda senolis stirninas, didysis miško valdovas. Ar jaunasis Bembis išlaikys likimo išbandymus ir vieną dieną taps tvirtas ir didingas? 

Širdį verianti ir kartu be galo šiltus jausmus kelianti istorija, kurios nepamiršite visą gyvenimą. 

„Nuo žmogaus nekaltas gyvūnas skiriasi vienu požiūriu – jam svetimos intrigos, sukčiavimai, sąmokslai ir pirmiausia melas.“

Felix Salten

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 4 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

 „Bembis. Miško gyvenimo istorija“:

• vaikų literatūros klasika, ugdanti literatūrinį skonį;

• ugdo empatiją ir skatina pažinti, gerbti gamtą ir gyvūnus;

• skatina niekada nenuleisti rankų, įveikti nesėkmes ir nepasiduoti nevilčiai;

• puikus skaitinys visai šeimai, dovanojantis daug jaudinančių akimirkų.

Felixas Saltenas (Feliksas Zaltenas, 1869–1945) – vengrų kilmės austrų rašytojas. Labiausiai jį išgarsinęs kūrinys – „Bembis. Miško gyvenimo istorija“ (1923), tapęs vaikų literatūros klasika. Knygą iki šių dienų su malonumu skaito ir vaikai, ir suaugusieji. Nacistinėje Vokietijoje „Bembis“ buvo uždraustas. Įžvelgta, neva tai politinė alegorija, pasakojanti, kaip buvo elgiamasi su žydais Europoje. Tačiau knygos sėkmei tai įtakos neturėjo. Ji greitai tapo itin populiari JAV, pagal ją netgi sukurtas Walto Disney̕aus animacinis filmas.

Po neįtikėtinai sėkmingos knygų sagos „Nuostabioji draugė“ Elena Ferrante talentingai mezga kito pasakojimo giją, gilindamasi į prieštaringus jausmus, saistančius motinas ir vaikus.

Leda – senokai išsiskyrusi dėstytoja, kadaise atsidėjusi vien dukroms, o dabar – darbui. Suaugusioms dukterims išsikrausčius pas tėvą į Kanadą, moteris baiminasi skausmo ir melancholijos sklidinų dienų, bet, savo pačios nuostabai, pasijunta esanti laisva, tarytum nusimetusi gyvenimo naštą.

Vasarą ji nusprendžia vykti viena atostogauti į pietų Italijos pajūrio miestelį. Po pirmųjų ramybės ir susitelkimo dienų moters poilsį sudrumsčia erzinanti neapoliečių šeimyna. Iš pažiūros nereikšminga pažintis įsuka seniai nuslopintų jausmų ir nuoskaudų verpetą.

Šiuo atviru ir jaudinančiu romanu Elena Ferrante pasakoja apie naują moters būtį – rodos, niekuo neišskirtinę, tačiau paliečiančią iki pat gyvasties.

„Įspūdingas literatūros kūrinys.“

Marina Terragni ir Luisa Muraro, Io donna (Corriere della Sera)

Po nedidelio eismo įvykio apygardos prokurorė Keitė Demajo atsiduria Vestleiko ligoninėje. Tą patį vakarą pažvelgusi pro palatos langą ji pamato vyrą, į automobilio bagažinę keliantį moterį... O gal tai tik migdomųjų tablečių sukelta košmariška haliucinacija? 

Kitą dieną Keitė ima tirti savižudybės bylą. Nors sprendžiant pagal pirminius įkalčius panašu, kad auka nusižudė, teismo medicinos ekspertas Ričardas Kerolas įžvelgia galimą nusikaltimą. Tai nuveda iki daktaro Edgaro Hailio. Ričardo nuomone, garsaus gydytojo darbas „gydant“ nevaisingas moteris – labai įtartina, apgaulinga, neatsakinga ir net mirtinai pavojinga veikla. Tačiau Ričardui nespėjus išsakyti savo būgštavimų, Keitė, pranešusi, kad išvyksta savaitgaliui, atsigula į ligoninę nedidelei operacijai... pas daktarą Hailį.

Romanas „Tuščias lopšys“ – aukščiausios klasės įtempto siužeto detektyvas.

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark buvo daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas iš svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Tikra sukrečianti istorija apie Eunsun Kim vaikystę Šiaurės Korėjoje, apie šalyje siaučiantį badą, nuo jo mirštančius giminaičius ir kaimynus. Jos vienintelis tikslas – išgyventi, tai pasiekti galima tik pabėgant į Kiniją. Eunsun su mama ir seserimi pavyksta tai įgyvendinti, tačiau tuo jų bėdos nesibaigė – visos trys buvo parduotos kaip vergės, slapstėsi nuo Pchenjano ir Pekino policijos, buvo sulaikytos, tardomos ir kankinamos „perauklėjimo“ stovyklose.

Ieškodama išeities vieną dieną Eunsun įkalbino mamą leistis į naują kelionę: kirsti Kinijos-Mongolijos sieną ir Gobio dykumą, kad pagaliau pasiektų išsvajotąją žemę – Pietų Korėją.

Knygoje „Pabėgimas iš Šiaurės Korėjos“ Eunsun Kim atvirai ir nuoširdžiai pasakoja savo ir savo šeimos istoriją, kad pasaulis sužinotų, kaip tūkstančiai vyrų ir moterų kasdien bando kirsti Šiaurės Korėjos sieną bėgdami nuo bado ir totalitarinio režimo.

„Noriu pamatyti, kaip mano žmonės Šiaurės Korėjoje išsilaisvina iš diktatūros, dešimtmečius laikiusius juos pavergtus, skurstančius ir atskirtus nuo pasaulio. Kad ši svajonė taptų realybe, pasaulis turi atverti akis ir pamatyti siaubingą Šiaurės Korėjos gyventojų padėtį. Kimų dinastija taip sėkmingai izoliavo savo karalystę, kad pasaulis tarsi pamiršo priespaudoje gyvenančių tėvynainių likimą. Jei ši istorija prisidės prie bendro šios negandos suvokimo ir atskleis likusiam pasauliui Šiaurės Korėjos režimo neteisybes ir tragišką anachronizmą, ji buvo papasakota neveltui.“

„Kvapą gniaužiantis pasakojimas apie nepaprastai drąsią paauglę, kuri metė iššūkį Saudo Arabijoje klestinčiai senovinei vyrų globos sistemai ir ją įveikė! Įkvepiantis skaitinys, priversiantis iš pradžių kunkuliuoti pykčiu, o paskui džiaugtis ir jausti solidarumą.“

Sophie McNeill, Australijos žurnalistė, žmogaus teisių gynėja

2019-ųjų pradžioje, trejus metus planavusi, Rahaf Mohammed pabėgo nuo Saudo Arabijoje gyvenančios  smurtaujančios savo šeimos, bet nusigavus iki Bankoko iš jos buvo atimtas pasas. Rahaf žinojo – jei bus sugrąžinta į tėvynę, jos lauks mirtis. Vyrams atkakliai beldžiantis į užbarikaduotas jos viešbučio kambario duris, Rahaf atsidarė savo tviterio paskyrą. Ji kreipėsi į pasaulį, ir pasaulis ją išgirdo: per vieną dieną Rahaf sulaukė 45 000 sekėjų, kurie jai padėjo ieškoti prieglobsčio Vakarų šalyse.

Knygoje „Maištingoji“ Rahaf pasakoja apie gyvenimą Saudo Arabijoje didelėje pasiturinčioje šeimoje, kur kiekvieną jos žingsnį kontroliavo tėvas ir broliai, atskleidžia, kaip ji ištvėrė sunkią vaikystę, kurioje smurtas, žeminimas ir apgavystės buvo įprasti dalykai.

„Daugiau nei pusė iš 34 milijonų Saudo Arabijos gyventojų jaunesni nei dvidešimt penkerių, todėl nuojauta man kuždėjo, kad tai – geras, permainoms palankus ženklas. Bet nors karalystės valdovai, kurie tvirtina veikiantys Dievo vardu, paskelbė šiek tiek keičiantys griežtus islamiškus Saudo Arabijos įstatymus, pagal kuriuos gyvename, ir visus paragino būti tolerantiškais ir nuosaikiais, jie vis dar baudžia, kirsdina ir kankina visus, nepritariančius šalies vyriausybei.“

„Maištingoji“ – kvapą gniaužianti, tikra istorija!

Šiaurės Karolinos kalnų miestelis Klieris – ramybės oazė. Policijai paprastai čia nėra ką veikti, nebent dalyti baudas už netinkamai pastatytą automobilį. Tačiau pastaruoju metu miestelio gyventojai labai įsibaiminę: per dvejus metus dingo keturios moterys. Kiekvienos jų dingimo vietoje randamas mėlynas kaspinas. Policijai nepavyksta rasti moterų palaikų, jokie įkalčiai negelbėja ieškant grobiko. Staiga be žinios dingsta dar viena moteris. 

Lilė Martin grįžta į Klierį parduoti savo kalnų namelio ir galutinai atsisveikinti su praėjusiu gyvenimo etapu: pasibaigė aštuonerius metus trukusi audringa santuoka su Klierio policijos vadu Daču Bertonu. Važiuodama per pūgą Lilė slidžiame kelyje nesuvaldo automobilio ir partrenkia netikėtai iš miško išnirusį vyrą. Tai Benas Tirnis, su juo moteris pirmąsyk susidūrė dar praeitą vasarą. Jiedu nusprendžia pralaukti pūgą kalnų namelyje. Tačiau Lilei ima rodytis, kad didesnę grėsmę jai kelia ne pūga, o vyriškis, su kuriuo yra įkalinta.

Ar Benas Tirnis – moterų grobikas? O gal priešingai – geras žmogus, išgelbėsiantis Lilę nuo ją persekiojančios tragedijos?

„Virtuoziški siužeto vingiai... Brown trileris užgniauš jums kvapą.“ 

Kirkus Reviews

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, yra parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai verčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Iš tiesų ne taip jau ir svarbu, kad žmonija žlugs. Žvelgiant per kosmoso ar evoliucijos prizmę, anokia čia problema, planeta egzistuos toliau, gyvybė tikrai neišnyks dar milijonus metų, čia tik mes neturime ateities.

40-metis rinkodaros konsultantas Didrikas su šeima atostogauja namelyje prie ežero, bet prasidėjus miškų gaisrams yra priverstas viską mesti ir bėgti.  Jis siekia įrodyti žmonai ir vaikams, kad yra tikras didvyris, bet apgailėtinos vyro pastangos stumia šeimą į vis didesnį pavojų. 

Ilgą laiką klimato kaitą atkakliai neigusi socialinių tinklų influencerė Melisa yra priversta stoti į akistatą su realybe – katastrofiškais gamtos kataklizmais, žmonių susvetimėjimu, susipriešinimu ir kova dėl išlikimo. Šioje terpėje puikiai jaučiasi Andrė, nevykėlis 19-metis sporto žvaigždės sūnus, bandantis pasinaudoti sąmyšiu ir atkeršyti jį apleidusiam tėvui. 

Ir tik Didriko 14-metė dukra Vilja netikėtai imasi iniciatyvos, kad padarytų tai, ko nesugeba suaugusieji, ir išgelbėtų su mirtinu pavojumi susidūrusius žmones.

Rašytojas Jensas Liljestrandas (g. 1974) debiutiniame romane „Net jei viskas baigsis“ keturių tarpusavyje susijusių veikėjų akimis žvelgia į baugų pasaulį, kuriame klimato kaita yra ne miglota perspektyva, o reali žmonių kasdienybė. Sodriais juodojo humoro potėpiais pagardintas, kvapą gniaužiančia energija pulsuojantis ir kiek groteskiškas pasakojimas atskleidžia su mirtinai pavojingais gamtos kataklizmais susidūrusios žmonių visuomenės trapumą, pasimetimą ir susvetimėjimą.

„Protinga ir įtraukianti knyga. Jensui Liljestrandui pavyko sukurti ne tik aktualų, bet ir šmaikštų romaną.“

 Fredrikas Backmanas, „Gyveno kartą Uvė“ autorius

Bestselerio „Sodininkas iš Prancūzijos“ autorė

Užburianti istorija apie paslaptis ir naują pradžią.

Šiaurės Italija, 1934 m.

Evelina su seserimi Benedeta užaugo šešiolikto amžiaus viloje, nors gerokai nugyventoje, bet vis dar alsuojančioje didybe. Sulaukusi pilnametystės Benedeta išteka už pasiturinčio bankininko, jai į vyrus parinkto tėvų. Evelinos tokia ateitis visai nevilioja, tad ji duoda sau žodį niekada netekėti iš pareigos. 

Vieną dieną  miestelio audinių parduotuvėje ji susipažįsta su žydo prekybininko sūnumi Ezra. Jaunuoliai karštai pamilsta vienas kitą, bet neskuba kitiems atskleisti šios paslapties. Jie džiaugiasi kiekviena nuvogta akimirka, ir Evelina trokšta, kad šios nerūpestingos, palaimingos dienos tęstųsi amžinai. 

Tačiau Europoje vis labiau įsisiautėja karas, masiškai suiminėjami žydai. Deja, tamsūs debesys atplūsta ir į Italiją. Evelinos ir Ezros šeimas užgriūva negandos, pakeisiančios jų likimą. Netikėtai išgirdusi, kad Ezra žuvo, Evelina išvyksta į Niujorką. Prisiglaudusi pas ten seniai emigravusią tetą, mėgina vėl kabintis į gyvenimą. Bet ją atsiveja praeitis...

„Tai nuostabus pasakojimas apie prarastą ir vėl atrastą meilę, aprėpiantis ne vieną dešimtmetį ir du žemynus. Romanas persmelktas šiaurės Italijos spalvų, šilumos, šeimos skausmo ir gebėjimo nepalūžti, o drąsa ir ryžtas paskatina pradėti naują gyvenimą anapus vandenyno. Talentingoji Santa Montefiore meistriškai supina ilgesį, likimą ir viltį.“

Kristin Harmel

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Tolimi krantai“ ir kt.

„Kaip gimsta herojės“ –  prancūzų redaktorės ir scenarijų autorės Claire Vigarello romanas. Maloniam laisvalaikiui puikiai tinkanti, subtilaus humoro ir atpažįstamų gyvenimiškų smulkmenų prisodrinta knyga. 

Kaip gyventi, jei esi iki skausmo drovi, o gyvenimą temdo tie nereikalingi dešimt kilogramų, bėdos darbe ir bedarbis vyras. Išbandžiusi visas įmanomas priemones – nuo nesėkmingų bandymų užmegzti draugystę su bendradarbiais iki viešojo kalbėjimo mokymų, per kuriuos vos nesprogo širdis, – Silvija nusprendžia išsilieti rašydama. 

Nuobodžiaudama darbe ir bėgdama nuo realybės Silvija popieriuje sukūrė visiškos savo priešingybės portretą – Šarlotė aukšta, liekna, pasitikinti savimi ir subtiliai bei rafinuotai keršijanti visiems savo priešams.

Žinoma, Silvija rašė tik sau ir niekam kitam. Tad galite įsivaizduoti jos nuostabą, kai važiuodama autobusu pamato merginą, rankose laikančią knygą, kurios herojė – jos Šarlotė. Kaip tai galėjo nutikti?! Kas ir kada sugebėjo pavogti Silvijos slapčiausias mintis ir nusiųsti leidyklai?! Klausimų daugybė, baimės – dar daugiau, bet aišku viena: nuo šiol Silvijos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo. 

Šis linksmas, džiugus, žmogiškumo kupinas Claire Vigarello romanas – tai viliojantis kvietimas pažadinti savyje heroję.

„Juokinga ir švelnumo kupina knyga apie paprastą moterį, tampančią tikra erotinės kūrybos meistre.“– Biblioteca  

Claire Vigarello gimė 1975 m. Paryžiuje. Vienintelis nuolat užsiėmusių tėvų vaikas anksti atrado knygas, ypač pamilo britų autoriaus Roaldo Dahlo kūrybą. Pamažu ėmė rašyti ir pati. Baigusi mokyklą, C. Vigarello įsidarbino leidykloje redaktore ir maždaug 2010-aisiais ji ėmė kurti kino scenarijus. „Kur gimsta herojės“ yra pirmasis C. Vigarello romanas. Su vyru ir trimis vaikais moteris gyvena Paryžiuje. 

Kvapą gniaužianti istorija apie dviejų kultūrų susidūrimą mirties akivaizdoje.

Žinia apie amišų fermoje rastą negyvą kūdikį sukrečia Lankasterio apygardos gyventojus. Tačiau policijos tyrimo rezultatai pribloškia dar labiau: rasti įkalčiai verčia įtarti, kad vaikui gyvybę atėmė aštuoniolikmetė Keitė Fišer, netekėjusi amišų bendruomenei priklausanti mergina – kaip manoma, nužudyto naujagimio motina.

Ginti Keitę imasi advokatė Elė Hatavei. 

Susitikus dviem moterims, susitinka dvi skirtingos kultūros. Idealais nusivylusi didmiesčio advokatė pirmą kartą iš arti pamato uždarą amišų bendruomenę, kur žmonės gyvena atsiskyrę nuo išorinio pasaulio, nesinaudodami jokiomis šiuolaikinėmis technologijomis ir laikydamiesi griežtų religijos bei moralės normų. 

Elei teks ieškoti būdų pritapti ir perprasti jų gyvenimo taisykles, nes tik taip jiedvi su Keite galės suprasti viena kitą. Narpliodama painias žmogžudystės aplinkybes, Elė bus priversta atvirai pažvelgti ir į savo baimes bei troškimus, savo praeitį ir suvokti, kad teisingumo kriterijai kartais gali būti visai kiti nei tie, kuriais ji buvo įpratusi vadovautis.

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena iš populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Prinstono universitete įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį. 2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą

„J. Picoult taikliai atskleidžia skausmą, kurį patiria šeimos nariai, susidūrę su sukrečiančiais išgyvenimais.“ 

Daily Express

„Skaitytojai išgyvens ir psichologinę dramą, ir netikėtumų kupiną procesą teismo salėje. Dviejų skirtingų kultūrų susidūrimas teikia pasakojimui įtampos ir daugybę įžvalgų apie gyvenimą, tikėjimą, pareigą, teisingumą.“

School Library Journal

„Pagavus ir intriguojantis pasakojimas, kuriame dera žmogžudystės paslaptingumas ir teismo proceso dramatizmas... Rimta, keliais sluoksniais plėtojama istorija, intriguojantis įvykių fonas... Amišų bendruomenę ir jų gyvenimo būdą Jodi Picoult vaizduoja tikroviškai ir su didele šiluma.“

The Witness 

„Jodi Picoult neįtikėtinai taikliai atskleidžia skausmą, kurį patiria šeimos nariai, susidūrę su gilius jausmus sukeliančiais, sudėtingais išgyvenimais.“

Daily Express