Alma littera

Naujas jaudinantis, tikrų įvykių įkvėptas bestselerio „Bičių dūzgesys“ autorės romanas apie istorijos kryžkeles, vaikystę ir karą.

Kas tau atsitiko? Nebenoriu prisiminti. Ką tu praradai? Tiek daug. Ką tu matei? Viską. Kur tu buvai, Arnai? O kur tu, Ilze? Taip toli kaip karas ir taip arti kaip naktimis juos skyrusi siena. Taip toli ir taip arti kaip abiejų pradingusi tėvynė. Taip toli ir taip arti kaip baimė ir badas. Taip toli kaip įveikta senoji miesto siena, taip arti kaip karštas oras skriejant kulkai ar bombai, kuri krisdama iš dangaus vieną gyvybę atima, o kitos pasigaili. Taip toli ir taip arti kaip atsitiktinumas, kuris, pasiuntęs juos skirtingais keliais, atvedė ten pat tuo pačiu metu.

Pasakojimas apie dvi šeimas iš skirtingų Rytų Prūsijos kraštų, per Antrąjį pasaulinį karą priverstas bėgti iš tėvynės.

Apie Ilzę ir Arną, kurių nerūpestingą vaikystę nutraukia bombų sprogimai ir liepsnų pašvaistės. Ilzės šeima, gelbėdamasi nuo artėjančios sovietų armijos, atšiaurią žiemą palieka namus ir keliauja per karo siaubiamą šalį, nežinodama, nei kur, nei kada baigsis jų alinanti kelionė. Arnas su motina bėga į dar besiginantį Kionigsbergą ir slapstosi griuvėsiuose, vildamiesi po karo vėl suburti išblaškytą šeimą.

Per dviejų jaunų žmonių likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarinės Jūratės ašaros gija, išausta iš Lenkijos miškų glūdumoje gimusių pasakų.

„Meistriškai sukurta knyga, kuri sykiu ir gniaužia širdį, ir sušildo.“

The Washington Post

Atmerk akis ir žiūrėk, kol jos amžinai neužsimerkė.

Nuostabaus grožio ir originalumo romanas apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių keliai susikerta okupuotoje Prancūzijoje liepsnojant Antrojo pasaulinio karo pragarui.

Mari Lorai, aklai nuo šešerių metų, pasaulis yra labirintų virtinė. Kad nepaklystų ir rastų kelią namo, tėvas padaro jai miniatiūrinį Paryžiaus rajono, kuriame jie gyvena, maketą. Tačiau baigiantis karui naciai okupuoja Prancūzijos sostinę ir ji su tėvu pabėga į senovinį Sen Malo miestą šalies šiaurėje.

Jaunas vokietis Verneris, savo pirmąjį radijo imtuvą radęs šiukšlyne, tampa puikiu šių naujoviškų aparatų meistru ir tai jį atveda jį į Hitlerjugendo mokyklą, paskui – į specialųjį dalinį vokiečių armijoje. Galiausiai jis patenka į Sen Malo – miestą, kur susikirs jo ir Mari Loros keliai.

Nors Mari Loros ir Vernerio istorija vyksta karo metais ir istorinę aplinką rašytojas atkuria labai tiksliai, šis romanas – ne apie karą, o apie žmones kare, apie tai, kaip karas keičia juos ir jų likimus. Šioje puikioje, jaudinančioje istorijoje jaunuolių gyvenimus nušviečia neregimoji žmonių gerumo šviesa, perskrodžianti ir juodžiausią tamsą. 

Pagal knygą sukurtas to paties pavadinimo Netflix serialas.

„Juvelyriškai sudėliota praėjusio laiko mozaika, visos detalės tobulai sulimpa. Doerrio stilius ir vaizdingumas nepaprasti. Seniai koks romanas buvo mane taip pakerėjęs. Papasakota istorija vis neišeina iš galvos“

Abraham Verghese, knygos „Vienuoliktas įsakymas“ autorius

Įvairiomis premijomis apdovanotas amerikiečių rašytojas Anthony Doerris (g. 1973) vertinamas už gebėjimą subtiliai atskleisti žmogaus prigimties sudėtingumą ir sukurti ypatingą užburiančią atmosferą, kur detalių tikslumas ir istorinė tiesa dera su poetiškumu ir ypatingu kalbos grožiu. „Alma littera“ yra išleidusi jo romanus „Paukščių miestas debesyse“, „Malonės sniegas“ (vertė Z. Marienė) ir apsakymų rinkinį „Kriauklių rinkėjas“ (vertė N. R. Chijenienė).

Bestselerių autorė Mary Higgins Clark sukūrė įtampos ir intrigų kupiną istoriją apie šeimą, pradedančią atsigauti po žiauraus vieno jos narių nužudymo.

Ronaldas Tompsonas nepasmaugė Ninos Peterson – vis dėlto po poros dienų Konektikuto valstijoje jam bus įvykdyta mirties bausmė pripažinus jį kaltu pagal visą klasikinę teismų praktiką. Deja, Tompsono mirtis nenumalšins Ninos sutuoktinio Stivo skausmo ir pykčio. Tompsono mirtis neišsklaidys Ninos šešiamečio sūnaus Neilo, tapusio savo motinos žiaurios mirties liudytoju, baimių. Karčių prisiminimų iš jų atminties neištrins ir žurnalistės Šeron Martin, palengva tampančios jų gyvenimo dalimi, meilė ir atjauta. Gal žaizdas užgydys laikas, bet prisidengęs tamsa nepažįstamasis – klastingas psichopatas, nužudęs jau ne vieną moterį – laukia tinkamos progos smogti dar kartą...

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, didžiulio populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark – daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Norėjau grįžti į gimtąją žemę ir pamatyti ją kitu žvilgsniu. Tik nežinojau, kaip tai padaryti, nes rasti šeimą atrodė neįmanoma, beveik taip pat neįmanoma, kaip kupranugarių mergaitei tapti garsiu modeliu.

Tarptautiniu bestseleriu tapusios knygos „Dykumų gėlė“ autorės gyvenimo istorijos antroji dalis.

Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie lyties organų žalojimą Afrikoje ir pasidalijo asmenine patirtimi. 1997 metais ji tapo Jungtinių Tautų ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje.

Nors Waris Dirie pabėgo iš Somalio, ji niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi. Bado ir prievartos kupinas gyvenimas, kur moterys neturi balso, vos nepasiglemžė jos pačios, bet kartu jis suteikė stiprybės ir atsparumo likimo smūgiams. Drąsi, atkakli, pajuokauti nevengianti moteris po dvidešimties metų pagaliau grįžta į Somalį aplankyti artimųjų, bet visų pirma ją gena motinos ilgesys.

Ši knyga yra Waris sugrįžimo istorija ir nepaneigiamas įrodymas, kad galima ką nors labai mylėti, bet drauge išsaugoti teisę kovoti su mylimo žmogaus ydomis.  

„Dykumų aušra“ – tai pasakojimas apie sugrįžimą namo.

„Neįtikėtina drąsa, didžiausias įkvėpimo šaltinis.“ 

Eltonas Johnas

https://www.desertflowerfoundation.org/

Labiausiai įkvepiančios Beno Lyrio mintys

Mūsų gyvenimas – nepaprastas stebuklas, jis dieviškas tiek, kiek gebame įdėti širdies.

Kiekvienas šios knygos sakinys tegu įkvėps tave išlukštenti iš savo gyvenimo ką nors gražaus, net ir pilkoje buityje pamatyti gyvenimo gėles, nesustoti prie smulkmenų, kurios įkalina baimėje, sustingdo, neleidžia eiti į priekį, verčia nerimauti. Linkiu kiekvienai dienai skirtoje mintyje rasti ramybę.

Kiekvienos dienos sakinyje perskaitęs žodį Meilė, paklausk savęs, už ką myli šią dieną, pamąstyk, kaip ši mintis galėtų padėti visiškai atsiverti gyvenimui, apkabinti jį iš visos širdies. Drąsos!

Jeigu norime tapti išties laimingi, turime besąlygiškai mylėti vieni kitus. Nepastebėti aplinkinių trūkumų, neprikišti jų, o matyti tai, kas vertinga. Meilė nebūtinai pakeičia kitus, bet visada perkeičia mus.

*

Jeigu gebame mylėti save, šalia mūsų esantieji taip pat įgyja galią mylėti save.

*

Tavo vidus – meilės sodas. Jame auga tai, ką pasodini.

*

Jeigu nerasi Meilės, atlaidumo, gerumo, šviesos savyje, viso to neišvysi ir kituose.

*

Išmok dėkoti. Tai, ką turi, kas esi ir kur esi, yra dovana tau, priimk ją dėkinga širdimi.

*

Negyvenai, jei manai, kad laimė – tik turėti, o ne būti.

Benas Lyris – mylintis savo širdies Gyvenimą ir norintis Kitiems padėti pamilti Jų pačių kelią. Vidinės drąsos ir Gyvenimo nešėjas, širdyje tikintis, kad Kiekvienas žmogus turi nueiti ne kitų patarimų ir receptų, bet savo vidaus kelionę. Kviečiantis kvepėti ne kvepalais ar kerėti išore, bet gerumu.

Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.

Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.

Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.

Gina Viliūnė (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.

Skaitytojams nuo 10 metų

„Turime būti atsargūs. Budrumas nulemia mūsų likimą. Jei norime ilgai gyventi ir džiaugtis pasauliu, net ir linksmybės akimirkomis negalime užmiršti, kiek daug pavojų mūsų tyko. Turime nuolat saugotis. Ir tada viskas bus gražu.“

Bembis daug išmoko, išvengė mirtinų spąstų ir dabar jis jau suaugęs, grakštus ir didingas miško valdovas. Jis ir Falinė tik ką susilaukė jauniklių – dvynukų Geno ir Guri. Jie žavūs ir žaismingi, nuolat smalsiai tyrinėja gamtos pasaulį. Tačiau gyvenimas miške tiek gražus, kiek ir pavojingas – Bembio šeimos laukia ne tik nuotykiai, bet sudėtingi, skaudūs išbandymai. 

Ar pavyks Bembiui ir Falinei atlikti svarbiausią savo gyvenimo misiją – apsaugoti mažylius nuo tykančių grėsmių ir išmokyti gyventi savarankiškai?

Antroji klasika tapusios „Bembio“ istorijos dalis, kupina jaudinančių nuotykių ir jautrių akimirkų, suvirpins skaitytojo širdį ir dovanos šiltą, neišdildomą įspūdį. 

„Labiausiai stebina tai, kad iš naujo skaitydamas šią knygą supranti, jog ji tarsi parašyta šiandien.“

Daniel Arnet, SonntagsZeitung

„Bembio vaikai. Miško šeimos istorija“:

• antroji vaikų literatūros klasika tapusio „Bembio“ dalis

• ugdo literatūrinį skonį, empatiją ir skatina pažinti, gerbti, tausoti gamtą ir gyvūnus;

• skatina suprasti pasaulio įvairovę, tykančius pavojus ir išbandymus, o kartu nenuleisti rankų ir džiaugtis gyvenimu;

• puikus skaitinys visai šeimai, sukelsiantis daug diskusijų ir jaudinančių akimirkų.

Skaitytojams nuo 14 metų

Trapi ramybė.

Paslaptingas perspėjimas.

Prasidedantis chaosas.

Mirštantis ponas H – vienintelis Džeikobo ryšys su slaptu senelio Abės gyvenimu – patiki jam paskutinę misiją: surasti moterį vardu V ir pristatyti jai ypatingąją Nurą. 

Nura persekiojama. Ji yra svarbi senovinės pranašystės, kalbančios apie artėjančią apokalipsę, dalis. Jei pavyks apsaugoti Nurą – bus išsaugota visų ypatingųjų pasaulio ateitis. 

Kadaise V buvo galingiausia ir paslaptingiausia senelio bendražygė, tačiau dabar ji slapstosi ir nė už ką nenori būti surasta...

Turėdamas tik keletą užuominų, kaip rasti V, sekamas senų priešų ir nenutuokdamas, kas laukia priešaky, Džeikobas Portmanas drąsiai tęsia savo epinę ir jauduliu pulsuojančią kelionę naujoje „Ypatingų vaikų namų“ dalyje „Paukščių sąskrydis“.

„Jaudinantis, Timo Burtono filmus primenantis kūrinys su paslaptingomis, gąsdinančiomis fotografijomis.“ 

USA Today

Ransom Riggs – amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė serija „Ypatingų vaikų namai“. Vaikystėje buvo reguliariai maitinamas vaiduoklių istorijomis ir britų komedijomis, o tai turbūt paaiškina, kodėl jo knygos būtent tokios, kokios yra. Yra net didesnė už nulį tikimybė, kad jis kaip tik dabar tavo namuose ir stebi tave iš palovio. (Gali patikrinti. Mes palauksim. Jei ne, bet kada gali rasti jį tviteryje: @ransomriggs.) Sukurti seriją jį įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja. Kai kurias darniai įsiliejančias į kūrinio pasaulį ir jį praturtinančias nuotraukas matome serijos knygose. 

„Šimtas metų vienatvės“ – Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą pakeitęs kūrinys. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos, tapo žinomiausiu magiškojo realizmo žanro pavyzdžiu literatūros istorijoje.

Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengia¬mai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą.  Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.

„Daugiau šviesos, sąmojaus, išminties ir poezijos, nei būtų galima tikėtis iš šimto metų literatūros apskritai, o ne vieno žmogaus.“ 

Washington Post 

Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešioli¬kos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Ne¬priklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.

Sukurta remiantis tikra specialiojo bolševikų agento žudiko istorija.

 „Perskaitęs Gerhardo Bėgeleino bylą, supratau, kokia ši istorija spalvinga. Tai tikrai ne šviesus kovotojo paveikslas. Matyt, šėtonas jam pažadėjo kažką tokio, už ką jis sutiko parduoti savo sielą“. – M. Milinis

Karjeristas, išdavikas, psichopatas, atstumtasis. Jis vilki Lietuvos partizanų uniformą. Kalba ir elgiasi kaip partizanas. Įsilieja į jų gretas, įgyja pasitikėjimą ir... klastingai juos žudo. Infiltruotų smogikų ranka nesudreba net išvydus maldaujančias vaiko ar moters akis. 

Tikrais įvykiais pagrįstoje knygoje pasakojama vokiečio Gerhardo Bėgeleino, specialiojo agento Klevo, istorija.

Kaip vokietis galėjo tapti smogiku? Juk jaunuolio laukė puiki vermachto karininko karjera. 1941 m. lapkritį jis dalyvavo mūšiuose dėl Maskvos, buvo sužeistas. Pagijęs paskirtas į „Vokiečių Arabijos legioną“ ir su juo išsiųstas į Persiją. Tačiau po katastrofa vokiečiams pasibaigusio Stalingrado mūšio teko grįžti į dabartinės Ukrainos teritoriją. Paskui – tarnyba Kroatijoje, puskarininkių kursai Kiustrine, gautas oberfendricho laipsnis, konfliktas su buvusiais sąjungininkais italais, desantas jūra į Sardiniją ir galiausiai – į Rytų Prūsiją.

Kas lėmė, kad galėjęs tapti karininku jaunuolis virto smogiku? Ir kas atsitiko Mėmelyje, kad belaisviu susidomėjo pats MGB specialiosios paskirties 2N skyrius?

Mindaugas Milinis - klaipėdietis, istorinių knygų apie partizaninį pasipriešinimą ir Afganistano karą autorius, istorinės studijos apie mūšius dėl Klaipėdos (Mėmelio) 1944-1945 m. bendraautoris.